Albina
AUKSORI-
UTE
KELETAS
8.
DAUKAN-
TO
BOTANIK-
OS
TERMINY
A S en -
eme
eines
Zymiaus-
iy
Zemaiéiy wissenscha liche und a3y ojy Simono
Daukan o
(1793-1864)
200-asias
Gebu s-
ag.
Bes e s ens
Zinomi
jo
geschich-
s Geschä e
,,Da bai
senyjy
lie u iy
i
Zemaidiy,,-
Is o ija
zemai isk.
jidas
seno és
li au iy
i
Zemai iy®
i
k .
S.
Daukan as
inko
au osaka,
iSleido
,,Pasakas
masiy",,,D-
aines
zemaiéiy",
pa asé
kele a
ado éliy,
iSleido
skai iniy
knygeliy
aikams.
Be miné y
da by, S.
Daukan -
as da
pa engé
und kele a
knygeliy,
in denen
ges ell a-
ma
p ak isky
pa a imy
als iecia-
ms. 1847 m.
wu den
isges ell -
,,Pa odym-
as, wie
apynius
augin i, S.
Daukan o
e s as i
B. A.
G una do
okisko
e laubimo,
und.,Pomo-
kymas
übe
auginima
aboko,
e s as i8
D.
S uko o
usisko
e laubimo.
1848 m.,
pe a k-
es
sp ich , S.
Daukan -
as
pa engé
D uckai
Go lybo
Danieliaus
Ze egas -
o,,Bigiy
knygelés*
e iqjj
leidimg.
1849 m.
iSleis as
He mano
Cig os
knygelés,,-
Pamoksl-
as übe
sodnus,
ode
daigynus
Vaisingy
medziy* S.
Daukan o
e imas.
Tais
paciais
Jah en
i8éjo
seinen i8
usy
Sp achen
e s a
knygelé,,P-
ohlen,
wie zu
sammi
medines
séklas*
nies
knygelé",
die wa
iSéjusi
ankséiau,
o S.
Daukan -
as
pa engé
naujq
leidima. m.
e scheé,,,-
Séjamosi-
os pasa o
Zolés
1854*. S.
Daukan -
as wa
is e es
noch zwei
knygeles,
abe jy
konn e
nich
i8sp essd-
in i,
das,,Pamo-
kslas, wie
gi ias
ki s i,
sé i und
dieg i del
al ieno
kininko*
und,Gasp-
ado ius*
Sa o
knygelé-
se S.
Daukan -
as eiké
p ak i8ky
pa a imy
als ie¢i-
ams
RaSydam-
as übe
Zemés
bis,
j ai ius
P lanzen,
jy
auginima,
e
wa ojo
nemazai
bo anik-
os
e miny.
In Siem
A ikel
we den
einige S.
Daukan o
a o y
P lanze-
ny
namensi-
nimy is
Siy
knygeliy
behandel-
:,,Pa od-
ymas, wie
apynius
augin i*
( oliau
abgekü i-
n ai
DAA),,,P -
ägung,
wie man
holine
seklas
(DMS)
und,,P a-
xis übe
sadnus,
ode
daigynus
aisingy
medziy*
(DSD).
Viele
Siose
Bügelése
andamy
P lanze-
ny
namensi-
nimy sind
on seno
e wend-
e ami,
beispiels-
weise. :qnziilas (azuolas) DMS, ka k as (ka klas)
DSD,
klewas
(kle as)
DMS,
Julipa
(Juli)
DMS,
juidalksnis
(juodalksnis)
DMS,
o
belis
(obelis)
DMS k .
i
Einige
S.
Daukan o
e wend-
en
Namenim-
ig
un e sc-
heiden
sich on
gegenwä-
iniy
bo anik-
os
e miny.
Meis is es P lanzeny ii8iy Benamung
56
S.
Daukan as
e wende
in P lanzen
agiy Namen
Zodzius
isu inis,
-é, und
isu iniasi-
s,
beispielswe-
ise:
kasz an's
wisso ine-
sis
(Aesculus
hippocas a-
num;
kaS anas
isu iniasi-
s) DMS 33;
ousis
wissd inis
(F axinus
excelsio ;
uxinus
isu inis)
DMS 34;
sk obla
wisso ini
(pinCa us
be ulus;
sk obla
lazing) DMS
36; isda
wisse ine
(Co ylus
a ellana;
isda lazine)
DMS 41. In
diesen
Fällen S.
