Page 1LIETUVIŲ KALBOS LEKSIKOS RAIDA
LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA
SEENNAMEN1
B. SAVUKYNAS
E – G
Egl-ežeris (|| Jasiūnų ežeras) Švenčionys, Teberiškės-Dorf; vgl. Egl-ynas See Moletai, Egl-upis Fluss 1. Skuodas 2. Vaškai; lett. Eglu ezers EnLV I 265: lit. eglė „Fichte“ + ežeras „See“, vgl. zur Semantik auch Klėv-žeris (<*Klėv-ežeris) Semeliškės.
Eglynas Moletai, Čiulėnai-Dorf: lit. eglynas „Fichtenwald“; vgl. ferner Ąžuolynas See Kaišiadorys.
Egl-inis (mundartl. Aglinis) Obeliai, Trumponys-Dorf; siehe Eglėžeris, Suffix -inja-, vgl. Egl-inis.
Egl-inis Smalvos, Vyšniškės-Dorf: lit. ėglis, ėglius „juniperus communis, Wacholder“ + Suffix -inja-; zur Semantik und Wortbildung vgl. ferner Ąžuol-inis See Degučiai, Berž-inis See Kaltanėnai, pr. Bers-in Dorf GerON 19.
Eglis Semeliškės, Kozelkiškės-II-Dorf: lit. ėglis „juniperus communis“, vgl. auch Eglius See Dusetos.
Eglius Dusetos, Jasai-Dorf: lit. ėglius „juniperus communis“, vgl. auch Eglis See Semeliškės.
Egl-iokas || Egl-iukas Dusetos, Jasai-Dorf < Eglius (siehe) + Suffix -joka- || -juka-; toponymisches Diminutiv.
Eig-ūtis Antazavė, Ajočiai-Dorf; vgl. lett. Eig-uts Dorf und Hof EnLV I: lit. Familienname Eigỹs + + Suffix -utja-; ein Name possessiver oder memorialer Bedeutung.
Eikiniskio ežeras || Baldūnų ežeras < Eikiniskis Dorf, Baldūnai Dorf. Juodupė.
Elmis Anykščiai, Elmiškis-Dorf; vgl. Elmė Fluss ebendort; lett. Elmij EnLV I; vgl. außerdem lit. Alm-enas (siehe) See Linkmenys, Alm-uonė Fluss Kraupiškas: (balt. Wurzel elm- (alm-): lit. almėti, elmėti „langsam sickern, ununterbrochen fließen, tropfen, laufen, eitern“, almynė „Sumpf, Morast“ LKŽ I 88, II, 815; siehe auch Hr AF 35².
Elzbietė Tirkšliai, Voveriai-Dorf:?
1Zu den Artikeln, die die mit den Buchstaben A, B, Č und D beginnenden Seenamen erklären, siehe „Lietuvių kalbotyros klausimai“, III, S. 289 ff. (dort finden sich einleitende Bemerkungen und Abkürzungen), IV, S. 219 ff. und V, S. 191 ff.
In diesem Artikel wird die Lokalisierung der Namen nicht nach Bezirken, sondern anhand der größeren nächstgelegenen Siedlungen angegeben, wie im „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyne“, Vilnius, 1963 (Abkürzung UEV).
2 Kr AF – Hans Krahe, Unsere ältesten Flussnamen, Wiesbaden, 1964.
183
Page 2Enčias Vadokliai, Dorf Sodeliškiai; vgl. Enčia Fluss ebenda; lett. Eñtes vs. EnLV I 274; vgl. auch lett. Añtes (?) EnLV I, lit. Antė Fluss Rietavas, Ančia Fluss Kapčiamiestis; ent- steht in Beziehung zu ant-, wie elm- zu alm- (siehe Elmis); zur Etymologie siehe Ančia.
Endriuškāičių-See <Endriuškāičiai Dorf Alsėdžiai.
Erzv-ėtas || Erzv-ētai (auch Arzvėtas || Arzvėtai) Tverečius, Dorf Erzvėtas, Erzv-ėta Fluss ebenda; vgl. Erž-vilkai Fluss Eržvilkas; lett. Erži vs. EnLV I 276, Arž-uga Fluss ebenda 43; altpreuß. Arse Fluss (*Aržė) GerON 11 (zu erž-/arž- vgl. elm-/alm-, siehe Elmis); vgl. auch altpreuß. Arga GerON 11; baltischer Wechsel von Velar und Palatal g/ž (vgl. érgti, argōti/aržōti); die hydronymische Wurzel erz- ist hier wohl eine dialektale Variante der baltischen Wurzel arž-/erž-, vermutlich ein Relikt eines Dialekts, der den Selonen (oder Letgallen?) nahestand: balt. arg-/erg-/arž-/erž-: idg. *arg- „glänzend, weiblich“; altind. árjunah „hell, weiß“; gr. ἀργός „weiß“, siehe auch Hr ĀF 53; als sekundäre baltische Ableitungen dieser Wurzel vgl. lit. érgti, argōti, aržōti, gebildet nach demselben semantischen Muster wie bálnas „weiß“ → balnōti „reißen, ritzen“; Suffix -ėta-, vgl. Sīrv-ėtas See Mielagėnai, siehe SkŽD 341.
Ežeras || Ešer-aitis Linkmenys, Dorf Vaišniūnai; vgl. lett. Aser-itis EnLV I 43: lit. ešeras, ešerys „Flussbarsch“; Suffix -aitja-.
Ešerėlis Pabiržė, siehe Ešeras; Suffix -ėlja-.
Ešerinė 1. Kurtuvėnai 2. Nemenčinė 3. Raudondvaris, Dorf Didvyriai, siehe Ešeras; Suffix -inė.
Ešer-in-ėlis Veisiejai, Dorf Babrai, siehe Ešeras; Suffix -inja- + -ėlJa-.
Ešerinės-See Šilutė, Kleinstadt Varšėdžiai, siehe Ešerinė; wahrscheinlich der Genitiv des Namens.
Ešer-inis 1. Alsėdžiai 2. Antalieptė, Dorf Indučiai 3. Daugai, Dorf Daškonys 4. Degučiai, Dorf Subatiškiai 5. Dubingiai 6. Kuktiškės, Dorf Budriškiai 7. Kuktiškės, Dorf Motviškiai 8. Kurtuvėnai, Dorf Pašvinė 9. Linkmenys, Dorf Sidabrinė 10. Merkinė, Dorf Samūniškiai 11. Molėtai, Wald Čiulai 12. Molėtai, Wald Stirniai 13. Onuškis, Dorf Jurgionys 14. Onuškis, Dorf Utos 15. Panemunėlis, Dorf Meldeikiai 16. Rudnia, Dorf Krokšlys 17. Rudnia, Dorf Lynežeris 18. Rumšiškės, Dorf Pieneliai 19. zwei Seen Salakas, Dorf Pošerinė 20. Seinai, Polen 21. Skapiškis 22. Svėdasai, Dorf Slėpiškiai 23. Švenčionėliai, Dorf Mielagėnai 24. Tauragnai, Wald Ažvinčiai 25. Varėna, Dorf Glūkas 26. Vievis, Dorf Ešerinė; siehe Ešeras; Suffix -inja-.
