Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

LIETUVIŲ KALBOS LEKSIKOS RAIDA

LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA

NOMBRES DE LAGOS1

B. SAVUKYNAS

E – G

Egl-ežeris (|| Jasiūnų ežeras) Švenčionys, Teberiškės pueblo; cf. Egl-ynas lago en Moletai, Egl-upis río. 1. Skuodas 2. Vaškai; letón Eglu ezers EnLV I 265: lituano eglė «picea» + ežeras, cf. también, por la semántica, Klėv-žeris (<*Klėv-ežeris) Semeliškės.

Eglynas Moletai, pueblo de Čiulėnai: lituano eglynas «bosque de abetos»; cf. también Ąžuolynas lago en Kaišiadorys.

Egl-inis (variante dialectal Aglinis) Obeliai, pueblo de Trumponiai; véase Eglėžeris, sufijo -inja-, cf. Egl-inis.

Egl-inis Smalvos, pueblo de Vyšniškės: lituano ėglis, ėglius «juniperus communis, enebro» + sufijo -inja-; por la semántica y la formación, cf. también Ąžuol-inis lago en Degučiai, Berž-inis lago en Kaltanėnai, nombre de pueblo Bers-in GerON 19.

Eglis Semeliškės, pueblo de Kozelkiškės II: lituano ėglis «juniperus communis»; cf. también Eglius lago en Dusetos.

Eglius Dusetos, pueblo de Jasai: lituano ėglius «juniperus communis»; cf. también Eglis lago en Semeliškės.

Egl-iokas || Egl-iukas Dusetos, pueblo de Jasai < Eglius (véase) + sufijo -joka- || -juka-; diminutivo toponímico.

Eig-ūtis Antazavė, pueblo de Ajočiai; cf. letón Eig-uts nombre de río y pantano, EnLV I: lituano apellido Eigỹs + + sufijo -utja-; nombre de sentido posesivo o conmemorativo.

Lago Eikiniskio || Lago Baldūnų < Eikiniskis pueblo, Baldūnai pueblo. Juodupė.

Elmis Anykščiai, pueblo de Elmiškis; cf. Elmė río en el mismo lugar; letón Elmij EnLV I; cf. también lituano Alm-enas (véase) lago en Linkmenys, Alm-uonė río en Kraupiškas: (raíz báltica elm- (alm-): lituano almėti, elmėti «filtrarse lentamente, fluir sin interrupción, gotear, correr, supurar», almynė «lodazal, barrizal» LKŽ I 88, II, 815; véase también Hr AF 35².

Elzbietė Tirkšliai, pueblo de Voveriai: ¿?

1 Los artículos que explican los nombres de lagos que empiezan por las letras A, B, Č y D véanse en «Lietuvių kalbotyros klausimai», III, p. 289 ss. (allí figuran las notas introductorias y las abreviaturas), IV, p. 219 ss. y V, p. 191 ss.

En este artículo, la localización de los nombres se indica no por distritos, sino por los asentamientos cercanos de mayor tamaño, como en «Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyne», Vilnius, 1963 (abreviatura UEV).

2 Kr AF – Hans Krahe, Unsere ältesten Flussnamen, Wiesbaden, 1964.

183

Enčias Vadokliai, aldea de Sodeliškiai, cf. Enčia río, ibíd.; let. Eñtes frente a EnLV I 274; cf. también let. Añtes (?) EnLV I, lit. Antė río, Rietavas, Ančia río, Kapčiamiestis; ent- se relaciona con ant-, como elm- con alm- (véase Elmis); para la etimología, véase Ančia.

Lago Endriuškāičių <Endriuškāičiai aldea, Alsėdžiai.

Erzv-ėtas || Erzv-ētai (cf. Arzvėtas || Arzvėtai) Tverečius, Erzvėto k., río Erzv-ėta allí mismo; compárese el río Erž-vilkai, Eržvilkas; letón Erži frente a EnLV I 276, río Arž-uga, ibíd. 43; prusiano Arse (*Aržė) GerON 11 (sobre erž-/arž-, compárese elm-/alm-, véase Elmis), compárese también el prusiano Arga GerON 11; alternancia báltica de velares y palatales g/ž (compárese érgti, argōti/aržōti); la raíz de los hidrónimos erz- es aquí, probablemente, una variante dialectal de la raíz báltica arž-/erž-, probablemente un relicto de un dialecto cercano al selónico (¿o al latgaliano?); báltico arg-/erg-/arž-/erž-: indoeuropeo *arg- «brillante, femenino»; sánscrito árjunah «claro, blanco»; griego ἀργός «blanco», véase además Hr ĀF 53; como derivados bálticos secundarios de esta raíz, compárese el lituano érgti, argōti, aržōti, formados según el mismo modelo semántico que bálnas «blanco» → balnōti «desgarrar, raspar»; sufijo -ėta-, compárese Sīrv-ėtas, lago cerca de Mielagėnai, véase SkŽD 341.

Ežeras || Ešer-aitis Linkmenys, aldea de Vaišniūnai, cf. let. Aser-itis EnLV I 43: lit. ešeras, ešerys «perca fluviatilis»; sufijo -aitja-.

Ešerėlis Pabiržė, véase Ešeras; sufijo -ėlja-.

Ešerinė 1. Kurtuvėnai 2. Nemenčinė 3. Raudondvaris, aldea de Didvyrių, véase Ešeras; sufijo -inė.

Ešer-in-ėlis Veisiejai, aldea de Babrų, véase Ešeras; sufijo -inja- + -ėlJa-.

Lago Ešerinės Šilutė, localidad de Varšėdžiai, véase Ešerinė; probablemente genitivo del nombre.

Ešer-inis 1. Alsėdžiai 2. Antalieptė, aldea de Indučiai 3. Daugai, aldea de Daškonys 4. Degučiai, aldea de Subatiškiai 5. Dubingiai 6. Kuktiškės, aldea de Budriškiai 7. Kuktiškės, aldea de Motviškiai 8. Kurtuvėnai, aldea de Pašvinė 9. Linkmenys, localidad de Sidabrinė 10. Merkinė, aldea de Samūniškiai 11. Molėtai, bosque de Čiuliai 12. Molėtai, bosque de Stirniai 13. Onuškis, aldea de Jurgionys 14. Onuškis, aldea de Utos 15. Panemunėlis, aldea de Meldeikiai 16. Rudnia, aldea de Krokšlys 17. Rudnia, aldea de Lynežeris 18. Rumšiškės, aldea de Pieneliai 19. dos lagos en Salakas, aldea de Pošerinė 20. Seinai, LLR 21. Skapiškis 22. Svėdasai, aldea de Slėpiškiai 23. Švenčionėliai, aldea de Mielagėnai 24. Tauragnai, bosque de Ažvinčiai 25. Varėna, aldea de Glūkas 26. Vievis, aldea de Ešerinė; véase Ešeras; sufijo -inja-.

