LIETUVIŲ KALBOS LEKSIKOS RAIDA

LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA

LAKE NAMES¹

B. SAVUKYNAS

E – G

Egl-ežeris (|| Jasiūnų Lake) Švenčionys, Teberiškės village; cf. Egl-ynas lake, Moletai, Egl-upis river, 1. Skuodas 2. Vaškai; Latvian Eglu ezers EnLV I 265: Lithuanian eglė ‘spruce’ + lake; for semantic comparison, cf. also Klėv-žeris (<*Klėv-ežeris), Semeliškės.

Eglynas Moletai, Čiulėnai village: Lithuanian eglynas ‘spruce forest’; cf. also Ąžuolynas lake, Kaišiadorys.

Egl-inis (dialectal Aglinis) Obeliai, Trumponys village; see Eglėžeris, suffix -inja-; cf. Egl-inis.

Egl-inis Smalvos, Vyšniškės village: Lithuanian ėglis, ėglius ‘juniperus communis, juniper’ + suffix -inja-; for semantic and morphological comparison cf. also Ąžuol-inis lake, Degučiai, Berž-inis lake, Kaltanėnai, Prussian Bers-in village, GerON 19.

Eglis Semeliškės, Kozelkiškės II village: Lithuanian ėglis ‘juniperus communis’; cf. also Eglius lake, Dusetos.

Eglius Dusetos, Jasai village: Lithuanian ėglius ‘juniperus communis’; cf. also Eglis lake, Semeliškės.

Egl-iokas || Egl-iukas Dusetos, Jasai village < Eglius (see) + suffix -joka- || -juka-; a toponymic diminutive.

Eig-ūtis Antazavė, Ajočiai village; cf. Latvian Eig-uts personal name and similar forms, EnLV I: Lithuanian surname Eigỹs + + suffix -utja-; a name expressing possession or commemoration.

Eikiniskis Lake || Baldūnai Lake < Eikiniskis village, Baldūnai village, Juodupė.

Elmis Anykščiai, Elmiškis village; cf. Elmė river in the same locality; Latvian Elmij EnLV I; cf. also Lithuanian Alm-enas (see) lake, Linkmenys, Alm-uonė river, Kraupiškas: (Baltic root elm- (alm-): Lithuanian almėti, elmėti ‘to seep slowly, flow continuously, drip, run, suppurate’, almynė ‘muddy, slushy place’ LKŽ I 88, II, 815; see also Hr AF 35².

Elzbietė Tirkšliai, Voveriai village:?

¹ For articles explaining lake names beginning with the letters A, B, Č and D, see “Lietuvių kalbotyros klausimai”, III, p. 289 ff. (containing introductory notes and abbreviations), IV, p. 219 ff. and V, p. 191 ff.

In this article, locations of names are indicated not by districts but by larger nearby settlements, as in “Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas”, Vilnius, 1963 (abbreviation UEV).

² Kr AF – Hans Krahe, Unsere ältesten Flussnamen, Wiesbaden, 1964.

183

Enčias Vadokliai, Sodeliškiai village; compare Enčia River in the same place; Latvian Eñtes, see EnLV I 274; also compare Latvian Añtes (?) EnLV I, Lithuanian Antė River, Rietavas, Ančia River, Kapčiamiestis; ent- corresponds to ant-, as elm- does to alm- (see Elmis); for the etymology, see Ančia.

Endriuškāičių Lake <Endriuškāičiai village, Alsėdžiai.

Erzv-ėtas || Erzv-ētai (cf. Arzvėtas || Arzvėtai) Tverečius, Erzvėtas village, Erzv-ėta River in the same place; compare Erž-vilkai River, Eržvilkas; Latvian Erži, see EnLV I 276, Arž-uga River, ibid. 43; Old Prussian Arse River (*Aržė) GerON 11 (for erž-/arž- compare elm-/alm-, see Elmis); also compare Old Prussian Arga GerON 11; Baltic velar and palatal alternation g/ž (compare érgti, argōti/aržōti); the hydronymic root erz- here is probably a dialectal variant of the Baltic root arž-/erž-, most likely a relic from a dialect close to Selonian (or Latgalian?); Baltic arg-/erg-/arž-/erž-: Indo-European *arg- “shining, feminine”; Sanskrit árjunah “light, white”; Greek ἀργός “white”; see also Hr ĀF 53; as secondary Baltic derivatives from this root compare Lithuanian érgti, argōti, aržōti, formed according to the same semantic pattern as bálnas “white” → balnōti “to strip, scrape”; suffix -ėta-, compare Sīrv-ėtas Lake, Mielagėnai; see SkŽD 341.

Ežeras || Ešer-aitis Linkmenys, Vaišniūnai village; compare Latvian Aser-itis EnLV I 43: Lithuanian ešeras, ešerys “European perch”; suffix -aitja-.

Ešerėlis Pabiržė; see Ešeras; suffix -ėlja-.

Ešerinė 1. Kurtuvėnai 2. Nemenčinė 3. Raudondvaris, Didvyriai village; see Ešeras; suffix -inė.

Ešer-in-ėlis Veisiejai, Babrai village; see Ešeras; suffix -inja- + -ėlJa-.

Ešerinės Lake Šilutė, Varšėdžiai town; see Ešerinė; probably the genitive of the name.

Ešer-inis 1. Alsėdžiai 2. Antalieptė, Indučiai village 3. Daugai, Daškonys village 4. Degučiai, Subatiškiai village 5. Dubingiai 6. Kuktiškės, Budriškiai village 7. Kuktiškės, Motviškiai village 8. Kurtuvėnai, Pašvinė village 9. Linkmenys, Sidabrinė settlement 10. Merkinė, Samūniškiai village 11. Molėtai, Čiulai forest 12. Molėtai, Stirniai forest 13. Onuškis, Jurgionys village 14. Onuškis, Utos village 15. Panemunėlis, Meldeikiai village 16. Rudnia, Krokšlys village 17. Rudnia, Lynežeris village 18. Rumšiškės, Pieneliai village 19. two lakes, Salakas, Pošerinė village 20. Seinai, LLR 21. Skapiškis 22. Svėdasai, Slėpiškiai village 23. Švenčionėliai, Mielagėnai village 24. Tauragnai, Ažvinčiai forest 25. Varėna, Glūkas village 26. Vievis, Ešerinė village; see Ešeras; suffix -inja-.

Ešerin-iukas Kuktiškės, Obelynė village; see Ešerinis 7 + suffix -juka-; a toponymic diminutive.

