Albina
AUKSORIUTE
KELETAS
8.
DAUKANTO
BOTANIKOS
TERMINY
A S en eme
ieno
Zymiausiy
Zemaiéiy
mokslininky
i
a3y ojy
Si-
mono
Daukan o
(1793-1864)
200-asias
gimimo
me ines.
Ge iausiai
Zinomi
jo
is o ijos
eikalai
,,Da bai
senyjy
lie u iy
i
Zemaidiy’,
,Is o ija
zemai isk.
jidas
seno és
lie u iy
i
Zemai iy®
i
k .
S.
Daukan as
inko
au osaka,
iSleido
,,Pasakas
masiy",
,,Daines
zemaiéiy",
pa asé
kele a
ado éliy,
iSleido
skai iniy
knygeliy aikams.
Be
miné y
da by,
S.
Daukan as
da
pa engé
i
kele a
knygeliy,
ku iose
pa eikiama
p ak isky
pa a imy
als ieciams.
1847
m.
bu o
isleis i
,,Pa odymas,
kaip
apynius
augin i,
S.
Daukan o
e s as
i
B.
A.
G una do
okisko
leidimo,
i
.,Pamokymas
apie
auginima
aboko“,
e s as
i8
D.
S uko o
usisko
leidimo.
1848
m.,
pe a kes
kalba,
S.
Daukan as
pa engé
spaudai
Go lybo
Danieliaus
Ze egas o
,,Bigiy
knygelés*
e iqjj
leidimg.
1849
m.
iSleis as
He mano
Cig os
knygelés
,,Pamokslas
apie
sodnus,
a ba
daigy-
nus
Vaisingy
medziy*
S.
Daukan o
e imas.
Tais
paciais
me ais
i8éjo
jo
i8
usy
kalbos
e s a
knygelé
,,Pamokymas,
kaip
ink i
medines
séklas*
nies
knygelé",
ku i
bu o
iSéjusi
ankséiau,
o
S.
Daukan as
pa engé
naujq
leidima.
1854
m.
pasi odé,,,Séjamosios
pasa o
Zolés*.
S.
Daukan as
bu o
is e es
da
d i
knygeles,
be
jy
nepa yko
i8spausdin i,
ai
,,Pa-
mokslas,
kaip
gi ias
ki s i,
sé i
i
dieg i
del
al ieno
kininko*
i
,Gaspa-
do ius*
Sa o
knygelése
S.
Daukan as
eiké
p ak i8ky
pa a imy
als ie¢iams
RaSydamas
apie
Zemés
iki,
j ai ius
augalus,
jy
auginima,
jis
a ojo
nemazai
bo anikos
e miny.
Siame
s aipsnelyje
ap a iama
kele as
S.
Daukan o
a o y
augaly
pa adinimy
is
Siy
knygeliy:
,,Pa odymas,
kaip
apynius
augin i*
( oliau
su umpin ai
DAA),
,,Pamokymas,
kaip
ink i
medines
seklas“
(DMS)
i
,,Pamokslas
apie
sodnus,
a ba
daigynus
aisingy
medziy*
(DSD).
Daugelis
Siose
knygelése
andamy
augaly
pa adinimy
y a
nuo
seno
a ojami,
p z.:qnziilas
(azuolas)
DMS,
ka k as
(ka klas)
DSD,
klewas
(kle as)
DMS,
liepa
(liepa)
DMS,
juidalksnis
(juodalksnis)
DMS,
o
belis
(obelis)
DMS
i
k .
Kai
ku ie
S.
Daukan o
a o i
pa adinimai
ski iasi
nuo
daba iniy
bo anikos
e miny.
Daugiau-
sia
ai
augaly
ii8iy
pa adinimai
56
S.
Daukan as
augaly
agiy
pa adinimuose
a oja
Zodzius
isu inis,
-é,
i
isu iniasis,
p z.:
kasz an's
wisso inesis
(Aesculus
hippocas a-
num;
kaS anas
isu iniasis)
DMS
33;
ousis
wissd inis
(F axinus
ex-
celsio ;
uosis
isu inis)
DMS
34;
sk obla
wisso ini
(Ca pinus
be ulus;
sk obla
isu ing)
DMS
36;
lazda
wissé ine
(Co ylus
a ellana;
lazda
isu iné)
DMS
41.
Visais
Siais
a ejais
S.
Daukan as
a oja
kalbamq
Zodj
ie oj
daba
jp as o
bid a dzio
pap as asis,
-oji.
