137diskusinės publikacijos / discussion pape s
oLandas k egŽdys
Ins i u des langues Li uanies
Les di ec ions de eche ches scien i iques: compa a i ji
bal es e au es indoeu opè es langues g amma ica, bal es eligion e my hologie, šal inio y a.
eas e n baL es i oniMų
Mo eMinio skaidyMo
yPa uMai (e hninės
ŽodŽių iden i ikacijos)
P obLeMa ika)
Mo phological segmen a ion peculia i ies
o eas e n bal ic Phy onymes (e hnical
iden i ica ion opics o he lexemes)
bal is o e indoeu opeis o
P o o iaus aLbe o osino (19382010) à la mémoi e:
huic e sa ile ingenium sic pa i e ad omnia ui , u
na um ad id unum dice es, quodcunque age e
( i us Li ius).
ano a ion a icle des iné eas e n bal es i onimes mo pheminium sépa a ion submo ées
exclusion pa icula i és à analyse , leu é imologinei aidai discu e . La dé e mina ion de la pa ie
du mo ayan la moind e signi ica ion es app éciée comme un ac eu essen iel, dé e minan
leksemų e imologinės analizės di ec ion. La s uc u e mo phème es analysée, su la base non
a omis inien, mais econs ucciniu-p agma iniu mé hode. econs uisji le mo la plus pe i e
desc ipend in ie pa ie esp. o malusis al e nan ec éen , basé p idisponuojančio ac eu
seman emų aleu uzusu. Fou ni ces i onimų mo ologinė ( esp. e imologinė) analyse: lie.
pas ẽnis ‘g azdikinių amille plan eas (Malachium), lie. nu ‘okana skė inių amille plan e enine
(Cicu a), lie. esMiniai Les mo sŽ: i onimas, submo as, seman ema, homo onas, ka madhā aya
composi as, associa i , apelia i .
keywo ds: Phy onym, submo ph, seman eme, homophone, ka madhā aya
compound, associa i e, appella i e.
138 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum), lie. on iis
oLandas k egŽdys
‘g aižažiedžių amille plan e, džiugūnė (Hypochoe is) lie /. posanis ‘džiugūnė (Hypochoe is), lie. póminis
‘e aičinas (Fes uca), lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a), lie. palpš is palepš is ‘ankš inių
šeimos mul idiame is déco a i is plan e (Cy isus), lie /. dial. paliepa ‘didžioji nas u ė (T opaeolum
majus), lie. pad aika ‘b an as (Cuscu a), pa aisas (Lycopodium), ūg is akažolė (Polygonum
a icula e), i.e. me hodology o he submo phs disce nmen . also, e ymological e alua ion o he
eas e n bal ic Phy onymes is p esen ed. de e mina ion o he s uc u al e ges o mo pheme is
lie. pã aisas ‘spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas šako u s iebeliu i spygliškais
lapeliais (Lycopodium)’, la. dial. apdziŗas / apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziŗu- / apdzi u-zāles
‘pa aisas (Lycopodium)’.
anno a ion
he a icle deals wi h he analysis o lexemes’ mo phological segmen a ion peculia i ies,
handled as he essen ial elemen , which is o he mos impo ance o he e ymological analysis o he
wo ds. he mo pheme s uc u e is es ed in acco dance wi h econs uc ion-p agma ic me hod in
opposi ion o a omis ic. econs uc ion o mo pheme as o mal al e na i e s uc u al elemen is
based on he seman eme signi ican alue. hese Phy onymes a e analyzed: Li h. pas ẽnis ‘a plan o
a genus decand ia digynia (Malachium), Li h. núokana ‘cowbane (Cicu a), Li h. padaukas ‘o ange-cap
bole us (Leccinum au an iacum), Li h. on iis ‘ca s ea (Hypochoe is) Li h. posanis ‘di o, Li h.
póminis ‘ escue (Fes uca), Li h. pamienis ‘o cha d g ass (Dac ylis glome a a), Li h. palpš is
palepš is ‘bean e oil (Cy isus), Li h. dial. paliepa ‘g ea indian c ess (T opaeolum majus), Li h.
pad aika ‘dodde (Cuscu a), club-moss (Lycopodium), kno g ass (Polygonum a icula e), Li h. pã aisas
‘club-moss (Lycopodium), La . dial. apdzias apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziu- apdzi uzāles
‘club-moss (Lycopodium) /.
0 . La dé e mina ion de l'appa enance des mo s e hninés ĮVadas habi uellemen
baséée syne ge iniu p incipe d'enquê e linguis ique, i. e. e ec ué su la base o malio
(ski ingų ide. lexienio seman inio lizdo p iklausinių nus a ymo) e p ag ma i n io esp.
d a y bi ni o (iden iques ou similai es s uc u es mo phologiques élémen s
d'exis ance) mé hodes d'analyse compa ée. donc en é udian di e s mo phologiques
seman inai es g oupes de leksemes (ainsi même e phi onimus), elles son sou en
de e minées selon le doybinį poklasį (p eminis mo , edinys (p e iksinis, su iksinis,
leksinis), dū inys) (plû oi u bu is 249: 181183, 188194, 1978262, 279291). Da ybinio
poklasio de e minacija a des signi ica ions décidiales pou la dé e mina ion de l'o igine
du mo (peu impo e, à quelle pé iode la couche lexicque celui-ci es a ibué), ma
mo phologique e é imologique ni eaux dans ce ains magasins de langueo y os son
sou en in e p é és comme de e minaciniai (plg. PeŽ iii 13; Откупщиков 2006: 216).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
139diskusinės publikacijos discussion pape s Récemmen publiuo a nemaža ašinių
(plg. gliwa 2002, 2009; gliwa, s ukonis 2008), des inés bal ų i onimų e imologijai
déc i e, dans lesquels leksemų da ybinės analizės p incipes son in e p é és
logo ėjos p incipą, ma ie oj de alios s uc u ū inės žodžio sklaidos pa eikiami
i in menkaiuo i, asocia i ėmis a gumen omomomomomomomomomomomomom
a omis inio (supo a omis inio)
me odo) g įs i lie u ių i la ių augalų pa adinimų ap ašai.
1 . LIe. PASTẽNIS ‘gVaZdikinių ŠeiMos augaLas (MALACHIUM) i onimas lie. pas ẽnis 2
‘g azdikinių šeimos augalas (Malachium) ndŽ, M 1, namas is spä la . i . pas a ‘ eig, nudeln
(gliwa 2009: 87). Il s'agi d'un p odui qui es ab iqué à pa i de pâ e de lai . elle
LbŽ (LkŽe) in e p e uojamas kaip kul ū inis skolinys iš i alikų kalbų, odėl kildi-
hypo hèse se ai en iè emen accep able si i . pas a ‘ ešla, maca oni, py agai is; pâ e;
maniè e, ca ac è e; (med.) pulpa e lek ue ai i oniminée cono a ion. sans ce, be ndo
gliwos égynys, e e en u, mais ainsi n'es , plg. ėly . lo. pas a (pas um) 108b ‘ ešla (le.
ne a šio skolinio pėdsakų eikė ų ieško i ėly osios lo ynų kalbos inkiniuose, aip
pa bū ų eisingas, jei idu amžių lo. pas a galima bū ų sie i su ap a iamu bo aniniu
cyas o) (ž . e zepki 1900: 73), ‘ ešla, ešlos masė; pâ e; įda y a iš a (nie meye 1976: 770).
Žliūgės (S ella ia) deno a inė e ė a ec uzualine kono acija ne peu ê e liée, ca ce e
plan e du gène des he bes de la amille g azdikinių es oxique, e donc comme p odui
alimen ai e niquou u ilisé (ž . L e Xii 540; БСЭ iX 422); ai, eas e n sla ų ( usų) ès
a emen u ilisé (S. g aminea) comme o amamis cu omasis p epa a as nuo ūkio
(Анненковъ 1878: 343), néanmoins le plus sou en sous ce nom į a dijami nuodingieji
plan es: . коньский вех (Анненковъ ibd.) . вех ‘nuokana (Cicu a), . конобой (( . конь
‘a klys + . убой ‘ske dimas, pjo imas), umas курья курячья слпотавистых aklumas
esp. Les e e s pha macodynamiques de ce e he be ès clai emen s'expliquen usų
posakiu: Уверяют, что коровы тра-
ву едят безвредно, пока не коснутся сладкого её корня, от которого о ду рева-
ju e en în bien ô œ l éваю e ė (СРНГ iV 207), . y. C oi -on que l'he be ai e ne
nui pas an qu'elle ne goû e ses châ eaux doužios, de laquelle p asiu n a e
apidemen pas impa. na co isean l'e e de ce e plan e l'a l'o igine syn agmnique
de son in oduisan . pyaная трaва ‘s aiginan i žolė esp. žliūgė siau alapė (S.
g aminea) (Анненковъ ibd.; БСЭ ibd.) appa i ion.
1P emasis el bo aninium e m à magasinale Žolynas. Pa ie II. Le dic ionnai e Li uanien des plan es e
des plan es aislas (Vilnius, 1906) a indiqué kupiškėnas Po ilas Ma ulionis (apie le plus loin oi Le XVii
527529), i. i. on peu spė i, que elle leksema pou ai ê e u ilisée y ų auš aičių kupiškėnų plo e.