Ešerin-ūkas Rudnia, Lynežeris village; see Ešerinis 18 + suffix -uka-; a toponymic diminutive.

Ežerai several small lakes, Pagėgiai, Vielaičiai village: Lithuanian ežerai (nominative plural).

Ežerāitis 1. Eišiškės, Čebatoriai surroundings 2. Riešė, Ežeraičiai village 3. Tauragė 4. Varėna, Bižai village: Lithuanian ežerāitis “a small lake”.

Ežerālis 1. Palanga 2. Plateliai: Samogitian ežerālis “a small, insignificant lake”.

Ežeras 1. Pampėnai, Sereikonys village 2. Pampėnai, Stebeikiai village 3. A. Panemunė, Šlienava village 4. Panevėžys, Pakuodžiupiai village 5. Priekulė, Vilkmedžiai village; compare Latvian Ezers “pond” EnLV I 277, Old Prussian Azare “lake”: Lithuanian ežeras.

Ežerė Molėtai, Laumėnai village: Lithuanian ežeras ‘lake’; a deverbalized adjectival formation.

Ežerėlia-balė Švent ežeris, Kirtiliškės village: Lithuanian ežerėlis + bala ‘small lake + swamp’.

Ežerėlis 1. Antalieptė, Zabičiūnai village. 2. Biržai, Ežerėliai village. 3. Biržai, Mikenai village.

184

4. Ignalina 5. Jonava, Lukošiškės village 6. Jūžintai, Gegeliškis village 7. Kapčiamestis, Alekniškės village 8. Kurkliai, Pavirinčiai village 9. Naujamies­tis, Miškiai village 10. Pakruojis 11. Pasvalys, Maskoliškės village 12. Pušalotas, Pamiškė village 13. Radviliškis, Kutiškės village 14. N. Radviliškis, Spingutės village 15. Salakas, Akriemiai village 16. Skapiškis, Kepuriškis village 17. || Švėnininkų Idubas Smilgiai, Švėnininkai village 18. Surviliškis 19. Veisiejai, Aradninkai village: Lithuanian ežerėlis ‘small lake’.

Ežer-ėlis Pampėnai, Sreikoniai village < Ežeras (see) + suffix -ėl-ja-; a toponymic diminutive.

Ežerėt-šlaitis || Šlait-ežeris Degučiai, Biržūnai village: Lithuanian *ežerėtis + šlaitas/šlaitas + ežeras.

Ežerėkų ežeras < Ežerėkai village Varenav: ežeras ‘lake’ + suffix -ėka-, cf. Gav-iekas lake, see SkŽD 160.

Ežerikas 1. Karklė, Išė village 2. Karklė, Tovė village: Lithuanian ežerikas ‘small lake’; for suffix -ika- see SkŽD 127.

Ežerynas 1. Seirijai 2. Simnas, Ponkiškiai village: ežerynas ‘overgrown, dried-up lake’ LKŽ II 845; here most likely in the sense ‘small lake’, cf. the Southwestern Dzūkian lapynas ‘little fox, fox cub’.

Ežer-inis Joniškis (Nemenčinė), Poežerinė village: Lithuanian ežeras ‘lake’ + suffix -inja-.

Ežeriokas 1. Rokiškis, Meldučiai village 2. Tauragnai, Skroblai village: Eastern Aukštaitian ežeriokas ‘rather large lake’ LKŽ II 845.

Ežerių ežerėlis < Ežeriai village Kuktiškės < *Ežeras lake: Lithuanian ežeras ‘lake’.

Ežeriukas 1. Daugel iškis, Mikalavas village 2. Girkalnis, Griciai village 3. Joniškis, Pamažuopiai village 4. Nemakščiai, Guškaliai village 5. Rūdiškės, Aluona village 6. Šiaulėnai, Pilneliai village, 7. Šiluva: Lithuanian ežeriukas ‘small lake’.

Gabys (|| Gebizas?) Kruonis, Šnipelių k., plg. Gab-jauriškis ež. Pilviškiai, Gab-ižius up. Ylakiai; la. Gab-eņi vs., Gab-ieži vs. EnLV I 287; pr. Gab-elin ež. GerON 34: la. gab-ieža „das Buschland“, pr. gab-awo „Kröte“ (greičiausiai vedinys iš balt. *gab-, reiškusio „dumblas, pelkė, liūnas“); balt. gab- semantika aiškėja iš kitų ide. kalbų atitikmenų — s. sl. žaba „varlė“, s. skand. quappa „Aalquappe“, tačiau nor. trm. kvabb „breiartige, schleimige Masse“, s. angl. cwabbe „Sumpf“, angl. quab „Morast“: ide. *gweb(h)- „schleimig, schwabbelig; Quappe, Kröte“ W1VW I 674; gab- kitaip aiškina K. Būga, žr. BgRR III 523.

Gab-jaur-iškis Pilviškiai, Parausviai village; for Gab- see Gabys; -jaur-: Lithuanian jáura ‘marshy ground, cold soil; quagmire, swamp’, jaurùs ‘boggy, crumbly’ LKŽ IV 315–16; suffix -iškja-, cf. Daūn-iškis lake, Utena.

Gab-utis Kruonis, Naujakiemis village < Gabys (see) + suffix -utija-; a toponymic diminutive.

Gačionių Lake < Gačionys village (: Lithuanian personal name Gačionis) Jūžintai.

Gadeika Šventėžeris, Janėnai village; cf. Gadeik-upis stream, Kretinga, < Lithuanian personal name Gadeikà; probably an elliptical genitive converted into a proper name, from the possessive Gadeikos Lake.

Gadēn-aitis Semeliškės, N. Aleksandraukos village < Gadēnas (see) lake + suffix -aitija-; a toponymic diminutive.

³ See B. Savukynas, “Lithuanian Place Names in the Genitive,” Lietuvių kalbotyros klausimai, VI, Vilnius, 1963, p. 240.

185

Gadėnas Semeliškės, N. Aleksandraukos village <Lithuanian personal name Gadėnas, cf. Gadeikà lake; probably an elliptical genitive converted into a proper name, from the possessive Gadėno Lake⁴.

