Albina
AUKSORI-
UTE
KELETAS
8.
DAUKAN-
TO
BOTANIK-
OS
TERMINY
A S en -
eme uno
Zymiaus-
iy
Zemaiéiy
scienziininky i a3y ojy Simono
Daukan o
(1793-1864)
200-asias
anni e s-
a io di nasci a.
Bes iamen e
Zinomi
jo
negozi di
s o ia
,,Da bai
senyjy
lie u iy
i
Zemaidiy,,-
Is o ija
zemai isk.
jidas
seno és
lie u iy
i
Zemai iy®
i
k .
S.
Daukan as
inko
au osaka,
iSleido
,,Pasakas
masiy",,,D-
aines
zemaiéiy",
pa asé
kele a
ado éliy,
iSleido
skai iniy
knygeliy
aikams.
Be miné y
da by, S.
Daukan -
as da
pa engé e
kele a
knygeliy,
nelle quali
p esen a-
a
p ak isky
pa a imy
als iecia-
ms. 1847 m.
u ono
isc i i,,P-
a odymas,
come
apynius
agin i, S.
Daukan o
e s as i
B. A.
G una do
okisko
pe messo,
e.,Pomoci-
mas sul
aginima
aboko,
e s as i8
D.
S uko o
usisko
pe messo.
1848 m.,
pe a k-
es kalba,
S.
Daukan -
as
pa engé
spaudai
Go lybo
Danieliaus
Ze egas -
o,,Bigiy
knygelés*
e iqjj
leidimg.
1849 m.
iSleis as
He mano
Cig os
knygelés,,-
Pamoksl-
as sob e
sodnus,
a ba
daigynus
Vaisingy
medziy* S.
Daukan o
e imas.
Tais
paciais
anni i8éjo
suo i8
usy
lingua
e s a
lib ogelé,,-
Pomozion-
e, come
accoglie-
e
medines
séklas*
nies
lib ogelé",
che e a
iSéjusi
ankséiau,
o S.
Daukan -
as
pa engé
naujq
leidima. m.
appa é,,,S-
éjamosios
pasa o
Zolés
1854*. S.
Daukan -
as e a
is e es
anco a
due
lib ieles,
ma jy non
iusc
i8sp essd-
i i,
ques o,,P-
amokslas,
come
gi ias
ki s i,
sé i i
dieg i del
al ieno
kininko*
e,Gaspad-
o ius*
Sa o
lib igelé-
se S.
Daukan -
as eiké
p ak i8ky
pa a imy
als ie¢i-
ams
RaSydam-
as su
Zemés
ques o,
j ai ius
ege us,
jy
auginima,
lui
a ojo
nemazai
bo anik-
os
e miny.
Siame
a icolo
a a in
ques o
a icolo
alcuni S.
Daukan o
a o y
col i y
pa adini-
my is Siy
knygeliy:,-
,Pa ody-
mas, how
apynius
augin i*
( oliau
abb e a-
n i
DAA),,,P -
emoslas,
how o
pick
medines
seklas
(DMS)
e,,P emo-
slas sul
sadnus,
oppu e
daigynus
aisingy
medziy*
(DSD).
Mol i
Siose
lib igelé-
se
andamy
ege y
pa adini-
my sono
dall seno
u ilizza i,
esempio.
:qnziilas
(azuolas) DMS, ka k as (ka klas)
DSD,
klewas
(kle as)
DMS,
giula
(lugpa)
DMS,
juidalksnis
(buodalksnis)
DMS,
o
belis
(obelis)
DMS k .
i
Alcuni
S.
Daukan o
usa e
nomiinimi
di e is-
ce dal
a uiniy
bo anik-
os
e miny.
Pe lo più
è ege y
ii8iy
nominimai
56
S.
Daukan as
u ilizza in
denominazi-
oni agiy di
pian e
Zodzius
isu inis,
-é, e
isu iniasi-
s, ecc.:
kasz an's
wisso ine-
sis
(Aesculus
hippocas a-
num;
kaS anas
isu iniasi-
s) DMS 33;
ousis
wissd inis
(F axinus
excelsio ;
uxinus is)
DMS 34;
sk obla
wisso ini
(pinCa us
be ulus;
sk obla
lazing) DMS
36; isda
wisse ine
(Co ylus
a ellana;
isda lazine)
DMS 41. Si In
ques i casi
S.