,Lie u os
TSR
lo oje*
(LF)
Siy
augaly
igys
adinamos
aip:
pap as asis
kas onas
(Aesculus
hippocas anum
L.)
IV
621;
pap as asis
uosis
(F axinus
ex-
celsio
L.)
V
158;
pap as asis
sk oblas
(Ca pinus
be ulus
L.)
Ill
105;
pap as asis
lazdynas
(Co ylus
a ellana
L.)
III
108.
Taéiau
ap a damas
kle o
asis,
S.
Daukan as
mini
kle q
pap as ajj:
klewas
pap as asijs
(Ace
pla anoides)
DSD
166.
Kad
S.
Daukan o
sudé iniuose
e minuose
a ojami
démenys
isu inis,
isu iniasis,
j akos
galéjo
u é i
i
jo
am-
Zininkas
J.
A.
Pab eza.
Ju gis
Amb oziejus
Pab éZa
(1771-1849)
bu o
Zemai is,
gimgs
dab.
Skuodo
aj.
Veéiy
km.
Jo,
kaip
i
S.
Daukan o,
gim asis
kaimas
bu o
ne oli
Lenkimy
mies elio.
J.
A.
Pab éZa
domejosi
gam os
mokslais,
ypac
bo anika,
medicina.
Jo
mokslo
da bai
liko
ank a8éiuose,
aciau
jo
eikla
bu o
eik’minga
o
me o
mokslo
aidai.
S.
Daukan as
bu o
paZis amas
i
susi aSingjo
su
J.
A.
Pab éza,
ad
gali
bi i,
kad
jis
bu o
susipazings
i
su
J.
A.
Pab éZos
bo anikos
da bais.
Viename
s ambiausiy
bo anikos
da by
,,Tayslés
augumyynis"
J.
A.
Pab éZa
augaly
igims
adin i
a oja
sudé iniy
e miny
démenis
isu inis,
-é
i
isu iniasis,
-ioji,
p z.:
kasz ans
wys6 yynesis
(Aésculus
hippocas anum;
kaS anas
isu inia-
sis);
aapiniis
wyso yynesis
(Hhimulus
lipulus;
apinys
isu iniasis);
myizis
wyso yynis
(Ho deum
ilga e;
mieZis
isu inis);
dusis
wysd yynis
(F éximus
excelsio ;
uosis
isu inis),;
azda
wysd ynioji
(Co lus
a ellana;
lazda
isu inioji);
sk obla
wysd ynioji
(Ca pinus
be ulus;
sk obla
isu inioji)
i
k .
e minai.
Te minai
su
pazyminiu
isu inis,
-é,
isu iniasis,
-ioji
gana
dazni
J. A.
Pab ézos
da be
,,Taislius
auguminis",
be
i
ia
e ka ¢iais
pasi aiko
e miny
su
démeniu
pap as asis,
-oji,
p z.
Zaalwy
pap as ooji
(Péa
i ialis; Zal é
pap as oji);
bédie
pap as ooji
(Aga icus
i ialis;
budé
pap as oji).
Zemaicio
Lau yno
I inskio
(1810-1881)
kalendo iuose
i
ki uose
aS uose
bo anikos
iiSiniy
e miny
su
démenimis
isu inis,
-é
i
isu -
87
iniasis,
-ioji
ne as a.
L.
I inskis
sa o
aS uose
a oja
sudé inius
bo an!-
kos
e minus
ik
su
démeniu
pap as asis,
-oji.
,Lie u iy
kalbos
Zodyno™
ka o ekoje
pa yzdziy
su
Zodziais
isu inis,
-é
i
isu iniasis,
-ioj
ITB)
iS ady a
ik
i8
J.
A.
Pab ézos
i
S.
Daukan o
da by,
ad,
ma y ,
ik
Sie
du
au o iai
e a ojo
okius
e minus.
Galima
spé i,
kad
Sis
Zodis
suda y as
apibiidin i
,, isu
esan iems“
augalams
Reike y
Siek
iek
ap a i
i
e miny
sk obla
isu iné
bei
lazda
i-
su iné
pag indinius
demenis.
LF
III
pag indiniu
démeniu
a ojama
y iskosios
giminés
o ma
sk oblas,
pa eikiami
i
sinonimai
sk obla,
skoble,
sk uoblas,
sk oblus,
déiiisna
i
jo a as.
,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyne"
kaip
no ma
eikiama
o ma
sk oblas.
LKZ
XII
odo,
kad
§|
medj
sk obla
adina
K e ingos,
Raseiniy,
Skuodo,
Tel8iy
i
Sakiy
ajonuose.
Fo ma
sk obla
asime
M.