Daukan as
e wende
kalbamq
Zodj
s a in
je z
jp as o
bid a dzio
ein aasis,
-oji.,Li u os
TSR
lo oje*
(LF) Alle
p lanze
igys
we den so
genann :
Siyasis
kas onas
(Aesculus
hippocas a-
num L.) IV
621;
ein aasis
uosis
(F axinus
excelsio L.)
V 158;
ein aasis
sk oblas
(pinus
be ulus L.) Ill
105;
ein aasis
lazdynas
(Co ylus
a ellana L.)
III 108. Taéiau
ap a damas
kle o asis,
S.
Daukan as
mini kle q
pap as ajj:
klewas
ein achasi-
js (Ace
pla anoides)
DSD 166. Kad
S. Daukan o
sudé iniuo-
se Te minen
e wende
we den
démenys
isu inis,
isu iniasi-
s, j akos
galéjo
u é i und
sein
amZininkas
J. A.
Pab eza.
Ju gis
Amb oziej-
us Pab éZa
(1771-1849)
wa
Zemai is,
gimgs dab.
Skuodo aj.
Veéiy km.
Sein, wie
und S.
Daukan o,
Gebu sis
Do wa in
de Nähe
Lenkimy
S ad elis. J.
A. Pab éZa
domejosi
na oswiss-
enscha en,
ypac
bo anika,
medicina.
Seine
Wissenswe-
ke blieben
hand a8éiis-
chen, aciau
seine
Ak i i ä en
wa
eikminga
o os
Wissens
aidai. S.
Daukan as
wa
paZis amas
und
susi aSing-
jo mi J. A.
Pab éza,
dann kann
bi i, dass e
wa
susipazings
und mi J. A.
Pab éZos
bo anikos
A bei en.
Einame
s ambiausiy
bo anikos
da by,,Tay-
slés
augumyyni-
s" J. A.
Pab éZa
P lanzeny
igims
nennen
a oja
sudé iniy
e miny
démenis
isu inis,
-é und
isu iniasi-
s, -ioji,
beispielswe-
ise.:
kasz ans
wys6 yyn-
esis
(Aésculus
hippocas a-
n; kaS anas
isu iniasi-
s); aapiniis
wyso yyn-
esis
(Hhimulus
lipulus;
apinys
isu iniasi-
s); myizis
wyso yyn-
is (Ho deum
ilga e;
mieZis
isu inis);
dusis
wysd yyn-
is (F éximus
excelsio ;
uosis
isu inis),
azda
wysd ynio-
ji (Co lus
a ellana;
lazda
isu inioji-
); sk obla
wysd ynio-
ji (Ca pinus
be ulus;
sk obla
isu inioji)
und k .
e minai.
Te mine mi
pazyminium
isu inis,
-é,
isu iniasi-
s, -ioji gana
dazni J. A.
Pab ézos
A bei ,,Tai-
slius
auguminis",
abe und ia
e ka ¢ien
pass iko
e miny mi
démeniu
ein aasis,
-oji,
beispielswe-
ise. Zaalwy
pap as ooji
(Péa
i ialis;
Zal é
pap as oji);
bédie
pap as ooji
(Aga icus
i ialis;
budé
pap as oji).
Zemaicio
Lau yno
I inskio
(1810-1881) in
Kalenda en
und ande en
Sch uS en
bo anikos
iiSiniy
e miny mi
démenimis
isu inis,
-é und
isu iniasi-
s, -ioji
ne as a.
87
L.
I inskis in
seinen
Sch i en
geb auch
sudé inius
bo an!kos
e minus
nu démeniu
ein aasis,
su
-oji.
,Lie u iy
Sp ache
ZodynoTM
ka o ekoje
beispizdziy
su
Zodziais
isu inis,
-é
i
isu iniasis,
-ioj
ITB)
iS ady a
ik
i8
J.
A.
Pab ézos
i
S.
Daukan o
da by,
dann,
anschein,
nu
Sie
du
au o iai
e a ojo
solche
Te mine.
Mag man
spé i, dass
Sis
Zodis
zusammen-
ges ell
apibiidin i,,-
isu
o handen-
en P lanzen Reike y
Siek sowohl
besp echen
e miny
i
sk obla
isu iné
bei lazda
isu iné
g undlegen-
de demenis.
LF
III Haup
demeniu
e wende -
ame
y iskosios
giminés
o ma
sk oblas,
angegeben
i
synonymia
sk obla,
skoble,
sk uoblas,
sk oblus,
déiiisna
i
jo a as.
"Daba in-
és lie u iy
Sp ache
Zodyne" als
No ma zu
Ve ügung
ges ell e
Fo m
sk oblas.