Daukan as
usa kalbamq
Zodj in ece
di o a
jp as o
bid a dzio
sempliasis,
-oji.,Li uu -
os TSR
lo oje*
(LF) Tu e
le pian e
igys sono
chiama e
come:
Siyasis
kas onas
(Aesculus
hippocas a-
num L.) IV
621;
sempliasis
uosis
(F axinus
excelsio L.)
V 158;
sempliasis
sc oblas
(pinus
be ulus L.) Ill
105;
sempliasis
lazdynas
(Co ylus
a ellana L.)
III 108. Taéiau
ap a dando
kle o asis,
S.
Daukan as
mini kle q
pap as ajj:
klewas
pap as asi-
js (Ace
pla anoides)
DSD 166. Kad
S. Daukan o
sudé iniuo-
se e mini
u ilizza i
démenys
isu inis,
isu iniasi-
s, j akos
galéjo
u é i e il
suo
amZininkas
J. A.
Pab eza.
Ju gis
Amb oziej-
us Pab éZa
(1771-1849)
e a
Zemai is,
gimgs dab.
Skuodo aj.
Veéiy km.
Suo, come e
S.
Daukan o,
na ale
illaggio e a
icino al
Lenkimy
mies ello. J.
A. Pab éZa
domejosi
delle
scienze
na u ali,
ypac
bo anika,
medicina. I
suoi la o i
scien i ici
imase o
man a8éi,
aciau la
sua a i i à
e a
eikminga a
ha me o
s iluppo
scien i ico.
S.
Daukan as
e a
paZis amas
e
susi aSing-
jo con J. A.
Pab éza,
ad può bi i,
che egli e a
susipazings
e con J. A.
Pab éZos
bo anikos
la o iis.
Viename
s ambiausiy
bo anikos
da by,,Tay-
slés
augumyyni-
s" J. A.
Pab éZa
ege y
igims
chiamin i
a oja
sudé iniy
e miny
démenis
isu inis,
-é e
isu iniasi-
s, -ioji, p z.:
kasz ans
wys6 yyn-
esis
(Aésculus
hippocas a-
n; kaS anas
isu iniasi-
s); aapiniis
wyso yyn-
esis
(Hhimulus
lipulus;
apinys
isu iniasi-
s); myizis
wyso yyn-
is (Ho deum
ilga e;
mieZis
isu inis);
dusis
wysd yyn-
is (F éximus
excelsio ;
uosis
isu inis),
azda
wysd ynio-
ji (Co lus
a ellana;
lazda
isu inioji-
); sk obla
wysd ynio-
ji (Ca pinus
be ulus;
sk obla
isu inioji)
e k .
e minai.
Te mini con
pazyminio
isu inis,
-é,
isu iniasi-
s, -ioji gana
dazni J. A.
Pab ézos
la o o,,Tais-
lius
auguminis",
ma e ia
e ka ¢ii
appaio
e miny con
démeniu
pap as asi-
s, -oji,
esempio.
Zaalwy
pap as ooji
(Péa
i ialis;
Zal é
pap as oji);
bédie
pap as ooji
(Aga icus
i ialis;
budé
pap a oji).
Zemaicio
Lau yno
I inskio
(1810-1881)
nei
calenda i e
in al e
sc i ue
bo anikos
iiSiniy
e miny su
démenimis
isu inis,
-é e
isu iniasi-
s, -ioji
ne as a.
87
L.
I inskis nei
suoi sc i i
usa
sudé inius
bo an!kos
e minus ik
démeniu
pap as asis,
-oji.
su
,Lie u iy
lingua
ZodynoTM
ka o ekoje
pa yzdziy
su
Zodziais
isu inis,
-é
i
isu iniasis,
-ioj
ITB)
iS ady a
ik
i8
J.
A.
Pab ézos
i
S.
Daukan o
da by,
ad,
appa in ,
solo
Sie au o i
du
e a ojo
ali
e mini. Si
può spé i,
che
Sis
Zodis
cos i ui o
apibiidin i,,-
isu
esis en i
pian e
Reike y
Siek an o
discu i
e miny
i
sk obla
isu iné
bei lazda
isu iné
p incipali
demenis.
LF
III p incipale
démeniu
u ilizza a
y iskosios
giminés
o ma
sk oblas,
p esen a i
sinonimi
i
sk obla,
skoble,
sk uoblas,
sk oblus,
déiiisna
jo a as.
i
"Daba in-
és lie u iy
kalbos
Zodyne"
come
no ma
o ni a
o ma
sk oblas.
LKZ
XII indica
che medj
s obla
§|
chiama
K e ingos,
Raseiniy,
Skuodo,
Tel8iy
i
Sakiy
qua ie i.