Ešerin-iukas Kuktiškės, Dorf Obelynė, siehe Ešerinis 7 + Suffix -juka-; toponymisches Diminutiv.
Ešerin-ūkas Rudnia, Dorf Lynežeris, siehe Ešerinis 18 + Suffix -uka-; toponymisches Diminutiv.
Seen einige kleine Seen bei Pagėgiai, Dorf Vielaičiai: lit. Seen (Nom. Pl.).
Ežerāitis 1. Eišiškės, Bezirk Čebatoriai 2. Riešė, Dorf Ežeraičiai 3. Tauragė 4. Varėna, Dorf Bižai: lit. ežerāitis „kleiner See“.
Ežerālis 1. Palanga 2. Plateliai: žemaitisch ežerālis „kleiner, unbedeutender See“.
Ežeras 1. Pampėnai, Dorf Sereikoniai 2. Pampėnai, Dorf Stebeikiai 3. A. Panemunė, Dorf Šlienava 4. Panevėžys, Dorf Pakuodžiupiai 5. Priekulė, Dorf Vilkmedžiai; vgl. lett. Ezers „Teich“ EnLV I 277, altpreuß. Azare pl.: lit. ežeras.
Ežerė Molėtai, Dorf Laumėnai: lit. ežeras ‚See‘; substantivierte adjektivische Bildung.
Ežerėlia-balė Švent ežeris, Dorf Kirtiliškės: lit. ežerėlis + bala ‚kleiner See + Sumpf‘.
Ežerėlis 1. Antalieptė, Dorf Zabičiūnai. 2. Biržai, Dorf Ežerėliai. 3. Biržai, Dorf Mikenai.
184
Page 34. Ignalina 5. Jonava, Dorf Lukošiškės 6. Jūžintai, Dorf Gegeliškis 7. Kapčiamestis, Dorf Alekniškės 8. Kurkliai, Dorf Pavirinčiai 9. Naujamiestis, Dorf Miškiai 10. Pakruojis 11. Pasvalys, Dorf Maskoliškės 12. Pušalotas, Dorf Pamiškė 13. Radviliškis, Dorf Kutiškės 14. N. Radviliškis, Dorf Spingučiai 15. Salakas, Dorf Akriemiai 16. Skapiškis, Dorf Kepuriškis 17. || Švėnininkų Idubas Smilgiai, Dorf Švėnininkai 18. Surviliškis 19. Veisiejai, Dorf Aradninkai: lit. ežerėlis ‚kleiner See‘.
Ežer-ėlis Pampėnai, Dorf Sreikoniai < Ežeras (s. d.) + Suffix -ėl-ja-; ein toponymisches Diminutiv.
Ežerėt-šlaitis || Šlait-ežeris Degučiai, Dorf Biržūnai: lit. *ežerėtis + šlaitas/šlaitas + ežeras.
Ežerėkų ežeras < Ežerėkai Dorf Varenav: ežeras ‚See‘ + Suffix -ėka-, vgl. Gav-iekas See, s. d. SkŽD 160.
Ežerikas 1. Karklė, Dorf Išė 2. Karklė, Dorf Tovė: lit. ežerikas ‚kleiner See‘; zum Suffix -ika- s. d. SkŽD 127.
Ežerynas 1. Seirijai 2. Simnas, Dorf Ponkiškės: ežerynas ‚zugewachsener, ausgetrockneter See‘ LKŽ II 845; hier wahrscheinlich in der Bedeutung ‚kleiner See‘, vgl. südwestdzukisch lapynas ‚Füchslein, Fuchsjunges‘.
Ežer-inis Joniškis (Nemenčinė), Dorf Poežerinė: lit. ežeras ‚See‘ + Suffix -inja-.
Ežeriokas 1. Rokiškis, Dorf Meldučiai 2. Tauragnai, Dorf Skroblai: ostaukštaitisch ežeriokas ‚ziemlich großer See‘ LKŽ II 845.
Ežerių ežerėlis < Ežeriai Dorf Kuktiškės < *Ežeras See: lit. ežeras ‚See‘.
Ežeriukas 1. Daugel iškis, Dorf Mikalavas 2. Girkalnis, Dorf Griciai 3. Joniškis, Dorf Pamažuopiai 4. Nemakščiai, Dorf Guškalai 5. Rūdiškės, Dorf Aluona 6. Šiaulėnai, Dorf Pilneliai, 7. Šiluva: lit. ežeriukas ‚kleiner See‘.
Gabys (|| Gebizas?) Kruonis, Dorf Šnipeliai, vgl. Gab-jauriškis See bei Pilviškiai, Gab-ižius Fluss bei Ylakiai; lett. Gab-eņi Siedlung, Gab-ieži Siedlung EnLV I 287; pruß. Gab-elin See GerON 34: lett. gab-ieža ‚Buschland‘, pruß. gab-awo ‚Kröte‘ (wahrscheinlich eine Ableitung aus balt. *gab- mit der Bedeutung ‚Schlamm, Sumpf, Morast‘); die Semantik von balt. gab- wird durch Entsprechungen in anderen indogermanischen Sprachen deutlich — aksl. žaba ‚Frosch‘, altnord. quappa ‚Aalquappe‘, jedoch norw. Mundart kvabb ‚breiartige, schleimige Masse‘, altengl. cwabbe ‚Sumpf‘, engl. quab ‚Morast‘: idg. *gweb(h)- ‚schleimig, schwabbelig; Quappe, Kröte‘ W1VW I 674; gab- deutet K. Būga anders, s. BgRR III 523.
Gab-jaur-iškis Pilviškiai, Dorf Parausviai; zu Gab- s. d. Gabys; -jaur-: lit. jáura ‚Sumpfboden, Kälteboden; Morast, Sumpf‘, jaurùs ‚morastig, fein‘ LKŽ IV 315-16; Suffix -iškja-, vgl. Daūn-iškis See bei Utena.
Gab-utis Kruonis, Dorf Naujakiemis < Gabys (s. d.) + Suffix -utija-; ein toponymisches Diminutiv.
Gačionių ežeras < Gačionys Dorf (: litauischer Personenname Gačionis) Jūžintai.
Gadeika Šventėžeris, Dorf Janėnai, vgl. Gadeik-upis Fluss bei Kretinga < litauischer Personenname Gadeikà; wahrscheinlich ein appellativisch gewordener elliptischer Genitiv aus dem Possessivnamen Gadeikos ežeras.
Gadēn-aitis Semeliškės, See bei Dorf N. Aleksandraukos < Gadēnas (s. d.) See + Suffix -aitija-; toponymisches Diminutiv.
3 Siehe B. Savukynas, Litauische Ortsnamen im Genitiv, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, VI, Vilnius, 1963, S. 240.
185
Page 4Gadėnas Semeliškės, See bei Dorf N. Aleksandraukos <litauischer Personenname Gadėnas, vgl. Gadeikà See; wahrscheinlich ein appellativisch gewordener elliptischer Genitiv aus dem Possessivnamen Gadėno ežeras⁴.
