Albina
AUKSORI-
UTE
KELETAS
8.
DAUKAN-
TO
BOTANIK-
OS
TERMINY
A S en -
eme uno
Zymiaus-
iy
Zemaiéiy
cien í ico y a3y ojy Simono
Daukan o
(1793-1864)
200-asias
ani e sa-
io de nacimien o.
Mejo men e
Zinomi
jo
iendas
de his o ia
,,Da bai
senyjy
lie u iy
i
Zemaidiy,,-
Is o ija
zemai isk.
jidas
seno és
lie u iy
i
Zemai iy®
i
k .
S.
Daukan as
inko
au osaka,
iSleido
,,Pasakas
masiy",,,D-
aines
zemaiéiy",
pa asé
kele a
ado éliy,
iSleido
skai iniy
knygeliy
aikams.
Be miné y
da by, S.
Daukan -
as da
pa engé y
kele a
knygeliy,
en las
cuales se
p esen a
p ac icis-
ky
pa a imy
als iecia-
ms. 1847 m.
ue on
ispues os-
,,Pa odym-
as, como
apynius
agin i, S.
Daukan o
e s as i
B. A.
G una do
okisko
pe miso,
i.,Pomoci-
mas sob e
aginima
aboko,
e s as i8
D.
S uko o
usisko
pe miso.
1848 m.,
pe a k-
es habla,
S.
Daukan -
as
pa engé
p ensa
Go lybo
Danieliaus
Ze egas -
o,,Bigiy
knygelés*
e iqjj
leidimg.
1849 m.
iSleis as
He mano
Cig os
lib ogelés-
,,Pamoksl-
as sob e
sodnus, o
daigynus
Vaisingy
medziy* S.
Daukan o
e imas.
Tais
paciais
años i8éjo
su i8 usy
idiomas
e s a
lib ogelé,,-
Pomocimi-
en o,
cómo
ecol i
medines
séklas*
nies
lib ogelé",
que ue
iSéjusi
ankséiau,
o S.
Daukan -
as
pa engé
naujq
leidima. m.
apa eé,,,S-
éjamosios
pasa o
Zolés
1854*. S.
Daukan -
as e a
is e es
aún dos
lib oseles,
pe o jy no
pudo
i8spausdi-
n i,
eso,,Pamo-
kslas,
como
gi ias
ki s i,
sé i y
dieg i del
al ieno
kininko*
y,Gaspad-
o ius*
Sa o
knygelé-
se S.
Daukan -
as eiké
p ak i8ky
pa a imy
als ie¢i-
ams
RaSydam-
as sob e
Zemés
has a,
j ai ius
plan as,
jy
auginima,
él
a ojo
nemazai
bo anik-
os
e miny.
Siame
a ículo
abo da
unos S.
Daukan o
a o y
plan asy
pa adini-
my is Siy
knygeliy:,-
,Pa ody-
mas,
cómo
apynius
cul i in -
i* ( oliau
ab umin-
ai
DAA),,,P -
onuncia-
mien o,
cómo
ecoge
madines
seklas
(DMS)
y,,P onu-
ncilas
sob e
sodnus, o
daigynus
aisingy
medziy*
(DSD).
Muchos
Siose
knygelé-
se
andamy
plan asy
nomb es-
inimy son
desde
seno
u ilizado-
s, ej.
:qnziilas (azuolas) DMS, ka k as (ka klas)
DSD,
klewas
(kle as)
DMS,
julio
(julio)
DMS,
juidalksnis
(juodalksnis)
DMS,
o
belis
(obelis)
DMS k .
i
Algunos
S.
Daukan o
consumi
denomin-
aciones
di ie e
del
ac ualiniy
bo anik-
os
e miny.
P incipal-
men e es
plan ay
ii8iy nomb inimai
56
S.
Daukan as
u iliza
plan as en
nomb es
agiy
Zodzius
isu inis,
-é, y
isu iniasi-
s, ej.:
kasz an's
wisso ine-
sis
(Aesculus
hippocas a-
num;
kaS anas
isu iniasi-
s) DMS 33;
ousis
wissd inis
(F axinus
excelsio ;
uisinus is)
DMS 34;
sk obla
wisso ini
(pinCa us
be ulus;
sk obla
lazing) DMS
36; isda
wisse ine
(Co ylus
a ellana;
isda lazine)
DMS 41. Siis
En es os
casos S.
