scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

1759 metų „Ziwato“ moteriškojo linksniavimo daiktavardžiai ir jų raida

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

1759 metų „Ziwato“ moteriškojo linksniavimo daiktavardžiai ir jų raida

Author: Sonata Vaičiakauskienė
Year: 2013
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/972/1062
51s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: Ziwa o a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, mo e iškasis linksnia imas,
galūnė, mo ologico aco amien o.
keywo ds: he Ziwa o dialec , no he n Zemaiciai o k e inga, he eminine- ype
declension, in lec ion, mo phological educ ion.
sona a Vaičiakauskienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Las di ecciones de in es igaciones cien í icas: sinc onís ica
y diac onís ica mo ología.
1759 A ZIWATO1
Ma e iŠ kojo LinksniaViMo daik aVa dŽiai y j aida ano ació a ículo analizándose mejo del xViii
a. no es e ie as de k e ingiškių a mės aš ijos monunklo 1759 m. Ziwa o ma e iškojo
linksnia anja2 daik a a džių aida. Al ipo de aleg niación eme iškoyo pe enecen es kamienai:
nouns o eminine- ype declension in
he Ziwa o o 1759 and he Mo phological
de elopmen o hose nouns
ā y ā kamienai y ē kamienas. en el abajo Ziwa o a mia da os se compa an con la ac ual a mia
de los ie as del no e k e ingiškių. analizándose daik a a džių kamienų pa adigmas
compa a i a e ela las endencias y b uožus del desa ollo de la mo ología del a dažodio
k e ingiškių del no es e. Compa inamoji analizé mues a que eme ichojo aleg niación
daik a a džių o mas ki imą y homonimínicos lyčių gausą lemb a a mės one icos aida,
ambién ki čiación. aigi a mės mo ologías aida depende de mo ologías y onologías
eiškinių.
1 Ziwa as Pona y diewa Musu jeZusa ch is usa, Me uy Pona 1759. ac ualine bend ine kalba í ulo del
lib o signi icš ų Mūsų Viešpa ies i die o jėzaus k is aus gy enimas. En abajos de ciencia ella se
llama simplemen e Ziwa u.
En el a ículo 2 se basa p opos o po alekso gi denio y albe o osino daik a a džio aleg niamien o
ipos hie a chia (plačiau ž . (gi denis 2000b: 5062).
52 ac a Linguis ica Li uanica LXVIII anno a ion he p esen a icle is de o ed o he analysis o he
sona a Vaičiakauskienė
de elopmen o he eminine- ype declension nouns as ep esen ed by he 18 h cen u y bes
eco d o he no he n Zemaiciai (samogi ians) o k e inga dialec he Ziwa o, published in 1759.
he eminine- ype declension comp ends h ee kinds o s em: ā and ā, and also ē s ems. he da a o
he Ziwa o dialec we e compa ed wi h he da a o he p esen -day o m use in he no he n
Zemaiciai o k e inga dialec . he compa a i e s udy o he noun s em pa adigms e ealed ce ain
cha ac e iscondi ioned by he phone ic de elopmen s in he dialec as well as by he pa e ns o
s essing. hus he mo phological de elopmen o he dialec depends bo h on mo phological and
phonological phenomena.
ic ea u es and endencies in he mo phological de elopmen o p ope names in he no he n
Zemaiciai o k e inga dialec . he compa a i e analysis p o ed ha changes in he noun o ms
o he eminine- ype declension and he abundance o homonymous o ms had been p e-
ĮVadas Ac ualmen e los es udios de mo ología his ó ica noabejo inai pe mi e 1759 m.
Ziwa ą conside a mejo u xVIII a. no es e ie asaičių k e ingiškių a mės
monumen inklu4. Leidinyje o me o lenkų kalbos ašmenimis cla amen e y
consecuen emen e se p esen a n no e ie asčių k e ingiškių a mės onologinė
sis ema, g ama icos y mo ologijos sanda a. consis en emen e examinada y desc i a
Ziwa o a mės onologinė i mo ologinė sis ema (plačiau ž . gi denis, gi denienė 1997:
1944). ya kazimie as būga (1958: 561578) en o mas ijsuo adas.
analizuodamas one inius balsių paki imus lie u ių a mėse dažnai ėmėsi Ziwa e
analizándose la aš iya monumen o mo ologijai5 ski os nuoseklių y de allos de abajos has a šiol
al a. Ziwa as sus a chajiškomis peculia idades g ama icales domino no uno de las lenguas li uanas
his ó iką y sus a mių y ėją. sob e las peculia idades del léxico de Ziwa o y ca ac e es sin ác icos,
y especialmen e sob e la mo ología, conside ables son los esc i os aleksas gi denis (2000a: 204210;
233257; 2000b: 183190; 355356; 2001: 170181; 292325; gi denis, gi denienė, 1997, 1119; gi denis, ski man 1998,
iixi ). Ziwa o ex o explicando a ika os di e encias susda ío en ie asaičių a mėse usó Vladas
g ina eckis (1973: 292, 365 y k .). Zigmas Zinke ičius hablando de 3 adelan e en ex o el nomb e de es a
a mia ab e iado ŠVŽk. 4 Más en de alle sob e el hecho de que Ziwa as esc i o cos ei o ie asaičių
k e ingos apylinkių a me: gi denis 2000a: 237257; gi denis, gi denienė 1997: 1119; gi denis, ski man as
1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2002b:
4–7 .
5 aquí menė ini dos bas an e comple os abajos de es udian es de la Uni e sidad de Vilnia: bazinys 1995, Šiliauskai ė 1992.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
53s aipsniai a icles g adualmen e adquilamien o de jemai ybių xViii a. Li uania la lengua de los esc i os
Ziwa ą a ibuyó iš isai jemai iškai pa ašy iem ex os y señaló más impo an es de es e aš ijos pamini
de e miné más di ícil y más ácilmen e bajosaičiams obse imas jemai ybes, accen a o o me o Ziwa o
klo onologijos bei mo ologijos b uožus (1966: 217–218 i k .; 1980: 196 i k .).
