Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai

68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV ANŽELIKA SMETONIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp is: žodžių da yba. SLAVIZMAI VEIKSMAŽODŽIAI IR SLAVIŠKOS ŠAKNIES HIBRIDAI Sla ic Loan Ve bs and Sla ic- oo Hyb ids ANOTACIJA Sla ų kalbų eiksmažodžiai lie u ių kalboje in eg uojami laikan is am ik ų aisyklių, ačiau XVI–XVII a. LDK eks uose y a sla ų kilmės eiksmažodžių, u inčių nedėsningas p iesagas (nebūdingas skoliniams a ba nea i inkančias sla ų kalbų eiksmažodžių-šal inių p iesagų). Teks uose y a paliudy i i jų dėsningos p iesagos bend ašakniai skoliniai. Vieni nedėsningų p iesagų sla ų kilmės eiksmažodžiai ne u i da ybos yšių su bend ašakniu skolin u pama iniu žodžiu, ki i – u i (p z.: a buo i, -uoja, -a o ‘dažy i’ ChNT 404 : a ba ‘dažai, spal a’ SD1 31 < le. a ba ‘spal a, dažai’; usėnų фарба ‘dažai’; plg. a ba o i, -a o- ja, -a ojo ‘dažy i’ DP 383, ChNT 25 < le. a bować ‘dažy i, su eik i spal ą, deng i dažais’; usėnų фарбовати ‘dažy i’). S aipsnyje ap a iami abiejų g upių sla iškos šaknies eiks- mažodžiai i pab ėžiamas jų da ybos p oblemiškumas. ESMINIAI ŽODŽIAI: eiksmažodis, sla izmas, hib idas, skolinys, p iesaga. ANNOTATION Sla ic loan e bs a e usually in eg a ed in o he Li huanian language in acco dance wi h ce ain ules. Howe e , some Sla ic- oo loanwo ds o he 16 h–17 h cen u y ex s o he G and Duchy o Li huania con ain su ixes ha do no ha e analogies in he Sla- ic languages o Sla ic su ixes a e no in eg a ed acco ding o he usual model. Com- mon- oo wo ds wi h egula su ixes a e eco ded in he same ex s oo. A pa o Sla- ic oo e bs do no ha e an unde lying bo owed wo d in he Li huanian language; ye ano he pa o i egula Sla ic- oo e bs can be explained by he p ocess o de i a ion in he Li huanian language ( o example, a buo i, -uoja, -a o ‘ o pain ’ ChNT 404 : a ba ‘pain , colou ’ SD1 31 < Polish a ba ‘colou , pain ’; Ru henian фарба ‘pain ’; plg. a ba o i, -a oja, -a ojo ‘ o pain ’ DP 383, ChNT 25 < Polish a bować ‘ o pain , o colou , o co e S aipsniai / A icles 69 Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai wi h pain ’; Ru henian фарбовати ‘ o pain ’). The a icle p esen s bo h g oups o hese Sla ic- oo e bs and he p oblem o hei o ma ion. KEYWORDS: e b, Sla ism, hyb id, loanwo d, su ix. ĮVADAS Lie u ių kalbos skoliniais, o ypač sla izmais, domimasi jau nuo seno. Šių y- inėjimų iš akomis galima laiky i Alexande io B ückne io Die sla ischen F em- dwö e im Li auschen (1877), ėlesnį s ambų P ano Ska džiaus eikalą Die sla- ischen Lehnwö e im Al li auischen (19311). Apie lie u ių kalbos sla izmus daug i išsamiai y a ašęs Kazimie as Būga (Būga I–III). Jo da buose pa eikiama ne- mažai a gumen ų, ku ių iki ol ūko, kodėl skoliniui p iski iama ienokia a ki okia kilmė, pap as ai šie a gumen ai y a one inio pobūdžio. Lie u ių kalbos skoliniai nag inėjami i Zigmo Zinke ičiaus (Zinke ičius 1968, 1974, 1988, 1997, 2002), Jono Palionio (Palionis 1967), Ju gio Lebedžio (Lebedys 1977), Vinco U bučio (U bu is 1992, 1993) i ki ų mokslininkų (O ębski 1965; Ka - delis 2003; Siau ukienė 1987; Dini 1987, 1989, 1993; Аdoma ičiū ė 1978, 1982, 1984; Widłak 2012; K egždys 2012, 2013, 2014) da buose. Daugumoje minė- ų y imų dominuoja skolin i a dažodžiai. P ie naujesnių negausių skolin ų eiksmažodžių nag inėjimo da bų p iski ini Ju gio Pake io (Pake ys 2013), Ki illo Kozhano o (Kozhano 2014) s aipsniai. Minė os li e a ū os kon eks e galima eig i, kad skolin i eiksmažodžiai y a y inė i daug mažiau, no s okių sla izmų p oblema aki aizdi – nė a aiški a- kosky a a p skolinių i lie u ių kalbos de i a ų iš pasiskolin ų a dažodžių. Skoliniais pap as ai adinami žodžiai, į ai ių kon ak ų (ekonominių, kul ū i- nių, poli inių i . .) me u a ėję iš ki ų kalbų (Jakai ienė 2009: 227) a iš ki ų kalbų (a a mių) kilę kalbos elemen ai (LKE 2008: 501). Pagal kilmę skoliniai ski s omi į a ėjusius iš kaimyninių kalbų i a ėjusius iš olimesnių pe a pines kalbas, . y. a p au inius žodžius. Esminis ski umas a p šių d iejų žodžių g upių y a šal inis: a p au iniams žodžiams s a bus y a pi minis šal inis, iš ku io žodis p adėjo plis i po į ai ias kalbas. Pap as ai a ski i skolinius nuo indigenių žodžių nesudė inga. Keblumų gali kil i, jeigu analizuojami labai seni skoliniai. Igo is Koškinas, y inėdamas la ių kalbos sla izmus, a k eipė dėmesį ne į kelias skolinių p oblemas: jų ch onolo- giją i keblumą nus a an , a eiksmažodis y a sa as žodis, a skolinys (Кошкин 1 Ž . Ska džius 1998. ANŽELIKA SMETONIENĖ 70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 2014: 2). Lie u ių kalbo y oje ši p oblema nė a akcen uojama, be XVI–XVII a. LDK eks uose esama eiksmažodžių, ku ie ienų y inė ojų laiky i skoliniais, ki ų – ne. Kaip pa yzdį galima pa eik i god i, -ja (-o), -jo, gdo i, -oja, -ojo KN SE 249, SD1 231, SD3 373 ‘gal o i, many i, no in ką a simin i’; 2. ‘mąs y- i, s a s y i’; 3. ‘užjaus i, gailė i, pasigailė i’; 4. ‘ ūpin is’; 5. ‘ge b i’; 6. ‘gaben- i, auk i’. Wojciechas Smoczyńkis y a ašęs, kad anksčiau bu o many a, jog eiksmažodis god i, -ja (-o), -jo, gdo i, -oja, -ojo y a skolinys (Smoczyński 2008: 75). LKŽe apsk i ai nenu odoma, a šis eiksmažodis y a skolinys, pa ei- kiamas ik palyginimas su bal a usių kalbos eiksmažodžiu. O la ių kalboje gādā nelaikomas skoliniu, eigiama, kad ai okios pa kilmės žodis kaip i lie- u ių god i, -ja (-o), -jo, gdo i, -oja, -ojo i sla ų a i inkami eiksmažodžiai (Ka ulis 1992: 275). HIBRIDŲ SAMPRATA Žodžiai, esan ys a p indigenių žodžių i skolinių, y a hib idai. E alda Ja- kai ienė adina juos „ a piniu skolinių a ian u“ (Jakai ienė 2009: 211). Vis dėl o iksliau juos bū ų a ski i nuo skolinių, nes hib idai u i i sa ų, i sko- lin ų mo emų. Bū en čia i iškyla skolin ų eiksmažodžių p oblema ika: kai į lie u ių kalbą iš ki ų kalbų y a pe imamas pa s eiksmažodis i jo bend ašak- niai a dažodžiai, y a galimybė, kad da ybinis yšys užsimezgęs lie u ių kal- bos di oje i žodis y a hib idas, . y. lie u ių kalbos edinys iš skolinio su in- digeniomis p iesagomis (p z.: ubežio i, -ioja, -iojo SD3 75 ‘ es i ibą’ : ubžius 1. ‘ e i o ijos iba, siena’; 2. ‘pl. am ik as apib ėž as plo as, s i is’; 3. ‘žemės ėžio, lauko iba, ežia’). Tai ypač yšku, kai eiksmažodžiui kalboje ecipien- ėje2 su eikiama p iesaga, o maliai nea i inkan i sla ų kalbų eiksmažodžių p iesagos. Pe iman sla izmą eiksmažodį i in eg uojan jį į lie u ių kalbą, pap as ai laikomasi p iesagų a liepimo, . y. lenkų, y ų sla ų p iesagų -ować, -овати (-овaть, -авaть, -eвaть) eiksmažodžiai lie u ių kalboje u i p iesagas -a o i, -a oja, -a ojo (lie. a enda o i, -a oja, -a ojo DP 294 < le. a endować a ba usėnų арендовати); lie u ių kalbos eiksmažodžiai su -y i, -ija, -ijo a i inka sla iškuosius eiksmažodžius su p iesagomis -ić (-yć), -ити (-ыти) (lie. b y i, -ija, -ijo MP 36, KN SE 237, ChNT 327 < le. bawić a ba usėnų бaвити); su -(i) o i, -(i)oja, -(i)ojo – sla ų kalbų eiksmažodžius su -ać, -aтu (-aць, -aть, -ять) (lie. buj i, -ja, -jo KN G 168, ChNT 368 < le. bujać a ba usėnų буяти; sen. 2 Te minai kalba dono ė i kalba ecipien ė a ojami emian is J. Wohlgemu ho knyga (Wohlge- mu h 2009: 51). Pi masis e minas apib ėžia skolinančią kalbą, an asis – kalbą, ku i skolinį pe ima. S aipsniai / A icles 71 Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai u. буѩти). Vis dėl o XVI–XVII a. LDK eks uose y a paliudy i sla iškos ša- knies skoliniai, ku ių p iesagos y a -(i)uo i, -(i)uoja, -(i)a o bei -(i)au i, -(i)auja, -(i)a o, ne u inčios analogijų sla ų kalbose i nea i inkančios sla izmų in eg a- imo sis emos. Pas a ųjų p iesagų sla iškos šaknies eiksmažodžiai ne u ė ų bū i apa inami su skoliniais, a i inkančiais sla ų kalbų eiksmažodžius iek ša- knimi, iek p iesagomis. Kon as as a p d iejų šių g upių eiksmažodžių aki- aizdus, kai senuosiuose aš uose šalia dėsningo skolinio (pa yzdžiui, lie. ūg i DP 225, KN SE 243, ChNT 25, SD1 36 iš sen. u. ругaти (CPЯ XXII 232)) y a už ašy as i nedėsningas eiksmažodis (lie. ūgo i SD3 500), ku is šak nimi bei eikšme nesiski ia nuo sla ų kalbų eiksmažodžių. Kai lie u ių kalboje, o ypač uose pačiuose aš uose, y a paliudy as i gali- mas okio nedėsningo eiksmažodžio pama inis žodis, . y. skolin as a dažo- dis, p iesagų nea i ikimai dažniausiai paaiškinami da ybos p ocesu su a iksais. De i acija lie u ių kalbos di oje pap as ai lydima i būdingos ka ego ijos. Ge i okio p oceso pa yzdžiai y a sb in i, -ina, -ino ‘da y i sėb u, dalininku’ SD3 175, jo bend ašaknis žodis sėb áu i, -áuja, - o, sb au i, -auja, -a o 1. ‘bend au- i, d augau i’; 2. ‘pusininkau i’ DP 416, KN G 85, SD1 99 i s odbáu i, -áuja, - o ‘bū i kieno es u ėse’ SD3 71. Pas a asis eiksmažodis y a ipiškiausias daly a imo eikšmės ka ego ijos na ys: u i da iausią daly a imo eikšmės e- dinių p iesagą -au i i jo pama inis žodis y a abs ak as. Sb in i, -ina, -ino iš- es as su i in ak i y ams būdinga p iesaga -in i iš skolinio sb as, -ė, sb as, -ė, sèb as, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95. Tokių edinių pama inis žodis pap as ai i y a gy ų bū ybių pa adinimai (DLKG3: 388). Sėb áu i, -áuja, - o, sb au i, -auja, -a o uo a pu y a s a y as, nuo sb in i, -ina, -ino besiski ian is ne ik eikšme, be i p iesagomis. Sb in i, -ina, -ino, s odbáu i, -áuja, - o i ki i panašūs eiksmažodžiai da- ybos požiū iu u ė ų bū i laikomi hib idais. LKE pa eikiamas hib idų apib ė- žimas y a gama pla us: „ ai žodžiai, be sa o, u in ys i ki ų kalbų nekai ybinių mo emų. Hib idai pap as ai a si anda dėl kalka imo, skolinių