LIETUVIŲ KALBOS LEKSIKOS RAIDA

LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA

NOMI DEI LAGHI¹

B. SAVUKYNAS

E – G

Egl-ežeris (|| Jasiūnų ežeras) Švenčionys, villaggio di Teberiškės, cfr. Egl-ynas lago di Moletai, Egl-upis fiume 1. Skuodas 2. Vaškai; lett. Eglu ezers EnLV I 265: lett. eglė «abete» + ežeras «lago»; cfr. anche, per la semantica, Klėv-žeris (<*Klėv-ežeris) Semeliškės.

Eglynas Moletai, villaggio di Čiulėnai: lett. eglynas «bosco di abeti»; cfr. anche Ąžuolynas lago di Kaišiadorys.

Egl-inis (dial. Aglinis) Obeliai, villaggio di Trumponiai, vedi Eglėžeris, suff. -inja-, cfr. Egl-inis.

Egl-inis Smalvos, villaggio di Vyšniškės: lett. ėglis, ėglius «juniperus communis, ginepro» + suff. -inja-; per semantica e formazione cfr. anche Ąžuol-inis lago di Degučiai, Berž-inis lago di Kaltanėnai, nome di villaggio Bers-in GerON 19.

Eglis Semeliškės, villaggio di Kozelkiškės II: lett. ėglis «juniperus communis»; cfr. anche Eglius lago di Dusetos.

Eglius Dusetos, villaggio di Jasai: lett. ėglius «juniperus communis»; cfr. anche Eglis lago di Semeliškės.

Egl-iokas || Egl-iukas Dusetos, villaggio di Jasai < Eglius (vedi) + suff. -joka- || -juka-; diminutivo toponimico.

Eig-ūtis Antazavė, villaggio di Ajočiai; cfr. lett. Eig-uts nome di campo e idronimo EnLV I: cognome lett. Eigỹs + suff. -utja-; nome di significato possessivo o commemorativo.

Lago di Eikiniskis || Lago di Baldūnai < Eikiniskis villaggio, Baldūnai villaggio. Juodupė.

Elmis Anykščiai, villaggio di Elmiškis; cfr. Elmė fiume nello stesso luogo; lett. Elmij EnLV I; cfr. anche lett. Alm-enas (vedi) lago di Linkmenys, Alm-uonė fiume di Kraupiškas: (radice baltica elm- (alm-): lett. almėti, elmėti «trasudare lentamente, scorrere senza interruzione, gocciolare, colare, suppurare», almynė «zona fangosa, poltiglia» LKŽ I 88, II, 815; vedi anche Hr AF 35².

Elzbietė Tirkšliai, villaggio di Voveriai:?

¹Per gli articoli che spiegano i nomi dei laghi inizianti con le lettere A, B, Č e D, si veda «Lietuvių kalbotyros klausimai», III, p. 289 ss. (contiene osservazioni introduttive e abbreviazioni), IV, p. 219 ss. e V, p. 191 ss.

In questo articolo la localizzazione dei nomi è indicata non per distretti, ma tramite i centri abitati più grandi più vicini, come in «Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyne», Vilnius, 1963 (abbreviazione UEV).

² Kr AF – Hans Krahe, Unsere ältesten Flussnamen, Wiesbaden, 1964.

183

Enčias Vadokliai, villaggio di Sodeliškiai; cfr. Enčia fiume nello stesso luogo; lett. Eñtes vs. EnLV I 274; cfr. anche lett. Añtes (?) EnLV I, lit. Antė fiume a Rietavas, Ančia fiume a Kapčiamiestis; ent- è in rapporto con ant-, come elm- con alm- (v. Elmis); per l’etimologia v. Ančia.

Lago Endriuškāičiai <Endriuškāičiai villaggio di Alsėdžiai.

Erzv-ėtas || Erzv-ētai (anche Arzvėtas || Arzvėtai) Tverečius, villaggio di Erzvėtas, Erzv-ėta fiume nello stesso luogo; cfr. Erž-vilkai fiume a Eržvilkas; lett. Erži vs. EnLV I 276, Arž-uga fiume, ibid. 43; pr. Arse fiume (*Aržė) GerON 11 (per erž-/arž- cfr. elm-/alm-, v. Elmis); cfr. anche il pr. Arga GerON 11; alternanza baltica tra velare e palatale g/ž (cfr. érgti, argōti/aržōti); la radice degli idronimi erz- qui è probabilmente una variante dialettale della radice baltica arž-/erž-, verosimilmente un relitto di un dialetto affine al selone (o al letgallo?); balt. arg-/erg-/arž-/erž-: ie. *arg- «splendente, femminile»; s. ind. árjunah «chiaro, bianco»; gr. ἀργός «bianco», v. inoltre Hr ĀF 53; come derivati baltici secondari di questa radice cfr. il lit. érgti, argōti, aržōti, formati secondo lo stesso modello semantico di bálnas «bianco» → balnōti «scorticare, incidere»; suff. -ėta-, cfr. il lago Sīrv-ėtas a Mielagėnai, v. SkŽD 341.

Ežeras || Ešer-aitis Linkmenys, villaggio di Vaišniūnai; cfr. lett. Aser-itis EnLV I 43: lit. ešeras, ešerys «perca fluviatilis»; suff. -aitja-.

Ešerėlis Pabiržė, v. Ešeras; suff. -ėlja-.

Ešerinė 1. Kurtuvėnai 2. Nemenčinė 3. Raudondvaris, villaggio di Didvyriai, v. Ešeras; suff. -inė.

Ešer-in-ėlis Veisiejai, villaggio di Babrai, v. Ešeras; suff. -inja- + -ėlJa-.

Lago Ešerinė Šilutė, cittadina di Varšėdžiai, v. Ešerinė; probabilmente il genitivo del nome.

Ešer-inis 1. Alsėdžiai 2. Antalieptė, villaggio di Indučiai 3. Daugai, villaggio di Daškonys 4. Degučiai, villaggio di Subatiškiai 5. Dubingiai 6. Kuktiškės, villaggio di Budriškiai 7. Kuktiškės, villaggio di Motviškiai 8. Kurtuvėnai, villaggio di Pašvinė 9. Linkmenys, borgata di Sidabrinė 10. Merkinė, villaggio di Samūniškiai 11. Molėtai, bosco di Čiulai 12. Molėtai, bosco di Stirniai 13. Onuškis, villaggio di Jurgionys 14. Onuškis, villaggio di Utos 15. Panemunėlis, villaggio di Meldeikiai 16. Rudnia, villaggio di Krokšlys 17. Rudnia, villaggio di Lynežeris 18. Rumšiškės, villaggio di Pieneliai 19. due laghi a Salakas, villaggio di Pošerinė 20. Seinai LLR 21. Skapiškis 22. Svėdasai, villaggio di Slėpiškiai 23. Švenčionėliai, villaggio di Mielagėnai 24. Tauragnai, bosco di Ažvinčiai 25. Varėna, villaggio di Glūkas 26. Vievis, villaggio di Ešerinė; v. Ešeras; suff. -inja-.