Gaidė Rimšė, Gaidė village, cf. Gaidýs Lake Adutiškis, Gaid-inis Lake Rūdiškės, Gaid-upis stream, 1. Girkalnis, 2. Užventis, Gaidž-iupys Jonava; Latvian Gaide stream, Gaid-upe stream EnLV I 288; Prussian river name Gaiden GerON 34; cf. also the ablaut variant gied-(r)-: Lithuanian Gieda-vardys Lake Leipalingis, Gied-ulis stream Vieksniai, Gied-r-yš Lake Daugaliai, Gied-r-ė stream Taujėnai; Latvian Dzied-akšli vs. EnLV I 262: gaidýti / giedrinti, giedras ‘clear, pure, clean’; cf. Prussian gay-l-is ‘white’; Latvian gai-s-s ‘bright’, Greek φαιδ-ρ-ός ‘clear, shining’; ablaut variants of the Baltic appellative root gai-d- / gie-d- / gi-d- / gai-s- (< *gai-d-s- resp. gai-s-) / gai-l- are also represented in hydronymy; in addition to those cited above, cf. also Latvian Dzedrais ezers (: dzidrs ‘clear, bright’) EnLV I 257, Lithuanian Gais-upis stream, Naujamiestis, Prussian Gailen Lake GerON 35; some Lithuanian hydronyms with Gaid- may later have been reinterpreted through folk etymology as connected with gaidį ‘domestic fowl’. Hydronyms with the distinct Gaid- root may also be anthroponymic in origin (: personal name Gaidỹs).

Gaid-inis Rūdiškės, Panošiškės village, see Gaidė; suffix -inja-.

Gaidỹs || Stajėtiškio Lake Adutiškis, Stajėtiškis village, see Gaidė.

Gaidž-iùkas 1. Degučiai, Gražutė forest. 2. Molėtai, Bebrusai village, see Gaidė; suffix -juka-.

Gaigal-inis 1. Seirijai, Gudonys village. 2. Švenčionėliai, Kampuotėlė settlement, cf. Latvian Gàigal-eņa stream EnLV I 288, Prussian Gaygel-yth lake GerON 34: Lithuanian gaigalas ‘duck’, cf. Latvian gaigale ‘gull species’, Prussian gegalis ‘little diver’ + suffix -inja-.

Gaigāl-is 1. Linkmenys, Pagailė I village. 2. Nemenčinė, Kragžliai village. 3. Želva, Virbalai village, cf. Gaigāl-is stream Gervėčiai, Sakalaičiai village BTSR, see Gaigalinis; an adjective that has become a noun, a derivative with a -ja- stem.

Gáil-iekas Seirijai, Raganiškė village, cf. Gáil-intas Lake Merkinė, Prussian Gailen Lake GerON 35: Prussian gaylis ‘white’, cf. Lithuanian Gaidė (see) lake, Giedrỹs Lake; a hydronym of the Western Baltic region, see BgRR II 100, III 135; the suffix -ieka- is probably an ablaut variant of the suffix -eika-, cf. Taur-eikùs Lake Semeliškės and Taur-ieka stream Stakliškės; see also SkŽD 160.

Gáil-intas Merkinė, Galintėnai village, see Gailiekas; suffix -inta-, cf. Žuv-intas Lake, Simnas, Vies-intas Lake, Viešintos; judging by its root and distribution, probably a hydronym of the Western Baltic (Yotvingian) region.

Galintėnai Lakelet < Galintėnai village (< Gailintėnai < Gáilintas (see) lake + suffix -ėna-) Merkinė.

Gaim-ýnas Molėtai, Čiulėnai village, cf. Lithuanian Geim-imiai village Šimonys, Gim-balė near Subačius, Gým-alas hamlet, Telšiai, Prussian Gimm-er lake, Gyme lake GerON 41 (root ablaut: gaim-/geim-/gim-/gym-): Lithuanian gimus ‘slippery’ LKŽ III 316; for the semantics cf. Lithuanian Gleitė stream, Endriejavas, Glit-upis stream, Žarėnai, Glitis lake, Gaurė; suffix -yna-, cf. Vėpr-ynas lake, Veisiejai.

Gala-dusỹs Lazdijai, Galadusys village; for Gal-(a)- cf. Galà stream, Lygumai, Gál-stas lake, Lazdijai, Prussian Gal-anten lake GerON 35; in many cases, the root gal- in Baltic hydronyms is indistinguishable (as an ablaut variant) from gel-/gil-: Lithuanian gilùs, gelmė, cf. Russian голомя, голомень ‘open sea’, Sanskrit jala-m ‘water, wetness’; cf. also Lithuanian gal-vis

⁴ Ibid.

186

“a pond formed naturally in the bed of an old river or in a backwater” LKŽ III 85; for dus- see Dausinas.

Gal-ėlis (|| Davigiliai) Salakas, see Galadusys; suffix -elja-.

Galg-aitis Trakai, Kunigaikštinė village, cf. Galg-iūkas river, Vainutas; Latvian Gāldz-ini vs. Gālga vs. EnLV I 292; see Galadusys; suffix -g- + aitja-.

Gal-inis 1. Giedraičiai, Gudeikiai village 2. Lazdijai 3. (|| Šalna) Smalvos, Šalna village; see Galadusys; suffix -inja-.

Galn-ākis two lakes, Molėtai, Stirniai village, see Gál-nis; suffix -akja-, cf. Viš-akis river, see SkŽD 125.

Gál-nis Semeliškės, Prūsiškiai village, see Galadusys; suffix -n-, see SkŽD 221.

Gal-ōnas Joniškis (Nemenčinė), Dubingiai forest, see Galadusys; suffix -ona-, cf. Pal-ōnas river, Ariogala, see SkŽD 274.

Gál-stas || Gáu-stas Veisiejai, Laibagaliai village, see Galadusys; Gáustas < Gálstas, as a result of l-depalatalization; suffix -sta-, see SkŽD 324.

Gal-uonai || Gal-uōnas || Geluonai Molėtai, Simančiai village, see Galadusys; suffix -uona-, cf. Ėžer-uona river, Tauragė, see SkŽD 282.

Gal-uonis Kuktiškės, Pagaluonė village, see Galadusys; suffix -uonja-, see SkŽD 284.

Gál-vė (probably from *Galvīs) Trakai, cf. Lithuanian Gala-dusỹs (see) lake, Gal-ōnas lake, Galà river, Ly gumai; Old Prussian Gal-anten lake, GerON 35: galvis “a pond formed naturally in the bed of an old river or in a backwater” LKŽ III 85; Latvian dzelve “a waterhole in a swampy bog; an inlet-like spot that cannot be crossed” (: Lithuanian gilùs “deep”); suffix -vė, see SkŽD 379. Root ablaut: gal-/gel-/gil-/gyl-.

Galv-ėlis Kuktiškės, Žiežuliai village, see Galvė; suffix -elja-.