Ešerin-iukas Kuktiškės, aldea de Obelynė, véase Ešerinis 7 + sufijo -juka-; diminutivo toponímico.

Ešerin-ūkas Rudnia, aldea de Lynežeris, véase Ešerinis 18 + sufijo -uka-; diminutivo toponímico.

Ežerai varios lagos pequeños en Pagėgiai, aldea de Vielaičiai: lit. ežerai (nominativo plural).

Ežerāitis 1. Eišiškės, distrito de Čebatoriai 2. Riešė, aldea de Ežeraičiai 3. Tauragė 4. Varėna, aldea de Bižai: lit. ežerāitis «lago pequeño».

Ežerālis 1. Palanga 2. Plateliai: samog. ežerālis «lago pequeño, insignificante».

Ežeras 1. Pampėnai, aldea de Sereikoniai 2. Pampėnai, aldea de Stebeikiai 3. A. Panemunė, aldea de Šlienava 4. Panevėžys, aldea de Pakuodžiupiai 5. Priekulė, aldea de Vilkmedžiai; cf. let. Ezers «estanque» EnLV I 277, prus. Azare pl.: lit. ežeras.

Ežerė Molėtai, aldea de Laumėnai: lituano ežeras ‘lago’; formación adjetival sustantivada.

Ežerėlia-balė Švent ežeris, aldea de Kirtiliškės: lituano ežerėlis + bala.

Ežerėlis 1. Antalieptė, aldea de Zabičiūnai. 2. Biržai, aldea de Ežerėliai. 3. Biržai, aldea de Mikenai.

184

4. Ignalina 5. Jonava, aldea de Lukošiškės 6. Jūžintai, aldea de Gegeliškis 7. Kapčiamestis, aldea de Alekniškės 8. Kurkliai, aldea de Pavirinčiai 9. Naujamies­tis, aldea de Miškiai 10. Pakruojis 11. Pasvalys, aldea de Maskoliškės 12. Pušalotas, aldea de Pamiškė 13. Radviliškis, aldea de Kutiškės 14. N. Radviliškis, aldea de Spingučiai 15. Salakas, aldea de Akriemiai 16. Skapiškis, aldea de Kepuriškis 17. || Švėnininkų Idubas Smilgiai, aldea de Švėnininkai 18. Surviliškis 19. Veisiejai, aldea de Aradninkai: lituano ežerėlis ‘lago pequeño’.

Ežer-ėlis Pampėnai, aldea de Sreikoniai < Ežeras (véase) + suf. -ėl-ja-; diminutivo toponímico.

Ežerėt-šlaitis || Šlait-ežeris Degučiai, aldea de Biržūnai: lituano *ežerėtis + šlaitas/šlaitas + ežeras.

Ežerėkų ežeras < Ežerėkai aldea. Varenav: ežeras + suf. -ėka-, cf. Gav-iekas lago, véase SkŽD 160.

Ežerikas 1. Karklė, aldea de Išė. 2. Karklė, aldea de Tovė: lituano ežerikas ‘lago pequeño’; para el suf. -ika-, véase SkŽD 127.

Ežerynas 1. Seirijai 2. Simnas, aldea de Ponkiškiai: ežerynas ‘lago cubierto de vegetación, seco’ LKŽ II 845; aquí probablemente con el sentido de ‘lago pequeño’, cf. el dzūkai sudoccidental lapynas ‘cachorro de zorro, cría de zorro’.

Ežer-inis Joniškis (Nemenčinė), aldea de Poežerinė: lituano ežeras + suf. -inja-.

Ežeriokas 1. Rokiškis, aldea de Meldučiai 2. Tauragnai, aldea de Skroblai: en alto lituano oriental ežeriokas ‘lago bastante grande’ LKŽ II 845.

Ežerių ežerėlis < Ežeriai aldea de Kuktiškės < *Ežeras lago: lituano ežeras.

Ežeriukas 1. Daugel iškis, aldea de Mikalavas 2. Girkalnis, aldea de Griciai 3. Joniškis, aldea de Pamažuopiai 4. Nemakščiai, aldea de Guškaliai 5. Rūdiškės, aldea de Aluona 6. Šiaulėnai, aldea de Pilneliai, 7. Šiluva: lituano ežeriukas ‘lago pequeño’.

Gabys (|| Gebizas?) Kruonis, aldea de Šnipeliai; cf. Gab-jauriškis lago de Pilviškiai, Gab-ižius río de Ylakiai; letón Gab-eņi pueblo, Gab-ieži pueblo EnLV I 287; prusiano Gab-elin lago GerON 34: letón gab-ieža ‘terreno arbustivo’, prusiano gab-awo ‘sapo’ (probablemente derivado del báltico *gab-, con el significado de ‘lodo, pantano, ciénaga’); el significado del báltico gab- se aclara a partir de cognados de otras lenguas indoeuropeas: eslavo antiguo žaba ‘rana’, nórdico antiguo quappa ‘lota’, pero dialectal noruego kvabb ‘masa pastosa y viscosa’, inglés antiguo cwabbe ‘pantano’, inglés quab ‘lodazal’: indoeuropeo *gweb(h)- ‘viscoso, blando; lota, sapo’ W1VW I 674; gab- recibe otra explicación de K. Būga, véase BgRR III 523.

Gab-jaur-iškis Pilviškiai, aldea de Parausviai; sobre Gab-, véase Gabys; -jaur-: lituano jáura ‘terreno pantanoso, suelo frío; terreno cenagoso, pantano’, jaurùs ‘pegajoso, fino’ LKŽ IV 315-16; suf. -iškja-, cf. Daūn-iškis lago de Utena.

Gab-utis Kruonis, aldea de Naujakiemis < Gabys (véase) + suf. -utija-; diminutivo toponímico.

Lago Gačionys < Gačionys aldea (: antropónimo lituano Gačionis), Jūžintai.

Gadeika Šventėžeris, aldea de Janėnai; cf. Gadeik-upis río, Kretinga < antropónimo lituano Gadeikà; probablemente un genitivo elíptico convertido en topónimo, derivado del posesivo Gadeikos ežeras «lago de Gadeika».

Gadēn-aitis Semeliškės, aldea de N. Aleksandrauka < Gadēnas (véase) lago + sufijo -aitija-; diminutivo toponímico.

3 Véase B. Savukynas, Topónimos lituanos en genitivo, «Cuestiones de lingüística lituana», VI, Vilnius, 1963, p. 240.

185

Gadėnas Semeliškės, aldea de N. Aleksandrauka <antropónimo lituano Gadėnas, cf. Gadeikà lago; probablemente un genitivo elíptico convertido en topónimo, derivado del posesivo Gadėno ežeras⁴ «lago de Gadėnas».

