51s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: Ziwa o a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, mo e iškasis linksnia imas,
galūnė, mo phologique accou issemen .
keywo ds: he Ziwa o dialec , no he n Zemaiciai o k e inga, he eminine- ype
declension, in lec ion, mo phological educ ion.
sona a Vaičiakauskienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: synch onine e
diach onine mo ologie.
1759 An ZIWATO1
Ma e iŠ kojo LinksniaViMo daik aVa dŽiai e j aida ano acija a icle analysezé le meilleu xViii a.
nœuds k e ingiškių a mės aš ijos monumen lo 1759 m. Ziwa o mo e iškojo linksnia anja2
daik a a džių aida. Le ype ée iškojo di e niaissemen appa ien ois kamienai: ā e ā
nouns o eminine- ype declension in
he Ziwa o o 1759 and he Mo phological
de elopmen o hose nouns
kamienai e ē kamienas. dans Ziwa o, les données de la a me son compa ées a ec les données
ac uelles de l'a mee no d des e esaiques k e ingiškių. analysés pa la compa aison des
pa adigmes des daik a a džių kamienų é èle les endances e les aožus du dé eloppemen de
la mo phologie des nomdažodžio k e ingiškių du no d. Compa a i amoji analyse mon e que le
eme iškojo eselnia anja daik a a džių o mų ki imą i homoniminių lyčių gausą dèmina a mės
one ika aida, ainsi que ki čia imas. aigi la aida mo ologie de a mės dépend de la mo ologie
e phonologie phénominių.
1 Ziwa as Pona y diewa Musu jeZusa ch is usa, Me uy Pona 1759. ac uelleine bend ine kalba i e du
li e signi ie Mūsų Viešpa ies i die o jėzaus k is aus gy enimas. Dans les a aux de science elle es
appelée simplemen Ziwa u.
2 a icle se base su aleks gi denio e albe o osino p oposée dik a a džio di e niemen ypes
hie a chie (plačiau ž . (gi denis 2000b: 5062).
52 ac a Linguis ica Li uanica LXVIII anno a ion he p esen a icle is de o ed o he analysis o he
sona a Vaičiakauskienė
de elopmen o he eminine- ype declension nouns as ep esen ed by he 18 h cen u y bes
eco d o he no he n Zemaiciai (samogi ians) o k e inga dialec he Ziwa o, published in 1759.
he eminine- ype declension comp ises h ee kinds o s em: ā and ā, and also ē s ems. he da a o
he Ziwa o dialec we e compa ed wi h he da a o he p esen -day o m use in he no he n
Zemaiciai o k e inga dialec . he compa a i e s udy o he noun s em pa adigms e ealed ce ain
cha ac e iscondi ioned by he phone ic de elopmen s in he dialec as well as by he pa e ns o
s essing. hus he mo phological de elopmen o he dialec depends bo h on mo phological and
phonological phenomena.
ic ea u es and endencies in he mo phological de elopmen o p ope names in he no he n
Zemaiciai o k e inga dialec . he compa a i e analysis p o ed ha changes in he noun o ms
o he eminine- ype declension and he abundance o homonymous o ms had been p e-
ĮVadas Aujou d'hui les eche ches de mo phologie his o ique neabejo inai
pe me en 1759 m. Ziwa ą considé e meilleu u xVIII a. nœuds k e ingiškių a mės4
monumen inklu4. Leidinyje o me o lenkų kalbos ašmenimis clai emen e
consis emmen es p ésen é le phonologinė sis ema, g amma icos e mo ologijos
sanda a des a mes k e ingiškių du no d zemaičių. conséquemmen é udiée e déc i e
le sys ème phonologique e mo ologique de Ziwa o a mės (plačiau ž . gi denis,
gi denienė 1997: 1944). déjà kazimie as būga (1958: 561578) sous o mes ixsuo ées.
analizuodamas one inius balsių paki imus lie u ių a mėse dažnai ėmėsi Ziwa e
analysable éc is ije monumen mo phologie5 des inés des nuoseklis e dé aillés a aux de jusqu šiol
manque. Ziwa as ses a chajiškomis ca ac é is iques g amma icales domino pas un des langues
li uaniennes his o iiką e ses a mių y ėją. su les pa icula i és du lexique e syn axe de Ziwa o,
e pa iculiè emen su la mo phologie, non nomb eux son éc i s aleksas gi denis (2000a: 204210;
233257; 2000b: 183190; 355356; 2001: 170181; 292325; gi denis, gi denienė, 1997, 1119; gi denis, ski man 1998,
iixi ). Ziwa o ex e expliquan a ika es di é ences seda issemen des e esaiches a mēs a
u ilisé Vladas g ina eckis (1973: 292, 365 e k .). Zigmas Zinke ičius pa lan de 3 con inue dans le ex e
le nom de ce e a mé es ab égé ŠVŽk. 4 Plus loin su le ai que Ziwa as es éc i cô ie des
e esaiques k e ingas apylinques a me: gi denis 2000a: 237257; gi denis, gi denienė 1997: 1119;
gi denis, ski man 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2002b:
4–7 .
5 ici mė ini deux assez complè es a aux des é udian s de Vilniaus uni e si é: bazinys 1995, Šiliauskai ė 1992.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
53s aipsniai a icles g aduel à l'acquisi ion des žemai ybių xViii a. les éc i s li uaniens dans le langage
Ziwa ą a ibuè en iš isai žemai iquemen éc i s ex es e p écisè en les plus impo an s de ce
aš ijos commini ixée le plus di icilemen e le plus acilemen aux žemaičiams ema imas žemai ybes,
klo onologijos bei mo ologijos b uožus (1966: 217–218 i k .; 1980: 196 i k .).