140 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV de l'e e neu odynamique he olès des Li uiniens šnek os
oLandas k egŽdys
sou en en a dijées ka madhā aya ype dū iniais: lie u ių kupiškėnų pa a mėje lie. dial. siù žolė
‘di inė mė a (Men ha a ensis)2 M ses p épa a s on é é des inés ne s amine , spasmens
elâche (g i ėnienė 2006: 136), lie. dial. pasiù žolė 1 ‘(bo .) ioklinių amille s iebinis, b an as (Cuscu a)
j; LbŽ, Lnk ; ‘ audoklinių amille, s iebnis plan e, audoklė (Ly h um salica ia) M (LkŽe); ‘galinsoga
(Galinsoga (pas a as es un a ež inis plan e de la ynes ame as con inen no plačiau ž . Кернеръ
фонъ- ‘paшėlęs, g ei įpyks an is homme ndŽ, Kp (LkŽe) + lie. he 4 ‘c ea u e don la pa ie aé ée
n'oumée e hi e ne au sunyks an e; les plan es alimen ai es que ènèden les animaux; plan es
cou an qu'une su ace, leu cou e u e; de ce e plan e comme espèce alimen ai e; une plan e
Марилаунъ ii 660; Le Vi 495))’ (gliwa ibd.) (← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas,
pašėlimas, dūkimas’ Pš ↔ lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.’ jnšk, Šd, m esp.
lie. siù as 2 ‘didelis pyk is, įni šis’ ndŽ, ds, Ps, Vl, klo , Ll, Žsl, Adm3; ‘siu imas,
šėlimas’ gn; ‘išdyka imas, šėliojimasis’ jd, kn; ‘didelis no as’ slm; ‘pasiu ligė’ ds;
ayan une quelconque impo ance p a ique; g aines de di e ses plan es; gėlė; pik žolė; ais ažolė; (pl.)
ceux a i s a žo l i ų a n p i l a s a nu o i a s; (pl.) bu ų ais us; (pl.) plan es u iles à la nou i u e;
(pl.) pou les cé émonies désignés des plan es (LkŽe)4), don la conno a ion, ma y , e onémen
in e p è e au elija g i ėnienė (2006: 172)5, ma phy onimo mo ologinė seman inė s uc u e
supposeue non onc ionnelle des p op ié és labai isli pik žolė, spa čiai plin an i e di icilemen
é adiquée (b i g ėnienė ibd. be y.), des p op ié és pha macodinamiques de ai e un e e
neu o isiologique, ses p ieds é aien i ulie s (L e ii 250). epi hymum a é é ab iqué p épa a con e
melancholies (Анненковъ 1878: 118). elles s uc u - ‘ okia en dilgėlę similai e, mais ne déu ian he elė;
galinsoga (?) guobai (k Ž ii 56). donc on peu p udemmen de ine , que lie. pas ẽnis ‘g azdikinių šeimos
augalas (Malachium) peu ê e in e p é é comme la in des Li uiniens, es inas du *pas-iu- -enis (su
adicialinio -iuabso bcija, plg. lie. dial. i à 3a ‘ ie, p ésence a 1883, 2 Plg. subs . lie. siù žolė 1 ‘(bo .)
di inė mė a (Men ha a ensis) M , ndŽ; ‘d ignė (Hyoscyamus) š.
ū os i onimas a ojamas i aka ų aukš aičių kauniškių plo e: lie. dial. pasiù žolė
(LkŽe).
3 Pa yškin os a ealinių punk ų i ašy inių šal inių nuo odos ( umpiniai) son in eg alios (lokalizacijos
aspek u) examinés leksemų papulimo dialek inėje zonoje ela i emen , i. i. di é en s mo s de
s uc u e mo ologinės suponuoja da ybiškai pi minę e sekundinę o mes. 4 a ealinę mo s, don
dialek inė localisa ion discu able p oblemai n'es pas in o ma i , séman ique ex ensionalo
dé e mina ion m . LkŽe.
5 Plg. lie. dial. p a s i ù dagis ‘pap as oji du na opė (Da u a s amonium) k p, pasiù opė ‘ . p. akm
da ybinė seman inė s uc u e nulmée d'un plan e d'e e su l'o ganisme humain ou animal, i.e. lui
apsinuodijus, i memen sujoudinama cen inė ne ų sis ema, žmogus a si apk a i l s a (g i ėnienė
2006: 170171).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
141 discussion pape s publica ionsdiskusinės 15, BŽ 142, Ll, , j, Žem; ‘mode de ie,
condi ion Vdk, up, P n, j; ‘biog aphie de ie, biog aphie š. (LkŽe; dūnŽ 95) ← lie.
gy én-sen-a 1 ‘mode de ie BŽ 305, skd, Š s (LkŽe))6 ← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas,
pašėlimas, dūkimas Pš ( lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.) + (an inis) su .
*-en- (apie lui plus la ge oi ska džius i 234237), e non i alikų ešlos nomina ion
donc el gliwos spėjimas, appa emmen , es ko eguo ine du ond.
2.LIe. NúOKANA ‘(bo .) skė inių ŠeiMos poisoning augaLas (CICUTA) ‘(bo .) skė inių šeimos nuodingas augalas
(Cicu a) bŽ 99; M , š, LbŽ (LkŽe) nom, non nom ni e ns o aenkelio (Lew) ni wojciecho smoczyńskio (LeŽ)
nuodingojo skė inių šeimos daugiamečių žolių gen ies augalo lie. núokana 1
dans les dic ionnai es e imologiques des langues li ou es, gliwos (2002: p ae . 3) es in e p é é comme nuoi
šaknies -kan edinys, laquelle, spėjimo au o iaus a is, suponuoja e b. lie. kanó i/kãno i b s ‘naikin i, ue ;
kamuo i, kankin i g 89, a ch XVi 395, jn, j; ‘me dė i, leis is, mou i Pns, Lzd; ‘alks an , p as ai ilkin ,
a g i, kamuo is M, mš; ‘ algy i a ec appé i , epė i Lnk (LkŽe). hypo heseses au o iaus econs uisées
sememes *‘nuo ko kenčia, *‘kas nukankina, bien sû , séman iquemen ikė inos cono a ion de plan e
enineux illus e . Néanmoins el conėjim ne peu ê e c ué en aison de l'analyse mo phologique s okos
(gliwa (2002: 35) ou ni même ois moyens d'explica ion de l'o igine de ce phy onime: 1) p ae . depuis- +
-kan-; 2) p ae . depuis- + -kand- (pas a oji supposonuée i in nesèkmingo aenkelio (Lew 216) essaigimo
basés i e b. lie. kanó i kilmę (ž . con inue )); 3) *nuok- + su . -an-), qui e dé e mine ce mo zis uo i;
ép ou e , su i e; ê e en un ce ain lieu; a oi pas ogée, p ieglaud (LkŽe) (ž . būga ii 68; ska džius i 229);
ai, P anas ska džius (i 548) a soule ée menkai a gumen uée hypo hèse, ne a ce eiksmazodis es
denomina i is is lie. dial. i en à. ien ê e de els samso a imen s ne peu pou une ès simple aison
ex êmemen limi é lie. dial. i à i ex êmemen la geus e b. lie. gy én i a ojimo a ealo ( . y. dans
aiškios e imologijos paiešką).
6 iki šiol įp as a eig i, kad lie. dial. gy enà y a pi minis de e ba y as iš e b. lie. gy én i ‘gy am bū i, eg-
ou es les Li uiniens a mėse i pa a mėse (!!!)). c'es pou quoi j'ai con iance de di e que lie. dial. ← i à lie.
gy énsena sang ąžinės ly ies *gy enā-si (plg. lie. dial. mùšenos ‘mušimasis < *mušenā-si (ska džius i 229))
é lexion, don abso bcinė ly is lie. dial. écu à pa aucun moyen ne peu ê e in e p é ée comme e b. lie.
i eén i onda , ma ce de nie ly is denomina i es is adj. lie. gý as, -à 3 ‘ u nan ie, i an , ne m'es ;
nonendo man , nonipès, nubudès, a sikėlęs (LkŽe; à cause de son o igine plus oy. Lew 154155), . i.
suponuo ina ac ionmajodžio denomina i ė semema ‘gy am ê e, plg. iden iško da ybinio modelio
exemplesus: adj. lie. g audùs, - 4 ‘g audinan , pau esus, liūdn, gailus; sma kus, pik as; nemalonus, ūs us;
žiau us (LkŽe) → e b. lie. g audén i ‘liūdin i, pau din i; plaî e, eg e es au i; menace , en 'encou age ;
plaųs is, dejuo i, bėdo i, gailė is; menace ; peuu į g iaus i, g iaudinė i; g ūdin i, kie in i e k . (ž .
ska džius i 549).