Žemai iškomis knygos ypa ybėmis domėjosi gied ius subačius (1998: 38, 44–58)
esc i os no o es. jonas Palionis (1979: 114115; 1995: 122) analizuando xViii a. la lengua de esc i os eligiosos
en a izó que Ziwa e yški endencia a enuncia a cie os cos eño ie asaičių a mės lyčių i
aukš ai in i kalbą. el au o señaló ecuen es ex os aukš ai ybes, cuyo uso la in luencia más lėmė la
adición de esc i u a de los ex os aukš ai iškų de ese me o. cla i icando las o mas de la lengua
li uanas, el o igen, aidá y ki čiación examinado en publicación ėmėsi jonas kazlauskas (1958: 59, 62; 1959:
1744; 1963a: 333; 1963b: 178179; 1968: 248 y k .). Menciona que albe as osinas (1995: 25 y k .) econs uyéndose
el pa adigma kai imo de los į a džių bal ų kalbų ambién ap o echó Ziwa e paliudy omis pa icipinių
į a džių o momis. wa o a mės y ac uales k e ingiškių a mės mo e iškojo linksnia imo ipo de
daik amų daik a a džių kamienų pa adigmas compa a i o e ela ŠVŽk a mės a dažodžio mo ologías
de desa ollo endencias y b uožus. po lo an o el obje i o de es e a ículo p esen a sinch onís ico
y inėjamo aš ijos paminklo mo ologija a chajiška, odėl ikslinga lygin i Zi-
xViii a. no es e ie as de k e ingiškių a mės aš ijos monunklo 1759 m. Ziwa o ma e iškojo
a džių (kaip i apsk i ai isų daik a a džių ipų6) kai ymo pa adigmas. analizuoja-
linksnia anja daik a a džių aidos opisą y, más impo an e, compa a con ac ualine ŠVŽk a mės
daik a a džių kai ybos sis ema. consecuen emen e analizándose en el a ículo con o madas
mencionadas kamienos daik a a džių aleg niación pa adigmas, se discu e analizables daik a a džių
galūnių o igen, in en amos explica his ó icos p ocesos de aidos del a da ozio, ki imų azones y
mo i os. Ziwa o y ŠVŽk da a compa a i a a mės pe mi ió p esen a econs uída xViii a. midu io
analizuojamosios a mės mo e iškojo linksnia anja daik a a džių mo ologiją. Ziwa o a mėje asignan
es mo e iškoyo aleg niación kamienai: ā y ā kamienai bei ē kamienas. Los p ime os dos kamienai
mu uamen e muy simila es, ellos di e encian sólo el es udio mos ó, que ie aaičių a mėje muy
supanašėję ā y ē kamienai. 6 sob e o os analizándose la esc i u a monumen o de obje os a a des
di e sniación ipos de e olución é. Vaičiakausky ė 2001: 119133; 2002a: 223236; Vaičiakauskienė 2005: 9199. 7
sob e Ziwa o g á ico y esc i u a ya más de una ez esc i o (plačiau ž . gi denis 2000a: 233257; 2000b: 183190;
kamiengalio p iebalsio minkš umu – dėl šios p iežas ies šiuos kamienus galima
bū ų ap a i ka u (plg. inkauskienė 1999). s aipsnyje minė i kamienai bus ap-
a iami a ski ai, nes ski iasi galūnių kilmė i į ai uoja galūnių žymėjimas eks e7 .
2001: 292326; gi denis, gi denienė 1997: 1144; gi denis, ski man 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2001:
119133; 2002a: 223236; 2002b: 47), po lo que en es e a ículo no se epi e.
54
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
ā I ā kaMienai
odos ā, ā kamienų daik a a džiai son ma e iškosios giminės, iene sie e
aleg nius ( a dininką, kilmininką, naudininką, galininką, įnagininką, ie ininką
(inesy ą) y šauksmininką), es núme os ( ienaskai ą, daugiskai ą y d iskai ą).
ā kamienas
Vienaskai a daugiskai a
V. ąka 5710 ~ nk8 V. ąkas 1089 ~ nkas K. gałwos, ąkas 11913 ~ gl os, nkas k. ąku 414 ~
nku n. zmona, dyinay ~ žmonas, din. n. źmonoms 2732 ~ žmuonoms g. ąka 217 ~ nka g. ąkas
29 ~ nks kalbojy 5914 ~ nko, dino, klbo 1. Vienaskai os a dininko galūnė es -a, ej.: [...] nie a
zwyczaiaws, idan bał a gałwa okiuw me iu numy um, ney miałwe Panna, an awęs i a
Įn. ąku 8117, ~ nk Įn. ąkomis 751 ~ nkoms
V . ąko 82, dyinoy 2119, dienoj 3215, V . ąkoʃy 916 ~ nkos
okay dek e as yzdu as 23524.