Žemai iškomis knygos ypa ybėmis domėjosi gied ius subačius (1998: 38, 44–58)
acccen a o o me o Ziwa o ašybos naujo es. jonas Palionis (1979: 114115; 1995: 122) analysuan xVIII a. le
langage des éc i s eligieux soulignai que Ziwa e yški endance à abandonne ce ains cô é du li de
e es e à aukš ai in i langage. l'au eu a indiqué les plus équen s ex e aukš ai ybes, don
l'u ilisa ion e ec uausiai lėmė la adi ion de éc i u e des ex es aukš ai iques de ce emps. cla i ian
les o mes de la langue li uanienne, l'o igine e le ki čia imą examiné au publica ion ėmėsi jonas
kazlauskas (1958: 59, 62; 1959: 1744; 1963a: 333; 1963b: 178179; 1968: 248 e k .). Men ionnons que albe as osinas
(1995: 25 e k .) econs uisan des langues bal es leu pa adigme kai ymo a égalemen usé Ziwa e
paliudy es pa icipines leu o mes. wa o a mes e ac uelles k e ingiškių a mės eme iškojo
linksnia anja ype daik amų daik a a džių kamienų pa adigmes compa aison é èle ŠVŽk a mės
a dažodžio mo ologie du dé eloppemen endances e aožus. donc le bu de ce a icle ou ni
y inėjamo aš ijos paminklo mo ologija a chajiška, odėl ikslinga lygin i Zi-
synch oninį xViii a. no d des e es des k e ingiškių a mės aš ijos monumen lo 1759 m. Ziwa o
a džių (kaip i apsk i ai isų daik a a džių ipų6) kai ymo pa adigmas. analizuoja-
eme iškojo linksnia anja daik a a džių aidos opisą e , su ou , compa e a ec ac ueline ŠVŽk a mės
daik a a džių kai ybos sis ema. conséquemmen analysées dans l'a icle cons i uées men ionnées
kamienés daik a a džių loisniac ion pa adigmas, discu éée analysées daik a a džių galūnių o igine,
en ée explique his o iques p ocessus de aidos du nomdawo d, au es aisons e mo i s. Ziwa o e
ŠVŽk compa a ion des données a mes a pe mis donne econs i uée xViii a. midu io analysuojamosios
a mes eme iškojo linksnia anja daik a a džių mo ologiju. Ziwa o a mée dis inguen ois
eme iškojo di e niaissemen kamienai: ā e ā kamienai e ē kamienas. Les deux p emie s kamienas
mu uellemen ès similaux, ils di è en seulemen é ude mon a, que e esaiches a mée ès
supanašėję ā e ē kamienai. 6 su d'au es analysés monumen de l'éc i u e d'obik a a džių
di e niemen ypes de dé eloppemen oi . Vaičiakausky ė 2001: 119133; 2002a: 223236; Vaičiakauskienė 2005:
9199. 7 su Ziwa o g aphie e éc ibà déjà plus d'une ois éc i e (plačiau oi gi denis 2000a: 233257; 2000b:
183190;
kamiengalio p iebalsio minkš umu – dėl šios p iežas ies šiuos kamienus galima
bū ų ap a i ka u (plg. inkauskienė 1999). s aipsnyje minė i kamienai bus ap-
a iami a ski ai, nes ski iasi galūnių kilmė i į ai uoja galūnių žymėjimas eks e7 .
2001: 292326; gi denis, gi denienė 1997: 1144; gi denis, ski man 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2001:
119133; 2002a: 223236; 2002b: 47), donc dans ce a icle ne épè e pas.
54
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
I ā ā kaMienai
Tous ā, ā kamienų daik a a džiai son des eme iškosios giminės, a sep linksnius
( a dininką, kilmininką, naudininką, galininką, įnagininką, ie ininką (inesy ą) e
šauksmininką), is chi es ( ienaskai ą, daugiskai ą e d iskai ą).
ā kamiens
Vienaskai a daugiskai a
V. ąka 5710 ~ nk8 V. ąkas 1089 ~ nkas K. gałwos, ąkas 11913 ~ gl os, nkas k. ąku 414 ~
nku n. zmona, dyinay ~ žmonas, din. n. źmonoms 2732 ~ žmuonoms g. ąka 217 ~ nka g. ąkas
29 ~ nks kalbojy 5914 ~ nko, dino, klbo 1. Vienaskai os su nameininko galūnė es -a, pa
exemple: [...] nie a zwyczaiaws, idan bał a gałwa okiuw me iu numy um, ney miałwe
Įn. ąku 8117, ~ nk Įn. ąkomis 751 ~ nkoms
V . ąko 82, dyinoy 2119, dienoj 3215, V . ąkoʃy 916 ~ nkos
Panna, su awęs i a okay déc e as yzdu as 23524.
Š . ka una 2918 ~ k  .n Š. źmonas 1182 ~ žmonas
Lyginamojoje a mėje uneaskai os nomininko galūnė aussi -a ( nk ~ hand9, oba ~ ob), qui kildin ina de
l'ano inium ilgojo *-. senosios akū inės galūnės li uanais son su umpėjusios su xiii a. pabaigą e xiV a.
p adžią (būga 1961: 46; gi denis 2001: 173174; g ina eckis 1973: 267). 2. Vienaskai as kilmininko galūnès es -as,
-os, exemple. : A neźyno e, jog ąnay jumis yzwede yz newales Pha aona; yz maces ąkas nep ie elyzkas
1851921; Tada negiediekiemos p y son zawk y, pou ne łupomis, ale zy dy, abyczaju o ne egyn e, y
p ikłodu, eypag y anos Zmonos Pagonkas 971618. dans l'ac uelle k e ingiškių a mée shakninio
ki čia imo daik a a džių ienaskai os se žemaičių šnek ose neki čiuo as longosios ci kum leksinės
galūnės son umpėjusios anksčiau negu akū inės. le mieux cela indique di é en s *-añ e *-n
a liepinions. Dans le p emie cas ce doppa sis é ai su ienbalsėjęs, mais enco e ou e (p z.: ns. gal.
kilmininko galūnė y a -as, o galūninio – -uos ( nkas ~ añkos, obos ~ obõs).