Gaidė Rimšė, aldea de Gaidė; cf. Gaidýs ež. lago, Adutiškis, Gaid-inis ež. lago, Rūdiškės, Gaid-upis río, 1. Girkalnis, 2. Užventis, Gaidž-iupys Jonava; letón Gaide up., Gaid-upe río, EnLV I 288; prusiano antiguo, hidrónimo Gaiden, GerON 34; cf. también la variante apofónica gied-(r)-: lituano Gieda-vardys ež. lago, Leipalingis, Gied-ulis up. río, Vieksniai, Gied-r-yš ež. lago, Daugaliai, Gied-r-ė up. río, Taujėnai; letón Dzied-akšli arroyo, EnLV I 262: gaidýti / giedrinti, giedras «claro, puro, limpio»; cf. prusiano antiguo gay-l-is «blanco»; letón gai-s-s «brillante», griego φαιδ-ρ-ός «claro, resplandeciente»; las variantes apofónicas de esta raíz en apelativos bálticos gai-d- / gie-d- / gi-d- / gai-s- (< *gai-d-s- resp. gai-s-) / gai-l- también están representadas en la hidronimia; además de los mencionados arriba, cf. también letón Dzedrais ezers (: dzidrs «claro, despejado»), EnLV I 257, lituano Gais-upis río, Naujamiestis, prusiano antiguo Gailen ež. lago, GerON 35; algunos hidrónimos lituanos con Gaid- pudieron reinterpretarse posteriormente por etimología popular a partir de gaidį «gallo». Los hidrónimos con la raíz Gaid- también pueden tener origen antroponímico (: antropónimo Gaidỹs).

Gaid-inis Rūdiškės, aldea de Panošiškės; véase Gaidė; sufijo -inja-.

Gaidỹs || lago Stajėtiškis Adutiškis, aldea de Stajėtiškis; véase Gaidė.

Gaidž-iùkas 1. Degučiai, bosque de Gražutė. 2. Molėtai, aldea de Bebrusai; véase Gaidė; sufijo -juka-.

Gaigal-inis 1. Seirijai, aldea de Gudonys. 2. Švenčionėliai, localidad de Kampuotėlė; cf. letón Gàigal-eņa río, EnLV I 288, prusiano antiguo Gaygel-yth lago, GerON 34: lituano gaigalas «pato macho», cf. letón gaigale «especie de gaviota», prusiano antiguo gegalis «somormujo pequeño» + sufijo -inja-.

Gaigāl-is 1. Linkmenys, aldea de Pagailė I. 2. Nemenčinė, aldea de Kragžliai. 3. Želva, aldea de Virbalai; cf. Gaigāl-is up. río, Gervėčiai, aldea de Sakalaičiai, BTSR; véase Gaigalinis; adjetivo sustantivado, formación de tema en -ja-.

Gáil-iekas Seirijai, aldea de Raganiškė; cf. Gáil-intas ež. lago, Merkinė, prusiano antiguo Gailen ež. lago, GerON 35: prusiano antiguo gaylis «blanco», cf. el lago lituano Gaidė (véase), Giedrỹs ež.; hidrónimo de los bálticos occidentales, véase BgRR II 100, III 135; el sufijo -ieka- es probablemente una variante apofónica del sufijo -eika-, cf. Taur-eikùs ež. lago, Semeliškės, y Taur-ieka up. río, Stakliškės; véase también SkŽD 160.

Gáil-intas Merkinė, aldea de Galintėnai; véase Gailiekas; sufijo -inta-, cf. el lago Žuv-intas, Simnas, y el lago Vies-intas, Viešintos; por su raíz y distribución geográfica, probablemente hidrónimo de los bálticos occidentales (yotvingios).

Lago pequeño de Galintėnai < Galintėnai aldea (< Gailintėnai < Gáilintas (véase) lago + sufijo -ėna-) Merkinė.

Gaim-ýnas Molėtai, aldea de Čiulėnai; cf. las aldeas lituanas Geim-imiai Šimonys, Gim-balė pantano de Subačius, Gým-alas collado de Telšiai, prusiano antiguo Gimm-er lago, Gyme lago, GerON 41 (alternancia apofónica de la raíz: gaim-/geim-/gim-/gym-): lituano gimus «viscoso», LKŽ III 316; en cuanto al significado, cf. los hidrónimos lituanos Gleitė río, Endriejavas, Glit-upis río, Žarėnai, Glitis lago, Gaurė; sufijo -yna-, cf. el lago Vėpr-ynas, Veisiejai.

Gala-dusỹs Lazdijai, aldea de Galadusys; en cuanto a Gal-(a)-, cf. Galà río, Lygumai, Gál-stas lago, Lazdijai, prusiano antiguo Gal-anten lago, GerON 35; la raíz gal- en los hidrónimos bálticos es a menudo indistinguible (como variante apofónica) de gel-/gil-: lituano gilùs, gelmė «profundo, profundidad»; cf. ruso голомя, голомень «mar abierto», sánscrito jala-m «agua, humedad»; cf. también el lituano gal-vis

4 Íbid.

186

«estanque formado espontáneamente en el lugar del antiguo cauce de un río o en un remanso» LKŽ III 85; sobre dus- véase Dausinas.

Gal-ėlis (|| Davigiliai) Salakas, véase Galadusys; suf. -elja-.

Galg-aitis Trakai, aldea de Kunigaikštinės, compárese Galg-iūkas río Vainutas; letón Gāldz-ini vs. Gālga frente a EnLV I 292; véase Galadusys; suf. -g- + aitja-.

Gal-inis 1. Giedraičiai, aldea de Gudeikiai. 2. Lazdijai 3. (|| Šalna) Smalvos, aldea de Šalna; véase Galadusys; suf. -inja-.

Galn-ākis dos lagos en Molėtai, aldea de Stirniai, véase Gál-nis; suf. -akja-, compárese Viš-akis río, véase SkŽD 125.

Gál-nis Semeliškės, aldea de Prūsiškiai, véase Galadusys; suf. -n-, véase SkŽD 221.

Gal-ōnas Joniškis (Nemenčinė), bosque de Dubingiai, véase Galadusys; suf. -ona-, compárese Pal-ōnas río Ariogala, véase SkŽD 274.

Gál-stas || Gáu-stas Veisiejai, aldea de Laibagaliai, véase Galadusys; Gáustas < Gálstas, como resultado de la despalatalización de l; suf. -sta-, véase SkŽD 324.

Gal-uonai || Gal-uōnas || Geluonai Molėtai, aldea de Simančiai, véase Galadusys; suf. -uona-, compárese Ėžer-uona río Tauragė, véase SkŽD 282.

Gal-uonis Kuktiškės, aldea de Pagaluonė, véase Galadusys; suf. -uonja-, véase SkŽD 284.

Gál-vė (probablemente de *Galvīs) Trakai, compárese el lituano Gala-dusỹs lago (véase), Gal-ōnas lago, Galà río Ly gumai; prusiano Gal-anten lago GerON 35: galvis «estanque formado espontáneamente en el lugar del antiguo cauce de un río o en un remanso» LKŽ III 85; letón dzelve «un hoyo lleno de agua en un pantano cenagoso; un lugar donde el agua se precipita y que no se puede atravesar» (: lituano gilùs «profundo»); suf. -vė, véase SkŽD 379. Alternancia apofónica de la raíz: gal-/gel-/gil-/gyl-.