Galv-inis Merkinė, Druskininkai village, see Galvė; suffix -inja-.

Galvó-žeris (<*Galvo-ežeris) Onuškis, Kazokiškės village, see Galvė; the second component is ežeras.

Gard-ėliai Semeliškės, Stančiai village, cf. Gárd-uva river, Laukuva, Gard-uvà river, Gudžiūnai, Gárd-upis river, Surviliškis, Gárd-inas river, Panevėžys; Latvian Gard-upe river, Gard-auna river, EnLV I 279; the root ablaut variants of gard- are gerd- and gird-, cf. Lithuanian Gerd-auja river, Gargždai, Gėrd-upis Tverai, Gerd-išė (|| Kerilė) river, Viduklė; Latvian Dzērd-upīte river, EnLV I 255; Lithuanian Gird-elis river, Krekenava; the Baltic hydronymic root gard-/ger-d-/gir-d- cannot be separated from Lithuanian gerti, girdyti; for the semantics, cf. Old Russian žerelo “(river) mouth,” Ukrainian žorvó “riverbed,” Old Czech žriedlo “spring” VsREW420; suffix -ėlija-.

Garg-ašius Utena, Pušynėlis forest, cf. Latvian Gārg-aliņš forest, EnLV I 297: Lithuanian gargāže ‘a very twisted, contorted thing; garankštis’ LKŽ III 128; suffix -ašiu-, cf. Gerd-ašiai village, Leipalingis, see SkŽD 316.

Gaspariškės Lake (|| Kicgeilis) < Gaspariškė village, Mielagėnai.

Gastautiškių Lake < Gastautiškės village, Semeliškės.

Gaudėšius Lake <personal name Gaudėšius Telšiai, Degučiai village; a genitive possessive hydronym.

Gauštv-inis || Gauštv-inỹs Tytuvėnai; this lake name, which has no parallels in Baltic hydronymy, was most likely formed with the suffix -inja- from the appellative *gaužt-vė, corresponding to Lithuanian gužt-vė ‘a genus of moss – Hylo comium’, cf. Lithuanian guóžtis, gūžtis, gaižtis ‘to curl, contract’; root ablaut: gauž-/gūž-/guž-/guož-.

Gav-aitis Ignalina, see Gavys; suffix -aitja-; a toponymic diminutive.

187

Gaveikiai Lakelet <Gaveikiai village, Kamajai.

Gavėnas <personal name Gavėnas Molėtai, Sanklodiškiai village; an elliptical genitive converted into a nominative⁵ from the possessive Gavėno ežeras (‘Gavėnas’s lake’).

Gavėniškis Lake <Gavėniškis village, Jūžintai.

Gav-iekas Semeliškės, Peliūnai village, see Gavys; suffix -ieka-, cf. Gáil-iekas lake (see), see SkŽD 160.

Gavỹs || Gav-eikis Ignalina, Antagavė village, cf. Lithuanian Gav-iekas lake, Semeliškės; Latvian Gav-ene stream, EnLV I 305; Prussian hydronym Gaw-en, GerON 37; also Lithuanian Gaujà river, Dien-veniskės, Latvian Gauja river (see BgRR III 852), and Lithuanian Góv-ija stream, Varniai; the hydronymic root gav-/gov- (< *gau̯/*gāu̯), may perhaps be indistinguishable from Lithuanian goti ‘to go’; a synonym for lake names with gav- would be Aisetai (see) lake, Labanoras; suffix -eika-, see SkŽD 160.

Gedmino Lakelet <personal name Gedminas Alsėdžiai, Gegrėnai village; a genitive possessive hydronym.

Geibonys Lake <Geibonys village, Vievis.

Geiščiūlis Onuškis, Kaniūkai village. <personal name *Geiščiūlis, most likely an elliptical possessive genitive converted into a nominative; cf. also personal names Geiščiūnas, Geistėnai stream, Ignalina, Geiščiai village, Rokiškis.

Gėj-ukas Onuškis, Gėjus forest, see Gėjus, suffix -ūka-; a toponymic diminutive.

Gėjus Onuškis, Gėjus forest, cf. Lithuanian Gei-upis river, Raseiniai; Latvian Dzejas strauts stream, Dzei-purs stream, EnLV I 251: indirectly, Lithuanian gijà ‘thread, strand; tangle’; geinỹs ‘a device made of ropes for climbing a tree to reach bees’; regarding the semantics, cf. Old Church Slavonic žica ‘sinew’, Greek βιος ‘bow’; the hydronymic meaning of the Baltic root gē-/gi-/gei- is probably ‘bent, curved’; cf. also Lithuanian geinỹs ‘a curved stick used to strike a ripka’.

Gėla Nemenčinė, cf. Lith. Gėlỹs lake Kuktiškės, Gėl-ainis lake Tauragnai: Lith. pa-gėluõ ‘cold’, Latv. dzeltŗs ‘cool’; cf. also Lat. gelu ‘cold, frost’, Goth. kalds ‘spring’.

Gėl-ainis Tauragnai, Gaideliai village, see Gėla; suffix -ainja-, cf. meld-ainis ‘a lake overgrown with vegetation’, see SkŽD; morphologically, probably a substantivized adjective.

Gėl-aitis Nemenčinė, see Gėla; suffix -aitja-.

Geled-nia Švenčionys, Geledniai village, cf. Lith. Gėld-upė Kaltinėnai, Gelda river Raseiniai, Gėld-upis river Šiluva; Latv. Dzelda river EnLV I 251, Prussian place name Geld-iten GerON 39, Prussian-Lithuanian Geld-āpe river LLR Geldapė: indirectly, Latv. dzeldēt ‘to become firm (of snow that has settled and hardened)’ LVV I 540, cf. also Slov. žlėd ‘black ice’, OCS žlėdica ‘frozen rain’: PIE *ghelad- ‘ice’ WI VW I 629; suffix -nja.

Gelež-inis Vievis, Zabაკos village, cf. Lith. Geležis lake Alsėdžiai, Latv. Dzelz-upe river EnLV I 253: Lith. geležis, gelžis, Latv. dzelzs + suffix -inja-.

Gelionių ežeras <Gelionys lake, cf. Aukštadvaris.

Gėlỹs Kuktiškės, see Gėla.

Gėlių ežeras Balninkai, Gėliogalinių village, see Gėla; as the village name Gėlio-galiai shows, the lake name was formerly *Gėlỹs || *Gėliai; the genitive name is simply an established genitive form of the name Gėliai.