Vienaskai os kilmininko galūnė kilusi iš *-s. kaip odo a mių y imai, šiau inė-
d ba ‘da bą), secondois non seulemen su ienbalsėjęs, mais déjà pa ėjęs dans le moyen de nie pakilimą
(p z.: 8 dans l'a icle, les exemples a miniens son u ilisés l'éc i u e Palemono e ses signes diak i iniai. 9
ici e ensui e des exemples de compa ammisse des langues c ée de l'a icle au eu .
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
55s aipsniai a icles ns. / įn. šk ‘šaka; da plg.: ns. nom. ąka 5710 e ns. įn. ąku 8117)
(gi denis 2001: 174). neki čiuo ų galūnių ci kum leksiniai oixiai žemaičių a mėse plus
moins son educo i (g ina eckis 1973: 272). analysé éc i ie du monumen con i me le ai
que neki čiuo a galūnė -ās a mėje anciennemen su umpėjo, e ki čiuo oji
( eikiausiai pe a pinę -o.s) é e o en -uos. 3. Leunasci e béné iciai e galūnès son les
sui an es: -ay, -a = [a.]10, exemple. : S ojoy, quand u dydy nobaźen wu, cuda o Diewa
ławkie aź ligi e e dienay, ne egiedamy niekokie cuda, pa syganda 825; Abłudnikay ( ay
i a błudyjen is) ne epkie ay źmogaws ney mozokie , kas yz bu na mys a ale kas yz
bu na paey a y zy dies, kaypo ayles pyk as, we ym mo e i es, uź muśimas, y k om
pads ey 8636. dans l'ac uelle ŠVŽk a mée discu éamasse heu euxnis inigasi -a. (lo . ~
ló ai, ob. ~ óbai). Ziwa as con i me que le béné iciai e unaskai os galūnė -a a mėje
su ienbalsėjo du *-ai (plačiau oi Vaičiakausky ė 2002b: 18). aucun diak i ins signes, qui
puissen ma que é mono ongizué balsio longueu , Ziwa o in e p è e n'a u ilisé. sans
eux zemai ique su ienbalsėjusias galūnes -[a.] (beje, e -[e.]) peu ê e no é seulemen
dig a ais -aa, -ee. Ziwa o au eu , sembleusiai é i an dig a o -aa, zemai ique
uneaskai os 4. Vienaskai os galininko galūnė es -a, p z. : Duiu ous znoka, que qui az
pabućiusiu y su lequel ąka py mu pakieliu, aay se a 1342728. k e ingiškių ienaskai os
naudininko o mą analizuojamame eks e pa a ojo os kelis ka us.
galininko a ma coïncida a ec paludy a Ziwa e, . i. kalbamojo linksnio galūnė es -a (lo a
~ ló ą, oba ~ óbą). lexion du galhomme
-a neabejo inai kildin ina is *-añ.
5. Vienaskai os aunagininko galūnė es -u = [ọ], مثلاً. : Weyziek alo s kaypo awa ąku Apaz ałams duna pa ie,
leipdams, idau wyims dali um ne śikz ay, y kaypo ąkoy anu, y ąkoy u, ku yi nu anu jeme duna skiel um
811719. k e ingiškių a mėje ienaskai os įnagininko galūnė -ó ( nk ~ hand, obọ ~ óba) kildin ina du *- < *-n
<*-n. l'é ude é èle que le éminikoie di e niemen daik a a džių ienaskai os įnagininko galūnė coïncide a ec
le mâleikoie di e niemen ype o kamieno daik a a džių ienaskai os įnagininko galūne -ọ < *-ō (Vaičiakausky ė
2001: 121). aigi déjà Ziwa o a mée é ai su apée daik a a džių o e ā kamienų ienaskai os įnagininko o mes
(da plg. gi denis, gi denienė 1997: 13). 6. Vienaskai os inesy o o me a ie: -o = [uo], -oj, -oy, -ojy, exemple. :
Gałwo nu E zkieśiu ka unas (y ku ę kie u esdeśim is ensemble wiezdays użgawa, ąnkiey ię diełodamy) buwa
onu gylu uk ąn e 3321113; Ale ay Jezus kalbieje apeyni Baziy ćūn kuna awa, ku ay ećioyoy dien yz
numy uśiu a sikiele 1151718; Jaw i a ćieas ici 10 e ensui e selon Ziwa o g a iką i ašliaą lauž ybiniuose skampa
p ésen és ansli é é des a mes phone iques, qui son éc i es a ec le ex e.

56
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
binkie ies g ey a, ca oi adinoj, galiema ij a a y y paim y, ek en ay nu mynes, jog
niekas nous ano ne a ims 1572628; We kie debeis, we k o ay li Wie ojy aos ous az as
donné We kie Pe kunay, y Dangaws galibes, sku G aba añko[je], ob P yo ~
Po na 33315–18 .
Lyginamojoje a mėje ienaskai os inesy o o ma baigiasi -uo ~ -o(je) ( nko ~
obõ[je]). c'es an ines o igines galūnè, découlée de l'ancien loca i * ankāi e
pos posi ion *-én. aigi di iamosios galūnės aida é ai elle: *-āi + en > -ājén > -ōjẹ.
comme osinas eigia (2000: 181), pos poziciniai ie ininkai de aien se o me enco e
a an *-āi, *-ān ou *-ēi, *-ēn umpėjimo, au emen aujou d'hui au ions de elles
o mes, comme * ankaje, *žemena). Vienaskai os inesy o o mes es de enu un
skiemeniu ilgesnės pou au es linksnių o mes, donc ses mo ologiquemen umpėjo.
senieji aš ai odo, kad su umpėjusių o mų jau bū a xVi–xVii a. aš uose (Zin-
ke ičius 1980: 192).
