68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Objec i o de pesquisas acadêmicas: pala as doyba.
SLAVIZMAI VEIKSMAŽODIAI
IR SLAVIŠKOS ŠAKNIES
HÍBRIDAS
Sla ic Loan Ve bs and Sla ic- oo Hyb ids
ANOTACIA
Os açõesmajodijos de línguas esla as em li uanas são in eg ados man endo ce as
eg as, po ém a XVIXVII a. LDK ex os são de o igem esla as, con endo uns p éssagos
nedėsningas (nem sendo uns emp és imos ou incompa kančias sla as línguas
açõesmajodžių-šal inių p iesagų). Nos ex os es ão paliudi os e suas dėsningas p eessagas
bend ašakniai skoliniai. Vieni nedėsningų p iesagų sla ų kilmės eiksmažodžiai não em
da ybos ligações com comend ašakniu emp in u undiniu žodžiu, ou os em (p z.: a buo i,
-uoja, -a o ‘dažy i ChNT 404: a ba ‘dažai, kolo a SD1 31 < le. in a ‘spal a, in as; usėnų
a ba ‘dažai; plg. a ba o i, -a oja, -a ojo ‘dažy i DP 383, ChNT 25 < le. a bować ‘dažy i,
p opo ciona co , deng i dažais; usėnų a bo a i ‘dažy i). A igosnij são discu idos de
ambos g upos de aiz sla iškos e en a izada a sua da ybos p oblemiškumas. ESMINIAI
VOODŽIAI: eiksmažodis, sla izmas, hib idas, skolinys, p eesaga.
ANNOTATION
Sla ic loan e bs a e usually in eg a ed in o he Li huanian language in acco dance wi h
ce ain ules. Howe e , some Sla ic- oo loanwo ds o he 16 h17 h cen u y ex s o he
G and Duchy o Li huania con ain su ixes ha do no ha e analogies in he Sla ic languages
o Sla ic su ixes a e no in eg a ed acco ding o he usual model. Common- oo wo ds
wi h egula su ixes a e eco ded in he same ex s oo. A pa o Sla ic oo e bs do
no ha e an unde lying bo owed wo d in he Li huanian language; ye ano he pa o
i egula Sla ic- oo e bs can be explained by he p ocess o de i a ion in he Li huanian
language ( o example, a buo i, -uoja, -a o ‘ o pain ChNT 404: a ba ‘pain , colou SD1 31 <
Polish a ba ‘colou , pain ; Ru henian in a ‘pain ; plg. a ba o i, -a oja, -a ojo ‘ o pain DP
383, ChNT 25 < Polish a bować ‘ o pain , o colou , o co e wi h pain ; Ru henian a bo a i
A igos A icles 69 /
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
‘ o pain ). The a icle p esen s bo h g oups o hese Sla ic- oo e bs and he p oblem o
hei o ma ion. KEYWORDS: e b, Sla ism, hyb id, loanwo d, su ix.
ĮVADAS
das línguas Li u ias emp és imos, e pa icula men e sla izmais, in e imasi já
desde an igo. As o igens des es es udos podem se conside adas Alexande
B ückne 's Die sla ischen F emdwö e im Li auschen (1877), mais a de
ischen Lehnwö e im Al li auischen (19311). Apie lie u ių kalbos sla izmus daug
es ambas P ano Ska džiaus eikalą Die slai de ailiai is ašęs Kazimie as Būga
(Būga IIII). Seus abalhos ap esen am não poucas a gumen os, dos quais a é
olha al a a, po quê ao emp eniu a ibui-se uni o moca ou i oka o igem,
ge almen e esses a gumen a são de ca ác e one inio. Os skoliniai de línguas
Lie u ių são a ados e Zigmo Zinke ičiaus (Zinke ičius 1968, 1974, 1988, 1997, 2002),
Jono Palionio (Palionis 1967), Ju gio Lebedžio (Lebedys 1977), Vinco U bučio (bu U is
1992, 1993) e ou os cien is as (O ębski 1965; Ka delis 2003; Siau ukienė 1987; Dini
1989, 1987, 1993; Аdoma ičiū ė 1978, 1982, 1984; Widłak 2012; K egys 2012, 2013, 2014) no
abalho. Na maio ia das mencionadas pesquisas domina emp in i a dazodžiai. À
mais ecen es nãougusių emp in os açõesmajodžių julgamen o abalhos
a ibui ini Ju gio Pake io (Pake ys 2013), Ki illo Kozhano o (Kozhano 2014)
a igos. Menėda li e a u a con ex o pode alega -se que emp es idi
açõesmažodžiai são y inė i mui o menos, embo a desses sla ismų p oblema
aki aizdi não há aiški akosky a en e skolinių e lie u ių kalbos de i a ų iš
pasiskolin ų a dažodžių. Skoliniais ge almen e são chamadas pala as, de
á ios con ac os (economicos, cul u ais, poli icos e . .) empo ėję de ou os
idiomas (Jakai ienė 2009: 227) ou de ou os idiomas (a mes a mių) su ę elemen os
da linguagem (LKE 2008: 501). De aco do kilmę skoliniai di idem-se em a ėjusius de
línguas izinhas e a ėjusius de olimesnių po línguas in e mediinas, . y.
pala as in e nacionais. Di e ença essencial en e es es dois pala as de
g upos é on e: in e nacionais pala as impo an e é p imis on e, de qual a pala a começou plis i po á ios idiomas.
No malmen e sepa a de edo es do indigenias pala as nesudė inga. Keblumos
podem su i , se analisados mui o elhos skoliniai. Igo is Koškinas, in es igando
la ias línguas sla ismo, chamou a enção a é em algumas p oblemas skolinių: sua
ch onologiją e keblumą de e minando, se eiksmažodis é sa as pala a, ou skolinys (Кошкин
1 Ž . Ska džius 1998.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
2014: 2). Na alo y o a Li uães es e p oblema não é acen uado, mas XVIXVII a.