Gaidė Rimšė, Dorf Gaidė, vgl. Gaidýs See Adutiškis, Gaid-inis See Rūdiškės, Gaid-upis Fluss 1. Girkalnis, 2. Užventis, Gaidž-iupys Jonava; lettisch Gaide Fluss, Gaid-upe Fluss EnLV I 288; preußischer Gewässername Gaiden GerON 34; vgl. auch die Ablautvariante gied-(r)-: litauisch Gieda-vardys See Leipalingis, Gied-ulis Fluss Vieksniai, Gied-r-yš See Daugaliai, Gied-r-ė Fluss Taujėnai; lettisch Dzied-akšli vgl. EnLV I 262: gaidýti / giedrinti, giedras „klar, rein, sauber“; vgl. preußisch gay-l-is „weiß“; lettisch gai-s-s „hell“, griechisch φαιδ-ρ-ός „klar, leuchtend“; die Ablautvarianten baltischer Appellativa dieser Wurzel gai-d- / gie-d- / gi-d- / gai-s- (< *gai-d-s- bzw. gai-s-) / gai-l- sind auch in der Hydronymie vertreten; außer den oben genannten vgl. ferner lettisch Dzedrais ezers (: dzidrs „klar, heiter“) EnLV I 257, litauisch Gais-upis Fluss bei Naujamiestis, preußisch Gailen See GerON 35; manche litauischen Hydronyme mit Gaid- könnten später durch Volksetymologie auf gaidį „Haushahn“ umgedeutet worden sein. Einzelne Hydronyme mit der Wurzel Gaid- können auch anthroponymischen Ursprungs sein (: Personenname Gaidỹs).
Gaid-inis Rūdiškės, Dorf Panošiškės, s. Gaidė; Suffix -inja-.
Gaidỹs || Stajėtiškio ežeras Adutiškis, Dorf Stajėtiškis, s. Gaidė.
Gaidž-iùkas 1. Degučiai, Gražutės-Wald. 2. Molėtai, Dorf Bebrusai, s. Gaidė; Suffix -juka-.
Gaigal-inis 1. Seirijai, Dorf Gudoniai. 2. Švenčionėliai, Dorf Kampuotėlė, vgl. lettisch Gàigal-eņa Fluss EnLV I 288, preußisch Gaygel-yth See GerON 34: litauisch gaigalas „Ente“, vgl. lettisch gaigale „Möwenart“, preußisch gegalis „kleiner Taucher“ + Suffix -inja-.
Gaigāl-is 1. Linkmenys, Dorf Pagailė I. 2. Nemenčinė, Dorf Kragžliai. 3. Želva, Dorf Virbalai, vgl. Gaigāl-is Fluss Gervėčiai, Dorf Sakalaičiai, BTSR, s. Gaigalinis; substantiviertes Adjektiv, Ableitung mit -ja-Stamm.
Gáil-iekas Seirijai, Dorf Raganiškė, vgl. Gáil-intas See Merkinė, preußisch Gailen See GerON 35: preußisch gaylis „weiß“, vgl. litauisch Gaidė (s. d.) See, Giedrỹs See; westbaltischer Gewässername, s. BgRR II 100, III 135; das Suffix -ieka- ist wahrscheinlich eine Ablautvariante des Suffixes -eika-, vgl. Taur-eikùs See Semeliškės und Taur-ieka Fluss Stakliškės, siehe ferner SkŽD 160.
Gáil-intas Merkinė, Dorf Galintėnai, s. Gailiekas; Suffix -inta-, vgl. Žuv-intas See bei Simnas, Vies-intas See bei Viešintos; aufgrund der Wurzel und des Verbreitungsgebiets wahrscheinlich ein westbaltischer (jatwingischer) Gewässername.
Galintėnų ežerėlis < Galintėnai Dorf (< Gailintėnai < Gáilintas (s. d.) See + Suffix -ėna-) Merkinė.
Gaim-ýnas Molėtai, Dorf Čiulėnai, vgl. litauisch Geim-imiai Dorf bei Šimonys, Gim-balė Bach bei Subačius, Gým-alas Dorf bei Telšiai, preußisch Gimm-er See, Gyme See GerON 41 (Ablaut der Wurzel: gaim-/geim-/gim-/gym-): litauisch gimus „glitschig“ LKŽ III 316; zur Semantik vgl. litauisch Gleitė Fluss bei Endriejavas, Glit-upis Fluss bei Žarėnai, Glitis See bei Gaurė; Suffix -yna-, vgl. Vėpr-ynas See bei Veisiejai.
Gala-dusỹs Lazdijai, Dorf Galadusis; zu Gal-(a)- vgl. Galà Fluss bei Lygumai, Gál-stas See bei Lazdijai, preußisch Gal-anten See GerON 35; die Wurzel gal- in baltischen Hydronymen ist in vielen Fällen nicht von gel-/gil- abzugrenzen (als Ablautvariante): litauisch gilùs, gelmė, vgl. russisch голомя, голомень „offenes Meer“, altindisch jala-m „Wasser, Nässe“, vgl. ferner litauisch gal-vis
4 Ibid.
186
Page 5„ein von selbst entstandener Teich an der Stelle des alten Flussbetts oder in einem Flussarm“ LKŽ III 85; zu dus- siehe Dausinas.
Gal-ėlis (|| Davigiliai), Salakas; siehe Galadusys; Suffix -elja-.
Galg-aitis Trakai, Dorf Kunigaikštinė; vgl. Galg-iūkas Bach bei Vainutas; lett. Gāldz-ini vs. Gālga vs. EnLV I 292; siehe Galadusys; Suffix -g- + aitja-.
Gal-inis 1. Giedraičiai, Dorf Gudeikiai 2. Lazdijai 3. (|| Šalna), Smalvos, Dorf Šalna; siehe Galadusys; Suffix -inja-.
Galn-ākis zwei Seen in Molėtai, Dorf Stirniai; siehe Gál-nis; Suffix -akja-, vgl. Viš-akis Bach; siehe SkŽD 125.
Gál-nis Semeliškės, Dorf Prūsiškiai; siehe Galadusys; Suffix -n-, siehe SkŽD 221.
Gal-ōnas Joniškis (Nemenčinė), Wald von Dubingiai; siehe Galadusys; Suffix -ona-, vgl. Pal-ōnas Bach bei Ariogala; siehe SkŽD 274.
Gál-stas || Gáu-stas Veisiejai, Dorf Laibagaliai; siehe Galadusys; Gáustas < Gálstas, als Ergebnis der l-Entpalatalisierung; Suffix -sta-, siehe SkŽD 324.
Gal-uonai || Gal-uōnas || Geluonai Molėtai, Dorf Simančiai; siehe Galadusys; Suffix -uona-, vgl. Ėžer-uona Bach bei Tauragė; siehe SkŽD 282.
Gal-uonis Kuktiškės, Dorf Pagaluonė; siehe Galadusys; Suffix -uonja-, siehe SkŽD 284.
Gál-vė (wahrscheinlich aus *Galvīs) Trakai; vgl. lit. Gala-dusỹs See (siehe), Gal-ōnas See, Galà Fluss Ly gumai; altpreuß. Gal-anten See GerON 35: galvis „ein von selbst entstandener Teich an der Stelle des alten Flussbetts oder in einem Flussarm“ LKŽ III 85; lett. dzelve „ein Wasserloch im sumpfigen Morast; eine einschießende Stelle, die man nicht passieren kann“ (: lit. gilùs „tief“); Suffix -vė, siehe SkŽD 379. Ablaut der Wurzel: gal-/gel-/gil-/gyl-.
