Albina
AUKSORI-
UTE
KELETAS
8.
DAUKAN-
TO
BOTANIK-
OS
TERMINY
A S en -
eme d'un
Zymiaus-
iy
Zemaiéiy
scien i iquey e a3y ojy Simono
Daukan o
(1793-1864)
200-asias
anni e s-
ai e de naissance.
Le mieux
Zinomi
jo
bou iqu-
es d'his oi e
,,Da bai
senyjy
lie u iy
i
Zemaidiy,,-
Is o ija
zemai isk.
jidas
seno és
lie u iy
i
Zemai iy®
i
k .
S.
Daukan
inko
au osaka,
iSleido
,,Pasakas
masiy",,,D-
aines
zemaiéiy",
pa asé
kele a
ado éliy,
iSleido
skai iniy
knygeliy
aikams.
Be miné y
da by, S.
Daukan -
as da
pa engé
e
quelquese-
a
knygeliy,
dans
lesquelles
p ésen e-
ama
p ak isky
pa a imy
als iecia-
ms. 1847 m.
on é é
issus,,Pa -
odymas,
comme
apynius
culin i, S.
Daukan o
e s as i
B. A.
G una do
okisko
pe missio-
n,
e .,Pomoc-
ymas su
auginima
aboko,
e s as i8
D.
S uko o
usisko
pe missio-
n. 1848 m.,
pe a k-
es kalba,
S.
Daukan -
as
pa engé
p esse à
Go lybo
Danieliaus
Ze egas -
o,,Bigiy
knygelés*
e iqjj
leidimg.
1849 m.
iSleis as
He mano
Cig os
knygelés,,-
Pamoksl-
as su
sodnus, ou
daigynus
Vaisingy
medziy* S.
Daukan o
e imas.
Tais
paciais
années
i8éjo son
i8 usy
langues
e s a
li egelé,,-
Pauçonne-
men ,
commen
collec e
medines
séklas*
nies
li egelé",
qui a é é
iSéjusi
ankséiau,
o S.
Daukan -
as
pa engé
naujq
édima. m.
appa é,,,S-
éjamosios
pasa o
Zolés
1854*. S.
Daukan -
as é ai
is e es
enco e
deux
knygeles,
mais jy ne
éussi
i8sp essd-
in i,
ce,,Pamok-
slas,
comme
gi ias
ki s i,
sé i e
dieg i del
al ieno
kininko*
e ,Gaspa-
do ius*
Sa o
li esgel-
ése S.
Daukan -
as eiké
p ak i8ky
pa a imy
als ie¢i-
ams
RaSydam-
as su
Zemés
jusqu,
j ai ius
plan es,
jy
auginima,
il a ojo
nemazai
bo anik-
os
e miny.
Siame
a icle
ai e de
quelques
S.
Daukan o
a o y
plan esy
pa adini-
my is Siy
knygeliy:,-
,Pa ody-
mas,
commen
apynius
culin i*
( oliau
ab é en-
i
DAA),,,Pa-
u ec ion,
commen
cueilli
madines
seklas
(DMS)
e ,,Pau -
eckslas
su
sadnus,
ou
daigynus
aisingy
medziy*
(DSD).
Beaucoup
Siose
li esgel-
ése
andamy
plan esy
nomsini-
my son
du seno
u ilisésa-
mi,
exemple.
:qnziilas (azuolas) DMS, ka k as (ka klas)
DSD,
klewas
(kle as)
DMS,
juipa
(juin)
DMS,
juidalksnis
(noodalksnis)
DMS,
o
belis
(obelis)
DMS k .
i
Ce ains
S.
Daukan o
u ilise
nommées
di è e
du
p ésen i-
niy
bo anik-
os
e miny.
P incipal-
emen ce
son
plan esy ii8iy nomnimai
56
S.
Daukan as
u ilise dans
les
dénomina i-
ons agiy
plan es
Zodzius
isu inis,
-é, e
isu iniasi-
s, exemple:
kasz an's
wisso ine-
sis
(Aesculus
hippocas a-
num;
kaS anas
isu iniasi-
s) DMS 33;
ousis
wissd inis
(F axinus
excelsio ;
uxinus is)
DMS 34;
sk obla
wisso ini
(pinCa us
be ulus;
sk obla
lazing) DMS
36; isda
wisse ine
(Co ylus
a ellana;
isda is) 41.
Si ces cas S.
Daukan as
u ilise
kalbamq
Zodj au lieu
de
main enan
jp as o
bid a dzio
pap as asi-
s,
-oji.,Li u os
TSR
lo oje*
(LF) Tou es
les plan es
simples
igys son
nommées
ainsi:
Siyasis
cas onas
(Aesculus
hippocas a-
num L.) IV
621;
pap as asis
uosis
(F axinus
excelsio L.)