Daukan as
usa kalbamq
Zodj en
luga de
aho a
jp as o
bid a dzio
pap as asi-
s,
-oji.,Li uu -
os TSR
lo oje*
(LF) Todas
las plan as
simples
igys se
denominan
así: Siyasis
cas onas
(Aesculus
hippocas a-
num L.) IV
621;
pap as asis
uosis
(F axinus
excelsio L.)
V 158;
pap as asis
sc oblas
(pinus
be ulus L.) Ill
105;
pap as asis
lazdynas
(Co ylus
a ellana L.)
III 108. Taéiau
ap a dando
kle o asis,
S.
Daukan as
mini kle q
pap as ajj:
klewas
pap as asi-
js (Ace
pla anoides)
DSD 166. Kad
S. Daukan o
sudé iniuo-
se e minos
u ilizados
démenys
isu inis,
isu iniasi-
s, j akos
galéjo
u é i y su
amZininkas
J. A.
Pab eza.
Ju gis
Amb oziej-
us Pab éZa
(1771-1849)
ue
Zemai is,
gimgs dab.
Skuodo aj.
Veéiy km.
Su, como y
S.
Daukan o,
na i o se
aldea
es aba
ce ca de
Lenkimy
mies elio. J.
A. Pab éZa
domejosi
ciencias de
la
na u aleza,
ypac
bo anika,
medicina.
Sus
abajos de
ciencia
queda on
hand a8éio-
s, aciau su
ac i idad
ue
equminga
de ha
me o
ciencia
aidai. S.
Daukan as
ue
paZis amas
y
susi aSing-
jo con J. A.
Pab éza,
en onces
puede bi i
que él ue
susipazings
y con J. A.
Pab éZos
abajos
bo ánicos.
Viename
s ambiausiy
bo anikos
da by,,Tay-
slés
augumyyni-
s" J. A.
Pab éZa
plan asy
igims
llama in i
a oja
sudé iniy
e miny
démenis
isu inis,
-é y
isu iniasi-
s, -ioji, ej.:
kasz ans
wys6 yyn-
esis
(Aésculus
hippocas a-
n; kaS anas
isu iniasi-
s); aapiniis
wyso yyn-
esis
(Hhimulus
lipulus;
apinys
isu iniasi-
s); myizis
wyso yyn-
is (Ho deum
ilga e;
mieZis
isu inis);
dusis
wysd yyn-
is (F éximus
excelsio ;
uosis
isu inis),
azda
wysd ynio-
ji (Co lus
a ellana;
lazda
isu inioji-
); sk obla
wysd ynio-
ji (Ca pinus
be ulus;
sk obla
isu inioji)
y k .
e mininai.
Te miníes
con
pazyminio
isu inis,
-é,
isu iniasi-
s, -ioji gana
dazni J. A.
Pab ézos
abajo,,T-
aislius
auguminis",
pe o y ia
e ka ¢ias
pasaci o
e miny con
démeniu
simplesasis,
-oji, ej.
Zaalwy
pap as ooji
(Péa
i ialis;
Zal é
pap as oji);
bédie
pap as ooji
(Aga icus
i ialis;
budé
pap as oji).
Zemaicio
Lau yno
I inskio
(1810-1881)
en
calenda ios
y en o as
esc i Ras
en
bo ánicos
iiSiniy
e miny su
démenimis
isu inis,
-é y
isu iniasi-
s, -ioji
ne as a.
87
L.
I inskis en
sus
esc i Ras
usa
sudé inius
bo an!kos
e minus ik
démeniu
pap as asis,
su
-oji.
,Lie u iy
lengua
ZodynoTM
ka o ekoje
pa yzdziy
su
Zodziais
isu inis,
-é
i
isu iniasis,
-ioj
ITB)
iS ady a
ik
i8
J.
A.
Pab ézos
i
S.
Daukan o
da by,
ad, apy ,
sólo
Sie
du
au o es
e a ojo
ales
é minos.
Galima
spé i, que
Sis
Zodis
compues o
apibiidin i,,-
isu
exis en es
plan as
Reike y
Siek an o
discu i
e miny
i
sk obla
isu iné y
lazda
isu iné
p incipales
demenis.
LF
III demeniu
p incipal se
u iliza
y iskosios
giminés
o ma
sk oblas,
p esen an
los
i
sinónimos
sk obla,
skoble,
sk uoblas,
sk oblus,
déiiisna
i
jo a as.
"Daba in-
és lie u iy
kalbos
Zodyne"
como
no ma
p opo cion-
ada o ma
sk oblas.
LKZ
XII indica
que medj
es obla
§|
llama
K e ingos,
Raseiniy,
Skuodo,
Tel8iy
i
Sakiy
dis i os.
