68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Les eche ches scien i iques di ec ionnen : pa oles dayba.
SLAVIZMAI VEIKSMAŽODJII SLAVIZMAI VEIKSMAŽODJII SLAVIZMAI VEIKSMAŽODJII SLAVIZMAI SLAVIZMAJII SLAVIZMAJII SLAVIZMAJII SLAVIZMAJII SLAVIZMAJII SLAVIZMAJI I
IR SLAVIŠKOS ŠAKNIES Il es à no e que le
HYBRIDAI
Sla ic Loan Ve bs and Sla ic- oo Hyb ids
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme.
Sla es langues ac esmajodži į lie u ių kalboje in eg uojami laikan is ce aines ègles,
cependan XVIXVII a. LDK ex es son sla ų kilmės eiksmažodžių, u inčių nedėsningas
p iesagas (nebūdingas skoliniams a ba nea i inkančias sla ų kalbų eiksmažodžių-šal inių
p iesagų). Dans les ex es son émoudi s e leu s dėsninges p éésages commun ašakniai
skoliniai. Uni nedėsningų p iesagų sla ų kilmės eiksmažodžiai n'a pas de da ybos ela ions
a ec le commun ašakniu emp in u base mo žiu, les au es a (p z.: a buo i, -uoja, -a o
‘dažy i ChNT 404: a ba ‘dažai, kolo a SD1 31 < le. pein u e ‘spal a, pein u es; usėnų
a ba ‘dažai; plg. a ba o i, -a oja, -a ojo ‘dažy i DP 383, ChNT 25 < le. a bować ‘dažy i,
donne couleu , cou i dažais; usėnų a bo a i ‘dažy i). L'a iclenyje discu e en des
deux g oupes de sla iškos chaknies eiksmažodžiai e soulignez leu da ybos
p oblemiškumas. ESMINIAI VOODŽIAI: eiksmažodis, sla izmas, hib ides, skolinys, p éesaga.
ANNOTATION
Sla ic loan e bs a e usually in eg a ed in o he Li huanian language in acco dance wi h
ce ain ules. Howe e , some Sla ic- oo loanwo ds o he 16 h17 h cen u y ex s o he
G and Duchy o Li huania con ain su ixes ha do no ha e analogies in he Sla ic languages
o Sla ic su ixes a e no in eg a ed acco ding o he usual model. Common- oo wo ds
wi h egula su ixes a e eco ded in he same ex s oo. A pa o Sla ic oo e bs do
no ha e an unde lying bo owed wo d in he Li huanian language; ye ano he pa o
i egula Sla ic- oo e bs can be explained by he p ocess o de i a ion in he Li huanian
language ( o example, a buo i, -uoja, -a o ‘ o pain ChNT 404: a ba ‘pain , colou SD1 31 <
Polish a ba ‘colou , pain ; Ru henian peinba ‘pain ; plg. a ba o i, -a oja, -a ojo ‘ o pain
DP 383, ChNT 25 < Polish a bować ‘ o pain , o colou , o co e wi h pain ; Ru henian peind e
A icles A icles a icles 69 /
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
[…] o pain […]). The a icle p esen s bo h g oups o hese Sla ic- oo e bs and he p oblem
o hei o ma ion. KEYWORDS: e b, Sla ism, hyb id, loanwo d, su ix.
ĮVADAS
des langues li au es p ê s, e pa iculiè emen sla izmais, m'in é imasi déjà
depuis ie. Ces é udes peu en ê e considé ées comme des o igines de Die
sla ischen F emdwö e im Li auschen (1877) d'Alexande B ückne , plus a d
ischen Lehnwö e im Al li auischen (19311). Apie lie u ių kalbos sla izmus daug
plus g and des P ano Ska džiaus eikalą Die slai de ailiai es éc i ęs Kazimie as
Būga (Būga IIII). Ses a aux p ésen en un bon nomb e d'a gumen s, don jusqu
ol manquai , pou quoi le emp unni es a ibué uni o mokia ou ino iokia o igine,
géné alemen ces a gumen sa son de ca ac è e phone inio. Les skoliniai des
langues Li uaniennes son examinés e Zigmo Zinke ičiaus (Zinke ičius 1968, 1974,
1988, 1997, 2002), Jono Palionio (Palionis 1967), Ju gio Lebedžio (Lebedys 1977), Vinco
U bučio (bu U is 1992, 1993) e d'au es scien i iques (O ębski 1965; Ka delis 2003;
Siau ukienė 1987; Dini 1989, 1987, 1993; Аdoma ičiū ė 1978, 1982, 1984; Widłak 2012;
K egys 2012, 2013, 2014) dans leu a ail. Dans la plupa des men ionnées
eche ches domine emp un i a dazodžiai. Aux plus écen s negausių
emp un in s ac esmajodžių ai emen des a aux a ibue ini Ju gio
Pake io (Pake ys 2013), Ki illo Kozhano o (Kozhano 2014) a icles. Menée dans le
con ex e de la li é a u e, on peu a i me que emp un i eiksmažodžiai son
é udiinė i beaucoup moins, bien que de els sla ismų p oblema aki aizdi n'es
aiški akosky a en e skolinių e lie u ių kalbos de i a ų iš pasiskolin ų
a dažodžių. Skoliniais son géné alemen appelés les mo s, di é en s
con ac s (économiques, cul u els, poli iques, e c. .) emps es enues de
au es langues (Jakai ienė 2009: 227) ou de au es langues (a mes a mių) o igées
des élémen s du langage (LKE 2008: 501). Selon kilmę skoliniai scinden en a ėjusius
de langues oisines e a ėjusius de olimesnių pa des langues in e médiai es, .
y. in e na ionaux mo s. La di é ence essen ielle en e ces deux mo s des g oupes es la sou ce: aux mo s in e na ionaux impo an es le p imo dial sou ce, de lequel le mo a commencé se p opis e po di e ses langues.
Habi uellemen sépa e les emp un eu s des mo s indigenies n'es pasudė inga.