Galv-ėlis Kuktiškės, Dorf Žiežuliai; siehe Galvė; Suffix -elja-.
Galv-inis Merkinė, Dorf Druskininkai; siehe Galvė; Suffix -inja-.
Galvó-žeris (<*Galvo-ežeris) Onuškis, Dorf Kazokiškės; siehe Galvė; das zweite Glied ist ežeras.
Gard-ėliai Semeliškės, Dorf Stančiai, vgl. Gárd-uva Fl. Laukuva, Gard-uvà Fl. Gudžiūnai, Gárd-upis Fl. Surviliškis, Gárd-inas Fl. Panevėžys; lett. Gard-upe Fl., Gard-auna Fl. EnLV I 279; apophonische Varianten der Wurzel gard- sind gerd- und gird-, vgl. lit. Gerd-auja Fl. Gargždai, Gėrd-upis Tverai, Gerd-išė (|| Kerilė) Fl. Viduklė; lett. Dzērd-upīte Fl. EnLV I 255; lit. Gird-elis Fl. Krekenava; die baltische Hydronymwurzel gard-/ger-d-/gir-d- ist nicht von lit. gerti, girdyti „trinken, tränken“ zu trennen; zur Semantik vgl. altostslaw. žerelo „(Fluss)mündung“, ukrain. žorvó „Flussbett“, alttschech. žriedlo „Quelle“ VsREW420; Suffix -ėlija-.
Garg-ašius Utena, Pušynėlis usw., vgl. lett. Gārg-aliņš Wäldchen. EnLV I 297: lit. gargāže „ein sehr zerkratzter, verdrehter Gegenstand; garankštis“ LKŽ III 128; Suffix -ašiu-, vgl. Gerd-ašiai Dorf bei Leipalingis, siehe SkŽD 316.
Gaspariškės ežeras (|| Kicgeilis) < Gaspariškė Dorf Mielagėnai.
Gastautiškių ežeras < Gastautiškės Dorf Semeliškės.
Gaudėšiaus ežeras <Abk. Gaudėšius Telšiai, Dorf Degučiai; ein genitivischer possessiver Gewässername.
Gauštv-inis || Gauštv-inỹs Tytuvėnai; dieser See hat keine Entsprechungen in der baltischen Hydronymie und ist wahrscheinlich mit dem Suffix -inja- vom Appellativ *gaužt-vė gebildet, das dem lit. gužt-vė „Moosgattung – Hylo comium“ entspricht; vgl. lit. guóžtis, gūžtis, gaižtis „sich krümmen, zusammenziehen“; Ablaut der Wurzel: gauž-/gūž-/guž-/guož-.
Gav-aitis Ignalina, siehe Gavys; Suffix -aitja-; ein aus einem Ortsnamen gebildetes Diminutiv.
187
Page 6Gaveikių ežerėlis <Gaveikiai Dorf Kamajai.
Gavėnas <Abk. Gavėnas Molėtai, Dorf Sanklodiškiai; ein zum Nominativ umgebildeter elliptischer Genitiv⁵ des possessiven Namens Gavėno ežeras.
Gavėniškio ežeras <Gavėniškis usw. Jūžintai.
Gav-iekas Semeliškės, Dorf Peliūnai, siehe Gavys; Suffix -ieka-, vgl. den See Gáil-iekas (siehe), siehe SkŽD 160.
Gavỹs || Gav-eikis Ignalina, Dorf Antagavė, vgl. lit. Gav-iekas See Semeliškės; lett. Gav-ene Fluss. EnLV I 305; preuß. Gewässernamen Gaw-en GerON 37; ferner lit. Gaujà Fluss Dien-veniskės, lett. Gauja Fluss (siehe BgRR III 852) und lit. Góv-ija usw. Varniai; die Wurzel baltischer Hydronyme gav-/gov- (< *gau̯/*gāu̯), lässt sich möglicherweise nicht von lit. goti „gehen“ trennen; ein Synonym zu Seenamen mit gav- wäre der See Aisetai (siehe) bei Labanoras; Suffix -eika-, siehe SkŽD 160.
Gedmino ežerėlis <Abk. Gedminas Alsėdžiai, Dorf Gegrėnai; ein genitivischer possessiver Gewässername.
Geibonių ežeras <Geibonys Dorf Vievis.
Geiščiūlis Onuškis, Dorf Kaniūkai. <Abk. *Geiščiūlis, wahrscheinlich ein zum Nominativ umgebildeter elliptischer possessiver Genitiv; vgl. außerdem Personennamen Geiščiūnas, Geistėnai usw. Ignalina, Geiščiai Dorf Rokiškis.
Gėj-ukas Onuškis, Wald Gėjus, siehe Gėjus; Suffix -ūka-; ein aus einem Ortsnamen gebildetes Diminutiv.
Gėjus Onuškis, Wald Gėjus, vgl. lit. Gei-upis Fluss Raseiniai; lett. Dzejas strauts Bach, Dzei-purs Bach. EnLV I 251: indirekt lit. gijà „Faden, Strähne; Faser“; geinỹs „Vorrichtung aus Seilen, die an einen Baum gebunden wird, um zu den Bienen hinaufzuklettern“; semantisch vgl. urslaw. žica „Nerv“, gr. βιος „Bogen“; die hydronymische Bedeutung der baltischen Wurzel gē-/gi-/gei- ist wahrscheinlich „gebogen, gekrümmt“; vgl. ferner lit. geinỹs „gebogener Stock zum Schlagen des Schlagholzes beim Ripka-Spiel“.
Gėla Nemenčinė, vgl. lit. Gėlỹs See Kuktiškės, Gėl-ainis See Tauragnai: lit. pa-gėluõ „Kälte“, lett. dzeltŗs „kühl“; vgl. ferner lat. gelu „Kälte, Frost“, got. kalds „Quelle“.
Gėl-ainis Tauragnai, Dorf Gaideliai, siehe Gėla; Suffix -ainja-, vgl. meld-ainis „ein zugewachsener See“, siehe SkŽD; der Bildung nach wahrscheinlich ein substantiviertes Adjektiv.
Gėl-aitis Nemenčinė, siehe Gėla; Suffix -aitja-.
Geled-nia Švenčionys, Dorf Gelednia, vgl. lit. Gėld-upė Kaltinėnai, Gelda Fluss Raseiniai, Gėld-upis Fluss Šiluva; lett. Fluss Dzelda EnLV I 251, pruß. Ortsname Geld-iten GerON 39, pruß.-lit. Geld-āpe Fluss LLR Geldapė: indirekt lett. dzeldēt „fest werden (vom Schnee, der sich festgesetzt hat)“ LVV I 540, vgl. ferner slowen. žlėd „Glatteis“, kirchenslaw. žlėdica „gefrorener Regen“: idg. *ghelad- „Eis“ WI VW I 629; Suffix -nja.
Gelež-inis Vievis, Dorf Zabაკos, vgl. lit. Geležis See Alsėdžiai, lett. Fluss Dzelz-upe EnLV I 253: lit. geležis, gelžis, lett. dzelzs + Suffix -inja-.