142
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
basé su la leksema s uc u nel ondée da ybine ca égo ie econs uc ion, il es
possible spė i ce daik a a dį é an ac ionmažodinį abs ak ą (nomen ac ionis),
longgainiemen en aison du séman ique conc è emen emen en aga usį nomen
abs ac um ca ac é ingą eikšminį a spal į, plg. lie. dial. kãnas 2, 4 ‘cas kani,
shykš us, gobšus homme; galas (LkŽe) → lie. depuis-kana *‘ ai, ce qui p o oque mo
(kaip lie. dial. núo-ma as 1 ‘(med.) elle maladie ne euse, épilepsie (LkŽe) lie. mã as 4
‘ ès con agieuse épidémique (pes is); ce e maladie épidémique; m i i s, m i i m a
s (LkŽe; ska džius i 442, 454)), . i. da inio s uc u u inis sandas esp. p ae . nuolėmė
da ybinės eikšmės kai ą. Min subs ė o. lie. ‘pabaiga, mo is, supona usio kanas
subs . lie. kanybà ‘sudjiū ęs, liesas žmogus j ii 28 (ska džius (i 92) n'é ai ai en
aison de son o igine), appa emmen , ne peu lie ni a ec e b. lie. ks i ‘g abb i,
p essus i, mâ i les den s; pjou e ; jaune; mange , quoisniui e ; ės i; dilgin i; g auž i
(LkŽe), ni a ec e b. lie. ks i ‘ép ou e , ép ou e douleu , malheu ume, a gą,
sou ė i; a oi pa ience, a end e; é e i, é u és, pakel i (LkŽe) (Lew 214215; gliwa
ibd.), ma il e lec e de ek y inę ly į a ec abso bbuo u šaknies -pa-: subs . lie. kãpas
4 ‘lieu où le dé i ėl es en e é; ce lieu a souqué des e es kaubu ys; duobės i šus,
kaubu ys (LkŽe; à p opos de son o igine plus la ge oi PeŽ i 270271) + su . -ana- > lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas
L (LkŽe)š lie /. dial. kãpanos ‘mi is, baimė umbonys (aly aus .) (ž . ska džius i 228),
plg. e b. lie. kãpano i kapanó i ‘gulin les mains e les jambes bouge , pou
s'échapp ine , issigelbė i; / spu dė i; a aille du ; alle di icilemen , kas is; ès
si g i, ê e leisgy iam; mou i , ini si, deuxės i (LkŽe; ska džius i 505). aigi lie.
núokana (< p ae . nuo- + ka-pa-na ‘pabaiga, mo is) es ne de e ba y es, e un
denomina i , supposeojan p o osememą *‘ ai, ce qui lemia mo į esp. plan e de
mo . 3 . LIe. PADAUKAS ‘ audonVi Šis
(LECCINUM AURANTIACUM) subs . lie. padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum)
(LbŽ 466) gliwa (2009: 87) condui de e b. lie. padūk i, bien que décla e: die Übe agung
des beg i s au den Pilz is nich sonde lich plausibel [...]. expliquan a di s
Li uiniens de langues inno ada ų el, appa emmen , es discu able champbo
nommemen kilmę, un p idisponoyan s a gumen acinių ak o ių de ai ê e
signi icminis jus i ica ion, be kazuis inės analizės pa yzdys.
ku io kiek ienas, ne i pa s įman iausias, spėjimas gali bū i ak uojamas kaip
Le nom de ce ungonime es complè emen clai emen mo i é du ai d'un mo i , .
y. lie. (skol.) padálka (< le. podolek, bl . padalaq) 1 ‘apa inis d abužio k aš as,
pažemė, palankas ( ‘padu kas (ska džius i 161)); ano inių mo e iškų ma škinių
apa inė pa ie, s e blės; à le mu du bâ imen nuožulniai adap ée len a ( esp. lie.
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
143diskusinės publikacijos / discussion pape s
dial. padálkas 1 ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas’) ↔ *padauka7 (su
-al- > -au-; oks ki imas ypač būdingas skoliniams, plg. lie. kalniẽ ius (< le. koł-
nie z) 2 [k], j, kanie ius 1 ‘apykaklė lie. dial. kauniẽ ius 2 ‘ . p. (LkŽe; Zinke ičius 1966:
164) < bl . kané ; lie. kald à (< le. kołd a) 4 k ok, 2 ndŽ ‘lo os za iesal, enclo s,
an klodė ( esp. kald as) lie. dial. kaud à ‘apklo as, a inė an klodė < bl . codd a,
mais pa ien e dans les ieux eldiniuose: lie. ‘auka alka akas ‘š en ykla, medžiais
apaugęs kalnelis lie. / aukà, ic im ‘ . p. (plusieu s exemples des oi Zinke ičius 1966:
102, 164) (dėl lie. aukà oi Mažiulis 2008: 92) adj. lie. dial. padu knis, -ė 2 ‘su padu ku,
padu ku paillin as k i 608 (LkŽe), subs . lie. dial. padu kniai ‘ umpi e ap ès pailgin i
ma škiniai nč (ska džius i 252), . i. econs uo ina ly is adj. lie. dial. (skol.) *padalkinis
‘n e l y gu s ( aukšlė as, nes sudu s y as) comme padu kas > subs . lie. dial. (kol.)
*padaukas ‘nelygaus, a u k š l ė o ko o champybas, ma ougeon i šio ko as
apšepęs (L e iX 343). Dès lo s, on peu p udemmen espé e , que ce i onime a ibue
une lexicine skolinių de sla ų kalbų e da ybinei denomina y ų g oupe.
4 . LIe. PASIENIS ‘(bo .) g aiŽaŽiedŽių
ŠeiMos augaLas, dŽiugūnė
(HYPOCHOERIS), Lie. POSANIS
‘(bo .) dŽiugūnė (HYPOCHOERIS)
Linguis ique cu iosus peu in odui e le essai pou éclai škin i i onimų lie. on iis, posainis kilmę (ž . gliwa
2009: 8788), ma mo s son analysés en appliquan a omis inį analizės me odą. donc ne aisées LkŽ suda y ojs
e eu s, mais p ésen és kazuis iniai non seulemen bal es, mais e des desc ip ions de leksemus de langue
g ecques. e ne spécialis e clai , que 7 Plg. lie. dial. padakas ‘kojų au as (< lie. dial. padalkas ‘apa inis d abužio
k aš as, pažemė, palankas), qui LkŽ suda y ojų, appa emmen , es e onémen lié a ec lie. dial. padaũkas
‘išdykėlis, nenaudėlis (de e ba y as de e b. lie. padk i ‘pak aiš i, pasius i), ca il séman iquemen a ec le
de nie ne peu ê e compa é ne co espond à ces leksemų deno a inė e kono a inė e ė; lie. dial.
padaũkas du secondin -au ie oj collin du p emie in -alilius uo inas gausiais azeologiniais exemples,
p ésen ables LkŽe: dans padaukùs e i ‘niekais i s i, baig is, nyk i; nė padaũko (nebeliko, nebe ado) ‘nė
žymės, nė k apo; padaũkais e i (iše i, nue i) logismas ubagais so i i i) suponuoja lie. dial. padáuka 1 ‘padauža,
‘niekais i s i’; padaũkais nue i (iše i) ‘ding i, pasišalin i’; padaũkais nunèš i ‘nudangin i’; po padaũkais
‘(keik.) po elnių’, . y. žodžių junginys lie. dial. padalkais išei i ‘nusigy en i’ ( esp. sinoniminis azeo-
alka a en p ésence de deux Li u iques mo s du da ybinį seman inį kon aminan ą: lie. dial. padaũkas ‘kojų
au as esp. ‘pa ie du ê emen , se ou an au bas e lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis. Vadinsi, lie.
dial. padáuka 1 ‘ alka a pejo a y inée cono a ion nulem a ne é é en e ca ac è e des pa icula i és ( esp.
dūkimo, šėlsmo, ma celui qui pueks a, n'es alka a), mais sociales si ua ions, don un designa ų s e n i, s u d u
s y i d a b u ž i a i.
144 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV subs . lie. on iis ‘(bo .) g aižažiedžių amille
oLandas k egŽdys
plan ea, džiugūnė (Hypochoe is) LbŽ, M (LkŽe), appa emmen , ne peu ê e lié a ec
subs . lie. pasenis 1, pãsienis 1 ‘place à la pa oi à l'in é ieu de la pièce ou de l'ex é ieu ;
quoique le pays pa châ is, pa ibys (LkŽe), bien qu'ai é é p écieuse paša inė esp.
sul inga, anki esp. semblable à densémen adul es plan es isums (sieną8), mais
aip nu odoma LkŽ, ma jų e e en inė kono acija y a di e en inė: šis augalas ne-
g aižažiedžių (Composi ae) amille s a u s ų miškų žolė aškuo oji (H. macula a) ou
snaudališkoji džiugūnė (H. adica a) pamišasocia y lie. djiugūnė ‘(bo .) g aižažiedžių
amille plan es de gen is (Hypochoe is) P, LbŽ (LkŽe), kildin ino ne de e b. lie. džiaũg is
kių i pak ūmių gel onžiedė (ž . Le V 317). Vadinasi, sie i sausos žolės su siena a
kokiu no s ibą į a dijančiu objek u, ma y , negalima. Šio augalo pa adinimo –
‘ u ė i džiaugsmą, di e min is e k . (LkŽe) ( esp. lie. dial. djiùgas ‘cas g ei
éjoui as quoi djiugà ‘džiaugsmas; kas g ei joujiasi kuo (LkŽe)), comme p é end gliwa
(ibd.), indiquan klaidingą seman inį da ybinį a i ikmenį g . ποχαίρειν ‘saikingai
džiūgau i, džiaug is, g . ποχοιρίς ‘ciko inių (Cicho ium) gen ies plan esas (Lsodo 1644),
qui ne son pas liées géné iquemen , bien que opposémen nu gliwa (ž .), mais subs .
lie. dial. djiugas ‘žago inė žemaičių o a, e iama du šako ų eglaičių (Le V 316) ← lie.