Ešerin-iukas Kuktiškės, villaggio di Obelynė, v. Ešerinis 7 + suff. -juka-; diminutivo toponimico.

Ešerin-ūkas Rudnia, villaggio di Lynežeris, v. Ešerinis 18 + suff. -uka-; diminutivo toponimico.

Ežerai alcuni piccoli laghi a Pagėgiai, villaggio di Vielaičiai: lit. ežerai (nom. pl.).

Ežerāitis 1. Eišiškės, circoscrizione di Čebatoriai 2. Riešė, villaggio di Ežeraičiai 3. Tauragė 4. Varėna, villaggio di Bižai: lit. ežerāitis «piccolo lago».

Ežerālis 1. Palanga 2. Plateliai: samog. ežerālis «piccolo e modesto lago».

Ežeras 1. Pampėnai, villaggio di Sereikonys 2. Pampėnai, villaggio di Stebeikiai 3. A. Panemunė, villaggio di Šlienava 4. Panevėžys, villaggio di Pakuodžiupiai 5. Priekulė, villaggio di Vilkmedžiai; cfr. lett. Ezers «stagno» EnLV I 277, pr. Azare «lago»: lit. ežeras.

Ežerė Molėtai, villaggio di Laumėnai: lituano ežeras «lago»; formazione aggettivale sostantivata.

Ežerėlia-balė Švent ežeris, villaggio di Kirtiliškės: lituano ežerėlis + bala «laghetto + palude».

Ežerėlis 1. Antalieptė, villaggio di Zabičiūnai. 2. Biržai, villaggio di Ežerėliai. 3. Biržai, villaggio di Mikenai.

184

4. Ignalina 5. Jonava, villaggio di Lukošiškės 6. Jūžintai, villaggio di Gegeliškis 7. Kapčiamestis, villaggio di Alekniškės 8. Kurkliai, villaggio di Pavirinčiai 9. Naujamies­tis, villaggio di Miškiai 10. Pakruojis 11. Pasvalys, villaggio di Maskoliškės 12. Pušalotas, villaggio di Pamiškė 13. Radviliškis, villaggio di Kutiškės 14. N. Radviliškis, villaggio di Spingučiai 15. Salakas, villaggio di Akriemiai 16. Skapiškis, villaggio di Kepuriškis 17. || Švėnininkų Idubas Smilgiai, villaggio di Švėnininkai 18. Surviliškis 19. Veisiejai, villaggio di Aradninkai: lituano ežerėlis «piccolo lago».

Ežer-ėlis Pampėnai, villaggio di Sreikoniai < Ežeras (v.) + suff. -ėl-ja-; diminutivo toponimico.

Ežerėt-šlaitis || Šlait-ežeris Degučiai, villaggio di Biržūnai: lituano *ežerėtis + šlaitas/šlaitas + ežeras.

Ežerėkų ežeras < Ežerėkai villaggio di Varenav: ežeras «lago» + suff. -ėka-, cfr. Gav-iekas lago, v. SkŽD 160.

Ežerikas 1. Karklė, villaggio di Išė 2. Karklė, villaggio di Tovė: lituano ežerikas «piccolo lago»; per il suff. -ika- v. SkŽD 127.

Ežerynas 1. Seirijai 2. Simnas, villaggio di Ponkiškiai: ežerynas «lago invaso dalla vegetazione, prosciugato», LKŽ II 845; qui probabilmente nel significato di «piccolo lago», cfr. lapynas «volpacchiotto, cucciolo di volpe» nel dialetto dzukiano sudoccidentale.

Ežer-inis Joniškis (Nemenčinė), villaggio di Poežerinė: lituano ežeras «lago» + suff. -inja-.

Ežeriokas 1. Rokiškis, villaggio di Meldučiai 2. Tauragnai, villaggio di Skroblai: alto lituano orientale ežeriokas «lago abbastanza grande», LKŽ II 845.

Ežerių ežerėlis < Ežeriai villaggio di Kuktiškės < *Ežeras lago: lituano ežeras «lago».

Ežeriukas 1. Daugel iškis, villaggio di Mikalavas 2. Girkalnis, villaggio di Griciai 3. Joniškis, villaggio di Pamažuopiai 4. Nemakščiai, villaggio di Guškaliai 5. Rūdiškės, villaggio di Aluona 6. Šiaulėnai, villaggio di Pilneliai, 7. Šiluva: lituano ežeriukas «piccolo lago».

Gabys (|| Gebizas?) Kruonis, Šnipelių k., plg. Gab-jauriškis ež. Pilviškiai, Gab-ižius up. Ylakiai; la. Gab-eņi vs., Gab-ieži vs. EnLV I 287; pr. Gab-elin ež. GerON 34: la. gab-ieža „das Buschland“, pr. gab-awo „Kröte“ (greičiausiai vedinys iš balt. *gab-, reiškusio „dumblas, pelkė, liūnas“); balt. gab- semantika aiškėja iš kitų ide. kalbų atitikmenų — s. sl. žaba „varlė“, s. skand. quappa „Aalquappe“, tačiau nor. trm. kvabb „breiartige, schleimige Masse“, s. angl. cwabbe „Sumpf“, angl. quab „Morast“: ide. *gweb(h)- „schleimig, schwabbelig; Quappe, Kröte“ W1VW I 674; gab- kitaip aiškina K. Būga, žr. BgRR III 523.

Gab-jaur-iškis Pilviškiai, villaggio di Parausviai; per Gab- v. Gabys; -jaur-: lituano jáura «terreno paludoso, suolo freddo e umido; acquitrino, palude», jaurùs «fangoso, minuto», LKŽ IV 315-16; suff. -iškja-, cfr. Daūn-iškis lago a Utena.

Gab-utis Kruonis, villaggio di Naujakiemis < Gabys (v.) + suff. -utija-; diminutivo toponimico.

Lago di Gačionys < villaggio di Gačionys (: cognome lituano Gačionis) Jūžintai.

Gadeika Šventėžeris, villaggio di Janėnai, cfr. Gadeik-upis fiume Kretinga < cognome lituano Gadeikà; probabilmente un genitivo ellittico divenuto toponimo, da un possessivo lago di Gadeika.

Gadēn-aitis Semeliškės, villaggio di N. Aleksandrauka < Gadēnas (vedi) lago + suffisso -aitija-; diminutivo toponimico.

³ Vedi B. Savukynas, Kilmininkiniai lietuvių vietovardžiai, «Lietuvių kalbotyros klausimai», VI, Vilnius, 1963, p. 240.

185

Gadėnas Semeliškės, villaggio di N. Aleksandrauka <cognome lituano Gadėnas, cfr. Gadeikà lago; probabilmente un genitivo ellittico divenuto toponimo, da un possessivo lago di Gadėnas⁴.