V 158;
pap as asis
sc oblas
(pinus
be ulus L.) Ill
105;
pap as asis
lazdynas
(Co ylus
a ellana L.)
III 108. Taéiau
ap a dan
kle o asis,
S.
Daukan as
mini kle q
pap as ajj:
klewas
simpelasijs
(Ace
pla anoides)
DSD 166. Kad
S. Daukan o
sudé inai -
es e mes
u ilisés
démenys
isu inis,
isu iniasi-
s, j akos
galéjo
u é i e
son
amZininkas
J. A.
Pab eza.
Ju gis
Amb oziej-
us Pab éZa
(1771-1849)
é ai
Zemai is,
gimgs dab.
Skuodo aj.
Veéiy km.
Son, comme
e S.
Daukan o,
na i illage
é ai p ès
de Lenkimy
mies elio. J.
A. Pab éZa
domejosi
na u es
sciences,
ypac
bo anika,
médecine.
Ses
a aux de
science
son es és
hand a8éiu-
ses, aciau
ses
ac i i és
é aien
equminga
de ha
me o
dé eloppem-
en
scien i iqu-
e. S.
Daukan as
é ai
paZis amas
e
susi aSing-
jo a ec J. A.
Pab éza,
alo s peu
bi i que il
é ai
susipazings
e a ec J. A.
Pab éZos
a aux
bo aniques.
Viename
s ambiausiy
bo anikos
da by,,Tay-
slés
augumyyni-
s" J. A.
Pab éZa
plan ey
igims
appin i
a oja
sudé iniy
e miny
démenis
isu inis,
-é e
isu iniasi-
s, -ioji,
exemple.:
kasz ans
wys6 yyn-
esis
(Aésculus
hippocas a-
n; kaS anas
isu iniasi-
s); aapiniis
wyso yyn-
esis
(Hhimulus
lipulus;
apinys
isu iniasi-
s); myizis
wyso yyn-
is (Ho deum
ilga e;
mieZis
isu inis);
dusis
wysd yyn-
is (F éximus
excelsio ;
uosis
isu inis),
azda
wysd ynio-
ji (Co lus
a ellana;
lazda
isu inioji-
); la
Commission
es in i ée
à p ésen e
une
p oposi ion
de décision
au
Pa lemen
eu opéen e
au Conseil.
sk obla
wysd ynio-
ji (Ca pinus
be ulus;
sk obla
isu inioji)
e k .
e minai.
Te minais
a ec
pazyminiu
isu inis,
-é,
isu iniasi-
s, -ioji gana
dazni J. A.
Pab ézos
a ail,,Tai-
slius
auguminis",
mais e ia
e ka ¢iais
pa coiko
e miny
a ec
démeniu
pap as asi-
s, -oji,
exemple.
Zaalwy
pap as ooji
(Péa
i ialis;
Zal é
pap as oji);
bédie
pap as ooji
(Aga icus
i ialis;
budé
pap as oji).
Zemaicio
Lau yno
I inskio
(1810-1881)
dans les
calend ie s
e d'au es
éc i s
bo anikos
iiSiniy
e miny
a ec
démenimis
isu inis,
-é e
isu iniasi-
s, -ioji
ne as a.
87
L.
I inskis dans
ses éc i s
u ilise
sudé inius
bo an!kos
e minus
jus e
démeniu
simpleasis,
su
-oji.
,Li uu iy
langue
ZodynoTM
ka o ekoje
pa yzdziy
su
Zodziais
isu inis,
-é
i
isu iniasis,
-ioj
ITB)
iS ady a
ik
i8
J.
A.
Pab ézos
i
S.
Daukan o
da by,
ad,
appa em-
men , jus e
Sie
du
au eu s
e a ojo
els
e mes.
On peu
spé i, que
Sis
Zodis
cons i ué
apipiidin i,,-
isu
exis an s
plan es
Reike y
Siek an
discu e
e miny
i
sk obla
isu iné e
lazda
isu iné
p incipaux
demenis.
LF
III démeniu
p incipal
u ilisée
y iskosios
giminés
o me
sk oblas,
p ésen és
synonymes
i
sk obla,
skoble,
sk uoblas,
sk oblus,
déiiisna
jo a as.
i
"Daba in-
és lie u iy
kalbos
Zodyne"
comme
no me
ou nie
o me
sk oblas.
LKZ
XII indique
que medj
s obla
§|
appelle
K e ingos,
Raseiniy,
Skuodo,
Tel8iy
i
Sakiy
dis ic s.
o me
sc obla
asime
M.