*džiu-ža-gas ‘ . p. (su du second sando adicialinium -žaabso bcija; -ūsu umpėjimu
due aux é énemen s -žaeliminacijos esp. seman ines da ybinės sandų neu izacijos)
< *džiū -žagas ‘ . p. (dėl du ai du con o memen plg. subs . lie. mėšla-minỹs ‘a klys
(quiis beaucoup mėšlo mina) z . ska džius i 435) ← e b. lie. dji i ‘da y is sausam,
sausė i; du e ė i ne enkan sulčių; dispa aî e en é apo an ; ys i, gleb i, nyk i, žū i
(apie plan esus); lys i, menkė i; si g i djio a (LkŽe) + subs . lie. žãgas 4 ‘laue suk au e
g ande chaune, hays audų ou ja ų heu a, s i a, kūgis; (pl.) quelque chose g ande
quan i é, mul i ude; su ka čių kilnojamas oi u e, sous lequel cou onné hein, šiaudai
e k . ; malkų, i bų e pan. ie u ė; joueiginys; guba; gegnių sunė imas; g andus
jaaga , g enabs, b anche sèche; clô u e de a b es e chakus; nemažas žaga as, ša a
(LkŽe) (plg. lie. dial. žãga as 3 b ‘šaku ė wi hou lapų, žaba as (k Ž ii
524), . y. lie. džiugūnė suponuoja sememą ‘sausa, sudžiū usi (a džiū i
li n k u s i) žo l ė ( odėl elle e į a dijama comme sausų miškų žolė (minė a anksčiau)), e non ‘linksma žolė
p écisémen elle cono a ion à ce e plan e a ibue gliwa. Dès lo s, on peu p udemmen de ine , que e
lie. on iis e lec e le hype e oniminį é é en e sa conno a ion: *pasie- y-nis ‘ oks (-ia) comme
sie ynas espec i emen . ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė < p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas 1 ‘iš š i a u d
ų papuošalas; 8 Plg. séman ique lie. sena 1 ex ensionalą: ‘la pa ie e icale du bâ imen ; ses su aces
depuis l'in é ieu ou depuis l'ai ; (pl. p k.) su bâ imen , ins i u ion; hau e ba iè e, pa i ion; e icalus
kieno no s choninis pa i šius; base su en e g . ποχαίρειν ‘saikingai džiūgau i, džiaug is e g . ποχοιρίς
dalis; a n k i, g l a u d i ko n o s e i l ė; audeklo ilgio ma as (ke u i mes u ų s ulpeliai); audeklo ilgis;
ženklas, žymin is audimo sienas; ežia, iba; als ybės, šalies, k aš o iba’ (LkŽe).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
145disus publica ions discussion pape s elle des i ie s pak aščiais augan i žolė,
suponuojančių s a u s o au g a l o esp. s a u s o s ž o l ė s kono a ą, plg. / Reikia, comme
ažušals upė, p išienau si e ý n o, cela hi e ą se a kuom po kel u om klo b m (LkŽe),
. i. suponuo ina ‘k aiko semema: lie. dial. kél u as 1 ‘gal ijas, gy ulys kél u a 1,
kel u à 3a ‘gal ijas, gy ulys (sing. collec .) gal ijų bū ys, banda, gal ijai; a ailleis
bo ins; (keik.) gal ijas (LkŽe). subs . lie. posanis 2 ‘(bo .) djiugūnė (Hypochoe is) ndŽ;
LbŽ (LkŽe), aussi bien associa i , ma y , da ybiquemen e séman iquemen sie ines
a ec subs . lie. djiugūné hye oniminiu é é en u subs . lie. dial. djiugas ‘žago inė
žemaičių o a, e iama de šako ų eglaičių, . i. suponuo ina ‘ ė imo, pynimo
semema, donc econs uo ina ly is *po-su-ka ‘inis as, qui kaišomas, pinamas,
e iamas (< p ae . po- + e b. lie. dial. sukáinio i ‘su el i, su aizgy i b ž, Ppl, j e b.
lie. dial. káinio i samanoms, pakuloms ou quoi d au e bŽ 208; ‘painio is, pin is b ž;
‘kaišy i, pin i, e i (šiaip aip, am ka ui, p as ai)’ ė , bsg; ‘sieno a pius kamšy i
‘d augau i, bičiuliau i j; ‘si g i, negaluo i g g (LkŽe) de ce ac ionmajo odin da ybinė
in e conneja a ec bo anikos nomenkla ū a paliudy a LkŽ, plg. subs . lie. kainė ‘(bo .)
Co emium
(LkŽe), . y. la pa ie nou inancée du champignon, suda y a kondi o ų
sankaupos) → *posainis M ‘ . p. (su -ukabso bcija).
‘ciko inių (Cicho ium) gen ies plan eas (Ls 1644) appo é imologique on peu cons a e que ces
lekseminium n'on ien en commun, sau p ae . πο-, ma g . ποχοιρίς es ne de e b. g . χαίρειν
‘džiaug is, di e min is; ê e pa en in am, mais subs . g . χοῖρος ‘kiaulė; po šel, ma ciko ijos
( ūkažolės) šaknia aisiais e lapais (Ls 1732) nou is les animaux (Le iV 29).
sla ai, pamo iui adui s ce g aikų e mą, u ilise plusieu s zooniminę mo ologine
séman ienne phi onimo s uc u e e lek uojančius mo s: . dial. ylo с в и ное трава
‘Cicho ium In ybus L. (Анненковъ 1878: 98), donc . dial. свинникъ, поросятникъ
‘Hypochoe is (Анненковъ 1878: 173) ai uo ini pas comme uzualiniai, mais hyb idiniai
kul ū iniai skoliniai, e lek uojan ys g . ὑποχοιρίς (← p ae . ὑπο- ‘posesy inei ko-
no acijai eikš i’ + g . χοῖρος ‘kiaulė; pa šelis’) mo ologinę seman inę s uk ū ą.
5 . LIe. PMINIS ‘(bo .) e aiČinas
(FESTUCA)
Lie. póminis 1 ‘(bo .) e aičinas (Fes uca) ndŽ; M , LbŽ (LkŽe) es expliqué (gliwa 2009: 83)
comme de e ba y as (iš e b. lie. mn i ‘p esse a ec les joies, yp i; bâ i la jambe,
s o is, s'appuye des jambes; pou ib e à con e spalles; ai e , mincš ine ;
imp us i pako, paminem; alle , s epniuo i (dLkŽ5), le . m ‘min i, mindžio i, yp i);
supposonuée uzema ‘a u g a l a s, a s p a u s m i n d y mu i. elle in e p é a ion gliwos
se ai plus con aincan e si l'au eu du specula ion donnai des ac es co espondan s (p e-
152 ac a Linguis ica
oLandas k egŽdys
Li huanica LXIVLXV
(Кернеръ фонъ-Марилаунъ ii 699) on é é p odui s des pein u es; ‘pakalnu ės semema,
appa emmen , sie ina a ec celui lelijinių (Liliaceae) amille de plan e he bée du žiedynų
išsidės imu (Le XXi 367) espec i . e icalu pas i imu, emenančiu be žo šakų
nus i imu; à cause de ce e ca ac é is ique les a b es des be žinių amille
(Be ulaceae) nus i usies aso ées chakelées dans des chan s populaux son
pa cou us a ec la pau e é e le mal (Le ii 443); 2) lie. palpš is 2 LbŽ, palepš is M
‘(bo .) ankš inių amille mul i iame is déco a i inis plan e (Cy isus) (LkŽe) < p ae . lie. pa- + adj. lie. lkš as, -à 4
‘plokščias, plynas, lygus (LkŽe) (su p-k- > p-pdėl olimosios asimilacijos),
ma ce plisius de la amille ankš inių plokščia ankš is (L e Viii 426);
3) lie. paliepsnis ‘(bo .) el plan eas < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà 4
‘ugnis, kylan i de degančio daik o e k . (LkŽe), plg. lie. liepsnẽlė 2 ‘(zool.) pe i oiseaux
chiš is giesmininkas ougeona k ū ine, audonk ū inė, audongu klė (E i hacus
ubecula); (bo .) g aizdikinių amille plan eas ieskemen colo o es žiedais, gais a is
na (Lychnis)’ (LkŽe; Le XiV 540–541);
4) lie. dial. paliepa ‘(bo .) didžioji nas u ė (T opaeolum majus)’ (LkŽe), ku-
LkŽ suda y ojų aussemen a ibuées lie. paliepà 3b, pãliepa 1 ‘(bo .) a auga, iespala,
isauga (LkŽe) (< e b. lie. 1. palp i ‘šiek iek, nedaug cli i; en e en mesu e d'escalie ;
2. palp i ‘p ilip i po apačia > subs . lie. liẽp as 2 ‘len a ou ąs as, ans é é ske sai
g io į ou uelį passe i i; p ès de la i iè e, la i e du lac su l'eau adap isy e len a
a sis e o i, la bian ou andenį semian (LkŽe)) leksiniam seman iniam lizdui: lie. dial.
