68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp is: žodžių da yba.
SLAVIZMAI VEIKSMAŽODŽIAI
IR SLAVIŠKOS ŠAKNIES
HIBRIDAI
Sla ic Loan Ve bs and Sla ic- oo Hyb ids
ANOTACIJA
Sla ų kalbų eiksmažodžiai lie u ių kalboje in eg uojami laikan is am ik ų aisyklių,
ačiau XVI–XVII a. LDK eks uose y a sla ų kilmės eiksmažodžių, u inčių nedėsningas
p iesagas (nebūdingas skoliniams a ba nea i inkančias sla ų kalbų eiksmažodžių-šal inių
p iesagų). Teks uose y a paliudy i i jų dėsningos p iesagos bend ašakniai skoliniai. Vieni
nedėsningų p iesagų sla ų kilmės eiksmažodžiai ne u i da ybos yšių su bend ašakniu
skolin u pama iniu žodžiu, ki i – u i (p z.: a buo i, -uoja, -a o ‘dažy i’ ChNT 404 : a ba
‘dažai, spal a’ SD1 31 < le. a ba ‘spal a, dažai’; usėnų фарба ‘dažai’; plg. a ba o i, -a o-
ja, -a ojo ‘dažy i’ DP 383, ChNT 25 < le. a bować ‘dažy i, su eik i spal ą, deng i dažais’;
usėnų фарбовати ‘dažy i’). S aipsnyje ap a iami abiejų g upių sla iškos šaknies eiks-
mažodžiai i pab ėžiamas jų da ybos p oblemiškumas.
ESMINIAI ŽODŽIAI: eiksmažodis, sla izmas, hib idas, skolinys, p iesaga.
ANNOTATION
Sla ic loan e bs a e usually in eg a ed in o he Li huanian language in acco dance
wi h ce ain ules. Howe e , some Sla ic- oo loanwo ds o he 16 h–17 h cen u y ex s
o he G and Duchy o Li huania con ain su ixes ha do no ha e analogies in he Sla-
ic languages o Sla ic su ixes a e no in eg a ed acco ding o he usual model. Com-
mon- oo wo ds wi h egula su ixes a e eco ded in he same ex s oo. A pa o Sla-
ic oo e bs do no ha e an unde lying bo owed wo d in he Li huanian language; ye
ano he pa o i egula Sla ic- oo e bs can be explained by he p ocess o de i a ion
in he Li huanian language ( o example, a buo i, -uoja, -a o ‘ o pain ’ ChNT 404 : a ba
‘pain , colou ’ SD1 31 < Polish a ba ‘colou , pain ’; Ru henian фарба ‘pain ’; plg. a ba o i,
-a oja, -a ojo ‘ o pain ’ DP 383, ChNT 25 < Polish a bować ‘ o pain , o colou , o co e
S aipsniai / A icles 69
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
wi h pain ’; Ru henian фарбовати ‘ o pain ’). The a icle p esen s bo h g oups o hese
Sla ic- oo e bs and he p oblem o hei o ma ion.
KEYWORDS: e b, Sla ism, hyb id, loanwo d, su ix.
ĮVADAS
Lie u ių kalbos skoliniais, o ypač sla izmais, domimasi jau nuo seno. Šių y-
inėjimų iš akomis galima laiky i Alexande io B ückne io Die sla ischen F em-
dwö e im Li auschen (1877), ėlesnį s ambų P ano Ska džiaus eikalą Die sla-
ischen Lehnwö e im Al li auischen (19311). Apie lie u ių kalbos sla izmus daug
i išsamiai y a ašęs Kazimie as Būga (Būga I–III). Jo da buose pa eikiama ne-
mažai a gumen ų, ku ių iki ol ūko, kodėl skoliniui p iski iama ienokia a
ki okia kilmė, pap as ai šie a gumen ai y a one inio pobūdžio. Lie u ių kalbos
skoliniai nag inėjami i Zigmo Zinke ičiaus (Zinke ičius 1968, 1974, 1988,
1997, 2002), Jono Palionio (Palionis 1967), Ju gio Lebedžio (Lebedys 1977),
Vinco U bučio (U bu is 1992, 1993) i ki ų mokslininkų (O ębski 1965; Ka -
delis 2003; Siau ukienė 1987; Dini 1987, 1989, 1993; Аdoma ičiū ė 1978, 1982,
1984; Widłak 2012; K egždys 2012, 2013, 2014) da buose. Daugumoje minė-
ų y imų dominuoja skolin i a dažodžiai. P ie naujesnių negausių skolin ų
eiksmažodžių nag inėjimo da bų p iski ini Ju gio Pake io (Pake ys 2013),
Ki illo Kozhano o (Kozhano 2014) s aipsniai.
Minė os li e a ū os kon eks e galima eig i, kad skolin i eiksmažodžiai y a
y inė i daug mažiau, no s okių sla izmų p oblema aki aizdi – nė a aiški a-
kosky a a p skolinių i lie u ių kalbos de i a ų iš pasiskolin ų a dažodžių.
Skoliniais pap as ai adinami žodžiai, į ai ių kon ak ų (ekonominių, kul ū i-
nių, poli inių i . .) me u a ėję iš ki ų kalbų (Jakai ienė 2009: 227) a iš ki ų
kalbų (a a mių) kilę kalbos elemen ai (LKE 2008: 501). Pagal kilmę skoliniai
ski s omi į a ėjusius iš kaimyninių kalbų i a ėjusius iš olimesnių pe a pines
kalbas, . y. a p au inius žodžius. Esminis ski umas a p šių d iejų žodžių
g upių y a šal inis: a p au iniams žodžiams s a bus y a pi minis šal inis, iš
ku io žodis p adėjo plis i po į ai ias kalbas.
Pap as ai a ski i skolinius nuo indigenių žodžių nesudė inga. Keblumų gali
kil i, jeigu analizuojami labai seni skoliniai. Igo is Koškinas, y inėdamas la ių
kalbos sla izmus, a k eipė dėmesį ne į kelias skolinių p oblemas: jų ch onolo-
giją i keblumą nus a an , a eiksmažodis y a sa as žodis, a skolinys (Кошкин
1 Ž . Ska džius 1998.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
2014: 2). Lie u ių kalbo y oje ši p oblema nė a akcen uojama, be XVI–XVII a.