Š . ka una 2918 ~ k  .n Š. źmonas 1182 ~ žmonas
Lyginamojoje a mėje ienaskai os a dininko galūnė ambién -a ( nk ~ hand9, oba ~ ob), que
kildin ina de el seno ino ilgojo *-. senosios akū inės galūnės en el habla li uanas son su umpėjusios sob e
xiii a. pabaigą y xiV a. p adžią (būga 1961: 46; gi denis 2001: 173174; g ina eckis 1973: 267). 2. Vienaskai os
kilmininko galūnés es -as, -os, p z. : A neźyno e, jog ąnay jumis yzwede yz newales Fa aona; yz maces
ąkas nep ie elyzkas 1851921; En onces negiediekiemos p y su zawk y, pa a no łupomis, ale zy dy,
abyczaju o no egyn e, y p ikłodu, eypag y anos Zmonos Pagonkas 971618. en la ac ual k e ingiškių
a mée šakninio ki čia anja daik a a džių ienaskai os se žemaičių šnek ose neki čiuo as la gas
ci kum leksinės galūnės son umpėjusios an e io men e negu akū inės. mejo es o lo mues an
di e en es *-añ y *-n a liepinías. En el p ime caso ese Duga sis e a su ienbalsėjęs, pe o aún abie o
kilmininko galūnė y a -as, o galūninio – -uos ( nkas ~ añkos, obos ~ obõs).
Vienaskai os kilmininko galūnė kilusi iš *-s. kaip odo a mių y imai, šiau inė-
(p z.: ns. gal. d ba ‘da bą), segundooy no sólo su ienbalsėjęs, pe o ya pe ėjęs en mediá ico pakilimą
(p z.: 8 en el a ículo se u iliza pa a ejemplos e minales el š i Palemono y sus diak i iniai signos. 9 aquí
y adelan e ejemplos de la compa amía c eados a ículo au o és.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
55s aipsniai a icles ns. / įn. šk ‘šaka; da plg.: ns. nomb e. ąka 5710 y ns. įn. ąku
8117) (gi denis 2001: 174). neki čiuo ų galūnių ci kum leksiniai ocías žemaičių a mėse
más menos son educido (g ina eckis 1973: 272). analizábamos la esc i u a monumen o
del kilmininko o mas con i ma la ac ú, que neki čiuo a galūnė -ās a mėje yaiai
su umpėjo, a ki čiuo oji ( eikiausiai pe a pinę -o.s) in e o en -uos. 3. El
únicoaskai o bene icia io galúnes son las siguien es: -ay, -a = [a.]10, ejemplo. : S ojoy,
cuando u dydy nobaźen wu, cuda o Diewa ławkie aź ligi e e dienay, ne egiedamy
niekokie cuda, pa syganda 825; Abłudnikay ( ay i a błudyjen is) ne epkie ay źmogaws
ney mozokie , kas yz bu na mys a ale kas yz bu na paey a y zy dies, kaypo ayles
pyk as, we ym mo e i es, uź muśimas, y k om padabnes 863 ey6. en la ac ual ŠVŽk
a mée abo dadoasis aleg nis inigiasi -a. (lo . ~ ló ai, ob. ~ óbai). Ziwa as con i ma
que unaskai os bene icia io galūnė -a a mėje su ienbalsėjo de *-ai (plačiau ž .
Vaičiakausky ė 2002b: 18). ningún signos diak i ínicos, galincios ma ca ė i
mono ongizuado balsio longi ud, Ziwa o in é p e e nousó. sin ellos žemai iškas
su ienbalsėjusias galūnes -[a.] (beje, y -[e.]) puede insc ibi se sólo dig a ais -aa, -ee.
Ziwa o au o , seemusiai e i ando dig a o -aa, žemai išką ienaskai os 4. Vienaskai os
galininko galūnė es -a, p z. : Duiu os znoka, jog ku i az pabućiusiu y an cuyo ąka
naudininko o mą analizuojamame eks e pa a ojo os kelis ka us.
py mu pakieliu, aay se á 1342728. k e ingiškių ienaskai os galininko a ma coincide con
paliudy a Ziwa e, . y. kalbamojo linksnio galūnė es -a (lo a ~ ló ą, oba ~ óbą). lexión
del gale io
-a neabejo inai kildin ina desde *-añ.
5. Vienaskai os įnagininko galūnė es -u = [ọ], p z. : Weyziek en onces kaypo awa ąku Apaz ałams duna pa e,
leipdams, idau wyims dali um ne śikz ay, y kaypo ąkoy anu, y ąkoy u, ku yi nu anu jeme duna skiel um
811719. k e ingiškių a mėje ienaskai os įnagininko galūnė -ó ( nk ~ hand, obọ ~ óba) kildin ina desde *- < *-n
<*-n. el es udio e eló que la galúnia del emenino di e niamien o daik a a džių ienaskai os įnagininko
coincide con el masculino di e niamien o ipo o kamieno daik a a džių ienaskai os įnagininko galūne -ó < *-ō
(Vaičiakausky ė 2001: 121). aigi ya Ziwa o a mėje ue su apę daik a a džių o y ā kamienų ienaskai os
įnagininko o mas ( a plg. gi denis, gi denienė 1997: 13). 6. Vienaskai os inesy o o ma a ía: -o = [uo], -oj, -oy,
-ojy, p z. : Gałwo nu E zkieśiu ka unas (y ku ę kie u esdeśim is jun o wiezdays użgawa, ąnkiey ię diełodamy)
buwa onu gylu uk ąn e 3321113; Ale ay Jezus kalbieje apeyni Baziy ćūn kuna awa, ku ay ećioyoy dien yz
numy uśiu a sikiele 1151718; Jaw i a ćieas aquí 10 y adelan e según Ziwa o g á ico y ašliaą lauž ybiniuose
skampa se p esen an en ansli e uados a mės one ines, las cuales con esc i u a del ex o.

56
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
binkie ies g ey a, po que oj adinoj, galiema ij a a y y paim y, ek en ay nu mynes,
jog ningú nos ano ne a ims 1572628; We kie debeis, we k o ay li o as Wie ojy aos os
az as duo as We kie Pe kunay, y Dangaws galibes, sku P y G aba añko[je], obo ~
Po na 33315–18 .