Ziwa o g a ikos i ašybos analizė leidžia eig i, kad au en iška ienaskai os ine-
sy o lexija laiky ina -uo; (da plg. gi denis 1996: 221), e d'au es g a inie a ian es
du li nie pa lan son ex e au o iaus paaukš ai in es ly ys (plg. gi denis,
gi denienė 1997: 3132).
analysé le ex e indique que xVIII a. mi- ie k e ingiškių di iamojo kamieno
daik a a džių ienaskai os inesy o leksija a ai déjà é é su umpissan e. 7 .
Vienaskai os šauksmininko galūnė -a, exemple. : O cou una p awedliwa ys! 33025 . dans
l'ac uelle compa a i e en e mée ā kamien des doik a a džiai o me šauksmininko
ac uellemen n'a: elle es coïnclue a ec a dininku, di é en e seulemen ki čiu
(m g ~ me g). Šauksmininko leksija -ă, pe dususi sa signi ica ion mo phologique,
ilgainiui de ai ê e nume ama, exemple.: mo in, Onu (Zinke ičius 1966: 222; gi denis
1962: 60). de els aisklingų unisasi es chauksmininko o mes sans galūnès appaï o e
Ziwa e, exemple: ma in 6121; żmon 681.
8 . plusieu siskai os a dininko galūnė -as, p z. : Ale ąkas y koies son buwa u yz as, y
a e Ponas Jezuas Apaz ałms yz yzkie ij eguł waykśćio 108911. le nomb e mul iple du
su nom o me k e ingiškių plo e se e mine aussi bien -as ( nkas ~ añkos, obas ~
óbos). galūnė -as es ina de *-ās. les eche ches mon en que les e esaiques
ki čiuo as -ā labai anks i su umpėjo (gi denis 2001: 171; Vaičiakausky ė 2002b: 14).
peuugiskai os šauksmininkas du seno es co apès a ec beaucoupiskai os a dininku.
Ziwa e plusieu siskai es a dininko e šauksmininko o mes se coinciden égalemen . 9.
plu isci es kilmininko galūnė es -u, p z. : O quand ne olyi buwa, zwećiaw e Panna yzgy da
ąkma anu ieme su ąku awa Suneli 351921; Po combien jou paźieg no ju i Elzbie a
Zacha ioiu y Jona, eje u Juzupu Panna y Naza e ha [...] 401718. dans l'ac uelle ŠVŽk
a mée d'é oqué linksnio galūnė es i ou ki čiuo a -u., ou neki čiuo a -u, . y. su ampa a ec
paliudy a ex e ( nku ~ añkų, ọbũ. ~
ob). kalbamojo linksnio galūnė kildin ina iš *-uñ .
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
57s aipsniai a icles /
Ziwa o i iškojo e mix ojo linksnia io ipų daik a a džių analizė (Vaičiakausky ė
2002a:236; 2002b: 223 18) leis ų eig i, que les dik a a džių en ques ion ki čiuo a kilmininko
galūnė enco e é ai supposée a ec nasiniu balsiu (da plg. aleksand a ičius: 1963 102). sans
cela, un el spéliojimen pou ai jus i ie l'en ée du u Ziwa e mul iiskai os o ma
kilmininko un 17410 ou d iga sio un akul a i us u ilisa ion dans les posi ion de jugūninėse,
pa exemple. : Kam munęs ape ay kławi, quand munymi ne yki, kławskies un, ku yi mu nęs
kławe, nes az pa aiemnay ne mokiaw nieka 174810; apskuns as 18817, skunðes 31410. 10. le
mul icomi e u ilisa eu galūné es -oms, exemple. : Y yz kalbynieje iems ne i ykiema ju, y
kyi iby śy dyis, que ne no ieje ykie y źmonoms, don egieje ij yzk e ingiškių a mėje
nu my uʃiu kiełuʃi, ada ʃ oʃawoje anus y ba a 2731–3 .
celui-là gauche galūnė es -uom ( nkoms
11
~ añkoms, ọboms ~ obóms) (plg. alminauskis 1931: 92). ap a iamosios galūnės
oixs selon a mės dėsnius di ongiza osi de -omus, qui es so i de seno inės
*-āmus. des anciens éc i s des eche ches indiquen que xVixVii a. enco e é aien
u ilisés nesu umpėję naudininkai *šakāmus ‘šakoms, * ankāmus ‘ ankoms.
nésu umpés du béné iciai e o mes de ces jou s e messes géné alemen
neap inkama. les dialec ologues s'acco den que les cou s a ian es ô čiausiai
acquisaléaux (plg. Zinke ičius 1966: 232), donc e Ziwa e uni e sellemen
acquisaléeuses su umpėjusios naudininko o mes. 11 . mul iskai os galininkas a
galūnę -as, pa exemple. : Dieł o kławpuis ąkas u dieju i paka ney kałbieje 1667.
Lyginamojoje a mée plusieu siskai os galininko o me aussi -as ( nks ~ hands,
obs ~ óbas), qui su umpėjo de *-s. ce ains kalbininkai (kazlauskas 1968: ninko
189; Zinke ičius 1980: 195) linkę many i, kad ap a iamojo linksnio leksija kildin-
ina iš *-ns12. g eičiausiai (kaip i ki ų kamienų a dažodžių) daugiskai os gali-
senoji galūnė é ai be n, . y. *-s, ca au emen aujou d'hui au ions: *-ns →
-ns → -s → -s → -s.