LDK eks uose esama eiksmažodžių, ku ie ienų y inė ojų laiky i skoliniais,
ou os não. Como exemplo pode da god i, -ja(o), -jo, gdo i, -oja, -ojo CN SE 249,
SD1 231, SD3 373 ‘cal o i, man i, pa a que quê lemb a i; 2. ‘pensa , conside a ; 3.
‘užsaus i, gailė i, pigailė i; 4. ‘cu i ica ; 5. ‘ge b i; 6. ‘gaben i, auk i.
Wojciechas Smoczyńkis é esc eęs, que an e io men e oi pensado, que
eiksmazodis god i, -ja (-o), -jo, gdo i, -oja, -ojo é skolinys (Smoczyński 2008: 75).
LKŽe em ge al nãou odoma, se es e eiksmažodis é skolinys, ap esen a-se apenas
compa ação com bal a usių kalbos eiksmažodžiu. O galādā em la ians não é
conside ado emp és imo, a i ma-se que é dessas mesmas o igem pala as como
e li ians god i, -ja (-o), -jo, gdo i, -oja, -ojo e sla ų co espondami eiksmažodžiai
- Ka ulis 1992: 275.
HIBRID SAMPRATA As pala as, que es ão en e indigenias pala as e emp és imos, são híb idas.
E alda Jakai ienė os chama de in e piniu a ian e skolinių (Jakai ienė 2009: 211). No en an o, mais
p ecisamen e eles se iam sepa ados dos emp és imos, pois híb idos em e seus, e emp és imos
mo emos. P ecisamen e aqui e eme ge a p oblema ica dos açõesmojodzes emp es ados:
quando pa a a língua li uânica de ou as línguas é pe imado o p óp io açãomojodi e seu
com ashakbo no solo e a pala a é hib ida, i. e. edinys da língua li uânica do emp es ado com
niai a dažodžiai, y a galimybė, kad da ybinis yšys užsimezgęs lie u ių kal-
indígenas p ecei ugi (p.: ubežio i, -ioja, -ioja SD3 75 ‘ es i bo de z: ubžius. 1. ‘ e i ó ia
ce a, siena; 2. ‘pl, e a, s; 3. ‘ za, zem, la, e). Isso especialmen e yšku, quando eiksmažodžiu
kalboje ecipien ėje2 é dada p eceaga, o malmen e não co espondkan i sla ų kalbų
eiksmažodžių p eceagas. Pe imando sla ismá eiksmažodį e in eg ando-o à língua li uãs,
ge almen e gua da-se p eesagų a liepimo, . i. lenkų, y ų sla ų p iesagų -ować, -овати (-овaть,
-авaть, -eвaть) eiksmažodžiai língua li uânica em p eesagas -a o i, -a oja, -a ojo (lie.
a enda o i, -a oja, -a ojo DP 294 < le a endo ou usėnų арендовати); das línguas li uãs
açõesmažodžiai com -y i, -ija, -ijo co esponde sla iškuosius eiksmažodžius com p eesagus -ić
(-yć), -ити (-ыти) (lie. b y i, -ija, -ijo MP 36, KN SE 237, ChNT 327 < le. bawić или usėnų бaвити); -su(i)
o i, -(i)oja, -(i)ojo sla os kalbų eiksmažodžius su -ać, -aтu (-aць, -aть, -ять) (lie. buj i, -ja, -jo CN G
168, ChNT 368 < le. bujać ou usėnų buja i; sen. 2 Os e mos língua dono ė e língua ecipien ė são
usados com base J. Wohlgemu ho li o (Wohlgemu h 2009: 51). O p imei o e mo de ine de ine uma
língua emp enindo, segundo […] uma língua, que skolinį u. bu i). No en an o, a. XVIXVII LDK ex os
são paludi a sla iškos šaknies skoliniai, cujos p e ei os são -(i)uo i, -(i)uoja, -(i)a o e -(i)au i,
-(i)auja, -(i)a o, não endoñas analogijas sla as em línguas e nea i inkančios sla izmų in eg a imo
sis ema. Las a ųjų p iesagų sla iškos šaknies eiksmažodžiai não de e se iden i icados com
pe ima.
A igos A icles 71 /
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
skoliniais, co esponden es sla ų kalbų eiksmažodžius an o šaknimi, quan o p iesagomis.
Con as e en e dois desses g upos de açõesmaodžių aki aizdus, quando em eluosios esc i os
ao lado dėsningo skolinio (pa yପରି, lie. ūg i DP 225, KN SE 243, ChNT 25, SD1 36 de sen. u. uga i
(CPYA XXII 232) é insc i o e nedėsningas açõesmajodis (lie. ūgo i SD3 500), que šak nimi e
signi icado não di e e dos sla os línguas açõesmajodžių. Quando dos li uães alados, e
especialmen e naquelas mesmas esc i as, é paliudi o e possí el al nedėsningo eiksmažodžio
undamen o pala a, i. i. emp in o a dažodis, p eesagų nea i udimai ge almen e explicam-se
p ocesso de da ybos com a iksais. De i ação dos li uãos no solo ge almen e acompanima e
ca ac e ís icas ca ego ias. Ge i exemplos desse p ocesso são sb in i, -ina, -ino ‘da y i sėb u,
delininku SD3 175, sua com ash oo pala a seb áu i, -áuja, - o, sb au i, -auja, -a o 1. ‘bend au-
- o ‘bū i kieno nos casu eses SD3 71. Es e úl imo ação- e dade é ípiskíssimo memb o da
ca ego ia de signi icado de pa icipação: em da iausią signi icado de pa icipação edinių
p eesagą -au i e sua base pala a é abs ac o. Sb in i, -ina, -ino de i ado com i in aki y ams
ca ac e ís ica p eposiga -in i de de ín sb as, -ė, sb as, -ė, ge almen e e são i os se es ybių
nomeiamen os (DLKG3: 388). Sėb áu i, -áuja, - o, sb au i, -auja, -a o nesse meio é s a y , de
sb in i, -ina, -ino se dis inguindo não só em signi icado, mas e p eessagas.