Keblumes peu en su gi , si analysés ès ieux skoliniai. Igo is Koškinas,
é udian les la ies langues sla isme, p i a en ion même à quelques p oblèmes
de skolinių: leu ch onologiją e keblumą dé e minan , si eiksmažodis es sa as mo , ou skolinys (Кошкин
1 Ž . Ska džius 1998.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
2014: 2). Dans la pa lo y e Lie u ių ce e p oblème n'es pas accen uée, mais
LDK eks uose esama eiksmažodžių, ku ie ienų y inė ojų laiky i skoliniais,
XVIXVII a. au es pas. Comme exemple peu ê e donné god i, -ja(o), -jo, gdo i,
-oja, -ojo CN SE 249, SD1 231, SD3 373 ‘gal o i, pense , pou quoi se sou eni ; 2.
pense , considé e ; 3. ‘užjaus i, gailė i, pasigailė i; 4. ‘soinind e; 5. "ge b i; 6.
‘gaben i, auk i. Wojciechas Smoczyńkis es éc i ęs, que aupa a an a é é
pensée, que les ac ionsmajodis god i, -ja (-o), -jo, gdo i, -oja, -ojo son skolinys
(Smoczyński 2008: 75). LKŽe en géné al n'u odoma, si ce eiksmažodis es skolinys,
es ou ni seulemen compa aison a ec bal a usių kalbos eiksmažodžiu. O
langages la iens gādā ne comp en pas p ê iniu, a i me- -on que c'es des
mêmes o igines mo s que e Li uiniens god i, -ja (-o), -jo, gdo i, -oja, -ojo e sla ų co espondan des ac ionsmajodžiai
- Ka ulis 1992: 275.
HIBRID SAMPRATA Les Mo s, esan ys en e indigenies mo s e skolinių, son hyb ides. E alda
Jakai ienė les appelle in e piniu skolinių a ian u (Jakai ienė 2009: 211). Néanmoins plus
p écisémen les se ai sépa e des p ê és, ca les hyb ides on e leu s, e emp un és mo em
de. Exac emen ici e éme ge la p obléma ique des ac esmajodžių emp un és: quand en li uanien
langue de au es langues es p émis le ac emajodis lui-même e son communsacbes sol es e le
mo es hyb ide, c'es -à-di e edinys de li uanien langue du emp unnie a ec indigènes
niai a dažodžiai, y a galimybė, kad da ybinis yšys užsimezgęs lie u ių kal-
p éposagmis (p.: ubežio i, -ioja, -ioja SD3 75 ‘ es i zemę: ubžius. 1. ‘ e i o ijos iba, siena; 2. ‘pl
ce ain dé ini plo s, s i is; 3. ‘ ėžio, laukožia, e). Ce es pa iculiè emen yšku, quand
ac ionmajodji au kalboje ecipien ėje2 es donnée p ésaga, o mellemen non co espondkan i
sla ų kalbų eiksmajodžių p ésagas. Pe iman sla ismà ac ionmajodį e l'in ég an dans la
langue Li uanienne, géné alemen obse e-se p eesagų a liepimo, . i. lenkų, y ų sla ų p iesagų
-ować, -овати (-овать, -авать, -eвать) ac ionmajodžiai dans le langage Li uanien a les p éesagas
-a o i, -a oja, -a ojo (lie. a enda o i, -a oja, -a ojo DP 294 < le a endować ou usėnų арендовати);
des langues li ou es ac ionmajodžiai a ec -y i, -ija, -ijo co espond sla iškuosius eiksmažodžius
a ec p éposagudes -ić (-yć), -ити (-ыти) (lie. b y i, -ija, -ijo MP 36, KN SE 237, ChNT 327 < le. bawić ou
usėnų бaвити); -su(i) o i, -(i)oja, -(i)ojo sla es langues eiksmažodžius a ec -ać, -a u (-aць, -aть,
-ять) (lie. buj i, -ja, -jo CN G 168, ChNT 368 < le. bujać ou usėnų buja i; sen. 2 Les e mes langue
dono ée e langue ecipien ée son u ilisés selon J. Wohlgemu ho li e (Wohlgemu h 2009: 51). Le
p emie e me dé ini une langue emp uninancée, le second une langue, qui skolinį u. ê e i).
Néanmoins XVIXVII a. LDK dans les ex es son émoudi s sla iškos šaknies skoliniai, don les
p é ixes son -(i)ou i, -(i)uoja, -(i)a o e -(i)au i, -(i)auja, -(i)a o, nonu inčios analogijų sla ų kalbose
e nea i inkančios sla izmų in eg a imo sis emos. Ces de nie s p éésagés sla iques chaknies
pe ima.
A icles A icles a icles 71 /
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
ac ionmajodžiai ne de aien ê e iden i iés a ec les p ê s, co espondan s sla es langues
ac ionmajodžius an chaknies, an p éésagoms. Le con as e en e ces deux g oupes des
ac ionsmajodžių aki aizdus, quand dans les ieusius éc i s à cô é dėsningo skolinio (pa yପରି, lie.
ūg i DP 225, KN SE 243, ChNT 25, SD1 36 depuis sen. u. ругaти (CPЯ XXII 232) es insc i e
nedėsningas eiksmažodis (lie. ūgo i SD3 500), qui šak nimi e signi ica ion ne di è e pas des
sla es langues des eiksmažodžių. Quand des li uanien langage, e pa iculiè emen dans ces
mêmes éc i s, es paludi é e possible el nedėsningo eiksmažodžio onda i mo , i. i. emp un
a dažodis, p éesagų nea bils imai son le plus sou en expliquées doybos p ocesu su a iksais.
De i a ion des Li uiniens dans le sol géné alemen accompagima e ca ac é igues ca égo ies.
Ge i exemples de ce p ocessus son sb in i, -ina, -ino ‘da y i sėb u, délinku SD3 175, son
commun aspice le mo sėb áu i, -áuja, - o, sb au i, -auja, -a o 1. ‘bend au- - o ‘bū i kieno
weddu ėse SD3 71. Ce de nie ac ionmajo es le plus ypique memb e de la ca égo ie de
signi ica ion de pa icipa ion: a da iausią signi ica ion de pa icipa ion edinių p eesagą -au i e
son ondamen al mo es abs ac . Sb in i, -ina, -ino dé i é a ec i in aci y ams ca ac é inga
p éposage -in i de le p ê nel sb as, -ė, sb as, -ė, géné alemen e son i ų bū ybių nommings
(DLKG3: 388). Sėb áu i, -áuja, - o, sb au i, -auja, -a o alo s en epu es s a y , de sb in i, -ina, -ino
i, d augau i’; 2. ‘pusininkau i’ DP 416, KN G 85, SD1 99 i s odbáu i, -áuja,
se dis inguan non seulemen en signi ica ion, mais e des p éposagmes.