pe di bimo a - ba pe žodžių da ybą, a ojan jau pasiskolin as mo emas“ (LKE 2008: 207). Bene labiausiai į hib idų ie ą lie u ių kalbos sis emoje gilinęsis S asys Keinys y a a k eipęs dėmesį, kad hib idas pi miausia y a leksikologijos e minas, „nes jis iš dalies y a žodžių ski s ymo pagal kilmę sis emoje ( a pinė g andis a p skolinių i indigenių žodžių)“ (Keinys 1984: 117), be jis nea siejamas nuo žo- džių da ybos, nes bū en pe ją a si anda hib idai – esminė hib idų sąlyga y a aiškus jų pama inis žodis (Keinys 1984: 114). Taigi okie eiksmažodžiai kaip sb in i, -ina, -ino, s odbáu i, -áuja, - o i ki i panašūs a ejai a i inka šį hib idų apib ėžimą: jie u i sla išką šaknį, indigenią p iesagą i pama inį žodį. Be o, jų eikšmės y a modi ikuo os palygin i su g e inamais sla iškais eiksmažodžiais a ž elgian į pama inių žodžių i p iesagų eikšmes. ANŽELIKA SMETONIENĖ 72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Vis dėl o nė a aiški ų sla iškos šaknies eiksmažodžių, ku ie lie u ių kalbo- je ne u i pama inių žodžių, ačiau in eg acijos me u ga o nedėsningas p iesagas, ie a (pa yzdžiui, minė asis ūgo i). Joachimas G zega, p is a ydamas klasiki- nę Be zo skolinių in eg a imo schemą, skolinius ski s o į is dalis, pa em as in eg a imo būdu: impo a imą (impo a ion), dalinę subs i uciją (pa ial subs- i u ion) i subs i uciją (subs i u ion). Pi moji dalis – impo a imas – y a ski s- oma da į d i dalis: kai skolinys nep i aikomas p ie ecipien ės mo ologinės sis emos (pa yzdžiui, me o), i kai p i aikomas. Pas a uoju a eju ai i bū ų skoliniai, pi muoju – kai ku ie a p au iniai žodžiai. Tuo a pu subs i ucija – ai e iniai, kai pamo emiui iš e čiami žodžiai a ba iš isi azeologizmai (G zega 2003: 25). Rūgo i ipo žodžiai, a ody ų, jeigu emiamasi Be zo klasi ikacija, u ė ų p iklausy i dalinei subs i ucijai, adinamiesiems skolin iems mišiniams (loan blend). Vis dėl o pas a ieji sup an ami ki aip: ai y a sa o i iš e s o žo- džio junginiai (pa yzdžiui, okiečių Showgeschä pagal an. show business) a ba sudu iniai žodžiai. Pa s G zega juos adina hib idiniais mišiniais (hyb id com- posi es) (G zega 2003: 28). Lie u ių kalbo y oje okie daliniai mo eminiai e - imai, kai dalis mo emų pakeičiamos lie u iškomis (pa yzdžiui, an i y iausy- binis), p iski iami i gi hib idams (LKE 2008: 207). Bū ina pab ėž i, kad pusiau e iniai gali bū i laikomi hib idais, be ne a i kščiai (Keinys 1984: 115). Vis dėl o ūgo i ipo eiksmažodžius a gu kad galima p iski i puskalkėms, nes p iesagų e imas kaip ak as y a labai abejo inas. Be o, jis bū ų isiškai chao- iškas. Pa yzdžiui, eiksmažodis š  au i, -auja, -a o DP 189 y a ga ęs p iesagą -au i, no s uk ainiečių kalbos a mių eiksmažodis старyвати (ECУM V 398), šal inis, lem ų p iesagą -a o i, o elio i, -ioja, -i o DP 628 jau u i p iesagą -iuo i, no s galimi šal iniai (uk. a m. трeлювати (ECУM V 628), le. a m. e- lować (SJP VII 107)) ėlgi ody ų -a o i. Į lie u ių kalbą in eg uo as skolin as a dažodis nelaikomas hib idu, nes ga- lūnė u i ik g ama inę unkciją (Keinys 1984: 115). Minė ame eiksmažodyje ūgo i -uo- y a p iesaga, - i a lieka g ama inę unkciją, be čia nė a pama inio žodžio. Ano U bučio, ai nė a ik šaknimi pa em a de i acija. No s jis nepa ei- kia eiksmažodžių pa yzdžių, galima sup as i, kad į ai siūloma žiū ė i kaip į mo ologinės adap acijos ap aišką, ku i neduoda naujada ų. Dėl jos gali a si as- i ik o pa ies žodžio a ian ų, kai anksčiau pasiskolin as a šiaip žodis pe da- omas i a iksas ė a mo ologinis sandas, šalia gali unkcionuo i abu a ian ai (U bu is 1978: 115). Jau minė a, kad ūgo i ipo sla izmai ne u ė ų bū i e i- nami kaip i dėsningieji skoliniai, be o, ai nė a puskalkės. Remian is U bučio min imi, okie a ejai gali bū i e inami kaip skolinio pe di biniai (kai šalia y a paliudy as dėsningas skolinys) a ba pe di biniai a ski o in eg a imo me u (kai šalia nė a paliudy as dėsningos p iesagos skolinys). Remian is LKE plačiu hib idų apib ėžimu bei uo, kad jiems p iski iami i skolinių pe di biniai, jie S aipsniai / A icles 73 Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai adinami hib idais. Siekian aiškumo, eiksmažodžiai, ne u in ys sla ų kalbo- se ikslių a i ikmenų, pagal opoziciją da ybiškai neskaidus / da ybiškai skaidus ski s omi į d i hib idų ūšis – adap acinius i de i acinius. Šių žodžių g upių pa adinimai disku uo ini, ačiau jų a sky imo pag indas aiškus: jeigu skolin os šaknies eiksmažodžio p iesaga kalboje ecipien ėje nea i inka kalbos dono ės p iesagų i kalboje ecipien ėje nė a paliudy as bend ašaknis eiksmažodžio žodis – po encialus da ybos pama as, oks eiksmažodis y a laikomas adap a- ciniu hib idu. Jeigu kalboje ecipien ėje y a paliudy as bend ašaknis eiksma- žodžio žodis i a p jų įž elgiamas da ybos yšys, oks eiksmažodis y a