i, d augau i’; 2. ‘pusininkau i’ DP 416, KN G 85, SD1 99 i s odbáu i, -áuja,
sèb as, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95. Tokių edinių pama inis žodis
Sb in i, -ina, -ino, s odbáu i, -áuja, - o e ou os semelhan es eiksūsmažodžiai do
pon o de is a do da ybos de e ia se conside ados hib idais. LKE ap esen a a
de inição de híb idos é gama pla us: ai pala as, sem seu, u in ys e ou os
mo emų. Hib idai pap as ai a si anda dėl kalka imo, skolinių pe di bimo a -
idiomas nekai ybinių ba pe pala as da ybą, usando já pascolido mo emas (LKE
2008: 207). Bene mais no luga dos híb idos no sis ema da língua li uana, S asys
Keinys é apon ado que hib ida é p incipalmen e um e mo de lexicologia, nes ele de
pa e é da di isão de pala as segundo kilmę sis ema ( a pinė g andis en e
emp és imos e indigenių pala as) (Keinys 1984: 117), mas ele não é sepa ado da
pala a de c iação, po que é p ecisamen e a a és dela que su ge cla amen e a
essencial condição dos híb idos é a sua base (Keinys 1984: 114). Assim ais
ad e bações como sb in i, -ina, -ino, s odbáu i, -áuja, - o e ou os semelhan es
casos co espondem es a de inição de híb idos: eles êm sla išką šaknį, indigenią
p iesagą e undamen o pala a. Além disso, seus signi icados são modi icados em
compa ação com ade inamais sla iškais eiksmažodžiais a endiendo em undamen os de pala as e p eesagų signi icados.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
No en an o não há cla oški daqueles sla iškos šaknies eiksmažodžių, que na língua
li uânica não em undamen os pala as, po ém du an e in eg ação ecebeu
nedėsningas p ecei os, luga (pa yčiams, menė asis ūgo i). Joachim G zega,
ap esen ando classikiná Be zo skolinių in eg a imo schemą, dolinius di ide em is
pa es, baseadas no modo in eg a imo: impo a imą (impo a ion), pa cial
subs i u ion (pa ial subs i u ion) e subs i u ion (subs i u ion). A p imei a pa e
impo a im é espi s oma ainda em duas pa es: quando skolinys nep a aikomas ao
ecipien ės mo ologinės sis ema (pa yみに, me o), e quando adap aikomas. No
úl imo caso isso e se ia dí iniai, p imei algumas pala as in e nacionais. Enquan o
isso subs i ução é alo es, quando ao pomo emi se p onos icam pala as ou
ex in os azeologizmas (G zega 2003: 25). Rūgo i ipo pala as, a ody ų, se
emiamasi Be zo classi icação, de e ia pe ence pa cialine subs i ução,
(loan blend). Vis dėl o pas a ieji sup an ami ki aip: ai y a sa o i iš e s o žo-
chamados aos emp es ados mixiniams džio junginiai (pa ys änden, okiečių
Showgeschä acco ding an. show business) ou sudu iniai pala as. O p óp io
G zega os chama de híb idos compos os (hyb id composi es) (G zega 2003: 28). Na
linguo y a Li uânica ais deliniai mo eminiai e imai, quando pa e mo emų
subs i uída lie u iškomis (pa yみに, an i y iausybinis), a ibuem-se ambém
híb idos (LKE 2008: 207). É necessá io salien a que meia alo es podem se
conside ados híb idos, mas não ice- e sa (Keinys 1984: 115). No en an o ūgo i ipo
eiksmažodžius di icil que se possa a ibui puskalkėms, pois p iesagų e imas
como ac o é mui o dú idosino. Além disso, ele se ia comple amen e caó ico. Po
exemplo, eiksmažodis š au i, -auja, -a o DP 1898), é ga ęs p eesagą -au i, embo a
šal inis, lem ų p iesagą -a o i, o elio i, -ioja, -i o DP 628 jau u i p iesagą
-iuo i, no s galimi šal iniai (uk. a m. трeлювати (ECУM V 628), le. a m. e-
uk ainiečių kalbos a mių eiksmažodis старy a i (ECУM V 39 lować (SJP VII 107)) ėlgi ody ų -a o i.
Pa a a língua li uânica in eg ado emp es ado a dažodis não é conside ado
hib ido, po que galūnė em apenas g ama icana unção (Keinys 1984: 115). Miname
açõesmažodyje ūgo i -uoy a p eesaga, - i execu a g ama icana unção, mas aqui
não há undinho da pala a. Ano U buço, isso não é só chamo baseada de i ação.
Embo a ele não o neça açõesmažodžių exemplos, pode-se en ende que em isso é
suge ido olha como em mo ologicas adap ações ap aišką, que nãoduoda
naujada ų. Po causa dela pode su gi apenas da mesma pala a a iões, quando
an e io men e passlonido ou simplesmen e pala a emodela e a ixas ė a
mo ologiz sandas, ao lado pode unciona ambas as a ian es (U bu is 1978: 115). Já
mencionado, que ūgo i ipo sla izmai não de e ia se a aliados como e dėsningieji
skoliniai, além disso, isso não é puskalkės. Com base na idéia de U bucio, ais casos
podem se conside ados como emodelações de dolinio (quando ao lado es á
paludido dėsningas skolinys) ou emodelações em sepa ado in eg a imo (quando ao
lado não es á paludido dėsningas apêgas skolinys). Com base na de inição amplo de LKE híb idos e pelo a o de que lhes são a ibuídas e emp és imos emodelinhas, eles

S aipsniai / A icles 73
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
adinami hib idais. Siekian aiškumo, eiksmažodžiai, ne u in ys sla ų kalbo-
se dos exac os co espondmenos, de aco do oposição da ybiamen e neskaidus
da ybiamen e skaidus dis i s om em duas espécies hib idas adap acinius e
de i acinius. Esses nomes de g upos de pala as são discu uo ini, po ém sua
sepa ação base é cla a: se emp es ada šaknies açõesmažodžio p eesaga kalboje
p iesagų i kalboje ecipien ėje nė a paliudy as bend ašaknis eiksmažodžio
ecipien ėje nãoi ica linguagem dono ės pala a po encialus da ybos
undamen o, al açõesmažodis conside ado é adap aciniu hib ido. Se alboje
ecipien inha é paludido comun ashaknis eiksmažodžio pala a e en e eles
inspeci a-se doybos conexão, al eiksmažodis é de i acinis hib idas.