Galv-ėlis Kuktiškės, aldea de Žiežuliai, véase Galvė; suf. -elja-.

Galv-inis Merkinė, aldea de Druskininkai, véase Galvė; suf. -inja-.

Galvó-žeris (<*Galvo-ežeris) Onuškis, aldea de Kazokiškės, véase Galvė; el segundo componente es ežeras.

Gard-ėliai Semeliškės, aldea de Stančiai, compárese Gárd-uva río Laukuva, Gard-uvà río Gudžiūnai, Gárd-upis río Surviliškis, Gárd-inas río Panevėžys; letón Gard-upe río, Gard-auna río EnLV I 279; las variantes apofónicas de la raíz gard- son gerd- y gird-; compárese el lituano Gerd-auja río Gargždai, Gėrd-upis Tverai, Gerd-išė (|| Kerilė) río Viduklė; letón Dzērd-upīte río EnLV I 255; lituano Gird-elis río Krekenava; la raíz de los hidrónimos bálticos gard-/ger-d-/gir-d- no puede separarse del lituano gerti, girdyti; para el significado, compárese el ruso antiguo žerelo «desembocadura de un río», el ucraniano žorvó «lecho de río», el checo antiguo žriedlo «manantial» VsREW420; suf. -ėlija-.

Garg-ašius Utena, Pušynėlis vs., cf. letón Gārg-aliņš prado. EnLV I 297: lituano gargāže «objeto muy enredado, retorcido; garankštis» LKŽ III 128; suf. -ašiu-, cf. Gerd-ašiai aldea de Leipalingis, véase SkŽD 316.

lago Gaspariškės (|| Kicgeilis) < Gaspariškė aldea de Mielagėnai.

lago Gastautiškių < Gastautiškės aldea de Semeliškės.

lago Gaudėšiaus <hipoc. Gaudėšius Telšiai, aldea de Degučiai; hidrónimo posesivo en genitivo.

Gauštv-inis || Gauštv-inỹs Tytuvėnai; este nombre de lago, sin correspondencias en la hidronimia báltica, probablemente se formó con el suf. -inja- a partir del apelativo *gaužt-vė, correspondiente al lituano gužt-vė «tipo de musgo: Hylo comium»; cf. lituano guóžtis, gūžtis, gaižtis «encorvarse, contraerse»; apofonía de la raíz: gauž-/gūž-/guž-/guož-.

Gav-aitis Ignalina, véase Gavys; suf. -aitja-; diminutivo toponímico.

187

laguito Gaveikių <Gaveikiai aldea de Kamajai.

Gavėnas <hipoc. Gavėnas Molėtai, aldea de Sanklodiškiai; genitivo elíptico convertido en nominativo⁵ a partir del posesivo lago de Gavėnas.

lago Gavėniškio <Gavėniškis vs. Jūžintai.

Gav-iekas Semeliškės, aldea de Peliūnai, véase Gavys; suf. -ieka-, cf. Gáil-iekas lago (véase), véase SkŽD 160.

Gavỹs || Gav-eikis Ignalina, aldea de Antagavė, cf. lituano Gav-iekas lago de Semeliškės; letón Gav-ene arroyo EnLV I 305; nombre de lugar prusiano Gaw-en GerON 37; también lituano Gaujà río de Dien-veniskės, letón Gauja río (véase BgRR III 852) y lituano Góv-ija cerca de Varniai; la raíz hidronímica gav-/gov- (< *gau̯/*gāu̯), quizá no se pueda separar del lituano goti «ir»; un sinónimo para los nombres de lagos con gav- sería Aisetai lago de Labanoras (véase); suf. -eika-, véase SkŽD 160.

laguito Gedmino <hipoc. Gedminas Alsėdžiai, aldea de Gegrėnai; hidrónimo posesivo en genitivo.

lago Geibonių <Geibonys aldea de Vievis.

Geiščiūlis Onuškis, aldea de Kaniūkai. <hipoc. *Geiščiūlis, probablemente genitivo posesivo elíptico convertido en nominativo; cf. además los hipoc. Geiščiūnas, Geistėnai cerca de Ignalina, Geiščiai aldea de Rokiškis.

Gėj-ukas Onuškis, bosque de Gėjus, véase Gėjus suf. -ūka-; diminutivo toponímico.

Gėjus Onuškis, bosque de Gėjus, cf. lituano Gei-upis río de Raseiniai; letón Dzejas strauts arroyo, Dzei-purs arroyo EnLV I 251: indirectamente, lituano gijà «hilo, hebra; mechón»; geinỹs «artefacto de cuerdas para trepar a un árbol junto a las abejas»; en cuanto al significado, cf. antiguo eslavo žica «nervios», griego βιος «arco»; el significado hidronímico de la raíz báltica gē-/gi-/gei- probablemente es «curvo, arqueado»; cf. además lituano geinỹs «palo curvado para golpear una ficha».

Gėla Nemenčinė, cf. lituano Gėlỹs lago de Kuktiškės, Gėl-ainis lago de Tauragnai: lituano pa-gėluõ «frío», letón dzeltŗs «fresco»; cf. también latín gelu «frío, helada», gótico kalds «manantial».

Gėl-ainis Tauragnai, pueblo de Gaideliai, véase Gėla; suf. -ainja-, cf. meld-ainis «lago cubierto de vegetación», véase SkŽD; por su formación, probablemente un adjetivo sustantivado.

Gėl-aitis Nemenčinė, véase Gėla; suf. -aitja-.

Geled-nia Švenčionys, pueblo de Gelednios, cf. lituano Gėld-upė Kaltinėnai, Gelda río de Raseiniai, Gėld-upis río de Šiluva; letón Dzelda río EnLV I 251, topónimos prusianos Geld-iten GerON 39, prusiano-lituano Geld-āpe río LLR Geldapė: indirectamente, letón dzeldēt «endurecerse (de la nieve que se ha compactado)» LVV I 540, cf. también esloveno žlėd «hielo liso», eslavo antiguo žlėdica «lluvia helada»: indoeuropeo *ghelad- «hielo» WI VW I 629; suf. -nja.

Gelež-inis Vievis, pueblo de Zabაკos, cf. lituano Geležis lago de Alsėdžiai, letón Dzelz-upe río EnLV I 253: lituano geležis, gelžis, letón dzelzs + suf. -inja-.

Gelionių ežeras <Gelionys cerca de Aukštadvaris.

Gėlỹs Kuktiškės, véase Gėla.

