137diskusinės publikacijos / discussion pape s
oLandas k egŽdys
li auischen Sp achins i u
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: e gleichamoji
bal ische und ande e indoeu opäischen Sp achen g amma ik, bal ische eligion und my hologija, šal inio y a.
ös lichen baL e i oniMų
Mo eMinio skaidyMo
yPa uMai (e hninės
ŽodŽių iden i ikacijos
P obLeMa ika)
Mo phological segmen a ion peculia i ies
o eas e n bal ic Phy onymes (e hnical
iden i ica ion opics o he lexemes)
bal is o und indoeu opeis o
P o esso iaus aLbe o osino (19382010) in
e inne ung: huic e sa ile ingenium sic pa i e ad
omnia ui , u na um ad id unum dice es, quodcunque age e
( i us Li ius).
ano a ion A ikel bes imm eas e n bal ische i onimen mo eminien ze legung submo
ausschlymmung besonde en zu analysie en, ih e e imologischen aidai zu besp echen. Mins e
Bedeu ungshal ige Wo eil Bes immung wi d als wesen liche Fak o bewe e ,
demen sp echend leksemų e imologischen Analysis Rich ung. Mo phemes S uk u analysie
wi d, au g und nich a omis ischem, abe ekons ukciniu-p agma ischem Me hode.
ekons uie ba e Wo es kleins es beschend in ende Teil esp. o malusis al e nan
wiede he s ellen, basie end p idisponuojančio Fak o s seman emü We e uzusu. Angebo en wi d
diese i onimų mo ologische ( esp. e imologische) Analyse: lie. pas ẽnis ‘g azdikinių Familie
P lanas (Malachium), lie. núokana ‘skė inių Familie gi iges P lanzen (Cicu a), lie. esMiniai WodŽiai:
i onimas, submo as, seman ema, homo onas, ka madhā aya komposi as, asocia i , apelia i .
keywo ds: Phy onym, submo ph, seman eme, homophone, ka madhā aya
compound, associa i e, appella i e.
138 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum), lie.
oLandas k egŽdys
g enzenis ‘g aižažiedžių Familie P lanz, džiugūnė (Hypochoe is) lie. posanis ‘džiugūnė (Hypochoe is),
lie. póminis ‘e aičinas (Fes uca), lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a), lie. palpš is palepš is
‘ankš ischen Families ieliame is deko a i inis P lanas (Cy isus), lie /. dial. paliepa ‘g ožioji nas u ė
(T opaeolum majus), lie. pad aika ‘b an as (Cuscu a), pa aisas (Lycopodium), ūg is akažolė
(Polygonum a icula e), i.e. me hodology o he submo phs disce nmen . also, e ymological e alua ion
o he eas e n bal ic Phy onymes is p esen ed. de e mina ion o he s uc u al e ges o
lie. pã aisas ‘spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas šako u s iebeliu i spygliškais
lapeliais (Lycopodium)’, la. dial. apdziŗas / apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziŗu- / apdzi u-zāles
‘pa aisas (Lycopodium)’.
anno a ion
he a icle deals wi h he analysis o lexemes’ mo phological segmen a ion peculia i ies,
mo pheme is handled as he essen ial elemen , which is o he mos impo ance o he e ymological
analysis o he wo ds. he mo pheme s uc u e is es ed in acco dance wi h
econs uc ion-p agma ic me hod in opposi ion o a omis ic. econs uc ion o mo pheme as
o mal al e na i e s uc u al elemen is based on he seman eme signi ican alue. hese
Phy onymes a e analyzed: Li h. pas ẽnis ‘a plan o a genus decand ia digynia (Malachium), Li h.
núokana ‘cowbane (Cicu a), Li h. padaukas ‘o ange-cap bole us (Leccinum au an iacum), Li h.
G enzenis ‘ca s ea (Hypochoe is) Li h. posanis ‘di o, Li h. póminis ‘ escue (Fes uca), Li h. pamienis
‘o cha d g ass (Dac ylis glome a a), Li h. palpš is palepš is ‘bean e oil (Cy isus), Li h. dial. paliepa
‘g ea indian c ess (T opaeolum majus), Li h. pad aika ‘dodde (Cuscu a), club-moss (Lycopodium),
kno g ass (Polygonum a icula e), Li h. pã aisas ‘club-moss (Lycopodium), La . dial. apdzias apdzi as,
apdzi es, apdzi enes, apdziu- apdzi uzāles ‘club-moss (Lycopodium) /.
0 . ĮVadas e ninės Wö e n Zugehö igkei sbes immung be uh übliche weise
syne ge ischem linguis ischen Un e suchungs P inzip, . i. du chge üh wi d
au g und o malio (ski ingų ide. sp ach. leksinio seman ischen lizdo zugehö igen
Fes s ellung) und p ag ma i n io esp. d a y bi ni o (iden ische ode ähnliche
mo ologische S uk u Elemen en Exis ie ung) Me hoden e gleicham Analyse
E gebnissen. deshalb un e suchend e schiedene mo phologische seman ische
G uppen 249 (so auch und phi onimus), sie o de e minuojende nach de ybinį poklasį
(i minis wo , edinys (p e iksinis, su iksinis, leksinis), dū inys) (b ei e siehe 1978
u bu is: 181183, 188194,262, 279291). Da ybinio poklasio de e minacija ha en scheidende
Bedeu ungen Wo es U sp ungs es s ellung (unabhängig, welchem Zei aum
Leksikschich nich diese zugewiesen wi d), ma mo ologische und e imologische
Ebenen in manchen sp acho y os Geschä en o in e p e ie we den als
de e minaciniai (plg. PeŽ iii 13; Откупщиков 2006: 216).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
139diskusischen publika ionen discussion pape s In jünge e Zei e ö en lich o a
nemaža ašinių (plg. gliwa 2002, 2009; gliwa, s ukonis 2008), ski ų bal ų i onimų
e imologijai besch eiben, in denen leksemų da ybinės analizės P inzipien
in e p e ie we den logo ėjos p incipą, ma s a in de alios s uk ū ines Wo
e wendend sklaiden o ges ell we den i in menkaiu en a gumen en, asocia i em
e gleich phone ischen homo onen (sub a omis inisom) p elaid (sup)
me odo) g įs i lie u ių i la ių augalų pa adinimų ap ašai.
1 . LIe. PASTẽNIS ‘gVaZdikinių ŠeiMos augaLas (MALACHIUM) i onimas lie. pas ẽnis 2
‘g azdikinių Familie P lanas (Malachium) ndŽ, M 1, namas aus spä la . i . pas a ‘ eig,
nudeln (gliwa 2009: 87). solche Hypo hese wä e öllig annehmba , wenn i . pas a ‘ ešla,
LbŽ (LkŽe) in e p e uojamas kaip kul ū inis skolinys iš i alikų kalbų, odėl kildi-
maka onai, py agai is; pas a; A , Cha ak e is; (med.) pulpa e lek ie en i oniminę
kono a ion. ohne das, be ndo gliwos s eigenys, e e en u, abe so gib , plg. ėly . lo.
pas a (pas um) 108b ‘ ešla (le. cyas o) (ž . e zepki 1900: 73), ‘ ešla, ešlos masė; pas a;
ne a šio skolinio pėdsakų eikė ų ieško i ėly osios lo ynų kalbos inkiniuose, aip
pa bū ų eisingas, jei idu amžių lo. pas a galima bū ų sie i su ap a iamu bo aniniu
įda y a iš a (nie meye 1976: 770). Žliūgės (S ella ia) deno a inė e ė mi uzualine
kono a ion kann nich e bunden we den, denn diese P lanze de g azdikinių Familie
K äu e ga ung is gi ig, dahe als Nah ungsmi el niekuwe nich gewa (ž . L e Xii
540; БСЭ iX 422); wah , eas e n sla ų ( usų) seh sel en e wende wi d (S. g aminea) als
o amasis heilomasis p epa a aus ūkio (Анненковъ 1878: 343), dennoch meis un e
diese Bezeichnung eingewä jig we den: . konьский вех (Анненковъ ibd.) . вех
‘nuokana (Cicu a), . конобой (( . конь ‘a klys + . убой ‘ske dimas, pjo imas), .
ku yachya ku umasya slpo a iš ų aklumas esp. iš ak ib (Анненковъ ibd.). Diese
K äu e s a makodynamische Wi kung wi d seh deu lich besch eib usų posakiu:
Уверяют, что коровы тра-
ву едят безвредно, пока не коснутся сладкого её корня, от которого о ду рева-
ju i wächs oko l eваю e ė (СРНГ iV 207), . y. Glaub man, dass G olė kawei nich
schade so lange, bis sie nich p obie en ih e süßen Sächsen, on denen p asiu n a und
schnell pas impa. na ko izie ende Wi kung dieses P lanzes lėmė syn agminio seines
Eingabenijmens . pjaная трawa ‘s aiginan i žolė esp. žliūgė siau alapė (S. g aminea)
(Анненковъ ibd.; БСЭ ibd.) En s ehung.
1E masis solchen bo anischen Te min zu Geschä ale Žolynas. Teil II. Li huanian P lanzen-Wö e yn und
P lanzen-Taislas (Vilnius, 1906) wies kupiškėnas Po ilas Ma ulionis (apie ihn b ečiau siehe Le XVii 527529),
. i. man spė i, dass solche leksema konn e sein e wendama y ų aukš aičių kupiškėnų plo e.