12. le plu i-comp es ennagisseu galūnées son -omis, -oms, comme. : Az ug iawiu celle
Bażnićiy ąkomis dy p a, o po yju dienu paʃ a iʃiu aną nawjy, ymis dienomis
18119–21; Y pabudyna Pons Diews Juzupa y Nikodema, ku yi iemy pazwaleny nu
Pyło a, a eje u pe i sbinoms<...> 24718.
dans l'ac uelle k e ingiškių a mée plusieu siskai os įnagininko galūnė -uoms ( nkoms ~ añkoms, obũoms ~
obõms). nesu umpėjusių discu able plus o mes de es gi dėjęs gi denis une chanoie (gi denis, Pab ėža
1998: 20; enco e plg. Lka 1991: 66, žemėl. n . 63). Mo phologiquemen inchangée galūnę le mieux a mė11 Dans les
elšiškių a mėje ā (aupa a an aussi ā bei ē) kamenų a dažodžių daugiskai os naudininkas peu a oi
įnagininko ki į bei p iegaidę, exemple.: dinũoms ‘dienoms, m gũoms ‘me goms (gi denis
1996: 57, 103, 142).
12 pou l'o igine de ce e lexion oi aussi Majiulis 1970: 311312.
58 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII je išlaikė i i p iebalsinio kamieno daik a a džiai
sona a Vaičiakauskienė
(Zinke ičius, 1966, 233; enco e plg. ku -ā kamiengalis i galūnė *-ms. mul iskai os
įnagininko galūnėje i pe eko mo ologinės eikšmės i išnyko de ce e maniè e
Vaičiakausky ė 2002b: 59). galūnė -uomis a si ado iš seno inės lie u ių *-āms,
d'abo dable unnio o me co apo a ec mul iskai os naudinikku. À l'heu e ac uelle
oxy onnique du ki ching galūnė di è e du béné iciai e seulemen à lagaide e a ec elle
liéeu a i auk iniu ki čiu13: le béné iciai e o mes ki čiuojamas i ap adiškai,
įnagininko i agališkai; ba y onien de ki chiaison les deux gaisniai coïnciden (da
oi aleksand a ičius 1963: 105). Ziwa as indique qu'en mi-xVIII a. Pajū io žemaičiai
k e ingiškiai enco e u ilisai nesu umpėjusios plu iskai os įnagininko o mes
(su umpėjusių o mų analizuojameme ex e appaikė seulemen pa ą ois). 13.
plusieu siskai os inesy o galūnė es -osy = [uosẹ], مثلاً. : Jey ne yzwiiu ąkoy son
p adu yma wyniu y ne idieiu py z a muna y wyi a wyniu, y ne ydieiu ąkas muna y zona
jo, ne i ykieiu 271911.
nesu umpėjusias ie ininko (inesy o) o mas išlaikė ik kai ku ie k e ingiškiai
i pajū iškiai (gi denis, osinas 1976: 188–197), o šiaip lyginamojoje a mėje dau-
giskai os ie ininko galūnė y a -uos ( nkos ~ añkos[e], obũos ~ obõs[e]);
da plg. (aleksand a ičius 1963: 107). plusieu siskai os inesy as é ai d'un
skiemeniu ilgesnis que les au es o mes pa adigmas, donc endęs
mo ologiquemen umpė i. Ziwa o analyse pe me de p é end e que xViii a.
mi u yje ā kamieno beaucoupiskai os ie ininko (inesy o) o mes enco e ne umpėjo.
ā kamiens
ā kamien des daik a o džių di e nia emen n'es gausus. une g ande pa ie es
kamieną14. Pe ėjimo p iežas is – neki čuo oje pozicijoje ga sai *-ā , *-an, *-a i
*-ē, *-en y a su apę į -e, plg. ( osinas 1971: 49). dėl šios p iežas ies galūninio
passée en ē ki čia imo daik a a džiai acquisio six homonymines o mes, e
châ onnie ki čia imo aš uonias. aigi déjà xVIII a. au milieu de k e ingiškių a mėje
enai ma e iškojo linksnia anja daik a a džių (kaip, byje, e iso a dažodžio15)
nep oduc i ijih kamienų pe mission į p oduk i iuosius.
13 cela peu ê e a i mé seulemen a ec ése e, ca ā kamieno a dažodžių daugiskai os naudininkas
a mėje gali u ė i įnagininko ki į bei p iegaidę (gi denis 1996: 57, 103, 142).
šiau ės žemaičių 14 dans ce ains a aux de langueo y os ā e ē kamienų daik a a džiai son abo dés
ensemble (aleksand a ičius 1963: 101116; Šiliauskai ė 1991). ici ē kamien des obje s a e s son discu és
sépa émen . 15 Plus loin su le Ziwa o a mes su dajoudi nonp oduc i ie s kamienus de passage en
p oduc iuosius oi Vaičiakausky ė 2002a: 223236; Vaičiakauskienė 2005: 9199.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
59s aipsniai a icles /
Vienaskai a daugiskai a
V. dwae 5520, poni 1817 ~ d sè, ponì V. duśies 5417 ~ dũ.šes K. dwaes 1519,
ponies 24712 ~ d .ses, k. dwaiu 8525 ~ d .u poũos n. dwaey 1714, duśiey 4424 ~
d sê. n. dwaioms 24228 ~ deuxoms g. dway 1111 ~ d .sẹ g. dwaes 19017 ~
d sès Įn. dway 1910 ~ d s Įn. kojomis 5320 ~ kúojomìs V . baznicio 224,
baźnićioj 7921, dwaioy 7710 V . kojoy VI34 ~ kúojosẹ
~ bažnĩ.o, ~ d o Š. dwae 23610, poni VII2 ~ d sè, ponì Š. dwaes 24320 ~ d .ses 1.