Gelionių ežeras <Gelionys Bezirk Aukštadvaris.
Gėlỹs Kuktiškės, siehe Gėla.
Gėlių ežeras Balninkai, Dorf Gėliogaliai, siehe Gėla; wie der Dorfname Gėlio-galiai zeigt, lautete der Seename ursprünglich *Gėlỹs || *Gėliai; der Genitivname ist nichts anderes als ein fest etablierter Genitiv des Namens in der Form Gėliai.
Gel-ov-inė Merkinė, Dorf Gelovinė, siehe Galvė; Wurzelablaut gal-/gel-/gil-/-gyl-; Suffixe ov- + -inė.
Gėl-uotas Molėtai, Städtchen Anturkė, siehe Gėla; Suffix -uota-, vgl. Klab-uotas See Vyžuonos.
5 Ibid.
188
Page 7Gėl-uva Kurtuvėnai, Dorf Pageluvio; siehe Galvė; Suffix -uva-.
Gėl-užis Aukštadvaris, Dorf Užuguosčio; siehe Galvė; Suffix -užja-.
Gėl-užis Utena, Dorf Margavonių; siehe Gėla; Suffix -užja-.
Gelvānės ežeras Gelvonai, Dorf Seniūnų; zur Etymologie siehe Gálvė, Gėlve; Suffix -ānė < *onė; der Genitivname ist offenbar ein etablierter Genitiv des Namens aus der Form Gelvonė, vgl. dessen Ableitung Gelvonai, Marktflecken.
Gelv-átis Semeliškės, Dorf Budilių; Gélvės Suffix -aitja-, ein toponymisches Diminutiv.
Gėlve || Gelvà || Gelvės ežeras Gelvonai, Dorf Bagdišių; siehe Galvė.
Gélvis Semeliškės, Dorf Budilių; siehe Galvė.
Gelžis Alsėdžiai, Dorf Pagermantės; siehe Geležinis;
Genionių ežeras <Geniónys Dorf, Onuškis.
Gepų ežeras Onuškis, Dorf Dembinos:?
Gérkonių ežerėlis <Gérkonys Dorf, Dūkštas;
Germ-antas Telšiai, Dorf Džiuginėnų, vgl. preußische Ortsnamen Germ, Germ-ayn, Germ-ynyn GerON 40, sowie litauisch Girm-uonys/Girmuõ Fluss, Pakuonis, preußische Ortsnamen Girme ebenda 42 (Ablaut der Wurzel: ger-m-/gir-m-): germė „alter Wald, Forst“, LKŽ III 260, germ-enės „Wald-Haarstrang; Peucedanum Oreoselinum“; už-germ-ėti „zuwachsen“, sowie litauisch giria siehe FrLEW 153; zur Semantik vgl. Mišk-inis See 1. Daugailiai. 2. Obeliai, Šil-inis See 1. Dusetos, 2. Linkmenys; Suffix -anta-, vgl. Āl-antas Fluss, Sāl-antas Fluss, siehe SkŽD 374.
Gerv-ėtis drei Seen, Salakas, vgl. Gerv-ėčia Fluss, Musninkai; lettisch Dzērv-ītis See, EnLV I 256: litauisch gérvė, lettisch dzērve „Grus grus“ + Suffix -ētja-, siehe SkŽD 351; oder: litauisch žerv-énti „reißend fließen“, vgl. litauisch Žerv-ýnos Dorf, Keturlakiai, und den häufigen Hydronym Žerv-ynas (Lazdijai, Krosna, Leipalingis), der aufgrund des Verhältnisses z: ž als jotwingisch anzusehen ist⁶; zum Wechsel zwischen velarem und palatalem Laut (g/ž) vgl. litauisch gnýbti/žnýbti, gūm-bas/žām̃bas.
Gerv-inis 1. Leipalingis, Dorf Veršių. 2. Rūdiškės, Dorf Panošiškių; siehe Gervėtis; Suffix -inja-.
Gervin-ūkas Leipalingis, Dorf Černiauskų; siehe Gervinis + Suffix -uka-, ein toponymisches Diminutiv.
Gieda-vardys Leipalingis, Dorf Vilekių; zu Gied- siehe Gaidė; zu vard- vgl. verd-ėnė „Quelle“ und litauische Hydronyme: Vardas Fluss, Želva, Vara-ūksnė Fluss, Šeduva, Vārd-uva Fluss, Mažeikiai, Vardžius Fluss, Ūdrija; Ablaut der Wurzel vard-/verd-.
See Giedraičiai (|| Kiementas) < Giedraičiai Flecken.
Giedr-ėlis Linkmenys, Dorf Pažemys: lit. giedras „klar“, vgl. Gaidė (s. d.); Suffix -eljà-.
Giedrys Daugailiai, Dorf Rukliai: lit. giedras „klar“, vgl. Gaidė (s. d.).
Gil-ándis (|| Gel-ándis) Onuškis, Dorf Derionys, vgl. Galvė (s. d.): lit. gilùs „tief“ + Suffix -andja-, s. SkŽD 101, vgl. Kūr-andas Fluss bei Betygala, Gir-andas Fluss am selben Ort; gil- steht in Beziehung zu gel-, wie gilùs und gelmė.
Gil-aušis Betygala, Dorf Pročiūnai, s. Gil-andis; Suffix -aušja-, vgl. Lók-aušis Fluss bei Laukuva, s. SkŽD 318.
Gil-b-ietis Rudamina, Dorf Gilbietis, vgl. Gil-bõ Fluss bei Kuktiškės: lit. gilùs + Suffix -b-+-ietja-, vgl. Rim-ietis See bei Lazdijai, s. SkŽD 360.
6 Ausführlicher zur Etymologie von Zervýnas s. S. Karaliūnas, Pastabos dėl vardo Zervynos kilmės, „Zervynos, kraštotyros bruožai“, Vilnius, 1964, S. 136–139; Б. Сабукнас, К проблеме западнобалтийского субстрата в юго-западной Литве, „Baltistica“, 2, 1966, Vilnius, S. 171.
189
Page 8Gil-inė Smalvos, Dorf Gilinė, s. Gilandis; Suffix -inė.
Gilioji Simnas, Dorf Atesninkai I: gilióji – die pronominale Form des Adjektivs gilt (Fem.).
Gẏl-iokas Linkmenys, Dorf Dniškiai I: lit. gýlis „Tiefe“, gylė „Abgrund“ + Suffix -joka-, vgl. Egl-iokas See.
Gilis Daugai, Dorf Pagilė: lit. gìlus „tief“, vgl. Gilióji See, Simnas; ein adjektivisches -ia--Stammbildung wie Báltis (: báltas).
Gil-šė Merkinė, Dorf Pagilšys, s. Gilis; Suffix -šė, vgl. skėp-šė „Kopftuch“, s. SkŽD 316.
See Giltinė Kurkliai, Dorf Kurkliai I: giltinė „Tod, Symbol des Todes“.
Giluč-iukas Švenčionėliai, Siedlung Santaka, s. Gilūtis 3 + Suffix -juka-; toponymisches Diminutiv.
Gil-uišis 1. Merkinė, Dorf Netiesos 2. Punskas, Dorf Giluišiai, LLR 3. Veisiejai, Dorf Babrai: lit. gìlus + Suffix -uišja-, s. SkŽD 319.