140 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV de neu odinamischen Auswi kungen G oläs li auische
oLandas k egŽdys
schnek ose o einge äh ijaman ka madhā aya ype dū iniais: li auische kupiškėnų pa a mėje lie.
dial. siù žolė ‘di inė mė a (Men ha a ensis)2 M ih e P äpa a e wu den ü Ne men asie en,
Spasmens en las en (g i ėnienė 2006: 136), lie. dial. pasiù žolė 1 ‘(bo .) ijoklinių Familie s iebinische
P lanze, b an as (Cuscu a) j; LbŽ, Lnk ; ‘ audoklinių Familie s iebliches P lanzen, audoklė (Ly h um
salica ia) M (LkŽe); ‘galinsoga (Galinsoga (pas a as is ein a ež inische P lanze aus La ynische
ame ikanos kon inen no b ečiau ž . Кернеръ фонъ- ‘pašėlęs, g ei įpyks an is mensch ndŽ, Kp (LkŽe)
+ lie. g ol 4 ‚We be, dessen obe i dische Teil nich umgewachsen und Win e sunyks an i;
Fu e p lanzen, die ä e ä ulie ; P lanzen, die ein gewisses Fläche bedecken, ih e Decke; diese
Марилаунъ ii 660; Le Vi 495))’ (gliwa ibd.) (← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas,
pašėlimas, dūkimas’ Pš ↔ lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.’ jnšk, Šd, m esp.
lie. siù as 2 ‘didelis pyk is, įni šis’ ndŽ, ds, Ps, Vl, klo , Ll, Žsl, Adm3; ‘siu imas,
šėlimas’ gn; ‘išdyka imas, šėliojimasis’ jd, kn; ‘didelis no as’ slm; ‘pasiu ligė’ ds;
P lanze als Fu e a ; eine P lanze, die i gendeine p ak ische Bedeu ung ha ; e schiedene
P lanzensamen; gėlė; pik žolė; ais ažolė; (pl.) jene a i s a ž o l i ų a n p i l a s a nu o i a s; (pl.)
bu ų ais ; (pl.) Speisende P lanzen; (pl.) ze ebnissen gewidme we den P lanzen (LkŽe)4), de en
Konno a ion, ma y , alsch in e p e ie au elija g i ėnienė (2006: 172)5, ma phy onimo
mo ologische seman ische S uk u suponie nich unk ionelle Eigenscha en labai isli pik žolė,
spa čiai plin an i und schwe ausgelösama (b i g ėnienė ibd. be y.), a makodinamischen
Eigenscha en eine neu o iziologische Wi kung zu leis en, ih e p iede zu lebüde n apsinuody en (L e
ii 250). epi hymum wa he ges ell es P äpa a gegen Melancholie (Анненковъ 1878: 118). solche
mo phologischen s uk- ‘ okia in dilgėlę ähnlich, abe nich du ie ende G olė; galinsoga (?) guobai (k Ž
ii 56). deshalb kann man o sich ig spä zen, dass lie. pas ẽnis ‘g azdikinių šeimos augalas (Malachium)
kann sein e klä amas als li auensische Sp ache da inys, es inas aus *pas-iu- -enis (su adicialinio
-iuabso bcija, plg. lie. dial. lebà 3a ‘lebnis, wohnis a 1883, 2 Plg. subs . lie. siù žolė 1 ‘(bo .) di inė mė a
ū os i onimas a ojamas i aka ų aukš aičių kauniškių plo e: lie. dial. pasiù žolė
(Men ha a ensis) M , ndŽ; ‘d ignė (Hyoscyamus) š.
(LkŽe).
3 Pa yškin os a ealischen Punk en und sch i lichen Quellen Hinweise ( umpiniai) sind in eg alios
(lokaliza ions aspek u) be ach e en Leksemäen Ve b ei ungs dialek ische Zone in Bezug, . i.
un e schiedige mo ologischen S uk u en Wö e suponuoja da ybißlich p imä e und sekundä e
Fo men. 4 a ealinę Wö e n, de en dialek ische Lokalisie ung umdisku ie endem P oblemai is nich
in o ma i i, seman inio eks ensionalo de e mina ionen z . LkŽe.
5 Plg. lie. dial. p a s i ù dagis ‘pap as oji du na opė (Da u a s amonium) k p, pasiù opė ‘ . p. akm
da ybliche seman ische S uk u nulem a P lanzaschlag menschlichen ode Tiene o ganismus an, i. e.
ihm apsinuodijs, s y ig suegudinama cen inė ne ų sis ema, člo ek a si apk a i l s a (g i ėnienė
2006: 170171).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
diskusnischen Publika ionen 141 discussion pape s 15, BŽ 142, Ll, , j, Žem /
‘Lebensweise, Zus and Vdk, up, P n, j; ‘Lebensbesch eibung, biog a ija š.
(LkŽe; dūnŽ 95) ← lie. gy én-sen-a 1 ‘lebensweise BŽ 305, skd, Š s (LkŽe))6 ← lie. dial.
pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas, dūkimas Pš ( lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ .
p.) + (an inis) su . *-en- (apie ihn b ei e e seh. ska džius i 234237), und nich
i alikų ešlos namensigung dahe solch gliwos spėjimas, ma y , is ko eguo inas
aus wesen lichen.
2. LIe. NúOKANA ‘(bo .) skė inių ŠeiMos gi ige wachsLas (CICUTA) ‘(bo .) skė inių amiliens gi ige P lanz
(Cicu a) bŽ 99; M , š, LbŽ (LkŽe) Name, nich Name wede e ns o aenkelio (Lew), noch wojciecho
nuodingojo skė inių šeimos daugiamečių žolių gen ies augalo lie. núokana 1
smoczyńskio (LeŽ) in li auischen e imologischen Wö e n, gliwos (2002: p ae . 3) ausgeleg wi d als nuoi
šaknies -kan edinys, die, spėjimo au o iaus meinung, suponuoja e b. lie. kanó i/kãno i b s ‘naikin i,
öd en; kamuo i, kankin i g 89, a ch XVi 395, jn, j; ‘me dė i, leis is, s e ben Pns, Lzd; ‘alks an , p as ai
ilkin , a g i, kamuo is M, mš; ‘ algy i mi Appe i e, epė i Lnk (LkŽe). Hypo hesės Au o iaus
ekons uie en sememes *‘nuo ko kenčia, *‘kas nukankina, na ü lich, seman isch ikė inos gi igen
P lanzen kono a ion zu illus ie en. T o zdem solchen Spėjim da man glauben wegen mo ologische
Analyses s okos (gliwa (2002: 35) s ell soga d ei He kun se klä ungs e ah en dieses Phy onims o : 1)
p ae . nuo- + -kan-; 2) p ae . on- + -kand- (pas a oji suponuo a i in nesėkmingo aenkelio (Lew 216)
e such imo basies i e b. lie. kanó i kilmę (ž . wei e )); 3) *nuok- + su . -an-), die und en scheide dieses
Wo zis uo i; e ah en, übe leben; sein an einem gewissen O ; haben pas ogę, p ieglaud (LkŽe) (ž . būga ii
68; ska džius i 229); wah , P anas ska džius (i 548) hebel e menkai a gumen uo ą hipo ezę, ne a diese
eiksmažodis is denomina i is aus lie. dial. leb à. nu zu solchen samson a ie ungen da man aus seh
ein ache U sache äuße s bescho o o lie. dial. leb à und i in pla us e b. lie. gy én i Ve b auch a ealo ( .
aiškios e imologijos paiešką).
6 iki šiol įp as a eig i, kad lie. dial. gy enà y a pi minis de e ba y as iš e b. lie. gy én i ‘gy am bū i, eg-
y. allen li auischen a mėse und pa a mėse (!!!)). deshalb e aue ich zu sagen, dass lie. dial. ← leb à lie.
gy énsena sang ąžinės ly ies *gy enā-si (plg. lie. dial. mùšenos ‘mušimasis < *mušenā-si (ska džius i 229))
Re lexie, de en abso bcinė ly is lie. dial. gelebà keine lei A en kann sein e klä ama wie e b. lie. leben i
g unda , ma le a oji ly is denomina i is aus adj. lie. gý as, -à 3 ‘ he inz lebenscha , lebende ,
nich dü ęs; nemegan is, nemigęs, nubudęs, a sikėlęs (LkŽe; wegen seine U sp ungs b ečiau siehe Lew
154155), . i. suponuo ina eiksmažodžio denomina i ė semema ‘gy am sein, plg. iden iško da ybinio modelio
beispielsweiseus: adj. lie. g audùs, - 4 ‘g audinan is, a mus, liūdn, gailus; sma kus, pik as; nemalonus,
ūs us; žiau us (LkŽe) → e b. lie. g audén i ‘liūdin i, sku din i; jamme ė i, be eiles au i; bed ohen,
eingg öße n; klųs is, dejuo i, bėdo i, gailė is; bed ohen; e wasu į g iaus i, g iaudinė i; g ūdin i, kie in i und
k . (ž . ska džius i 549).