sèb as, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95. Tokių edinių pama inis žodis
Sb in i, -ina, -ino, s odbáu i, -áuja, - o e au es similai es ac ionsmajodžiai du
poin de ue du da ybos de ai ê e considé és hib idais. LKE p ésen e la
dé ini ion des hyb ids es gamma pla us: a mo s, sans leu , u in ys e au es
mo emų. Hib idai pap as ai a si anda dėl kalka imo, skolinių pe di bimo a -
langues nekai ybinių ba pe mo s de da ybą, en u ilisan déjà pas emp un é
mo emes (LKE 2008: 207). Bene le plus dans la place des hyb ides dans le sys ème de
la langue li uanienne, S asys Keinys es poin é du que l'hyb ide es a an ou un
e me de lexicologie, nes il es d'une pa ie de la épa i ion des mo s selon kilmę
sys ème ( a pinė g andis en e p ê s e indigenių mo s) (Keinys 1984: 117), mais il
n'es pas sépa é du mo de hyb ida ion, ca p écisémen pa elle appa aî la
condi ion essen ielle es leu mo de base (Keinys 1984: 114). Ainsi els
ac ionsmawages comme sb in i, -ina, -ino, s odbáu i, -áuja, - o e d'au es
semblables cas co esponden ce e dé ini ion des hyb ides: ils on sla išką šaknį,
indigenią p iesagą e ondamen inį žodį. En ou e, leu s signi ica ions son
modi iées pa appo a ec g e inamais sla iškais eiksmažodžiais a ž elgian dans ondinių mo s e p éesagų signi ica ions.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Tou e ois, il n'es é idemmen de ceux sla iškos šaknies eiksmažodžių, qui dans la
langue Li uanien n'a aucun ondemen s mo s, mais lo s de l'in ég a ion a eçu
nedėsninges p ésages, place (pa yପରି, men ionnésis ūgo i). Joachim G zega,
p ésen an classikiné Be zo skolinių in eg a imo schemą, les skolinius di ise en
ois pa ies, basées maniè e in eg a imo: impo a imą (impo a ion), pa ielle
subs i u ion (pa ial subs i u ion) e subs i u ion (subs i u ion). La p emiè e
pa ie impo a im es sci s oma enco e en deux pa ies: quand skolinys
nep i aikomas à ecipien ės mo ologinės sis ema (pa yみに, me o), e quand
p i aikomas. Dans le de nie cas ce e se ai des débils, p emie oi ce ains mo s
in e na ionaux. Alo s que subs i ucija c'es aleu s, quand au pamo emi se
aduisen des mo s ou é hi s phaseologizmes (G zega 2003: 25). Rūgo i ype mo s,
a ody ų, si emiamasi Be zo classi ica ion, de ai appa eni pa ielle
(loan blend). Vis dėl o pas a ieji sup an ami ki aip: ai y a sa o i iš e s o žo-
subs i u ion, di s p ê s aux mixi ions džio junginiai (pa ys änden, okiečių
Showgeschä selon an. show business) ou sudu iniai mo s. G zega lui-même les
appelle des hyb ides composi es (hyb id composi es) (G zega 2003: 28). Dans la langue
li au e els pa iels mo eminiai e imen s, quand la pa ie mo emų emplacée
lie u iškomis (pa yみに, an i y iausybinis), son a ibués aussi aux hyb ides (LKE
2008: 207). Il es nécessai e de souligne que des demi aleu s peu en ê e
considé ées comme hyb ides, mais pas ice e sa (Keinys 1984: 115). Néanmoins
ūgo i ype eiksmažodžius peine que peu ê e a ibué demikalkėms, ca
p éesagų e imas comme ai es ès dou eo inen. De plus, il se ai
complè emen chao ique. Pa exemple, ac ionmajodis š au i, -auja, -a o DP 1898),
šal inis, lem ų p iesagą -a o i, o elio i, -ioja, -i o DP 628 jau u i p iesagą
-iuo i, no s galimi šal iniai (uk. a m. трeлювати (ECУM V 628), le. a m. e-
es gau é p eesagą -au i, bien que uk ainiechs langues a miques eiksmajodis старy a i (ECUM V 39 lować (SJP VII 107)) ėlgi ody ų -a o i.
Dans la langue Li uanie in ég é emp un a dažodis ne considè e pas hyb ide, ca
galūnė a seulemen la onc ion g amma icale (Keinys 1984: 115). Minė ame
ac ionmajodyje ūgo i -uoy a p éesaga, - i exécu e g amma icale onc ion, mais
ici n'y a pas de base du mo . Ano U bučio, ce n'es pas seulemen châ eaux basée
dé i a ion. Bien qu'il ne donne pas des exemples de ac ionsmajodžių, on peu
comp end e que dans cela es p oposé de ega de comme dans mo ologines
adap a ions ap aišką, qui ne duoda naujada ų. En aison elle peu su eni
seulemen du même mo a iés, quand aupa a an pas emp un i ou jus e mo
e o me e a ixes ė a sand mo phologique, à cô é peu onc ionne les deux
a ian es (U bu is 1978: 115). Déjà men ionné, que ūgo i ype sla izmes ne
de aien ê e é alués comme e dėsningieji skoliniai, en plus de cela, cela n'es pas
puskalkės. Su la base de l'idée U bu ius, de els cas peu en ê e considé és
comme des e a bisemen s de dolinium (quand à cô é es ouché dėsningas
skolinys) ou des e a bisemen s lo s sépa i o in eg a imo (quand à cô é n'es ouché dėsningas appendagas skolinys). Su la base de la dé ini ion la ge des LKE hyb ids e du ai que y son classés e des débi s de ecyclages, ils

S aipsniai / A icles 73
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
adinami hib idais. Siekian aiškumo, eiksmažodžiai, ne u in ys sla ų kalbo-
se p écis des co espondmen de, selon opposi ion da ybiquemen neskaidus
da ybiquemen skaidus se di isen en deux espèces hyb ides adap acinius e
de i acinius. Ces g oupes de mo s on des noms discu ao ini, mais leu sépa a ion
es ondée clai e: si emp un ées châ eaux ac ionmajo a i apesaga kalboje
p iesagų i kalboje ecipien ėje nė a paliudy as bend ašaknis eiksmažodžio
ecipien ée ne co espond pas langue dono esse mo po en ielus da ybos
onda , el ac ionmajo i i es considé é comme adap aciniu hib idu. Si le langage
ecipien ée es paludi commun ašaknis eiksmažodžio mo e en e eux insé ée
un doybos lien, un el eiksmažodis es de i acinis hib idas.