Gėlių ežeras Balninkai, pueblo de Gėliogalinių, véase Gėla; como muestra el nombre del pueblo Gėlio-galiai, el nombre del lago fue *Gėlỹs || *Gėliai; el nombre en genitivo no es más que el genitivo del nombre que se ha establecido a partir de la forma Gėliai.

Gel-ov-inė Merkinė, pueblo de Gelovinės, véase Galvė; apofonía de la raíz gal-/gel-/gil-/-gyl-; suf. ov- + -inė.

Gėl-uotas Molėtai, localidad de Anturkės, véase Gėla; suf. -uota-, cf. Klab-uotas lago de Vyžuonos.

5 Ibid.

188

Gėl-uva Kurtuvėnai, aldea de Pageluvys; véase Galvė; sufijo -uva-.

Gėl-užis Aukštadvaris, aldea de Užuguostis; véase Galvė; sufijo -užja-.

Gėl-užis Utena, aldea de Margavonys; véase Gėla; sufijo -užja-.

lago Gelvānės, Gelvonai, aldea de Seniūnai; para la etimología, véase Gálvė, Gėlve; sufijo -ānė < *onė; el nombre genitivo probablemente se ha consolidado como genitivo del nombre a partir de la forma Gelvonė; compárese su derivado Gelvonai, localidad.

Gelv-átis Semeliškės, aldea de Budiliai; Gélvės con el sufijo -aitja-, diminutivo toponímico.

Gėlve || Gelvà || Lago Gelvės Gelvonai, aldea de Bagdišiai; véase Galvė.

Gélvis Semeliškės, aldea de Budiliai; véase Galvė.

Gelžis Alsėdžiai, aldea de Pagermantė; véase Geležinis;

Lago de Genioniai <Geniónys aldea. Onuškis.

Lago de Gepai Onuškis, aldea de Dembina:?

Laguito de Gerkonys <Gérkonys aldea. Dūkštas;

Germ-antas Telšiai, aldea de Džiuginėnai; compárese con los topónimos prusianos Germ, Germ-ayn, Germ-ynyn GerON 40, así como con el hidrónimo lituano Girm-uonys/Girmuõ, río en Pakuonis, y el topónimo prusiano Girme ibid. 42 (ablaut de la raíz: ger-m-/gir-m-): germė «bosque antiguo, selva», LKŽ III 260; germ-enės «perejil de monte; Peucedanum Oreoselinum»; už-germ-ėti «crecer demasiado», y también el lituano giria; véase FrLEW 153. En cuanto a la semántica, compárese Mišk-inis Lago: 1. Daugailiai. 2. Obeliai; Šil-inis Lago: 1. Dusetos, 2. Linkmenys; sufijo -anta-; compárese Āl-antas, río; Sāl-antas, río; véase SkŽD 374.

Gerv-ėtis tres lagos en Salakas; compárese con Gerv-ėčia, río en Musninkai; letón Dzērv-ītis, lago, EnLV I 256: lituano gérvė, letón dzērve «grus grus» + sufijo -ētja-; véase SkŽD 351; o bien: lituano žerv-énti «fluir con rapidez», compárese con el lituano Žerv-ýnos, población de Keturlakiai, y el frecuente hidrónimo Žerv-ynas (Lazdijai, Krosna, Leipalingis), que, por la relación ž: z, debe considerarse yotvingio⁶; en cuanto a la alternancia de velares y palatales (g/ž), compárense los lituanos gnýbti/žnýbti, gūm-bas/žām̃bas.

Gerv-inis 1. Leipalingis, aldea de Veršiai. 2. Rūdiškės, aldea de Panošiškės; véase Gervėtis; sufijo -inja-.

Gervin-ūkas Leipalingis, aldea de Černiauskai; véase Gervinis + sufijo -uka-, diminutivo toponímico.

Gieda-vardys Leipalingis, aldea de Vilekiai; para Gied-, véase Gaidė; para vard-, compárese verd-ėnė «manantial» y los hidrónimos lituanos: Vardas, río en Želva; Vara-ūksnė, río en Šeduva; Vārd-uva, río en Mažeikiai; Vardžius, río en Ūdrija; ablaut de la raíz vard-/verd-.

Lago de Giedraičiai (|| Kiementas) < Giedraičiai pueblo.

Giedr-ėlis Linkmenys, aldea de Pažemys: lituano giedras, cf. Gaidė (véase); suf. -eljà-.

Giedrys Daugailiai, aldea de Rukliai: lituano giedras, cf. Gaidė (véase).

Gil-ándis (|| Gel-ándis) Onuškis, aldea de Derionys, cf. Galvė (véase): lituano gilùs «profundo» + suf. -andja-; véase SkŽD 101, cf. Kūr-andas río en Betygala, Gir-andas río en la misma localidad; gil- se relaciona con gel-, como gilùs y gelmė.

Gil-aušis Betygala, aldea de Pročiūnai; véase Gil-andis; suf. -aušja-, cf. Lók-aušis río en Laukuva; véase SkŽD 318.

Gil-b-ietis Rudamina, aldea de Gilbietis, cf. Gil-bõ río en Kuktiškės: lituano gilùs suf. -b-+-ietja-, cf. Rim-ietis lago en Lazdijai; véase SkŽD 360.

6 Para más información sobre la etimología de Zervýnas, véase S. Karaliūnas, Pastabos dėl vardo Zervynos kilmės, „Zervynos, kraštotyros bruožai“, Vilnius, 1964, p. 136–139; Б. Сабукнас, К проблеме западнобалтийского субстрата в юго-западной Литве, „Baltistica“, 2, 1966, Vilnius, p. 171.

189

Gil-inė Smalvos, aldea de Gilinė; véase Gilandis; suf. -inė.

Gilioji Simnas, aldea de Atesninkai I: gilióji es la forma pronominal del adjetivo gilt (f.).

Gẏl-iokas Linkmenys, aldea de Dniškiai I: lituano gýlis «profundidad», gylė «abismo» + suf. -joka-, cf. Egl-iokas lago.

Gilis Daugai, aldea de Pagilė: lituano gìlus, cf. Gilióji lago en Simnas; formación con tema Báltis (: báltas) de tipo adjetival -ia-.

Gil-šė Merkinė, aldea de Pagilšys; véase Gilis; suf. -šė, cf. skėp-šė «pañuelo», véase SkŽD 316.

Giltinės ežerėlis Kurkliai, aldea de Kurkliai I: giltinė «muerte, símbolo de la muerte».

Giluč-iukas Švenčionėliai, aldea de Santaka; véase Gilūtis 3 + suf. -juka-; diminutivo toponímico.

Gil-uišis 1. Merkinė, aldea de Netiesa. 2. Punskas, aldea de Giluišiai, LLR 3. Veisiejai, aldea de Babriai: lituano gìlus + suf. -uišja-; véase SkŽD 319.

Gil-iūtis Simnas: lituano gìlus + suf. -uitja-; véase SkŽD 365.

Gil-ušis Trakai, pueblo de Babriškės: lituano gìlus + suf. -ušja-, véase SkŽD 319.