142
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
basie end leksemas s uk u alischem g unde da ybliche ka ego ien
ekons uk ion, kann man spė i diesen daik a a dį bei eiksmažodinį abs ak ą
(nomen ac ionis), langgaini wegen seman ischen konk e ėjimo eingaga usį nomen
abs ac um eigingą bedeu minį a spal į, plg. lie. dial. kãnas 2, 4 ‘kas kani, schykš us,
gobšus mensch; galas (LkŽe) → lie. on-kana *‘da, was e u sach Mo į (kaip lie. dial.
núo-ma as 1 ‘(med.) solche ne K ankhei , epilepsie (LkŽe) lie. mã as 4 ‘seh
übe agba e epidemische K ankhei (pes is); diese K ankhei Epidemie; m i i s, m
i i m a s (LkŽe; ska džius i 442, 454)), . y. da inio s uk u ū inis sandas esp. p ae .
nuolėmė da ybliche Bedeu ungen kai ą. Min subs ė o. lie. ‘pabaiga, mi is,
supona usio kanas subs . lie. kanybà ‘sudžiū ęs, liesas mensch j ii 28 (ska džius (i 92)
wa nich wah wegen seine He kun ), ma y , kann nich siegen noch mi e b. lie.
ks i ‘g ib i, d us i, ge eizen Zähmin; p ei en; gel i; essen, waszniuo i; ės i; dilgin i;
g auž i (LkŽe), als mi e b. lie. ks i ‘ eu en, e ah en Schme ma, Unbehaglichkei ,
Va gą, ken ė i; haben Geduld, wa en; aus e i, aus u ė i, pakel i (LkŽe) (Lew 214215;
gliwa ibd.), ma e e lek ie de ek y inę ly į mi abso buo u šaknies -pa-: subs . lie.
kãpas 4 ‘Pla ze, wo de Todeėl beg aben is ; do geseck es Lemių kaubu ys; duobės
i šus, kaubu ys (LkŽe; übe seinen Kilmę b ečiau sieh. PeŽ i 270271) + su . -ana- > lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas
L (LkŽe)š lie /. dial. kãpanos ‘mi is, baimė umbonys (aly aus .) (ž . ska džius i 228),
plg. e b. lie. kãpano i kapanó i ‘gulin A me und Beine bewegen, um sich
auszilau ins en, aussigelbė i; / spu dė i; ha zu a bei en; gehen schwe lich,
kas is; seh si g i, sein leisgy iam; s e ben, beig is, zweės i (LkŽe; ska džius i 505).
aigi lie. núokana (< p ae . nuo- + ka-pa-na ‘pabaiga, mi is) is nich de e ba y es,
abe denomina i , suponuojan is p o osememą *‘ ai, was lemia mi į esp.
Todesp lanz. 3 . LIe. PADAUKAS ‘ audonVi Šis
(LECCINUM AURANTIACUM) subs . lie. padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum)
(LbŽ 466) gliwa (2009: 87) üh aus e b. lie. padūk i, obwohl s ell es : die
Übe agung des beg i s au den Pilz is nich sonde lich plausibel [...]. e klä end
späly ų li auesische sp achen neue ada e sol, ma y , is umdisku ie ge bo
benennung kilmę, eine p idisponie enden a gumen acinių ak o ien soll e sein
bedeu ungsmis beg ündung, be kazuis nischen analyses beispiel.
ku io kiek ienas, ne i pa s įman iausias, spėjimas gali bū i ak uojamas kaip
Diese ungonim Name is öllig deu lich mo i ie de Da ybinis pama o, . y. lie.
(skol.) padálka (< le. podolek, bl . padalaq) 1 ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė,
palankas ( ‘padu kas (ska džius i 161)); seno inių mo e iškų ma škinių apa liche
Teil, s e blės; an de Gebäudewand nuožulniai angewiesen a len a ( esp. lie.
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
143diskusinės publikacijos / discussion pape s
dial. padálkas 1 ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas’) ↔ *padauka7 (su
-al- > -au-; oks ki imas ypač būdingas skoliniams, plg. lie. kalniẽ ius (< le. koł-
nie z) 2 [k], j, kanie ius 1 ‘apykaklė lie. dial. kauniẽ ius 2 ‘ . p. (LkŽe; Zinke ičius 1966:
164) < bl . kané ; lie. kald à (< le. kołd a) 4 k ok, 2 ndŽ ‘lo os za iesal, abklo , an klodė
( esp. kald as) lie. dial. kaud à ‘apklo as, a inė an klodė < bl . kod a, abe pass
und an al esuchen eldnissen: lie. ‘auka alka akas ‘š en ykla, medžiais apaugęs
kalnelis lie. / aukà, opas ‘ . p. (meh beispielen z . Zinke ičius 1966: 102, 164) (dėl lie. aukà
z . Mažiulis 2008: 92) adj. lie. dial. padu knis, -ė 2 ‘su padu ku, padu ku pailgin as k i 608
(LkŽe), subs . lie. dial. padu kniai ‘ umpi und anschließ pailgin i ma škiniai nč
(ska džius i 252), . y. ekons uo ina ly is adj. lie. dial. (skol.) *padalkinis ‘n e l y g u s
( aukšlė as, nes sudu s y as) wie padu kas > subs . lie. dial. (skol.) *padaukas
‘nelygaus, a u k š l ė o ko o mushybas, ma audon i šio ko as apšepęs (L e iX
343). Hinsich lich, kann man o sich ig spe zen, dass diese i onims zugesch ieben
wi d leksinei skolinių aus sla ischen sp achen und da ybinei denomina i üe g uppe.
4 . LIe. PASIENIS ‘(bo .) g aiŽaŽiedŽių
ŠeiMos augaLas, dŽiugūnė
(HYPOCHOERIS), Lie. POSANIS
‘(bo .) dŽiugūnė (HYPOCHOERIS)
Ling is ischem ku ious kann einge auch we den e such im ause laškin i i onimų lie. g enzenis, posainis
kilmę (ž . gliwa 2009: 8788), ma Wö e analyzie we den indem a omis isches Analyse-Me ode. deshalb
nich ko igie en LkŽ suda y ojs Fehle , abe o ges ell we den kazuis iniai nich nu bal ische , abe und
g ieikų Sp ache leksemü Besch eibungen. und nich Spezialis en kla is , dass 7 Plg. lie. dial. padakas ‘kojų
au as (< lie. dial. padalkas ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas), de LkŽ suda y ojų, ma y ,
älschliche weise e sehenes mi lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis (de e ba y as aus e b. lie. padk i
‘pak aiš i, pasius i), ma e seman isch mi dem le z e en kann nich e glichen we den nich übe ein diese
leksemä deno a ische und kono a ische we ; lie. dial. padaũkas sekundä en -au ie oj Kolonial o igen
-alilius uo inas gausiai azeologischen Beispielen, p äsen iamais LkŽe: in padaukùs e i ‘niekais e s i,
baig is, nyk i; nė padaũko (nebeliko, nebe ado) ‘nė žymės, nė k apo; padaũkais e i (iše i, nue i) logizmas
‘niekais i s i’; padaũkais nue i (iše i) ‘ding i, pasišalin i’; padaũkais nunèš i ‘nudangin i’; po padaũkais
‘(keik.) po elnių’, . y. žodžių junginys lie. dial. padalkais išei i ‘nusigy en i’ ( esp. sinoniminis azeo-
ubagais geheni i) suponuoja lie. dial. padáuka 1 ‘padauža, alka a bei zwei li auischen Wö e n da ybinį
seman inį kon aminan ą: lie. dial. padaũkas ‘kojų au as esp. ‘kleide eil, de sich un en und lie. dial.
padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis. Vadinasi, lie. dial. padáuka 1 ‘ alka a pejo a y inė kono a ion nulem a nich
e e en o cha ak e is besonde hei en ( esp. dūkimo, schėlsmo, ma de , de dūks a, is keine alka a), abe
socialischen si ua ionen, welche eine designa ų s e n i, s u d u s y i d a b u ž i a i.
144 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV subs . lie. g enzenis ‘(bo .) g aižažiedžių
oLandas k egŽdys
Familie P lanz, džiugūnė (Hypochoe is) LbŽ, M (LkŽe), ma y , kann nich sein bezogen
mi subs . lie. paenis 1, pãsienis 1 ‘Pla ze an de Wand im Inne en de Räumlichkei ode
aus de Außensei e; zwa welche Landes pa ibys (LkŽe), obwohl wa we ige paša inė
esp. sul inga, anki esp. ähnlich in dich lich e wachsenen p lanzen isumą (sieną8),
aip nu odoma LkŽ, ma jų e e en inė kono acija y a di e en inė: šis augalas ne-
abe g aižažiedžių (Composi ae) Familie s a u s ų miškų žolė ašku komplu oji (H.
macula a) ode snaudališkoji džiugūnė (H. adica a) hoch de pamišasocia y ž o (dél
e m 41, 2006: bussmann; 101 2008: c ys al pie9) 34 subs , is nich seh mo inga, kily u
kių i pak ūmių gel onžiedė (ž . Le V 317). Vadinasi, sie i sausos žolės su siena a
kokiu no s ibą į a dijančiu objek u, ma y , negalima. Šio augalo pa adinimo –
seines hype nominischen i onima, . y. lie. džiugūnė ‘(bo .) g aižažiedžių Familie
P lanzen de gen is (Hypochoe is) P, LbŽ (LkŽe), kildin ino ne aus e b. lie. džiaũg is
‘ u ė i džiaugsmą, eudmin is und k . (LkŽe) ( esp. lie. dial. djiùgas ‘kas g ei
eu asi was djiugà ‘džiaugsmas; kas g ei eu sich was (LkŽe)), wie behaup e
gliwa (ibd.), angeginde end klaidingą seman inį da ybinį a i ikmenį g . ποχαίρειν
‘saikingai džiūgau i, džiaug is, g . ποχοιρίς ‘ciko inių (Cicho ium) gen ies p lanz (Ls
1644), die nich gene isch e bunden sind, wenn auch gegensa zlich nu gliwa (ž odo.