Fo ma
esc obla
asime
M.
Akelaigio
g ama ikoje,
ja
usaba en sus
esc i os sólo
ne
S.
Daukan as,
pe o
i
J.
A.
Pab éza,
L.
I inskis, aiau
es e úl imo
como sinónima
indicé
sk oblas.
,,Lie u iskame
i
bo anikos
zodyne (LBZ),
isleis ame m.,
u ilizado el
é mino
sencasis
1938
sk oblas
p esen an ya
mené i
sinónimai.
Madis Co ylus
i
a ellana
LBZ llamado
iesu iniu
lazdynu,
p esen ad-
os
sinónimos
jo
lazazda,
lazdenis,
lazdy medis,
iesu lazda,
lazdy
k iimai.
También
la plan a
§j
llama
i
P.
Ma ulionis
,,Zolyne
(1907).
LF
Il
é mino
u ilizado
sencasis
lazdynas se
i
p esen an
los mismos
sinónimos
como
LBZ.
S.
Daukan o
Usado
é mino
azda
andamas
anciosos
as os /
—
K.
Si ydo,
P.
Ruigio,
F.
Ku Sai¢io
Zodynas,
J.
A.
Pab éZos
abajos.
L.
I inskis en
sus
esc i os
p opo ciona
ne
sólo azda,
lazdos á bol,
pe o
e mina
lazdynas.
i
Ac ualmen-
e en
gene iné
lenguaje se
u iliza el
é mino
Dabazdynas,
aciau
a mése
da
bas an e
ampiamen e
a ese asun o
usado /
i
Zodis lazda.
,,D uskininky
a més
Zodyne" son
ambos
(1988)
e minas,,,S-
iau és y y
danininky
o
snek y
Zodyne (1976)
(SR
Din. ¿Qué es es o?
Z)
p esen an
nomb inim-
ai laza,
lazynas
i
lazdynas.
LKZ
an e VII
plazo
Jazda es
pa yzdaiy
i
Kelmés,
T aky
ajony
i
i8
Bal a usías
Va ena o
dis i o.
Tad
nomb inim-
ai lazda
i
sk obla,
ma y ,
j
anuosius
aS us
a éjo
iS
i ososios
idiomas
i
Siandien aún
bas an e
ampliamen e
consumidos.
Knygeléje,,P-
a odío,
cómo
apynius
cul i a *
S.
Daukan as
gana
plaéiai
ap aso
apynius,
jy
cul i inim-
a, Jis
§j
plan ag
llama lo
mismo
como
aho a se
i
llama
apinys
—
(DAA),
sólo
p opo ci-
ona
o oj
denomini la íniska-
ma
—
Dioecia
pen and ia.
LBZ
i
LF
II]
desc ibi-
da sólo
una
apyniy
igis
58
c eciendo
en
Li uania ~
sencasis
apynys
(Humulus
lupulus).
|domu
es o que
S.
Daukan -
as
dis ingue
gi inj y
da zinj
apynius
,,Apinys
(Dioecia
pen and -
ia) es
dwejoks
gi inis y
da zinis,
aj es:
gi ioj
augans, o
da i
cul i ad-
o* (DAA
11). §.
Daukan
dis ingue
dos
da Zinio
apininio
isis:
Zesnakini-
us, o
élybuosi-
us, y
ugpjii i-
nius, o
anks ybu-
osius Él
paaiskina
y kodél
Si aip se
llaman
esos
apinías.,,-
Pi mosios
wejsles
apinej es
wadinam-
is
szesznak-
inejs
apine
<js>,
dwok
szesznak-
0. < >
Wielaj
Szilo
mienesie
eiszb e-
ns , o
diel
qnkiej
jus
waden
wielibase-
js
apinejs.
An osios
wejsles
apinius
waden
anks yba-
sejs o
ugpiu in-
ejs
apinejs,
iog ligéj
sO ugejs
p ib ens-
...* (DAA
13). S.
Daukan -
as asa,
que Sios
eislés
aún
inulkam-
en e se
di is en
según
s ieby y
spu gy
colo a y
o ma. Él
mini da y
e¢iq
apyniy
eislg, que
se cul i a
Anglijoje
w> p a
wejsle,
ko e
waden
Ci undo
apinejs
(DAA 13),
pe o
placiau
ellas
noap a i-
a.
Ne u in
okiskos
B. A.
G una do
knygelés,
ku iq S
Daukan -
as e e,
neaiSku,
si él
mismo
i8sky é
okias
apynio
iiis, o
simpleme-
n e
i8 e e y
pa eiké B.