de i- acinis hib idas. HIBRIDŲ IR SKOLINIŲ SANTYKIS Iš XVI–XVII a. LDK idu inio i y inio senųjų aš ų kalbos a ian ų eks- ų3 bu o iš ink i sla iškos šaknies eiksmažodžiai, ku ie y a ga ę p iesagas, o maliai nea i inkančias sla ų kalbų eiksmažodžių, bei jų bend ašakniai žo- džiai – dėsningieji skoliniai, siekian nus a y i, a a p adap acinių hib idų i dėsningųjų skolinių pas ebimas eikšmių ski umas. Visus su ink us eiksma- žodžius galima suski s y i į kelias g upes: • Sla ų kilmės eiksmažodis u i nedėsningą p iesagą, palygin i su šal i- niu, i ne u i da ybos yšių su lie u ių kalboje a ojamais pasiskolin- ais žodžiais, ne u i XVI–XVII a. LDK aš uose paliudy ų bend ašaknių dėsningų skolinių. Tokių eiksmažodžių iš iso as a 74. 3 Medžiaga ink a iš indeksų (Mikalojaus Daukšos Pos illa Ca holicka (Kudzinowski 1977); Mi- kalojaus Daukšos Ka hechismas a ba moksłas kiekwienam k ikszczionii p iwal s (Jakšienė, Palionis 1995); Kons an ino Si ydo Dic iona ium ium lingua um (Pakalka 1979, 1997); Kons an ino Si ydo Punk ay sakimu (Spech 1929); Samuelio Bogusla o Chilinskio Naujojo Tes amen o (Kudzinowski 1964); „Knygos Nobažnys ės“ leksika (I dalis) (Jakulis 1995)) i paskelb ų konko - dancijų (1605 m. anoniminio ka ekizmo; Robe o Bella mino ka ekizmo; Saliamono Moze kos Sla očinskio Giesmes ikieim y ka holickam p idia ancias; Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie; P adžios pamokslo; Ju gio Kasakauskio Rožančius š enčiausios Ma ijos). 4 Išpėlio i, -ioja, -iojo 1. ‘iš emp i k yžiuojan ; nuk yžiuo i’; 2. ‘muš i’ DP 145, MP 153, SD3 137, SPII 24 < plg. b u. a m. пялiць (ЭСБМ X 296); uk. a m. п′ялити (ЭСБМ X 296); u. a m. пялить (CPНГ XXXIII 213). Š  au i, -auja, -a o 1. ‘kalbė i, pos ingau i, šnekučiuo i, senau i’; 2. ‘juokus k ės i, juokau i’ DP 189 < uk. a m. старyвати (ECУM V 398); u. a m. cтаровать (CPНГ XLI 79). Tlka y i, -ija, -ijo ‘ e ėjau i’ DP 385 < usėnų толковати (ГСБМ XXXIII 384); sen. u. тoлковати (CДрЯ XXIX 404). Huliuo i, -iuoja, -ia o ‘lėbau i, ūž i, linksmin is’ ChNT 128 < le. a m. hulać (SGPK II 196; SJP II 31). ANŽELIKA SMETONIENĖ 74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV • Sla ų kilmės eiksmažodis u i nedėsningą p iesagą, palygin i su šal iniu, i ne u i da ybos yšių su lie u ių kalboje a ojamais pasiskolin ais žo- džiais, be šalia u i dėsningos p iesagos bend ašaknius skolinius. Tokių eiksmažodžių y a ik 4, jie bus ap a i ėliau. • Lie u ių kalbos sla ų kilmės eiksmažodis u i nedėsningą p iesagą, paly- gin i su galimu šal iniu, be gali bū i siejamas su a i inkamu pasiskolin u žodžiu. Ki aip a ian , šios g upės eiksmažodžiai y a de i a ai – hib idai, jų as a 115. Va ian o su dėsninga p iesaga, palygin i su a i inkamu sla ų kalbų eiksmažodžiu, XVI–XVII a. LDK eks uose neap ik a. • Lie u ių kalbos sla ų kilmės eiksmažodis u i nedėsningą p iesagą, pa- lygin i su galimu šal iniu, i u i da ybos yšį su bend ašakniu lie u ių Kas y au i, -auja, -a o ‘žais i kauleliais’ DP 30 < le. kos y ować (SPol XI 11). Palieca  i, -a ja, -a jo 1. ‘pa es i, pa ikė i, paski i, paauko i’; 2. ‘pažadė i’ DP 177, KN G 283, ChNT 225, JE5 213, PP 34, KR 17 < usėnų полецати, полицати, полѣцити (ГСБМ XXVI 136; МДСУМ II 163); le. polecić (SS VI 343). T elio i, -ioja, -i o ‘ emp i, ilk i’ DP 628 < uk. a m. трeлювати, трилювати (ECУM V 628); le. a m. elować (SJP VII 107). 5 Kalėd i, -ja, -jo 1. ‘ ink i Kalėdų do anas’; 2. ‘elge au i’; 3. ‘apie Kalėdas apsilankan ink i duokles (apie kunigą i bažnyčios a nus)’ SD3 112 : kalėdà DP 57, KN G 129, SD1 59 < usėnų коледа, коляда (ГСБМ XV 191). Psnykau i, -auja, -a o; pasnykáu i, -áuja, - o ‘susilaiky i nuo kokio no s mais o (pp . mėsos, pieno) eligijos nus a y omis dienomis’ PK 88, DP 20, MP 108, ChNT 12, SD1 282, SPII 5 : psnykas DK 89, DP 109, SD1 280, SPII 5 < usėnų посникъ (ГСБМ XXVII 140). Sėb áu i, -áuja, - o; sb au i, -auja, -a o 1. ‘bend au i, d augau i’; 2. ‘pusininkau i’ DP 416, KN G 85, SD1 99 : sb as, -ė, sb as, -ė, sèb as, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95 < usėnų cябръ (МДСУМ II 383). Sb in i, -ina, -ino ‘da y i sėb u, dalininku’ SD3 175 : sb as, -ė, sb as, -ė, sèb as, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95 < usėnų cябръ (МДСУМ II 383). S odbáu i, -áuja, - o ‘bū i kieno es u ėse’ SD1 71 : s odbà DP 51, MP 67, KN G 223, SD1 71, SPI 214, JE1 22, BK 23 < b u. свадьба, свадба (ГСБМ XXXI 71). He e ikuo i, -uoja, -a o ‘ e s i, adin i e e iku’ KN SE 120 : he e kas, -ė, he è ikas, -ė, hè e ikas, -ė DP 68, SD1 50, KN SE 5, KR 56 < le. he e yk (SPol VIII 328; SP). Ky áu i, -áuja, - o ‘gud iai, klas ingai, suk ai kalbė i, elg is’ SD1 13 : ky s KN M 53, SD1 13; k as KN G 57, ChNT 288 < le. chy y (SPol III 392); sen. u. хытрыи, хитрыи (СДЯ III 1430). Nepakajo i, -oja, - o 