HIBRID IR SKOLINI SANTYKIS
Do XVIXVII a. LDK médio e o ien al a ian es de ex os de línguas elhas
esc i as3 o am iscelhidos sla iškos šaknies eiksmažodžiai, que são ga ę
p ecessagas, o malmen e não co esponden ças aos signi icados das línguas
sla as, bem como suas comp ašakniai pala as dėsningieji skoliniai, a im de
de e mina se en e adap acinių hib idos e dėsningųjų skolinių di e enciales.
Todos os cole ados eiksmažodžius podem se di ididos em á ios g upos:
• Sla ų kilmės eiksmažodis em nedėsningą p iesagą, compa ado com on e, e não em da ybos
ligações com li uãos alboje usados passinolin ais pala as, XVI nãoXVII a. LDK esc i os em paliudy ų
bend ašaknių dėsningų skolinių. Tokių eiksmažodžių do o al encon ado 74. 3 Fa iaga cole ada de
índices (Mikalojaus Daukšos Pos illa Ca holicka (Kudzinowski 1977); Mikalojaus Daukšos Ka hechismas
ou moksłas kiekwienam k ikszczionii p iwal s (Jakšienė, Palionis 1995); Kons an ino Si ydo
Dic iona ium ium lingua um (Pakalka 1979, 1997); Kons an ino Si ydo Punk ay sakimu (Spech 1929);
Samuelio Bogusla o Chilinskio No o Tes amen o (Kudzinowski 1964); Knygos Nobažnys ės leksika (I
pa e) (Jakulis 1995)) e publicadas konko danções (1605 m. ca ecismo anonimino; Robe o Bella mino
ca equismo; Saliamono Moze kos Sla očinskio Giesmes ikieim y ka holickam p idia ancias; Jono
Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie; A se mão de início; Ju gio Kasakauskio Rožančius
š enčiausios Ma ijos). 4 Espêlio i, -ioja, -iojo 1. ‘iš emp i c uzeiando; ac uciciça ; 2. ‘muš i DP 145, MP
153, SD3 137,
SPII 24 < plg. b u. a m. пялiць (ЭСБМ X 296); uk. a m. п′ялити (ЭСБМ X 296); u. a m.
пяliть (CPNG XXXIII 213).
Š au i, -auja, -a o 1. ‘kalbė i, pos ingau i, šnekučiuo i, senau i; 2. ‘juokus k ės i, juokau i DP
189 < uk. a m. старyвати (ECУM V 398); u. a m. c a o ať (CPNG XLI 79).
Tlka y i, -ija, -ijo ‘ e ėjau i’ DP 385 < usėnų толковати (ГСБМ XXXIII 384); sen. u.
oulco a i (CДрЯ XXIX 404).
Huliu, -iuoja, -ia o ‘lėbau i, ūž i, di e min is ChNT 128 < le. a m. hulać (SGPK II 196; SJP
II 31).
ANŽELIKA SMETONIENĖ
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
• Sla ų kilmės eiksmažodis em nedėsningą p eesagą, compa ado com
on e, e não em da ybos ligações com li uãos alboje usados
passinkolin ais pala as, mas ao lado em dėsningas p eesagas
bend ašaknius skolinius. Tokių eiksmažodžių são apenas 4, eles se ão discu idos mais a de.
• Línguas Li uãs de o igem sla as o eiksmažodis em nedėsningą p eesagą,
compa ado com um possí el on e, mas pode se ligado com o
co esponden e passinholin u pala a. Em ou as pala as, es e g upo de
açõesmažodžiai são de i a ai híb idos, deles as a 115. Va ian o com
dėsninga p eesaga, compa ado com co espondam sla ų kalbų eiksmažodžiu, XVIXVII a. LDK ex os neap ik a.
• Lí ima língua de o igem sla as em nedėsningą p eesagą, compa ado com a possí el on e, e
em da ybos conexão com comend ašakni lie u ių Kas y au i, -auja, -a o ‘žais i kauleliais DP 30 <
le. kos y ować (SPol XI 11). Palieca i, -a ja, -a jo 1. ‘con es i, con ia c edi , assigna ,
sac i ica ; 2. ‘pažadė i DP 177, CN G 283, ChNT 225, JE5 213, PP 34, KR 17 < usėnų le eca i, policija i,
polci i (ГСБМ XXVI)
136; IMDSUM II 163); le. polecić (SS VI 343).
T elio i, -ioja, -i o ‘ emp i, ilk i DP 628 < uk. a m. трeлювати, трилювати (ECУM V
628); le. a m. elować (SJP VII 107).
5
Kalėd i, -ja, -jo 1. ‘pega p esen es de Na al; 2. ‘elge au i; 3. ‘apie Kalėdas apozi ando col i
duokles (apie kunigą e se os da ig eja) SD3 112: kalėdà DP 57, KN G 129, SD1 59 < usėnų
na alda, kolyaada (GSBM XV 191).
Psnykau i, -auja, -a o; pasnykáu i, -áuja, - o ‘sus enção de qualque alimen o (pg . meias, lei e)
nos dias ixados pela eligião PK 88, DP 20, MP 10, 12, ChNT SD1 282, SPII 5: psnykas 89, DK DP 109, SD1
280, SPII 5 < usėnų посникъ (ГСБМ XXVII 140). Sėb áu i, -áuja, - o; sb au i, -auja, -a o 1.
‘bend au i, d augau i; 2. ‘pusininkau i DP 416, KN
G 85, SD1 99 : sb as, -ė, sb as, -ė, sèb as, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95 < usėnų cябръ
(IDSUMA II 383).
Sb in i, -ina, -ino ‘da y i sėb u, dalininku SD3 175: sb as, -ė, sb as, -ė, sèb as, -ė DP 293, KN S odbáu i,
SE 221, SD1 26, JE1 95 < usėnų cябръ (МДСУМ II 383).