Lyginamojoje a mėje ienaskai os inesy o o ma baigiasi -uo ~ -o(je) ( nko ~
obõ[je]). es secunda ias o igen galūnė, su gida de iejo loca i * ankāi i
pos poziciones *-én. aigi abudiamosios galūnés aida ue és a: *-āi + en > -ājén > -ōjẹ.
como osinas a i ma (2000: 181), pos poziciniai ie ininkai enían susi o ma se aún a *-āi,
*-ān o *-ēi, *-ēn umpėjimo, de lo con a io hoy end íamos ales o mas, como
* ankaje, *žemena). Vienaskai os inesy o o mas se con i ió en uno skiemeniu ilgesnės
po o os linksnių o mas, po lo que sus mo ologicamen e umpėjo.
senieji aš ai odo, kad su umpėjusių o mų jau bū a xVi–xVii a. aš uose (Zin-
ke ičius 1980: 192).
Ziwa o g a ikos i ašybos analizė leidžia eig i, kad au en iška ienaskai os ine-
sy o lexija laiky ina -uo; ( a plg. gi denis 1996: 221), y o as a ian es g a inas del
aleg ío hablado son ly ys paaukš ai in as del au o del ex o (plg. gi denis,
gi denienė 1997: 3132).
analizábamos ex o indica que xVIII a. mediodieje k e ingiškių ap iamojo kamieno
daik a a džių ienaskai os inesy o leksija ya había su umpída. 7 . Vienaskai os
šauksmininko galūnė -a, p z. : O co una p awedliwa ys! 33025 . en la ac ual
compa a i amoja a meza ā kamieno daik a a džiai šauksmininko o ma
ac iamen e no iene: ella es á coincabida con a dininku, di e encia sólo ki čiu (m g
~ me g). Šauksmininko leksija -ă, pe dudusi su mo ologική signi icación, ilgainiui
enía se nume ama, ej.: mo in, Onu (Zinke ičius 1966: 222; gi denis 1962: 60). ales
ecyklingos unisasi os o mans šauksmininko sin galūnės pasaci o y Ziwa e, ej.:
ma in 6121; żmon 681.
8 . plu aliskai os a dininko galūnė -as, p z. : Ale ąkas y koies su buwa u yz as, y a e
Ponas Jezuas Apa o mas yz yzkie ij eguł waykśćio 108911. plu aliskai os o mado
del nomb e k e ingiškių plo e e minasi ambién -as ( nkas ~ añkos, obas ~ óbos).
galūnė -as es ina de *-ās. las in es igaciones mues an, que e enaičius
ki čiuo as -ā labai anks i su umpėjo (gi denis 2001: 171; Vaičiakausky ė 2002b: 14).
pocougiskai os šauksmininkas de seno es á coinc apęs con muchosiskai os a dininku.
Ziwa e muchosiskai os a dininko y šauksmininko o mas ambién coinciden. 9.
plu alis a kilmininko galūnė es -u, p z. : O cuando ne olyi buwa, zwećiaw e Panna yzgy da
ąkma anu ieme en el ąku awa Suneli 351921; Po cuán día paźieg no ju i Elzbie a
Zacha ioiu y Jona, eje u Juzupu Panna y Naza e ha [...] 401718. en la ac ual ŠVŽk a mée
abo da i o aleg nio galūnė es i o ki čiuo a -u., o neki čiuo a -u, . y. coincida con
paliudy a ex o ( nku ~ añkų, ọbũ. ~
ob). kalbamojo linksnio galūnė kildin ina iš *-uñ .
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
57s aipsniai a icles /
Ziwa o a iškojo y mix o aleg nia io ipo de daik a a džių analizė (Vaičiakausky ė
2002a:236; 2002b: 223 18) leis ų eigi que los deik a a džių en cues ión ki čiuo a kilmininko
galūnė aún ue supues a con nosiniu balsiu (da plg. aleksand a ičius: 1963 102). sin eso, al
espėliojimą pod ía jus i ica el į a džio u Ziwa e o ma de kilmini os un 17410 o
d iga sio un akul a i us uso en posiciones imposibilūninėse, ej. : Kam munęs ape ay
kławi, cuando munymi ne yki, kławskies un, ku yi mu nęs kławe, nes az pa aiemnay ne
mokiaw nieka 174810; apskuns as 18817, skunðes 31410. 10. el usua io de múl iplescui os
galūné es -oms, ej. : Y yz kalbynieje iems ne i ykiema ju, y kyi iby śy dyis, jog ne no ieje
ykie y źmonoms, cuya egieje ij y yzk e ingiškių a mėje és e esque nio galūnė es -uom
nu my uʃiu kiełuʃi, ada ʃ oʃawoje anus y ba a 2731–3 .
( nkoms
11
~ añkoms, óboms ~ obóms) (plg. alminauskis 1931: 92). apam a iosios galūnės
ozis según a mės dėsnius di ongiza osi de -omus, que su gió de seno inės
*-āmus. iejos esc i os es udios mues an que xVixVii a. aún e an u ilizados
nesu umpėję naudininkai *šakāmus ‘šakoms, * ankāmus ‘ ankoms.
nos umpėjusių bene icia io o mas de es os días e mėse gene almen e
noap inkama. los dialec ólogos concue dan que los co os a ian es emp čiausiai
adquiló bajoaichios (plg. Zinke ičius 1966: 232), po lo que y Ziwa e uni e so amen e
adquilėjusios su umpėjusios naudininko o mas. 11 . muchosiskai os galionis a
iene galūnę -as, p z. : Dieł o kławpuis ąkas u dieju i paka ney kałbieje 1667.
Lyginamojoje a mėje muchosiskai os galininko o ma ambién -as ( nks ~ hands,
obs ~ óbas), que su umpėjo de *-s. algunos kalbininkai (kazlauskas 1968: ninko
189; Zinke ičius 1980: 195) linkę many i, kad ap a iamojo linksnio leksija kildin-
ina iš *-ns12. g eičiausiai (kaip i ki ų kamienų a dažodžių) daugiskai os gali-
senoji galūnė ue be n, . y. *-s, po que de o o hoy end íamos: *-ns →
-ns → -s → -s → -s.