paliepa ‘didžioji nas u ė ← *paliep-sn-a (-snabso bcija (dėl таких ki imų plačiau oi
Крегждис 2009: 281)) < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà (ž . anks esnį eks ą), ma ce
a b e ziedai ne e ai a u d o n a i š l a k u o i, l y g k a u j u a p a š k y i (Le XX 23);
5) lie. pósmilgė 1 ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia); ‘smilguolė (ape a); ‘smilgūnė
(E ag os is); lend ūnas (Calamag os is) pasmilgė ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia
caespi osa) (LkŽe; aussi oi Le XXiii 339; XiV 385386) < p ae . lie. po- (dél de son oi
k egždys 2010: 222) + subs . lie. smlga 1, smilgà 4, smilgà 3 ‘(bo .) a pinių šeimos žolė
su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is); qui hau e mince; miglė (Poa); lend ūnas
(Calamag os is); siau alapė smilga (C. canescens); s iepsnė (Melica) (LkŽe);
6) lie. palazdė ‘ ū enis (Co ydalis ca a) (LkŽe) celui de la plan e aisius dėžu ė (L e iX:
595), appa emmen , sie as a ec lazdyno iešu u. Ces exemples son aussi ès
impo an s des dénomina ions de plan es a ec p ae . pa- sousa ybinio modèle de
dé e mina ion é léchissen deadjek y inis e denomina i is ypes, e non gliwos
pos ulé pa aucun exemples neilius io as de e ba y inis (!!!). elle o mulo é peu
se onde e ne a ac ionmajodinį da ybos pama ą e lek uojančių (ž . gliwa 2009:
84) analyses mo ologines des noms de i onimų Li uiniens e la iens (ž . plus loin).

y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
153diskusines publica ions discussion pape s /
6 . LIe. PADRAIKA ‘(bo .) b an
(CUSCUTA); Pa aïs (LYCOPODIUM);
e ūg is akaŽoLė (POLYGONUM
AVICULARE)
Lie. pad aika ‘(bo .) b an (Cuscu a); pa aïs (Lycopodium); ūg is akažolė
(Polygonum a icula e) LbŽ (LkŽe) (subs an i isa ion) < p ae . lie. pa- + a d j. lie.
d akas, -à 4 ‘išsid iekęs, laibas (LkŽe) (kaip adj. lie. dial. (zem.) paimlùs, - ‘bones ê es,
gabus mokslui (dūnŽ 232) ( adj. lie. imlùs, - 4 ‘pou an p end e, ansiim i, ecep i us;
alpus (LkŽe)), adj. lie. dial. (zem.) paplókščias, -ia ‘plokščias (dūnŽ 239) e k .), e non
di ec emen sie i a ec e b. lie. d iẽk i ‘ ęs i, auk i, emp i (ką ilgą, ąsų,
be o mį); ê e nusi ęsusiam; įs i; ole i éd ikusiam; pollue , épand e; alle ,
ac is; lup i zie ę esp. e b. lie. pad iẽk i ‘pasp is i; ak a y i; ne a kingai aide ,
d opes i; yso i se disséminusiam; ê e nusi èsusiam, ply ė i; épa pille , épandis i;
g ian pasūni ies i, esso i ies i; ég o i, pasi emp i (LkŽe), comme p opose gliwa
(ibd.); lie. šùn-d aika 1, šund áika 1 ‘pa aisas (Lycopodium) šùnd aikas 1 ‘ . p. (LkŽe)
comme deux a dažodžių (!!!) dū inį expliqueino déjà kazimie as būga ( i 219)).
7 . LIe. PãTAISAS ‘(bo .) sPo inis
P aisinių ŠeiMos beaucoupiaMe is
MiŠkų augaLas Šako u s iebeLiu
e sPygLiŠkais LaPeLiais
(LYCOPODIUM)
Lie. pã aisas 3 b ‘(bo .) spo inis amille pa aisines mul idiame is o ê plan e de šako u s iebeliu e
spygliškais lapeliais (Lycopodium) Lkm, kp, Pn, s , b ž, s j, LbŽ, Ml , dglš, gn, g l, a. Vien., Ln; ‘(bo .)
šliaužiančioji amažolė (Glechoma hede acea) j b, j (LkŽe)16 jusqu šiol kildinamas du poliseminium e b. lie.
iẽs i17 ( iks16 da plg. /ā kamienų g e ybės (apie de els mo ologischen a ian s genezę plačiau z .
k egždys 2010: 51 58) a ian le subs . lie. pa aisà 3b ‘Lycopodium (LkŽe), a o ą eas e n aukš aičių
u eniškių pa a mės plo e. 17 Plg. e b. lie. iẽs i séman ique ex ensionalą: ‘da y i iesų, ed esse ,
compa e ; ens i, elgin i; kiš i, app oin i; ens i; ens i, con inue pa quoi, en joignan deux cô és; klo i
su la su ace; épa e , donne klojė i, klo i (pa alą); des décha ges cou i, houb i; k a y i, klo i; cou i ko
duo i, b uk i; da y i (pp . ilgą), es i, klo i; iesiai a iesų da y i, es i, b ėž i; skės i, plės i, skleis i,
couchniu, klo i; pou sus is, d iek is (plg. ( e l.) Pa aisai pa e e iẽsias kl ); ê e besi ęsiančiam,
nusid iekusiam, yso i; suduce , secž i, cis e , ėž i, ak e ; coudy i, g iau i, enk i (an e e); k is i,
i s i, uū i, assa i; o emen c oî e, s ieb is; pou sus is, uk i; pou suis, slink i; alle i e, cou i ,
condui e; b a kemen a aille , kib i dans
da bą; auk i, plėš i, dainuo i; ujo i, laks y is’ (LkŽe).
154
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
liau – e b. lie. pa iẽs i18), kaip eigia gliwa (ibd.), no s isi lie u ių kalbos da iniai
su šaknimi - ais- y a es ini iš ki o balsiokai os laipsnio šaknies e b. lie. aisý i19
(j . smoczyński 2007: 675676), suponuojančios 4 sememes, inkančias basési la cono a ion séman ique i onimo
(ž . 19 изнашą): 1. ‘gide , ma de pha macie amendise (Lycopodium cla a um) spo es p odui s pa paba s ai
isšu imams gué i (ž . Le XXii 150; aussi oi kŠŽ 205); 2. ‘d aiky is, d iek is selon la mo phologie de la plan e,
c'es -à-di e spo o i o s iebas ésidés ès sous e e, išsichakoja haush ai nuk eip omi šakelėmis (Le ibd.); 3.
‘ i s i isilgam, ies is = 2 semema; 4. ‘puoš i, g ažin i kuo, ma plan eu es puošnus, u ilisé pin i ainikams (Le
ibd.), don seulemen d i (1, 4) suponuo subs inos. lie. pã aisas, ma 2 e 3 sememes n'es ca ac é ingos e b.
lie. pý i20, 18 Plg. e b. lie. pa iẽs i séman i inį eks ensionalą: ‘ ai e combien plus d oi , aiin i; a aillbus
paulsė i, ex i ies i, dus elė i; a chiš i, haussi, é i es i; ai e quoi longue, plonge , aménage ; pe dė i,
pe ęs i, pe emp i pa quoi, joignan deux pa ies; p a k l o i, i š s k l e i s i k l o j ė i s; expulsions aide ;
paklo i (pa alą); décha gés cou i , engoue ; nache , p aque , app esse ; écla e , écl ieke ; ply ė i, įso i,
ê e nusid iekusiam; paguldy i, pa g iau i, pa enk i; a sigul i, a sid ėb i, išsi ies i, pa g iū i; galą ai e,
égo ge , ue , ue , aba e, mailli ; pasi emp i, paaug i; pak ype , passuc e , pasdui e (LkŽe). 19 Plg. e b.
lie. aisý i seman inį eks ensionalą: ‘šalin i gedimus, ai e quoi enco e con enable u ilise ; ai e la bonne
condui e, en éliminan les inégali és; ai e pou qu'il soi honnê e; shali des c euges, skyles, lopy i; shalise
des e eu s, in icslums, apsi ikimus, nesklandumus; ansmin le mo emplace pa un mo de la langue
commune; naikin i, su i endin i (nege o es); amélio i i quoi p as ą, pašlijusį; ai e mieux, amélio e ; ai e
plus p oduc i , ąšnejšie; g y d y i; plombue (dan į); salu , gy i; é abli à lieu (išni imą); masse , in i
(sp andą); iebė i, s o ė i; ai e o d eking, lygų, plaisan ; (lygin i), ne oye ; d'une ce aine açon haucle ,
ado iniue , ai e haukuoseną; dé eloppijus ies i, sp eis i; d a i k y i s, d i e k i s; i s i i š i l g a m, i e s
i s; gé e , su eille ; le e agojan la e s é; do o i, da inė i, ne oye ; ixe , s a u e ; iš i (knygą); dė i
dessels, aplankus; dė i dans ėmus, ėmin i; klo i (lo ą, pa alą) ndŽ, b s, kn, Ž , sln , Mžš, kai , n 123, LLd iii 275
(g z), Mžš, m; ‘ eng i, i k i (d abužiais); ê ė i, ilkė i; équipe en ê emen s; cou i, ies i; d esse de
beaux, beošnes ê emen s; p u o š i, g a ž i n i k u o; ou ni appa ences de beau é; ai e, ab ique quelque
chose; ies i (kelią); e i ( o ą); suk i, k au i (lizdą, migį, e c.); quoi ai e d'un ce ain guise, o me ;
cha ge , éle e ; de compose des sons une ce aine uni é; cons ui e, s a ydin i (s a inium); desdi binė i
(juokus, išdaigas, nemalonumus, e c.); shmeiž i, apkalbinė i; p épa e , p épa e ( oyages, quelles ac i i és,
é ènemen ); en end e, ouloi , c oi e, p é oi (quoi ai e); app oė i commençons, eikš is jun amais des
da y i idaus į engimus; ku i, s eig i, eng i; gamin i, iek i ( algį, gė imą, ėdalą); gamin i kokiam
da bui, eikalui; da y i de inan is p ie numa y o ikslo, s eng is aiky i; bandy i; elg is; dė is, ody is;
signes d'un quelconque u u phénomène; manipule , p épa e (pada gą, ou ilį, au e quelle que soi mesu e)
pou qu ics u ilise , u ilise ; miklin i, mankš in i; concilie ; de e le ca o inien dans le nid de l'a me de i ;
p épa e sėjai, a aille (zemę); soigne , iek is; pa eni , acqué i , ache e ; s oc i, k au i, dė i; eille à ce
que où en ek ų, soi eçu; kel i (weddu es, pokylį); o ganise , o ganise ; s'assemble , assemble ; (à applique
ailgį); ad ess i la di ec ionnée; maladie, douleu ); a è emen mange , ki s i; boš i, dauji i; dé ui e; cha iiai
im i, plėš i, lup i (LkŽe).