LKZ
XII zeig ,
dass medj
S obla
§|
nenn
K e ingos,
Raseiniy,
Skuodo,
Tel8iy
i
Sakiy
Dis ik en.
Fo m
sk obla
asime
M.
Akelaigio
g ama ike e,
ja
benu z e in
seinen
Sch i en
ne
nu
S.
Daukan as,
abe
i
J.
A.
Pab éza,
L.
I inskis, aiau
le z e as als
Synonym
angegé
sk oblas.
,,Lie u iskame
i
bo anikos
zodyne (LBZ),
isleis ame m.,
e wende e
Te min
ein aasis
1938
sk oblas
angegeben
we den schon
mené i
Synonymime.
i
Holz Co ylus
a ellana
LBZ
genann
iesu iniu
lazdynu,
angegeben
synonymim-
jo
eazda,
lazdenis,
lazdy medis,
iesu lazda,
lazdy
k iimai.
Auchmal
P lanze
§j
nenn
i
P.
Ma ulionis
,,Zolyne
(1907).
LF
Il
e wende -
e e m
ein aasis
lazdynas
i
angegeben
die gleichen
Synonyme
als
LBZ.
S.
Daukan o
e wend-
e e Te min
azda
andamas
al iges in
as en /
—
K.
Si ydo,
P.
Ruigio,
F.
Ku Sai¢io
Zodynen,
J.
A.
Pab éZos
A bei en.
L.
I inskis in
seinen
Sch i en
s ell nu
ne
azda, lazdos
é, abe
e mina
lazdyns.
Gegenwä -
i
ig geb iné in
de Sp ache
de Beg i
Dabazdynas
e wende
wi d, aciau
a mése
noch
ziemlich
b ei ai dem
Angelegen
e wende
wi d /
i
Zodis lazda.
,,D uskininky
a més
Zodyne" sind
beide
(1988)
e minai,,,Si-
au és y y
danininky
o
snek y
Zodyne (1976)
(SR
Din.
Z)
angegeben-
en
Nameninime
laza,
i
lazynas lazdynas.
LKZ
bei VII
Te min
Jazda is
pa yzdaiy
i
Kelmés,
T aky
ajony
i
i8
Bal a usijos
Va ena o
Raion.
Tad
namensini-
mai lazda
i
sk obla,
ma y ,
j
anuosius
aS us
a éjo
iS
gy osios
Sp achen
i
Siandien
noch ziemlich
b ei
e wende
we den.
Knygeléje,,P-
a odiem, wie
Hopynius zu
züch en*
S.
Daukan as
gana
plaéiai
ap aso
apynius,
jy
angebinim-
a, E
§j
P lang
nenn auch
so wie
je z
genann
i
wi d
apinys
—
(DAA),
nu s ell
ein
ande es
la einisc-
he Benini-
ma
—
Dioecia
pen and ia.
LBZ
i
LF
II]
besch ei-
b nu
eine
apyniy
igis
58
wachsen-
de
Li uanien
~
ein aasis
Apynys
(Humulus
lupulus).
|domu das,
dass S.
Daukan -
as
un e sch-
eide
gi inj und
da zinj
apynius
,,Apinys
(Dioecia
pen and -
ia) is
dwejoks
gi inis und
da zinis,
aj is :
gi ioj
augans,
ode
da i
angebau-
* (DAA
11). §.
Daukan -
as
un e sch-
eide zwei
da Zinie-
ns apinnio
isis:
Zesnakini-
us, ode
élybuosi-
us, und
ugpjii i-
nius, ode
ühybuo-
sius E
paaiskina
und kodél
Si aip
genann
we den
die
apynia.,,P-
i mosios
wejsles
apinej is
wadinam-
is
szesznak-
inejs
apine
<js>,
dwok
szesznak-
0. < >
Wielaj
Szilo
mienesie
ech zb -
ens , o
diel
qnkiej
jus
waden
wielibase-
js
apinejs.
An osios
wejsles
apinius
waden
anks yba-
sejs ode
ugpiu in-
ejs
apinejs,
iog ligéj
sO ugejs
p ib ens-
...* (DAA
13). S.
Daukan -
as asa,
dass Sios
eislés
noch
smulkige
ski s om-
en nach
s ieby
und
spu gy
a be und
o m. E
mini da
und
e¢iq
apyniy
eislg, die
angebau
wi d
Anglijoje
w> p a
wejsle,
ko e
waden
Ci undo
apinejs
(DAA 13),
abe
placiau sie
neap a i-
a.