Gil-iūtis Simnas: lit. gìlus + Suffix -uitja-, s. SkŽD 365.
Gil-ušis Trakai, Dorf Babriškės: lit. gìlus + Suffix -ušja-, siehe SkŽD 319.
Gil-ušis 1. Daugai, Dorf Daugai 2. Onuškis, Dorf Derionys 3. Semeliškės, Dorf Bičkaučizna 4. Semeliškės, Dorf Gilūšis 5. Semeliškės, Dorf Klevinė 6. Semeliškės, Dorf Strėva: lit. gìlus + Suffix -ūšja-.
Gilūt-aitis Mielagėnai, Dorf Gilūtai, siehe Gilūtas 3 + Suffix -aitja-; ein toponymisches Diminutiv.
Gil-ūtas 1. Kaltanėnai, Dorf Pagilūtė 2. Rimšė, Dorf Maniukai 3. Švenčionys, Dorf Avižieniškės: lit. gìlus Suffix + -ūta-, siehe SkŽD 364.
Gil-ūtis 1. Joniškis (Nemenčinė), Dorf Žukai 2. Smalvos, Dorf Salos 3. Švenčionėliai, Dorf Peršuokšna: lit. gìlus + Suffix -utja-.
Gil-ūtis Dūkštas, Dorf Karačiūnos, siehe Gilūtis; Suffix -ūtja-, siehe SkŽD.
Gil-ūžis 1. Alanta, Dorf Gilūžiai 2. Kuktiškės, Dorf Buitūnai 3. Molėtai, Dorf Kulionys 4. Riešė, Dorf Gilūžiai 5. Stakiškės: lit. gìlus + Suffix -ūžja-, siehe SkŽD 392.
Gim-t-iniai Švenčionys, Dorf Želabai, vgl. Gim-t-inas Fluss Ylakiai, Gim-t-inė Wald Molėtai, Dorf Bijutiškis; lett. Dzim-t-ęn See, Dzim-t-ene See EnLV I 259: lit. gimùs „glatt“ LKŽ III 316, vgl. lit. Gim-balė Gut Subačius, altpreuß. Gimm-er See GerON 41; Suffix -t- + -inja-.
See Gineitiškės <Dorf Gineitiškės Riešė.
See Ginorai Joniškis (Nemenčinė), Dorf Jukniškiai:?
Gipin-ėlis Jūžintai, Dorf Zabūbiškis; Gipinỹs + Suffix -ėlja-; ein toponymisches Diminutiv.
Gip-inỹs Jūžintai, Dorf Zalūbiškis, vgl. lett. Dzip-šni EnLV I 259: „?“.
Girbỹs Vyžuonos; Dorf Vyžuonai, Girbỹs Fluss ebenda; lett. Džerb-ene Wald, Džėrbji Dorf EnLV I 255; vgl. außerdem lit. Gerb-ėnės Wiese Telšiai, Dorf Viešvenai (Wurzelablaut gerb-(girb-): lett. gėrb-ums „Rodeland“ FrLEW 148, lit. gerbti „reinigen, säubern“ LKŽ III 248, gerbūs „sauber“ ebenda 250.
Gir-ežeris Varėna, Dorf Girežeris; vgl. lit. Gir-upis Fluss 1. Batakiai 2. Kelmė 3. Luokė 4. Tauragė; lett. Dzir-ežers See EnLV I 261: lit. girià „großer Wald; Ödland, Wildnis“ + ežeras.
kleiner See Girgždūtė <Hügel Girgždūtė Varniai, Dorf Pagirgždūtis.
190
Page 9Gir-ija (|| Bernotų ežeras) Paberžė, Bernotų k., vgl. lit. Gir-ija Fluss Nemenčinė; lett. Dzir-ene Bach EnLV I 261: lit. giria „großer Wald; Wildnis, Ödland“ + Suffix -ija.
Girnakalių ežeras < Girnakaliai Dorf Vievis.
Gir-ut-aitis Labanoras, Dorf Prūdiškės, siehe Girija; Suffix -utja- + -aitja-.
Gir-ut-iškis Labanoras, Dorf Prūdiškės, siehe Girija; vgl. Girutaitis ebenda; Suffix -utja- + -iškja-.
Gyž-ežeris Kelmė, Dorf Gailiai, vgl. Gaiz-upis 1. Anykščiai 2. Viešniai; altpr. Gysyein Bach GerON 42: lit. gižūs „sauer geworden, ranzig“ + ežeras.
Giziūnų ežeras < Giziūnai Dorf Trakai.
Glamb-ót-iškė Kurtuvėnai: lit. glambyti „stampfen, zertreten, durch Morast waten“ LKŽ III 394 + Suffix -ot- + iškė, vgl. zur Semantik lit. Klampynė Fluss Josvainiai, Klampė Fluss Joniškis, Klamp-upis Barzdai.
Glasmynas Alanta, Dorf Svobiškėlis. < *Gluosnynas (örtliche Aussprache Gla.smi˙nas infolge der Dissimilation von n), vgl. lit. Glúosnė Fluss Simnas, Glúosn-upis Alytus: lit. gluosnynas „mit Weiden (salix) bewachsener Ort“; zur Semantik vgl. Eglýnas See Molėtai, Ąžuolýnas See Kaišiadorys.
Glėbas Varėna: lit. glebùs „weich, glitschig“ LKŽ III 408, glėbóti „beschmieren, verschmieren, schmieren, schmutzig machen“ ebenda 406; zur Semantik vgl. Glýnas See Merkinė, Glītis See Gaurė.
Glýnas Merkinė, Dorf Mardasovas, vgl. lett. Glinu-ezers En LV I 311 (dort ohne ausreichenden Grund unmittelbar mit Glinovka verglichen, und mit russ. глина): lit. glìnti (glina, glinė) „schmieren, kleistern“, gléinìa „schlammiger Boden, Morast“, gleinùs „matschig, klebrig, glitschig“ LKŽ III 409: Ablaut der Wurzel glein-/glin-/glyn-; vgl. auch Glītis/Glýtežeris (: glitūs — dieselbe Wurzel, jedoch mit dem Determinativ -t-).
Glitis, -čio || Glitis, -iės || Glýt-ežeris Gaurė, Dorf Eičai, vgl. lit. Glit-upis Fluss Žarenai, Gleitė Fluss Endriejavas; lett. Glite See EnLV I 309; altpr. Bach Glit-eynen GerON 43: lit. glitùs „weich, matschig; glitschig, wasserreich“ LKŽ III 427; lett. glīts (mit derselben Bedeutung) LVV I 627; Ablaut der Wurzel gleit-/glit-/glyt-; vgl. auch Glýnas See, wo dieselbe Wurzel mit dem Determinativ -n- vorliegt.
Glitiškių ežeras < Glitiškės Dorf, Paberžė.
Glūdas Varniai, Dorf Pavandenė, vgl. lit. Glūdas Fluss ebenda; lett. Glude See, Glūdīs See EnLV I 310–11; altpr. Glode Bach: lit. glūdùs „glatt, eben, flach; glitschig“ LKŽ III 438, gluodas „eben, glatt“ ebenda 440; lett. gluds „glatt, aalglatt, schlüpfrig; eben, sauber“; Ablaut der Wurzel glud-/gluod-/glūd-.