1. ‘neduo i amybės’; 2. ‘ne im i, ne imau i’ KN SE 57 : nepakjus DP 220, SD1 95, KN G 251 < le. niepokoj (SPol XVII 504); sen. u. непокои (CPЯ XI 221). Razbajáu i, -áuja, - o ‘bū i azbaininku, plėšikau i, žudy i’ DP 308 : azbjus (LKŽe) < usėnų рaзбой (ГСБМ XXIX 446); розбой (ГСБМ XXX 168; ССМ II 287); le. ozbj (SS VII 502); u. рaзбоu (CДЯ III 21); u. рaзбой, розбой (CPЯ XXI 140). S o as áu i, -áuja, - o; s  as au i, -auja, -a o ‘bū i s o as a, ei i s o as os pa eigas’ DP 25 : s  as a, s  as a, s  as a, s o as à DK 82, DP 6, KN SE 276, ChNT 423, SPII 166, JE1 6, BK 15 < usėnų староста (ГСБМ XXXII 342); староста, старостѣ, старостѧ (ССМ II 381); le. s a os a (SPol VIII 418); u. староста (CДЯ III 496; CPЯ XXVIII 11). S aipsniai / A icles 75 Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai kalbos skolin u žodžiu, pap as ai a dažodžiu. XVI–XVII a. LDK eks- uose y a paliudy i bend ašakniai šios g upės eiksmažodžių žodžiai – skoliniai, ku ių p iesaga o maliai a i inka sla ų kalbų eiksmažodžių p iesagas. DERIVACINIAI HIBRIDAI Pas a osios g upės eiksmažodžiai įdomūs uo, kad gali a skleis i, a sma - kiai ski iasi skolinių eiksmažodžių i iš skolin ų žodžių lie u ių kalbos di oje iš es ų eiksmažodžių eikšmės. XVI–XVII a. LDK eks uose as a 12 eiks- mažodžių po ų. Pi mojoje pozicijoje pa eikiamas egulia usis skolinys, an o- je – edinys iš jau pasiskolin o pama inio žodžio: a ie a  i, -a ja, -a jo DK 99, DP 59, SG1 47, KN G 196, ChNT 267, KR 19, SD3 110, SPI 41, JE1 19 / a ie o i, -oja, - o KN SE 182; a p  y i, -ija, -ijo PK 216, DP 18, KN SE 99, ChNT 63 / a p o inė i, -inja, -injo DP 582, KN M 20, ChNT 95, PP 27, KR 3; bu sa  i, -a ja, -a jo DP 515 / bu sy i, -ija, -ijo DP 515; a ba o i, -a o- ja, -a ojo DP 383, ChNT 25 / a buo i, -uoja, -a o ChNT 404; la a  i, -a ja, -a jo SD1 74 / la áu i, -áuja, - o DP 574; me y i, -ija, -ijo KN SE 105, SD1 10, JE1 87 / mie o i, -oja, - o DK 142, SG1 57, KN SE 20, ChNT 16, SD1 106, SPI 179, JE1 87; mū a  i, -a ja, -a jo SD3 434 / mū y i, -ija, -ijo MP 93, SD3 207; pė na o i, -a oja, -a ojo SD1 10 / pė ny i, -ija, -ijo SD1 88; p i by i, -ija, -ijo DP 397, ChNT 368 / p i obinė i, -inja, -injo DP 35; ubžy i, -ija, -ijo ChNT 19, SD1 111, SPI 79 / ubežio i, -ioja, -iojo SD1 75; sdy i, -ija, -ijo DK 37, PK 51, DP 101, MP 249, SG1 78, KN G 174, ChNT 237, SD1 115, SPI 4, PP 11, KR 13, JE1 51, BK 16 / sdin i, -ina, -ino ChNT 26; anca  i, -a ja, -a jo SD3 165 / anco i, -oja, - o ChNT 72. Hib idų i egulia iųjų skolinių už ašymo senuosiuose aš uose endencijų nė a. Ka ais i hib idas, i egulia usis skolinys už ašy i apy iksliai ienodai, o kai ku iais a ejais hib idas y a ne dažnesnis. Taip pa negalima suklasi ikuo i skolinių i hib idų emian is abiejų ipų žodžių p iesagomis. Pa yzdžiui, ienu a eju egulia usis skolinys u i p iesagas -a  i, -a ja, o hib idas – -áu i, -áuja (kaip la a  i i la áu i), ki u – hib idas jau u i ki okias p iesagas (kaip a ba- o i i a buo i). Ši oks hib idų p iesagų nepas o umas galė ų bū i paaiškin as ik pačių edinių da ybos ka ego ijomis. Válnin i, -ina, -ino 1. ‘da y i lais ą, aduo i’; 2. ‘da y i palaidą, palaidesnį, lais esnį’ PK 69, KN SE 11 : álnas, -à, álnas, -a, al nas, -a DP 340, KN SE 207, SD3 196 < usėnų вольный, волный (ГСБМ IV 165; МДСУМ I 112); le. wolny (SS X 292; SP); u. волныи (CДЯ I1 279; CPЯ III 17). ANŽELIKA SMETONIENĖ 76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 1 LENTELĖ. Hib idų i jų pama inių žodžių eikšmių san ykis HIBRIDAS PAMATINIS ŽODIS La áu i, -áuja, - o L as 1. alka au i, gi uokliau i, paleis u au i; 1. alka a, gi uoklis, paleis u is, inginys; 2. og i, plėš i, žudy i; 2. žudikas; 3. plėšikas; Rubežio i, -ioja, -iojo Rubžius 1. es i ibą; 1. e i o ijos iba, siena; 2. pl. am ik as apib ėž as plo as, s i is; 3. žemės ėžio, lauko iba, ežia; Fa buo i, -uoja, -a o Fa ba 1. dažy i; 1. dažai, spal a; Tanco i, -oja, - o Tacius 1. šok i; 1. šokis; 2. šokiai, aka ėlis; 3. pulkas, bū ys; Iš minė ų 12 eiksmažodžių po ų y a a ejų, kai lie u ių kalbos edinio i skolinio eikšmės niekuo nesiski ia: la a  i, -a ja, -a jo / la áu i, -áuja, - o 1. ‘ alka au i, gi uokliau i, paleis u au i’; 2. ‘ og i, plėš i, žudy i’; ubžy i, -ija, -ijo / ubežio i, -ioja, -iojo ‘ es i ibą’; a ba o i, -a oja, -a ojo / a buo i, -uo- ja, -a o ‘dažy i’; anca  i, -a ja, -a jo / anco i, -oja, - o ‘šok i’. La áu i, a buo i i anco i u i p iesagas, ku ios apsk i ai nė a būdingos skoliniams i sla ų kalbose nė a jų o maliųjų a i ikmenų – eiksmažodžių-šal inių. Hib i- do ubežio i p iesagų -(i)o i, -(i)oja, -(i)ojo a ejis s e imos kilmės eiksmažo- džiuose labai panašus į -y i, -ija, -ijo: okias p iesagas u i skoliniai, ku ių a i ik- menys sla ų kalbose y a eiksmažodžiai su p iesagomis lenkų -ać, y ų sla ų -aтu (-aць, -aть, -ять), i