Gaidė Rimšė, villaggio di Gaidė, cfr. Gaidýs lago Adutiškis, Gaid-inis lago Rūdiškės, Gaid-upis fiume 1. Girkalnis, 2. Užventis, Gaidž-iupys Jonava; lettone Gaide fiume, Gaid-upe fiume EnLV I 288; prussiano Gaid-en GerON 34; cfr. anche la variante apofonica gied-(r)-: lituano Gieda-vardys lago Leipalingis, Gied-ulis fiume Vieksniai, Gied-r-yš lago Daugaliai, Gied-r-ė fiume Taujėnai; lettone Dzied-akšli confronta EnLV I 262: gaidýti / giedrinti, giedras «chiaro, limpido, pulito»; cfr. prussiano gay-l-is «bianco»; lettone gai-s-s «luminoso», greco φαιδ-ρ-ός «chiaro, splendente»; le varianti apofoniche baltiche di questa radice nei nomi comuni gai-d- / gie-d- / gi-d- / gai-s- (< *gai-d-s- rispettivamente gai-s-) / gai-l- sono rappresentate anche nell’idronimia; oltre a quelli menzionati sopra, cfr. anche il lettone Dzedrais ezers (: dzidrs «limpido, sereno») EnLV I 257, il lituano Gais-upis fiume Naujamiestis, il prussiano Gailen lago GerON 35; alcuni idronimi lituani con Gaid- potrebbero in seguito essere stati reinterpretati per etimologia popolare in base a gaidys «gallo». Singoli idronimi con la radice Gaid- possono anche essere di origine antroponimica (: cognome Gaidỹs).

Gaid-inis Rūdiškės, villaggio di Panošiškės, vedi Gaidė; suffisso -inja-.

Gaidỹs || Lago di Stajėtiškis Adutiškis, villaggio di Stajėtiškis, vedi Gaidė.

Gaidž-iùkas 1. Degučiai, foresta di Gražutė. 2. Molėtai, villaggio di Bebrusai, vedi Gaidė; suffisso -juka-.

Gaigal-inis 1. Seirijai, villaggio di Gudonys. 2. Švenčionėliai, località di Kampuotėlė, cfr. lettone Gàigal-eņa fiume EnLV I 288, prussiano Gaygel-yth lago GerON 34: lituano gaigalas «germano» cfr. lettone gaigale «specie di gabbiano», prussiano gegalis «piccolo svasso» + suffisso -inja-.

Gaigāl-is 1. Linkmenys, villaggio di Pagailė I. 2. Nemenčinė, villaggio di Kragžliai. 3. Želva, villaggio di Virbalai, cfr. Gaigāl-is fiume Gervėčiai, villaggio di Sakalaičiai, BTSR, vedi Gaigalinis; aggettivo sostantivato, derivato da un tema in -ja-.

Gáil-iekas Seirijai, villaggio di Raganiškė, cfr. Gáil-intas lago Merkinė, prussiano Gailen lago GerON 35: prussiano gaylis «bianco», cfr. il lituano Gaidė (vedi) lago, Giedrỹs lago; idronimo baltico occidentale, vedi BgRR II 100, III 135; il suffisso -ieka- è probabilmente una variante apofonica del suffisso -eika-, cfr. Taur-eikùs lago Semeliškės e Taur-ieka fiume Stakliškės; vedi anche SkŽD 160.

Gáil-intas Merkinė, villaggio di Galintėnai, vedi Gailiekas; suffisso -inta-, cfr. il lago Žuv-intas a Simnas, il lago Vies-intas a Viešintos; per radice e territorio si tratta probabilmente di un idronimo baltico occidentale (jatvingio).

Laghetto di Galintėnai < villaggio di Galintėnai (< Gailintėnai < Gáilintas (vedi) lago + suffisso -ėna-) Merkinė.

Gaim-ýnas Molėtai, villaggio di Čiulėnai, cfr. il lituano Geim-imiai villaggio Šimonys, Gim-balė bosco Subačius, Gým-alas borgo Telšiai, prussiano Gimm-er lago, Gyme lago GerON 41 (apofonia della radice: gaim-/geim-/gim-/gym-): lituano gimus «viscido» LKŽ III 316; per il significato cfr. il lituano Gleitė fiume Endriejavas, Glit-upis fiume Žarėnai, Glitis lago Gaurė; suffisso -yna-, cfr. Vėpr-ynas lago Veisiejai.

Gala-dusỹs Lazdijai, villaggio di Galadusis; per Gal-(a)- cfr. Galà fiume Lygumai, Gál-stas lago Lazdijai, prussiano Gal-anten lago GerON 35; in molti casi la radice gal- negli idronimi baltici non è distinguibile (come variante apofonica) da gel-/gil-: lituano gilùs, gelmė, cfr. russo голомя, голомень «mare aperto», antico indiano jala-m «acqua, umidità»; cfr. inoltre il lituano gal-vis

⁴ Ibid.

186

«uno stagno formatosi spontaneamente nel luogo del vecchio alveo di un fiume o in un’insenatura» LKŽ III 85; per dus- vedi Dausinas.

Gal-ėlis (|| Davigiliai) Salakas, vedi Galadusys; suff. -elja-.

Galg-aitis Trakai, villaggio di Kunigaikštinės, cfr. Galg-iūkas fiume Vainutas; lett. Gāldz-ini vs. Gālga vs. EnLV I 292; vedi Galadusys; suff. -g- + aitja-.

Gal-inis 1. Giedraičiai, villaggio di Gudeikiai 2. Lazdijai 3. (|| Šalna) Smalvos, villaggio di Šalna; vedi Galadusys; suff. -inja-.

Galn-ākis due laghi a Molėtai, villaggio di Stirniai, vedi Gál-nis; suff. -akja-, cfr. Viš-akis fiume, vedi SkŽD 125.

Gál-nis Semeliškės, villaggio di Prūsiškiai, vedi Galadusys; suff. -n-, vedi SkŽD 221.

Gal-ōnas Joniškis (Nemenčinė), foresta di Dubingiai, vedi Galadusys; suff. -ona-, cfr. Pal-ōnas fiume Ariogala, vedi SkŽD 274.

Gál-stas || Gáu-stas Veisiejai, villaggio di Laibagaliai, vedi Galadusys; Gáustas < Gálstas, come esito della depalatalizzazione della l; suff. -sta-, vedi SkŽD 324.

Gal-uonai || Gal-uōnas || Geluonai Molėtai, villaggio di Simančiai, vedi Galadusys; suff. -uona-, cfr. Ėžer-uona fiume Tauragė, vedi SkŽD 282.

Gal-uonis Kuktiškės, villaggio di Pagaluonė, vedi Galadusys; suff. -uonja-, vedi SkŽD 284.

Gál-vė (probabilmente da *Galvīs) Trakai, cfr. lett. Gala-dusỹs (vedi) lago, Gal-ōnas lago, Galà fiume Ly gumai; pruss. Gal-anten lago GerON 35: galvis «uno stagno formatosi spontaneamente nel luogo del vecchio alveo di un fiume o in un’insenatura» LKŽ III 85; lett. dzelve «una pozza d’acqua in una palude fangosa; un punto incassato, impraticabile» (: lett. gilùs «profondo»); suff. -vė, vedi SkŽD 379. Apofonia della radice: gal-/gel-/gil-/gyl-.