LDK eks uose esama eiksmažodžių, ku ie ienų y inė ojų laiky i skoliniais,
ki ų – ne. Kaip pa yzdį galima pa eik i god i, -ja (-o), -jo, gdo i, -oja, -ojo
KN SE 249, SD1 231, SD3 373 ‘gal o i, many i, no in ką a simin i’; 2. ‘mąs y-
i, s a s y i’; 3. ‘užjaus i, gailė i, pasigailė i’; 4. ‘ ūpin is’; 5. ‘ge b i’; 6. ‘gaben-
i, auk i’. Wojciechas Smoczyńkis y a ašęs, kad anksčiau bu o many a, jog
eiksmažodis god i, -ja (-o), -jo, gdo i, -oja, -ojo y a skolinys (Smoczyński
2008: 75). LKŽe apsk i ai nenu odoma, a šis eiksmažodis y a skolinys, pa ei-
kiamas ik palyginimas su bal a usių kalbos eiksmažodžiu. O la ių kalboje
gādā nelaikomas skoliniu, eigiama, kad ai okios pa kilmės žodis kaip i lie-
u ių god i, -ja (-o), -jo, gdo i, -oja, -ojo i sla ų a i inkami eiksmažodžiai
(Ka ulis 1992: 275).
HIBRIDŲ SAMPRATA
Žodžiai, esan ys a p indigenių žodžių i skolinių, y a hib idai. E alda Ja-
kai ienė adina juos „ a piniu skolinių a ian u“ (Jakai ienė 2009: 211). Vis
dėl o iksliau juos bū ų a ski i nuo skolinių, nes hib idai u i i sa ų, i sko-
lin ų mo emų. Bū en čia i iškyla skolin ų eiksmažodžių p oblema ika: kai į
lie u ių kalbą iš ki ų kalbų y a pe imamas pa s eiksmažodis i jo bend ašak-
niai a dažodžiai, y a galimybė, kad da ybinis yšys užsimezgęs lie u ių kal-
bos di oje i žodis y a hib idas, . y. lie u ių kalbos edinys iš skolinio su in-
digeniomis p iesagomis (p z.: ubežio i, -ioja, -iojo SD3 75 ‘ es i ibą’ : ubžius
1. ‘ e i o ijos iba, siena’; 2. ‘pl. am ik as apib ėž as plo as, s i is’; 3. ‘žemės
ėžio, lauko iba, ežia’). Tai ypač yšku, kai eiksmažodžiui kalboje ecipien-
ėje2 su eikiama p iesaga, o maliai nea i inkan i sla ų kalbų eiksmažodžių
p iesagos. Pe iman sla izmą eiksmažodį i in eg uojan jį į lie u ių kalbą,
pap as ai laikomasi p iesagų a liepimo, . y. lenkų, y ų sla ų p iesagų -ować,
-овати (-овaть, -авaть, -eвaть) eiksmažodžiai lie u ių kalboje u i p iesagas
-a o i, -a oja, -a ojo (lie. a enda o i, -a oja, -a ojo DP 294 < le. a endować a ba
usėnų арендовати); lie u ių kalbos eiksmažodžiai su -y i, -ija, -ijo a i inka
sla iškuosius eiksmažodžius su p iesagomis -ić (-yć), -ити (-ыти) (lie. b y i,
-ija, -ijo MP 36, KN SE 237, ChNT 327 < le. bawić a ba usėnų бaвити); su -(i)
o i, -(i)oja, -(i)ojo – sla ų kalbų eiksmažodžius su -ać, -aтu (-aць, -aть, -ять)
(lie. buj i, -ja, -jo KN G 168, ChNT 368 < le. bujać a ba usėnų буяти; sen.
2 Te minai kalba dono ė i kalba ecipien ė a ojami emian is J. Wohlgemu ho knyga (Wohlge-
mu h 2009: 51). Pi masis e minas apib ėžia skolinančią kalbą, an asis – kalbą, ku i skolinį
pe ima.
S aipsniai / A icles 71
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
u. буѩти). Vis dėl o XVI–XVII a. LDK eks uose y a paliudy i sla iškos ša-
knies skoliniai, ku ių p iesagos y a -(i)uo i, -(i)uoja, -(i)a o bei -(i)au i, -(i)auja,
-(i)a o, ne u inčios analogijų sla ų kalbose i nea i inkančios sla izmų in eg a-
imo sis emos. Pas a ųjų p iesagų sla iškos šaknies eiksmažodžiai ne u ė ų
bū i apa inami su skoliniais, a i inkančiais sla ų kalbų eiksmažodžius iek ša-
knimi, iek p iesagomis. Kon as as a p d iejų šių g upių eiksmažodžių aki-
aizdus, kai senuosiuose aš uose šalia dėsningo skolinio (pa yzdžiui, lie. ūg i
DP 225, KN SE 243, ChNT 25, SD1 36 iš sen. u. ругaти (CPЯ XXII 232)) y a
už ašy as i nedėsningas eiksmažodis (lie. ūgo i SD3 500), ku is šak nimi bei
eikšme nesiski ia nuo sla ų kalbų eiksmažodžių.
Kai lie u ių kalboje, o ypač uose pačiuose aš uose, y a paliudy as i gali-
mas okio nedėsningo eiksmažodžio pama inis žodis, . y. skolin as a dažo-
dis, p iesagų nea i ikimai dažniausiai paaiškinami da ybos p ocesu su a iksais.
De i acija lie u ių kalbos di oje pap as ai lydima i būdingos ka ego ijos. Ge i
okio p oceso pa yzdžiai y a sb in i, -ina, -ino ‘da y i sėb u, dalininku’ SD3
175, jo bend ašaknis žodis sėb áu i, -áuja, - o, sb au i, -auja, -a o 1. ‘bend au-
i, d augau i’; 2. ‘pusininkau i’ DP 416, KN G 85, SD1 99 i s odbáu i, -áuja,
- o ‘bū i kieno es u ėse’ SD3 71. Pas a asis eiksmažodis y a ipiškiausias
daly a imo eikšmės ka ego ijos na ys: u i da iausią daly a imo eikšmės e-
dinių p iesagą -au i i jo pama inis žodis y a abs ak as. Sb in i, -ina, -ino iš-
es as su i in ak i y ams būdinga p iesaga -in i iš skolinio sb as, -ė, sb as, -ė,
sèb as, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95. Tokių edinių pama inis žodis
pap as ai i y a gy ų bū ybių pa adinimai (DLKG3: 388). Sėb áu i, -áuja, - o,
sb au i, -auja, -a o uo a pu y a s a y as, nuo sb in i, -ina, -ino besiski ian is
ne ik eikšme, be i p iesagomis.