g e in is, ke inan ką da y i; g e in is, aiks y is, šlie is (p ie ko pa inkamo); as is, eikš is, mes is (apie
20
Plg. e b. lie. pý i séman ique ex ensionalą: ‘pašalin i gedimus, end e app op ié à u ilise ; pada yklaides,
i inkamą ažiuo i, šalinan nelygumus; palopy i; ki aip pe da y i, pe aisy i; pašalin i a nu ody i
apsi ikimus, nesklandumus; élimine nege o es; amélio e quoi comp as ėjusį, ne ikusį; pa ublie ,
pe auklė i; seigued y; soigne ; u ž p l o m b u o i (d a n in o); p a s e i k i, p a g y i; a s a y i (i š n i i
m ą); démassague , é eind e; nupenė i, nuše i; pa iebė i; dans g y i j ė g ų, a s i g a u i; ai e o d ekingà,
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
155diskusinės publikacijos discussion pape s duquel pou ai ê e kildinamas
men ionnés kamieno da inys (jei ce de e ba y as) (ž . 20 išnašą /). Tou e ois, la
usualisa ion des onc ions hé apeu iques suppose ai hype onomi ‘plan e de gué ison
econs uc ion, qui peu es a endue en aison de aible aleu
pha maco he apeu ique de la plan e, i.e. elle ai ai seulemen des oubles cu anés
d'o igine exogène, neg èsée biologique à l'exis ence humaine, a pa aisu a inčiumi (L.
anno inum) nuoma is (Le ibd.). Néanmoins p écisémen la de niè e amendiso gen e
in a idijim lie. šùnd aika ‘ . p. suponuoja égalo mo phologies (plg. g i ėnienė 2006: 183),
e non a ojamosios cono a i es aleu s impo anceą, . i. suponuo inišliaužimo,
ilkimosi pažemiu kono a y ai, ma ‘ pa aiso (Lycopodium) s iebas es p incipal gu l sč i
as šaknias iebis (Le XXii 150), plg. lie. dial. alk a a shniū ininkė, qui pa le schliauziančio
s iebo essemble à [...] pa a i s ą ais inį miškų augalą ilgu išsid iekusiu s iebu
(g i ėnienė ibd.). uzemas ‘papuošalas eposi ionnemen es égalemen dou eux, ma
leksemes séman ique ex ensionalas elles signi ica ions ne e ek ue. hypo hzė, ne a
c'es kamieno de e ba y as de e b. lie. pý i (apie un el da ybos ype à plus la ge oi
ska džius i 2636), dou eo ina su ce ac ionmajo dio edinių da ybinio modèle e
seman ine aleu soucia ion, . i. e lek uojami nomen ins umen i dénominimi: lie. dial.
pã aisas ‘į ankis, į aisas (dūnŽ 249) (su . *-l edinys) lie. dial. pã aisalas sm. (34b)
"į ankis, disposi i as š; ‘(col.) pâ i , se i des epas j. bal . (LkŽe). de ce phy onime
peu acilemen explique l'idée de l'o igine su la base déjà men ionné neassocia i
21 lie. dial. a lka a šniū ininkė ‘ amažolė (Glechoma)’, supo-
lygų, plaisan ; ai e iesų, é anisi ; so i i ex ilgam; éno e , aboucha , plan e ; paklo i (lo ą, pa alą);
s'habille , s'habille (p abužiais); change de ê emen s quoi; pa oiš i; ai e quelque chose; c ée ,
appa aî e; nu ies i (kelią); za e i ( o ą, ga dą, e c.); susuk i, suk au i (lizdą); quoi ai e d'un ce ain
pa done, o ma e ; cons ui e (s a inium); ins alle , aménage ; ins i ue , ins i ue ; élabo e , conclu;
p épa e (mangį, bo imą, ėdesį, e c.), se i ; ab ique d'un quel a ail, a ai e; a i iciellemen , en
eignan de ai e; de eni commeam; habille quoi, pa aî e à quoi, eind e; ai e une désag émen ;
pasi aiky i; pa aiky i, pakliū i où; a i e ; p épa e , p épa e (à l'ac ion, ac i i és, é ènemen ); condsiedi,
ke in i (ką da y i); su a ky i, pa eng i, kad bū ų inkamas a o i, naudo is; pa eng i da bui (pada gą,
į ankį, indą i k .); išmiklin i; įdi b i (žemę); pa ūpin i, įgy i; pa ink i, pa aupy i; paski i, nu ody i, ką
kam da y i, kuo bū i; iškel i ( es u es, pokylį); sukel i kokį eiškinį; už auk i (nege o ę); pak eip i
ku ia linkme; pa algy i, užki s i; p imuš i; užmuš i, nužudy i; p igau i, su edžio i (me giną); pa og i;
émis, so i ik o i (LkŽe).
21 Plg. s uc u e mo ologiques égalo supposonuo us k o n o a y u s subs . lie. d eka 1 ‘pa ie du
plan , ma can i aux issiniams aus i, pluoš as, plaušas; issinus éseau; un ce ain (pluoš o) mon an ,
žiupsnis; (bo .) amendisas, d iekana, ie ena, ša kakojis (Lycopodium) d iẽkana 1 ‘(bo .) besid iekian
da žų pik žolė e (di o apo oninio deg é) déjà menė ą lie. pad aika ‘(bo .) b an (Cuscu a); pa aïs
(Lycopodium); ūg is akažolė (Polygonum a icula e) LbŽ (LkŽe) e géné iques leu s a s o c i a y u s:
subs . lie. pad ái ka 1 ‘iš i kusi žena, paleis u ė pad áika 1, pãd aika 1, ‘ne im as člo ek, pliuškis /;
longšis, is įsėlis (LkŽe).
Cesux séman i s ni eaux de l'alloca ion es ex êmemen impo an , ma ce ains che cheu s
associa i us a in e p é e comme p emie s de e ba i us, bien qu'ils ai uo ini comme
denomina i ai, plg. lie. pa á ška pa é ška ‘B iza media g i ėnienė (2006: 61) liai a ec ėjo keliamu nus i usių a pučių ga su (plg. lie /. pa á ška
156 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV nuojančio an ąjį seman inį da ybinį augalų
oLandas k egŽdys
pa adinimų su p ae . pa- di é en s po ipé, mo i uo iné o maliaisiais signes ex e nes
(physiques) quali és e e: ces lūpažiedžių (Labia ae) amille d'he bes shliaužiančiosios
amažolės (G. hede aceae) s iebas22 son panašus à pa aisą (g i ėnienė ibd., . i. la
pa ie p incipale de l'o igine an é ieu e de la plan e ho izon ale ésidés emen e les
euilles de la mo phologie co espondan es nulli iè en les noms des deux espèces de
plan es pa le g a in supon suppose des seman èmes e une s uc u e mo phologique
(lieu. d. i nė s pa deux agen s de nom. álka a ‘ alkūnas (ska džius i 336) ← adj. lie.
alkùs, - 4 ‘ ą s u s, a m p u s, minkš as, clampus, cein us; l i a u n a s, l a n k s u s,
s ang us, el as i n g a s; lexks us, inklus (pp . su homme, pa ie du co ps);
non lanss us, neskalus, du , cein u e; escapes, g uzdus; pa esseux, ne angus; gli us,
lipus, i š as; solide, pa e nus, é e nmingus (apie homme, gy ulį); qui ilgai než ūks a,
malži (apie ka ę) (LkŽe) + su . -a -) les exis is emen .