Akelaigio
g ama icane,
ja
u ilisai dans
ses éc i s
seulemen
ne
S.
Daukan as,
mais
i
J.
A.
Pab éza,
L.
I inskis, aiau
ce de nie
comme
synonyme
indiqueé
sc oblas.
i
,,Lie u iskame
bo anikos
zodyne (LBZ),
isleis ame m.,
u ilisé le
e me
1938
pap as asis
sk oblas
p ésen és
déjà mené i
synonymes.
i
Madis Co ylus
a ellana
LBZ appelé
iesu iniu
lazdynu,
p ésen és
synonymes
lazazda,
jo
lazdenis,
lazdy medis,
iesu lazda,
lazdy
k iimai.
Aussi
appelée
§j
plan e
i
P.
Ma ulionis
,,Zolyne
(1907).
LF
Il
u ilisé le
e me
simpleasis
lazdynas
i
son
p ésen és
les mêmes
synonymes
comme
LBZ.
S.
Daukan o
U ilisé
e me
azda
andamas
dans les
ieusses
as es /
—
K.
Si ydo,
P.
Ruigio,
F.
Ku Sai¢io
Dans Zodyn,
J.
A.
Pab éZos
a auxose.
L.
I inskis dans
ses éc i Rs
ou ni
seulemen
ne
azda, lazdos
bois, mais
e mina
lazdynas.
Ac uelleme-
i
n en
commun iné
langage es
u ilisé le
e me
Dabazdynas,
aciau
a mése
enco e
assez la gei
à ce éga d
u ilisé /
i
Zodis lazda.
,,D uskininky
a més
Zodyne"
son les
(1988)
deux
e mininas,,,-
Siau és y y
o
danininky
snek y
Zodyne (1976)
(SR
Din.
Z)
p ésen és
dénominim-
ai laza,
lazynas
i
lazdynas.
LKZ
à VII
e me
Jazda es
pa yzdaiy
i
Kelmés,
T aky
ajony
i
i8
Bal a usies
Va ena o
dis ic .
Tad
nomsinimai
lazda
i
sk obla,
ma y ,
j
anuosius
aS us
a éjo
iS
i osios
langues
i
Siandien
enco e
assez
la gemen
u ilisés.
Knygeléje,,P-
a odieu ,
commen
des
pomynies cul i e *
S.
Daukan as
assez
plaéiai
ap aso
apynius,
jy
cul i inim-
a, Il
§j
plan eg
appelle
aussi bien
que
main ena-
i
n appelé
apinys
—
(DAA),
seuleme-
n
ou ni
un
au ej nom la inice-
ma
—
Dioecia
pen and ia.
LBZ
i
LF
II] déc i e
seuleme-
n une
apyniy
igis
g andiss-
58
an en
Li uanie ~
simpleas-
is apynys
(Humulus
lupulus).
|domu ce
que S.
Daukan -
as
dis ingue
gi inj e
da zinj
apynius
,,Apinys
(Dioecia
pen and -
ia) es
dwejoks
gi inis e
da zinis,
aj es :
gi ioj
augans,
ou da i
cul i é*
(DAA 11). §.
Daukan
dis ingue
deux
da Zinien
apinnio
isis:
Zesnakini-
us, ou
élybuosi-
us, e
ugpjii i-
nius, ou
anks ybu-
osius Il
paissine
e kodél
Si aip
son
appelés
ceux
apynia.,,P-
i mosios
wejsles
apinej
es
wadinam-
is
szesznak-
inejs
apine
<js>,
dwok
szesznak-
0. < >
Wielaj
Szilo
mienesie
eiszb e-
ns , o
diel
qnkiej
jus
waden
wielibase-
js
apinejs.
An osios
wejsles
apinius
waden
anks yba-
sejs ou
ugpiu in-
ejs
apinejs,
iog ligéj
sO ugejs
p ib ens-
...* (DAA
13). S.
Daukan -
as aso,
que Sios
eislés
enco e
plus
inemen
di isés
selon
s ieby e
spu gy
couleu
e o me.
Il mini da
e e¢iq
apyniy
eislg, qui
es
cul i ée
Anglijoje
w> p a
wejsle,
ko e
waden
Ci undo
apinejs
(DAA 13),
mais
placiau
elles
neap a i-
a.
Ne u in
okiskos
B. A.
G una do
knygelés,
ku iq S
Daukan -
as e e,
neaiSku,
ou il
lui-même
i8sky é
okias
apynio
iiis, ou
simpleme-
n i8 e e
e
pa eiké B.
A.