Fo ma
sc obla
asime
M.
Akelaigio
g amma ich-
ja
e, usa a nei
p op i
sc i S i solo
ne
S.
Daukan as,
ma
i
J.
A.
Pab éza,
L.
I inskis, aiau
ques 'ul imo
come sinonima
indicé
sc oblas.
,,Lie u iskame
i
bo anikos
zodyne (LBZ),
isleis ame m.,
usa o il
e mine
semplice
1938
sc oblas
engono
p esen a i già
mené i
sinonimi.
i
Albe o Co ylus
a ellana
LBZ
chiama o
iesu iniu
lazdynu,
engono
o ni i
jo
sinonimi
lazazda,
lazdenis,
lazdy medis,
iesu lazda,
lazdy
k iimai.
Anche
così la
§j
pian a
chiama
i
P.
Ma ulionis
,,Zolyne
(1907).
LF
Il
usa o il
e mine
sempliceasis
lazdynas
i
engono
p esen a i
gli s essi
sinonimi
come
LBZ.
S.
Daukan o
Usa o
e mine
azda
andamas
nei
ecchiosi
as ose /
—
K.
Si ydo,
P.
Ruigio,
F.
Ku Sai¢io
Zodyn nelle,
J.
A.
Pab éZos
la o iose.
L.
I inskis nei
suoi sc i Ri
o nisce
solo azda,
ne
lazdos
albe o, ma
e mina
lazdynas.
A ualmen-
i
e in
comun iné
linguaggio
iene usa o
il e mine
Dabazdynas,
aciau
a mése
da
abbas anza
ampiamen e
a quel
igua do
usa o /
i
Zodis lazda.
,,D uskininky
a més
Zodyne"
sono
(1988)
en ambi
e mininai,,,-
Siau és y y
o
danininky
snek y
Zodyne (1976)
(SR
Din.
Z)
p esen a i
denominini-
mi laza,
lazynas
i
lazdynas.
LKZ
a
e mine
VII
Jazda è
pa yzdaiy
i
Kelmés,
T aky
ajony
i
i8
Bal a usiji
Va ena o
ione.
Tad
nomiinimi
lazda
i
sk obla,
ma y ,
j
anuosius
aS us
a éjo
iS
gy osios
kalbos
i
Siodien
anco a
abbas anza
ampiamen e
u ilizza i.
Knygeléje,,P-
a odio, come
apynius
col i a e*
S.
Daukan as
gana
plaéiai
ap aso
apynius,
jy
col i inim-
a, Jis
§j
plan ag
chiama allo
s esso
come o a
chiama o
i
apinys
—
(DAA),
solo
o nisce
un'al a
la inica
denominini-
ma
—
Dioecia
pen and ia.
LBZ
i
LF
II]
desc i e
solo una
apyniy
igis
c escen-
58
e in
Li uania ~
semplice
apynys
(Humulus
lupulus).
|domu
ques o
che S.
Daukan -
as
dis ingue
gi inj e
da zinj
apynius
,,Apinys
(Dioecia
pen and -
ia) è
dwejoks
gi inis e
da zinis,
aj è:
gi ioj
augans, o
da i
col i a -
o* (DAA
11). §.
Daukan
dis ingue
due
da Zinio
apininio
isis:
Zesnakini-
us, o
élybuosi-
us, e
ugpjii i-
nius, o
anks ybu-
osius Egli
paaiscina
e kodél
Si aip
sono
chiama i
quelli
apiniji.,,Pi-
mosios
wejsles
apinej è
wadinam-
is
szesznak-
inejs
apine
<js>,
dwok
szesznak-
0. < >
Wielaj
Szilo
mienesie
eiszb e-
ns , o
diel
qnkiej
jus
waden
wielibase-
js
apinejs.
An osios
wejsles
apinius
waden
anks yba-
sejs o
ugpiu in-
ejs
apinejs,
iog ligéj
sO ugejs
p ib ens-
...* (DAA
13). S.
Daukan -
as asa
che Sios
eislés
anco a
smulciam-
en e
scis ina-
e
secondo
s ieby e
spu gy
colo e e
o ma.
Egli mini
da e
e¢iq
apyniy
eislg, che
iene
col i a a
Anglijoje
w> p a
wejsle,
ko e
waden
Ci undo
apinejs
(DAA 13),
ma placiau
le
nonap a -
ia.