Galv-ėlis Kuktiškės, villaggio di Žiežuliai, vedi Galvė; suff. -elja-.

Galv-inis Merkinė, villaggio di Druskininkai, vedi Galvė; suff. -inja-.

Galvó-žeris (<*Galvo-ežeris) Onuškis, villaggio di Kazokiškės, vedi Galvė; il secondo componente è ežeras.

Gard-ėliai Semeliškės, villaggio di Stančiai, cfr. Gárd-uva fiume Laukuva, Gard-uvà fiume Gudžiūnai, Gárd-upis fiume Surviliškis, Gárd-inas fiume Panevėžys; lett. Gard-upe fiume, Gard-auna fiume EnLV I 279; le varianti apofoniche della radice gard- sono gerd- e gird-, cfr. lett. Gerd-auja fiume Gargždai, Gėrd-upis Tverai, Gerd-išė (|| Kerilė) fiume Viduklė; lett. Dzērd-upīte fiume EnLV I 255; lett. Gird-elis fiume Krekenava; la radice degli idronimi baltici gard-/ger-d-/gir-d- non è separabile dai verbi lituani gerti, girdyti; quanto alla semantica, cfr. antico russo žerelo «foce (di fiume)», ucraino žorvó «alveo del fiume», antico ceco žriedlo «sorgente» VsREW420; suff. -ėlija-.

Garg-ašius Utena, Pušynėlis vs., cfr. lett. Gārg-aliņš bosco. EnLV I 297: lett. gargāže «cosa molto contorta, attorcigliata; garankštis» LKŽ III 128; suff. -ašiu-, cfr. Gerd-ašiai vill. Leipalingis, v. SkŽD 316.

Lago Gaspariškės (|| Kicgeilis) < Gaspariškė vill. Mielagėnai.

Lago Gastautiškių < Gastautiškės vill. Semeliškės.

Lago Gaudėšiaus <dal nome personale Gaudėšius Telšiai, vill. Degučiai; idronimo possessivo al genitivo.

Gauštv-inis || Gauštv-inỹs Tytuvėnai; questo nome lacustre, privo di corrispondenze nell’idronimia baltica, è probabilmente formato con il suff. -inja- dal nome comune *gaužt-vė, corrispondente al lett. gužt-vė «genere di muschio – Hylo comium», cfr. lett. guóžtis, gūžtis, gaižtis «curvarsi, ritirarsi»; apofonia della radice: gauž-/gūž-/guž-/guož-.

Gav-aitis Ignalina, v. Gavys; suff. -aitja-; diminutivo toponimico.

187

Laghetto di Gaveikiai <Gaveikiai vill. Kamajai.

Gavėnas <dal nome personale Gavėnas Molėtai, vill. Sanklodiškiai; genitivo ellittico sostantivato⁵ dal possessivo Lago di Gavėnas.

Lago di Gavėniškis <Gavėniškis vill. Jūžintai.

Gav-iekas Semeliškės, vill. Peliūnai, v. Gavys; suff. -ieka-, cfr. Gáil-iekas lago (v.), v. SkŽD 160.

Gavỹs || Gav-eikis Ignalina, vill. Antagavė, cfr. lett. Gav-iekas lago Semeliškės; lett. Gav-ene fiume EnLV I 305; pr. vv. Gaw-en GerON 37; inoltre lett. Gaujà fiume Dien-veniskės, lett. Gauja fiume (v. BgRR III 852) e lett. Góv-ija vill. Varniai; la radice degli idronimi gav-/gov- (< *gau̯/*gāu̯), forse, non è distinguibile dal lett. goti «andare»; un sinonimo dei nomi lacustri con gav- sarebbe il lago Aisetai (v.) Labanoras; suff. -eika-, v. SkŽD 160.

Laghetto di Gedminas <dal nome personale Gedminas Alsėdžiai, vill. Gegrėnai; idronimo possessivo al genitivo.

Lago di Geibonys <Geibonys vill. Vievis.

Geiščiūlis Onuškis, vill. Kaniūkai <dalla denominazione *Geiščiūlis, probabilmente genitivo possessivo ellittico sostantivato; cfr. inoltre i nomi personali Geiščiūnas, Geistėnai vill. Ignalina, Geiščiai vill. Rokiškis.

Gėj-ukas Onuškis, bosco Gėjaus, v. Gėjus suff. -ūka-; diminutivo toponimico.

Gėjus Onuškis, bosco Gėjaus, cfr. lett. Gei-upis fiume Raseiniai; lett. Dzejas strauts fiume, Dzei-purs fiume EnLV I 251: indirettamente lett. gijà «filo, ciocca; fascio»; geinỹs «attrezzo fatto di corde per arrampicarsi su un albero presso le api»; quanto al significato, cfr. antico slavo ecclesiastico žica «nervo», gr. βιος «arco»; il significato idronimico della radice baltica gē-/gi-/gei- è probabilmente «curvo, piegato», cfr. inoltre lett. geinỹs «bastone ricurvo per giocare a ripka».

Gėla Nemenčinė, cfr. lituano Gėlỹs lago a Kuktiškės, Gėl-ainis lago a Tauragnai: lituano pa-gėluõ «freddo», lettone dzeltŗs «kühl»; cfr. inoltre latino gelu «Kälte, Frost», gotico kalds «sorgente».

Gėl-ainis Tauragnai, villaggio di Gaideliai, vedi Gėla; suffisso -ainja-, cfr. meld-ainis «lago cresciuto», vedi SkŽD; quanto alla formazione, probabilmente un aggettivo sostantivato.

Gėl-aitis Nemenčinė, vedi Gėla; suffisso -aitja-.

Geled-nia Švenčionys, villaggio di Gelednia, cfr. lituano Gėld-upė Kaltinėnai, Gelda fiume a Raseiniai, Gėld-upis fiume a Šiluva; lettone Dzelda, fiume, EnLV I 251, toponimi prussiani Geld-iten GerON 39, prussiano-lituano Geld-āpe fiume, LLR Geldapė: indirettamente lettone dzeldēt «fest werden (vom Schnee, der sich fest gesetzt hat)» LVV I 540, cfr. inoltre sloveno žlėd «Glatteis», slavo antico žlėdica «gefrorener Regen»: indoeuropeo *ghelad- «ghiaccio» WI VW I 629; suffisso -nja.

Gelež-inis Vievis, villaggio di Zabakos, cfr. lituano Geležis lago ad Alsėdžiai, lettone Dzelz-upe, fiume, EnLV I 253: lituano geležis, gelžis, lettone dzelzs + suffisso -inja-.

Gelionių ežeras <Gelionys villaggio presso Aukštadvaris.

Gėlỹs Kuktiškės, vedi Gėla.

Gėlių ežeras Balninkai, villaggio di Gėliogalinių, vedi Gėla; come mostra il nome del villaggio Gėlio-galiai, il nome del lago era *Gėlỹs || *Gėliai; il nome al genitivo non è altro che un genitivo del nome ormai stabilizzato dalla forma Gėliai.