Glūk-aitis Varėna, Dorf Glūkas, siehe Glūkas + Suffix -aitja-; toponymisches Diminutiv.
Glūkas Varėna, Dorf Glūkas (vgl.? lett. Gloga, Bach): lit. glūk-snis „Gurgeln, Glucksen“; Ablaut der Wurzel gluk-/glūk-.
Glūs-nia Švenčionys, Dorf Žąsinai, vgl. Glūs-ōkas See: lit. glūšas „taub“ (siehe FrLEW) + Suffix -nia, vgl. Geled-nia See.
Glūs-ōkas 1. Degučiai, Dorf Viliūniškiai. 2. || Glūsok-ėlis Degučiai, Dorf Zarkiškiai. 3. Dusetos, Dorf Norkyčiai. 4. Smalvos, Dorf Aukštakalnis. 5. Smalvos, Dorf Jokubauka. 6. Smalvos, Dorf Obeliškiai, siehe Glūsnia.
Gojėlis (|| Kieliškas) Ūdrija, Dorf Kieliškas: litauischer Slawismus gojėlis „kleiner Hain, Wäldchen“.
Gōj-inis Švenčionėliai, Dorf Pakarvinė: litauischer Slawismus gōjus (weißruss. гаў) „kleines Wäldchen“ + Suffix -inja-.
191
Page 10Gót-inis Kuktiškės, Dorf Dėteniū, vgl. Gót-inė See Švenčionys, Dorf Gotinė, Flurnamen Got-eyn GerON 44; ebenso lett. Gat-enes-ežers, See Gate EnLV I 303 und lit. Gátė, Fluss Luokė, Gāt-upis Nemakščiai (Wurzelablaut got-/gat-): lit. góti „eilig gehen“ LKŽ III 487; Suffix -inja-; zur Semantik vgl. litauische Hydronyme mit Ais-, siehe Aisetai.
Grab-ėlis 1. Degučiai, Dorf Blekiškė. 2. Tauragnai, Dorf Gaidžiai, vgl. lit. Grab-uostas, See Molėtai, Grābupis, Fluss Kvėdarna, Grabė, Fluss Daugailiai; lett. Grabas, Bach EnLV I 312; pr. Flurnamen Grab-eniken, Grab-elle GerON 44; vgl. ferner lit. Gruob-lė, Fluss Širvintos, Gruob-ynas BgRR II 225; lett. Gruobas, Bach EnLV I 333 (Wurzelablaut grab-/gruob-, vgl. status/stuomuo): lett. grūoba „die Grube; die Schlucht, das Tal“ LVV I 670, lit. gruob-l-ėtas „uneben, löchrig, rau“; Suffix -eljà-.
Grab-uostas || See Grabuostė Molėtai, Dorf Grabuosta, siehe Grabėlis; Suffix -uosta-, siehe SkŽD.
Gras-aitis Molėtai, vgl. lett. Gras-ene See EnLV I 314: lit. grasūs „kühl, kalt“ LKŽ III 522 + Suffix -aitja-.
Grauȥ-ėlis Liubavas, vgl. Graužis, See Molėtai, Grauȥys, See Lentvaris, Grauȥ-uolja, Fluss Naujamiestis, Grauȥ-upis, Fluss 1. Luokė 2. Pajevonys; lett. Grauȥ-upe: lit. graužas „Kies, Geröll; kiesiges, sandiges Fluss- oder Seeufer; Birnbaum“; graužynė „Erosion, Vertiefung, Niederung“ LKŽ III 530-1; lett. grauȥi „kieselt“ LVV I 640 + Suffix -eljà-.
See Grauȥiniai <Grauȥiniai Dorf Gražiškiai; vgl. Seenamen mit Grauȥ-.
Grauȥis Molėtai, Dorf Aidiečiai, siehe Grauȥelis.
Grauȥys Lentvaris, siehe Grauȥelis.
See Grauȥitės <Grauȥitė Bach Degučiai.
Greiȥ-ėlis Onuškis, Dorf Kaniūkai, vgl. lit. Greiȥ-inà, Fluss Švėkšna, Graiȥė, Fluss Šilavotas, Graiȥ-ėlis, Fluss Kybartai, Grieȥà, Fluss 1. Anykščiai 2. Klaipėda; lett. Grei-zais Bäche, Grieze See EnLV I 319, 329, Graiȥas Bach ebenda 313; ferner lit. Grȳȥ-uva, Fluss Tytuvėnai, lett. Grīz-upe, Fluss EnLV, pr. Gris-el-anos, Fluss GerON 46 (Wurzelablaut — graiȥ-/greiȥ-/grieȥ-/griȥ-/gryȥ-): lit. graiȥūs „gewunden, gekrümmt“, graiȥýti „verzieren, brechen, drehen“ LKŽ III 506; lett. graiȥīt „hin- und herwenden“ LVV I 636 bzw. lett. grizulis „Wirbel, Strudel“ LVV I 659 + Suffix -eljà-.
Gréndžia Smalvos, Dorf Žiogriškiai, vgl. lit. Grand-enà, Fluss Kelmė, Grandȥ-iūpis Kupiškis, Grind-upis Šilalė; lett. Gruōds See Gruōd-upes See EnLV I 334; pr. Flurnamen Grindas GerON 46 (Wurzelablaut grend-/grand-/grind-): lett. grūoda (<*grandā) „eine längliche Niederung mit schlammigem Boden“ LVV I 671.
Greȥ-imai Šėta, Dorf Okainiai, vgl. lit. Grȳȥt-upis, Fluss bei Krekenava, FlN. Grynse, vgl. GerON 46: lit. greȥti „biegen; mit einem spitzen Werkzeug ein Loch machen“; Suffix -ima-.
See Grȳbiškės <Grȳbiškės Dorf Degučiai.
Gribl-iškis (|| Asavėlis) Salakas, vgl. den Familiennamen Gribliauskas (<*Griblỹs), wohl ein Anthroponym, possessiv.
Grieȥta || Grieȥtų ežeras Zarasai, siehe Greiȥelis; Suffix -ta-, siehe SkŽD 323; der parallele Genitivname ist wahrscheinlich lediglich der Genitiv des pluralischen Namens Grieȥtos.
Grikijapelių ežeras <Grikijapeliai Dorf Svėdasai.
Grikis Rudnia, Dorf Dubičiai, vgl. lit. Krik-upis Fluss Kriūkai; lett. Krikais-dīķis Teich EnLV II 134; pruß. Ortsnamen Kryk-en, Krik-ain GerON 73: lett. krik-sis „ein kleines Bisschen, etwas Kleines, Winziges“, krik-ums „eine Kleinigkeit, ein Stäubchen, Krümel“
192
Page 11LVV I 278; lit. krikti/grįgti „sich ausbreiten, sich zerstreuen“, kreikti „ausbreiten, verstreuen, auseinanderbreiten“; zum Wechsel g/k vgl. die erwähnten Formen grįgti/krikti LKŽ III 601; der Name kann durch Volksetymologie umgedeutet und mit grikis „Fagopyrum esculentum“ verbunden worden sein.