G una do
classi ic-
a ion. J. A.
Pab ézZa
ou ni
seuleme-
n ieng
apyniy
i8j
aapiniis
wysd y-
ynesis
(H imulus
hipulus;
apynys
isu ini-
asis),
seuleme-
n
ap aisan
mini, que
peu bi i
apynys
sau inis
e plan é.
S.
Daukan
dis ingue
deux
kle o
ii8is:
klewas
pap as a-
sijs (Ace
pla onoid-
es; kle as
pap as a-
sis) DSD
166 e
klewasjo-
wa inis
(Ace
Pseudo-
Pla anus;
kle as
jo a inis)
DSD 166.
Kle o
ii8is
Ace
pla anoid-
es e es
main ena-
n appelé
le plain
kle u (z .
LF 1V 608).
Au eme-
n
appelée
l'au e S.
Daukan o
paminé a
kle o i8is
~
pla anala-
pis kle as
(Ace
pseudopl-
a anus)
(z . LF 1V
612 i LBZ
5). L
IVpa eik i
Sie
pla anala-
pio kle o
synonym-
es: kle as
kalninis,
bal asis,
jo a as,
0 LBZ
ja o as,
jie a as,
jo a as,
jo a kle-
is,
pakle is.
J. A.
Pab éza,,-
Taisliuje
augumini-
ame*
a ibue
cinq kle o
iiSis, e
discu am-
ajai i8iai
appele
a oja
e mina
klaus
(klewas)
ne ejoo-
yswa s
(Ace
Pseudopl-
d anus;
kle as
ne eisjo-
a as).
Siuo cas
déjà
di è en
S.
Daukan o
e J. A.
Pab ézos
u ilisés
les
e mes.
LBZ
aiskinam-
a, que
pla anala-
pio kle o
euai
panaSiis j
pla ano
euus,
ad
comp en-
dama,
kodél
ainsi
in i ulée
8i kle o
iisis.
Zodiu
jo a as
es
appelé
non
seuleme-
n
pla anala-
pis
kle as,
mais e
pla anas
(Z . LKZ
IV 364),
ad e S.
Daukan -
as,
ma y ,
ojo
pla ano
synonyi-
ma
Jjo a as,
odel e
kle a
nommé
jo a inis
kle as:
59
S.
Daukan as
a oja
e ming
bokas
gi inis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis) Ce e décision es issue d'une décision du Conseil de l'Union eu opéenne.
DMS
31.
Taip il
appelle
pap as qjj
bukq
(Fagus
sil a ica) Ce n'es pas le cas.
(2 -LF
HII
112
i
LBZ
141).
J.
A.
Pab éZos
hand aS iuose
si
buko isis es
aussi appelé
boks gy ynis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis).
Vieng medziy
appa enusa-
néig qzuoliniy
(Fagaceae)
Seimai, Daukan
S.
appelai
bdkas-kasz an's
(Fagus
cas anea;
bukas-kas anas
DMS
32).
Ma y ,
jus e
paZodziui il
i8 e é
la yniska
sio medzio
in i ulinimg
susiejo
ski ingy
i
du
Seimy medziy
i inimus bukas
dépend qZuoliniy
—
Seimai,
o
kaS anas
—
kaS aniniy
(Hippoces anaceae) La p ésen e décision es adop ée en e u de l'a icle 107, pa ag aphe 1, du ai é su l'Union eu opéenne.
Seimai, Sis
a b e a
même
plusieu s
la in8kus
noms,
J.
A.
Pab éza
.Taisliujeauguminiame"
ou ni la yni8kus
du
jo
dénomina ions:
Cas anea esca
i
Fagus
Cas anea
i
nomme medj
§|
kasz ans
waalgomasis
(kaS anas
algomasis).
LBZ donné
le même
Li u i8kas
e me
comme i J.
A.
Pab ézos
alimen om-
asis chas anas
(LBZ
75).
LF
son
qua e
la yni8ki
synonymes
(Cas anea
sa i a) Elle es
Mill.,
Fagus
cas anea
L.,
Cas anea
ulga is
Lam.,
Cas anea
esca Il es
Gae n.)
i
déjà
nou eau
le u isk-
as
—
e mees
algomasis kas ainis
(z .
LF
1
113).
S.
Daukan as
a oja
e ming
winkszna
ganikline
(Ulmus
campes is;
inksna
ganykliné) Ce n'es pas le cas, cependan , si l'on se é è e à l'a icle 2, pa ag aphe 1, du èglemen .
DMS ainsi
33,
il appelle
guobiniy
Seimai
dépendan )
pap as ajj
ski ps q
(Ulmus
oliacea) Il es ai que
Gilib., Ulmus
campes is
L., Ulmus
glab a
Mill.)