Gel-ov-inė Merkinė, villaggio di Gelovinė, vedi Galvė; apofonia della radice gal-/gel-/gil-/-gyl-; suffissi ov- + -inė.

Gėl-uotas Molėtai, borgata di Anturkės, vedi Gėla; suffisso -uota-, cfr. Klab-uotas lago a Vyžuonos.

⁵ Ibid.

188

Gėl-uva Kurtuvėnai, villaggio di Pageluvys, cfr. Galvė; suff. -uva-.

Gėl-užis Aukštadvaris, villaggio di Užuguostis, cfr. Galvė; suff. -užja-.

Gėl-užis Utena, villaggio di Margavonys, cfr. Gėla; suff. -užja-.

Lago Gelvānės Gelvonai, villaggio di Seniūnai, per l’etimologia cfr. Gálvė, Gėlve; suff. -ānė < *onė; il nome al genitivo è probabilmente il genitivo del nome affermatosi a partire dalla forma Gelvonė, cfr. il suo derivato Gelvonai, centro abitato.

Gelv-átis Semeliškės, villaggio di Budiliai; Gélvės suff. -aitja-, diminutivo toponimico.

Gėlve || Gelvà || Lago Gelvės Gelvonai, villaggio di Bagdišiai, cfr. Galvė.

Gélvis Semeliškės, villaggio di Budiliai, cfr. Galvė.

Gelžis Alsėdžiai, villaggio di Pagermantė, cfr. Geležinis;

Lago Genionių <Geniónys villaggio. Onuškis.

Lago Gepų Onuškis, villaggio di Dembina:?

Laghetto Gérkonių <Gérkonys villaggio. Dūkštas;

Germ-antas Telšiai, villaggio di Džiuginėnai, cfr. il toponimo prussiano Germ, Germ-ayn, Germ-ynyn GerON 40, nonché il lituano Girm-uonys/Girmuõ fiume, Pakuonis, toponimo prussiano Girme ibid. 42 (apofonia della radice: ger-m-/gir-m-): germė «bosco antico, foresta», LKŽ III 260, germ-enės «ombrellifera dei boschi; Peucedanum Oreoselinum»; už-germ-ėti «crescere fino a ricoprire», e inoltre il lituano giria cfr. FrLEW 153; per il significato cfr. Mišk-inis lago 1. Daugailiai. 2. Obeliai, Šil-inis lago 1. Dusetos, 2. Linkmenys; suff. -anta-, cfr. Āl-antas fiume, Sāl-antas fiume, cfr. SkŽD 374.

Gerv-ėtis tre laghi, Salakas, cfr. Gerv-ėčia fiume, Musninkai; lettone Dzērv-ītis lago, EnLV I 256: lituano gérvė, lettone dzērve «grus grus» + suff. -ētja-, cfr. SkŽD 351; oppure: lituano žerv-énti «scorrere impetuosamente», cfr. lituano Žerv-ýnos torrente, Keturlakiai, e il frequente idronimo Žerv-ynas (Lazdijai, Krosna, Leipalingis), che, per il rapporto ž: z, va considerato jatvingio⁶; per l’alternanza tra velare e palatale (g/ž) cfr. lituano gnýbti/žnýbti, gūm-bas/žām̃bas.

Gerv-inis 1. Leipalingis, villaggio di Veršiai. 2. Rūdiškės, villaggio di Panošiškiai, cfr. Gervėtis; suff. -inja-.

Gervin-ūkas Leipalingis, villaggio di Černiauskai, cfr. Gervinis + suff. -uka-, diminutivo toponimico.

Gieda-vardys Leipalingis, villaggio di Vilekiai; per Gied- cfr. Gaidė; per vard- cfr. verd-ėnė «sorgente» e gli idronimi lituani: Vardas fiume, Želva, Vara-ūksnė fiume, Šeduva, Vārd-uva fiume, Mažeikiai, Vardžius fiume, Ūdrija; apofonia della radice vard-/verd-.

Lago di Giedraičiai (|| Kiementas) < Giedraičiai villaggio.

Giedr-ėlis Linkmenys, villaggio di Pažemys: lit. giedras «sereno», cfr. Gaidė (v.); suff. -eljà-.

Giedrys Daugailiai, villaggio di Rukliai: lit. giedras «sereno», cfr. Gaidė (v.).

Gil-ándis (|| Gel-ándis) Onuškis, villaggio di Derionys, cfr. Galvė (v.): lit. gilùs «profondo» + suff. -andja-, v. SkŽD 101, cfr. Kūr-andas fiume a Betygala, Gir-andas fiume nello stesso luogo; gil- è in rapporto con gel-, come gilùs e gelmė.

Gil-aušis Betygala, villaggio di Pročiūnai, v. Gil-andis; suff. -aušja-, cfr. Lók-aušis fiume a Laukuva, v. SkŽD 318.

Gil-b-ietis Rudamina, villaggio di Gilbietis, cfr. Gil-bõ fiume a Kuktiškės: lit. gilùs suff. -b-+-ietja-, cfr. Rim-ietis lago a Lazdijai, v. SkŽD 360.

⁶ Per l’etimologia di Zervýnas v. S. Karaliūnas, Pastabos dėl vardo Zervynos kilmės, „Zervynos, kraštotyros bruožai“, Vilnius, 1964, p. 136–139; Б. Сабукнас, К проблеме западнобалтийского субстрата в юго-западной Литве, „Baltistica“, 2, 1966, Vilnius, p. 171.

189

Gil-inė Smalvos, villaggio di Gilinė, v. Gilandis; suff. -inė.

Gilioji Simnas, villaggio di Atesninkai I: gilióji è la forma pronominale dell’aggettivo gilt (f.).

Gẏl-iokas Linkmenys, villaggio di Dniškiai I: lit. gýlis «profondità», gylė «abisso» + suff. -joka-, cfr. Egl-iokas lago.

Gilis Daugai, villaggio di Pagilė: lit. gìlus, cfr. Gilióji lago, Simnas; formazione aggettivale con tema Báltis (: báltas), di tipo -ia-.

Gil-šė Merkinė, villaggio di Pagilšis, v. Gilis; suff. -šė, cfr. skėp-šė «fazzoletto», v. SkŽD 316.

Laghicello di Giltinė Kurkliai, villaggio di Kurkliai I: giltinė «morte, simbolo della morte».

Giluč-iukas Švenčionėliai, villaggio di Santaka, v. Gilūtis 3 + suff. -juka-; diminutivo toponimico.

Gil-uišis 1. Merkinė, villaggio di Netiesai 2. Punskas, villaggio di Giluišiai, LLR 3. Veisiejai, villaggio di Babrai: lit. gìlus + suff. -uišja-, v. SkŽD 319.

Gil-iūtis Simnas: lit. gìlus + suff. -uitja-, v. SkŽD 365.

Gil-ušis Trakai, villaggio di Babriškės: lit. gìlus + suff. -ušja-, cfr. SkŽD 319.