wei e ), abe subs . lie. dial. džiugas ‘žago inė žemaičių o a, e iama aus šako ų
eglaičių (Le V 316) ← lie. *džiu-ža-gas ‘ . p. (mi zwei em Sando adicialinis -žaabso bcija;
-ūsu umpėjimu wegen e olgusios -žaeliminacijos esp. seman ischen da yblichen
sanden neu iza ionen) < *džiū -žagas ‘ . p. (dėl daybinische Übe einsmens plg. subs .
lie. mėšla-minỹs ‘a klys (ku is iel mėšlo mina) z . ska džius i 435) ← e b. lie. dji i
‘da y is sausam, sausė i; kie ė i ne enking sulčių; e schwinden beim Ve gaschung;
ys i, gleb i, nyk i, žū i (apie P lanzenus); lys i, menkė i; si g i djio a (LkŽe) + subs .
lie. žãgas 4 ‘ eluke suk au e g oße hein, hays audų ode ja ų heu a, s i a, kūgis; (pl.)
was auch g oße Menge, ieligkei ; au ka čių kilnojamas dach, un e dem k aunams
hein, hays audai und k . ; malkų, i bų und pan. ie u ė; spiiginys; guba; gegnių
sunė imas; s ambus Zaaga , F obas, ockene Zwecke; Hecke aus Büschen und
Shaakų; nemažas žaga as, ša a (LkŽe) (plg. lie. dial. žãga as 3 b ‘šaku ė wi hou lapų,
žaba as (k Ž ii
524), . y. lie. džiugūnė suponuoja sememą ‘sausa, sudžiū usi (a džiū i
li n k u s i) žo l ė (do ėl sie und eingewä jama als sausų miškų žolė (menė a ühe )), und nich ‘linksma žolė
genau solche kono a ion diese P lanze zusp ie gliwa. Hinsich lich, kann man o sich ig e mu en, dass
und lie. g enzenis e lek ie hype e oniminį e e en und seine kono a ion: *pasie- y-nis ‘ oks (-ia) wie
sie ynas esp. ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė < p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas 1 ‘iš š i a u d ų
papuošalas; 8 Plg. seman inį lie. sena 1 ex ensionalą: ‘ e ikale Teil des Gebäudes; ih e Obe lächen aus
innen ode aus de Lu ; (pl. p k.) übe Gebäude, Ein ich ung; hoch e Spe ung, Spe ung; e ikalus kien
no s schoninis pa i šius; g undliche wegen g . ποχαίρειν ‘saikingai džiūgau i, F eude und g . ποχοιρίς
dalis; a n k i, g l a u d i ko n o s e i l ė; audeklo ilgio ma as (ke u i mes u ų s ulpeliai); audeklo ilgis;
ženklas, žymin is audimo sienas; ežia, iba; als ybės, šalies, k aš o iba’ (LkŽe).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
145diskusischen Publika ions discussion pape s solche upių pak aščiais wachsan i
G olė, suponuojančių s a u s o au g a l o esp. s a u s o s ž o l ė s kono a ą, plg. / Reikia,
wie ažušals upė, p išienau si e ý n o, das Win e en wi d kuom po kel u om klo b m
(LkŽe), . i. suponuo ina ‘k aiko semema: lie. dial. kél u as 1 ‘gal ijas, gy ulys kél u a 1,
kel u à 3a ‘gal ijas, gy ulys (sing. collec .) gal ijų bū ys, banda, gal ijai; a beis Rinde ;
(keik.) gal ijas (LkŽe). subs . lie. posanis 2 ‘(bo .) džiugūnė (Hypochoe is) ndŽ; LbŽ
(LkŽe), auch asocia i , ma y , da ybiisch und seman iisch sie inas mi subs . lie.
džiugūnė hype e oniminiu e e en u subs . lie. dial. djiugas ‘žago inė žemaičių o
a, e iama aus šako ų eglaičių, . i. suponuo ina ‘ ė imo, pynimo semema, dahe
ekons uo ina ly is *po-su-ka ‘inis as, de kaišomas, pinamas, e iamas (< p ae .
po- + e b. lie. dial. sukáinio i ‘su el i, su aizgy i b ž, Ppl, j e b. lie. dial. káinio i
samanom, pakulom ode womi ande es bŽ 208; ‘painio is, pin is b ž; ‘d augau i,
‘kaišy i, pin i, e i (šiaip aip, am ka ui, p as ai)’ ė , bsg; ‘sieno a pius kamšy i
bičiuliau i j; ‘si g i, negaluo i g g (LkŽe) dieses eiksmazwo ds da ybliche Schni ja
mi bo anikos nomenkla ū a paliudy a LkŽ, plg. subs . lie. kainė ‘(bo .) Co emium
M (LkŽe), . y. g ybą oedinan ende Teil, suda y a kondi o ų sankaupos) →
*posainis ‘ . p. (su -ukabso bcija).
‘ciko inių (Cicho ium) gen ies P lanas (Ls 1644) e imologischen Ve häl nisses kann es ges ell we den,
dass zwischen diesen Lekseminien nich s gemeinsam gib , auße p ae . πο-, ma g . ποχοιρίς is nich aus
e b. g . χαίρειν ‘džiaug is, e min is; sein pa enin am, abe subs . g . χοῖρος ‘kiaulė; po schel, ma
ciko ijos ( ūkažolės) schaknia aisiais und lapais (Ls 1732) ge ü e we den Tie e (Le iV 29).
sla ai, pamo iui ausge üs e en dieses g aikų e minum, geb auch meh e e
zooniminę mo ologische seman ische i onimo S uk u e lek uojančius Wo e: .
dial. ylo s i noe G as Cicho ium In ybus L. (Анненковъ 1878: 98), dahe . dial. свинникъ,
поросятникъ ‘Hypochoe is (Анненковъ 1878: 173) ak uo ini nich als uzualiniai, abe hyb idiniai
kul ū iniai skoliniai, e lek uojan ys g . ὑποχοιρίς (← p ae . ὑπο- ‘posesy inei ko-
no acijai eikš i’ + g . χοῖρος ‘kiaulė; pa šelis’) mo ologinę seman inę s uk ū ą.
5 . LIe. PMINIS ‘(bo .) e aiČinas
(FESTUCA)
Lie. póminis 1 ‘(bo .) e aičinas (Fes uca) ndŽ; M , LbŽ (LkŽe) aiškinamas (gliwa 2009: 83)
als de e ba y as (isch e b. lie. mn i ‘sp i zen mi Kojien, yp i; bai en Beją, s o is,
be uhen Bejigen; zu Fasoš ä gegen spalien; behandeln, weichs al en; d uus i pako,
paminum; gehen, Sch i niuo i (dLkŽ5), le . m ‘min i, mindžio i, yp i); suponuojama
uzema ‘a u g a l a s, a s p a u s m i n d y mu i. solche gliwos E läu e ung wä e
übe zeugende , wenn de Sp ligh Au o angegä he de en sp echenden Ta en (p e-
152 ac a Linguis ica
oLandas k egŽdys
Li huanica LXIVLXV
(Кернеръ фонъ-Марилаунъ ii 699) wu den p oduzie e Fa ben; ‘pakalnu ės semema,
anscheinend, sie ina mi diesem lelijischen (Liliaceae) Familie G assp lanzes Ziedynen
aussidės ym (Le XXi 367) esp. e ikaliu Paspi im, emenančiu be žo šakų nuspi imu;
wegen diese Eigenscha be žinių Familie Bäume (Be ulaceae) nus i usien
aso omen Schakele n in Volkslieden mi A mu und A gu e knüp we den (Le ii 443);
2) lie. palpš is 2 LbŽ, palepš is M ‘(bo .) ankš ischen Familiens ieliame is
Deko a i winas (Cy isus) (LkŽe) < p ae . lie. pa- + adj. lie. lkš as, -à 4
‘plokščias, plynas, lygus (LkŽe) (su p-k- > p-pdėl olimosios asimiliacijos),
ma dieses ankš inių Familie P lanzen isius plokščia ankš is (L e Viii 426);
3) lie. paliepsnis ‘(bo .) so P lanas < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà 4
‘ugnis, kylan i aus degančio daik o und k . (LkŽe), plg. lie. liepsnẽlė 2 ‘(zool.) ge inge
Vogel giesš is giesmininkas audona k ū ine, audonk ū inė, audongu klė (E i hacus
ubecula); (bo .) g aizdikinių Familienp lanz k ä ig ge ä bo em Ziedais, gais a is LkŽ
na (Lychnis)’ (LkŽe; Le XiV 540–541);
4) lie. dial. paliepa ‘(bo .) didžioji nas u ė (T opaeolum majus)’ (LkŽe), ku-
suda y ojų alsch zugesch iebenes lie. paliepà 3b, pãliepa 1 ‘(bo .) a auga, iespala,
ausauga (LkŽe) (< e b. lie. 1. palp i ‘šiek so iel, nedaug kle i; in de Lage zu kle e n;
2. palp i ‘p ilip i po apačia > subs . lie. liẽp as 2 ‘len a ode ąs as, übe gese z
ske sai g io į ode lelį übe i i; bei lės, seeje ohanze au Wasse p i aisy a len a
a sis o i, wasbian ode andenį semian (LkŽe)) leksiniam seman iniam lizdui: lie. dial.
paliepa ‘didžioji nas u ė ← *paliep-sn-a (-snabso bcija (dėl solchen ki imų plačiau z .