12. múl iplescui os įnagininko galūnés son -omis, -oms, ej. : Az ug iawiu aquella
Bażnićiy ąkomis dy p a, o po yju dienu paʃ a iʃiu aną nawjy, ymis dienomis
18119–21; Y pabudyna Pons Diews Juzupa y Nikodema, ku yi iemy pazwaleny nu
Pyło a, a eje u obinoms<...> 24718.
en la ac ual k e ingiškių a mėje muchosiskai os įnagininko galūnė -uoms ( nkoms ~ añkoms, obũoms ~
obõms). nesu umpėjusių de discusión aleg nio o mas es gi dėjęs gi denis en una caninoje (gi denis,
Pab ėža 1998: 20; aún plg. Lka 1991: 66, žemėl. n . 63). Mo ológicamen e noqui ada galūnę mejo é mino11 En la
elšiškių a mėje ā ( ambién y ā bei ē) kamenų a dažodžių mul iiskai os naudininkas puede ene įnagininko
ki į bei p iegaidę, ej.: dinũoms ‘dienoms, m gũoms ‘me goms (gi denis
1996: 57, 103, 142).
12 sob e la o igen de es a lexión éase ambién. Pejiulis 1970: 311312.
58 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII je man enikė i i p iebalsinio kamieno
sona a Vaičiakauskienė
daik a a džiai (Zinke ičius, 1966, 233; da plg. ku -ā kamiengalis i galūnė *-ms.
muchosiskai os įnagininko galūnėje i pe eko mo ologicas signi icaciones y desapa eco
Vaičiakausky ė 2002b: 59). galūnė -uomis a si ado iš seno inės lie u ių *-āms,
de es a mane a abo daños aleg nio o ma coinc apo con muchosiskai os naudinikku. En
la ac ualidad el oxi onino de ki chiación galūnė di e encia del bene icia io sólo a la
llegada y con ella elacionadou a a auk iniu ki čiu13: el bene icia io o mas
ki chiuojamas i ap adicialmen e, įnagininko i agališkai; ba i ónico ki chiación
ambos aleg niai coinciden ( ambién é. aleksand a ičius 1963: 105). Ziwa as mues a que
en xVIII a. medio Pajú io žemaičiai k e ingiškiai aún usaban nesu umpėjusias o mas
mul iskai os įnagininko (su umpėjusių o mų analizuojamame ex o pasikė sólo pa ą
eces). 13. múl iplesiskai os inesy o galūnė es -osy = [uosẹ], p z. : Jey ne yzwiiu ąkoy su
p adu yma wyniu y ne idieiu py z a muna y wyi a wyniu, y ne ydieiu ąkas muna y zona
jo, no i ykieiu 271911.
nesu umpėjusias ie ininko (inesy o) o mas išlaikė ik kai ku ie k e ingiškiai
i pajū iškiai (gi denis, osinas 1976: 188–197), o šiaip lyginamojoje a mėje dau-
giskai os ie ininko galūnė y a -uos ( nkos ~ añkos[e], obũos ~ obõs[e]);
da plg. (aleksand a ičius 1963: 107). muchosiskai os inesy as ue un skiemeniu
ilgesnis que o as o mas pa adigmas, po lo que endęs mo ologicamen e
umpė i. Ziwa o análisis pe mi e alega que xViii a. medu yje ā kamieno
muchosiskai os icininko (inesy o) o mas aún no umpėjo.
ā kamienas
ā kamieno daik a a džių aleg niación no hay gausus. g an pa e es pasada en ē
kamieną14. Pe ėjimo p iežas is – neki čuo oje pozicijoje ga sai *-ā , *-an, *-a i
*-ē, *-en y a su apę į -e, plg. ( osinas 1971: 49). dėl šios p iežas ies galūninio
ki chiación daik a a džiai adqui ió seis homonimines o mas, y šakninio ki čiación
á uonias. aigi ya xVIII a. medu yje k e ingiškių a mėje yko mo e iškojo
linksnia anja daik a a džių (kaip, beje, i iso a dažodžio15) nop oduc i iųjų
kamienų pe ėjimas į p oduk i iuosius.
13 es o se puede a i ma sólo con ese a, po que ā kamieno a dažodžių daugiskai os naudininkas šiau ės
a mėje gali u ė i įnagininko ki į bei p iegaidę (gi denis 1996: 57, 103, 142).
žemaičių 14 en algunos abajos lingüo y os ā y ē kamienų daik a a džiai se a an jun os (aleksand a ičius
1963: 101116; Šiliauskai ė 1991). aquí ē kamieno obik a a dzii se a an po sepa ado. 15 Po más sob e Ziwa o
a mės a dazodio nop oduc i iųjų kamienų pasamien o a p oduc iuosius é. Vaičiakausky ė 2002a: 223236;
Vaičiakauskienė 2005: 9199.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
59s aipsniai a icles /
Vienaskai a daugiskai a
V. dwae 5520, poni 1817 ~ d sè, ponì V. duśies 5417 ~ dũ.šes K. dwaes 1519,
ponios 24712 ~ d .ses, k. dwaiu 8525 ~ d .u poũos n. dwaey 1714, duśiey 4424 ~
d sê. n. dwaioms 24228 ~ dosoms g. dway 1111 ~ d .sẹ g. dwaes 19017 ~
d sès Įn. dway 1910 ~ d s Įn. kojomis 5320 ~ kúojomìs V . baznicio 224,
baźnićioj 7921, dwaioy 7710 V . kojoy VI34 ~ kúojosẹ
~ bažnĩ.o, ~ d o Š. dwae 23610, poni VII2 ~ d sè, ponì Š. dwaes 24320 ~ d .ses 1.