Gil-ušis 1. Daugai, pueblo de Daugai 2. Onuškis, pueblo de Derionys 3. Semeliškės, pueblo de Bičkaučizna 4. Semeliškės, pueblo de Gilūšis 5. Semeliškės, pueblo de Klevinė 6. Semeliškės, pueblo de Strėva: lituano gìlus + suf. -ūšja-.

Gilūt-aitis Mielagėnai, pueblo de Gilūtai, véase Gilūtas 3 + suf. -aitja-; diminutivo toponímico.

Gil-ūtas 1. Kaltanėnai, pueblo de Pagilūtė 2. Rimšė, pueblo de Maniukai 3. Švenčionys, pueblo de Avižieniškės: lituano gìlus suf. + -ūta-, véase SkŽD 364.

Gil-ūtis 1. Joniškis (Nemenčinė), pueblo de Žukai 2. Smalvos, aldea de Salos 3. Švenčionėliai, aldea de Peršuokšna: lituano gìlus + suf. -utja-.

Gil-ūtis Dūkštas, aldea de Karačiūna, véase Gilūtis; suf. -ūtja-, véase SkŽD.

Gil-ūžis 1. Alanta, pueblo de Gilūžiai 2. Kuktiškės, pueblo de Buitūnai 3. Molėtai, pueblo de Kulionys 4. Riešė, pueblo de Gilūžiai 5. Stakiškės: lituano gìlus + suf. -ūžja-, véase SkŽD 392.

Gim-t-iniai Švenčionys, pueblo de Želabai, compárese con Gim-t-inas río. Ylakiai, Gim-t-inė bosque. Molėtai, pueblo de Bijutiškis; letón Dzim-t-ęn lago, Dzim-t-ene lago. EnLV I 259: lituano gimùs «resbaladizo» LKŽ III 316, compárese también con lituano Gim-balė pantano. Subačius, prusiano Gimm-er lago. GerON 41; suf. -t- + -inja-.

Lago de Gineitiškės <Gineitiškės pueblo. Riešė.

Lago de Ginorai Joniškis (Nemenčinė), pueblo de Jukniškiai: ¿?

Gipin-ėlis Jūžintai, pueblo de Zabūbiškis; Gipinỹs + suf. -ėlja-; diminutivo toponímico.

Gip-inỹs Jūžintai, pueblo de Zalūbiškis, compárese con letón Dzip-šni EnLV I 259: «¿?».

Girbỹs Vyžuonos; pueblo de Vyžuonos, Girbỹs río en el mismo lugar; letón Džerb-ene bosque, Džėrbji aldea. EnLV I 255; compárese además con lituano Gerb-ėnės pantano. Telšiai, pueblo de Viešvenai (ablaut de la raíz gerb-(girb-): letón gėrb-ums «terreno despejado» FrLEW 148, lituano gerbti «limpiar, purificar» LKŽ III 248, gerbūs «limpio» ibid. 250.

Gir-ežeris Varėna, pueblo de Girežeris; compárese con lituano Gir-upis río 1. Batakiai 2. Kelmė 3. Luokė 4. Tauragė; letón Dzir-ežers lago. EnLV I 261: lituano girià «bosque extenso; desierto, yermo» + ežeras.

Lagunilla de Girgždūtė <Girgždūtė colina. Varniai, pueblo de Pagirgždūtis.

190

Gir-ija (|| lago Bernotų) Paberžė, aldea de Bernotų, cf. lituano Gir-ija río en Nemenčinė; letón Dzir-ene arroyo EnLV I 261: lituano giria «bosque grande; desierto, tierras yermas» + suf. -ija.

lago Girnakaliai < Girnakaliai aldea, Vievis.

Gir-ut-aitis Labanoras, aldea de Prūdiškės, véase Girija; suf. -utja- + -aitja-.

Gir-ut-iškis Labanoras, aldea de Prūdiškės, véase Girija; cf. Girutaitis allí mismo; suf. -utja- + -iškja-.

Gyž-ežeris Kelmė, aldea de Gailiai, cf. Gaiz-upis 1. Anykščiai 2. Viešniai; prusiano Gysyein arroyo GerON 42: lituano gižūs «agrio, rancio» + ežeras.

lago Giziūnai < Giziūnai aldea, Trakai.

Glamb-ót-iškė Kurtuvėnai: lituano glambyti «pisar, pisotear, chapotear» LKŽ III 394 + suf. -ot- + iškė, cf. por el significado lituano Klampynė río en Josvainiai, Klampė río en Joniškis, Klamp-upis Barzdai.

Glasmynas Alanta, aldea de Svobiškėlis. < *Gluosnynas (dial. Gla.smi˙nas por disimilación de n), cf. lituano Glúosnė río en Simnas, Glúosn-upis Alytus: lituano gluosnynas «lugar cubierto de sauces (salix)»; por el significado, cf. Eglýnas lago, Molėtai, Ąžuolýnas lago, Kaišiadorys.

Glėbas Varėna: lituano glebùs «blando, resbaladizo» LKŽ III 408, glėbóti «untar, embadurnar, manchar, ensuciar» ibid. 406; por el significado, cf. Glýnas lago, Merkinė, Glītis lago, Gaurė.

Glýnas Merkinė, aldea de Mardasovas, cf. letón Glinu-ezers EnLV I 311 (sin fundamento se vincula allí directamente con Glinovka arroyo y con el ruso глина): lituano glìnti (glina, glinė) «untar, embarrar», gléinìa «tierra resbaladiza, lodazal», gleinùs «blando, pegajoso, resbaladizo» LKŽ III 409: apofonía de la raíz glein-/glin-/glyn-; cf. además Glītis/Glýtežeris (: glitūs — la misma raíz, pero con el determinativo -t-).

Glitis, -čio || Glitis, -iės || Glýt-ežeris Gaurė, aldea de Eičai, cf. lituano Glit-upis río en Žarenai, Gleitė río en Endriejavas; letón Glite arroyo EnLV I 309; nombre prusiano de arroyo Glit-eynen GerON 43: lituano glitùs «pegajoso, blando; resbaladizo, inundado» LKŽ III 427; letón glīts (con el mismo significado) LVV I 627; apofonía de la raíz gleit-/glit-/glyt-; cf. además Glýnas lago, donde la misma raíz lleva el determinativo -n-.

lago Glitiškės < Glitiškės aldea, Paberžė.

Glūdas Varniai, aldea de Pavandenė, cf. lituano Glūdas río allí mismo; letón Glude arroyo, Glūdīs arroyo EnLV I 310-11; prusiano Glode zona pantanosa: lituano glūdùs «pulido, llano, liso; resbaladizo» LKŽ III 438, gluodas «liso, pulido» ibid. 440; letón gluds «liso, resbaladizo; llano, limpio»; apofonía de la raíz glud-/gluod-/glūd-.