-áuja, - o ‘bū i kieno es u ėse SD 711: s odbà 51, DP G 223, SD 71, SP1 67, KNI 214, JE1 22, BK 23 MP < b u.
свадьба, свадба (ГСБМ XXXI 71). He e ikuo i, -uoja, -a o ‘ e s i, chamin i he e iku KN SE 120: he e kas,
-ė, he è ikas, -ė, hè e ikas, -ė DP 68, SD1 KN 50, SE 5, KR < le. he e ico (SPol VIII 328; SP). Ky áu i, -áuja,
- o ‘gud iai, klas ingai, suk ai ala , elg is SD1 13: ky s KN M 53, SD1 13; k as KN G 57, ChNT 288 < le.
chy y (SPol III 392); sen. u. хытрыи, хитрыи (СДЯ III 1430). Nãoakajo i, -oja, - o 1. ‘neduzi anquilidade;
2. ‘ne im i, ne imau i CN SE 57: nepakjus DP 220, SD1 95, CN G 251 < le. niepokoj (SPol XVII 504); sen. u.
inquie oi (CPЯ XI 221). Razbajáu i, -áuja, - o ‘bū i azbaininku, plėšikau i, ma a i DP 308: azbjus (LKŽe)
< usėnų рaзбой (ГСБМ XXIX 446); oubo (GSBM XXX 168; ССМ II 287); le. ozbj (SS VII 502); u. рзбоу (CДА III
21); u. рaзбой, ozboi (CPЯ XXI 140). S o as áu i, -áuja, - o; s as au i, -auja, -a o ‘bū i s o as a, ei i
s o as os de e es DP 25: s as a, s as a, s as a, s o as à DK 82, DP 6, KN SE 276, ChNT 423, SPII 166,
JE1 6, BK 15 < usėnų староста (СГБМ XXXII 342); elho a, elhos , elhos (ССМ II 381); le. s a os a (SPol
VIII 418); u. староста (CДЯ III 496; CPЯ XXVIII 11).
A igos A icles 75 /
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
do idioma emp in u pala a, ge almen e a dažodžiu. XVIXVII a. LDK
ex os são es emunhados comm ašakniai des a g upo
açõesmažodžių pala as skoliniai, cujos apésaga o malmen e
co esponde sla ų kalbų eiksmažodžių apésagas.
DERIVACINIAI HIBRIDAS
Únimos g upos de ações do g upo, o que pode e ela , se di e e de uma manei a
ou de ou a, de pala as de ação e de pala as emp es adas do idioma li uânico.
XVIXVII a. LDK ex os encon am 12 eiksmažodžių po ų. - na segunda posição do
documen o, o edinho de segunda o dem já passuilado: a ie a i, -a ja, -a jo DK
99, 45, 41, 41, 41, 41, 47, KN G, ChNT 267, - SD 19, 118, 113, 118, 118, - JE - JE - JE - JE - JE -
JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE
- JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE -
JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE
- JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE -
JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE
- JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE -
JE1 87 / mie o i, -oja, - o DK 142, SG1 57, KN SE 20, ChNT 16, SD1 106,
JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE
207; pė na o i, -a oja, -a ojo SD1 10 / pė ny i, -ija, -ijo SD1 88; p i by i, -ija, -ijo
- JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - J
Hib idos e egula es dí idos de insc ição em elhos esc i os não há endências. Às
ezes e hib ido, e egula is skolinys insc ip i ap oximaclamen e idên ico, e em
alguns casos hib ido é mesmo mais equen e. Também não se pode classi ica
skolinių e hyb ų baseado em ambos ipos de pala as p essaagos. Po exemplo, em
um caso, o de ínice egula em p ecei os -a i, -a ja, e hib ida -áu i, -áuja (caip
la a i e la áu i), ou o hib ida já em p ecei os di e en es (caip colo o i e
colo bu i). Ši oks hib idos p eesagų nepas o um pode ia se explicado apenas das
p óp ias ca ego ias de da iban edinių.
Válnin i, -ina, -ino 1. ‘da y i li e, adu i; 2. ‘da y i palaidą, palaidesnį, lais esnį PK 69, KN SE 11:
álnas, -à, álnas, -a, al nas, -a DP 340, KN SE 207, SD3 196 < usėnų вольный, волный (ГСБМ IV
165; МДСУМ I 112); le. wolny (SS X 292; SP); u. ondasi (CДЯ I1 279; CPЯ III 17).
ANŽELIKA SMETONIENĖ
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
1 LENTEL. Hib idas e suas elações de signi icados das pala as básicas
HIBRIDAS PRACTICAL pala a
La áu i, -áuja, - o L as
1. alka au i, gi uokliau i, paleis u au i; 1. alka a, gi uoklis, paleis u is, inginys;
2. ouba , saquea , ma a ; 2. assassino;
3. bandido;
Rubežio i, -ioja, -iojo Rubžius
1. es i on ei a; 1. on ei a do
e i ó io, pa ede; 2. pl. ce a á ea de inida, s i is;
3. e a ėžio, bo da de campo, ežia;
Fa buo i, -uoja, -a o Fa ba
1. pin a ; 1. in as, co ;
Tanco i, -oja, - o Tacius
1. dança ; 1. dança;
2. danças, es aélise;
3. egga, bū ys;
Dos mencionados 12 pa es de açõesmaodžių são casos, quando li uais de língua
edino e do lendá io signi icados não di e enciam nada: la a i, -a ja, -a jo
la áu i, -áuja, - o 1. ‘ alka au i, bo uokliau i, paleis u au i; 2. ‘Rouba , saquea ,
ma a ; ubžy i, -ija, -ijo ubežio i, -ioja, -iojo ‘ es i limi ą /; a ba o i, -a oja,
-a ojo a buo i, -uoja, -a o ‘dažy i /; anca i, -a ja, -a jo anco i, -oja, - o ‘xok i
/. La áu i, a buo i e anco i em p eesagões, que em ge al não são
sla ų kalbose nė a jų o maliųjų a i ikmenų – eiksmažodžių-šal inių. Hib i-
ca ac e ís icas skoliniams e do ubežio i p eesagų -(i)o i, -(i)oja, -(i)ojo caso em
açõesmažodžiuose de o igem es animas mui o pa ecidos em -y i, -ija, -ijo: ais
p eesagas êm skoliniai, cujos co espondem em línguas sla as são
açõesmažodžiai com p eesaguns lenkų -ać, y ųų -aću (-a, -aть, -ять), e p eesagos
mui o da ios nes es la ians. Além disso, dessas p eesagas sla iškos šaknies
eiksmažodžių in e p e ação mesmo complicingesnė. Quando do passinho
emp es ado p da oz são o mados ediniai com -y i, -ija, -ijo, isso acon ece só
ak i y ai ou mu a i ai (O ębski 1965: 390). Da yba com -(i)o i, -(i)oja, -(i)ojo de
passilolin ų eiksmažodžių não é es i ada da ybos ka ego ijų e sepa i i skolinį do
hib ido, quando nas línguas sla as há ikslių eiksmažodžio kalmenų, e po encialis
mo s base, gana keblu. No en an o aqui ap esen ado ação- e bo ubežio i a ibui-se
híb idos, pois nas línguas sla as simplesmen e não há o malaus seu co espondência.