Крегждис 2009: 281)) < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà (ž . ühesnį eks ü), ma
dieses P lanzen ziedai ne e ai a u d o n a i š l a k u o i, l y g k a u j u a p a š k y i
(Le XX 23);
5) lie. pósmilgė 1 ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia); smilguolė (ape a); ‘smilgūnė
(E ag os is); lend ūnas (Calamag os is) pasmilgė ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia
caespi osa) (LkŽe; auch siehe Le XXiii 339; XiV 385386) < p ae . lie. po- (dėl seine z .
k egždys 2010: 222) + subs . lie. smlga 1, smilgà 4, smilgà 3 ‘(bo .) a pinių šeimos žolė
su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is); was hoch und dünn; miglė (Poa); lend ūnas
(Calamag os is); siau alapė smilga (C. canescens); s iepsnė (Melica) (LkŽe);
6) lie. palazdė ‘ ū enis (Co ydalis ca a) (LkŽe) dieses P lanzens Faisius dėžu ė (L e
iX: 595), ma y , sie as mi lazdyno iešu u. Diese Beispiele sind auch seh wich ig
P lanzennamen mi p ae . pa- poda ybinio Modell des de e minie ung e lek ie en
deadjek y inis und denomina i is Typen, und nich gliwos pos ulie keine lei
Beispiezen neilius io as de e ba y inis (!!!). solche o muluo üe kann beg ünden
und ne a eiksmažodinį da ybos g und zu e lek uojančių (ž . gliwa 2009: 84)
li auische und le ische i onimų namen mo ologine analyse (ž . wei e ).

y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
153diskusnische Publika ionen discussion pape s /
6 . LIe. PADRAIKA ‘(bo .) b an
(CUSCUTA); Pa aisas (LYCOPODIUM);
ūg is akaŽoLė (POLYGONUM
AVICULARE)
Lie. pad aika ‘(bo .) b an as (Cuscu a); paa isas (Lycopodium); ūg is akažolė
(Polygonum a icula e) LbŽ (LkŽe) (subs an i isie ung) < p ae . lie. pa- + a d j. lie.
d akas, -à 4 ‘išsid iekęs, laibas (LkŽe) (kaip adj. lie. dial. (zem.) paimlùs, - ‘ge es
Kop es, gabus mokslui (dūnŽ 232) ( adj. lie. imlùs, - 4 ‘kalin is anzunehmen, pe siim i,
ecep i us; alpus (LkŽe)), adj. lie. dial. (zem.) paplókščias, -ia ‘plokščias (dūnŽ 239) und
k .), und nich di ek sie i mi e b. lie. d iẽk i ‘ ęs i, auk i, emp i (ką ilgą, ąsų,
be o mį); sein nusi ęsusiam; įs i; lug i ausd ikusiam; kon aminie en, e b ei en;
gehen, zuk is; lup i žie ę esp. e b. lie. pad iẽk i ‘pasp eis i; pak a y i;
ne a kingai hel en, d opes i; yso i sich e b ei e eam; sein nusi ęsusiam, ply ė i;
ausb ei en, e b ei en; g iun pasūni ies i, ausgi ies i; auswachsen, pasi emp i
(LkŽe), wie bie e gliwa (ibd.); lie. šùn-d aika 1, šund áika 1 ‘pa aisas (Lycopodium)
šùnd aikas 1 ‘ . p. (LkŽe) als zweie a dažodžių (!!!) dū inig e klä e schon kazimie as būga ( i 219)).
7 . LIe. PãTAISAS ‘(bo .) sPo inis
P lich lichen ŠeiMos meh iaMe is
MiŠkų augaLas Šako u s iebeLiu
und sPygLiŠkais LaPeLiais
(LYCOPODIUM)
Lie. pã aisas 3 b ‘(bo .) spo inis pa aisischen Familie meh iame is Mieschp lanz schako u s iebeliu und
spygliškais lapeliais (Lycopodium) Lkm, kp, Pn, s , b ž, s j, LbŽ, Ml , dglš, gn, g l, a. Vien., Ln; ‘(bo .)
schliauzian ende amažolė (Glechoma hede acea) j b, j (LkŽe)16 bis šiol kild wi d aus poliseminem e b. lie.
iẽs i17 ( iks16 da plg. /ā kamienų g e ybės (apie solchen mo ologischen Va ian en genezę plačiau z .
k egždys 2010: 51 58) a ian subs . lie. pa aisà 3b ‘Lycopodium (LkŽe), a o ą eas e n aukš aičių u eniškių
pa a mės plo e. 17 Plg. e b. lie. iẽs i seman inį eks ensionalą: ‘da y i iesų, ich en, e glichen; en i,
elgin i; kiš i, a in i; emp i; s e i, o s i pe ką, mi anschließend zwei Sei en; klo i au de Obe läche;
ich en, geben klojė i, klo i (pa alą); ausgelei e bedeck , gehub ; k a y i, klo i; bedi i ko schich niu, klo i;
duo i, b uk i; da y i (pp . ilgą), es i, klo i; iesiai a iesų da y i, es i, b ėž i; skės i, plės i, skleis i,
ęs is, d iek is (plg. ( e l.) Pa aisai pa zemę iẽsias kl ); sein besi ęsianischem, nusid iekusiam, yso i;
su en, d ž i, pie s i, ėž i, d k i; guldy i, g iau i, enk i (an E de); k is i, i s i, iū i, al i; k ä ig
wachsen, s ieb is; ęs is, uk i; o s iis, slink i; schnell gehen, lau en, ah en; sma klich a bei en, kib i in
da bą; auk i, plėš i, dainuo i; ujo i, laks y is’ (LkŽe).
154
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
liau – e b. lie. pa iẽs i18), kaip eigia gliwa (ibd.), no s isi lie u ių kalbos da iniai
su šaknimi - ais- y a es ini iš ki o balsiokai os laipsnio šaknies e b. lie. aisý i19
(j . smoczyński 2007: 675676), suponuojančios 4 sememas, inkančias basie en i onimo seman ische
kono a ion (ž . 19 iznašą): 1. ‘gieb i, ma aus apo hikischem paa iso (Lycopodium cla a um) spo en
he ges ell en paba s ai ausšu imams heili i (ž . Le XXii 150; auch siehe kŠŽ 205); 2. d aiky is, d iek is nach de
P lanzenmo phologie, d. h. spo o i o s iebas aussidės ęs bodem, išsišakoja hochs iig omi schakelema (Le
ibd.); 3. ‘ i s i ausilgam, ies is = 2 semema; 4. ‘puoš i, g ažin i kuo, ma P lanze is puošnus, e wende pin i
ainikams (Le ibd.), de en nu zwei (1, 4) suponuo inos subs . lie. pã aisas, ma 2 und 3 sememes gib eigingos
e b. lie. pý i20, 18 Plg. e b. lie. pa iẽs i seman inį eks ensionalą: ‘da machen wie iel ich ige , pa iesin i;
a bebus pauselė i, ausgi ies i, dus elė i; a kiš i, pakel i, auss eis i; was zu machen langą, älschen,
ein ich en; o e dė i, pe ęs i, pe emp i pe was, zujünzenend zwei Sei en; p a k l o i, i š s k l e i s i k l o j ė
i s; ausläuschen zu hel en; paklo i (pa alą); ausgelassen zu bedecken, eingepack ; nak a zen, sp ieken,
sp ei en; ausspi zen, ausledigen; ply ė i, įso i, sein nusid iekusiam; paguldy i, pa g iau i, pa enk i;
a sigul i, a sid ėb i, išsi ies i, pa g iū i; galą machen, e schlagen, ö en, ö en, abschießen, abschneiden;
pasi emp i, paaug i; pak ei en, passuch en, pasidu (LkŽe). 19 Plg. e b. lie. aisý i seman inį eks ensionalą:
‘šalin i gedimus, un was wiede geeigne am nu zen; eine geeigne e Fah üh en, indem Unebenhei en
besei ig ; un, um zu sein iesus; schal e g agas, skyles, lopy i; schal en Fehle , nich ikslumus, apsi ikimus,
nesklandumus; In e minį Wo zu Wo de Gemeins ines wechseln; naikin i, übe endin i (nege o es);
e besse n was p as ą, pašlijusį; besse zu machen, e besse n; uch liche zu machen, ąšότερο; g y d y
i; plombuo en (dan į); gesund, gy i; wiede zubauen in S elle (išni ung); massue en, in i (sp andą); iebė i,
s o ė i; zu machen o dking, gleich, be assendes; (glegin i), einigen; eine bes imm en Weise zu schukuchen,
o biniuo en, zu un schukuoseną; en wickjus ies i, e b eis i; d a i k y i s, d i e k i s; i s i i š i l g a m,
i e s i s; behandeln, p legen; hebel i agojan za e s ą; do o i, da inė i, einigen; be es igen, gese z i; iš i
(knygą); dė i Obe elius, Folkus; dė i in ėmus, ėmin i; klo i (lo ą, pa alą) ndŽ, b s, kn, Ž , sln , Mžš, kai , n 123,
LLd iii 275 (g z), Mžš, m; ‘ eng i, ilk i (d abužiais); dė ė i, ilkė i; e so gen mi Kleidung; bed i, ies i; aien
schönen, schuesne Kleide n; p u o š i, g a ž i n i k u o; bie en E scheinung Schönhei ; zu un, he zus ellen
welchen Dings ; ies i (kelią); e i ( o ą); suk i, k au i (lizdą, migį und so.); was zu un zu einem gewissen
Fo mula , o mulie en; lau en, zu züch en; aus Ge äus eine gewisse Einhei zu bilden; s a y i, s a ydin i
(s a inį); ausdi binė i (juokus, ausdaigas, nemalonumus und so.); schmeiž i, apkalbinė i; be ei i, o be ei en
da y i idaus į engimus; ku i, s eig i, eng i; gamin i, iek i ( algį, gė imą, ėdalą); gamin i kokiam
da bui, eikalui; da y i de inan is p ie numa y o ikslo, s eng is aiky i; bandy i; elg is; dė is, ody is;
( eisen, welchen Tä igkei en, e eignis); beabin i, wünschen, glauben, o gesehen (was un); nahė i an ängzlich,
eiks is jun amais o zeichen i gendeines zukün igen phänomens; behandeln, be ei en (pada gą, į ankį,
ande es welche die p iemonę), um ikk e e wenden, nu zen; miklin i, mankš in i; abs immen; dė i
Schownische in Schussmanns Gespels nes w; be ei e sėjai, a bei en (zemę); p legen, iek is; be ei zus ellen,
zu e we ben, zu kau en; kaup i, k au i, dė i; so gen, dass wo einek ų, au genommen wü de; kel i (weddu es,
pokylį); o ganisie en, e ans al en; ansammeln, sammeln; (į ailgį anzuwenden); wend i benö ig e ich me;
g e in is, ke inan ką da y i; g e in is, aiks y is, šlie is (p ie ko pa inkamo); as is, eikš is, mes is (apie
K ankhei , Schme zen); g ežiai e dig , ki s i; schš i, daužy i; zu e nich en; eh iai im i, plėš i, lup i (LkŽe).