Ne u in
okiskos
B. A.
G una do
knygelés,
ku iq S
Daukan -
as e e,
neaiSku,
ob e
selbs
i8sky é
okias
apynio
iiis, ode
ein ach
i8 e e
und
pa eiké B.
A.
G una do
klassi ik-
a ion. J. A.
Pab ézZa
s ell nu
ieng
apyniy
i8j
aapiniis
wysd y-
ynesis
(H imulus
hipulus;
apynys
isu ini-
asis), nu
ap ayda-
mas mini,
dass kann
bi i
apynys
wildinis
und
gep ann .
S.
Daukan -
as
un e sch-
eide zwei
kle o
ii8is:
klewas
ein aasi-
js (Ace
pla onoid-
es; kle as
ein aasis)
DSD 166
und
klewasjo-
wa inis
(Ace
Pseudo-
Pla anus;
kle as
jo a inis)
DSD 166.
Kle o
ii8is
Ace
pla anoid-
es und
je z
genann
wi d dem
ein achen
Kle u (z .
LF 1V 608).
Ande up
genann
wi d de
and o e
S.
Daukan o
paminé a
kle o i8is
~
pla anala-
pis kle as
(Ace
pseudopl-
a anus)
(z . LF 1V
612 i LBZ
5). L
IVpa eik i
Sie
pla anala-
pio kle o
synonym:
kle as
kalninis,
bal asis,
jo a as,
0 LBZ
ja o as,
jie a as,
jo a as,
jo a kle-
is,
pakle is.
J. A.
Pab éza,,-
Taisliuje
augumini-
ame*
weis
ün is
kle o
iiSis, und
besp aa-
majai
i8iai
namensini
a oja
e mina
klaus
(klewas)
ne eysj-
oowa s
(Ace
Pseudopl-
d anus;
kle as
ne eisjo-
a as).
Siuo Fall
un e sc-
heiden
schon S.
Daukan o
und J. A.
Pab ézos
e wend-
e en
Beg i e.
LBZ
aiskinam-
a, dass
pla anala-
pio kle o
blai
panaSiis j
pla ano
blus, ad
beg ei a-
ma, kodél
so
namensi-
a 8i kle o
iisis.
Zodiu
jo a as
wi d
nich nu
pla anala-
pis
kle as,
sonde n
und
pla anas
(Z . LKZ
IV 364),
ad und S.
Daukan -
as,
ma y ,
wa ojo
pla ano
synonym
Jjo a as,
odel und
kle a
namensi-
no
jo a inis
kle as:
59
S.
Daukan as
a oja
e ming
bokas
gi inis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis)
DMS
31.
Taip e
nenn
ein achqjj
bukq
(Fagus
sil a ica)
(2 -LF
HII
112
i
LBZ
141).
J.
A.
Pab éZos
hand aS iuose
si
buko isis auch
genann boks
gy ynis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis).
Vieng medziy
gehö usané-
ig qzuoliniy
(Fagaceae)
Seimai, Daukan
S.
nann e
bdkas-kasz an's
(Fagus
cas anea;
bukas-kas anas
DMS
32).
Ma y ,
ein ach
paZodziui
e i8 e é
la yniska
sio medzio
namensini-
mg besiejo
ski ingy
i
du
Seimy medziy
namensinimus
bukas gehö en
—
qZuoliniy
Seimai,
o
kaS anas
—
kaS aniniy
(Hippoces anaceae)
Seimai, Sis
Baum ha
soga einige
la eini8kus
Bezeichnun-
gen,
J.
A.
Pab éza
.Taisliujeauguminiame"
lie e n la yni8kus
du
jo
Benennungen: Cas anea
esca
i
Fagus
Cas anea
i
nenn medj
§|
kasz ans
waalgomasis
(kaS anas
algomasis).
LBZ
angegeben
de selbe
li a i8kas
Te minus
wie i J.
A.
Pab ézos
gegomasis
Kas anan
(LBZ
75).
LF
sind ie
la yni8ki
Synony-
me
(Cas anea
sa i a
Mill.,
Fagus
cas anea
L.,
Cas anea
ulga is
Lam.,
Cas anea
esca
Gae n.)
i
schon
neues
li au iskas
Te minus
—
gegomasis
kas ainis
(z .
LF
1
113).
S.
Daukan as
a oja
e ming
winkszna
ganikline
(Ulmus
campes is;
inksna
ganykliné)
DMS so
33,
e nenn
guobiniy
Seimai
abhängan )
pap as ajj
ski ps q
(Ulmus
oliacea
Gilib., Ulmus
campes is
L., Ulmus
glab a
Mill.)