Gel-ov-inė Merkinė, Gelovinė village, see Galvė; root ablaut gal-/gel-/gil-/-gyl-; suffix ov- + -inė.

Gėl-uotas Molėtai, Anturkės town, see Gėla; suffix -uota-, cf. Klab-uotas lake Vyžuonos.

⁵ Ibid.

188

Gėl-uva Kurtuvėnai, Pageluvys village, see Galvė; suffix -uva-.

Gėl-užis Aukštadvaris, Užuguostis village, see Galvė; suffix -užja-.

Gėl-užis Utena, Margavonys village, see Gėla; suffix -užja-.

Lake Gelvānė Gelvonai, Seniūnai village, for etymology see Gálvė, Gėlve; suffix -ānė < *onė; the genitive-form name is apparently an established genitive of the name from the form Gelvonė, cf. its derivative Gelvonai small town.

Gelv-átis Semeliškės, Budiliai village; Gélvės suffix -aitja-, a toponymic diminutive.

Gėlve || Gelvà || Lake Gelvė Gelvonai, Bagdišiai village, see Galvė.

Gélvis Semeliškės, Budiliai village, see Galvė.

Gelžis Alsėdžiai, Pagermantės k., žr. Geležinis;

Lake Genionys <Geniónys village, Onuškis.

Lake Gepai Onuškis, Dembina village:?

Small Lake Gerkoniai <Gérkonys village, Dūkštas;

Germ-antas Telšiai, Džiuginėnai village; cf. Prussian place names Germ, Germ-ayn, Germ-ynyn GerON 40, and also Lithuanian Girm-uonys/Girmuõ river, Pakuonis, Prussian place name Girme ibid. 42 (root ablaut: ger-m-/gir-m-): germė “old forest, woodland,” LKŽ III 260, germ-enės “woodland parsnip; Peucedanum Oreoselinum”; už-germ-ėti “to become overgrown,” and also Lithuanian giria see FrLEW 153; for the semantics cf. Mišk-inis Lake 1. Daugailiai. 2. Obeliai, Šil-inis Lake 1. Dusetos, 2. Linkmenys; suffix -anta-, cf. Āl-antas river, Sāl-antas river, see SkŽD 374.

Gerv-ėtis three lakes at Salakas, cf. Gerv-ėčia river at Musninkai; Latvian Dzērv-ītis lake, EnLV I 256: Lithuanian gérvė, Latvian dzērve ‘grus grus’ + suffix -ētja-, see SkŽD 351; or: Lithuanian žerv-énti ‘to flow swiftly’, cf. Lithuanian Žerv-ýnos village at Keturlakiai and the frequent hydronym Žerv-ynas (Lazdijai, Krosna, Leipalingis), which, because of the correspondence ž: z, should be considered Yatvingian⁶; for the alternation of velar and palatal consonants (g/ž), cf. Lithuanian gnýbti/žnýbti, gūm-bas/žām̃bas.

Gerv-inis 1. Leipalingis, Veršiai village. 2. Rūdiškės, Panošiškės village, see Gervėtis; suffix -inja-.

Gervin-ūkas Leipalingis, Černiauskai village, see Gervinis + suffix -uka-, a toponymic diminutive.

Gieda-vardys Leipalingis, Vilekiai village; for Gied- see Gaidė; for vard- cf. verd-ėnė ‘spring’ and Lithuanian hydronyms: Vardas river at Želva, Vara-ūksnė river at Šeduva, Vārd-uva river at Mažeikiai, Vardžius river at Ūdrija; root ablaut vard-/verd-.

Giedraičiai Lake (|| Kiementas) < Giedraičiai townlet.

Giedr-ėlis Linkmenys, Pažemio village: Lithuanian giedras ‘clear’, cf. Gaidė (see); suffix -eljà-.

Giedrys Daugailiai, Ruklių village: Lithuanian giedras ‘clear’, cf. Gaidė (see).

Gil-ándis (|| Gel-ándis) Onuškis, Derionys village, cf. Galvė (see): Lithuanian gilùs ‘deep’ + suffix -andja-, see SkŽD 101, cf. Kūr-andas river, Betygala, Gir-andas river, in the same place; gil- is related to gel-, as gilùs ‘deep’ and gelmė ‘depth’.

Gil-aušis Betygala, Pročiūnai village, see Gil-andis; suffix -aušja-, cf. Lók-aušis river, Laukuva, see SkŽD 318.

Gil-b-ietis Rudamina, Gilbietis village, cf. Gil-bõ river, Kuktiškės: Lithuanian gilùs ‘deep’ + suffixes -b-+-ietja-, cf. Rim-ietis lake, Lazdijai, see SkŽD 360.

⁶For more on the etymology of Zervýnas, see S. Karaliūnas, Notes on the origin of the name Zervynos, “Zervynos, features of local history,” Vilnius, 1964, pp. 136–139; Б. Сабукнас, К проблеме западнобалтийского субстрата в юго-западной Литве, “Baltistica,” 2, 1966, Vilnius, p. 171.

189

Gil-inė Smalvos, Gilinė village, see Gilandis; suffix -inė.

Gilioji Simnas, Atesninkai I village: gilióji is the pronominal form of the adjective gilt (f.).

Gẏl-iokas Linkmenys, Dniškiai I village: Lithuanian gýlis ‘depth’, gylė ‘deep place’ + suffix -joka-, cf. Egl-iokas lake.

Gilis Daugai, Pagilė village: Lithuanian gìlus ‘deep’, cf. Gilióji lake, Simnas; an adjectival formation with an -ia- stem, of the type Báltis (: báltas).

Gil-šė Merkinė, Pagilšis village, see Gilis; suffix -šė, cf. skėp-šė ‘kerchief’, see SkŽD 316.

Giltinės Lake Kurkliai, Kurkliai I village: giltinė ‘death, symbol of death’.

Giluč-iukas Švenčionėliai, Santaka village, see Gilūtis 3 + suffix -juka-; a toponymic diminutive.

Gil-uišis 1. Merkinė, Netiesai village 2. Punskas, Giluišiai village, LLR 3. Veisiejai, Babrai village: Lithuanian gìlus + suffix -uišja-, see SkŽD 319.

Gil-iūtis Simnas: Lithuanian gìlus + suffix -uitja-, see SkŽD 365.

Gil-ušis Trakai, Babriškės village: Lithuanian gìlus + suffix -ušja-, see SkŽD 319.