16
Vienaskai as nomininko galūnės es -,a = [e], -e e -i, p z. : Y eyp awa duśie g ey a aną
a as, iey gie ay kaypo Panna zwećiawe ano yizkoi 501718; Day lywa din a Poni Aniołu
2871315.
ie kie e, y p yʃyweyziekie e, nes dwaʃe kuna y kawłu ne u : kayp muni ege e u yn-
i 26917–19; Tada a imk zapło a uż ʃawa ćiʃ a a, ku i eʃi Aniołams ligi, Tu pa i buʃi
Lyginamojoje a mée uneaskai os a dininko galūnė -ẹ (d s ~ d asi, d ~ dali), qui es
née de seno inės *-. a mée (comme e de ous les no d des e es, à l'excep ion des
mêmes sudins e o ien aux leu s pak aščius) oixis a po minkš ojo p iebalsio é an
pas ki čiuo as pe pa eiginį balsį e susiau ėjo iki ẹ. ai, juozas aleksand a ičius
(1963: 109) pense que el a k e ingos a mėje susiau ėjęs iki , mais peinegu, si ce
balsis galėjo iek susiau ė i17 .
Ziwa o a mėje, kaip odo pa yzdžiai, galūnės balsis da bu o nesusiau ėjęs.
Minė i g a inemen unaskai os nomininko a ian es (išsky us -i), comme indique
ex e g aphikos analizė, ma que balsį e ou -æ po j. il au sépa émen men ionne le
mo poni (ponì ~ põni), don galūnė -i (Zinke ičius 1966: 223). le inal -i non-apla ūnemen
indique qu'il es enu de *- (būga 1958: 566). a miques des eche ches mon en que
les ilguosius p alie u ių akū inių galūnių balsius, aussi bien e * e *, on su umpé
ou es a mes. No d zemaičiai, di é emmen des au es a ismes, *, * nesuplakė
a ec *, * ou *, *, exemple.: ns. nom. g žì ‘g aži, dgs. peu . mšks
‘miškus (Zinke ičius 1966: 116).
Vienaskai os šauksmininko o me ne di è e pas du a dininko. 2. Unasci us kilminisc a
ces memb es: -es, -os, pa exemple. : Kał as aay u wadżio ojes, pyk os dwaes apie as,
me e 18214; Ponas Jezušas u e niky po we bu ne dielos g iża y Je uzalu 1213.
16 À l'heu e ac uelle compa éameoje a mée es u ilisée o me a ec ē kamien galūne, exemple.: d se
‘d asė(je). 17 ici men ionnée, que ou e asis e ki čiuo oje absoliu inėje galūnėje ou écemmen exis a o
šiau ės zemaičių Zemaičių kal a ijos i ne a ėnų apylinkėse, plus loin su cela oi gi denis 2000a: 233236; enco e plg.
juškai ė, gi denis 1974: 9394.
66 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII g. dwy dyiny 1061,
sona a Vaičiakauskienė
aby kojy 22414 ~ d din, b ko Įn. dwym gałwym 31119 ~
d m gl m
1 . Femiškojo di e niemen ype a dažodžių d iskai os a dininko e galininko linksnių
galūnė es -y = [ẹ], p z. : Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y a e po am po dwyiu
dyinu awa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 1061 Y eypo ij yz æy kaypo iuna an
Lu nes, dydy wyny aby zwæćiawy kojy p y k iżiaws p ymuśiedie 2241315; Pa am ana u
uččiwa y paki anele anà: y eyp zwieieiey, y Mo awæs kałbie y e wayzdy Dangawszy
, 2269. dans la con empo aine compa a i e a mne, i iable di e niemen dik a a džių
d iskai os a dininko e galininko o me coïncide a ec paliudi smi Ziwa e (d ž izd ~
d ì ž aĩgždi). Mo e iškosios giminės d iskai os a dininko i galininko leksija -ẹ ~ -i
kildin ina de seno inės lie u ių *- (plg. kazlauskas 1968: 130; enco e oi Zinke ičius
1980: 181).
2. d iskai os kilmininko galūnė es -u, p z. : Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y
a e po am po dwyiu dyinu awa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 10613. dans la
ac uelle k e ingiškių a mée daik a a džio d iskai os kilmininko galūnė es
égalemen -u (d jũ. bobu ~ d ijũ. bóbų) e coïncide a ec les discu ables
daik a a džių mul iiskai os kilmininku.
3. d iskai os įnagininko galūnė es -ym = [ẹm], مثلاً. : No in wyiny bu um weykiy bu
wy, ky y ułomny; ąku koju ne u iejy; kup o y, akły, dwym gałwym, kie u iomis ko
jomis [...] 3111720.
dans l'ac uelle ŠVŽk a mée d iskai os įnagininko galūnė aussi -ẹm (d m šà km ~ d i šaki). su l'o igine e le
dé eloppemen du d iskai as įnagininko exis e di e ses explica ions (plg. Mažiulis 1970: 209218; Zinke ičius 1980:
198). Dans ce a icle ien comp e kazlausko hypo hzès. aigi senosios d iskai os įnagininko o mų
kamiengalis es a dininko e galininko galūnė. les plus ieux o me de ce heu eux a ai galūnę -ma, peu -ê e
décousue de *-m (kazlauskas 1968: 128, 132; enco e plg. aleksand a ičius 1967: 239; Zinke ičius 1966: 206).