Sb in i, -ina, -ino, s odbáu i, -áuja, - o i ki i panašūs eiksmažodžiai da-
ybos požiū iu u ė ų bū i laikomi hib idais. LKE pa eikiamas hib idų apib ė-
žimas y a gama pla us: „ ai žodžiai, be sa o, u in ys i ki ų kalbų nekai ybinių
mo emų. Hib idai pap as ai a si anda dėl kalka imo, skolinių pe di bimo a -
ba pe žodžių da ybą, a ojan jau pasiskolin as mo emas“ (LKE 2008: 207).
Bene labiausiai į hib idų ie ą lie u ių kalbos sis emoje gilinęsis S asys Keinys
y a a k eipęs dėmesį, kad hib idas pi miausia y a leksikologijos e minas, „nes
jis iš dalies y a žodžių ski s ymo pagal kilmę sis emoje ( a pinė g andis a p
skolinių i indigenių žodžių)“ (Keinys 1984: 117), be jis nea siejamas nuo žo-
džių da ybos, nes bū en pe ją a si anda hib idai – esminė hib idų sąlyga y a
aiškus jų pama inis žodis (Keinys 1984: 114). Taigi okie eiksmažodžiai kaip
sb in i, -ina, -ino, s odbáu i, -áuja, - o i ki i panašūs a ejai a i inka šį hib idų
apib ėžimą: jie u i sla išką šaknį, indigenią p iesagą i pama inį žodį. Be o, jų
eikšmės y a modi ikuo os palygin i su g e inamais sla iškais eiksmažodžiais
a ž elgian į pama inių žodžių i p iesagų eikšmes.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Vis dėl o nė a aiški ų sla iškos šaknies eiksmažodžių, ku ie lie u ių kalbo-
je ne u i pama inių žodžių, ačiau in eg acijos me u ga o nedėsningas p iesagas,
ie a (pa yzdžiui, minė asis ūgo i). Joachimas G zega, p is a ydamas klasiki-
nę Be zo skolinių in eg a imo schemą, skolinius ski s o į is dalis, pa em as
in eg a imo būdu: impo a imą (impo a ion), dalinę subs i uciją (pa ial subs-
i u ion) i subs i uciją (subs i u ion). Pi moji dalis – impo a imas – y a ski s-
oma da į d i dalis: kai skolinys nep i aikomas p ie ecipien ės mo ologinės
sis emos (pa yzdžiui, me o), i kai p i aikomas. Pas a uoju a eju ai i bū ų
skoliniai, pi muoju – kai ku ie a p au iniai žodžiai. Tuo a pu subs i ucija – ai
e iniai, kai pamo emiui iš e čiami žodžiai a ba iš isi azeologizmai (G zega
2003: 25). Rūgo i ipo žodžiai, a ody ų, jeigu emiamasi Be zo klasi ikacija,
u ė ų p iklausy i dalinei subs i ucijai, adinamiesiems skolin iems mišiniams
(loan blend). Vis dėl o pas a ieji sup an ami ki aip: ai y a sa o i iš e s o žo-
džio junginiai (pa yzdžiui, okiečių Showgeschä pagal an. show business) a ba
sudu iniai žodžiai. Pa s G zega juos adina hib idiniais mišiniais (hyb id com-
posi es) (G zega 2003: 28). Lie u ių kalbo y oje okie daliniai mo eminiai e -
imai, kai dalis mo emų pakeičiamos lie u iškomis (pa yzdžiui, an i y iausy-
binis), p iski iami i gi hib idams (LKE 2008: 207). Bū ina pab ėž i, kad pusiau
e iniai gali bū i laikomi hib idais, be ne a i kščiai (Keinys 1984: 115). Vis
dėl o ūgo i ipo eiksmažodžius a gu kad galima p iski i puskalkėms, nes
p iesagų e imas kaip ak as y a labai abejo inas. Be o, jis bū ų isiškai chao-
iškas. Pa yzdžiui, eiksmažodis š au i, -auja, -a o DP 189 y a ga ęs p iesagą
-au i, no s uk ainiečių kalbos a mių eiksmažodis старyвати (ECУM V 398),
šal inis, lem ų p iesagą -a o i, o elio i, -ioja, -i o DP 628 jau u i p iesagą
-iuo i, no s galimi šal iniai (uk. a m. трeлювати (ECУM V 628), le. a m. e-
lować (SJP VII 107)) ėlgi ody ų -a o i.
Į lie u ių kalbą in eg uo as skolin as a dažodis nelaikomas hib idu, nes ga-
lūnė u i ik g ama inę unkciją (Keinys 1984: 115). Minė ame eiksmažodyje
ūgo i -uo- y a p iesaga, - i a lieka g ama inę unkciją, be čia nė a pama inio
žodžio. Ano U bučio, ai nė a ik šaknimi pa em a de i acija. No s jis nepa ei-
kia eiksmažodžių pa yzdžių, galima sup as i, kad į ai siūloma žiū ė i kaip į
mo ologinės adap acijos ap aišką, ku i neduoda naujada ų. Dėl jos gali a si as-
i ik o pa ies žodžio a ian ų, kai anksčiau pasiskolin as a šiaip žodis pe da-
omas i a iksas ė a mo ologinis sandas, šalia gali unkcionuo i abu a ian ai
(U bu is 1978: 115). Jau minė a, kad ūgo i ipo sla izmai ne u ė ų bū i e i-
nami kaip i dėsningieji skoliniai, be o, ai nė a puskalkės. Remian is U bučio
min imi, okie a ejai gali bū i e inami kaip skolinio pe di biniai (kai šalia
y a paliudy as dėsningas skolinys) a ba pe di biniai a ski o in eg a imo me u
(kai šalia nė a paliudy as dėsningos p iesagos skolinys). Remian is LKE plačiu
hib idų apib ėžimu bei uo, kad jiems p iski iami i skolinių pe di biniai, jie
S aipsniai / A icles 73
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
adinami hib idais. Siekian aiškumo, eiksmažodžiai, ne u in ys sla ų kalbo-
se ikslių a i ikmenų, pagal opoziciją da ybiškai neskaidus / da ybiškai skaidus
ski s omi į d i hib idų ūšis – adap acinius i de i acinius. Šių žodžių g upių
pa adinimai disku uo ini, ačiau jų a sky imo pag indas aiškus: jeigu skolin os
šaknies eiksmažodžio p iesaga kalboje ecipien ėje nea i inka kalbos dono ės
p iesagų i kalboje ecipien ėje nė a paliudy as bend ašaknis eiksmažodžio
žodis – po encialus da ybos pama as, oks eiksmažodis y a laikomas adap a-
ciniu hib idu. Jeigu kalboje ecipien ėje y a paliudy as bend ašaknis eiksma-
žodžio žodis i a p jų įž elgiamas da ybos yšys, oks eiksmažodis y a de i-
acinis hib idas.