20
Plg. e b. lie. pý i seman inį eks ensionalą: ‘pašalin i gedimus, machen geeigne en zu e wenden;
i inkamą ažiuo i, šalinan nelygumus; palopy i; ki aip pe da y i, pe aisy i; pašalin i a nu ody i
pada yklaides, apsi ikimus, nesklandumus; en e nen nege o es; e besse n was e as ėjusį, nich ikusį;
pa ublin i, pe auklė i; ausgeschiede n; heilen; u ž p l o m b u o i (d a n in o); p a s e i k i, p a g y i; a s a
y i (i š n i i m ą); ausmassuchen, auswischen; nupenė i, nuše i; pa iebe zen; in g y i j ė g ų, a s i g a u i;
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
155diskusischen Publika ions discussion pape s aus dem könn e we den kildinie
e wähn kamieno da inys (je es de e ba y as) (ž . 20 ausnašą /). Jedoch he apei ä e
Funk ion uzualisie ung supponie en hype onym heilmi elp lanz ekons uk ion, die
wenig e wa ba wegen meines a mako he apei ischen P lanzenwe s is , i. e. dami
behandel en nu hau s ö ungen exogeninische He kun , neg ėsę biologische
menschliche Exis enz, a pa aisu a inčiumi (L. anno inum) nuoma is (Le ibd.).
Nich sdes o o z genau le z e es Pa iso ūšies einge e n idigim lie. šùnd aika ‘ . p.
suponuoja p lanalo mo ologies (plg. g i ėnienė 2006: 183), und nich a ojamosios
kono a ional We e wich igą, . i. suponuo inišliaužimo, ilkimosi pažemiu kono a i ai,
ma ‘pa aiso (Lycopodium) s iebas is de Haup gu l sč i as šaknias iebis (Le XXii 150),
plg. lie. dial. alk a a schniū ininkė, die wegen schliauziančio s iebo ähnlich an [...] pa a i
s ą ais inį miškų augalą ilgu aussid iekusiu s iebu (g i ėnienė ibd.). uzemas ‘papuošalas
Wiede he s ellung is eben alls zwei üblich, ma leksemes seman ische
eks ensionalus solche Bedeu ungen ne e ek uoi. hypo hzė, ne a das kamieno
de e ba y as aus e b. lie. pý i (apie solchen Da ybos yp zu b ei e e siehe ska džius i
2636), zwei el wegen dieses geschmazwo ds edischen Da ybnismodells und
seman ischen we -Ve bindung, . i. e lek uie en nomen ins umen
namensinigkei en: lie. dial. pã aisas ‘į ankis, į aisas (dūnŽ 249) (su . *-l edinys) lie. dial.
pã aisalas sm. (34b) "į ankis, ein ich ungas š; ‘(col.) pu zig zu machen, gespeis e
mahgymai j. bal . (LkŽe). des besp ochenen phy onims u sp üngliche mįslę kann leich
e klä we den au g und schon genannė o neasozia i o
21 lie. dial. a lka a šniū ininkė ‘ amažolė (Glechoma)’, supo-
machen o dkingą, gleichų, be ällenden; machen a sächlich, ausleis en; ausgi ies i ausilgam; zu ech en,
e schaa zen, p lanzen; paklo i (lo ą, pa alą); anzukleiden, anzuziehen (d abužiais); umzukleiden kuo;
papuoš i; machen welchen Ding; en s ehen, en s ehen; nu ies i (kelią); za e i ( o ą, ga dą und so.);
susuk i, suk au i (lizdą); was zu machen eine gewissen Fo mel, auszu o m; bauen (wa inį); ins allie en,
ein ich en; einzu ich en, einzu ich en; o nehmen, e s ellen; he s ellen (málį, ge imą, ėdesį, e c.),
se ie en; he zus ellen ü welche A bei , Sache; küns lich, un e de Vo s ellung zu machen; gemach zu
kokiam; zu wem zu kleiden, e scheinen wem, o zu un; eine Unannehmlichkei machen; pasi aiky i; pa aiky i,
ke in i (ką da y i); su a ky i, pa eng i, kad bū ų inkamas a o i, naudo is; pa eng i da bui (pada gą,
į ankį, indą i k .); išmiklin i; įdi b i (žemę); pa ūpin i, įgy i; pa ink i, pa aupy i; paski i, nu ody i, ką
kam da y i, kuo bū i; iškel i ( es u es, pokylį); sukel i kokį eiškinį; už auk i (nege o ę); pak eip i
ku ia linkme; pa algy i, užki s i; p imuš i; užmuš i, nužudy i; p igau i, su edžio i (me giną); pa og i;
pakliū i ku ; geschehen; be ei en, o be ei en ( e handm, ak i i ä en, e eignis); e sich en, auslassen, gehenik o i (LkŽe).
21 Plg. p alo mo ologischen S uk u en suponuo us k o n o a y u s subs . lie. d eka 1 ‘Gewal eil,
inkan i gewände n aus i, pluoš as, plaušas; Ne zs o inys; ein gewisse (nüoschos) Menge, žiupsnis;
(bo .) pa aisas, d iekana, ie ena, ša kakojis (Lycopodium) d iẽkana 1 ‘(bo .) besid iekian i da žų
pik žolė und (ki o apo oninio g adens) schon minė ą lie. pad aika ‘(bo .) b an as (Cuscu a); paa isas
(Lycopodium); ūg is akažolė (Polygonum a icula e) LbŽ (LkŽe) sowie gene ische de en a s o c i a y u s:
subs . lie. pad ái ka 1 ‘iš i kusi F au, lieis u ė pad áika 1, pãd aika 1, ‘ne im as Mensch, pliuškis /;
langšis, aus įsėlis (LkŽe).
Diese Seman ischen Ebenen is die Abg enzung äuße s wich ig, ma manche Fo sche asocia i us
nimm zu in e p e ie en als e s ige de e ba i us, obwohl sie ak uo ini wie denomina i wai, plg. lie.
pa á ška pa é ška ‘B iza media g i ėnienė (2006: 61) e binde mi wėjo keliamu nus i usių a pučių ga su (plg. lie /. pa á ška
156 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV nuojančio an ąjį seman inį da ybinį augalų
oLandas k egŽdys
pa adinimų su p ae . pa- un e schiedlichen po ipü, mo y uo in das o maliaischen
zeichnen äuße en ( izischen) eigennissen e e: diese lūpažiedžių (Labia ae) Familie
g olens schliaužiančiosios amažolės (G. hede aceae) s iebas22 is panašus in pa aisą
(g i ėnienė ibd., . j. ho izon ales aussidäs nis de u sp ünglichen Haup an eile an eine
P lanzena und en sp echenden mo ologischen Blä e nulig e die G e inien de
Namen de beiden P lanzen supon pa alegal seman em und mo ologischen S uk u en
(lieg. d. i n. s. ˈplaˈdaˈka nomen). álka a ‘ alkūnas (ska džius i 336) ← adj. lie. alkùs, - 4
‘ ą s u s, a m p u s, minkš as, klampus, Gü žus; l i a u n a s, l a n k s u s, s ang us, el as
i n g a s; lexks us, inklus (pp . übe Menschen, Kö pe eil); nich lanks us, neskalus,
ha e , ge zige ; epus, g uzdus; aul, ne angus; gli us, lipus, i š as; obus ,
pa a us, ausdü minges (apie menschens, gy ulį); die ilgai nich ž ūks a, malži (apie
ka ę) (LkŽe) + su . -a -) lyčių egzis aie ung.