Veikiausiai k e ingiškių ap iamosios d iskai os o me es mo ologinės kilmės24 žemaičiai įnagininko (kaip,
byje, e naudininko) galūnės okalizmą p ide ino à nom e galūnės okalizmo. en inissan analysé ype de
daik a a džių d iskai os o mes de se ice peu ê e a i mé que des emps Ziwa o, comme mon en
donnés exemples, déjà é aien u ilisés elles o mes de daik a a džių d iskai os ype éminiskojo
di e issemen , elles que u ilisées e aujou d'hui k e ingiškių plo e (da plg. aleksand a ičius: 10 19634). 24
an anas salys ces k e ingiškių d iskai os o mes essayé explique phoniquemen , mais à cela opš a au ų
mo e iškosios giminės a dažodžio galūnės -ẹm o igmė iš *ām; ne pa ik es phone iquemen expliqué e elles
o mes comme (dộm) gaidộm ‘(d iem) gaidžiam, ca le compoinys *djă e esaičių a mėje es sup iešakėjęs
a an kalbinių d iga sių siau ėjimą (gi denis 2001: 430).

1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
67s aipsniai a icles /
IŠVaDOS isanalisa us e compa ais Ziwa o a mės e ŠVŽk laikginemen
ée iškojo leisnia anja é èle que depuis xVIII a. midu io k e ingiškių a mėje
a a džių kamienų pa adigmas, galima da y i šias iš adas.
1 . Ziwa o a mės i ŠVŽk mo e iškojo linksnia imo daik a a džių pa adigmų ly-
esminių mo ologinių pokyčių neį yko. la mo phologie de a mes dépend du
dé eloppemen de la mo phologie e de la phonologie.
2. déjà xVIII a. au milieu k e ingiškių a mėje enai eme iškojo linksnia anja
daik a a džių (kaip e iso a dažodžio) nep oduc i iųjų kamienų pe mission į
p oduk i iuosius.
3. y imas a skleidė, kad jau Ziwa o a mėje bu o su apę daik a a džių o i ā ka-
mienų ienaskai os įnagininko o mos.
4. jau xViii a. idu yje k e ingiškių a mėje mo e iškojo linksnia imo daik a a džių
unaskai os ie nieka (inesy o) o mes a é é ép ou es mo ologique umpemen .
o mes mul iiskai os (kaip, pa je, e i iškojo eselnia anja) enco e ne umpėjo. À
l'heu e ac uelle su umpéesuses pa lamosios ly ys ca ac é is iques seulemen
k e ingos šnek a. 5 . Ziwa o analyse mon e que le eme iškojo eselnia anja
daik a a džių daugiskai os naudininko o mes mo ologiquemen changi o jusqu
xVIII a. midu io ex e uni e sellemen u ilisées su umpėjusios ly ys. 6 . Ziwa o
a mée eme iškojo eselnia anja daik a a džių daugiskai os įnagininko o mes du
naudininko sky ėsi seulemen galūninio balsio i p ésenceimu. Lyginamojoje a mée
men ionnés o mes di ise seulemen p iegaidė e a ec elle lié a i auk inis ki is. 7.
comme indique Ziwa o analyse, xVIII a. au milieu de k e ingiškių a mėje ē kamieno
daik a a džių leksija -es < *-ēs da sky ėsi nuo galūnės -ẹs < *-s, plg.: meyles 3312 <
*-ēs ‘meilės e ugnys 904 < *-s ‘ugnies. 8.Dans le ex e examiné o me d iskai es
a e, mais dėsninges. Ziwa o emps, comme mon en les exemples donnés, déjà on
é é u ilisées elles eme iškojo eselnia anja ype daik a a džių d iskai os
o mes, qu'u ilisées e aujou d'hui k e ingiškių plo e.
Li e a Ū a
aleksand a ičius juoza s 1963: k e ingas a mės daik a a džio kai ybos
ca ac é is iques e galūnių aida. Kalbo y a 9, 101117. alminauskis k., 1931: Vyskupo a.
ba anausko le eškai hugo webe iui. A chi um
Philologicum 2, 68116.
bazinys . 1995: 1759 ans Ziwa o eiksmazodis e ses o mes (bakalau o da bas).
Uni e si é de Vilniaus.
68 ac a
sona a Vaičiakauskienė
Linguis ica Li huanica LXVIII
būga kazimie as 1958: Rink iniai aš ai 1. Vilnius: Vals ybinė poli . i moksl. li .
leidykla.
bouga kazimie as 1961: Rink iniai éc i s 3. Vilnius: Vals ybinė poli . e moksl. li .
maison de p esse.
gi denis aleksas 1962: Ti kšlių a mės mo ologie e mo s de da yba ( ank aš is).
gi denis aleksas 1996: Taip šneka i kšliškiai. Vilnius: Mokslo e encikopedijų édi eu .
gi denis aleksas 2000a: Calbo y os a aux 1. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų
édi eu . gi denis aleksas 2000b: Calbo y os a aux 2. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų édi eu . gi denis aleksas 2001: Kalbo y os a aux 3. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų édi eu . gi denis aleksas, osinas alb e as 1976: quelques
samp o a imen s dialec ologiques su des ques ions de phoné ique. Bal is ica 12(2),
188197. Elle a é é c éée pa la socié é Bal is ica. gi denis aleksas, gi denienė danu ė
nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
1997: 1759 ans Ziwa o index. Vilgi denis aleksas, ski man Pe as 1998: 1759 ans
Ziwa as. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu .
gi denis aleksas, Pab ėža juozas 1998: Žemaičių ašyba. VilniusŠiauliai. g ina eckis
Vladas 1973: His o i des a mens des Zemaiches. Vilnius: Min is. juškai ė ., gi denis
aleksas 1974: le même e ne a ėnuose. Kalbo y a 25(1), kazlauskas jonas 1968:
93–94.
Li uiniens langues his o ienne g ama ika. Vilnius: Min is. kazlauskas jonas 1958: des
langues Li uaniennes i-kamieno daik a a džių ienaskai os aunagininko e ie ininko
ques ions su les o mes d'o igine. Kalbo y a 1, 5167. kazlauskas jonas 1959:
daik a a džių ()u con en nia imo nykimas. Li uiniens pa lo y os ques ions 2, 1745.
kazlauskas jonas 1963a: a chajiškos p iebalsinio kamieno linksnių o mes.