HIBRIDŲ IR SKOLINIŲ SANTYKIS
Iš XVI–XVII a. LDK idu inio i y inio senųjų aš ų kalbos a ian ų eks-
ų3 bu o iš ink i sla iškos šaknies eiksmažodžiai, ku ie y a ga ę p iesagas,
o maliai nea i inkančias sla ų kalbų eiksmažodžių, bei jų bend ašakniai žo-
džiai – dėsningieji skoliniai, siekian nus a y i, a a p adap acinių hib idų i
dėsningųjų skolinių pas ebimas eikšmių ski umas. Visus su ink us eiksma-
žodžius galima suski s y i į kelias g upes:
• Sla ų kilmės eiksmažodis u i nedėsningą p iesagą, palygin i su šal i-
niu, i ne u i da ybos yšių su lie u ių kalboje a ojamais pasiskolin-
ais žodžiais, ne u i XVI–XVII a. LDK aš uose paliudy ų bend ašaknių
dėsningų skolinių. Tokių eiksmažodžių iš iso as a 74.
3 Medžiaga ink a iš indeksų (Mikalojaus Daukšos Pos illa Ca holicka (Kudzinowski 1977); Mi-
kalojaus Daukšos Ka hechismas a ba moksłas kiekwienam k ikszczionii p iwal s (Jakšienė, Palionis
1995); Kons an ino Si ydo Dic iona ium ium lingua um (Pakalka 1979, 1997); Kons an ino
Si ydo Punk ay sakimu (Spech 1929); Samuelio Bogusla o Chilinskio Naujojo Tes amen o
(Kudzinowski 1964); „Knygos Nobažnys ės“ leksika (I dalis) (Jakulis 1995)) i paskelb ų konko -
dancijų (1605 m. anoniminio ka ekizmo; Robe o Bella mino ka ekizmo; Saliamono Moze kos
Sla očinskio Giesmes ikieim y ka holickam p idia ancias; Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y
Li ewskie; P adžios pamokslo; Ju gio Kasakauskio Rožančius š enčiausios Ma ijos).
4 Išpėlio i, -ioja, -iojo 1. ‘iš emp i k yžiuojan ; nuk yžiuo i’; 2. ‘muš i’ DP 145, MP 153, SD3 137,
SPII 24 < plg. b u. a m. пялiць (ЭСБМ X 296); uk. a m. п′ялити (ЭСБМ X 296); u. a m.
пялить (CPНГ XXXIII 213).
Š au i, -auja, -a o 1. ‘kalbė i, pos ingau i, šnekučiuo i, senau i’; 2. ‘juokus k ės i, juokau i’
DP 189 < uk. a m. старyвати (ECУM V 398); u. a m. cтаровать (CPНГ XLI 79).
Tlka y i, -ija, -ijo ‘ e ėjau i’ DP 385 < usėnų толковати (ГСБМ XXXIII 384); sen. u.
тoлковати (CДрЯ XXIX 404).
Huliuo i, -iuoja, -ia o ‘lėbau i, ūž i, linksmin is’ ChNT 128 < le. a m. hulać (SGPK II 196; SJP
II 31).
ANŽELIKA SMETONIENĖ
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
• Sla ų kilmės eiksmažodis u i nedėsningą p iesagą, palygin i su šal iniu,
i ne u i da ybos yšių su lie u ių kalboje a ojamais pasiskolin ais žo-
džiais, be šalia u i dėsningos p iesagos bend ašaknius skolinius. Tokių
eiksmažodžių y a ik 4, jie bus ap a i ėliau.
• Lie u ių kalbos sla ų kilmės eiksmažodis u i nedėsningą p iesagą, paly-
gin i su galimu šal iniu, be gali bū i siejamas su a i inkamu pasiskolin u
žodžiu. Ki aip a ian , šios g upės eiksmažodžiai y a de i a ai – hib idai,
jų as a 115. Va ian o su dėsninga p iesaga, palygin i su a i inkamu sla ų
kalbų eiksmažodžiu, XVI–XVII a. LDK eks uose neap ik a.
• Lie u ių kalbos sla ų kilmės eiksmažodis u i nedėsningą p iesagą, pa-
lygin i su galimu šal iniu, i u i da ybos yšį su bend ašakniu lie u ių
Kas y au i, -auja, -a o ‘žais i kauleliais’ DP 30 < le. kos y ować (SPol XI 11).
Palieca i, -a ja, -a jo 1. ‘pa es i, pa ikė i, paski i, paauko i’; 2. ‘pažadė i’ DP 177, KN G 283,
ChNT 225, JE5 213, PP 34, KR 17 < usėnų полецати, полицати, полѣцити (ГСБМ XXVI
136; МДСУМ II 163); le. polecić (SS VI 343).
T elio i, -ioja, -i o ‘ emp i, ilk i’ DP 628 < uk. a m. трeлювати, трилювати (ECУM V
628); le. a m. elować (SJP VII 107).
5
Kalėd i, -ja, -jo 1. ‘ ink i Kalėdų do anas’; 2. ‘elge au i’; 3. ‘apie Kalėdas apsilankan ink i
duokles (apie kunigą i bažnyčios a nus)’ SD3 112 : kalėdà DP 57, KN G 129, SD1 59 < usėnų
коледа, коляда (ГСБМ XV 191).
Psnykau i, -auja, -a o; pasnykáu i, -áuja, - o ‘susilaiky i nuo kokio no s mais o (pp . mėsos,
pieno) eligijos nus a y omis dienomis’ PK 88, DP 20, MP 108, ChNT 12, SD1 282, SPII 5 :
psnykas DK 89, DP 109, SD1 280, SPII 5 < usėnų посникъ (ГСБМ XXVII 140).
Sėb áu i, -áuja, - o; sb au i, -auja, -a o 1. ‘bend au i, d augau i’; 2. ‘pusininkau i’ DP 416, KN
G 85, SD1 99 : sb as, -ė, sb as, -ė, sèb as, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95 < usėnų cябръ
(МДСУМ II 383).