Gil-ušis 1. Daugai, Daugai village 2. Onuškis, Derionys village 3. Semeliškės, Bičkaučizna village 4. Semeliškės, Gilūšis village 5. Semeliškės, Klevinė village 6. Semeliškės, Strėva village: Lithuanian gìlus + suffix -ūšja-.

Gilūt-aitis Mielagėnai, Gilūtai village, see Gilūtas 3 + suffix -aitja-; a toponymic diminutive.

Gil-ūtas 1. Kaltanėnai, Pagilūtė village 2. Rimšė, Maniukai village 3. Švenčionys, Avižieniškės village: Lithuanian gìlus + suffix -ūta-, see SkŽD 364.

Gil-ūtis 1. Joniškis (Nemenčinė), Žukai village 2. Smalvos, Salos village 3. Švenčionėliai, Peršuokšna village: Lithuanian gìlus + suffix -utja-.

Gil-ūtis Dūkštas, Karačiūnos village, see Gilūtis; suffix -ūtja-, see SkŽD.

Gil-ūžis 1. Alanta, Gilūžiai village 2. Kuktiškės, Buitūnai village 3. Molėtai, Kulionys village 4. Riešė, Gilūžiai village 5. Stakiškės: Lithuanian gìlus + suffix -ūžja-, see SkŽD 392.

Gim-t-iniai Švenčionys, Želabai village, cf. Gim-t-inas river. Ylakiai, Gim-t-inė forest. Molėtai, Bijutiškis village; Latvian Dzim-t-ęn lake, Dzim-t-ene lake. EnLV I 259: Lithuanian gimùs “slippery” LKŽ III 316, cf. Lithuanian Gim-balė stream. Subačius, Prussian Gimm-er lake. GerON 41; suffix -t- + -inja-.

Gineitiškės Lake <Gineitiškės village, Riešė.

Ginorai Lake Joniškis (Nemenčinė), Jukniškiai village:?

Gipin-ėlis Jūžintai, Zabūbiškis village; Gipinỹs + suffix -ėlja-; a toponymic diminutive.

Gip-inỹs Jūžintai, Zalūbiškis village, cf. Latvian Dzip-šni EnLV I 259: “?”.

Girbỹs Vyžuonos; Vyžuonai village, Girbỹs river nearby; Latvian Džerb-ene forest, Džėrbji village. EnLV I 255; cf. also Lithuanian Gerb-ėnės meadow. Telšiai, Viešvenai village (root ablaut gerb-(girb-): Latvian gėrb-ums “cleared land” FrLEW 148, Lithuanian gerbti “to clean, make clean” LKŽ III 248, gerbūs “clean” ibid. 250.

Gir-ežeris Varėna, Girežeris village; cf. Lithuanian Gir-upis river 1. Batakiai 2. Kelmė 3. Luokė 4. Tauragė; Latvian Dzir-ežers lake. EnLV I 261: Lithuanian girià “large forest; wilderness, open country” + ežeras.

Girgždūtės small lake <Girgždūtė hill. Varniai, Pagirgždūtis village.

190

Gir-ija (|| Bernotų Lake) Paberžė, Bernotų village; cf. Lithuanian Gir-ija River, Nemenčinė; Latvian Dzir-ene stream, EnLV I 261: Lithuanian giria ‘large forest; wilderness, open country’ + suffix -ija.

Girnakaliai Lake < Girnakaliai village, Vievis.

Gir-ut-aitis Labanoras, Prūdiškės village; see Girija; suffixes -utja- + -aitja-.

Gir-ut-iškis Labanoras, Prūdiškės village; see Girija; cf. Girutaitis at the same place; suffixes -utja- + -iškja-.

Gyž-ežeris Kelmė, Gailiai village; cf. Gaiz-upis 1. Anykščiai 2. Viešniai; Prussian Gysyein stream, GerON 42: Lithuanian gižūs ‘sour, rancid’ + lake.

Giziūnai Lake < Giziūnai village, Trakai.

Glamb-ót-iškė Kurtuvėnai: Lithuanian glambyti ‘to trample, tread down, wade through mud’ LKŽ III 394 + suffix -ot- + iškė; semantically, cf. Lithuanian Klampynė River, Josvainiai, Klampė River, Joniškis, Klamp-upis Barzdai.

Glasmynas Alanta, Svobiškėlis village. < *Gluosnynas (dialectal Gla.smi˙nas due to dissimilation of n), cf. Lithuanian Glúosnė River, Simnas, Glúosn-upis Alytus: Lithuanian gluosnynas ‘a place overgrown with willows (salix)’; semantically, cf. Eglýnas lake, Molėtai, Ąžuolýnas lake, Kaišiadorys.

Glėbas Varėna: Lithuanian glebùs ‘soft, slippery’ LKŽ III 408, glėbóti ‘to smear, mess up, daub, slop’ ibid. 406; semantically, cf. Glýnas lake, Merkinė, Glītis lake, Gaurė.

Glýnas Merkinė, Mardasovas village; cf. Latvian Glinu-ezers EnLV I 311 (there it is unjustifiably linked directly with Glinovka stream and with Russian глина): Lithuanian glìnti (glina, glinė) ‘to smear, coat’, gléinìa ‘slimy soil, mud’, gleinùs ‘mushy, sticky, slippery’ LKŽ III 409: root ablaut glein-/glin-/glyn-; cf. also Glītis/Glýtežeris (: glitūs — the same root, but with the determinative -t-).

Glitis, -čio || Glitis, -iės || Glýt-ežeris Gaurė, Eičiai village; cf. Lithuanian Glit-upis River, Žarenai, Gleitė River, Endriejavas; Latvian Glite stream, EnLV I 309; Prussian hydronym Glit-eynen GerON 43: Lithuanian glitùs ‘slimy, mushy; slippery, waterlogged’ LKŽ III 427; Latvian glīts (with the same meaning) LVV I 627; root ablaut gleit-/glit-/glyt-; cf. also Glýnas lake, where the same root has the determinative -n-.

Glitiškės Lake < Glitiškės village, Paberžė.

Glūdas Varniai, Pavandenė village; cf. Lithuanian Glūdas River at the same place; Latvian Glude stream, Glūdīs stream, EnLV I 310–11; Prussian Glode lake: Lithuanian glūdùs ‘smooth, even, level; slippery’ LKŽ III 438, gluodas ‘smooth, polished’ ibid. 440; Latvian gluds ‘smooth, sleek as an eel, slippery; even, clean’; root ablaut glud-/gluod-/glūd-.