A igos A icles 83 /
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
APIBDRINIMAS
das línguas Lie u ių ediniai de skolinių só em a os casos não so em signi icações
mudanças, compa ado com comun ašakniais eiksmažodžiais egulia iaisiais
skoliniais. Mais eqüen emen e de i acinias híb idos baseiam-se da pala a
basei a signi icmadas e nes e undamen o su ge di e ências en e sla iškos
šaknies eiksmažodžių e skolinių. As úl imas de línguas esla as ge almen e já
chegam com á ias signi icamências, e híb idos, de i e de línguas li uanas solo,
ecebe um speci iné signi icado, pa em á da classi icação (pa y ať, a p o inė i,
-inja, -injo), ou in e so endo em con a as signi icâncias da pala a base Sla inys
pode en a em no os signi icamen os (pa y ať, mie o i, -oja, - o), não endo nem
eiksmažodžiai. Tuo a pu eiksmažodžiai, ku iuos siūloma adin i adap aci-
niais hib idais, nuo egulia iųjų sa o bend ašaknių žodžių sla izmų iš esmės
as co esponden es semiski ia de línguas esla as pa ações de signi icados apenas
sepa adas -a ok i, -a ja, -a jo pas a oo i, - -ja, -, -, mas é necessá io des aca
que as signi ica i as das línguas sla as es ão paliudadas ( y. a m. achować ‘za
co = uważać, poczy ywać, mieć, b ać za co (‘laiky i kuo esan ) ou ‘myśleć, mniemać,
sądzić (‘many i, mieć opinię) (SJP V 457). Es e caso, quando ne egulia ias p eceigas
sla iškos šaknies eiksmažodis em mais comun ybių com sla ų kalbų eiksmažodžio
eikšmėmis do que egula is skolinys, eikš ų, que oko i e semelhan es
eiksmažodžiai são pe y ę modi icações in eg ando.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
BK Robe o Bella mino ca ecismo. P ieiga po in e ne : h p://www.lki.l /
senieji as ai/db.php.
B ückne Alexande 1877: Die sla ischen F emdwö e im Li auschen. P ieiga po
in e ne : www.h ps://a chi e.o g/de ails/diesla ischen 01b goog. Būga Casimie as
IIII: Rink iniai esc i os 13. Vilnius: Es adoybná poli ická a ědecká li e a ú y yda ka,
19581961.
Daukša Mikalojus 1595: Ka hechismas ou moksłas kiekwienam k ikszczionii p iwal s.
Mikalojaus Daukšos 1595 anos ca echism, pa . V. Jakšienė, J. Palionis. Vilnius: Mokslo e
enciklopedijas publicação, 1995.
Daukša Mikalojus 1599: Pos illa Ca holicka. Daukšos Pos ilė. Kaunas: Li uânia
Publicação do Uni e si e o, 1926.
Dini Pie o Umbe o 1987: Sla ismi e ge manismi lessicali nel Piccolo Ca echismo
li uano di Lysius. Annali della Facol à di Le e e e Filoso ia, 225245.

ANŽELIKA SMETONIENĖ
84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Dini Pie o Umbe o 1989: Sla izmai Lizijaus i Engelio ka ekizmuose: sug e i-
namoji análise. In e na ional Con e ence o Bal o-sla is ics. Dini Pie o
Umbe o 1993: Sul ela o in lusso polacco negli agge i i de i a i del li uano
an ico (Ledesma 1590, Daukša 1595, Anonimo 1605). Annali della Facol à di
Le e e e Filoso ia, 147159.
DLKG3 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, pa . V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i en-
ins i u o de publicação ciclopedijos, 1997.
G zega Joachim 2003: Bo owings as a Wo d-Finding in Cogni i e His o ical
Onomasiology. Onomasiology Online, 2242. P ieiga po in e ne :
h p://www1.ku-eichs ae .de/SLFEngluVglSW/On/On.h m.
Jakai ienė E alda 2009: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e sidade. Jakna ičius Jonas
16471, 16742, 16793, 16904, 17055: Ewangelie Polskie y Li ewskie. P ieiga po in e ne :
h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. Jakulis An anas 1995: Knygos Nobažnys ės
leksika 1. Klaipėda: S. Jokužio publicação. Ka delis Vy au as 2003: Ry ų aukš aičių
šnek ų sla izmų onologijos b uožai. Vilnius:
Edi o a da Uni e sidade de Vilniaus.
Ka ulis Kons an īns 1992: La iešu e imoloģijas ā dnīca 12. Rīga: A o s. Keinys
S asys 1984: Línguas Li uanas híb idas (są oka, espécies e no miškumas). T abalhos
da Academia Mokslų da TSR da Li uânia. Sé ie A, 113123. Knyga nobažnys ės KN 16531,
16842: Knyga nobažnys ės k ikščioniškos, pa . D. Pociū ė, Vilnius: Li u ians
li e a ū os i nau osakos ins i u o, 2004. Kozhano Ki ill 2014: An esdėlio
daseman ika li uãos alboje. B ancos e esla os: espi i uais cul u as c uzamen o,
254274.