Sb in i, -ina, -ino ‘da y i sėb u, dalininku’ SD3 175 : sb as, -ė, sb as, -ė, sèb as, -ė DP 293, KN
SE 221, SD1 26, JE1 95 < usėnų cябръ (МДСУМ II 383).
S odbáu i, -áuja, - o ‘bū i kieno es u ėse’ SD1 71 : s odbà DP 51, MP 67, KN G 223, SD1 71,
SPI 214, JE1 22, BK 23 < b u. свадьба, свадба (ГСБМ XXXI 71).
He e ikuo i, -uoja, -a o ‘ e s i, adin i e e iku’ KN SE 120 : he e kas, -ė, he è ikas, -ė, hè e ikas, -ė
DP 68, SD1 50, KN SE 5, KR 56 < le. he e yk (SPol VIII 328; SP).
Ky áu i, -áuja, - o ‘gud iai, klas ingai, suk ai kalbė i, elg is’ SD1 13 : ky s KN M 53, SD1 13;
k as KN G 57, ChNT 288 < le. chy y (SPol III 392); sen. u. хытрыи, хитрыи (СДЯ III 1430).
Nepakajo i, -oja, - o 1. ‘neduo i amybės’; 2. ‘ne im i, ne imau i’ KN SE 57 : nepakjus DP
220, SD1 95, KN G 251 < le. niepokoj (SPol XVII 504); sen. u. непокои (CPЯ XI 221).
Razbajáu i, -áuja, - o ‘bū i azbaininku, plėšikau i, žudy i’ DP 308 : azbjus (LKŽe) < usėnų
рaзбой (ГСБМ XXIX 446); розбой (ГСБМ XXX 168; ССМ II 287); le. ozbj (SS VII 502); u.
рaзбоu (CДЯ III 21); u. рaзбой, розбой (CPЯ XXI 140).
S o as áu i, -áuja, - o; s as au i, -auja, -a o ‘bū i s o as a, ei i s o as os pa eigas’ DP 25 :
s as a, s as a, s as a, s o as à DK 82, DP 6, KN SE 276, ChNT 423, SPII 166, JE1 6, BK 15
< usėnų староста (ГСБМ XXXII 342); староста, старостѣ, старостѧ (ССМ II 381); le.
s a os a (SPol VIII 418); u. староста (CДЯ III 496; CPЯ XXVIII 11).
S aipsniai / A icles 75
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
kalbos skolin u žodžiu, pap as ai a dažodžiu. XVI–XVII a. LDK eks-
uose y a paliudy i bend ašakniai šios g upės eiksmažodžių žodžiai –
skoliniai, ku ių p iesaga o maliai a i inka sla ų kalbų eiksmažodžių
p iesagas.
DERIVACINIAI HIBRIDAI
Pas a osios g upės eiksmažodžiai įdomūs uo, kad gali a skleis i, a sma -
kiai ski iasi skolinių eiksmažodžių i iš skolin ų žodžių lie u ių kalbos di oje
iš es ų eiksmažodžių eikšmės. XVI–XVII a. LDK eks uose as a 12 eiks-
mažodžių po ų. Pi mojoje pozicijoje pa eikiamas egulia usis skolinys, an o-
je – edinys iš jau pasiskolin o pama inio žodžio: a ie a i, -a ja, -a jo DK
99, DP 59, SG1 47, KN G 196, ChNT 267, KR 19, SD3 110, SPI 41, JE1 19 /
a ie o i, -oja, - o KN SE 182; a p y i, -ija, -ijo PK 216, DP 18, KN SE 99,
ChNT 63 / a p o inė i, -inja, -injo DP 582, KN M 20, ChNT 95, PP 27, KR
3; bu sa i, -a ja, -a jo DP 515 / bu sy i, -ija, -ijo DP 515; a ba o i, -a o-
ja, -a ojo DP 383, ChNT 25 / a buo i, -uoja, -a o ChNT 404; la a i, -a ja,
-a jo SD1 74 / la áu i, -áuja, - o DP 574; me y i, -ija, -ijo KN SE 105, SD1 10,
JE1 87 / mie o i, -oja, - o DK 142, SG1 57, KN SE 20, ChNT 16, SD1 106,
SPI 179, JE1 87; mū a i, -a ja, -a jo SD3 434 / mū y i, -ija, -ijo MP 93, SD3
207; pė na o i, -a oja, -a ojo SD1 10 / pė ny i, -ija, -ijo SD1 88; p i by i, -ija, -ijo
DP 397, ChNT 368 / p i obinė i, -inja, -injo DP 35; ubžy i, -ija, -ijo ChNT
19, SD1 111, SPI 79 / ubežio i, -ioja, -iojo SD1 75; sdy i, -ija, -ijo DK 37, PK 51,
DP 101, MP 249, SG1 78, KN G 174, ChNT 237, SD1 115, SPI 4, PP 11, KR 13,
JE1 51, BK 16 / sdin i, -ina, -ino ChNT 26; anca i, -a ja, -a jo SD3 165 /
anco i, -oja, - o ChNT 72.
Hib idų i egulia iųjų skolinių už ašymo senuosiuose aš uose endencijų
nė a. Ka ais i hib idas, i egulia usis skolinys už ašy i apy iksliai ienodai, o
kai ku iais a ejais hib idas y a ne dažnesnis. Taip pa negalima suklasi ikuo i
skolinių i hib idų emian is abiejų ipų žodžių p iesagomis. Pa yzdžiui, ienu
a eju egulia usis skolinys u i p iesagas -a i, -a ja, o hib idas – -áu i, -áuja
(kaip la a i i la áu i), ki u – hib idas jau u i ki okias p iesagas (kaip a ba-
o i i a buo i). Ši oks hib idų p iesagų nepas o umas galė ų bū i paaiškin as
ik pačių edinių da ybos ka ego ijomis.
Válnin i, -ina, -ino 1. ‘da y i lais ą, aduo i’; 2. ‘da y i palaidą, palaidesnį, lais esnį’ PK 69, KN
SE 11 : álnas, -à, álnas, -a, al nas, -a DP 340, KN SE 207, SD3 196 < usėnų вольный, волный
(ГСБМ IV 165; МДСУМ I 112); le. wolny (SS X 292; SP); u. волныи (CДЯ I1 279; CPЯ III 17).