Dès lo s, on peu ha diemen a i me que lie. pã aisas ‘Lycopodium es ne de e ba y es, o d e n o m i n a y
a s, ai uo ine comme hype no malisme (a ec šaknies -ai ie oj s iebeliu e spygliškais lapeliais
e imologinio -ą- (apie okių kilmę plačiau ž . u bu is 1998: 55–56)), sie inas su subs .
lie. pa ąsa pl. 3b ‘(bo .) spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas
(Lycopodium) Š nč, kli (LkŽe) < p ae . lie. pa- + a d j. lie. dial. * aisus ‘lankus, alkus (hype nomalisme) adj. lie.
celuisùs, - 4 ‘ku is em p ia ma s ęs ia s i, įs a, ne upa; s ela in g as, a lk us, di žingas, neskalus; du ;
adnus; ilgai besi êsian , unkan is (LkŽe) ou subs . lie. celuisà 4 ‘( o pa i e s d ai k o) ę s im as is o li au, ę
si ny s; ko exécu ion, ai e ou so i , énéimas ou énéimasis da an age (LkŽe) subs . lie. pa sa (scom.) 1,
pa ąsà 3b ‘ a l k a a, bas ūnas, palaidūnas; dans s l a, pa įsėlis (plg. i oniminę kono a ion: Pè e pa ąsa,
mè e pamplė, en an s čiučiu ukai (ž i ni s) kos 84) (LkŽe), subs . lie. dial. pa sai pl. 2 ‘pakulos a ec spalais,
ob enus linus en i an P ng, d (LkŽe)23. Va1 ‘cas beaucoup plepa, a škia pa é ška 1 ‘ . p. (LkŽe)), e gliwa
(2009: 84) le explique e comme eiksmažodinį edinį om e b. lie. akš i ‘publian polluškan į ga są, ba škė i;
ci cule polluškan ; suduo i, kaukš elė i; plepė i, aukš i; če kš i esp. e b. lie. pa akš i ‘pa iaukš i,
dinasi, galima ekons uo i sememą ‘augalas, ku is empiamas ęsiasi, įs a’.
pagliaudi i; paplepė i, pa aukš i (LkŽe), e comme denonamina y ą de subs . lie. á ška 1 ‘plepys, a škalius
e škà 4 ‘ . p. (LkŽe), bien leksemą a ibue de e ba y ų poklasiu.
22 Plg. subs . lie. amendisaniai 2 ‘(bo .) s i e b i n i ų spo ines plan es classée (Lycopodineae) LbŽ (LkŽe). 23 Les
de nie s de e ba y ai du e b. lie. oisý i ‘paėmus pou quelque chose i e , ampi y; ampi e , que
i k ųsi, shliauž ų, alkio i; poumian adui e boé e pa laquelle quel di ec imi, pe kėlinė i, poumdy i,
auky i; kibin i, pousdy i, d asky i, kamuo i; a igue au a ail; i e , i e un obje solidemen main enu
ou di icilemen accessible à; empian ies i, klo i; di iciles à po e , le e ; di iciles à anspo e ;
pou sui e, dels i, delkin i; pou sus is e k . (LkŽe) e b. lie. pa ąsý i ‘paėmus pou quelque chose
pa impčio i, a auky i; pamilž i; pasis umdy i, pasimuš i; ai an combien plampi , pa illie ; pas umdy i;
e i e ; décompose ; empian pa ies i, éclo i; écl iek e , écl iqu; combien ęsiamai a i; pasideng i, apsid aiky i e k . (LkŽe).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
157diskusées publica ions discussion pape s 8.
LA. DIAL. APDZIAS, APDZIRAS, APDZIRES,
APDZIRENES, APDZIU- / La Commission es in i ée à p ésen e une p oposi ion de décision conce nan la mise en place d'un égime d'assis ance inanciè e à l'é ange .
APDZIRU-ZāLES ‘Pa aisas
(LYCOPODIUM)
La. dial. apas, apdzi as, apdzi es, apdzi enes jaungulbene (410), apdziu-dzi apdzi u-zāles
Lielauce (112) ‘pa aisas (Lycopodium) kilmė jusqu šiol neišaiškin a (plg. gliwa 2009: 8384).
basé su ka lio Miūlenbacho o dodyne (Me i 84) p ésen é ma é iau, possible spė i la ių
kalbos šnek ose į ykus i oniminę ce plan du nomming panmiksiją (ling is inę), būdingą
e lie u ių šnek om. en aison de Miūlenbacho indiqué dans ce e leksème
co espondmen à l'éga d du langage li uanien ‘čeme ys (Ve a um), il es possible de
ai e p élude à p opos de di é en es espèces de noms de plan es
hype onomimisa ion (pagal 1- du doybinį seman inį lokalizacji ipą), plg. lie. dial. a gi
‘ oks m i š ko plan e (Lycopodium selago) (dūnŽ 34), c'es -à-di e ‘a gi inis ou pelkinis
pa aisas (Le XXii 150), bien que Vi kausko (dūnŽ ibd.) indiquen ilius aciniai leksemos
pa yzdžiai suponuoja čeme io (Ve a um) cono a ion le liquysciu (‘č e m e y č i ų
andeniu) de ce e plan e son dé ui s u élés (!!!). i onissemen s mêchemen
nulėmė, ma y , locacinis iden iškumas, c. i. lieu de c oissance o ê (pa aiso), pamiškė
čeme io (plg. apdzias auguo p i žu me ž uos un suo līdzīgas s aipekļiem (Me ibd.), . i.
če m e y s au ga p a mi šk ės e e es l a ba i pan us aš į pa ai) e uzua linė, an les
plan es son des ais iniai, u ilisées seulemen pou le ai emen de di é en es
maladies. aigi ce mo d'é imologie analyse nesudė inga: la. apdzias *‘pagi io, pamiškės plan eaux esp.
pamiškiniai < p ae . la. ap- ‘(zymi daik ą, se ou an au ou quoi que ce soi ) +
a ec b s . la. dzia (dz e) ‘miškas (ž . Me i 555). donc gliwos (ibd.) eiginys, ne a ce
denomina i s es eiksmažodinis edinys, ac uo inas comme liaudies e imologijos pa yzdys.
9 . aPibend iniMas su la base donnée umpa éclai g es phy onimes analyse, on peu
sans ése e d'app ou e albe ui osin, su o mula us an asmago ines
in e p é a ions esp. kazuis ines a gumen s eigin7 (1997: 73): [...] ésol an
complexes ques ions de dé eloppemen de la mo ologie, il es nécessai e de enonce
aux mé hodes d'é ude a omis ines e don la compa aison a ec d'au es langues
indoeu opéennes, que les données, que les mo i s de leu dé eloppemen , peu en
sou en condui e à des kklys eli. chaque ai de langue doi ê e é udié du poin de ue
des in e é ences sys éma iques de ce e langue (ou a mes), de ses con ex es de
consomma ion e du poin de ue p agma iques en che chan ses changemen s in é ieu s mo i s de la langue elle même
(a a mės) sys ème.

158
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
10 . iŠVados
10.1. un ac eu essen iel, dé e minan leksemų e imologinės analizės di ec ionį
mé hode econs ucciniu-p agma iniu dis inguée la pa ie du mo ayan le moins
de signi ica ion dé e mina ion.
10.2. La moind e absence de pa ie du mo déc end in e esp. o malusis al e nan
econs uo inis, basé seman emų aleu uzusu. 10.3. é ablie elle éc i u e
Li uanien e la iens i onimų mo ologinė ( esp. e imologinė):
10.3.1. lie. pas ẽnis ‘g azdikinių amille plan eas (Malachium) ← *pas-iu- -enis (su
adicialinio -iuabso bcija) ← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas, dūkimas (
lie. dial. pasiu ỹs, pasiu s ‘ . p.) + (an inis) su . *-en-; 10.3.2. lie. nu ‘okana
skė inių amille poisonnan plan e (Cicu a) ← p ae . depuis- + subs . lie. dial.
kãnas ‘galas (< lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas) < p ae . depuis- + lie.
ka-pa-na ‘pabaiga, mo is (← *‘ ai, ce qui lémi mo į espec i . plan e de
mo );
10.3.3. subs . lie. padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum) < subs . lie.
dial. (skol.) *padaukas ‘nelygaus, aukšlė o (apšepusio) ko o champybas < adj.
lie. dial. (skol.) *padalkinis ‘nelygus ( aukšlė as, nes sudu s y as) comme
padu kas ← lie. (skol.) padálka ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas (su
-al- > -au-, ca ac é is ique des débi eu s);
10.3.4. lie. on iis ‘g aižažiedžių amille plan e, džiugūnė (Hypochoe is) <
*pasie- y-nis ‘ oks (-ia) comme sie ynas esp. ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė
< p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas ‘iš šiaudų papoušalas; elle he be qui pousse
des i es des i iè es;
10.3.5. lie. posanis ‘džiugūnė (Hypochoe is) ← *po-su-kainis ‘celui, qui kaišomas,
pinamas, e iamas (su -ukabso bcija) < p ae . po- + e b. lie. dial. sukáinio i
‘su el i, su aizgy i e b. lie. dial. káinio i ‘kaišy i, pin i, e i (šiaip oui, pou
ka ui, p as ai); ‘sieno a pius camshy i samanoms, pakuloms ou quoi dau e e
k . ( subs . lie. kainė ‘(bo .) Co emium, . i. champybą pa ie nou issan e, o mée
kondi o ų sankaupos); *‘nisChe me qui pousse paupyje esp. en end oi s humides
10.3.6. lie. póminis ‘e aičinas (Fes uca)’ ← a) (apelia y as) lie. dial. (žem.) pomi-
< op. lie. dial. (zem.) *Pominys (< *Paminys ‘ . p. (su -ijabso bcija e -a- > -o-, plg.
lie. pa-eže ys ‘ ie a p ès le lace o op. lie. (zem.) Pó-že ė ‘ illage p ès de
au agės) < op. *Paminijys ‘ ie o ė p ès Minijas ės < op. lie. (zem.) Pomenie (=
Paminijės) ‘6 de la zone p ès de Minija i e , à l'oues de Ža ėnai e à le no d de
ie a o’; b) lie. dial. (žem.) póminis *‘augalas, augan is d ėgnose ie ose’ <
lie. *po-ne-minis ‘ . p.’ (su -ne- abso bcija dėl onologiškai apačių skiemenų
ka ojimosi, . y. -ne-…-ni-; -i- < -u- dėl eg esy inės asimiliacijos) < subs .