Grik-ūtis Rudnia, Dorf Dubičiai, siehe Grikis + Suffix -utja-; ein toponymisches Diminutiv.
Gruodys Alanta, Dorf Gruodžiai. <Familienname Gruodys; wohl eine elliptische Form, die zum Ortsnamen geworden ist⁷, aus dem Genitiv Gruodžio ežeras.
Gruód-iškis 1. Linkmenys, Dorf Trainiškis. 2. Smalvos, Dorf Aleksandraukos, siehe Gruodys + Suffix -iškja-.
Gruož-aitis Onuškis, Dorf Gruožninkėliai, siehe Gruožys + Suffix -aitja-; ein toponymisches Diminutiv.
Gruožys || Grúožis Onuškis, Dorf Gruožninkai; vgl. außerdem lit. Gruž-upis, Fluss bei Veiviržėnai; lett. Gruož-ini, vgl. EnLV I 335; zur Etymologie siehe Grauželis (Ablaut der Wurzel: grauž-/gruž-/grož-, vgl. dauba|duburys|duobė).
Grūtas Druskininkai, Dorf Grūtas; vgl. lit. Grūtė, Fluss ebenda; Gruotė, Fluss bei Linkuva (Ablaut der Wurzel: graut-/grut-/grūt-/gruot-): mittelbar lit. gr autas „grober Kies, gewöhnlich aus abbröckelnden Flussufern gewonnen“ LKŽ III 528, grutėlis „Krümelchen, kleines Stückchen“ ebenda 680 (: lit. griauti|gráuti „umstürzen, zerstören“).
Gudelių ežeras < Dorf Gudėliai 1. Kurkliai 2. Miroslavas 3. Riešė 4. Šiauliai 5. Ramygala.
Gūd-ežeris Veisiejai, Dorf Petroškai; vgl. Gud-inis, See bei Kapčiamiestis, Gud-ōnas, Fluss bei Židikai, Gūd-upis, Fluss bei Varniai, Gūd-balė, Sumpf bei Šimonys, Gūdė, Teich bei Varniai, Gūda-raistis, Moor bei Joniškis; lett. Gud-bala, Moor, Gud-upe, Fluss EnLV I 336; pruß. w. Gud-icus GerON 47: pruß. gudde „Busch; Wald, Gehölz“ (siehe FrLEW 174) + ežeras, d. h. „Buschsee“; diese Bedeutung der Wurzel gud- zeigt sich auch in der umfangreichen litauischen Flora- und Faunaterminologie, vgl. gūda-žolė „Rumex Xydrolapainum“, gūd-karklis „Salix purpurea, Syringa vulgaris“, gūd-lelije „Iris pseudacorus“, gūd-obele „Crataegus; Frangula alnus, Pirus acerba“, gūd-noterė „Urtica urens“, gūd-rė „Camelina sativa“, gūd-žvirblis „Saxicola oenanthe“, gūda-žvirblis „Passer montanus“, siehe LKŽ III 693 ff.
Gud-inis Kapčiamiestis, siehe Gudežeris; Suffix -inja-.
Gud-ōnas Telšiai, Dorf Pagudonė, siehe Gudežeris; Suffix -ona-, vgl. Pal-ōnas, Fluss bei Ariogala, siehe SkŽD272.
Gudonių ežeras (|| Dunojus, siehe.) < Dorf Gudonys, Seirijai.
Gud-ūn-iškis Joniškis (Nemenčinė), Dorf Pagūdūniškis; vgl. den Fluss Gud-ūn-ėlė ebenda, siehe Gudežeris; Suffix -ūna- (vgl. den Fluss Berž-ūna) + -iškja-.
Gudžionių ežerai < Dorf Gudžionys, Aukštadvaris.
Gūlb-inas 1. Riešė, Dorf Gulbinai. 2. Švenčionėliai, Weiler Santaka; vgl. See Gulb-inis 1. Alovė 2. Ignalina, Fluss Gulb-inė. Merkinė, See Gulbis. Molėtai; lett. See Gūlbis, Fluss Gulb-ene, See Gulb-ine. EnLV I 337-8; pruß. See Gulb-ig. GerON 47: lit. gulbė, gulbis, gulbinas „Cygnus“, lett. gūlbis „der Schwan“, pruß. gulbis „der Schwan“ + Suffix -ina-; vgl. See Lim-inas 1. Dusetos 2. Salakas, Fluss Spīg-inas. Ylakiai, siehe SkŽD 242.
Gulb-inis 1. Alovė, Dorf Vabalai. 2. || Gulbinka Degučiai, Dorf Gulbinės I. 3. Ignalina 4. || Gulbinka Imbradas, Dorf Šaparinė. 5. Rimšė, Dorf Magūnai. 6. Rimšė, Dorf Taliotiškė; siehe Gulbinas; Suffix -inja-.
7 B. Savukynas, Kilmininkiniai lietuvių vietovardžiai, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, VI, Vilnius, 1963, S. 240.
13. Užsak. Nr. 174
193
Page 12Gùlbis Molėtai, Dorf Kirneila, siehe Gulbinas; vermutlich ein substantiviertes adjektivisches Derivat vom Stamm -ja- von gulbė bzw. gulbas.
Gumbinių ežerėlis < Gumbiniai (?) Rudnia, Dorf Lynežeris.
Guostūs Aukštadvaris, Dorf Užuguostis; vgl. den Fluss Guostė ebenda; Guost-inu-ezers EnLV I 343; vgl. ferner lit. Gīst-upis 1. Šilalė 2. Tverai (Ablaut der Wurzel guost-/gust-/gūs-): lit. guostas „Büschel, Haufen“, guõtas „Büschel“, gūsras „Erdhügel“; zur Semantik vgl. Kùpštis See, Šilalė, Kùpsti-upỹs Fluss, Vandižgala; anders P. Arumaa8.
Gùrtiškės ežeras < Gùrtiškė Dorf, Lazdijai.
Gūž-ra (|| Mìlyvdo ežeras) Varniai, Dorf Barzdžiai; vgl. lit. Fluss Gūž-ra ebenda, Fluss Gùžė Židikai, Gùž-upỹs Pašušvys; lett. Gùža Fluss, Gūži Weiler, Guza Weiler. EnLV I 341: lit. gūžintis „sich zurückziehen, beugen, buckeln“; gūžtis „sich krümmen“; gaũžis „sich krümmen, sich zusammenknäueln“; Suffix -ra; vgl. Dùb-ros Fluss, Užpaliai, siehe SkŽD 300.
Gužų ežeras < Gužai Dorf, Rokiškis.
SEENAMEN DER LITAUISCHEN SSR
Б. САВУКИНАС
Zusammenfassung
Der Artikel erläutert etwa 200 Seenamen, nämlich alle uns heute bekannten Namen mit E und G.
Die etymologischen Deutungen der Seenamen beruhen auf dem Vergleich entsprechender litauischer, lettischer und altpreußischer Eigennamen. In Fällen, in denen das baltische Material die Semantik der Seenamen nicht hinreichend erklärt, wird auch der entsprechende Wortschatz anderer indogermanischer Sprachen herangezogen.
8 Siehe P. Arumaa, Sur les principes et méthodes d’hydronyme russe: les noms en gost’ „Scando-Slavica“, VII, 1960, S. 144 ff.
194