ANŽELIKA SMETONIENĖ
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
1 LENTELĖ. Hib idų i jų pama inių žodžių eikšmių san ykis
HIBRIDAS PAMATINIS ŽODIS
La áu i, -áuja, - o L as
1. alka au i, gi uokliau i, paleis u au i; 1. alka a, gi uoklis, paleis u is, inginys;
2. og i, plėš i, žudy i; 2. žudikas;
3. plėšikas;
Rubežio i, -ioja, -iojo Rubžius
1. es i ibą; 1. e i o ijos iba, siena;
2. pl. am ik as apib ėž as plo as, s i is;
3. žemės ėžio, lauko iba, ežia;
Fa buo i, -uoja, -a o Fa ba
1. dažy i; 1. dažai, spal a;
Tanco i, -oja, - o Tacius
1. šok i; 1. šokis;
2. šokiai, aka ėlis;
3. pulkas, bū ys;
Iš minė ų 12 eiksmažodžių po ų y a a ejų, kai lie u ių kalbos edinio i
skolinio eikšmės niekuo nesiski ia: la a i, -a ja, -a jo / la áu i, -áuja, - o
1. ‘ alka au i, gi uokliau i, paleis u au i’; 2. ‘ og i, plėš i, žudy i’; ubžy i, -ija,
-ijo / ubežio i, -ioja, -iojo ‘ es i ibą’; a ba o i, -a oja, -a ojo / a buo i, -uo-
ja, -a o ‘dažy i’; anca i, -a ja, -a jo / anco i, -oja, - o ‘šok i’. La áu i,
a buo i i anco i u i p iesagas, ku ios apsk i ai nė a būdingos skoliniams i
sla ų kalbose nė a jų o maliųjų a i ikmenų – eiksmažodžių-šal inių. Hib i-
do ubežio i p iesagų -(i)o i, -(i)oja, -(i)ojo a ejis s e imos kilmės eiksmažo-
džiuose labai panašus į -y i, -ija, -ijo: okias p iesagas u i skoliniai, ku ių a i ik-
menys sla ų kalbose y a eiksmažodžiai su p iesagomis lenkų -ać, y ų sla ų
-aтu (-aць, -aть, -ять), i šios p iesagos labai da ios lie u ių kalboje. Be o, šių
p iesagų sla iškos šaknies eiksmažodžių in e p e acija ne sudė ingesnė. Kai
iš pasiskolin o a dažodžio suda omi ediniai su -y i, -ija, -ijo, ai būna ik ak-
i y ai a ba mu a y ai (O ębski 1965: 390). Da yba su -(i)o i, -(i)oja, -(i)ojo iš
pasiskolin ų eiksmažodžių nė a ibojama da ybos ka ego ijų i a ski i skolinį
nuo hib ido, kai sla ų kalbose y a ikslių eiksmažodžio a i ikmenų, o lie u ių
kalboje – po encialus pama inis žodis, gana keblu. Vis dėl o čia pa eikiamas
eiksmažodis ubežio i p iski iamas hib idams, nes sla ų kalbose iesiog nė a
o malaus jo a i ikmens.
S aipsniai / A icles 83
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
APIBENDRINIMAS
Lie u ių kalbos ediniai iš skolinių ik e ais a ejais nepa i ia eikšmės po-
kyčių, palygin i su bend ašakniais eiksmažodžiais egulia iaisiais skoliniais.
Dažniau de i aciniai hib idai emiasi pama inio žodžio eikšmėmis i šiuo pa-
g indu a si anda ski umų a p sla iškos šaknies eiksmažodžių i skolinių.
Pas a ieji iš sla ų kalbų pap as ai jau a keliauja su keliomis eikšmėmis, o hi-
b idai, iš es i lie u ių kalbos di oje, gauna ieną speci inę eikšmę, pa em ą
da ybos ka ego ija (pa yzdžiui, a p o inė i, -inja, -injo), a ba a i kščiai – a -
siž elgian į pama inio žodžio eikšmes edinys gali įgau i naujų eikšmių (pa-
yzdžiui, mie o i, -oja, - o), ku ių ne u i ne a i inkamos šaknies sla ų kalbų
eiksmažodžiai. Tuo a pu eiksmažodžiai, ku iuos siūloma adin i adap aci-
niais hib idais, nuo egulia iųjų sa o bend ašaknių žodžių sla izmų iš esmės
nesiski ia – eikšmių ski umų pas ebė a ik po oje oka i, -a ja, -a jo / o-
ko i, -oja, - o, be bū ina pab ėž i, kad pas a ojo eikšmės y a paliudy os sla-
ų kalbose (pa yzdžiui, le. a m. achować ‘za co = uważać, poczy ywać, mieć,
b ać za co’ (‘laiky i kuo esan ’) a ‘myśleć, mniemać, sądzić’ (‘many i, u ė i
nuomonę’) (SJP V 457). Šis a ejis, kai ne egulia ios p iesagos sla iškos šaknies
eiksmažodis u i daugiau bend ybių su sla ų kalbų eiksmažodžio eikšmėmis
nei egulia usis skolinys, eikš ų, kad oko i i panašūs eiksmažodžiai y a pa-
y ę modi ikacijų in eg uojan .
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
BK – Robe o Bella mino ka ekizmas. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lki.l /
senieji as ai/db.php.
B ückne Alexande 1877: Die sla ischen F emdwö e im Li auschen. P ieiga pe in-
e ne ą: www.h ps://a chi e.o g/de ails/diesla ischen 01b goog.
Būga Kazimie as I–III: Rink iniai aš ai 1–3. Vilnius: Vals ybinė poli inės i moks-
linės li e a ū os leidykla, 1958–1961.
Daukša Mikalojus 1595: Ka hechismas a ba moksłas kiekwienam k ikszczionii
p iwal s. – Mikalojaus Daukšos 1595 me ų ka ekizmas, pa . V. Jakšienė, J. Palionis. Vil-
nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1995.
Daukša Mikalojus 1599: Pos illa Ca holicka. – Daukšos Pos ilė. Kaunas: Lie u os
Uni e si e o leidinys, 1926.
Dini Pie o Umbe o 1987: Sla ismi e ge manismi lessicali nel Piccolo Ca echis-
mo li uano di Lysius. – Annali della Facol à di Le e e e Filoso ia, 225–245.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Dini Pie o Umbe o 1989: Sla izmai Lizijaus i Engelio ka ekizmuose: sug e i-
namoji analizė. – In e na ional Con e ence o Bal o-sla is ics.
Dini Pie o Umbe o 1993: Sul ela o in lusso polacco negli agge i i de i a i del
li uano an ico (Ledesma 1590, Daukša 1595, Anonimo 1605). – Annali della Facol à di
Le e e e Filoso ia, 147–159.