Akelaigio
g ama ikoje,
ja
a ojo
sa o
aS uose
ne
ik
S.
Daukan as,
be
i
J.
A.
Pab éza,
L.
I inskis,
aiau
pas a asis
kaip
sinonima
nu odé
i
sk oblas.
,,Lie u iskame
bo anikos
zodyne“
(LBZ),
isleis ame
1938
m.,
a ojamas
e minas
pap as asis
sk oblas
i
pa eikiami
jau
miné i
sinonimai.
Medis
Co ylus
a ellana
LBZ
adinamas
iesu iniu
lazdynu,
pa ei-
kiami
jo
sinonimai
/azda,
lazdenis,
lazdy
medis,
iesu lazda,
lazdy
k ii-
mai.
Taip
pa
§j
augala
adina
i
P.
Ma ulionis
,,Zolyne“
(1907).
LF
Il
a ojamas
e minas
pap as asis
lazdynas
i
pa eikiami
ie
pa ys
sinoni-
mai
kaip
LBZ.
S.
Daukan o
a o as
e minas
/azda
andamas
senuo-
siuose
as uose
—
K.
Si ydo,
P.
Ruigio,
F.
Ku Sai¢io
Zodynuose,
J.
A.
Pab éZos
da buose.
L.
I inskis
sa o
aS uose
pa eikia
ne
ik
azda,
lazdos
medis,
be
i
e mina
lazdynas.
Daba iniu
me u
bend inéje
kalboje
a -
ojamas
e minas
/azdynas,
aciau
a mése
da
gana
placiai
am
eikalui
a ojamas
i
Zodis
lazda.
,,D uskininky
a més
Zodyne"
(1988)
y a
abu
e minai,
o
,,Siau és
y y
danininky
snek y
Zodyne“
(1976) (SR
Din.
Z)
pa eikiami
pa adinimai
laza,
lazynas
i
lazdynas.
LKZ
VII
p ie
e -
mino
Jazda
y a
pa yzdaiy
i
Kelmés,
T aky
ajony
i
i8
Bal a usijos
Va ena o
ajono.
Tad
pa adinimai
lazda
i
sk obla,
ma y ,
j
senuosius
aS us
a éjo
iS
gy osios
kalbos
i
Siandien
da
gana
placiai
a ojami.
Knygeléje
,,Pa odymas,
kaip
apynius
augin i*
S.
Daukan as
gana
plaéiai
ap aso
apynius,
jy
auginima,
Jis
§j
augalg
adina
aip
pa
kaip
i
daba
adinamas
—
apinys
(DAA),
ik
pa eikia
ki okj
lo yniska
pa adini-
ma
—
Dioecia
pen and ia.
LBZ
i
LF
II]
ap asoma
ik
iena
apyniy
igis
58
augan i
Lie u oje
~
pap as asis
apynys
(Humulus
lupulus).
|domu
ai,
kad
S.
Daukan as
ski ia
gi inj
i
da zinj
apynius
—
,,Apinys
(Dioecia
pen and ia)
y a
dwejoks
gi inis
i
da zinis,
aj
y a:
gi ioj’
augans,
a
da i
auginamas*
(DAA
11).
§.
Daukan as
ski ia
d i
da Zinio
apynio
isis:
Zesnakinius,
a ba
élybuosius,
i
ugpjii inius,
a ba
anks ybuosius
Jis
paaiskina
i
kodél
Si aip
adinami
ie
apyniai.
,,Pi mosios
wejsles
apinej
y a
wadinamis
szesznakinejs
apinejs
<>,
dwok
szesznak0.
<
>
Wielaj
Szilo
mienesie
eiszb ens ,
o
diel
qnkiej
jus
waden
wielibasejs
apinejs.
An osios
wejsles
apinius
waden
anks ybasejs
a ba
ugpiu inejs
apinejs,
iog
ligéj
sO
ugejs
p ib ens ...*
(DAA
13).
S.
Daukan as
aso,
kad
Sios
eislés
da
smulkiau
ski s omos
pagal
s ieby
i
spu gy
spal a
i
o ma.
Jis
mini
da
i
e¢iq
apyniy
eislg,
ku i
auginama
Anglijoje
—
»w>
p a
wejsle,
ko e
waden
Ci undo
apinejs
<->“
(DAA
13),
be
placiau
jos
neap a ia.
Ne u in
okiskos
B.
A.
G una do
knygelés,
ku iq
S
Daukan as
e e,
neaiSku,
a
jis
pa s
i8sky é
okias
apynio
iiis,
a
iesiog
i8 e e
i
pa eiké
B.