16
Vienaskai os a dininko galūnés es -,a = [e], -e y -i, p z. : Y eyp awa duśie g ey a aną
a as, iey gie ay kaypo Panna zwećiawe ano yizkoi 501718; Day lywa din a Poni Aniołu
2871315.
ie kie e, y p yʃyweyziekie e, nes dwaʃe kuna y kawłu ne u : kayp muni ege e u yn-
i 26917–19; Tada a imk zapło a uż ʃawa ćiʃ a a, ku i eʃi Aniołams ligi, Tu pa i buʃi
Lyginamojoje a mėje ienaskai os a dininko galūnė -ẹ (d s ~ d asi, d ~ dali), que
su gió de seno inės *-. a mée (como y de odos los del no e ie as, excep o los
mismos me idionales y o ien ales sus pak aščius) ozis a po minkš ojo p iebalsio
siendo neki čiuo as pe pa eiginį balsį e susiau ėjo has a ẹ. e dad, juozas
aleksand a ičius (1963: 109) c ee que al a k e ingos a mée susiau ėjęs has a , pe o a gu, si es e
balsis galėjo iek susiau ė i17 .
Ziwa o a mėje, kaip odo pa yzdžiai, galūnės balsis da bu o nesusiau ėjęs.
Menė i g a inamen e unaskai os a dininko a ian es (išsky us -i), como indica
análisis del ex o g a icos, ma ca balsį e o -æ po j. sepa adamen e hay que menciona
la palab a poni (ponì ~ põni), cuyo galūnė -i (Zinke ičius 1966: 223). el inal -i
noapla ūnamien o indica que su gió de *- (būga 1958: 566). a menes es udios
mues an que ilguosius p alie u ių akū inių galūnių balsius, ambién y * y *,
su umpino odas a mės. los ie as del no e, di e en e de o os a minos, *, *
nesuplaké con *, * o *, *, ej.: ns. nomb e. g žì ‘g aži, dgs. al. mšks
‘miškus (Zinke ičius 1966: 116).
Vienaskai os šauksmininko o ma no di ie e del a dininko. 2. Unascai o kilminado iene
es as ex emidades: -es, -os, ejemplo. : Kał as aay u wadżio ojes, pyk os dwaes
apie as, me e 18214; Ponas Jezušas u e niky po we bu ne dielos g iża y Je uzalu 1213.
16 En la ac ualidad compa a i amojoje a mėje se u iliza o ma con ē kamieno galūne, ej.: d se ‘d asė(je). 17
aquí menciona que abbi asis e ki čiuo oje absoliu inėje galūnėje bas an e ecien emen e exis is a o no es
ie asaičių Žemaičių kal a ijos y ne a ėnų apylinkėse, más amplamen e sob e es o é. gi denis 2000a: 233236; más plg.
juškai ė, gi denis 1974: 9394.
66 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII g. dwy dyiny 1061,
sona a Vaičiakauskienė
aby kojy 22414 ~ d din, b ko Įn. dwym gałwym 31119 ~
d m gl m
1 . Feme iškojo aleg niación ipo a dažodžių d iskai os a dininko y galininko linksnių
galūnė es -y = [ẹ], p z. : Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y a e po am po dwyiu
dyinu awa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 1061 Y eypo ij yz æy kaypo iuna an
Lu nes, dydy wyny aby zwæćiawy kojy p y k iżiaws p ymuśiedie 2241315; Pa am ana u
uczćiwa y e e eye anane: y eyp zwieieiey, y mo ines awæs kałbie y de wayzdy
Dangaws , 2269. en la ac ual compa ada a manaje deli ian e dik a a des diskai os
a dininko y galininko coincide con la o ma paliudi as Ziwa e (d ž izd ~ d ì ž aĩgždi).
Ma e iškosios giminės d iskai os a dininko y galininko leksija -ẹ ~ -i kildin ina de
seno inės lie u ių *- (plg. kazlauskas 1968: 130; más ž . Zinke ičius
1980: 181).
2. d iskai os kilmininko galūnė es -u, p z. : Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y
a e po am po dwyiu dyinu awa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 10613. en la ac ual
k e ingiškių a mée daik a a džio d iskai os kilmininko galūnė ambién es -u (d jũ.
bobu ~ d ijũ. bóbų) y coincide con aba cados daik a a džių muchosiskai os
kilmininku.
3. d iskai os įnagininko galūnė es -ym = [ẹm], p z. : No in wyiny bu um weykiy bu wy,
ky y ułomny; ąku koju ne u iejy; kup o y, akły, dwym gałwym, kie u iomis ko
jomis [...] 3111720.
en la ac ual ŠVŽk a mée d iskai os įnagininko galūnė ambién -ẹm (d m šà km ~ d i šaki). debido al d iskai os
įnagininko o igen y aido exis a de di e sas explicaciónimos (plg. Mažiulis 1970: 209218; Zinke ičius 1980: 198). En
es e a ículo obse anci kazlausko hipo zės. aigi senosas d iskai os įnagininko o mų kamiengalis es
a dininko y galininko galūnė. los iejos es e aleg nio o ma enía galūnę -ma, posiblemen e de i usiana de *-m
(kazlauskas 1968: 128, 132; aún plg. aleksand a ičius 1967: 239; Zinke ičius 1966: 206). Veikiausiai k e ingiškių
abdiamosios d iskai os o ma es mo ologicas de o igen24 žemaičiai įnagininko (kaip, byje, y naudininko)
galūnės okalizmą p ide ino al nomb e y galūnės okalizmo del galininko. e minando analizado ipo de
daik a a džių d iskai os o mas de se icio se puede alega , que en iempos Ziwa o, como mues an dados
ejemplos, ya e an u ilizadas ales emeninocho ipo di e niación de daik a a džių d iskai os o mas, cuales
se usan y hoy k e ingiškių plo e (da plg. aleksand a ičius: 10 19634). 24 an anas salys es as k e ingiškių
d iskai os o mas a ó aiškin i one iškai, pe o a eso opš a au ų mo e iškosios giminės a dažodžio
galūnės -ẹm kilmė iš *ām; alli ų one icamen e explicado y ales o mas como (dộm) gaidộm ‘(d iem) gaidžiam,
po que compuinys *djă zemaičių a mėje es sup iešakėjęs an e hablaban d iga sių siau ėjimą (gi denis 2001:
430).