HIBRID e SKOLINI SANTYKIS
Du XVIXVII a. LDK du moyen e o ien al des a ian s de langues anciennes de
ex es3 on é é issus iés sla iques shaknies eiksmajodžiai, qui son ga ę
p ésagas, o mellemen non co espondan aux signi ica ions des langues
sla es, ainsi leu s commun ašakniai mo s dėsningieji skoliniai, a in de
dé e mine si en e adap acinių hyb idų e dėsningųjų skolinių di é ences.
Tous assemblés eiksmažodžius peu en ê e di isés en plusieu s g oupes:
• Sla s o igine ac ionmajodis a nedėsningą p éesagą, compa é a ec la sou ce, e n'a da ybos ela ions
a ec les pa oles pasiloin ais u ilisés en langue li uaniennes, XVI naXVII a. LDK éc i s dans paliudy ų
bend ašaknių dėsningų skolinių. Tokių eiksmažodžių du o al ou é 74. 3 Ma é iaga ecueilli à pa i
indexs (Mikalojaus Daukšos Pos illa Ca holicka (Kudzinowski 1977); Mikalojaus Daukšos Ka hechismas
ou moksłas kiekwienam k ikszczionii p iwal s (Jakšienė, Palionis 1995); Kons an ino Si ydo
Dic iona ium ium lingua um (Pakalka 1979, 1997); Kons an ino Si ydo Punk ay sakimu (Spech 1929);
Samuel Bogusla o Chilinskio Le Nou eau Tes amen (Kudzinowski 1964); Knygos Nobažnys ės leksika (I
pa ie) (Jakulis 1995)) e publiées conco dances (1605 m. ca échisme anonyme; Robe o Bella mino
ca echisme; Saliamono Moze kos Sla očinskio Giesmes ikieim y ka holickam p idia ancias; Jono
Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie; La se monnée de débu ; Ju gio Kasakauskio Rožančius
š enčiausios Ma ijos). 4 Spélio e , -ioja, -iojo 1. ‘ich emp i en c oixcou; nuk uci ie ; 2. ‘muš i DP 145,
MP 153, SD3 137,
SPII 24 < plg. b u. a m. пялiць (ЭСБМ X 296); uk. a m. п′ялити (ЭСБМ X 296); u. a m.
пяliть (CPNG XXXIII 213).
Š au i, -auja, -a o 1. ‘kalbė i, pos ingau i, šnekučiuo i, senau i; 2. ‘juokus k ės i, juokau i DP
189 < uk. a m. iey a i (ECUM V 398); u. a m. c a o aть (CPNG XLI 79).
Tlka y i, -ija, -ijo ‘ e ėjau i’ DP 385 < usėnų толковати (ГСБМ XXXIII 384); sen. u.
oulko a i (CДрЯ XXIX 404).
Hulié e , -iuoja, -ia o ‘lėbau i, ūž i, di e min is ChNT 128 < le. a m. hulać (SGPK II 196; SJP
II 31).
ANŽELIKA SMETONIENĖ
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
• Sla s o igine ac ionmajodis a nedėsningą p éesagą, compa é a ec le
sou ce, e n'a da ybos ela ions a ec les li uanais pa lan u ilisés
paskolin ais mo s, mais à cô é a dėsningos p éesages commun ašaknius
skolinius. Tokių eiksmažodžių son seulemen 4, ils se on discu és plus a d.
• Li uanien langue sla es d'o igine ac ionmajodis a nedėsningą p éesagą,
compa é a ec un possible sou ce, mais peu ê e lié a ec co espondan
passonin u mo žiu. En d'au es e mes, ces g oupes de ac ionmažodžiai
son des dé i a a hyb ides, ils en as a 115. Va ian o a ec dėsninga
p éesaga, compa é a ec co espondan sla ų kalbų eiksmažodžiu, XVIXVII a. LDK ex es neap ik a.
• des langues Li uaniennes sla es d'o igine ac ionmajodis a nedėsningą p éesagą, compa é a ec
une possible sou ce, e a da ybos ela ion a ec le commun ašakniu Li uanien Kas y au i, -auja,
-a o ‘žais i kauleliais DP 30 < le. kos y ować (SPol XI 11). Palieca i, -a ja, -a jo 1. ‘ aisi , con ie ,
a ibue , sac i ie ; 2. ‘pažadė i DP 177, CN G 283, ChNT 225, JE5 213, PP 34, KR 17 < usėnų le eca i,
полицати, полцити (ГСБМ XXVI)
136; IMDSUM II 163); le. polecić (SS VI 343).
T elio i, -ioja, -i o ‘ emp i, ilk i DP 628 < uk. a m. трeлювати, трилювати (ECУM V
628); le. a m. elować (SJP VII 107).
5
Kalėd i, -ja, -jo 1. ‘puy i des cadeaux de Noël; 2. ‘elge au i; 3. ‘apie Kalėdas apposan isi e
collec e duokles (apie kunigą e se i eu s de l'église) SD3 112: kalėdà DP 57, KN G 129, SD1 59 < usėnų
kolda, kolyada (GSBM XV 191).
Psnykau i, -auja, -a o; pasnykáu i, -áuja, - o ‘sus eni de quelque nou i u e (p.ex. de la iande,
lai ) su des jou s ixés pa la eligion PK 88, DP 20, MP 10, 12, ChNT SD1 282, SPII 5: psnykas 89, DK
DP 109, SD1 280, SPII 5 < usėnų посникъ (ГСБМ XXVII 140). Sėb áu i, -áuja, - o; sb au i, -auja, -a o 1.
‘bend au i, d augau i; 2. ‘pusininkau i DP 416, KN
G 85, SD1 99 : sb as, -ė, sb as, -ė, sèb as, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95 < usėnų cябръ
(IDSUMA II 383).
Sb in i, -ina, -ino ‘da y i sėb u, dalininku SD3 175: sb as, -ė, sb as, -ė, sèb as, -ė DP 293, KN S odbáu i,
SE 221, SD1 26, JE1 95 < usėnų cябръ (МДСУМ II 383).