LF
Il]
125—126.
J.
A.
Pab éza
a oja
okj pa
e ming
winkszna
—
ganiklyyny
(Ulmus
campes is;
ink8na
ganykliné) Ce qui es ai, c'es que
.
LBZ sis
a b e
appelé
guoba
ski ps as
(Ulmus
campés is)
I
S.
Daukan ,
i
J.
A.
Pab éza
aisembl-
ablemen cons oja
Zodj
inkina, qui es une pe sonne de na ionali é u que.
o
ne
ski ps as
odél, que
Zemai iennes
Sis a b e
appelé
inkéna,
ski ps u
o
appelé
au e
a b e
sal ekinis
—
(F angula)
(plg.
LKZ
XII
917,
SR
Din.
Z
329),
S.
Daukan o
li esgu -
èse
i
ou ons
els
e mes, comme
Zi nmedis
ou
medzi nis
(Robinia;
Zi nmedis,
medzi nis)
DMS e
40
bal oje
akacie
(bal oji
akacija)
DSD
135.
S.
Daukan as
seulemen
en un
end oi
mini ces
a ian es
du
Zi nmedis
i
medzZi nis,
o
ailleu s
déjà aso
seulemen
Zi nmedis.
|domus ce
essai
jo
sukei us
dii inio
démenis
pasidi e
ki a
Zodj.
Te me
Zi nmedis
andamas
i
J.
A.
Pab éZos
as uose:
zy n'medis
(Robinia).
J.
A.
Pab éZa
mini
kele a
Zi nmedzio
i8iy, ieng
i8
jy
appelle
ne eys-akacyje
(Robinia)
Pseudoacacia;
неправикация),
main enan
Sis& iniy
ank
Seimos
plan e es
appelé
bal aziedziu
ikmedziu
(Robinia
pseudoacac-
ia) u ilisé
LF
IV
362,
synonyme
jo
bal oji
akacija.
Au e
60
anks iniy
Seimai
appa ena-
n plan e
es
gel onasis
zi nmedis
(Ca agana
a bo escen-
s) LF IV 368,
son
synonyme
gel onoji
akacija. S
Daukan as,
comme e J.
A. Pab éza,
à la plan e,
don le nom
la yniskas
Robinia,
in i uli i
a oja
e ming
zi nmedis, 0
non
ikmedis,
ad S.
Daukan as
e ming
bal oji
akacija
(DSD 135)
galbi
a ojo
comme
zi nmedzio
sinonima.
Siame
a iclenelle
discu ée
seulemen
pa ie S.
Daukan o
a o y
bo anikos
e miny.
RaSy ojas
son
li egu ése
sengési
u ilise
lie u iskus
déjà
us ojamus
ou
cons i ue
nou eaux
bo anikos
e minus,
beaucoup où
g e a
pa eikdam-
as e
la yniskus
noms de
plan esy.
Comme déjà
mine a,
peu bi S$.
Daukan as a
é é
susipazings
a ec J. A.
Pab ézos
bo anikos
a aux ou
même a ec
lui paciu
Snekéjesis
dél d'un
e me ou
l'au e,
odel,
appa y , e
appaïco
nemazai
e miny,
lesquels
pa ai e
S.
Daukan as,
e J. A.
Pab éza.
Tagiau
pa coiko e
okiy
pa adinimy,
qui
di è en ,
exemplezdii-
ui, J. A.
Pab éZa
a oja
e mina
ne eisjo a-
as kle as,
e S.
Daukan as
jo a inis
kle as. S.
Daukan o
a o
e me Siai
kle o iSiai
in i ule
es meilleu
que J. A.
Pab ézos
a o .
Exis e e
p èsSingy
a ejy J. A.
Pab éza
a ojo
inkamesnj
e mina
algomasis
kaS anas, 0
S. Daukan o
aR ues
a es é
pa Zodziui
iSsi e s as
nomina ion
bukas-kas -
anas.
Ce ains
égé aux
daba ki aip
son
appelés,
negu les
appelai S.
Daukan ,
mais son
u ilise
e mininai
gana jdomis
e éguliigi,
exemple.:
inksna
ganykliné,
bukas
gi inis e k .
Ga susis
Zemai is
Simonas
Daukan as
oulé aide
les
als ieciens
non
seulemen
consea da-
n j ai iais
zemés kio
ques ions,
mais e
s engési
iSmoky i les
u ilise
èglesingus
e minus,
ou nissan
son
li egelése
j ai iy
p ak i8ky
pa a imy, il
ne pe dSo
les suje s
de langue.
61