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
159diskusines publica ions discussion pape s lie. / *po-ne-munis ‘ . p.
(subs an i isa ion) < adj. bl. *nemuna- ‘celui, qui es ca ac é isé place
humide;
10.3.7. lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a) ← *pa-ka-mienis ‘žolė, qui
pousse seulemen dans des end oi s šešėling, pamiškėse, pagi ies, ki imų
end oi s, i. e. là où es des ežių (su adicialinio -kaabso bcija) < p ae . pa- +
subs . lie. kamenas ‘augalo, a b e liemuo, s iebas e k . ; 10.3.8. lie. palpš is
palepš is ‘ankš inių šeimos daugiame is égé al o nemen al (Cy isus) ←
*palkš is ‘plan e, sub andinan pokščias ankš is (su p-k- > p-pdėl olimosios
asimiliacijos) < p ae . lie. pa- + adj. lie. lkš as, -à ‘plokščias, plynas, égal;
10.3.9. lie. dial. paliepa ‘didžioji nas u ė (T opaeolum majus) < ← *paliep-sn-a
‘ audonai šlakuo ų, lyg k auju ap ašky ų žiedų augalas (-snabso bcija) <
p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà ‘ugnis, kylan i issu degančio daik o lie.
liepsnẽlė ‘(bo .) plan e de la amille g aizdikinių aux leu s i emen colo ées,
eu ana (Lychnis);
10.3.10. lie. pad aika ‘b an as (Cuscu a); La pêche à la pêche à la pêche à la pêche à
la pêche à la pêche à la pêche à la pêche à la pêche à la pêche à la pêche à la pêche à
la pêche à la pêche à la pêche à la pêche à la pêche à la pêche à la pêche à la pêche à la pêche à la pêche pa aïs (Lycopodium); ūg is akažolė (Polygonum a icula e) < p ae . lie. pa- + adj. lie. d akas, -à ‘išsid iekęs, laibas;
10.3.11. lie. pã aisas ‘spo inis de la amille pa aisines plu iame is des plan es des
o ê s chako u s iebeliu e spygliškais lapeliais (Lycopodium) hype no malisme (su
šaknies -ai ie oj e imologinio -ą-), sie ines a ec subs . lie. pa ąsa ‘(bo .) spo inis
amille pa aisines mul i iame is des o ê s plan e de chako u s iebeliu e
spygliškais lapeliais (Lycopodium) < p ae . lie. pa- + adj. lie. dial. * aisus ‘lankus,
alkus (hype nomalisme) adj. lie. celuisùs, - ‘ku is empiamas ęsiasi, įs a, ne upa;
elasingas, alkus, cein u e elas ingas, neskalus e k . ; 10.3.12. la. dial. apdzias,
apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziu-/apdzi u-zāles ‘paŠaL iniai būga iiii būg a
aisas (Lycopodium)’ < p ae . la. ap- ‘(žymi daik ą, esan į aplink ką no s)’ +
subs . la. dziŗa (dz e) ‘miškas’.
kazim ie as. Rink iniai éc i s 13, composée Z. Zinke ičius. Vilnius:
É a ybine poli ique e scien i ique li é a u e édi eu , 19581961.
dŽūn Vi kauskas Vy au as. No d eas e n dūnininkų šnek ų dic ionnas. Vilnius:
Mokslas, 1976.
iew Poko ny julius. Indoge manisches e ymologisches Wö e buch 12. be n und k Ž
München: ancke Ve lag, 1959–1969.
iii Pupkis aldonas. Kazlų Rūdos šnek os dic ionnai e 12. Vilnius: Li uiniens langue
ins i u , 20082009.
160 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV kŠŽ Vilu y ė ang elė. Kal anėnų šnek os
oLandas k egŽdys
dic ionnai e. Vilnius: Li u iens langue ins i u , La Ž Li uanie TSR de la di ision
adminis a i e- e i o iale di isynas 2. Vilnius: Min is, Lew aenkel e ns . Li auisches
2008.
e ymologisches Wö e buch, 12. heidelbe g: Vandenhoeck & up ech , 19621965.
1976 .
Le I–XXXVII – Lie u ių enciklopedija 1–37. bos onas: Lie u ių enciklopedijos leidykla,
1953–1985 .
LeŽ smoczyński wojciech. Słownik e ymologiczny langue li ewskiego. wilno: P in e
Polyglo , 2007.
LkŽe Dic ionnai e de la langue Li uanien. Vilnius: Li u iens Ins i u de langue ( . 120, 19412002).
Accès in e ne : www.lkz.l .
LP iŽii Dic ionnai e des p énoms Li uiniens 12. Vilnius: Mokslas, 19851989. Ls Liddell
hen y geo ge, sco obe . A G eek-English lexicon. new yo k & cincinna i:
ame ican book company, 1882 (eigh h edi ion). L e IXIII Lie u iškoji a ybinė
enciklopedija 113. L e IXIII Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 113. L e IXIII
Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 113. L e IXIII Lie u iškoji a ybinė enciklopedija
113. L e IXIII Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 113. L e IXIII Lie u iškoji a ybinė
enciklopedija 1 Vilnius: Mokslas, 19761985. Me iiV M le nbachs kā l is. La iešu alodas
ā dnīca 14, ed. jānis endzelīns. : minis e ie de l'éduca ion ( . 1), onds cul u els
( . 24), 19231932. Pe iŽiV Mažiulis Vy au as. Le dic ionnai e de l'é ymologie de la langue p ussienne 14. Vilnius: Mokslas ( . 1), Mokslo e encyclopedijų édykla ( . 2, 3), Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u ( . 4), 19881997.
ska džius iV ska džius P anas. Rink iniai éc i s 15, p épa ée albe as osinas. Vilnius:
Mokslo e encyclopedijų édi eu , 19961999. sPw XV Słownik Polszczyzny XVI wieku 15.
w ocław & Łódź: wydawnic wo Polskiej akademii nauk, 1984.
БСЭ iXXXi Большая советская энциклопедия, éd. B. A. Введенский. Moscou:
Большая советская энциклопедия, 1969–1981.
Dal iiV Da ль Владими р. Tolkoвый словарь живого великорусского языка 14.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
Кернеръ фонъ-Марилаунъ iii К ернер ъ фонъМарилау нъ А. Жизнь растений. S.-
Pe e sbu gъ: P os щенie, 1896. P éob ajensky iiV P éob ajensky Alexand e
G égo ie ich. É imo-
логический словарь русского языка. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Совко, 1910–
1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР, 1949 (т. 3).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
161diskusinės publikacijos / discussion pape s
СРНГ i–XLiii – Словарь русских народных говоров 1–43. Ленинград (Санкт Петербург):
Наука, 1965–2009.
Фасмер iiV Фасме р Мак с. É imologique dic a ь du usse langue 14. Moscou:
Прогресс, 1986–1987.
ÉSYA iXXXii É imologique dic a ь славянских языков 132, отв. o d e. O N.
Трубачёв. Москва: Наука, 1974–2005.
Li e a u a bale ičien ė j a nina 1995: lo a e auna. Li uiniens k aš as. kaunas: Li e ae
uni e si a is, 4563.
bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai e p éesagė ieji helonimai.
Vilnius: Li u iens ins i u de langue.
b ückne alexande 1957: S ownik e ymologiczny języka polskiego. wa szawa: wiedza
powszechna.
bussmann hadumod 2006: Rou ledge Dic iona y o Language and Linguis ics. London &
new yo k: ou ledge.
bu kus al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. kaunas: Æs i. c ys al da id 2008: A Dic iona y o
Linguis ics and Phone ics. ox o d: blackwell Publishing. endzelynas janis 1957: Bal es langues
des sons e o mes. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os publikla.
endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. : La ijas als s izde niecība. e zepki
bolesław 1900: Słownik Łacińsko-Polski Ba łomieja z Bydgoszczy. Poznań: d uka nia
dziennika Poznańskiego.
gliwa be ndas 2002: nuocaines de plan es nuocaines ‘cicu a Vi osa L. e nuokanis ‘ oks
champybas, Lac a ius u pis weinm. dénominimai dans les langues Li uaniennes.
Onomasiology Online 3, 17. gliwa be nd 2009: P lanzennamen mi P ä ix paund ang enzendes im Li auischen und
Le ischen. Bal is ica 44(1), 7790.
gliwa b e n d, s ukonis Vaclo a s 2008: e ymologisches zu den namen de schwingel
(Fes uca spp.). Bal u ilologie 17(1/2), 6172. g i ėnienė au elija 2006: Augalų pa adinimų
mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
k egždys ol a n d as 2009: ide. su . *-ko- seman inė sklaida bal ų kalbose. – Res huma-
ni a iae 6, 112132.