-áuja, - o ‘bū i kieno es u ėse SD 711: s odbà 51, DP G 223, SD 71, SP1 67, KNI 214, JE1 22, BK 23 MP < b u.
свадьба, свадба (ГСБМ XXXI 71). He e ikuo i, -uoja, -a o ‘ e s i, appin i he e iku KN SE 120: he e kas,
-ė, he è ikas, -ė, hè e ikas, -ė DP 68, SD1 KN 50, SE 5, KR < le. hé é yk (SPol VIII 328; SP). Ky áu i, -áuja,
- o ‘gud iai, klas ingai, suk ai kalbė i, elg is SD1 13: ky s KN M 53, SD1 13; k as KN G 57, ChNT 288 < le.
chy y (SPol III 392); sen. u. хытрыи, хитрыи (СДЯ III 1430). Neakajo i, -oja, - o 1. ‘nedou e anquilles; 2.
‘ne im i, ne imau i CN SE 57: neakjus DP 220, SD1 95, CN G 251 < le. niepokoj (SPol XVII 504); sen. u.
oubles (CPЯ XI 221). Razbajáu i, -áuja, - o ‘bū i azbaininku, plėšikau i, killi i DP 308: azbjus (LKŽe) <
usėnų рaзбой (ГСБМ XXIX 446); b aquage (GSBM XXX 168; SSM II 287); le. ozbj (SS VII 502); Ce u. рзбоу
(CДА III 21); u. рaзбой, azboi (CPЯ XXI 140). S o as áu i, -áuja, - o; s as au i, -auja, -a o ‘bū i
s o as a, ei i s o as os duigas DP 25: s as a, s as a, s as a, s o as à DK 82, DP 6, KN SE 276, ChNT
423, SPII 166, JE1 6, BK 15 < usėnų староста (СГБМ XXXII 342); староста, старост, старост (ССМ II 381); le.
s a os a (SPol VIII 418); u. ancien (CDJA III 496; CPJA XXVIII 11).
A icles A icles a icles 75 /
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
du langage emp in u mo , géné alemen a dažodžiu. XVIXVII a. LDK
dans les ex es son émoudi s commun ašakniai ce e g oupe des
mo s eiksmažodžių skoliniai, don l'appendage co espond
o mellemen sla ų kalbų eiksmažodžių appendages.
DERIVACINIAI HYBRIDAI es un g oupe de pays d'Amé ique du No d e d'Amé ique du No d.
Ce de nie g oupe des ac ionsmajodžiai es in é essan en ce qu'ils peu en
é éle , si sma kemen di è e skolinių eiksmajodžių e du emp un en mo s
de Li uanien langue sol e des é es ų eiksmajodžių signi ica ions. XVIXVII a. LDK
dans les ex es ou é 12 eiksmažodžių pai s. - la posi ion p ésen ée dans le
second […] edinys du mo de base déjà pasculé: a ie a i, -a ja, -a jo DK 99, 59,
41, 41, 47, KN G, ChNT 267, - SD 19, 118, 113, 118, - JE - JE 190, - a ie o i, - -a , - - o o KN
SE; - a p y i, - 182 - SP, - SP, - 216, 18, - KN SP, - SK, - SK, - KN 638, - MPNT 58, - MNT 20,
- KNT 20, - 95, - 105, - 155, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 7, - 7, -
7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 9, - 9, - 9, - 9, - 11, - 11, - 11, -
11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, -
11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 12, -
JE1 87 / mie o i, -oja, - o DK 142, SG1 57, KN SE 20, ChNT 16, SD1 106,
12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, -
207; pė na o i, -a oja, -a ojo SD1 10 / pė ny i, -ija, -ijo SD1 88; p i by i, -ija, -ijo
12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, -
13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, -
13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , -
, - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - ,
Hyb ids e égulie iens débinai es de no a ion dans les ieusses éc i s endances
n'exis e. Pa ois e hyb ide, e égulie skolinys insc i e app oxima i emen
iden iquemen , e dans ce ains cas hyb ide es même plus équen . De même,
impossible de classi ie skolinių e hyb ų su la base de deux ypes de mo s
p ésagons. Pa exemple, un cas, le débi eu égulie a des p é ixes -a i, -a ja, e
l'hyb ide -áu i, -áuja (comme la a i e la áu i), un au e hyb ide a déjà des
p é ixes di é en s (comme colo o i e colo bu i. Cei oks hyb ides p éesagų
nonas o ume pou ai ê e expliqué seulemen des ca égo ies des mêmes edines da iban.
Válnin i, -ina, -ino 1. da y i lib e, aduo i; 2. ‘da y i palaidą, palaidesnį, lais esnį PK 69, KN SE
11: álnas, -à, álnas, -a, al nas, -a DP 340, KN SE 207, SD3 196 < usėnų вольный, волный (ГСБМ IV
165; МДСУМ I 112); le. wolny (SS X 292; SP); u. волныи (CДЯ I1 279; CPЯ III 17).