KR Kasakauskis Ju gis 16811, 16912: Rožančius š enčiausios Ma ijos. P ieiga po
in e ne : h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. K egždys Rolandas 2012:
Cha ak e ys yka słownika polonizmów w języku li ewskim. LingVa ia 2(14), 125146.
K egždys Rolandas 2013: Leksiniai skoliniai au ų kul ū inės in e e encijos
e leksija: lie u ių kalbos polonizmai-semi izmai. Bal u ilologia 22(2), 5593.
K egždys Rolandas 2014: Me odica e c i é ios de iden i icação polonismos
литовского языка. – LingVa ia 2(18), 195–217.
K egždys Rolandas 2014 (2): As peculia idades da a ibução de
polonismos-la ynisms da língua Li uânia. Funkcjonowanie językw i li e a u na Li wie, 407421.
A igos A icles 85 /
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
Kudzinowski Czesław, O ębski Jan 1958: Biblia Li ewska Chylińskiego. Nowy
Tes amen 2. Poznań: Wydawnic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza.
Kudzinowski Czesław 1964: Biblia Li ewska Chylińskiego. Nowy Tes amen 3.
nań: Wydawnic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza.
PozKudzinowski Czesław 1977: Indeks-słownik do Daukšos pos ilė. Poznań:
Wydawnic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza. Lebedys Ju gis 1977:
Senoji Li uães li e a u a. Vilnius: Mokslas. LKE Li u ians kalbos enciklopedija, ed. V.
Amb azas. Vilnius: Mokslo e enciclopedijas Ins i u o de Publicação, 2008.
LKŽe Dic ioná io da língua Li uânica, a ian e ele ônico. Redak o ios colegia:
Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as
Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 2005. P iega po
in e ne : h p://www.lkz.l /.
O ębski Jan 1965: G ama yka języka li ewskiego 2: Nauka o budowie wy azw.
Wa szawa: Pańs wowe Wydawnic wo naukowe. Pake ys Ju gis 2013: Naujųjų skolinių
duomenų bazės eiksmažodžių mo ologija. Taikomoji pa lo y a. P ieiga po
in e ne : h p:// aikomojikalbo y a.l /l /2013/12.
naujuju-skoliniu-duomenu-bazes- eiksmazodziu-mo ologyja. Palionis Jonas 1967:
Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a. Vilnius: Min is. PP Começa se mão. P ieiga po
in e ne : h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. SGPK IVI Słownik gwa polskich 16.
Op. J. A. L. Ka łowicz, K aków: D uka nia Uniwe sy e u Jagiellońskiego, 19001911.
Siau ukienė Halina 1987: Knygos nobažnys ės giesmyno skoliniai. Li u ians
kalbo y os ques ões 26, 145150.
Si ydas Kons an inas 16201: Dic iona ium ium ling a um. Velhas Dicioná io de
Kons an ino Si ydo, pa . K. pakalka. Vilnius: Mokslo e enciclopedijas Ins i u o de
Edição, 1997.
Si ydas Kons an inas 16312; 16774: Dic iona ium ium ling a um. P ieiga po
in e ne : h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. Si ydas Kons an inas 16423:
Dic iona ium ium ling a um. P imei ois li uanos Si ydas Kons an inas
kalbos žodynas, pa . K. Pakalka. Vilnius: Mokslas, 1979.
16291642: Punk ay sakimu. Pun ai sakymų 12, pa .
F. Spech . Gö ingen, 1929.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
SJP IVIII Słownik języka polskiego 18. Va só ia, 18981923. SP Słownik polszczyzny
XVII wieku. P ieiga po in e ne : h p://sx ii.pl. Ska džius P anas 1998: Rink iniai
aš ai 4. Vilnius: Mokslo e enciklopedijas ins i u o de publicação.
Sla očinskis Saliamonas Moze ka 1646: Giesmes ikieim y ka holickam
p idia ancias. P ieiga po in e ne : h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php.
Smoczyński Wojciech 2008: Uzupełnienia do Słownika e ymologicznego li ewskiego,
1 pa e. Ac a Linguis ica Li huanica 58, 53151. SPol IXXXV Słownik polszczyzny XVI
wieku 135. W ocław Wa szawa K aków
Gdańsk Łódź: 19662011.
SS IXI Słownik s a opolski 111. W ocław Wa szawa K aków Gdańsk Łódź, S undžia
1953–2002.
Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija. Vilnius: Vilniaus
uni e si á ia edi o a.
U bu is Vincas 1978: Teo ia do Da ybos de Pala as. Vilnius: Mokslas. U bu is
U bu is Vincas 1992: Senosios lie u ių kalbos sla izmai. – Bal is ica 27(1), 4–41.
Vincas 1993: Senųjų sla izmų kilmės į ai o ė. Bal is ica 28(1), 91101. Widłak
S anisław 2012: I alianismi in li uano do u i al ami e polacco. Romanica
C aco iensia 11, 472479.
Wohlgemu h Jan 2009: A Typology o Ve bal Bo owings. Be lin: Wal e de G uy e
GmbH&Co.
Zinke ičius Zigmas 1968: Sob e 1605 m. ca ekismo a mę. Bal is ica 4, 109116.
Zinke ičius Zigmas 1974: S. M. Sla očinskio giesmyno (1646 m.) ala. Fo mas de
pala as e suas a osena, 135170.
Zinke ičius Zigmas 1988: Senųjų aš ų kalba. Vilnius: Mokslas. Zinke ičius
Zigmas 1997: Po balsias a, o, e, ė kai os sla izmuose. Li u ians kalbo y os
ques ões 37, 196200.
Zinke ičius Zigmas 2002: Rink iniai aš ai 1. Vilnius: Mokslo e enciklopedijas
ins i u o de publicação.