Ne u in
okiskos
B. A.
G una do
knygelés,
ku iq S
Daukan -
as e e,
neaiSku,
se lui
s esso
i8sky é
okias
apynio
iiis, o
semplice-
men e
i8 e e i
pa eiké B.
A.
G una do
classi ici-
azione. J.
A.
Pab ézZa
o nisce
solo ieng
apyniy
i8j
aapiniis
wysd y-
ynesis
(H imulus
hipulus;
apynys
isu ini-
asis), solo
ap acen-
do mini,
che può
bi i
apynys
sel aggio
e
pian a o.
S.
Daukan -
as
dis ingue
due kle o
ii8is:
klewas
pap as a-
sijs (Ace
pla onoid-
es; kle as
pap as a-
sis) DSD
166 e
klewasjo-
wa inis
(Ace
Pseudo-
Pla anus;
kle as
jo a inis)
DSD 166.
Kle o
ii8is
Ace
pla anoid-
es e o a
si chiama
pla aggio
semplice
(c . LF
1V 608).
Al imen-
i
chiama o
l'an oji
S.
Daukan o
paminé a
kle o i8is
~
pla anala-
pis kle as
(Ace
pseudopl-
a anus)
(z . LF 1V
612 i LBZ
5). L
IVpa eik i
Sie
pla anala-
pio kle o
sinonimi:
kle as
kalninis,
bal asis,
jo a as,
0 LBZ
ja o as,
jie a as,
jo a as,
jo a kle-
is,
pakle is.
J. A.
Pab éza,,-
Taisliuje
augumini-
ame*
assegna
cinqueas
kle o
iiSis, a
disco da-
majai
i8iai
chiami i
a oja
e mina
klaus
(klewas)
ne ejoo-
yswa s
(Ace
Pseudopl-
d anus;
kle as
ne eisjo-
a as).
Siuo caso
già
di e isc-
ono S.
Daukan o
e J. A.
Pab ézos
u ilizza i
e mini.
LBZ
aiskinam-
a, che
pla anala-
pio kle o
ogai
panaSiis j
pla ano
ogus,
ad
comp en-
dama,
kodél
così
chiama a
8i kle o
iisis.
Zodiu
jo a as
iene
chiama o
non solo
pla anala-
pis
kle as,
ma e
pla anas
(Z . LKZ
IV 364),
ad e S.
Daukan -
as,
ma y ,
us ojo
pla ano
sinonima
Jjo a as,
odel e
kle a
chiamino
jo a inis
kle as:
59
S.
Daukan as
a oja
e ming
bokas
gi inis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis)
DMS
31.
Taip egli
chiama
pap as qjj
bukq
(Fagus
sil a ica)
(2 -LF
HII
112
i
LBZ
141).
J.
A.
Pab éZos
hand aS iuose
si
buko isis anche
chiama o boks
gy ynis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis).
Vieng medziy
appa enusa-
néig qzuoliniy
(Fagaceae)
Seimai, Daukan
S.
chiamino
bdkas-kasz an's
(Fagus
cas anea;
bukas-kas anas
DMS
32).
Ma y ,
semplicem-
en e
paZodziui
egli i8 e é
la yniska
sio medzio
pa adinimg
susiejo
i
ski ingy
du
Seimy medziy
pa adinimus bukas
p iklauso qZuoliniy
—
Seimai,
o
kaS anas
—
kaS aniniy
(Hippoces anaceae)
Seimai, Sis
albe o ha
pe sino
di e si
la ini8kus
nomi,
J.
A.
Pab éza
.Taisliujeauguminiame"
o niscono la yni8kus
du
jo
denominazioni: Cas anea
esca
i
Fagus
Cas anea
i
chiama medj
§|
kasz ans
waalgomasis
(kaS anas
algomasis).
LBZ
ipo a o
lo s esso
Li u i8kas
e mine
come i J.
A.
Pab ézos
ellomasis
cas ano
(LBZ
75).
LF
sono
qua o
la yni8ki
sinonimi
(Cas anea
sa i a
Mill.,
Fagus
cas anea
L.,
Cas anea
ulga is
Lam.,
Cas anea
esca
Gae n.)
i
già nuo o
le u iska
e mine
algomasis
—
kas ainis
(z .
LF
1
113).
S.
Daukan as
a oja
e ming
winkszna
ganikline
(Ulmus
campes is;
inksna
ganykliné)
DMS così
33,
lui chiama
guobiniy
Seimai
dipendan )
pap as ajj
ski ps q
(Ulmus
oliacea
Gilib., Ulmus
campes is
L., Ulmus
glab a
Mill.)