A.
G una do
klasi ikacija.
J.
A.
Pab ézZa
pa eikia
ik
ieng
apyniy
i8j
—
aapiniis
wysd yynesis
(H imulus
hipulus;
apynys
isu iniasis),
ik
ap a’ydamas
mini,
kad
gali
bi i
apynys
laukinis
i
sodin as.
S.
Daukan as
ski ia
d i
kle o
ii8is:
klewas
pap as asijs
(Ace
pla-
onoides;
kle as
pap as asis)
DSD
166
i
klewasjowa inis
(Ace
Pseudo-
Pla anus;
kle as
jo a inis)
DSD
166.
Kle o
ii8is
Ace
pla anoides
i
daba
adinama
pap as uoju
kle u
(z .
LF
1V
608).
Ki aip
adinama
an oji
S.
Daukan o
paminé a
kle o
i8is
~
pla analapis
kle as
(Ace
pseudopla anus)
(z .
LF
1V
612
i
LBZ
5).
LF
IVpa eik i
Sie
pla analapio
kle o
sinonimai:
kle as
kalninis,
bal asis,
jo a as,
0
LBZ
—
ja o as,
jie a as,
jo a as,
jo a kle is,
pakle is.
J.
A.
Pab éza
,,Taisliuje
augumi-
niame*
ski ia
penkias
kle o
iiSis,
o
ap a iamajai
i8iai
pa adin i
a oja
e mina
klaus
(klewas)
ne eysjoowa s
(Ace
Pseudopld anus;
kle as
ne eisjo a as).
Siuo
a eju
jau
ski iasi S.
Daukan o
i J.
A. Pab ézos
a ojami
e minai.
LBZ
aiskinama,
kad
pla analapio
kle o
lapai
panaSiis
j
pla ano
lapus,
ad
sup an ama,
kodél
aip
pa adin a
8i
kle o
iisis.
Zodziu
jo a as
adinamas
ne
ik
pla analapis
kle as,
be
i
pla anas
(Z .
LKZ
IV
364),
ad
i
S.
Daukan as,
ma y ,
a ojo
pla ano
sinonima
Jjo a as,
odel
i
kle a
pa adino
jo a inis
kle as:
59
S.
Daukan as
a oja
e ming
bokas
gi inis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis)
DMS
31.
Taip
jis
adina
pap as qjj
bukq
(Fagus
sil a ica)
(2 -LF
HII
112
i
LBZ
141).
J.
A.
Pab éZos
ank aS iuose
si
buko
isis
aip
pa
adinama
boks gy ynis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis).
Vieng
medziy
p iklausanéig
qzuoliniy
(Fagaceae)
Seimai,
S.
Daukan as
pa adino
bdkas-kasz an's
(Fagus
cas anea;
bukas-kas anas
DMS
32).
Ma y ,
iesiog
paZodziui
jis
i8 e é
lo yniska
sio
medzio
pa adinimg
i
susiejo
du
ski ingy
Seimy
medziy
pa adinimus
—
bukas
p iklauso qZuoliniy
Seimai,
o
kaS anas
—
kaS aniniy
(Hippoces anaceae)
Seimai,
Sis
medis
u i
ne
kelis
lo yni8kus
pa adinimus,
J.
A.
Pab éza
«.Taisliujeauguminiame"
pa eikia
du
jo
lo yni8kus
pa adinimus:
Cas anea
esca
i
Fagus
Cas anea
i
pa adina
§|
medj
kasz ans
waalgomasis
(kaS anas
algomasis).
LBZ
pa eik as
as
pa s
lie u i8kas
e minas
kaip
i J.
A.
Pab ézos
— algomasis
kas anas
(LBZ
75).
LF
y a
ke u i
lo yni8ki
sinonimai
(Cas anea
sa i a
Mill.,
Fagus
cas anea
L.,
Cas anea
ulga is
Lam.,
Cas anea
esca
Gae n.)
i
jau
naujas
lie u iskas
e minas
—
algomasis
kas ainis
(z .
LF
1
113).
S.
Daukan as
a oja
e ming
winkszna
ganikline
(Ulmus
campes is;
inksna
ganykliné)
DMS
33,
aip
jis
adina
guobiniy
Seimai
p iklausan )
pap as ajj
ski ps q
(Ulmus
oliacea
Gilib.,
Ulmus
campes is
L.,
Ulmus
glab a
Mill.)
LF
Il]
125—126.
J.
A.
Pab éza
a oja
okj
pa
e ming
—
winkszna
ganiklyyny
(Ulmus
campes is;
ink8na
ganykliné)
.
