Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

ANCORA A PROPOSITO DEL kubelo

Nel saggio «A proposito di alcuni prestiti nella lingua lituana», proponendo una nuova etimologia della parola lituana kūbilas, S. Karaliūnas ha espresso dubbi sull’autenticità della sua variante kūbelas, registrata a Laukuva. I fatti mostrano che questi dubbi sono infondati.

È noto da tempo che alcuni dialetti žemaitici, in singole parole, presentano il suffisso -elas accanto al suffisso -ilas. Parlando del suffisso -elas, oltre ad altri esempi dialettali, P. Skardžius cita tra le parole žemaitiche krėtelas «setaccio da scuotere»2. Nel Dizionario della lingua lituana troviamo: erželas II1 835, II2 1151 (dagli scritti di S. Daukantas), krėtelas VI 522 (da Šilalė, Tirkšliai e dagli scritti di S. Daukantas). V. Grinaveckis ha registrato tra le parole žemaitiche con il suffisso -elas le seguenti forme: brėzgėls ~ brizgelas, ėržėls ~ eržėlas, sprāgėls ~ sprāgelas3 e, oltre a queste, anche krėtelas, Siāutelai (un villaggio del distretto di Šilalė).4

I materiali dell’Atlante della lingua lituana5 mostrano che la forma sprāgelas è diffusa nell’uso žemaitico (Būdv iečiai, Eigirdžiai, Gargždai, Kerviai, Kuršėnai (villaggio di Rekčiai), Leckavą, Mickiškė, Padvarėliai, Pajūris, Pėžaičiai, Pievenai, Pikeliai, Plikiai, Priekulė, Ramūčiai, Rietavas, Skabučiai, Šiauduva, Šilalė, Švėkšna, Tirkšliai, Tryškiai, Vainutas). Talvolta si usano parallelamente entrambe le forme — sprāgilas e sprāgelas (Eidžiotai, Kaunatava, Puokė, Šlapgirė, Židikai).

Gli autori di questo breve articolo hanno raccolto, con il suffisso -elas, le seguenti parole: diobels (Užventis), ėržėls, krētē·ls (Pāvandėnė, Viekšniai), diobā·ls ~ dėbelas, ėržėls, krātā·ls ~ krėt elas (Švėkšna).

In alcuni dialetti, nei quali esistono parole autoctone con il suffisso -elas, si sono integrate anche le parole in prestito āsilas, kātilas, kūbilas6, che vengono pronunciate: ēsēls ~ ėselas, kūbelas7, ē·sē·ls (Pāvandėnė), kā·tē·ls, kōbē·ls (Pāvandėnė, Viekšniai), kōbē·ls (Vainutas), kūbels (Kuršėnai, villaggio di Rekčiai), kā·tā·ls8 ~ kātelas, kōbā·ls ~ kūbelas (Švėkšna). Anche S. Daukantas scrive kūbilą con e: «...fabbricavano ruote, carri, slitte, pattini o slitte, barili e altri recipienti...»9 «Si procuravano da sé una quantità uguale di arredi domestici, vale a dire: barili, botti, tinozze...»10

Tutto ciò dimostra che kūbelas (con e) non è un caso isolato. Lo confermano le forme di Švėkšna kā·tā·ls, kōbā·ls, dove a in questo caso può derivare soltanto da e, e soprattutto la forma kūbelus (genitivo plurale)11, registrata a Plaškiai.

B. Vanagienė, V. Vitkauskas

1 Cfr. Iš lietuvių leksikologijos ir leksikografijos (Lietuvių kalbotyros klausimai, 12), Vilnius, 1970, pp. 181—183. L’autore del saggio scrive: «Di Laukuva è nota la variante di quella parola kūbelas LKŽ VI 748 (se qui e non indica i, pronunciata in modo aperto nel dialetto žemaitico)».

2 P. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1941, p. 175.

3 Vl. Grinaveckis, Caratteristiche fonetiche dei dialetti dūnininkai della Lituania nord-occidentale e loro sviluppo. — Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai, 11, Vilnius, 1960, p. 44.

4 V. Grinaveckis, Šalteniai, non Šaltiniai. — Kalbos kultūra, 16, Vilnius, 1969, p. 62.

5 Ci si basa sulla carta manoscritta preparata per l’Atlante della lingua lituana.

6 Sebbene l’etimologia della parola proposta da S. Karaliūnas sia molto interessante, è tuttavia difficile rinunciare all’associazione tradizionale con lo slavo (proveniente dal germanico) kъblъ (cfr. E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Wörterbuch, Göttingen, 1962, p. 304.)

7 Cfr. V. Grinaveckis, saggi citati.

8 Da una pronuncia simile potrebbe derivare katalas (dal dizionario di A. Juška), LKŽ, 5, p. 404.

9 Budą Senowęs-Lētuwių Kalnienų ir Žamajtių iszraszę Pagal Senowęs Rasztų Jokub's Laukys, Petropilie, 1845, p. 21.

10 Ivi, p. 71.

11 Lietuvių kalbos tarmės (Chrestomatija), Vilnius, 1970, p. 170.

222

Document details