Kalbo y a 6, 333334.
kazlauskas jonas 1963b: pou le sys ème de ki chiaissemen du a dažodžio de la langue li oue. –
Kalbo y a 7, 171–181.
LKa II – Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika. Vilnius: Mokslas, 1982.
LKa III A las de la langue Li uanien 3. Mo ologie. Vilnius: Mokslas, 1991. Mažiulis
Vy au as 1970: Bal es e au es langues indoeu opéennes ela ions de. Vilnius:
Min is. Palionis jonas 1979: His o i de la langue li é ai emen Li uanienne. Vilnius: Mokslas.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
69s aipsniai a icles /
Palionis jonas 1995: Li uanies éc omosios langue his oi e. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų édi eu .
inkauskienė egina 1999: Ry ų aukš aičių u eniškių a dažodis: ac uelle posi ion e
is o inė aida (dak a o dise acija). Vilniaus pedagoginis uni e si é. os albe inas as
1971: Šaukėnų šnek os ā, ē e i kamieno daik a a džiai. Kalbo y a 23(1), 4954.
osinas albe as 1995: Bal es langues de en ées: mo ologies aida. Vilnius:
Vilniaus uni e si é.
osinas albe as 2000: inesy o e adesy o o igine e aidos ques ionnim. Bal is ica
34(2), 173–183.
subačius gied ius 1998: Les idées de langue commun ines des Zemaiches: débu du XIX
nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
siècle. Vililiauskai ė . 1991: 1759 ans Ziwa o daik a a džių di e niaissemen
sys ème (diplominis da bas). Uni e si é de Vilniaus.
Vaičiakausky ė sona a 2001: 1759 ans Ziwa o o, io, iio kamienų daik a a džiai e
leu aida. Kalbo y a 50(1), 119133.
Vaičiakausky ė sona a 2002a: 1759 Ziwa o i e p iebalsinio kamieno daik a a džiai e
leu aida. Bal is ica 36(2), 223236. Elle a é é c éée en 2002 pa la socié é Bal is ica.
Vaičiakausky ė sona a 2002b: 1759 ans Ziwa o a dažodžio linksnia anja sis ema (dak a o
dise acija). Vilniaus pedagoginis uni e si é. Vaičiakauskienė sona a 2005: 1759 ans Ziwa o u e iu
kamieno daik a a džiai e leu aida. Ac a linguis ica li huanica 53, 9199. Zinke ičius Zigmas 1966:
Li u iens dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1980: Li uanies langues his o ique
g amma icika 1. Vilnius: Mokslas. suMMa y he aim o he a icle was o esea ch and desc ibe
he de elopmen o he eminine- ype noun declension, wi h emphasis on he Ziwa o o 1759, he
nouns o eminine- ype declension in
he Ziwa o o 1759 and he Mo phological
de elopmen o hose nouns
w i en eco d o he 18 h cen u y no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he e a e h ee
kinds o s em iden i ied in he eminine- ype declension ā and ā s ems, and also ē s em in he
Ziwa o dialec . he i s wo
70 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII he immedia e pos -s em posi ion. as he p esen esea ch
sona a Vaičiakauskienė
p o es, a e y close simila i y can be obse ed be ween he s ems ā and ē in he Zemaiciai dialec .
o he h ee s ems a e e y much alike, he only di e ence being he pala alized consonan in
he esea ch p esen s an accu a e and consis en ly ca ied ou analysis o he a o emen ioned
noun s ems in e ms o he s udy o hei declension pa adigms, and he ob ained da a we e
compa ed wi h he da a o he p esen -day use in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec . gi en
solid g ounding: he o igin o noun in lec ions, some p ocesses in he his o ical de elopmen o
p ope names, causes and mo i es o change. he me hod o compa a i e s udy enabled us o
wi h he help o he me hod o inne econs uc ion, he ollowing poin s we e disclosed and
p esen he econs uc ed mo phology o nouns o he eminine- ype declension in he no he n
Zemaiciai o k e inga dialec o he mid-eigh een h cen u y. Zemaiciai o k e inga dialec in he 18 h
cen u y had al eady unde gone he p ocesses o duced. in he p esen -day use, educed o ms o
his kind a e ypical only o he sub-dialec o k e inga. he compa a i e s udy o he da a o he
he ho ough s udy and he subsequen analysis ca ied ou p o ide su icien g ounds o
s a e ha ha singula loca i e case o ms o he eminine- ype declension in he no he n
Ziwa o dialec and o he no he n Zemaiciai o k e inga dialec e ealed ha in he Ziwa o dialec ,
mo phological educ ion. al hough he o ms o plu al loca i e cases had no as ye been e-
in he nouns unde discussion, he s ems o he plu al ins umen al case and da i e case o ms
di e ed only in he p esence o he inal owel i. in he p esen -day dialec o k e inga, in he
eminine- ype declension, hese noun o ms a e di e en ia ed only by he onic accen and,
ela ed o i , he on ing o he s ess shi . hus, i is e iden ha he plu al da i e o ms in he
Ziwa o dialec had al eady been mo phologically educed. wi h e e ence o he nouns o he ē
s em, i should be no ed ha he in lec ion o he nouns o he ē s em speaks o he ac ha in
he mid-18 h cen u y, in he dialec o k e inga, he in lec ion -es < *-ēs s ill di e ed om he
in lec ion -ẹs < *-s, c .: meyles 3312 < *-ēs ‘meilės and ugnys 904 < *-s ‘ugnies.
En emis 2012 m. augpjücy 2 d.
sona a Vaičiakauskienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uanie
[email p o ec ed]