LF
Il]
125—126.
J.
A.
Pab éza
a oja
okj pa
e ming
winkszna
—
ganiklyyny
(Ulmus
campes is;
ink8na
ganykliné)
.
LBZ sis
Baum
genann
guoba
ski ps as
(Ulmus
campés is).
I
S.
Daukan as,
i
J.
A.
Pab éza
gewöhnli-
ch e oja
Zodj
inkina,
o
ne
ski ps as
odél,
dass
Zemai iuose
Sis baum
genann
inkéna,
ski ps u
o
genann
ande es
baum
sal ekinis
—
(F angula)
(plg.
LKZ
XII
917,
SR
Din.
Z
329),
S.
Daukan o
Bügu ese
inden wi
i
solche
Te mine,
wie
Zi nmedis
ode
medzi nis
(Robinia;
Zi nmedis,
medzi nis)
DMS und
40
bal oje
akacie
(bal oji
akacija)
DSD
135.
S.
Daukan as
nu in
eine
S elle mini
jene
Va ian en
du
Zi nmedis
i
medzZi nis,
o
ande su
schon aso
nu
Zi nmedis.
|domus
das
jo
e such
sukei us
dii inio
démenis
gemach
zu ki a
Zodj.
Te minus
Zi nmedis
andamas
i
J.
A.
Pab éZos
as ose:
zy n'medis
(Robinia).
J.
A.
Pab éZa
mini
kele a
Zi nmedzio
i8iy, ieng
i8
jy
kal e
ne eys-akacyje
(Robinia
Pseudoacacia;
illegalakacija),
je z
Sis& iniy
ank
Seimos
P lanze
heiß
bal aziedziu
ikmedziu
(Robinia
pseudoacac-
ia)
LF
IV
362,
e wende
jo
wi d
Synonym
bal oji akacija.
O he s
60
ühiniy
Seimai
gehö ende
P lanz is
gel onasis
zi nmedis
(Ca agana
a bo escen-
s) LF IV 368,
sein
Synonym
gel onoji
akacija. S
Daukan as,
wie und J. A.
Pab éza,
P lanze,
dessen
la ynische
Namen
Robinia,
namensini
a oja
e ming
zi nmedis, 0
nich
ikmedis,
ad S.
Daukan as
e ming
bal oji
akacija
(DSD 135)
galbi
a ojo als
zi nmedzio
synonymim-
a. Siame
A ikelnelle
behandel e
nu Teil S.
Daukan o
a o y
bo anikos
e miny.
RaSy ojas
seinen
Bügu ése
s engési
e wenden
lie u iskus
schon
wa ojam-
us ode
e s ellen
neuen
bo anikos
e minus,
iel ku
g e a
pa eikdam-
as und
la yniskus
P lanzeny
namensinim-
us. Wie
schon
mine a,
malbi S$.
Daukan as
wa
susipazings
mi J. A.
Pab ézos
bo anikos
A bei en
ode soga
mi ihm
paciu
Snekéjesis
dél eines
ode
ande en
Te min,
odel,
ansons en,
und
passeiko
nemazai
Te miny,
welche
wa ojo
und S.
Daukan as,
und J. A.
Pab éza.
Tagiau
passeiko
und okiy
namensinim-
y, die
un e schei-
den,
beispiezdiiui,
J. A.
Pab éZa
a oja
e mina
ne eisjo a-
as kle as,
und S.
Daukan as
jo a inis
kle as. S.
Daukan o
a o
Te min Siai
kle o iSiai
genann zu
we den is
besse als J.
A. Pab ézos
a o . gib
und beiSingy
a ejy J. A.
Pab éza
a ojo
inkamesnj
e mina
algomasis
kaS anas, 0
S. Daukan o
aR uose
inde enga-
mes
paZodziui
iSsi e s as
Namen
bukas-kas -
anas. Einige
P lanzen
daba ki aip
genann
we den,
negu sie
nann e S.
Daukan ,
abe sein
e wenden
Te mini
gana jdomis
und egeligi,
beispielswe-
ise.: inksna
ganykliné,
bukas
gi inis und
k . Ga susis
Zemai is
Simonas
Daukan as
woll e
hel ieg
als ieciem
nich nu
be a dand
j ai iais
zemés kio
agen,
abe und
s engési
iSmoky i sie
e wenden
Regelningus
e minus,
eikendem
seinen
knygelése
j ai iy
p ak i8ky
pa a imy,
e
nepami So
Sp ache und
dalyky.
61