DLKG3 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, pa . V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i en-
ciklopedijų leidybos ins i u as, 1997.
G zega Joachim 2003: Bo owings as a Wo d-Finding in Cogni i e His o ical Ono-
masiology. – Onomasiology Online, 22–42. P ieiga pe in e ne ą: h p://www1.ku-eich-
s ae .de/SLF/EngluVglSW/OnOn.h m.
Jakai ienė E alda 2009: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Jakna ičius Jonas 16471, 16742, 16793, 16904, 17055: Ewangelie Polskie y Li ewskie.
P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php.
Jakulis An anas 1995: „Knygos Nobažnys ės“ leksika 1. Klaipėda: S. Jokužio leidykla.
Ka delis Vy au as 2003: Ry ų aukš aičių šnek ų sla izmų onologijos b uožai. Vilnius:
Vilniaus uni e si e o leidykla.
Ka ulis Kons an īns 1992: La iešu e imoloģijas ā dnīca 1–2. Rīga: A o s.
Keinys S asys 1984: Lie u ių kalbos hib idai (są oka, ūšys i no miškumas). – Lie-
u os TSR Mokslų Akademijos da bai. A se ija, 113–123.
KN – Knyga nobažnys ės 16531, 16842: – Knyga nobažnys ės k ikščioniškos, pa . D. Po-
ciū ė, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 2004.
Kozhano Ki ill 2014: P iešdėlio da- seman ika lie u ių kalboje. – Bal ai i sla ai:
d asinių kul ū ų sanki oje, 254–274.
KR – Kasakauskis Ju gis 16811, 16912: Rožančius š enčiausios Ma ijos.
P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php.
K egždys Rolandas 2012: Cha ak e ys yka słownika polonizmów w języku li ews-
kim. – LingVa ia 2(14), 125–146.
K egždys Rolandas 2013: Leksiniai skoliniai – au ų kul ū inės in e e encijos e-
leksija: lie u ių kalbos polonizmai-semi izmai. – Bal u iloloģija 22(2), 55–93.
K egždys Rolandas 2014: Методика и критерии идентификации полонизмов
литовского языка. – LingVa ia 2(18), 195–217.
K egždys Rolandas 2014 (2): Lie u ių kalbos polonizmų-lo ynizmų a ibucijos
ypa umai. – Funkcjonowanie językw i li e a u na Li wie, 407–421.
S aipsniai / A icles 85
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
Kudzinowski Czesław, O ębski Jan 1958: Biblia Li ewska Chylińskiego. Nowy
Tes amen 2. Poznań: Wydawnic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza.
Kudzinowski Czesław 1964: Biblia Li ewska Chylińskiego. Nowy Tes amen 3. Poz-
nań: Wydawnic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza.
Kudzinowski Czesław 1977: Indeks-słownik do „Daukšos pos ilė“. Poznań: Wydaw-
nic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza.
Lebedys Ju gis 1977: Senoji lie u ių li e a ū a. Vilnius: Mokslas.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as, 2008.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija: Ge ū-
da Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas,
Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga pe in e ne ą:
h p://www.lkz.l /.
O ębski Jan 1965: G ama yka języka li ewskiego 2: Nauka o budowie wy azw. Wa -
szawa: Pańs wowe Wydawnic wo naukowe.
Pake ys Ju gis 2013: Naujųjų skolinių duomenų bazės eiksmažodžių mo ologija. –
Taikomoji kalbo y a. P ieiga pe in e ne ą: h p:// aikomojikalbo y a.l /l /2013/12/
naujuju-skoliniu-duomenu-bazes- eiksmazodziu-mo ologija.
Palionis Jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVI–XVII a. Vilnius: Min is.
PP – P adžia pamokslo. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php.
SGPK I–VI – Słownik gwa polskich 1–6. Op. J. A. L. Ka łowicz, K aków: D uka nia
Uniwe sy e u Jagiellońskiego, 1900–1911.
Siau ukienė Halina 1987: „Knygos nobažnys ės“ giesmyno skoliniai. – Lie u ių
kalbo y os klausimai 26, 145–150.
Si ydas Kons an inas 16201: Dic iona ium ium ling a um. – Senasis Kons an-
ino Si ydo žodynas, pa . K. Pakalka. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i-
u as, 1997.
Si ydas Kons an inas 16312; 16774: Dic iona ium ium ling a um. P ieiga pe
in e ne ą: h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php.
Si ydas Kons an inas 16423: Dic iona ium ium ling a um. – Pi masis lie u ių
kalbos žodynas, pa . K. Pakalka. Vilnius: Mokslas, 1979.
Si ydas Kons an inas 1629–1642: Punk ay sakimu. – Punk ai sakymų 1–2, pa .
F. Spech . Gö ingen, 1929.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
SJP I–VIII – Słownik języka polskiego 1–8. Wa szawa, 1898–1923.
SP – Słownik polszczyzny XVII wieku. P ieiga pe in e ne ą: h p://sx ii.pl.
Ska džius P anas 1998: Rink iniai aš ai 4. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy-
bos ins i u as.
Sla očinskis Saliamonas Moze ka 1646: Giesmes ikieim y ka holickam p idia-
ancias. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php.
Smoczyński Wojciech 2008: Uzupełnienia do „Słownika e ymologicznego li e-
wskiego“, 1 dalis. – Ac a Linguis ica Li huanica 58, 53–151.
SPol I–XXXV – Słownik polszczyzny XVI wieku 1–35. W ocław – Wa szawa – K aków –
Gdańsk – Łódź: 1966–2011.
SS I–XI – Słownik s a opolski 1–11. W ocław – Wa szawa – K aków – Gdańsk – Łódź,
1953–2002.
S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija. Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas.
U bu is Vincas 1992: Senosios lie u ių kalbos sla izmai. – Bal is ica 27(1), 4–41.
U bu is Vincas 1993: Senųjų sla izmų kilmės į ai o ė. – Bal is ica 28(1), 91–101.
Widłak S anisław 2012: I alianismi in li uano do u i al ami e polacco. – Roma-
nica C aco iensia 11, 472–479.
Wohlgemu h Jan 2009: A Typology o Ve bal Bo owings. Be lin: Wal e de G uy e
GmbH&Co.
Zinke ičius Zigmas 1968: Apie 1605 m. ka ekizmo a mę. – Bal is ica 4, 109–116.
Zinke ičius Zigmas 1974: S. M. Sla očinskio giesmyno (1646 m.) kalba. – Žo-
džių o mos i jų a osena, 135–170.