Gil-ušis 1. Daugai, villaggio di Daugai 2. Onuškis, villaggio di Derionys 3. Semeliškės, villaggio di Bičkaučizna 4. Semeliškės, villaggio di Gilūšis 5. Semeliškės, villaggio di Klevinė 6. Semeliškės, villaggio di Strėva: lit. gìlus + suff. -ūšja-.

Gilūt-aitis Mielagėnai, villaggio di Gilūtai, cfr. Gilūtas 3 + suff. -aitja-; diminutivo toponimico.

Gil-ūtas 1. Kaltanėnai, villaggio di Pagilūtė 2. Rimšė, villaggio di Maniukai 3. Švenčionys, villaggio di Avižieniškės: lit. gìlus suff. + -ūta-, cfr. SkŽD 364.

Gil-ūtis 1. Joniškis (Nemenčinė), villaggio di Žukai 2. Smalvos, borgata di Salos 3. Švenčionėliai, borgata di Peršuokšna: lit. gìlus + suff. -utja-.

Gil-ūtis Dūkštas, borgata di Karačiūnos, cfr. Gilūtis; suff. -ūtja-, cfr. SkŽD.

Gil-ūžis 1. Alanta, villaggio di Gilūžiai 2. Kuktiškės, villaggio di Buitūnai 3. Molėtai, villaggio di Kulionys 4. Riešė, villaggio di Gilūžiai 5. Stakiškės: lit. gìlus + suff. -ūžja-, cfr. SkŽD 392.

Gim-t-iniai Švenčionys, villaggio di Želabai, cfr. Gim-t-inas torrente Ylakiai, Gim-t-inė bosco Molėtai, villaggio di Bijutiškis; lett. Dzim-t-ęn lago, Dzim-t-ene lago EnLV I 259: lit. gimùs «glutinoso» LKŽ III 316, cfr. lit. Gim-balė villaggio di Subačius, pr. Gimm-er lago GerON 41; suff. -t- + -inja-.

lago di Gineitiškės <Gineitiškės villaggio, Riešė.

lago di Ginorai Joniškis (Nemenčinė), villaggio di Jukniškiai:?

Gipin-ėlis Jūžintai, villaggio di Zabūbiškis; Gipinỹs + suff. -ėlja-; diminutivo toponimico.

Gip-inỹs Jūžintai, villaggio di Zalūbiškis, cfr. lett. Dzip-šni EnLV I 259: «?».

Girbỹs Vyžuonos; villaggio di Vyžuonai, Girbỹs torrente nello stesso luogo; lett. Džerb-ene bosco, Džėrbji borgata EnLV I 255; cfr. inoltre lit. Gerb-ėnės villaggio Telšiai, villaggio di Viešvenai (apofonia della radice gerb-(girb-): lett. gėrb-ums «territorio diradato» FrLEW 148, lit. gerbti «pulire, ripulire» LKŽ III 248, gerbūs «pulito» ibid. 250.

Gir-ežeris Varėna, villaggio di Girežeris, cfr. lit. Gir-upis torrente 1. Batakiai 2. Kelmė 3. Luokė 4. Tauragė; lett. Dzir-ežers lago EnLV I 261: lit. girià «grande foresta; deserto, terre incolte» + ežeras.

laghetto di Girgždūtė <Girgždūtė collina, Varniai, villaggio di Pagirgždūtis.

190

Gir-ija (|| lago Bernotų) Paberžė, villaggio di Bernotų, cfr. lituano Gir-ija fiume, Nemenčinė; lettone Dzir-ene torrente, EnLV I 261: lituano giria «grande foresta; deserto, lande selvagge» + suff. -ija.

Lago Girnakaliai < Girnakaliai villaggio, Vievis.

Gir-ut-aitis Labanoras, villaggio di Prūdiškės, v. Girija; suff. -utja- + -aitja-.

Gir-ut-iškis Labanoras, villaggio di Prūdiškės, v. Girija; cfr. Girutaitis nello stesso luogo; suff. -utja- + -iškja-.

Gyž-ežeris Kelmė, villaggio di Gailiai, cfr. Gaiz-upis 1. Anykščiai 2. Viešniai; prussiano Gysyein idronimo, GerON 42: lituano gižūs «rancido, stantio» + lago.

Lago Giziūnai < Giziūnai villaggio, Trakai.

Glamb-ót-iškė Kurtuvėnai: lituano glambyti «calpestare, pestare, avanzare faticosamente» LKŽ III 394 + suff. -ot- + iškė, cfr. per il significato lituano Klampynė fiume, Josvainiai, Klampė fiume, Joniškis, Klamp-upis Barzdai.

Glasmynas Alanta, villaggio di Svobiškėlis. < *Gluosnynas (dial. Gla.smi˙nas per dissimilazione di n), cfr. lituano Glúosnė fiume, Simnas, Glúosn-upis Alytus: lituano gluosnynas «luogo ricoperto di salici (salix)»; per il significato cfr. Eglýnas lago, Molėtai, Ąžuolýnas lago, Kaišiadorys.

Glėbas Varėna: lituano glebùs «molle, viscido» LKŽ III 408, glėbóti «spalmare, imbrattare, impiastricciare» ibid. 406; per il significato cfr. Glýnas lago, Merkinė, Glītis lago, Gaurė.

Glýnas Merkinė, villaggio di Mardasovas, cfr. lettone Glinu-ezers En LV I 311 (a torto collegato lì direttamente con Glinovka vs. e con il russo глина): lituano glìnti (glina, glinė) «spalmare, intonacare», gléinìa «terreno argilloso e viscido, pantano», gleinùs «molliccio, appiccicoso, viscido» LKŽ III 409: apofonia della radice glein-/glin-/glyn-, cfr. inoltre Glītis/Glýtežeris (: glitūs — stessa radice, ma con il determinativo -t-).

Glitis, -čio || Glitis, -iės || Glýt-ežeris Gaurė, villaggio di Eičai, cfr. lituano Glit-upis fiume, Žarenai, Gleitė fiume, Endriejavas; lettone Glite torrente, cfr. EnLV I 309; prussiano Glit-eynen GerON 43: lituano glitùs «viscido, molliccio; scivoloso, pieno d'acqua» LKŽ III 427; lettone glīts (con lo stesso significato) LVV I 627; apofonia della radice gleit-/glit-/glyt-, cfr. inoltre Glýnas lago, dove la stessa radice presenta il determinativo -n-.

Lago Glitiškės < Glitiškės villaggio, Paberžė.

Glūdas Varniai, villaggio di Pavandenė, cfr. lituano Glūdas fiume nello stesso luogo; lettone Glude torrente, Glūdīs torrente, EnLV I 310-11; prussiano Glode villaggio: lituano glūdùs «liscio, piano, uniforme; scivoloso» LKŽ III 438, gluodas «liscio, levigato» ibid. 440; lettone gluds «liscio, levigato, sdrucciolevole; piano, pulito»; apofonia della radice glud-/gluod-/glūd-.

Glūk-aitis Varėna, villaggio di Glūkas, v. Glūkas + suff. -aitja-; diminutivo toponimico.