LBZ
sis
medis
adinamas
guoba
ski ps as
(Ulmus
campés is).
I
S.
Daukan as,
i
J.
A.
Pab éza
ik iausiai
a oja
Zodj
inkina,
o
ne
ski ps as
odél,
kad
Zemai iuose
Sis
medis
adinamas
inkéna,
o
ski ps u
adinamas
ki as
medis
—
sal ekinis
(F angula)
(plg.
LKZ
XII
917,
SR
Din.
Z
329),
S.
Daukan o
knygu ése
andame
i
okius
e minus,
kaip
Zi nmedis
a ba
medzi nis
(Robinia;
Zi nmedis,
medzi nis)
DMS
40
bei
bal oje
akacije
(bal oji
akacija)
DSD
135.
S.
Daukan as
ik
ienoje
ie oje
mini
uos
du
a ian us
Zi nmedis
i
medzZi nis,
o
ki u
jau
aso
ik
Zi nmedis.
|domus
as
jo
bandymas
sukei us
dii inio
démenis
pasida y i
ki a
Zodj.
Te minas
Zi nmedis
andamas
i
J.
A.
Pab éZos
as uose:
zy n'medis
(Robinia).
J.
A.
Pab éZa
mini
kele a
Zi nmedzio
i8iy,
ieng
i8
jy
adina
ne eys-akacyje
(Robinia
Pseudoacacia;
ne eisakacija),
daba
Sis
ank& i-
niy
Seimos
augalas
adinamas
bal aziedziu
ikmedziu
(Robinia
pseu-
doacacia)
LF
IV
362,
a ojamas
jo
sinonimas
bal oji
akacija.
Ki as
60
anks iniy
Seimai
p iklausan is
augalas
y a
gel onasis
zi nmedis
(Ca a-
gana
a bo escens)
LF
IV
368,
jo
sinonimas
—
gel onoji
akacija.
S
Daukan as,
kaip
i
J.
A.
Pab éza,
augalui,
ku io
lo yniskas
pa adinimas
Robinia,
pa adin i
a oja
e ming
zi nmedis,
0
ne
ikmedis,
ad
S.
Daukan as
e ming
bal oji
akacija
(DSD
135)
galbi
a ojo
kaip
zi n-
medzio
sinonima.
Siame
s aipsnelyje
ap a a
ik
dalis
S.
Daukan o
a o y
bo anikos
e miny.
RaSy ojas
sa o
knygu ése
s engési
a o i
lie u iskus
jau
a o-
jamus
a
suda y i
naujus
bo anikos
e minus,
daug
ku
g e a
pa eikdamas
i
lo yniskus
augaly
pa adinimus.
Kaip
jau
mine a,
galbi
S$.
Daukan as
bu o
susipazings
su
J.
A.
Pab ézos
bo anikos
da bais
a
ne
su
juo
paciu
Snekéjesis
dél
ieno
a
ki o
e mino,
odel,
ma y ,
i
pasi aiko
nemazai
e miny,
ku iuos
a ojo
i
S.
Daukan as,
i
J.
A.
Pab éza.
Tagiau
pasi aiko
i
okiy
pa adinimy,
ku ie
ski iasi,
pa yzdiiui,
J.
A.
Pab éZa
a oja
e mina
ne eisjo a as
kle as,
o
S.
Daukan as
—
jo a inis
kle as.
S.
Daukan o
a o as
e minas
Siai
kle o
iSiai
pa adin i y a
ge esnis
nei
J.
A.
Pab ézos
a o as.
Y a
i
p ieSingy
a ejy
—
J.
A.
Pab éza
a ojo
inkamesnj
e mina
algomasis
kaS anas,
0
S.
Daukan o
aS uose
ap inkamas
paZodziui
iSsi e s as
pa a-
dinimas
bukas-kas anas.
Kai
ku ie
augalai
daba ki aip
adinami,
negu
juos
adino
S.
Daukan-
as,
be
jo
a o i
e minai
gana
jdomis
i
aisyklingi,
p z.:
inksna
ga-
nykliné,
bukas
gi inis
i
k .
Ga susis
Zemai is
Simonas
Daukan as
no éjo
pade i
als ieciams
ne
ik
pa a damas
j ai iais
zemés
kio
klausimais,
be
i
s engési
iSmoky i juos
a o i
aisyklingus
e minus,
eikdamas
sa o
knygelése
j ai iy
p ak i8ky
pa a imy,
jis
nepami So
i
kalbos
dalyky.
61