1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
67s aipsniai a icles /
IŠVaDOS ishanaliza us y compa us Ziwa o a mės y ŠVŽk mae iškojo
aleg niación daikginim e eló que desde xVIII a. medu io k e ingiškių a mėje
a a džių kamienų pa adigmas, galima da y i šias iš adas.
1 . Ziwa o a mės i ŠVŽk mo e iškojo linksnia imo daik a a džių pa adigmų ly-
esminių mo ologinių pokyčių neį yko. la aida de la mo ología de a mės
depende de la mo ología y la onología enominio.
2. ya xVIII a. medu yje k e ingiškių a mėje yko mo e iškojo linksnia anja
daik a a džių (kaip y iso a dažodžio) nop oduk i ijih kamienų pe ėjimas į
p oduk i iuosius.
3. y imas a skleidė, kad jau Ziwa o a mėje bu o su apę daik a a džių o i ā ka-
mienų ienaskai os įnagininko o mos.
4. jau xViii a. idu yje k e ingiškių a mėje mo e iškojo linksnia imo daik a a džių
unaskai os icininko (inesy o) o mas ue expe imen usios mo ologico
umpamien o. múl iplesicai os o mas (kaip, po beje, y a iškojo aleg niación)
aún no umpėjo. En es e momen o su umpėjusies ly ys habamosios
ca ac e ís icas sólo k e ingos šnek a. 5 . Ziwa o análisisé mues a que
ma e iškojo aleg niamien o daik a a džių plu iskai os naudininko o mas
mo ológicamen e cambii o has a xVIII a. medio io ex e uni e salmen e u ilizadas
su umpėjusios ly ys. 6 . Ziwa o a mée ma e iškojo aleg niación daik a a džių
muchiskai os įnagininko o mas desde naudininko sky ėsi sólo galūninio balsio i
p esencia. Lyginamojoje a mėje mencionados o mas dis i ia sólo p iegaidė y con
ella elacionado a i auk inis ki is. 7. como indica Ziwa o análisisé, xVIII a. medu yje
k e ingiškių a mėje ē kamieno daik a a džių leksija -es < *-ēs da sky ėsi nuo
galūnės -ẹs < *-s, plg.: meyles 3312 < *-ēs ‘meilės y ugnys 904 < *-s ‘ugnies. 8.En el ex o
bajo conside ación la o ma d iscai os a a, pe o dėsningas. Ziwa o iempos, como
mues an dados ejemplos, ya e an u ilizadas ales emeni ojo aleg niación ipo
daik a a džių d iskai os o mas, cuales u ilizadas y hoy k e ingiškių plo e.
Li e a Ū a
aleksand a ičius juoza s 1963: k e ingas a mės daik a a džio kai ybos
peculia idades y galūnių aida. Kalbo y a 9, 101117. alminauskis k., 1931: Vyskupo a.
ba anausko laiškai hugo webe iui. A chi um
Philologicum 2, 68116.
bazinys . 1995: 1759 año Ziwa o eiksmazodis y sus o mas (bakalau o abajo).
Uni e sidad de Vilniaus.
68 ac a
sona a Vaičiakauskienė
Linguis ica Li huanica LXVIII
būga kazimie as 1958: Rink iniai aš ai 1. Vilnius: Vals ybinė poli . i moksl. li .
leidykla.
búga kazimie as 1961: Rink iniai esc i os 3. Vilnius: Vals ybinė poli . i moksl. li .
edi o ial.
gi denis aleksas 1962: Ti kšlių a mės mo ología y palab as de da yba ( ank aš is).
gi denis aleksas 1996: Taip šneka i kšliškiai. Vilnius: Mokslo y encikopedijas edi o ial.
gi denis aleksas 2000a: Calbo y os abajos 1. Vilnius: Mokslo y enciklopedijas
edi o ial. gi denis alexas 2000b: Calbo y os abajos 2. Vilnius: Mokslo y
enciklopedijas edi o ial. gi denis aleksas 2001: Calbo y os abajos 3. Vilnius: Mokslo
y enciklopedijas edi o ial. gi denis aleksas, osinas alb e as 1976: algunos
samp o a imien os dialec ologicas oné ica cues iones. Bal is ica 12(2), 188197.
gi denis aleksas, gi denienė danu ė 1997: 1759 año Ziwa o índice. Vilgi denis aleksas,
nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
ski man as Pe as 1998: 1759 año Ziwa as. Vilnius: Mokslo y enciklopedijas edi o ial.
gi denis aleksas, Pab ėža juozas 1998: Žemaičių ašyba. VilniusŠiauliai. g ina eckis
Vladas 1973: His o ia de los a menes de Zemaičius. Vilnius: Min is. juškai ė ., gi denis
aleksas 1974: lo mismo y ne a ėnuose. Kalbo y a 25(1), kazlauskas jonas 1968: Lie u ių
93–94.
kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. kazlauskas jonas 1958: Li u ias palab as
i-kamieno daik a a džių ienaskai os įnagininko y ie ininko o mas de o igen
cues iónimu. Kalbo y a 1, 5167. kazlauskas jonas 1959: daik a a džių ()u
aleg niacimien o nykimas. Lie u ių kalbo y os p egun as 2, 1745.
kazlauskas jonas 1963a: a chajiškos p iebalsinio kamieno linksnių o mas.