Адомавичюте Ирена 1978: Лексические полонизмы в литовских говорах:
ipos emp es ados e sua adap ação. Ac a Bal ico-Sla ica 12, 91105.
A igos A icles 87 /
Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai
Адомавичюте Ирена 1982: Механизмы семантической адаптации
заимствований. – Sin aksės i seman ikos klausimai. Tezės, 102–103.
Адомавичюте Ирена 1982 (2): Этапы польско-литовского лексического
de in e acção. Ac a Bal ico-Sla ica 14, 148.
Адомавичюте Ирена 1984: Проблемы изучения польских заимствований в
li uanos de ga ochas. S udia nad polszczyzną k esową, 721. ГСБМ IXXXIII
His ó ico dicioná io da língua ussa 133. Minsk, 19822013. ECUM IVI E imólogoiчный
словник украинской языка 16. Kyi : Cien o a opinião,
1982–2012.
Кошкин Игорь 2014: Древнейшие славизмы в латышском языке: некоторые
p oblemas de econs ução his ó ica. S udia Sla ica Hung. 59(1), 1–13.
МДСУМ III Тимченко Евген Костянтинович 20022003: Ma e iais a é
словника писемної та книжної української мови 1–2. Київ – Нью-Йорк: Націонална
академія наук України.
CДЯ IIII Словарь древнерусского языка 13, ред. I. I. Срезневский. Moscou:
Книга, 1989.
CДрЯ IIX Словарь древнерусского языка (XIXIV вв.) 19. Moscou, 19882012. CPNG
IXLVI Dic iona y o Russian olk speeches 146. Москва, Ленинград, CPЯ IXXIX
Санкт-Петербург: Наука, 1965–2013.
Clo a ь do usso língua XIXVII вв 129. Москва: Наука, 19752011. ССМ III Dicioná io
de elhouc ônica língua XIVXV c . 12, ed. L. L. Гумецка, ЭСБМ IXIII
І. М. Керницкий. Київ: Наукова думка, 1977–1978.
Этымалогичный словник белорусской языка 113. Minsk, 19782010.
Sla ic Loan Ve bs and Sla ic- oo Hyb ids
SUMARY
Sla ic loan e bs ha e been esea ched o a a lesse deg ee han Sla ic loan nouns o
adjec i es, al hough he e is no clea line be ween loan e bs and Li huanian de i a i es
om he bo owed nouns o adjec i es. I becomes e y ele an when a e b in he
ecipien language is gi en a su ix which o mally does no co espond o a su ix o Sla ic
e bs. Usually, such Sla ic wo ds as Ru henian арендовати and Polish a endować come
ANŽELIKA SMETONIENĖ
88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV o he Li huanian language wi h he su ix -a o i (Li .
a enda o i, -a oja, -a ojo DP 294), Ru henian бaвити and Polish bawić wi h he su ix -y i (Li .
b y i, -ija, -ijo 36, MP 237, ChNT 388), Ru henian buja i o Old Russian bujo i and Polish bujać wi h
he su ix -o i (Li . buj i, -ja, - KN G 168, ChNT 36 e c. Howe e , he 16 h17 h cen u y ex s o
he G and Duchy o Li huania con ain Sla ic- oo loanwo ds wi h he su ixes -(i) uo i, -(i)uoja,
-(i)a o, -(i)au i, -(i)auja and -(i)a o ha do no ha e analogies in he Sla ic languages o Sla ic
su ixes a e no in eg a ed acco ding o he usual model. Such Sla ic oo e bs could ha dly
be pa alleled o he loanwo ds which con o m o Sla ic e bs in espec o bo h he oo and
su ixes. When he e is an unde lying wo d (loan wo d) in he Li huanian language, such
noncon o mi ies o su ixes may be usually explained by he is a po ion o bo owed e bs
which ha e no unde lying wo d in he Li huanian language and go i egula su ixes du ing
de i a ion p ocess wi h a ixes usually accompanied by a ypical ca ego y. Howe e , he e
hei in eg a ion. The main ques ion is how o ega d such e bs. Mos likely, such e bs can be
conside ed hyb ids. S asys Keinys apon ou que a hyb id, i s o all, is a lexicological e m as i
is pa ially included in o he sys em o di iding wo ds acco ding o hei o igin (an
in e media e link be ween loanwo ds and indigenous wo ds) and ha he essen ial
p econdi ion o hyb ids is he unde lying wo d (Keinys: 114117), 1984 while LKE p o ides a
comp ehensi e de ini ion o a hyb id: Hyb ids a e wo ds which, in addi ion o hei own
unin lec able mo phemes, ha e hose o o he languages as well. Hyb ids ge almen e
apa ecem as a esul o loan- ansla ion o ans o ma ion o loanwo ds o h ough wo d
o ma ion using he al eady bo owed mo phemes (LKE 2008: 207). Segundo Vincas U bu is,
he e is no de i a ion i i is based only on he oo a he han on he unde lying wo d
(U bu is 1978: 115), o que signi ica que Sla ic- oo e bs wi h i egula su ixes and no
unde lying wo d should be seen as a maniin di e en e sions o he same wo d, whe e he
p e iously bo owed wo d o any o he wo d is ans o med and he a ix is only a
es a ion o mo phological adap a ion which p oduces no neologisms and may only esul
mo phological componen (U bu is 1978: 115). Hence, i Sla ic loan e bs wi h a su ix, which
o mally does no co espond o a su ix o Sla ic e bs, a e conside ed emakes o a
loanwo d o emakes (when a loanwo d wi h a egula su ix is no e idenced nea by) du ing a
sepa a e in eg a ion p ocess, based on he b oad de ini ion o hyb ids gi en in LKE and he
ac ha hey include emakes o loanwo ds, such wo ds a e e e ed o as hyb ids. In his
a icle e bs wi h no accu a e equi alen s in he Sla ic languages acco ding o he opposi ion
segmen able non-segmen able a e di ided in o he ollowing wo ypes o hyb ids adap a ional
and de i a ional.
Į eik a 2016 m. 19 de janei o d.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia
anzelika.sme [email protected]