Hinsich lich, kann man kühn behaup en, dass lie. pã aisas ‘Lycopodium is ne de e ba y as, o d e n o m i n a y
a s, ak uo inas als hype no malismus (mi schaknies -ai ie oj schako u s iebeliu und spygliškais lapeliais
e imologinio -ą- (apie okių kilmę plačiau ž . u bu is 1998: 55–56)), sie inas su subs .
lie. pa ąsa pl. 3b ‘(bo .) spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas
(Lycopodium) Š nč, kli (LkŽe) < p ae . lie. pa- + a d j. lie. dial. * aisus ‘lankus, alkus (hype nomalizmus) adj. lie.
ąsùs, - 4 ‘ku is em p ia ma s ęs ia s i, įs a, ne upa; s ela in g as, a lk us, di žingas, neskalus; es es;
klenus; ilgai besi ęsian is, unkan is (LkŽe) ode subs . lie. diesemsà 4 ‘( o pa i e s d ai k o) ę s im as is o li
au, ę si ny s; ko Du ch üh ung, Ta imas ode Gehimas, Täsimas ode Täsimasis wei e (LkŽe) subs . lie. pa sa
(scom.) 1, pa ąsà 3b ‘ a l k a a, bas ūnas, palaidūnas; in s l a, pa įsėlis (plg. i oniminę kono a ion: Va e
pa ąsa, mu e pamplė, Kinde čiučiu ukai (ž i ni s) kos 84) (LkŽe), subs . lie. dial. pa sai pl. 2 ‘pakulos mi
spalien, e häl liche linus auchend P ng, d (LkŽe)23. Va1 ‘kas iel plepa, a škia pa é ška 1 ‘ . p. (LkŽe)), und
gliwa (2009: 84) ihn e klä und als eiksmažodinį edinį aus e b. lie. akš i ‘skleis i schü skenden Ge äus,
ba škė i; ah en schmal end; suduo i, kaukš elė i; plepė i, aukš i; če kš i esp. e b. lie. pa akš i
dinasi, galima ekons uo i sememą ‘augalas, ku is empiamas ęsiasi, įs a’.
‘pa iaukš i, begliaudi i; paplepė i, pa aukš i (LkŽe), und wie denonamina y ą aus subs . lie. á ška 1 ‘plepys,
a škalius e škà 4 ‘ . p. (LkŽe), obwohl leksemą zusp ich de e ba y ų poklasiu.
22 Plg. subs . lie. Ände isaniai 2 ‘(bo .) s i e b i n i ų spo ischen P lanzenklasse (Lycopodineae) LbŽ (LkŽe). 23
Le z e eji de e ba y ai aus e b. lie. dannsý i ‘paėmus ü was zu ziehen, amp i; ampi i, dass zuckųsi,
schliauž e, walkio i; s umiend e s i bewegen zu welche auch ich ungmi, pe kėlinė i, s umdy i, auky i;
kibin i, schumdy i, d asky i, kamuo i; a bei müden; zu ziehen, zu ziehen es ig be indlichem ode schwe
zugänglichem Gegens and; empian ies i, klo i; schwe zu agen, zu k iegen; schwe zu be ö de n;
o s i, dels i, wilkin i; wei e s is und k . (LkŽe) e b. lie. pa ąsý i ‘paėmus ü was pa impčio i, a auky i;
liebenž i; pasis umdy i, pasimuš i; zuwing wie iel be amp en, paulkie en; pas umdy i; zu schließen; zu
ze b echen; empian pa ies i, ausglo i; auszeichen, auswicken; wie iel o schiamai a i; pasideng i, absid aiky i und k . (LkŽe).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
157diskusnische Publika ionen discussion
pape s 8. LA. DIAL. APDZIAS, APDZIRAS,
APDZIRES, APDZIRENES, APDZIU- /
APDZIRU-ZāLES ‘Pa aisas
(LYCOPODIUM)
La. dial. apas, apdzi as, apdzi es, apdzi enes jaungulbene (410), apdziu-dzi apdzi u-zāles
Lielauce (112) ‘pa aisas (Lycopodium) kilmė bis šiol neišaiškin a (plg. gliwa 2009: 8384).
basie end ka lio Miūlenbachs Wodyne (Me i 84) angegebene Ma e ial, kann spė i
la ianischen Sp ache šnek ose s a us i oniminę dieses P lanzennamens
panmiksiją (ling is ische), būdingą und li auensischen šnek omen. wegen Miūlenbachs
angegobenen diese Leksemes li auischen Sp ache en sp echmens apgi ios ‘čeme ys
(Ve a um) kann man machen p äulaidą übe un e schiedliche A en P lanzennamen
hype onimiza ionen (pagal 1- den da yblichen seman inį lokalizacijas ipą), plg. lie. dial.
a gi ‘ oks m i š ko p lanz (Lycopodium selago) (dūnŽ 34), d. i. ‘a gi inis ode pelkinis
pa aisas (Le XXii 150), obwohl Vi kausko (dūnŽ ibd.) angegumi ilius aciniai leksemos
exempel suponuje čeme io (Ve a um) kono a ion dieses P lanzen lysčiu (‘č e m e y
č i ų andeniu) naikinamos u ėlės (!!!). i onimųähsung nulig e, ma y , lokalizacinis
iden iškumas, d. i. Wachs umso wald (pa aiso), pamiškė čeme io (plg. apdzias auguo
bei žu me ž uos un suo līdzīgas s aipekļiem (Me ibd.), . i. če m e y s au ga p a mi šk ės
e und is l a ba i pan us aš į pa ai) und uzua linė, ma beide P lanzen sind ais iniai, nu
e wende ü un e schiedlichen K ankhei en. aigi dieses Wo es e imologische
Analyse nesudė inga: la. apdzias *‘pagi io, pamiškės P lanzen esp.
pamiškiniai < p ae . la. ap- ‘(žymi daik ą, esenden um e was) + mi b s . la. dzia
(dz e) ‘miškas (ž . Me i 555). dahe gliwos (ibd.) eiginys, ne a dieses denomina i is
eiksmažodinis edinys, ak uo inas wie liaudies e imologies beispiels.
9 . aPibend iniMas basie end o ge e umpa umblickg e e i onimen Analyse, kann
man ohne Vo behal e zus immen albe ui osinui, su o mula usiam
an asmago ischen in e p e a ionen esp. kazuis ischen a gumen en e meiden
me hodisches eigin (1997: 73): [...] bei de Lösung schwie igen F agen de En wicklung
de Mo phologie, no wendig o zu e zich en a omis ischen
Un e suchungsme hoden und de en Ve gleich mi ande en indoeu opäischen
Sp achen, Da en, als auch ih e Raidomo i en, kann zu kkleide n. jede sp achens
ak us muss we den un e such aus de ansich jene sp ache (a a mės)
sys emischen in e zies, seine konsumkon exä und p agma iks ansich au de suche seine wechselungen innigen mo i ien de selben sp ache
(a a mės) sys em.

158
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
10 . iŠVados
10.1. wesen liche Fak o , en scheidend leksemų e imologische Analysis
Rich ung ekons ukciniu-p agma ischem Me hode ausgeschiedenes
wenigs ens Bedeu unghal iges Wo eil Bes immung.
10.2. Mins eins e beschend ig e Wo eil Abwesenhei esp. o malusis al e nan
ekons uo inas, basie end seman emų We e uzusu. 10.3. es ges ell die
olgende li auischen und le ischen i onimų mo ologische ( esp. e imologische)
Sch i :
10.3.1. lie. pas ẽnis ‘g azdikinių Familie P lanas (Malachium) ← *pas-iu- -enis (su
adicialinio -iuabso bcija) ← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas, dūkimas (
lie. dial. pasiu ỹs, pasiu s ‘ . p.) + (an inis) su . *-en-; 10.3.2. lie. nu
‘okanaskė inių Familie gi iges P lanzen (Cicu a) ← p ae . on- + subs . lie. dial.
kãnas ‘galas (< lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas) < p ae . on- + lie. ka-pa-na
‘pabaiga, mi is (← *‘da, was lemia mi į esp. Todesp lanz);
10.3.3. subs . lie. padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum) < subs . lie.
dial. (skol.) *padaukas ‘nelygaus, aukšlė o (apšepusio) ko o pilybas < adj. lie.
dial. (skol.) *padalkinis ‘nelygus ( aukšlė as, nes sudu s y as) wie padu kas ←
lie. (skol.) padálka ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas (su
-al- > -au-, cha ak e is isch ü K edi en);
10.3.4. lie. g enzenis ‘g aižažiedžių Familie P lanze, džiugūnė (Hypochoe is) <
*pasie- y-nis ‘ oks (-ia) als sie ynas esp. ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė <
p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas ‘isch šiaudų papüshal; solche
lüßbankengewächė;
10.3.5. lie. posanis ‘džiugūnė (Hypochoe is) ← *po-su-kainis ‘de , de kaišomas,
pinamas, e iamas (su -ukabso bcija) < p ae . po- + e b. lie. dial. sukáinio i
‘su el i, su aizgy i e b. lie. dial. káinio i ‘kaišy i, pin i, e i (šiaip ja, dem
ka ui, p as ai); ‘sieno a pius kamšy i samanomen, pakulomen ode womöglich
ande em und k . ( subs . lie. kainė ‘(bo .) Co emium, . j. Schybą näh ende Teil,
suda y a kondi o ų sankaupos); *‘Nisp lanze, die wachs paupyje bzw.