Glūkas Varėna, villaggio di Glūkas (cfr.? lettone Gloga, prussiano): lituano glūk-snis «gorgoglio, rumore di gorgoglio»; apofonia della radice gluk-/glūk-.

Glūs-nia Švenčionys, villaggio di Žąsinai, cfr. Glūs-ōkas lago: lituano glūšas «sordo» (v. FrLEW) + suff. -nia, cfr. Geled-nia lago.

Glūs-ōkas 1. Degučiai, villaggio di Viliūniškės. 2. || Glūsok-ėlis Degučiai, villaggio di Zarkiškės. 3. Dusetos, villaggio di Norkyčiai. 4. Smalvos, villaggio di Aukštakalnis. 5. Smalvos, villaggio di Jokubauka. 6. Smalvos, villaggio di Obeliškės, vedi Glūsnia.

Gojėlis (|| Kieliškas) Ūdrija, villaggio di Kieliškas: prestito slavo in lituano gojėlis «piccolo boschetto, boschetto sacro».

Gōj-inis Švenčionėliai, villaggio di Pakarvinė: prestito slavo in lituano gōjus (biel. гаў) «piccolo bosco» + suff. -inja-.

191

Gót-inis Kuktiškės, villaggio di Dėteniū, cfr. Gót-inė località rurale di Švenčionys, villaggio di Gotinės, nome proprio Got-eyn GerON 44; inoltre lettone Gat-enes-ežers, lago Gate EnLV I 303 e lituano Gátė fiume presso Luokė, Gāt-upis Nemakščiai (apofonia della radice got-/gat-): lituano góti «andare in fretta» LKŽ III 487; suff. -inja-; per il significato cfr. gli idronimi lituani con Ais-, vedi Aisetai.

Grab-ėlis 1. Degučiai, villaggio di Blekiškės. 2. Tauragnai, villaggio di Gaidžiai, cfr. lituano Grab-uostas lago presso Molėtai, Grābupis fiume presso Kvėdarna, Grabė fiume presso Daugailiai; lettone Grabas palude EnLV I 312; nomi propri prussiani Grab-eniken, Grab-elle GerON 44; cfr. inoltre lituano Gruob-lė fiume presso Širvintos, Gruob-ynas BgRR II 225; lettone Gruobas palude EnLV I 333 (apofonia della radice grab-/gruob-, cfr. status/stuomuo): lettone grūoba «la fossa; la gola, la valle» LVV I 670, lituano gruob-l-ėtas «irregolare, pieno di buche, ruvido»; suff. -eljà-.

Grab-uostas || lago Grabuostė Molėtai, villaggio di Grabuosta, vedi Grabėlis; suff. -uosta-, vedi SkŽD.

Gras-aitis Molėtai, cfr. lettone Gras-ene località rurale EnLV I 314: lituano grasūs «fresco, freddo» LKŽ III 522 + suff. -aitja-.

Grauȥ-ėlis Liubavas, cfr. Graužis lago presso Molėtai, Grauȥys lago presso Lentvaris, Grauȥ-uolja fiume presso Naujamiestis, Grauȥ-upis fiume presso 1. Luokė 2. Pajevonys; lettone Grauȥ-upe: lituano graužas «ghiaia, ciottoli; riva ghiaiosa e sabbiosa di fiume o lago; pera»; graužynė «erosione, cavità, bosco ceduo» LKŽ III 530-1; lettone grauȥi «scintilla» LVV I 640 + suff. -eljà-.

lago Grauȥiniai <Grauȥiniai villaggio di Gražiškiai; cfr. i nomi dei laghi con Grauȥ-.

Grauȥis Molėtai, villaggio di Aidiečiai, vedi Grauȥelis.

Grauȥys Lentvaris, vedi Grauȥelis.

lago Grauȥitė <Grauȥitė villaggio presso Degučiai.

Greiȥ-ėlis Onuškis, villaggio di Kaniūkai, cfr. lituano Greiȥ-inà fiume presso Švėkšna, Graiȥė fiume presso Šilavotas, Graiȥ-ėlis fiume presso Kybartai, Grieȥà fiume presso 1. Anykščiai 2. Klaipėda; lettone Grei-zais torrenti, Grieze località rurale EnLV I 319, 329, Graiȥas palude ibid. 313; inoltre lituano Grȳȥ-uva fiume presso Tytuvėnai, lettone Grīz-upe fiume presso EnLV, prussiano Gris-el-anos fiume GerON 46 (apofonia della radice — graiȥ-/greiȥ-/grieȥ-/griȥ-/gryȥ-): lituano graiȥūs «sinuoso, tortuoso», graiȥýti «torcere, spezzare, girare» LKŽ III 506; lettone graiȥīt «rivoltare ripetutamente» LVV I 636 oppure lettone grizulis «vortice, gorgo» LVV I 659 + suff. -eljà-.

Gréndžia Smalvos, villaggio di Žiogriškės, cfr. lituano Grand-enà fiume presso Kelmė, Grandȥ-iūpis Kupiškis, Grind-upis Šilalė; lettone Gruōds località rurale Gruōd-upes località rurale EnLV I 334; nomi propri prussiani Grindas GerON 46 (apofonia della radice grend-/grand-/grind-): lettone grūoda (<*grandā) «una depressione allungata dal fondo fangoso» LVV I 671.

Greȥ-imai Šėta, villaggio di Okainiai, cfr. lituano Grȳȥt-upis fiume presso Krekenava, prussiano Grynse palude GerON 46: lituano greȥti «piegare; fare un buco con uno strumento appuntito»; suff. -ima-.

lago Grȳbiškės <Grȳbiškės villaggio di Degučiai.

Gribl-iškis (|| Asavėlis) Salakas, cfr. il cognome Gribliauskas (<*Griblỹs); probabilmente antroponimico, possessivo.

Grieȥta || Grieȥtų ežeras Zarasai, v. Greiȥelis; suff. -ta-, v. SkŽD 323; il nome genitivale alternativo è probabilmente soltanto il genitivo del nome al plurale Grieȥtos.

Grikijapelių ežeras <Grikijapeliai villaggio di Svėdasai.

Grikis Rudnia, villaggio di Dubičiai, cfr. il lit. Krik-upis fiume a Kriūkai; il lett. Krikais-dīķis stagno, EnLV II 134; nomi prussiani Kryk-en, Krik-ain GerON 73: lett. krik-sis «una piccola quantità, una cosa piccola, minuscola», krik-ums «una piccolezza, una particella di polvere, una briciola».

192

LVV I 278; lit. krikti/grįgti «spargersi, disperdersi», kreikti «stendere, spargere, scompigliare»; per l’alternanza g/k cfr. i già citati grįgti/krikti LKŽ III 601; il nome potrebbe essere stato reinterpretato dalla paretimologia anche in riferimento al grikys «Fagopyrum esculentum».

Grik-ūtis Rudnia, villaggio di Dubičiai, v. Grikis + suff. -utja-; diminutivo toponimico.