ANŽELIKA SMETONIENĖ
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
1 LENTEL. Hyb ids e leu s mo s ondamen aux ela ion des signi ica ions
HIBRIDAS PORTAIN LE mo de base
La áu i, -áuja, - o L as
1. alka au i, gi uokliau i, paleis u au i; 1. alka a, gi uoklis, paleis u is, inginys;
2. ole , ole , ue ; 2. l'assassin;
3. bandi ;
Rubežio i, -ioja, -iojo Rubžius
1. po e la limi e; 1. on iè e du
e i oi e, on iè e; 2. pl. une ce aine zone dé inie, s i is;
3. e e ėžio, limi e de champ, ežia;
Fa buo i, -uoja, -a o Fa ba
1. peind e; 1. pein s, couleu ;
Tanco i, -oja, - o Tacius
1. danse ; 1. danseis;
2. dansies, ê e;
3. egimen , bū ys;
Des men ionnées 12 pai es de ac ionsmaodžių son des cas où les signi ica ions
edin e p ê inium de la langue li uanienne ne di é encien ien d'un: la a i, -a ja,
-a jo la áu i, -áuja, - o 1. ‘ alka au i, bu uokliau i, paleis u au i; 2. ‘ ole ,
dépouilli , ue ; ubžy i, -ija, -ijo ubežio i, -ioja, -iojo ‘ es i la limi e /; a ba o i,
-a oja, -a ojo a buo i, -uoja, -a o ‘dažy i /; anca i, -a ja, -a jo anco i, -oja, - o
‘šok i /. La áu i, a buo i e anco i a des p ésagés, qui en géné al ne son pas
sla ų kalbose nė a jų o maliųjų a i ikmenų – eiksmažodžių-šal inių. Hib i-
ca ac é is iques aux skoliniams e do ubežio i p ésagų -(i)o i, -(i)oja, -(i)ojo cas
dans les ac esmažodžiuose d'o igine é angima ès semblšus à -y i, -ija, - sla ijo:
els p ésagés on skoliniai, don les co espondmenys dans les langues sla es son
les ac esmažodžiai a ec les p ésagés lenkų -ać, y ųų -aću (-ać, -aть, -ять), e ces
p ésagos son ès da ios dans les langues Li uaniennes. En plus, ces p éesagés
sla iques chaknies ac ionsmažodžių in e p é a ion même complexeingesnė. Quand
du p éloué p ona e b son cons i ués ediniai a ec -y i, -ija, -ijo, ce de ien
seulemen ak i y ai ou mu a y ai (O ębski 1965: 390). Da yba a ec -(i)o i, -(i)oja,
-(i)ojo pa mi les pasiskolin ų eiksmažodžių n'es pas limi ée da ybos ca égo ies e
sépa e skolinį du hib ido, quand dans les langues sla es il y a mo s p éciss de
eiksmažodžio kalmenų, e po en iel base mo , gana keblu. Néanmoins ici p ésen é le
ac ionmajodis ubežio i a ibué aux hyb ides, ca dans les langues sla es simplemen n'y a o malaus son co espondmens.
A icles A icles a icles 83 /
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
APIBDRINIMAS Il es
des edines de langues Li uanies de skolinių seulemen a es cas ne sou en
signi ica ion changemen s, compa é a ec commun ašakniais eiksmažodžiais
egulia iaisiais skoliniais. Plus sou en dé i acinie hyb ides se basen su le
ondemen mo de signi ica ions e ce e ainne appa aî des di é ences en e
sla iškos šaknies eiksmažodžių e skolinių. Les de nie s de langues sla es
géné alemen déjà a i en a ec quelques signi ica ions, e hyb ides, dépo e
des langues li uaniennes au sol, ob ien un spéci iné signi ica ion, pa em ée de
doig s (pa y ať, a p o inė i, -inja, -injo), ou in e se comp e enu des signi ica ions
du mo ondamen aux edinys peu en e dans de nou elles signi ica ions
eiksmažodžiai. Tuo a pu eiksmažodžiai, ku iuos siūloma adin i adap aci-
niais hib idais, nuo egulia iųjų sa o bend ašaknių žodžių sla izmų iš esmės
(pa y ať, mie o i, -oja, - o), qui n'on même les co espondan es pai es de
signi ica ions sla es no ées uniquemen pou oka i, -a ja, -a jo pas a oo i, -ja,
- o, mais il es nécessai e de ema que que les signi ica ions son dans les langues
sla es. a m. achować ‘za co = uważać, poczy ywać, mieć, b ać za co (‘laiky i kuo
esan ) ou ‘myśleć, mniemać, sądzić (‘many i, mieć opinię) (SJP V 457). Ce cas, quand
i éguliè es p éposages sla iques chaknies ac ionmajodis a plus de commun ybių
a ec sla es langues ac ionmajodis signi icmées que égulia usis skolinys, signi ie,
que oko i e similai es ac ionmajodžiai son suby ę modi ica ion ions in ég an .
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Il es à no e que le
BK Robe o Bella mino ca échisme. P ieiga pa in e ne : h p://www.lki.l /
senieji as ai/db.php.
B ückne Alexande 1877: Die sla ischen F emdwö e im Li auschen. P ieiga pa
in e ne : www.h ps://a chi e.o g/de ails/diesla ischen 01b goog. Būga Kazimie as
IIII: Rink iniai éc i s 13. Vilnius: S a ybna publikacja poli ické i nauknej li e a u y,
19581961. Elle es égalemen l'une des p incipales maisons d'édi ion de l'Union eu opéenne.
Daukša Mikalojus 1595: Ka hechismas ou moksłas kiekwienam k ikszczionii p iwal s.
Mikalojaus Daukšos 1595 ans ca echism, pa . V. Jakšienė, J. Palionis. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų édi eu , 1995.
Daukša Mikalojus 1599: Pos illa Ca holicka. Daukšos Pos ilė. Kaunas: Li uanie
édi eu de l'Uni e si é, 1926.
Dini Pie o Umbe o 1987: Sla ismi e ge manismi lessicali nel Piccolo Ca echismo
li uano di Lysius. Annali della Facol à di Le e e e Filoso ia, 225245.

ANŽELIKA SMETONIENĖ
84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Dini Pie o Umbe o 1989: Sla izmai Lizijaus i Engelio ka ekizmuose: sug e i-
namoji analyse. In e na ional Con e ence o Bal o-sla is ics. Dini Pie o
Umbe o 1993: Sul ela o in lusso polacco negli agge i i de i a i del li uano
an ico (Ledesma 1590, Daukša 1595, Anonimo 1605). Annali della Facol à di
Le e e e Filoso ia, 147159.
DLKG3 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, pa . V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i en-
ins i u d'édi ion cyclopédies, 1997.
G zega Joachim 2003: Bo owings as a Wo d-Finding in Cogni i e His o ical
Onomasiology. Onomasiology Online, 2242. P ieiga pa in e ne :
h p://www1.ku-eichs ae .de/SLFEngluVglSW/On/On.h m.
Jakai ienė E alda 2009: Leksikologija. Jakai ienė E alda 2009: Leksikologija. Jakai ienė
E alda 2009: Leksikologija. Jakai ienė E alda 2009: Leksikologija. Jakai ienė E alda 2009:
Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si é. Jakna ičius Jonas 16471, 16742, 16793, 16904,
17055: Ewangelie Polskie y Li ewskie. P ieiga pa in e ne :
h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. Jakulis An anas 1995: Knygos Nobažnys ės lexique 1. Klaipėda: S. Jokužio édi eu . Ka delis Vy au as 2003: Ry ų aukš aičių šnek ų sla izmų onologijos b uožai. Vilnius:
Vilniaus uni e si é édi eu .