LF
Il]
125—126.
J.
A.
Pab éza
a oja
okj pa
e ming
winkszna
—
ganiklyyny
(Ulmus
campes is;
ink8na
ganykliné)
.
LBZ sis
albe o
chiama o
guoba
ski ps as
(Ulmus
campés is).
I
S.
Daukan as,
i
J.
A.
Pab éza
p obabilm-
en e cons oja
Zodj
inkina,
o
ne
ski ps as
odél, che
Zemai iose
Sis albe o
chiama o
inkéna,
ski ps u
o
chiama o
al o
albe o
sal ekinis
—
(F angula)
(plg.
LKZ
XII
917,
SR
Din.
Z
329),
S.
Daukan o
lib igu ése
o iamo
i
ali
e mini,
come
Zi nmedis
oppu e
medzi nis
(Robinia;
Zi nmedis,
medzi nis)
DMS bei
40
bal oje
akacije
(bal oji
akacija)
DSD
135.
S.
Daukan as
solo in un
pos o mini
quei
a ian i
du
Zi nmedis
i
medzZi nis,
o
al u già
aso solo
Zi nmedis.
|domus
quel
jo
en a i o
sukei us
dii inio
démenis
pasidi si
al a
Zodj.
Te mo
Zi nmedis
andamas
i
J.
A.
Pab éZos
as uose:
zy n'medis
(Robinia).
J.
A.
Pab éZa
mini
kele a
Zi nmedzio
i8iy, ieng
i8
jy
chiama
ne eys-akacyje
(Robinia
Pseudoacacia;
ne eisakacija),
o a
Sis
ank& in-
iy
Seimo la
pian a si
chiama
bal aziedziu
ikmedziu
(Robinia
pseudoacac-
ia) usa o
LF
IV
362,
sinonimo
jo
bal oji
akacija.
Al o
60
anks iniy
Seimai
appa enen-
e pian a è
gel onasis
zi nmedis
(Ca agana
a bo escen-
s) LF IV 368, il
suo
sinonimo
gel onoji
akacija. S
Daukan as,
come e J. A.
Pab éza,
alla pian a, il
cui
la yniskas
nome
Robinia,
chiami i
a oja
e ming
zi nmedis, 0
non
ikmedis,
ad S.
Daukan as
e ming
bal oji
akacija
(DSD 135)
galbi
a ojo
come
zi nmedzio
sinonima.
Siame
a icolonel-
le discussa
solo pa e
S. Daukan o
a o y
bo anikos
e miny.
RaSy ojas
nel suo
lib ogu ése
s engési
usa e
lie u iskus
già
a ojamus
o o ma e
nuo ius
bo anikos
e minus,
mol o ku
g e a
esp imendo
e la yniskus
nomi
ege y.
Come già
mine a,
magbi S$.
Daukan as
e a
susipazings
con J. A.
Pab ézos
bo anicos
la o iis o
anche con lui
paciu
Snekéjesis
dél di uno o
al o
e mine,
odel,
appa y , e
appaico
nemazai
e miny, cui
us ojo e S.
Daukan as,
e J. A.
Pab éza.
Tagiau
pasi aiko e
okiy
pa adinimy,
che
di e iscon-
o,
esempiozdii-
ui, J. A.
Pab éZa
a oja
e mina
ne eisjo a-
as kle as, e
S.
Daukan as
jo a inis
kle as. S.
Daukan o
a o o
e mine Siai
kle o iSiai
chiami i è
miglio e che
J. A.
Pab ézos
a o o. È e
p ieSingy
a ejy J. A.
Pab éza
a ojo
inkamesnj
e mina
algomasis
kaS anas, 0
S. Daukan o
aR uose
a es a o
paZodziui
iSsi e s as
denominazi-
one
bukas-kas -
anas. Alcuni
pian e
daba ki aip
chiama i,
negu li
chiama a S.
Daukan , ma
il suo usa e
e mininai
gana jdomis
e egola igi,
ecc.:
inksna
ganykliné,
bukas
gi inis e k .
Ga susis
Zemai is
Simonas
Daukan as
o é
aiu a e
als ieci
non solo
consigliand-
os j ai iais
zemés kio
quesimen i,
ma e
s engési
iSmoky i
lo o usa e
egoleingus
e minus,
p oponendo
il suo
lib ogelése
j ai iy
p ak i8ky
pa a imy, lui
non
dimen iSo i
sogge i
della lingua.
61