10.3.6. lie. póminis ‘e aičinas (Fes uca)’ ← a) (apelia y as) lie. dial. (žem.) pomi-
euch nen O en < op. lie. dial. (zem.) *Pominys (< *Paminys ‘ . p. (su
-ijabso bcija und -a- > -o-, plg. lie. pa-eže ys ‘ ie a bei eße o op. lie. (zem.) Pó-že ė
‘Do nahe au agės) < op. *Paminijys ‘ ie o ė bei Minijas lės < op. lie. (zem.)
Pomenie (= Paminijės) ‘6 de Gegenden an Minijas i e , wes lich on Ža ėnų und
nö dlich on
ie a o’; b) lie. dial. (žem.) póminis *‘augalas, augan is d ėgnose ie ose’ <
lie. *po-ne-minis ‘ . p.’ (su -ne- abso bcija dėl onologiškai apačių skiemenų
ka ojimosi, . y. -ne-…-ni-; -i- < -u- dėl eg esy inės asimiliacijos) < subs .
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
159diskusischen Publika ionen discussion pape s lie. / *po-ne-munis ‘ . p.
(subs an i isie ung) < adj. bl. *nemuna- ‘des, dem eine euch e S elle
cha ak e is isch is ;
10.3.7. lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a) ← *pa-ka-mienis ‘žolė,
wachsende nu in šešėling O en, pamiškėse, pagi iuen, ki imų O en, i. e. do ,
wo gib es ežių (su adicialinio -kaabso bcija) < p ae . pa- + subs . lie. kamenas
‘augalo, Baumes liemuo, S iebas und k . ; 10.3.8. lie. palpš is palepš is
‘ankš ischen Familiens ieliame is deko a i e P lanz (Cy isus) ← *palkš is
‘Gewächs, sub andinan is pokščias ankš is (su p-k- > p-pdėl olimosios
asimiliacijos) < p ae . lie. pa- + adj. lie. lkš as, -à ‘plokščias, plynas, gelgus;
10.3.9. lie. dial. paliepa ‘g ožioji nas u ė (T opaeolum majus) < ← *paliep-sn-a
‘ audonai šlakuo ų, lyg k auju ap ašky ų žiedų augalas (-snabso bcija) <
p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà ‘ugnis, kylan i aus degančio daik o lie.
liepsnẽlė ‘(bo .) g aizdikinių Familie P lanze mi k ä ig ge ä b en Blü en,
gais ana (Lychnis);
10.3.10. lie. pad aika ‘b an as (Cuscu a); paa isas (Lycopodium); ūg is akažolė
(Polygonum a icula e) < p ae . lie. pa- + adj. lie. d akas, -à ‘išsid iekęs, laibas;
10.3.11. lie. pã aisas ‘spo inis pa aisischen Familien meh iame is miesches
P lanzenes schako u s iebeliu und spygliškais lapeliais (Lycopodium)
hype no malismus (mi šaknies -ai ie oj e imologischen -ą-), sie ins mi subs . lie.
pa ąsa ‘(bo .) spo inis pa aisigen Familie ieliame is mieschp lanze schako u
s iebeliu und spygliškais lapeliais (Lycopodium) < p ae . lie. pa- + adj. lie. dial. * aisus
‘lankus, alkus (hype nomalizmus) adj. lie. ąsùs, - ‘ku is empiamas ęsiasi, įs a,
ne upa; elas ingas, walkus, Gü žingas, neskalus und k . ; 10.3.12. la. dial. apdzias,
apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziu-/apdzi u-zāles ‘paŠaL iniai būga iiii būg a
aisas (Lycopodium)’ < p ae . la. ap- ‘(žymi daik ą, esan į aplink ką no s)’ +
subs . la. dziŗa (dz e) ‘miškas’.
kazim ie as. Rink ische Sch i a 13, bilde e Z. Zinke ičius. Vilnius:
S aa liche poli ische und wissenscha liche Li e a u e lag, 19581961.
dŽūn Vi kauskas Vy au as. No d eas e n dūnininkų šnek ų Wo yns. Vilnius:
Mokslas, 1976.
iew Poko ny julius. Indoge manisches e ymologisches Wö e buch 12. be n und k Ž
München: ancke Ve lag, 1959–1969.
iii Pupkis aldonas. Kazlų Rūdos šnek os Wö e wö e 12. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 20082009.
160 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV kŠŽ Vilu y ė ang elė. Kal anėnų šnek os
oLandas k egŽdys
Wo yns. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, La Ž Lie u os TSR
Ve wal ungs-Te i o ialen Au eilungs žinynas 2. Vilnius: Min is, Lew aenkel e ns .
2008.
Li auisches e ymologisches Wö e buch, 12. heidelbe g: Vandenhoeck & up ech ,
1976 .
Le I–XXXVII – Lie u ių enciklopedija 1–37. bos onas: Lie u ių enciklopedijos leidykla,
1953–1985 .
19621965.
LeŽ smoczyński wojciech. Słownik e ymologische Sp ache li ewskiego. wilno:
P in e Polyglo , 2007.
LkŽe Lie u ių kalbos slo ynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as ( . 120, 19412002).
Zugang in e ne : www.lkz.l .
LP iŽii li auischen Nachnamen Wö e buch 12. Vilnius: Mokslas, 19851989. Ls Liddell
hen y geo ge, sco obe . A G eek-English lexicon. new yo k & cincinna i:
ame ican book company, 1882 (eigh h edi ion). L e IXIII Lie u iškoji a ybinė
enciklopedija 113. Vilnius: Mokslas, 19761985. Me iiV M le nbachs kā l is. La iešu
alodas ā dnīca 14, ed. jānis endzelīns. : Bildung minis e ie ( . 1), kul u onds ( .
24), 19231932. Pe iŽiV Mažiulis Vy au as. P ūsų Sp achen E imologie s Wö e buch 14.
Vilnius: Mokslas ( . 1), Mokslo und enzyklopedien-Ve lag ( . 2, 3), Mokslo und
enzyklopedien-Ve lagsins i u ( . 4), 19881997.
ska džius iV ska džius P anas. Rink ische Sch i e 15, be ei e e albe as osinas.
Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lag, 19961999. sPw XV Słownik Polszczyzny XVI
wieku 15. w ocław & Łódź: wydawnic wo Polskiej akademii nauk, 1984.
БСЭ iXXXi Большая советская энциклопедия, ed. B. A. Введенский. Mosk a:
Большая советская энциклопедия, 1969–1981.
Dal iIV Da ль Владими р. Tolkoвый словарь живого великорусского языка 14.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
Кернеръ фонъ-Марилаунъ iii К ернер ъ фонъМарилау нъ А. Жизнь растений. S.-
Pe e sbu gъ: Просвщенie, 1896. P eob ažensky iiV P eob ažensky Alexande
Григорьевич. E imo-
логический словарь русского языка. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Совко, 1910–
1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР, 1949 (т. 3).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
161diskusinės publikacijos / discussion pape s
СРНГ i–XLiii – Словарь русских народных говоров 1–43. Ленинград (Санкт Петербург):
Наука, 1965–2009.
Фасмер iiV Фасме р Мак с. Этимологический словарь русского языка 14. Mosk a:
Прогресс, 1986–1987.
ЭСЯ iXXXii E ymologisches Wö e wö e sla ianische Sp achen 132, o . ed. O. N.
Трубачёв. Москва: Наука, 1974–2005.
Li e a ū a bale ičien ė j a nina 1995: lo a und auna. Lie u os k aš as. kaunas: Li e ae
uni e si a is, 4563.
bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai und p iesagė ieji helonimai.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
b ückne alexande 1957: S ownik e ymologische Sp achauswahl. wa szawa: wiedza
allgemena.
bussmann hadumod 2006: Rou ledge Dic iona y o Language and Linguis ics. London &
new yo k: ou ledge.
bu kus al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. kaunas: Æs i. c ys al da id 2008: A Dic iona y o
Linguis ics and Phone ics. ox o d: blackwell Publishing. endzelynas janis 1957: Bal ische
Sp achen Lä se und Fo men. Vilnius: S aa ybliche poli ische und wissenscha liche
Li e a u e ö en lichung.
endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. : La ijas als s izde niecība. e zepki
bolesław 1900: Słownik Łacińsko-Polski Ba łomieja z Bydgoszczy. Poznań: d uka nia
dziennika Poznańskiego.
gliwa be ndas 2002: nuodingų P lanzenes núokana ‘cicu a Vi osa L. und núokanis ‘ oks
pilybas, Lac a ius u pis weinm. namensinimai li auischen sp ach. Onomasiology Online 3, 17.
gliwa be nd 2009: P lanzennamen mi P ä ix paund ang enzendes im Li auischen und
Le ischen. Bal is ica 44(1), 7790.
gliwa b e n d, s ukonis Vaclo a s 2008: e ymologisches zu den namen de schwingel
(Fes uca spp.). Bal u ilologie 17(1/2), 6172. g i ėnienė au elija 2006: Augalų pa adinimų
mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
k egždys ol a n d as 2009: ide. su . *-ko- seman inė sklaida bal ų kalbose. – Res huma-
ni a iae 6, 112132.