Glūk-aitis Varėna, Glūkas village; see Glūkas + suffix -aitja-; a toponymic diminutive.

Glūkas Varėna, Glūkas village (cf.? Latvian Gloga lake): Lithuanian glūk-snis ‘gurgling, bubbling sound’; root ablaut gluk-/glūk-.

Glūs-nia Švenčionys, Žąsinai village; cf. Glūs-ōkas lake: Lithuanian glūšas ‘deaf’ (see FrLEW) + suffix -nia; cf. Geled-nia lake.

Glūs-ōkas 1. Degučiai, Viliūniškės village. 2. || Glūsok-ėlis Degučiai, Zarkiškės village. 3. Dusetos, Norkyčiai village. 4. Smalvos, Aukštakalnis village. 5. Smalvos, Jokubauka village. 6. Smalvos, Obeliškės village; see Glūsnia.

Gojėlis (|| Kieliškas) Ūdrija, Kieliškas village: Lithuanian loanword gojėlis ‘a small sacred grove, a little wood.’

Gōj-inis Švenčionėliai, Pakarvinė village: Lithuanian loanword gōjus (Belarusian гаў) ‘a small wood’ + suffix -inja-.

191

Gót-inis Kuktiškės, Dėteniū village; cf. Gót-inė lake Švenčionys, Gotinė village, Prussian place name Got-eyn GerON 44; also Latvian Gat-enes-ežers, Gate Lake EnLV I 303 and Lithuanian Gátė river Luokė, Gāt-upis Nemakščiai (root ablaut got-/gat-): Lithuanian góti ‘to go hurriedly’ LKŽ III 487; suffix -inja-; for the semantics, cf. Lithuanian hydronyms with Ais-, see Aisetai.

Grab-ėlis 1. Degučiai, Blekiškė village. 2. Tauragnai, Gaidžiai village; cf. Lithuanian Grab-uostas lake Molėtai, Grābupis river Kvėdarna, Grabė river Daugailiai; Latvian Grabas marsh EnLV I 312; Prussian place names Grab-eniken, Grab-elle GerON 44; cf. also Lithuanian Gruob-lė river Širvintos, Gruob-ynas BgRR II 225; Latvian Gruobas marsh EnLV I 333 (root ablaut grab-/gruob-, cf. status/stuomuo): Latvian grūoba ‘the pit; the ravine, the valley’ LVV I 670, Lithuanian gruob-l-ėtas ‘uneven, pitted, rough’; suffix -eljà-.

Grab-uostas || Grabuostė Lake Molėtai, Grabuosta village; see Grabėlis; suffix -uosta-, see SkŽD.

Gras-aitis Molėtai, cf. Latvian Gras-ene lake EnLV I 314: Lithuanian grasūs ‘cool, cold’ LKŽ III 522 + suffix -aitja-.

Grauȥ-ėlis Liubavas, cf. Graužis lake Molėtai, Grauȥys lake Lentvaris, Grauȥ-uolja river Naujamiestis, Grauȥ-upis river 1. Luokė 2. Pajevonys; Latvian Grauȥ-upe: Lithuanian graužas ‘gravel, small stones; a gravelly, sandy river or lake shore; pear tree’; graužynė ‘erosion hollow, depression, small grove’ LKŽ III 530-1; Latvian grauȥi ‘gravelly’ LVV I 640 + suffix -eljà-.

Grauȥinių Lake <Grauȥiniai village Gražiškiai; cf. lake names with Grauȥ-.

Grauȥis Molėtai, Aidiečiai village, see Grauȥelis.

Grauȥys Lentvaris, see Grauȥelis.

Grauȥitės Lake <Grauȥitė marsh Degučiai.

Greiȥ-ėlis Onuškis, Kaniūkai village, cf. Lithuanian Greiȥ-inà river Švėkšna, Graiȥė river Šilavotas, Graiȥ-ėlis river Kybartai, Grieȥà river 1. Anykščiai 2. Klaipėda; Latvian Grei-zais rivers, Grieze lake EnLV I 319, 329, Graiȥas marsh ibid. 313; also Lithuanian Grȳȥ-uva river Tytuvėnai, Latvian Grīz-upe river EnLV, Prussian Gris-el-anos river GerON 46 (root ablaut — graiȥ-/greiȥ-/grieȥ-/griȥ-/gryȥ-): Lithuanian graiȥūs ‘winding, crooked’, graiȥýti ‘to twist, bend, turn’ LKŽ III 506; Latvian graiȥīt ‘to turn back and forth’ LVV I 636, or Latvian grizulis ‘whirlpool, eddy’ LVV I 659 + suffix -eljà-.

Gréndžia Smalvos, Žiogriškiai village, cf. Lithuanian Grand-enà river Kelmė, Grandȥ-iūpis Kupiškis, Grind-upis Šilalė; Latvian Gruōds lake Gruōd-upes lake EnLV I 334; Prussian place name Grindas GerON 46 (root ablaut grend-/grand-/grind-): Latvian grūoda (<*grandā) ‘a longish lowland with muddy soil’ LVV I 671.

Greȥ-imai Šėta, Okainiai village, cf. Lithuanian Grȳȥt-upis river Krekenava, Prussian Grynse marsh GerON 46: Lithuanian greȥti ‘to turn; to make a hole with a pointed tool’; suffix -ima-.

Grȳbiškių Lake <Grȳbiškės village Degučiai.

Gribl-iškis (|| Asavėlis) Salakas, cf. surname Gribliauskas (<*Griblỹs); probably anthroponymic, possessive.

Grieȥta || Grieȥtų ežeras Zarasai, see Greiȥelis; suffix -ta-, see SkŽD 323; the parallel genitive-form name is most likely only the genitive of the plural-form name Grieȥtos.

Grikijapelių ežeras <Grikijapeliai village of Svėdasai.

Grikis Rudnia, village of Dubičiai, cf. Lithuanian Krik-upis river Kriūkai; Latvian Krikais-dīķis pond, EnLV II 134; Prussian hydronyms Kryk-en, Krik-ain GerON 73: Latvian krik-sis ‘a tiny bit, something small, minute’, krik-ums ‘a trifle, a speck of dust, a crumb’

192

LVV I 278; Lithuanian krikti/grįgti ‘to spread, disperse’, kreikti ‘to lay, spread, scatter’; for the alternation g/k compare the aforementioned grįgti/krikti LKŽ III 601; the name may also have been reinterpreted through folk etymology as grikis ‘Fagopyrum esculentum’.