A.
G una do
clasi ica-
ció. J. A.
Pab ézZa
p opo ci-
ona sólo
ieng
apyniy
i8j
aapiniis
wysd y-
ynesis
(H imulus
hipulus;
apynys
isu ini-
asis), sólo
ap ayda-
mas mini,
que puede
bi i
apynys
sal ainis y
plan ado.
S.
Daukan -
as
dis ingue
d i kle o
ii8is:
klewas
pap as a-
sijs (Ace
pla onoid-
es; kle as
pap as a-
sis) DSD
166 y
klewasjo-
wa inis
(Ace
Pseudo-
Pla anus;
kle as
jo a inis)
DSD 166.
Kle o
ii8is
Ace
pla anoid-
es y
aho a se
llama al
simple
kle u (z .
LF 1V 608).
O a ez
se llama la
segunda
S.
Daukan o
paminé a
kle o i8is
~
pla anala-
pis kle as
(Ace
pseudopl-
a anus)
(z . LF 1V
612 i LBZ
5). L
IVpa eik i
Sie
pla anala-
pio kle o
sinónimo-
s: kle as
kalninis,
bal asis,
jo a as,
0 LBZ
ja o as,
jie a as,
jo a as,
jo a kle-
is,
pakle is.
J. A.
Pab éza,,-
Taisliuje
augumini-
ame*
asigna
cincoas
kle o
iiSis, a la
disco da-
majai
i8iai
nomb i i
a oja
e mina
klaus
(klewas)
ne ejoo-
yswa s
(Ace
Pseudopl-
d anus;
kle as
ne eisjo-
a as).
Siuo caso
ya
di e enci-
an S.
Daukan o
y J. A.
Pab ézos
u ilizados
é minos.
LBZ
aiskinam-
a, que
pla anala-
pio kle o
hoai
panaSiis j
pla ano
hous, ad
en enda-
ma, kodél
así
nomb ada
8i kle o
iisis.
Zodiu
jo a as
se llama
no sólo
pla anala-
pis
kle as,
sino y
pla anas
(Z . LKZ
IV 364),
ad y S.
Daukan -
as, a y ,
us ojo
pla ano
sinónima
Jjo a as,
odel y
kle a
nomb ino
jo a inis
kle as:
59
S.
Daukan as
a oja
e ming
bokas
gi inis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis)
DMS
31.
Taip él llama
simpleqjj
bukq
(Fagus
sil a ica)
(2 -LF
HII
112
i
LBZ
141).
J.
A.
Pab éZos
hand aS iuose
si
buko isis
ambién se
llama boks
gy ynis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis).
Vieng medziy
pe eneusan-
éig qzuoliniy
(Fagaceae)
Seimai, Daukan
S.
llamóino
bdkas-kasz an's
(Fagus
cas anea;
bukas-kas anas
DMS
32).
Ma y ,
simplemen-
e
paZodziui
él i8 e é
la yniska
sio medzio
pa adinimg
susiejo
i
ski ingy
du
Seimy medziy
nomb esinimus
bukas pe ene
—
qZuoliniy
Seimai,
o
kaS anas
—
kaS aniniy
(Hippoces anaceae)
Seimai, Sis
á bol iene
has a a ios
la ini8kus
nomb es,
J.
A.
Pab éza
.Taisliujeauguminiame"
p opo ciona la yni8kus
du
jo
denominaciones:
Cas anea esca
i
Fagus
Cas anea
i
llama medj
§|
kasz ans
waalgomasis
(kaS anas
algomasis).
LBZ dado
el mismo
Li u i8kas
é mino
como i J.
A.
Pab ézos
algomasis
cas año
(LBZ
75).
LF
hay
cua o
la yni8ki
sinónimos
(Cas anea
sa i a
Mill.,
Fagus
cas anea
L.,
Cas anea
ulga is
Lam.,
Cas anea
esca
Gae n.)
i
ya nue o
li eu iska
é mino
algomasis
—
kas ainis
(z .
LF
1
113).
S.
Daukan as
a oja
e ming
winkszna
ganikline
(Ulmus
campes is;
inksna
ganykliné) Es a ca ego ía incluye las especies de a es de co al que se encuen an en la Unión Eu opea y que se encuen an en la Unión Eu opea.
DMS así
33,
él llama
guobiniy
Seimai
dependian )
pap as ajj
ski ps q
(Ulmus
oliacea
Gilib., Ulmus
campes is
L., Ulmus
glab a
Mill.)
LF
Il]
125—126.
J.
A.