Glūk-aitis Varėna, aldea de Glūkas, véase Glūkas + suf. -aitja-; diminutivo toponímico.

Glūkas Varėna, aldea de Glūkas (cf.? letón Gloga, pl.): lituano glūk-snis «borboteo, gorgoteo»; apofonía de la raíz gluk-/glūk-.

Glūs-nia Švenčionys, aldea de Žąsinai, cf. Glūs-ōkas lago: lituano glūšas «sordo» (véase FrLEW) + suf. -nia, cf. Geled-nia lago.

Glūs-ōkas 1. Degučiai, aldea de Viliūniškiai. 2. || Glūsok-ėlis Degučiai, aldea de Zarkiškiai. 3. Dusetos, aldea de Norkyčiai. 4. Smalvos, aldea de Aukštakalnis. 5. Smalvos, aldea de Jokubauka. 6. Smalvos, aldea de Obeliškiai; véase Glūsnia.

Gojėlis (|| Kieliškas) Ūdrija, aldea de Kieliškas: préstamo eslavo del lituano gojėlis «pequeño bosquecillo sagrado, arboleda».

Gōj-inis Švenčionėliai, aldea de Pakarvinė: préstamo eslavo del lituano gōjus (bielorruso гаў) «pequeño bosque» + sufijo -inja-.

191

Gót-inis Kuktiškės, aldea de Dėteniū; compárese Gót-inė, lago en Švenčionys, aldea de Gotinės, topónimo antiguo prusiano Got-eyn GerON 44; también letón Gat-enes-ežers, lago Gate EnLV I 303, y lituano Gátė río en Luokė, Gāt-upis Nemakščiai (ablaut de la raíz got-/gat-): lituano góti «ir deprisa» LKŽ III 487; sufijo -inja-; en cuanto a la semántica, compárense los hidrónimos lituanos con Ais-, véase Aisetai.

Grab-ėlis 1. Degučiai, aldea de Blekiškės. 2. Tauragnai, aldea de Gaidžiai; compárese el lituano Grab-uostas lago en Molėtai, Grābupis río en Kvėdarna, Grabė río en Daugailiai; letón Grabas arroyo EnLV I 312; topónimos antiguos prusianos Grab-eniken, Grab-elle GerON 44; compárese también el lituano Gruob-lė río en Širvintos, Gruob-ynas BgRR II 225; letón Gruobas arroyo EnLV I 333 (ablaut de la raíz grab-/gruob-, compárese status/stuomuo): letón grūoba «el hoyo; el barranco, el valle» LVV I 670, lituano gruob-l-ėtas «irregular, lleno de hoyos, áspero»; sufijo -eljà-.

Grab-uostas || lago Grabuostė Molėtai, aldea de Grabuosta; véase Grabėlis; sufijo -uosta-, véase SkŽD.

Gras-aitis Molėtai; compárese el letón Gras-ene, lago EnLV I 314: lituano grasūs «fresco, frío» LKŽ III 522 + sufijo -aitja-.

Grauȥ-ėlis Liubavas; compárese Graužis lago en Molėtai, Grauȥys lago en Lentvaris, Grauȥ-uolja río en Naujamiestis, Grauȥ-upis río en 1. Luokė 2. Pajevonys; letón Grauȥ-upe: lituano graužas «grava, guijarros; orilla de río o lago cubierta de guijarros o arenosa; peral silvestre»; graužynė «hondonada, hoya, bosque pantanoso» LKŽ III 530-1; letón grauȥi «de grava» LVV I 640 + sufijo -eljà-.

lago Grauȥiniai <Grauȥiniai aldea de Gražiškiai; compárense los nombres de lagos con Grauȥ-.

Grauȥis Molėtai, aldea de Aidiečiai; véase Grauȥelis.

Grauȥys Lentvaris; véase Grauȥelis.

lago Grauȥitės <Grauȥitė arroyo en Degučiai.

Greiȥ-ėlis Onuškis, aldea de Kaniūkai; compárese el lituano Greiȥ-inà río en Švėkšna, Graiȥė río en Šilavotas, Graiȥ-ėlis río en Kybartai, Grieȥà río en 1. Anykščiai 2. Klaipėda; letón Grei-zais afluente, Grieze lago EnLV I 319, 329, Graiȥas arroyo, ibid. 313; también lituano Grȳȥ-uva río en Tytuvėnai, letón Grīz-upe río EnLV, prusiano antiguo Gris-el-anos río GerON 46 (ablaut de la raíz: graiȥ-/greiȥ-/grieȥ-/griȥ-/gryȥ-): lituano graiȥūs «sinuoso, tortuoso», graiȥýti «retorcer, quebrar, girar» LKŽ III 506; letón graiȥīt «girar de un lado a otro» LVV I 636 o, respectivamente, letón grizulis «remolino, torbellino» LVV I 659 + sufijo -eljà-.

Gréndžia Smalvos, aldea de Žiogriškiai; compárese el lituano Grand-enà río en Kelmė, Grandȥ-iūpis Kupiškis, Grind-upis Šilalė; letón Gruōds lago Gruōd-upes lago EnLV I 334; topónimo antiguo prusiano Grindas GerON 46 (ablaut de la raíz grend-/grand-/grind-): letón grūoda (<*grandā) «depresión alargada con fondo fangoso» LVV I 671.

Greȥ-imai Šėta, aldea de Okainiai; compárese el lituano Grȳȥt-upis río en Krekenava, prusiano antiguo Grynse arroyo GerON 46: lituano greȥti «desviar; hacer un agujero con un instrumento puntiagudo»; sufijo -ima-.

lago Grȳbiškės <Grȳbiškės aldea de Degučiai.

Gribl-iškis (|| Asavėlis) Salakas, compárese el apellido Gribliauskas (<*Griblỹs); probablemente antroponímico, posesivo.

Grieȥta || Grieȥtų ežeras Zarasai, véase Greiȥelis; sufijo -ta-, véase SkŽD 323; el nombre paralelo en genitivo probablemente es solo el genitivo del nombre Grieȥtos, que tiene forma plural.

Grikijapelių ežeras <Grikijapeliai pueblo de Svėdasai.

Grikis Rudnia, pueblo de Dubičiai; compárese lituano Krik-upis río en Kriūkai; letón Krikais-dīķis estanque, EnLV II 134; nombres prusianos Kryk-en, Krik-ain GerON 73: letón krik-sis «un poquitín, algo pequeño, minúsculo», krik-ums «una pequeñez, una mota de polvo, una migaja»

192

LVV I 278; lituano krikti/grįgti «dispersarse, separarse», kreikti «extender, esparcir, desparramar»; sobre la alternancia g/k, compárese el mencionado grįgti/krikti LKŽ III 601; el nombre también puede haberse reinterpretado mediante etimología popular por asociación con grikis «Fagopyrum esculentum».

Grik-ūtis Rudnia, pueblo de Dubičiai; véase Grikis + sufijo -utja-; diminutivo toponímico.