Ka ulis Kons an īns 1992: La iešu e imoloģijas ā dnīca 12. Ka ulis Kons an īns
1992: La iešu e imoloģijas ā dnīca 12. Rīga: A o s. Keinys S asys 1984: Li uiniens
langues hyb ides (są oka, espèces e no miškumas). a aux de l'Académie Mokslų
de Li uanie TSR. Sé ie A, 113123. Knyga nobažnys ės KN 16531, 16842: Knyga
nobažnys ės k ikščioniškos, pa . D. Pociū ė, Vilnius: Li u iens li é a u es e
nau osakos ins i u , 2004. Kozhano Ki ill 2014: A an dėlio daseman ika des li uanien
pa oje. Blan s e sla es: spi i uels cul u es c oisée, 254274.
KR Kasakauskis Ju gis 16811, 16912: Rožančius š enčiausios Ma ijos. P ieiga pa
in e ne : h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. K egždys Rolandas 2012:
Cha ak e ys yka słownika polonizmów w języku li ewskim. LingVa ia 2(14), 125146.
La Commission es in i ée à p ésen e une p oposi ion de décision conce nan l'applica ion de la p ésen e décision.
K egždys Rolandas 2013: Leksiniai skoliniai na ions de l'in e é ence cul u elle
é lexion: polonizmai-semi izmai des langues Li uaniennes. Bal u ilologie 22(2), 5593.
K egždys Rolandas 2014: Mé hodika e c i è es d'iden i ica ion polonismes
литовского языка. – LingVa ia 2(18), 195–217.
K egždys Rolandas 2014 (2): Les pa icula i és de l'a ibu ion des
polonismes-la ynismes de la langue Li uanie. Funkcjonowanie językw i li e a u na Li wie, 407421.
A icles A icles a icles 85 /
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
Kudzinowski Czesław, O ębski Jan 1958: Biblia Li ewska Chylińskiego. Nowy
Tes amen 2. Poznań: Wydawnic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza.
Kudzinowski Czesław 1964: Biblia Li ewska Chylińskiego. Nowy Tes amen 3.
nań: Wydawnic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza.
PozKudzinowski Czesław 1977: Indeks-słownik do Daukšos pos ilė. Poznań:
Wydawnic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza. Lebedys Ju gis 1977:
Senoji Li uiniens li é a u e. Vilnius: Mokslas. LKE Li u iens langues encyclopedia, ed.
V. Amb azas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijah de l'ins i u de publica ion, 2008.
LKŽe Dic ionnai e de la Li uanie, a ian e élec onique. Redak o ies collège: Ge ūda
Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas,
Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 2005. P ieiga pa in e ne :
h p://www.lkz.l /.
O ębski Jan 1965: G ama yka języka li ewskiego 2: Nauka o budowie wy azw.
Wa saw: Pańs wowe Wydawnic wo naukowe. Pake ys Ju gis 2013: Naujųjų skolinių
duomenų bazės eiksmažodžių mo ologija. Taikomoji pa lo y a. P ieiga pa
in e ne : h p:// aikomojikalbo y a.l /l /2013/12.
naujuju-skoliniu-duomenu-bazes- eiksmazodziu-mo ologija. Palionis Jonas 1967:
Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a. Vilnius: Min is. PP Débu de se mon. P ieiga pa
in e ne : h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. SGPK IVI Słownik gwa polskich 16.
Op. J. A. L. Ka łowicz, K aków: D uka nia Uniwe sy e u Jagiellońskiego, 19001911.
Siau ukienė Halina 1987: Knygos nobažnys ės giesmyno skoliniai. Li uiniens
pa lo y os ques ions 26, 145150.
Si ydas Cons an in 16201: Dic iona ium ium ling a um. Ancien dic ionnai e de
Cons an in Si ydo, pa . K. pakalka. Vilnius: Mokslo e encyclopedijah de l'ins i u de
publica ion, 1997.
Si ydas Cons an in 16312; 16774: Dic iona ium ium ling a um. P ieiga pa
in e ne : h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. Si ydas Kons an inas 16423:
Dic iona ium ium ling a um. P emie is Li uiniens Si ydas Kons an inas
kalbos žodynas, pa . K. Pakalka. Vilnius: Mokslas, 1979.
16291642: Punk ay sakimu. Poin ai sakymų 12, pa .
F. Spech . Gö ingen, 1929.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
SJP IVIII Słownik języka polskiego 18. Wa szawa, 18981923. SP Słownik
polszczyzny XVII wieku. P ieiga pa in e ne : h p://sx ii.pl. Ska džius P anas
1998: Rink iniai éc i s 4. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u .
Sla očinskis Saliamonas Moze ka 1646: Giesmes ikieim y ka holickam
p idia ancias. P ieiga pa in e ne : h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php.
Smoczyński Wojciech 2008: Uzupełnienia do Słownika e ymologicznego li ewskiego,
1 pa ie. Ac a Linguis ica Li huanica 58, 53151. SPol IXXXV Słownik polszczyzny XVI
wieku 135. W ocław Wa szawa K aków
Gdańsk Łódź: 19662011.
SS IXI Słownik s a opolski 111. W ocław Wa szawa K aków Gdańsk Łódź, S undžia
1953–2002.
Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija. Vilnius: Vilniaus
uni e si yd uk.
U bu is Vincas 1978: Pa odžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas. U bu is Vincas
U bu is Vincas 1992: Senosios lie u ių kalbos sla izmai. – Bal is ica 27(1), 4–41.
1993: Senųjų sla izmų kilmės į ai o ė. Bal is ica 28(1), 91101. La Commission es
in i ée à p ésen e une p oposi ion de décision conce nan la compa ibili é de
l'aide a ec le ma ché in é ieu . Widłak S anisław 2012: I alianismi in li uano do u i al ami e polacco. Romanica C aco iensia 11, 472479. Elle es si uée dans la égion de C aco ie.
Wohlgemu h Jan 2009: A Typology o Ve bal Bo owings. Be lin: Wal e de G uy e
GmbH&Co.
Zinke ičius Zigmas 1968: À p opos 1605 m. ca ekisme a mę. Bal is ica 4,
109116. Zinke ičius Zigmas 1974: S. M. Sla očinskio giesmyno (1646 m.) pa le. Les
o mes de mo s e leu a osena, 135170.