Grik-ūtis Rudnia, village of Dubičiai, see Grikis + suffix -utja-; a toponymic diminutive.

Gruodys Alanta, village of Gruodžiai <surname Gruodys; probably an eponymized, elliptical⁷ form, derived from the genitive-based Gruodžio ežeras.

Gruód-iškis 1. Linkmenys, village of Trainiškis 2. Smalvos, village of Aleksandraukos, see Gruodys + suffix -iškja-.

Gruož-aitis Onuškis, village of Gruožninkėliai, see Gruožys + suffix -aitja-; a toponymic diminutive.

Gruožys || Grúožis Onuškis, village of Gruožninkai; also compare Lithuanian Gruž-upis river Veiviržėnai; Latvian Gruož-ini vs. EnLV I 335; for etymology see Grauželis (root apophony: grauž-/gruž-/grož-, cf. dauba|duburys|duobė).

Grūtas Druskininkai, village of Grūtas; compare Lithuanian Grūtė river in the same locality; Gruotė river Linkuva (root apophony: graut-/grut-/grūt-/gruot-): indirectly related to Lithuanian gr autas ‘coarse gravel, usually taken from eroding riverbanks’ LKŽ III 528, grutėlis ‘a crumb, a small piece’ ibid. 680 (: Lithuanian griauti|gráuti ‘to overturn, demolish’).

Gudelių ežeras < Gudėliai village 1. Kurkliai 2. Miroslavas 3. Riešė 4. Šiauliai 5. Ramygala.

Gūd-ežeris Veisiejai, village of Petroškai; compare Gud-inis lake Kapčiamiestis, Gud-ōnas river Židikai, Gūd-upis river Varniai, Gūd-balė marsh Šimonys, Gūdė pond Varniai, Gūda-raistis bog Joniškis; Latvian Gud-bala bog, Gud-upe river, EnLV I 336; Prussian w. Gud-icus GerON 47: Prussian gudde ‘bush; forest, grove’ (see FrLEW 174) + ežeras ‘lake’, i.e. ‘lake of bushes’; this meaning of the root gud- is also evident in the extensive Lithuanian flora and fauna terminology, cf. gūda-žolė ‘Rumex Xydrolapainum’, gūd-karklis ‘Salix purpurea, Syringa vulgaris’, gūd-lelije ‘Iris pseudacorus’, gūd-obele ‘Crataegus; Frangula alnus, Pirus acerba’, gūd-noterė ‘Urtica urens’, gūd-rė ‘Camelina sativa’, gūd-žvirblis ‘Saxicola oenanthe’, gūda-žvirblis ‘Passer montanus’, see LKŽ III 693 ff.

Gud-inis Kapčiamiestis, see Gudežeris; suffix -inja-.

Gud-ōnas Telšiai, village of Pagudonė, see Gudežeris; suffix -ona-, cf. Pal-ōnas river Ariogala, see SkŽD272.

Gudonių ežeras (|| Dunojus, see) < Gudonys village Seirijai.

Gud-ūn-iškis Joniškis (Nemenčinė), Pagūdūniškis village; cf. Gud-ūn-ėlė River nearby, see Gudežeris; suffix -ūna- (cf. Berž-ūna River) + -iškja-.

Gudžionys Lakes < Gudžionys village, Aukštadvaris.

Gūlb-inas 1. Riešė, Gulbinai village. 2. Švenčionėliai, Santakos village, cf. Gulb-inis Lake 1. Alovė 2. Ignalina, Gulb-inė River. Merkinė, Gulbis Lake. Molėtai; Latvian Gūlbis Lake, Gulb-ene River, Gulb-ine Lake EnLV I 337-8; Prussian Gulb-ig Lake GerON 47: Lithuanian gulbė, gulbis, gulbinas ‘swan’, Latvian gūlbis ‘the swan’, Prussian gulbis ‘the swan’ + suffix -ina-, cf. Lim-inas Lake 1. Dusetos 2. Salakas, Spīg-inas River Ylakiai, see SkŽD 242.

Gulb-inis 1. Alovė, Vabalai village. 2. || Gulbinka Degučiai, Gulbinė I village. 3. Ignalina 4. || Gulbinka Imbradas, Šaparinė village. 5. Rimšė, Magūnai village. 6. Rimšė, Taliotiškė village, see Gulbinas; suffix -inja-.

⁷B. Savukynas, Lithuanian Place Names Derived from Genitives, “Lietuvių kalbotyros klausimai”, VI, Vilnius, 1963, p. 240.

13. Užsak. Nr. 174

193

Gùlbis Molėtai, Kirneila village, see Gulbinas; probably a substantivized derivative with a -ja- stem from gulbė or gulbas.

Gumbinių Lake < Gumbiniai (?) Rudnia, Lynežeris village.

Guostūs Aukštadvaris, Užuguostis village, cf. Guostė River nearby; Guost-inu-ezers EnLV I 343; further cf. Lithuanian Gīst-upis 1. Šilalė 2. Tverai (root ablaut guost-/gust-/gūs-): Lithuanian guostas ‘bunch, tuft’, guõtas ‘bunch’, gūsras ‘mound’; semantically, cf. Kùpštis Lake, Šilalė, Kùpsti-upỹs River, Vandižgala; alternatively, P. Arumaa⁸.

Gùrtiškės Lake < Gùrtiškė village, Lazdijai.

Gūž-ra (|| Mìlyvdo Lake) Varniai, Barzdžiai village, cf. Lithuanian Gūž-ra River nearby, Gùžė River, Židikai, Gùž-upỹs Pašušvys; Latvian Gùža stream, Gūži village, Guza village EnLV I 341: Lithuanian gūžintis ‘to shrink, bend, hunch’; gūžtis ‘to curl up’; gaũžis ‘to curl up, sich zusammenknäueln’; suffix -ra, cf. Dùb-ros meadow, Užpaliai, see SkŽD 300.

Gužų Lake < Gužai village, Rokiškis.

NAMES OF LAKES OF THE LITHUANIAN SSR

Б. САВУКИНАС

Summary

The article explains about 200 lake names, namely all the names beginning with E and G known to us today.

The etymological interpretations of lake names are based on comparisons with the corresponding Lithuanian, Latvian, and Old Prussian proper names. Where Baltic material does not sufficiently explain the semantics of lake names, corresponding vocabulary from other Indo-European languages is also brought into consideration.

⁸ See P. Arumaa, Sur les principes et méthodes d’hydronyme russe: les noms en gost’ “Scando-Slavica”, VII, 1960, p. 144 ff.

194