Gruodys Alanta, pueblo de Gruodžiai. <Apellido Gruodys; probablemente forma elíptica convertida en nombre propio⁷, derivada de la construcción en genitivo Gruodžio ežeras.

Gruód-iškis 1. Linkmenys, pueblo de Trainiškis. 2. Smalvos, pueblo de Aleksandraukos; véase Gruodys + sufijo -iškja-.

Gruož-aitis Onuškis, pueblo de Gruožninkėliai; véase Gruožys + sufijo -aitja-; diminutivo toponímico.

Gruožys || Grúožis Onuškis, pueblo de Gruožninkai. Compárese también el lituano Gruž-upis, río en Veiviržėnai; letón Gruož-ini, véase EnLV I 335; para la etimología, véase Grauželis (apofonía de la raíz: grauž-/gruž-/grož-, compárese dauba|duburys|duobė).

Grūtas Druskininkai, pueblo de Grūtas; compárese el lituano Grūtė, río en el mismo lugar; Gruotė, río en Linkuva (apofonía de la raíz: graut-/grut-/grūt-/gruot-): indirectamente, lituano gr autas «grava gruesa, generalmente extraída de las orillas desmoronadas de un río» LKŽ III 528, grutėlis «migaja, trocito pequeño» ibid. 680 (: lituano griauti|gráuti «derribar, destruir»).

Gudelių ežeras < Gudėliai pueblo: 1. Kurkliai 2. Miroslavas 3. Riešė 4. Šiauliai 5. Ramygala.

Gūd-ežeris Veisiejai, pueblo de Petroškai; compárese Gud-inis, lago en Kapčiamiestis, Gud-ōnas, río en Židikai, Gūd-upis, río en Varniai, Gūd-balė, pantano en Šimonys, Gūdė, estanque en Varniai, Gūda-raistis, terreno pantanoso en Joniškis; letón Gud-bala, topónimo de terreno, Gud-upe, río, EnLV I 336; nombre prusiano Gud-icus GerON 47: prusiano gudde «arbusto; bosque, arboleda» (véase FrLEW 174) + ežeras, es decir, «lago de los arbustos»; este significado de la raíz gud- también se desprende de la abundante terminología lituana de flora y fauna, compárese gūda-žolė «Rumex Xydrolapainum», gūd-karklis «Salix purpurea, Syringa vulgaris», gūd-lelije «Iris pseudacorus», gūd-obele «Crataegus; Frangula alnus, Pirus acerba», gūd-noterė «Urtica urens», gūd-rė «Camelina sativa», gūd-žvirblis «Saxicola oenanthe», gūda-žvirblis «Passer montanus»; véase LKŽ III 693 y ss.

Gud-inis Kapčiamiestis; véase Gudežeris; sufijo -inja-.

Gud-ōnas Telšiai, pueblo de Pagudonė; véase Gudežeris; sufijo -ona-, compárese Pal-ōnas, río en Ariogala, véase SkŽD272.

Gudonių ežeras (|| Dunojus, véase.) < Gudonys pueblo de Seirijai.

Gud-ūn-iškis Joniškis (Nemenčinė), aldea de Pagūdūniškis; cf. el río Gud-ūn-ėlė en el mismo lugar, véase Gudežeris; suf. -ūna- (cf. el río Berž-ūna) + -iškja-.

Lagos de Gudžionys < Gudžionys, aldea de Aukštadvaris.

Gūlb-inas 1. Riešė, aldea de Gulbinai. 2. Švenčionėliai, caserío de Santaka; cf. el lago Gulb-inis 1. Alovė 2. Ignalina, el río Gulb-inė. Merkinė, lago Gulbis. Molėtai; letón Gulbis, lago, Gulb-ene, río, Gulb-ine, lago. EnLV I 337-8; prusiano Gulb-ig, lago. GerON 47: lituano gulbė, gulbis, gulbinas «Cygnus»; letón gūlbis «el cisne», prusiano gulbis «el cisne» + suf. -ina-; cf. el lago Lim-inas 1. Dusetos 2. Salakas, el río Spīg-inas. Ylakiai, véase SkŽD 242.

Gulb-inis 1. Alovė, aldea de Vabalai. 2. || Gulbinka Degučiai, aldea de Gulbinės I. 3. Ignalina 4. || Gulbinka Imbradas, aldea de Šaparinė. 5. Rimšė, aldea de Magūnai. 6. Rimšė, aldea de Taliotiškė; véase Gulbinas; suf. -inja-.

7B. Savukynas, Topónimos lituanos de origen genitivo, «Cuestiones de lingüística lituana», VI, Vilnius, 1963, p. 240.

13. Užsak. Nr. 174

193

Gùlbis Molėtai, aldea de Kirneila; véase Gulbinas; probablemente un derivado de tema -ja- adjetival sustantivado de gulbė o bien gulbas.

Lago pequeño de Gumbiniai < Gumbiniai (?) Rudnia, aldea de Lynežeris.

Guostūs Aukštadvaris, aldea de Užuguostis; cf. el río Guostė en el mismo lugar; Guost-inu-ezers EnLV I 343; cf. también el lituano Gīst-upis 1. Šilalė 2. Tverai (ablaut radical guost-/gust-/gūs-): lituano guostas «haz, gavilla», guõtas «haz», gūsras «montículo»; en cuanto a la semántica, cf. el lago Kùpštis en Šilalė, el río Kùpsti-upỹs en Vandižgala; de otro modo, P. Arumaa8.

Lago de Gùrtiškės < Gùrtiškė aldea de Lazdijai.

Gūž-ra (|| lago Mìlyvdo) Varniai, aldea de Barzdžiai; cf. el río lituano Gūž-ra en el mismo lugar, el río Gùžė en Židikai, Gùž-upỹs en Pašušvys; letón Gùža río, Gūži caserío, Guza caserío. EnLV I 341: lituano gūžintis «encogerse, inclinarse, encorvarse»; gūžtis «curvarse»; gaũžis «curvarse, sich zusammenknäueln»; suf. -ra; cf. Dùb-ros caserío de Užpaliai; véase SkŽD 300.

Lago de Gužai < Gužai aldea de Rokiškis.

NOMBRES DE LOS LAGOS DE LA RSS DE LITUANIA

Б. САВУКИНАС

Resumen

El artículo explica alrededor de 200 nombres de lagos, concretamente todos los nombres conocidos actualmente que empiezan por E y G.

Las interpretaciones etimológicas de los nombres de lagos se basan en la comparación de los nombres propios correspondientes del lituano, el letón y el prusiano antiguo. Cuando el material báltico no basta para explicar la semántica de los nombres de lagos, también se recurre al léxico correspondiente de otras lenguas indoeuropeas.

8 Véase P. Arumaa, Sur les principes et méthodes d’hydronyme russe: les noms en gost’ „Scando-Slavica“, VII, 1960, p. 144 ss.

194

Document details