Gruodys Alanta, villaggio di Gruodžiai, <nome personale Gruodys; probabilmente un nome personale divenuto toponimo, ellittico⁷, da Gruodžio ežeras («lago Gruodžio»).

Gruód-iškis 1. Linkmenys, villaggio di Trainiškis 2. Smalvos, villaggio di Aleksandraukos; v. Gruodys + suff. -iškja-.

Gruož-aitis Onuškis, villaggio di Gruožninkėliai; v. Gruožys + suff. -aitja-; diminutivo toponimico.

Gruožys || Grúožis Onuškis, villaggio di Gruožninkai; cfr. inoltre il lit. Gruž-upis, fiume a Veiviržėnai; lett. Gruož-ini, cfr. EnLV I 335; per l’etimologia v. Grauželis (apofonia radicale: grauž-/gruž-/grož-, cfr. dauba|duburys|duobė).

Grūtas Druskininkai, villaggio di Grūtas; cfr. il lit. Grūtė, fiume nello stesso luogo; Gruotė, fiume a Linkuva (apofonia radicale: graut-/grut-/grūt-/gruot-): indirettamente, il lit. gr autas «ghiaia grossolana, solitamente prelevata dalle rive franose dei fiumi» LKŽ III 528, grutėlis «briciola, pezzettino» ibid. 680 (: lit. griauti|gráuti «rovesciare, demolire»).

Gudelių ežeras < Gudėliai, villaggi: 1. Kurkliai 2. Miroslavas 3. Riešė 4. Šiauliai 5. Ramygala.

Gūd-ežeris Veisiejai, villaggio di Petroškai; cfr. Gud-inis, lago a Kapčiamiestis, Gud-ōnas, fiume a Židikai, Gūd-upis, fiume a Varniai, Gūd-balė, palude a Šimonys, Gūdė, stagno a Varniai, Gūda-raistis, terreno paludoso a Joniškis; lett. Gud-bala, toponimo, Gud-upe, fiume, EnLV I 336; nome prussiano Gud-icus GerON 47: prussiano gudde «cespuglio; bosco, boscaglia» (v. FrLEW 174) + ežeras, cioè «lago dei cespugli»; questo significato della radice gud- emerge anche dalla ricca terminologia lituana di flora e fauna, cfr. gūda-žolė «Rumex Xydrolapainum», gūd-karklis «Salix purpurea, Syringa vulgaris», gūd-lelije «Iris pseudacorus», gūd-obele «Crataegus; Frangula alnus, Pirus acerba», gūd-noterė «Urtica urens», gūd-rė «Camelina sativa», gūd-žvirblis «Saxicola oenanthe», gūda-žvirblis «Passer montanus», v. LKŽ III 693 e segg.

Gud-inis Kapčiamiestis, v. Gudežeris; suff. -inja-.

Gud-ōnas Telšiai, villaggio di Pagudonė; v. Gudežeris; suff. -ona-, cfr. Pal-ōnas, fiume ad Ariogala, v. SkŽD272.

Gudonių ežeras (|| Dunojus, v.) < Gudonys, villaggio di Seirijai.

Gud-ūn-iškis Joniškis (Nemenčinė), villaggio di Pagūdūniškis; cfr. il fiume Gud-ūn-ėlė nello stesso luogo, vedi Gudežeris; suff. -ūna- (cfr. il fiume Berž-ūna) + -iškja-.

Laghi di Gudžionys < villaggio di Gudžionys, Aukštadvaris.

Gūlb-inas 1. Riešė, villaggio di Gulbinai. 2. Švenčionėliai, insediamento di Santaka; cfr. il lago Gulb-inis 1. Alovė 2. Ignalina, il fiume Gulb-inė. Merkinė, lago Gulbis. Molėtai; lett. lago Gūlbis, fiume Gulb-ene, lago Gulb-ine. EnLV I 337-8; pr. lago Gulb-ig. GerON 47: lett. gulbė, gulbis, gulbinas «Cygnus», lett. gūlbis «il cigno», pr. gulbis «il cigno» + suff. -ina-, cfr. il lago Lim-inas 1. Dusetos 2. Salakas, fiume Spīg-inas. Ylakiai, vedi SkŽD 242.

Gulb-inis 1. Alovė, villaggio di Vabalai. 2. || Gulbinka Degučiai, villaggio di Gulbinė I. 3. Ignalina 4. || Gulbinka Imbradas, villaggio di Šaparinė. 5. Rimšė, villaggio di Magūnai. 6. Rimšė, villaggio di Taliotiškė; vedi Gulbinas; suff. -inja-.

⁷B. Savukynas, Toponimi lituani derivati dal genitivo, «Lietuvių kalbotyros klausimai», VI, Vilnius, 1963, p. 240.

13. Užsak. Nr. 174

193

Gùlbis Molėtai, villaggio di Kirneila; vedi Gulbinas; probabilmente una forma derivata, sostantivata, da una base aggettivale -ja- da gulbė oppure gulbas.

Laghetto di Gumbiniai < Gumbiniai (?) Rudnia, villaggio di Lynežeris.

Guostūs Aukštadvaris, villaggio di Užuguostis; cfr. il fiume Guostė nello stesso luogo; Guost-inu-ezers EnLV I 343; cfr. inoltre lett. Gīst-upis 1. Šilalė 2. Tverai (apofonia della radice guost-/gust-/gūs-): lett. guostas «fascio, covone», guõtas «fascio», gūsras «zolla»; per la semantica cfr. il lago Kùpštis a Šilalė, il fiume Kùpsti-upỹs a Vandižgala; diversamente P. Arumaa⁸.

Lago di Gùrtiškės < Gùrtiškė villaggio di Lazdijai.

Gūž-ra (|| Lago Mìlyvdo) Varniai, villaggio di Barzdžiai; cfr. il fiume lett. Gūž-ra nello stesso luogo, il fiume Gùžė a Židikai, Gùž-upỹs a Pašušvys; lett. Gùža toponimo, Gūži insediamento, Guza insediamento. EnLV I 341: lett. gūžintis «ritirarsi, piegarsi, incurvarsi»; gūžtis «curvarsi»; gaũžis «curvarsi, sich zusammenknäueln»; suff. -ra, cfr. Dùb-ros villaggio di Užpaliai, vedi SkŽD 300.

Lago di Gužai < Gužai villaggio di Rokiškis.

NOMI DEI LAGHI DELLA RSS LITUANA

Б. САВУКИНАС

Riassunto

L’articolo spiega circa 200 nomi di laghi, vale a dire tutti i nomi oggi noti che iniziano con E e G.

Le interpretazioni etimologiche dei nomi dei laghi si basano sul confronto dei corrispondenti nomi propri lituani, lettoni e antico-prussiani. Nei casi in cui il materiale baltico non spiega sufficientemente la semantica dei nomi dei laghi, si ricorre anche al lessico corrispondente di altre lingue indoeuropee.

⁸ Cfr. P. Arumaa, Sur les principes et méthodes d’hydronyme russe: les noms en gost’ „Scando-Slavica“, VII, 1960, p. 144 ss.

194