Zinke ičius Zigmas 1988: Senųjų aš ų kalba. Vilnius: Mokslas. Zinke ičius
Zigmas 1997: À cause des balsies a, o, e, ė kai os sla ismes. Li uiniens
pa lo y os ques ions 37, 196200.
Zinke ičius Zigmas 2002: Rink iniai éc i s 1. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų
édi ions ins i u .
Адомавичюте Ирена 1978: Лексические полонизмы в литовских говорах:
ypes d'emp un és e leu adap a ion. Ac a Bal ico-Sla ica 12, 91105.
A icles A icles a icles 87 /
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
Адомавичюте Ирена 1982: Механизмы семантической адаптации
заимствований. – Sin aksės i seman ikos klausimai. Tezės, 102–103.
Адомавичюте Ирена 1982 (2): Этапы польско-литовского лексического
de in e ac ion. Ac a Bal ico-Sla ica 14, 148.
Адомавичюте Ирена 1984: Проблемы изучения польских заимствований в
li o ских говорах. S udia nad polszczyzną k esową, 721. ГСБМ IXXXIII
His o ique dic ionnai e de la langue usse 133. Minsk, 19822013. ECUM IVI
É imologicien dic ionnai e de la langue uk ainienne 16. Kyi : Une science opinion,
1982–2012.
Кошкин Игорь 2014: Древнейшие славизмы в латышском языке: некоторые
p oblèmes de econs uc ion his o ique. S udia Sla ica Hung. 59(1), 1–13.
МДСУМ III Timchenko Євген Костянтинович 20022003: Ma é iaux à
словника писемної та книжної української мови 1–2. Київ – Нью-Йорк: Націонална
академія наук України.
CДЯ IIII Dic ionnai e du ieu e usse 13, éd. I. I. Срезневский. Moscou:
Книга, 1989.
CДрЯ IIX Dic ion a ь древнерусского языка (XIXIV вв.) 19. Moscou, 19882012.
CPNG IXLVI Dic ionnai e usses des gens de goû s 146. Moscou, Lening ad,
Санкт-Петербург: Наука, 1965–2013.
CPYa IXXIX Clo a j du usse langue XIXVII 129. Moscou: La science, 19752011.
SSM III Dic ionnai e ieux-uc aïne de langues XIVXV c . 12, éd. L. L. Гумецка,
І. М. Керницкий. Київ: Наукова думка, 1977–1978.
ЭСБМ IXIII Этымалогичный словник белорусской языка 113. Minsk, 19782010.
Sla ic Loan Ve bs and Sla ic- oo Hyb ids
SUMMARY
Sla ic loan e bs ha e been esea ched o a a lesse deg ee han Sla ic loan nouns o
adjec i es, al hough he e is no clea line be ween loan e bs and Li huanian de i a i es
om he bo owed nouns o adjec i es. I becomes e y ele an when a e b in he
ecipien language is gi en a su ix which o mally does no co espond o a su ix o Sla ic
e bs. Usually, such Sla ic wo ds as Ru henian арендовати and Polish a endować come
ANŽELIKA SMETONIENĖ
88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV o he Li huanian language wi h he su ix -a o i (Li .
a enda o i, -a oja, -a ojo DP 294), Ru henian бaвити and Polish bawić wi h he su ix -y i (Li .
b y i, -ija, -ijo 36, MP 327, ChNT 368), Ru henian buja i o Old Russian bujo i and Polish bujać wi h
he su ix -o i (Li . buj i, -ja, - KN G 168, ChNT 36 e c. Howe e , he 16 h17 h cen u y ex s o
he G and Duchy o Li huania con ain Sla ic- oo loanwo ds wi h he su ixes -(i) uo i, -(i)uoja,
-(i)a o, -(i)au i, -(i)auja and -(i)a o ha do no ha e analogies in he Sla ic languages o Sla ic
su ixes a e no in eg a ed acco ding o he usual model. Such Sla ic oo e bs could ha dly
be pa alleled o he loanwo ds which con o m o Sla ic e bs in espec o bo h he oo and
su ixes. When he e is an unde lying wo d (loan wo d) in he Li huanian language, such
noncon o mi ies o su ixes may be usually explained by he is a po ion o bo owed e bs
which ha e no unde lying wo d in he Li huanian language and go i egula su ixes du ing
de i a ion p ocess wi h a ixes usually accompanied by a ypical ca ego y. Howe e , he e
hei in eg a ion. The main ques ion is how o ega d such e bs. Mos likely, such e bs can be
conside ed hyb ids. S asys Keinys a souligné que a hyb id, i s o all, is a lexicological e m as
i is pa ially included in o he sys em o di iding wo ds acco ding o hei o igin (an
in e media e link be ween loanwo ds and indigenous wo ds) and ha he essen ial
p econdi ion o hyb ids is he unde lying wo d (Keinys: 114117), 1984 while LKE p o ides a
comp ehensi e de ini ion o a hyb id: Hyb ids a e wo ds which, in addi ion o hei own
unin lec able mo phemes, ha e hose o o he languages as well. Hyb ids appa aissen
géné alemen as a esul o loan- ansla ion o ans o ma ion o loanwo ds o h ough
wo d o ma ion using he al eady bo owed mo phemes (LKE 2008: 207). selon Vincas U bu is,
he e is no de i a ion i i is based only on he oo a he han on he unde lying wo d
(U bu is 1978: 115), ce qui signi ie que Sla ic- oo e bs wi h i egula su ixes and no unde lying
wo d should be seen as a maniin di e en e sions o he same wo d, où he p e iously
bo owed wo d o any o he wo d is ans o med and he a ix is only a mo phological
es a ion o mo phological adap a ion which p oduces no neologisms and may only esul
componen (U bu is 1978: 115). Hence, i Sla ic loan e bs wi h a su ix, which o mally does no
co espond o a su ix o Sla ic e bs, a e conside ed emakes o a loanwo d o emakes
(quand a loanwo d wi h a egula su ix is no e idenced nea by) du ing a sepa a e in eg a ion
p ocess, based on he b oad de ini ion o hyb ids gi en in LKE and he ac ha hey include
emakes o loanwo ds, such wo ds a e e e ed o as hyb ids. In his a icle e bs wi h no
accu a e equi alen s in he Sla ic languages acco ding o he opposi ion segmen able
non-segmen able a e di ided in o he ollowing wo ypes o hyb ids adap a ional and
de i a ional.
Į eik a 2016 m. jan ie 19 d.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
anzelika.sme [email protected]