Zinke ičius Zigmas 1988: Senųjų aš ų kalba. Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1997: Dėl balsių a, o, e, ė kai os sla izmuose. – Lie u ių kal-
bo y os klausimai 37, 196–200.
Zinke ičius Zigmas 2002: Rink iniai aš ai 1. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as.
Адомавичюте Ирена 1978: Лексические полонизмы в литовских говорах:
виды заимствований и их адаптация. – Ac a Bal ico-Sla ica 12, 91–105.
S aipsniai / A icles 87
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
Адомавичюте Ирена 1982: Механизмы семантической адаптации
заимствований. – Sin aksės i seman ikos klausimai. Tezės, 102–103.
Адомавичюте Ирена 1982 (2): Этапы польско-литовского лексического
взаимодействия. – Ac a Bal ico-Sla ica 14, 1–48.
Адомавичюте Ирена 1984: Проблемы изучения польских заимствований в
литовских говорах. – S udia nad polszczyzną k esową, 7–21.
ГСБМ I–XXXIII – Гістарычны слоўнік беларускай мовы 1–33. Мінск, 1982–2013.
ECУM I–VI – Етимологiчний словник української мови 1–6. Київ: Наукова думка,
1982–2012.
Кошкин Игорь 2014: Древнейшие славизмы в латышском языке: некоторые
проблемы исторической реконструкции. – S udia Sla ica Hung. 59(1), 1–13.
МДСУМ I–II – Тимченко Євген Костянтинович 2002–2003: Матеріали до
словника писемної та книжної української мови 1–2. Київ – Нью-Йорк: Націонална
академія наук України.
CДЯ I–III – Словарь древнерусского языка 1–3, ред. И. И. Срезневский. Москва:
Книга, 1989.
CДрЯ I–IX – Словарь древнерусского языка (XI–XIV вв.) 1–9. Москва, 1988–2012.
CPНГ I–XLVI – Словарь русских народных говоров 1–46. Москва, Ленинград,
Санкт-Петербург: Наука, 1965–2013.
CPЯ I–XXIX – Cловарь русского языка XI–XVII вв 1–29. Москва: Наука, 1975–2011.
ССМ I–II – Словник староукраїнської мови XIV–XV cт. 1–2, ред. Л. Л. Гумецка,
І. М. Керницкий. Київ: Наукова думка, 1977–1978.
ЭСБМ I–XIII – Этымалагічны слоўнік беларускай мовы 1–13. Мінск, 1978–2010.
Sla ic Loan Ve bs and Sla ic- oo Hyb ids
SUMMARY
Sla ic loan e bs ha e been esea ched o a a lesse deg ee han Sla ic loan nouns o
adjec i es, al hough he e is no clea line be ween loan e bs and Li huanian de i a i es
om he bo owed nouns o adjec i es. I becomes e y ele an when a e b in he e-
cipien language is gi en a su ix which o mally does no co espond o a su ix o Sla ic
e bs. Usually, such Sla ic wo ds as Ru henian арендовати and Polish a endować come
ANŽELIKA SMETONIENĖ
88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
o he Li huanian language wi h he su ix -a o i (Li . a enda o i, -a oja, -a ojo DP 294),
Ru henian бaвити and Polish bawić – wi h he su ix -y i (Li . b y i, -ija, -ijo MP 36, KN
SE 237, ChNT 327), Ru henian буяти o Old Russian буѩти and Polish bujać – wi h he
su ix -o i (Li . buj i, -ja, -jo KN G 168, ChNT 368), e c. Howe e , he 16 h–17 h cen u y
ex s o he G and Duchy o Li huania con ain Sla ic- oo loanwo ds wi h he su ixes -(i)
uo i, -(i)uoja, -(i)a o, -(i)au i, -(i)auja and -(i)a o ha do no ha e analogies in he Sla ic
languages o Sla ic su ixes a e no in eg a ed acco ding o he usual model. Such Sla ic-
oo e bs could ha dly be pa alleled o he loanwo ds which con o m o Sla ic e bs in
espec o bo h he oo and su ixes. When he e is an unde lying wo d (loan wo d) in he
Li huanian language, such noncon o mi ies o su ixes may be usually explained by he
de i a ion p ocess wi h a ixes usually accompanied by a ypical ca ego y. Howe e , he e
is a po ion o bo owed e bs which ha e no unde lying wo d in he Li huanian language
and go i egula su ixes du ing hei in eg a ion. The main ques ion is how o ega d
such e bs. Mos likely, such e bs can be conside ed hyb ids. S asys Keinys poin ed ou
ha a hyb id, i s o all, is a lexicological e m as “i is pa ially included in o he sys-
em o di iding wo ds acco ding o hei o igin (an in e media e link be ween loanwo ds
and indigenous wo ds)” and ha he essen ial p econdi ion o hyb ids is he unde lying
wo d (Keinys 1984: 114–117), while LKE p o ides a comp ehensi e de ini ion o a hyb id:
“Hyb ids a e wo ds which, in addi ion o hei own unin lec able mo phemes, ha e hose o
o he languages as well. Hyb ids usually appea as a esul o loan- ansla ion o ans o -
ma ion o loanwo ds o h ough wo d o ma ion using he al eady bo owed mo phemes”
(LKE 2008: 207). Acco ding o Vincas U bu is, he e is no de i a ion i i is based on-
ly on he oo a he han on he unde lying wo d (U bu is 1978: 115), which means ha
Sla ic- oo e bs wi h i egula su ixes and no unde lying wo d should be seen as a mani-
es a ion o mo phological adap a ion which p oduces no neologisms and may only esul
in di e en e sions o he same wo d, whe e he p e iously bo owed wo d o any o he
wo d is ans o med and he a ix is only a mo phological componen (U bu is 1978: 115).
Hence, i Sla ic loan e bs wi h a su ix, which o mally does no co espond o a su ix
o Sla ic e bs, a e conside ed emakes o a loanwo d o emakes (when a loanwo d wi h a
egula su ix is no e idenced nea by) du ing a sepa a e in eg a ion p ocess, based on he
b oad de ini ion o hyb ids gi en in LKE and he ac ha hey include emakes o loan-
wo ds, such wo ds a e e e ed o as hyb ids. In his a icle e bs wi h no accu a e equi a-
len s in he Sla ic languages acco ding o he opposi ion segmen able / non-segmen able a e
di ided in o he ollowing wo ypes o hyb ids – adap a ional and de i a ional.
Į eik a 2016 m. sausio 19 d.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
anzelika.sme [email protected]