Pab éza
a oja
okj pa
e ming
winkszna
—
ganiklyyny
(Ulmus
campes is;
ink8na
ganykliné) El Consejo ha decidido no adop a ninguna de las medidas mencionadas en el apa ado 1 del p esen e Reglamen o.
.
LBZ sis
á bol
llamado
guoba
ski ps as
(Ulmus
campés is). El nomb e de la especie es Ulmus campes is.
I
S.
Daukan as,
i
J.
A.
Pab éza
segu am-
en e consumía
Zodj
inkina,
o
ne
ski ps as
odél, que
En Zemai ias
Sis á bol
llamado
inkéna,
ski ps u
o
llamado
o o á bol
sal ekinis
—
(F angula)
(plg.
LKZ
XII
917,
SR
Din. ¿Qué es es o?
Z
329),
S.
Daukan o
lib ogu é-
se
i
encon a-
mos ales
é minos, como
Zi nmedis
o
medzi nis
(Robinia; ambién conocido como Robinia)
Zi nmedis,
medzi nis)
DMS y
40
bal oje
akacie
(bal oji
akacija)
DSD
135.
S.
Daukan as
sólo en un
luga mini
esos
a ios
du
Zi nmedis
i
medzZi nis,
o
o ou ya
aso i
Zi nmedis.
|domus
ese
jo
in en o
sukei us
dii inio
démenis
hace
o a
Zodj.
Te minus
Zi nmedis
andamas
i
J.
A.
Pab éZos
as uose:
zy n'medis
(Robinia).
J.
A.
Pab éZa
mini
kele a
Zi nmedzio
i8iy, ieng
i8
jy
llama
ne eys-akacyje
(Robinia
Pseudoacacia;
i egula akaci-
ja), aho a
Sis& iniy
ank
Seimo
plan a se
llama
bal aziedziu
ikmedziu
(Robinia
pseudoacac-
ia) se u iliza
LF
IV
362,
sinónimo
jo
bal oji
akacija.
O as
60
anks iniy
Seimai
pe enecie-
n e plan a
es
gel onasis
zi nmedis
(Ca agana
a bo escen-
s) LF IV 368,
su sinónimo
gel onoji
akacija. S
Daukan as,
como y J. A.
Pab éza, a
plan a, cuyo
la yniskas
nomb e
Robinia,
nomb i i
a oja
e ming
zi nmedis, 0
no ikmedis,
ad S.
Daukan as
e ming
bal oji
akacija
(DSD 135)
galbi
a ojo
como
zi nmedzio
sinónima.
Siame
a ículonel-
le discu a
sólo pa e
S. Daukan o
a o y
bo anikos
e miny.
RaSy ojas
su
lib ogu ése
s engési
consumi
lie u iskus
ya
us ojamus
o compone
nue os
e minos
bo ánicos,
mucho
donde g e a
pa eikdam-
as y
la yniskus
nomb es de
plan asy.
Como ya
mine a,
albi S$.
Daukan as
ue
susipazings
con J. A.
Pab ézos
bo ánica
abajos o
incluso con
él paciu
Snekéjesis
dél de uno o
o o
é mino,
odel, po
a y , y
pasacako
nemazai
e miny, los
cuales
us ojo y S.
Daukan as,
y J. A.
Pab éza.
Tagiau
paseeiko y
okiy
pa adinimy,
que
di e encia,
ejemzdiiui,
J. A.
Pab éZa
a oja
e mina
ne eisjo a-
as kle as, y
S.
Daukan as
jo a inis
kle as. S.
Daukan o
a o
e m Siai
kle o iSiai
nomb ini es
mejo que
J. A.
Pab ézos
a o .
Exis e i
p ieSingy
a ejy J. A.
Pab éza
a ojo
adecuames-
nj e mina
algomasis
kaS anas, 0
S. Daukan o
aR uos
localizamos
paZodziui
iSsi e s as
nomb amie-
n o
bukas-kas -
anas.
Algunos
plan as
daba ki aip
se llaman,
negu los
llamaba S.
Daukan ,
pe o su
consumi
e mininai
gana jdomis
y eglasigi,
ej.: inksna
ganykliné,
bukas
gi inis y k .
Ga susis
Zemai is
Simonas
Daukan as
quéjo
ayuda a
als ieciam
no solo
ace dando
j ai iais
zemés kio
cues iones,
pe o y
s engési
iSmoky i
ellos
consumi
eglasingus
e minus,
o eciendo
su
lib ogelése
j ai iy
p ak i8ky
pa a imy, él
no ol idSo y
asun os de
lenguaje.
61