šios p iesagos labai da ios lie u ių kalboje. Be o, šių p iesagų sla iškos šaknies eiksmažodžių in e p e acija ne sudė ingesnė. Kai iš pasiskolin o a dažodžio suda omi ediniai su -y i, -ija, -ijo, ai būna ik ak- i y ai a ba mu a y ai (O ębski 1965: 390). Da yba su -(i)o i, -(i)oja, -(i)ojo iš pasiskolin ų eiksmažodžių nė a ibojama da ybos ka ego ijų i a ski i skolinį nuo hib ido, kai sla ų kalbose y a ikslių eiksmažodžio a i ikmenų, o lie u ių kalboje – po encialus pama inis žodis, gana keblu. Vis dėl o čia pa eikiamas eiksmažodis ubežio i p iski iamas hib idams, nes sla ų kalbose iesiog nė a o malaus jo a i ikmens. S aipsniai / A icles 83 Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai APIBENDRINIMAS Lie u ių kalbos ediniai iš skolinių ik e ais a ejais nepa i ia eikšmės po- kyčių, palygin i su bend ašakniais eiksmažodžiais egulia iaisiais skoliniais. Dažniau de i aciniai hib idai emiasi pama inio žodžio eikšmėmis i šiuo pa- g indu a si anda ski umų a p sla iškos šaknies eiksmažodžių i skolinių. Pas a ieji iš sla ų kalbų pap as ai jau a keliauja su keliomis eikšmėmis, o hi- b idai, iš es i lie u ių kalbos di oje, gauna ieną speci inę eikšmę, pa em ą da ybos ka ego ija (pa yzdžiui, a p o inė i, -inja, -injo), a ba a i kščiai – a - siž elgian į pama inio žodžio eikšmes edinys gali įgau i naujų eikšmių (pa- yzdžiui, mie o i, -oja, - o), ku ių ne u i ne a i inkamos šaknies sla ų kalbų eiksmažodžiai. Tuo a pu eiksmažodžiai, ku iuos siūloma adin i adap aci- niais hib idais, nuo egulia iųjų sa o bend ašaknių žodžių sla izmų iš esmės nesiski ia – eikšmių ski umų pas ebė a ik po oje oka  i, -a ja, -a jo / o- ko i, -oja, - o, be bū ina pab ėž i, kad pas a ojo eikšmės y a paliudy os sla- ų kalbose (pa yzdžiui, le. a m. achować ‘za co = uważać, poczy ywać, mieć, b ać za co’ (‘laiky i kuo esan ’) a ‘myśleć, mniemać, sądzić’ (‘many i, u ė i nuomonę’) (SJP V 457). Šis a ejis, kai ne egulia ios p iesagos sla iškos šaknies eiksmažodis u i daugiau bend ybių su sla ų kalbų eiksmažodžio eikšmėmis nei egulia usis skolinys, eikš ų, kad oko i i panašūs eiksmažodžiai y a pa- y ę modi ikacijų in eg uojan . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA BK – Robe o Bella mino ka ekizmas. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lki.l / senieji as ai/db.php. B ückne Alexande 1877: Die sla ischen F emdwö e im Li auschen. P ieiga pe in- e ne ą: www.h ps://a chi e.o g/de ails/diesla ischen 01b goog. Būga Kazimie as I–III: Rink iniai aš ai 1–3. Vilnius: Vals ybinė poli inės i moks- linės li e a ū os leidykla, 1958–1961. Daukša Mikalojus 1595: Ka hechismas a ba moksłas kiekwienam k ikszczionii p iwal s. – Mikalojaus Daukšos 1595 me ų ka ekizmas, pa . V. Jakšienė, J. Palionis. Vil- nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1995. Daukša Mikalojus 1599: Pos illa Ca holicka. – Daukšos Pos ilė. Kaunas: Lie u os Uni e si e o leidinys, 1926. Dini Pie o Umbe o 1987: Sla ismi e ge manismi lessicali nel Piccolo Ca echis- mo li uano di Lysius. – Annali della Facol à di Le e e e Filoso ia, 225–245. ANŽELIKA SMETONIENĖ 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Dini Pie o Umbe o 1989: Sla izmai Lizijaus i Engelio ka ekizmuose: sug e i- namoji analizė. – In e na ional Con e ence o Bal o-sla is ics. Dini Pie o Umbe o 1993: Sul ela o in lusso polacco negli agge i i de i a i del li uano an ico (Ledesma 1590, Daukša 1595, Anonimo 1605). – Annali della Facol à di Le e e e Filoso ia, 147–159. DLKG3 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, pa . V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i en- ciklopedijų leidybos ins i u as, 1997. G zega Joachim 2003: Bo owings as a Wo d-Finding in Cogni i e His o ical Ono- masiology. – Onomasiology Online, 22–42. P ieiga pe in e ne ą: h p://www1.ku-eich- s ae .de/SLF/EngluVglSW/OnOn.h m. Jakai ienė E alda 2009: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Jakna ičius Jonas 16471, 16742, 16793, 16904, 17055: Ewangelie Polskie y Li ewskie. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. Jakulis An anas 1995: „Knygos Nobažnys ės“ leksika 1. Klaipėda: S. Jokužio leidykla. Ka delis Vy au as 2003: Ry ų aukš aičių šnek ų sla izmų onologijos b uožai. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Ka ulis Kons an īns 1992: La iešu e imoloģijas ā dnīca 1–2. Rīga: A o s. Keinys S asys 1984: Lie u ių kalbos hib idai (są oka, ūšys i no miškumas). – Lie- u os TSR Mokslų Akademijos da bai. A se ija, 113–123. KN – Knyga nobažnys ės 16531, 16842: – Knyga nobažnys ės k ikščioniškos, pa . D. Po- ciū ė, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 2004. Kozhano Ki ill 2014: P iešdėlio da- seman ika lie u ių kalboje. – Bal ai i sla ai: d asinių kul ū ų sanki oje, 254–274. KR – Kasakauskis Ju gis 16811, 16912: Rožančius š enčiausios Ma ijos. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. K egždys Rolandas 2012: Cha ak e ys yka słownika polonizmów w języku li ews- kim. – LingVa ia 2(14), 125–146. K egždys Rolandas 2013: Leksiniai skoliniai – au ų kul ū inės in e e encijos e- leksija: lie u ių kalbos polonizmai-semi izmai. – Bal u iloloģija 22(2), 55–93. K egždys Rolandas 2014: Методика и критерии идентификации полонизмов литовского языка. – LingVa ia 2(18), 195–217. K egždys Rolandas 2014 (2): Lie u ių kalbos polonizmų-lo ynizmų a ibucijos ypa umai. – Funkcjonowanie językw i li e a u na Li wie, 407–421. S aipsniai / A icles 85 Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai Kudzinowski Czesław, O ębski Jan 1958: Biblia Li ewska Chylińskiego. Nowy Tes amen 2. Poznań: Wydawnic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza. Kudzinowski Czesław 1964: Biblia Li ewska Chylińskiego. Nowy Tes amen 3. Poz- nań: Wydawnic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza. Kudzinowski Czesław 1977: Indeks-słownik do „Daukšos pos ilė“. Poznań: Wydaw- nic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza. Lebedys Ju gis 1977: Senoji lie u ių li e a ū a. Vilnius: Mokslas. LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija: Ge ū- da Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lkz.l /. O ębski Jan 1965: G ama yka języka li ewskiego 2: Nauka o budowie wy azw. Wa - szawa: Pańs wowe Wydawnic wo naukowe. Pake ys Ju gis 2013: Naujųjų skolinių duomenų bazės eiksmažodžių mo ologija. – Taikomoji kalbo y a. P ieiga pe in e ne ą: h p:// aikomojikalbo y a.l /l /2013/12/ naujuju-skoliniu-duomenu-bazes- eiksmazodziu-mo ologija. Palionis Jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVI–XVII a. Vilnius: Min is. PP – P adžia pamokslo. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. SGPK I–VI – Słownik gwa polskich 1–6. Op. J. A. L. Ka łowicz, K aków: D uka nia Uniwe sy e u Jagiellońskiego, 1900–1911. Siau ukienė Halina 1987: „Knygos nobažnys ės“ giesmyno skoliniai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 26, 145–150. Si ydas Kons an inas 16201: Dic iona ium ium ling a um. – Senasis Kons an- ino Si ydo žodynas, pa . K. Pakalka. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i- u as, 1997. Si ydas Kons an inas 16312; 16774: Dic iona ium ium ling a um. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. Si ydas Kons an inas 16423: Dic iona ium ium ling a um. – Pi masis lie u ių kalbos žodynas, pa . K. Pakalka. Vilnius: Mokslas, 1979. Si ydas Kons an inas 1629–1642: Punk ay sakimu. – Punk ai sakymų 1–2, pa . F. Spech . Gö ingen, 1929. ANŽELIKA SMETONIENĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV SJP I–VIII – Słownik języka polskiego 1–8. Wa szawa, 1898–1923. SP – Słownik polszczyzny XVII wieku. P ieiga pe in e ne ą: h p://sx ii.pl. Ska džius P anas 1998: Rink iniai aš ai 4. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy- bos ins i u as. Sla očinskis Saliamonas Moze ka 1646: Giesmes ikieim y ka holickam p idia- ancias. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. Smoczyński Wojciech 2008: Uzupełnienia do „Słownika e ymologicznego li e- wskiego“, 1 dalis. – Ac a Linguis ica Li huanica 58, 53–151. SPol I–XXXV – Słownik polszczyzny XVI wieku 1–35. W ocław – Wa szawa – K aków – Gdańsk – Łódź: 1966–2011. SS I–XI – Słownik s a opolski 1–11. W ocław – Wa szawa – K aków – Gdańsk – Łódź, 1953–2002. S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas. U bu is Vincas 1992: Senosios lie u ių kalbos sla izmai. – Bal is ica 27(1), 4–41. U bu is Vincas 1993: Senųjų sla izmų kilmės į ai o ė. – Bal is ica 28(1), 91–101. Widłak S anisław 2012: I alianismi in li uano do u i al ami e polacco. – Roma- nica C aco iensia 11, 472–479. Wohlgemu h Jan 2009: A Typology o Ve bal Bo owings. Be lin: Wal e de G uy e GmbH&Co. Zinke ičius Zigmas 1968: Apie 1605 m. ka ekizmo a mę. – Bal is ica 4, 109–116. Zinke ičius Zigmas 1974: S. M. Sla očinskio giesmyno (1646 m.) kalba. – Žo- džių o mos i jų a osena, 135–170. Zinke ičius Zigmas 1988: Senųjų aš ų kalba. Vilnius: Mokslas. Zinke ičius Zigmas 1997: Dėl balsių a, o, e, ė kai os sla izmuose. – Lie u ių kal- bo y os klausimai 37, 196–200. Zinke ičius Zigmas 2002: Rink iniai aš ai 1. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei- dybos ins i u as. Адомавичюте Ирена 1978: Лексические полонизмы в литовских говорах: виды заимствований и их адаптация. – Ac a Bal ico-Sla ica 12, 91–105. S aipsniai / A icles 87 Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai Адомавичюте Ирена 1982: Механизмы семантической адаптации заимствований. – Sin aksės i seman ikos klausimai. Tezės, 102–103. Адомавичюте Ирена 1982 (2): Этапы польско-литовского лексического взаимодействия. – Ac a Bal ico-Sla ica 14, 1–48. Адомавичюте Ирена 1984: Проблемы изучения польских заимствований в литовских говорах. – S udia nad polszczyzną k esową, 7–21. ГСБМ I–XXXIII – Гістарычны слоўнік беларускай мовы 1–33. Мінск, 1982–2013. ECУM I–VI – Етимологiчний словник української мови 1–6. Київ: Наукова думка, 1982–2012. Кошкин Игорь 2014: Древнейшие славизмы в латышском языке: некоторые проблемы исторической реконструкции. – S udia Sla ica Hung. 59(1), 1–13. МДСУМ I–II – Тимченко Євген Костянтинович 2002–2003: Матеріали до словника писемної та книжної української мови 1–2. Київ – Нью-Йорк: Націонална академія наук України. CДЯ I–III – Словарь древнерусского языка 1–3, ред. И. И. Срезневский. Москва: Книга, 1989. CДрЯ I–IX – Словарь древнерусского языка (XI–XIV вв.) 1–9. Москва, 1988–2012. CPНГ I–XLVI – Словарь русских народных говоров 1–46. Москва, Ленинград, Санкт-Петербург: Наука, 1965–2013. CPЯ I–XXIX – Cловарь русского языка XI–XVII вв 1–29. Москва: Наука, 1975–2011. ССМ I–II – Словник староукраїнської мови XIV–XV cт. 1–2, ред. Л. Л. Гумецка, І. М. Керницкий. Київ: Наукова думка, 1977–1978. ЭСБМ I–XIII – Этымалагічны слоўнік беларускай мовы 1–13. Мінск, 1978–2010. Sla ic Loan Ve bs and Sla ic- oo Hyb ids SUMMARY Sla ic loan e bs ha e been esea ched o a a lesse deg ee han Sla ic loan nouns o adjec i es, al hough he e is no clea line be ween loan e bs and Li huanian de i a i es om he bo owed nouns o adjec i es. I becomes e y ele an when a e b in he e- cipien language is gi en a su ix which o mally does no co espond o a su ix o Sla ic e bs. Usually, such Sla ic wo ds as Ru henian арендовати and Polish a endować come ANŽELIKA SMETONIENĖ 88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV o he Li huanian language wi h he su ix -a o i (Li . a enda o i, -a oja, -a ojo DP 294), Ru henian бaвити and Polish bawić – wi h he su ix -y i (Li . b y i, -ija, -ijo MP 36, KN SE 237, ChNT 327), Ru henian буяти o Old Russian буѩти and Polish bujać – wi h he su ix -o i (Li . buj i, -ja, -jo KN G 168, ChNT 368), e c. Howe e , he 16 h–17 h cen u y ex s o he G and Duchy o Li huania con ain Sla ic- oo loanwo ds wi h he su ixes -(i) uo i, -(i)uoja, -(i)a o, -(i)au i, -(i)auja and -(i)a o ha do no ha e analogies in he Sla ic languages o Sla ic su ixes a e no in eg a ed acco ding o he usual model. Such Sla ic- oo e bs could ha dly be pa alleled o he loanwo ds which con o m o Sla ic e bs in espec o bo h he oo and su ixes. When he e is an unde lying wo d (loan wo d) in he Li huanian language, such noncon o mi ies o su ixes may be usually explained by he de i a ion p ocess wi h a ixes usually accompanied by a ypical ca ego y. Howe e , he e is a po ion o bo owed e bs which ha e no unde lying wo d in he Li huanian language and go i egula su ixes du ing hei in eg a ion. The main ques ion is how o ega d such e bs. Mos likely, such e bs can be conside ed hyb ids. S asys Keinys poin ed ou ha a hyb id, i s o all, is a lexicological e m as “i is pa ially included in o he sys- em o di iding wo ds acco ding o hei o igin (an in e media e link be ween loanwo ds and indigenous wo ds)” and ha he essen ial p econdi ion o hyb ids is he unde lying wo d (Keinys 1984: 114–117), while LKE p o ides a comp ehensi e de ini ion o a hyb id: “Hyb ids a e wo ds which, in addi ion o hei own unin lec able mo phemes, ha e hose o o he languages as well. Hyb ids usually appea as a esul o loan- ansla ion o ans o - ma ion o loanwo ds o h ough wo d o ma ion using he al eady bo owed mo phemes” (LKE 2008: 207). Acco ding o Vincas U bu is, he e is no de i a ion i i is based on- ly on he oo a he han on he unde lying wo d (U bu is 1978: 115), which means ha Sla ic- oo e bs wi h i egula su ixes and no unde lying wo d should be seen as a mani- es a ion o mo phological adap a ion which p oduces no neologisms and may only esul in di e en e sions o he same wo d, whe e he p e iously bo owed wo d o any o he wo d is ans o med and he a ix is only a mo phological componen (U bu is 1978: 115). Hence, i Sla ic loan e bs wi h a su ix, which o mally does no co espond o a su ix o Sla ic e bs, a e conside ed emakes o a loanwo d o emakes (when a loanwo d wi h a egula su ix is no e idenced nea by) du ing a sepa a e in eg a ion p ocess, based on he b oad de ini ion o hyb ids gi en in LKE and he ac ha hey include emakes o loan- wo ds, such wo ds a e e e ed o as hyb ids. In his a icle e bs wi h no accu a e equi a- len s in he Sla ic languages acco ding o he opposi ion segmen able / non-segmen able a e di ided in o he ollowing wo ypes o hyb ids – adap a ional and de i a ional. Į eik a 2016 m. sausio 19 d. ANŽELIKA SMETONIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a anzelika.sme [email protected]