Kalbo y a 6, 333334.
kazlauskas jonas 1963b: po el sis ema de ki čiación de a dazodio de la lengua li uanas daidos. –
Kalbo y a 7, 171–181.
LKa II – Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika. Vilnius: Mokslas, 1982.
LKa III A las del idioma Li uáneo 3. Mo ología. Vilnius: Mokslas, 1991. Mažiulis
Vy au as 1970: Bal ų y o os indoeu opeos lenguas elaciones. Vilnius: Min is.
Palionis jonas 1979: His o ia de la Li uanian li e a u ia language. Vilnius: Mokslas.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
69s aipsniai a icles /
Palionis jonas 1995: His o ia de la Li uania ašomosios lengua. Vilnius: Mokslo y
enciklopedijas edi o ial.
inkauskienė egina 1999: Ry ų aukš aičių u eniškių a dažodis: ac ual si uación y
is o inė aida (dak a o dise acija). Vilniaus pedagoginis uni e sidad. os albe inas
as 1971: Šaukėnų šnek os ā, ē i i kamieno daik a a džiai. Kalbo y a 23(1), 4954.
osinas albe as 1995: Bal os lengua de į a džiai: mo ologijos aida. Vilnius:
Vilniaus uni e sidad.
osinas albe as 2000: inesy o y adesy o o igen y aidos cues iónim. Bal is ica
34(2), 173–183.
subačius gied ius 1998: Žemaičių bend inės kalbos idėjos: XIX siglo comienzo.
nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Vililiauskai ė . 1991: 1759 años Ziwa o daik a a džių aleg niación sis ema (diplominis
da bas). Uni e sidad de Vilniaus.
Vaičiakausky ė sona a 2001: 1759 años Ziwa o o, io, iio kamienų daik a a džiai y su
aida. Kalbo y a 50(1), 119133.
Vaičiakausky ė sona a 2002a: 1759 Ziwa o i y p iebalsinio kamieno daik a a džiai y
sus aida. Bal is ica 36(2), 223236.
Vaičiakausky ė sona a 2002b: 1759 años Ziwa o a dažodžio di e niación sis ema (dak a o
dise ación). Vilniaus pedagoginis uni e sidad. Vaičiakauskienė sona a 2005: 1759 años Ziwa o u i
iu kamieno daik a a džiai y sus aida. Ac a linguis ica li huanica 53, 9199. Zinke ičius Zigmas 1966:
Lie u os dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1980: Li u ias lengua his ó ica
g ama ica 1. Vilnius: Mokslas. suMMa y he aim o he a icle was o esea ch and desc ibe he
de elopmen o he eminine- ype noun declension, wi h emphasis on he Ziwa o o 1759, he
nouns o eminine- ype declension in
he Ziwa o o 1759 and he Mo phological
de elopmen o hose nouns
w i en eco d o he 18 h cen u y no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he e a e h ee
kinds o s em iden i ied in he eminine- ype declension ā and ā s ems, and also ē s em in he
Ziwa o dialec . he i s wo
70 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII he immedia e pos -s em posi ion. as he p esen esea ch
sona a Vaičiakauskienė
p o es, a e y close simila i y can be obse ed be ween he s ems ā and ē in he Zemaiciai dialec .
o he h ee s ems a e e y much alike, he only di e ence being he pala alized consonan in
he esea ch p esen s an accu a e and consis en ly ca ied ou analysis o he a o emen ioned
noun s ems in e ms o he s udy o hei declension pa adigms, and he ob ained da a we e
compa ed wi h he da a o he p esen -day use in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec . gi en
solid g ounding: he o igin o noun in lec ions, some p ocesses in he his o ical de elopmen o
p ope names, causes and mo i es o change. he me hod o compa a i e s udy enabled us o
wi h he help o he me hod o inne econs uc ion, he ollowing poin s we e disclosed and
p esen he econs uc ed mo phology o nouns o he eminine- ype declension in he no he n
Zemaiciai o k e inga dialec o he mid-eigh een h cen u y. Zemaiciai o k e inga dialec in he 18 h
cen u y had al eady unde gone he p ocesses o duced. in he p esen -day use, educed o ms o
his kind a e ypical only o he sub-dialec o k e inga. he compa a i e s udy o he da a o he
he ho ough s udy and he subsequen analysis ca ied ou p o ide su icien g ounds o
s a e ha ha singula loca i e case o ms o he eminine- ype declension in he no he n
Ziwa o dialec and o he no he n Zemaiciai o k e inga dialec e ealed ha in he Ziwa o dialec ,
mo phological educ ion. al hough he o ms o plu al loca i e cases had no as ye been e-
in he nouns unde discussion, he s ems o he plu al ins umen al case and da i e case o ms
di e ed only in he p esence o he inal owel i. in he p esen -day dialec o k e inga, in he
eminine- ype declension, hese noun o ms a e di e en ia ed only by he onic accen and,
ela ed o i , he on ing o he s ess shi . hus, i is e iden ha he plu al da i e o ms in he
Ziwa o dialec had al eady been mo phologically educed. wi h e e ence o he nouns o he ē
s em, i should be no ed ha he in lec ion o he nouns o he ē s em speaks o he ac ha in
he mid-18 h cen u y, in he dialec o k e inga, he in lec ion -es < *-ēs s ill di e ed om he
in lec ion -ẹs < *-s, c .: meyles 3312 < *-ēs ‘meilės and ugnys 904 < *-s ‘ugnies.
Į eik a 2012 m. augpjücio 2 d.
sona a Vaičiakauskienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uania
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]