Albina AUKSORIUTE
Li ui 4 idioma ins i u o KELETAS L. TVINSKIO AUGALU
PAVADINIMU Desde an iguo en Li uania augandiq
augalq mumsy a denominaciones ip as i y Zinomi,
a ei,ami plan as daLnai gana nomb e, llamados
bo anikos specialis q gana bien su a ky i, adiau
aplie u in u lo yni5ku kai ne andama, y algunas
eces y neie5koma de al plan a na do lie u iSko
pakai o.
Sisnelis gsia a ículosniq, i5spausdin q
Tb minologijos n . 6 y 8, em4 sob e 2000: 98-104;
geliq nomb es (Vainauskiene Gai enis 2001: ema es
aSgs K. Gai enis 40-1,42). Sia en su mayo ía y
a dq lie u i5kq (Gai enis
si llgs daZ más ecien emen e cons i uy q augalq
1997:4648;200I: 40-L42). Los Es ados miemb os
deben adop a las medidas necesa ias pa a
ga an iza la aplicación de las disposiciones del
mo y uo i naujada ai puikiausiai la yni5kus
p esen e Reglamen o. Ge ai compone y
skolinius, adiau no siemp e gale q eemplaza
pi mqjq lie u i5kq se puede augalq pa adinimq
b l ina ku i naujada us, bu q ap imin i i
k l djq, okiq como J. A. Pab eZa, L. I inskis,
siiily us a dus Siame a o i api en algunos i5
a ículos.
p opo ciona supues imi kai k ie XIX a. S ie ejo Zemaidio Lau yno
I inskio c ea augalq, a quienes aho a se u ilizan aplie u in i la yni5
jqki pa adi i pa adinimai, nomb es.
L. I inskis su didZ imo
P igim umend na os
abajo cien í ico
an ojoje pa e Zolimina
pa eikd sis ema inig ybq i
augalq s4 a54, en el i a dijo
más que 2520 Z .
gendiq
(pladiau
Janke idius, Janke idien e 1962:
15 1-1 63 32-; Aukso iu e 1998a:
I02-LI0; I998b:
40). Sio
I5 ank a5dio a ículo e
danodami L. I inskio si ly i
augalq a dai.
K. Gai enis
,,Kele as pas abq
sis ema ikos
sob e en a ículo
e minij4" a algunos
la ini5kiem
p és amos
pasiule q: liediinEli
nue osadapakeis i
(Exacum) pluoi aii€di
(P e is),
papa inas
(Vel heimia ,
(Gai enis
2001: I4I-142). Taliau oms padioms gen ims andame
pa adin i
lie u iSkq a dq and L. I inskio hand a5 yj e, W
el heimia p z. :
-ialswidsis
- ials dsis
(:ials as
-isis),P eis -plilnlcsne is -
plunl<sne ys
(:plunl<sna
-e ys),Exacum-sublas L. I ins-
- silblns.
Es e úl imo kio nomb amien o da yba neai5ki:
neZinomas Zodis i neai3pama inis kus da ybos
o man as, adiau d iejq a sek i, pi mqjq
Ai5qui dos de las acciones y p ecisamen e
posible da ybq aunque jq mo y acia ne iksli.
95
mo i a
K. Gai enio inclui ni
denominaciones gale q
neip as i, más como p ie5 130
me q L. I inskio inclui augalq
a dai.
g eidiau iei i i a osen4
Thdiau algunos L. I inskio usa denominaciones gale q
cambia
Siandien us ojamus aplie u in us
la yni5kus nomb es. P z. :
Adian as (Adian um)
- skd unis
- ska unis
(: ska i + - i u . ).
Sis papa is u b así
nomb ado del ka py q
lapq. P iesagq
-unis
L. I inskis paeme i5 su
na osios
Zemaidiq dlnininkq pa a mds.
P ig umendje él pa eike
bas an e mucho augalq
pa adinimq, suda y q con Sia
p iesaga.
Celiozia
(Celosia)
- (lenk. Gaebiona ka, ku zy
Syzebi : i),
skiau e u-
nas
- skiau e unas
(: skiau e e
- -unas).
Thi bu no iniq
Seimas geld, cuya
Ziedynas pana5us
pa ai gaidZio
skiau e g, aigi
mo i o o ai elegido
Zodis y bas an e
p oduc us
o mando dinim4
undamen al
da ybos o man .
E ionema
(Ae hionema)
- ( ok. S eink esse), dn kuolis
- an kulis
(: +
an auginama
kulis,,acmuo').
alpina iumues,
G6le ad
mo i acia aiSki.
Helio op-
Qlelio opiun) - (lenk. Tbmileh slo icokwia ,
as slonecz-
nica, b odawnik, ok.
Sonnenwende),lauepend
-pe peni
(: pe pia
+
-eni). A galo Ziedai
k yps a ad más i
L. I inskio
saulg, le nomb a
saunaujada assau-
mo i uo as b[ ]
le a, LBZ1938 (:
dicho
+ Ie -i a), sólo él compues o
con muy a o apéndice
- a,no sji, pasak
P. Ska dZiaus,
e ec i amen-
pa elde a i5
e seno es
(Ska dZius
1996: 301).
Tia eld
(Tia ella)
- (lenk. CieHawka),laszuklis
- laiuklis (: laias
-ilklis). Sio
nomb amien o
Zodi L. I inskis
pama ini u b l paeme
segdamas
lenkq el
(lenk.
lenguaje de con o midad ciec
-,, eke i, la(e i",
ciek| -,,skys as,
ekamas, akus").
P iesagos ediniai,
-uklis
como y mi-
nd osios
-unis, bidingi
Zemaidiams
(Vi kauskas
1977: 102-104).
2000,2001-
2002 m.
,,Flo exli
p ima e a"
ca alogos as a
i mucho
anunciojamq augalq
[Siq pa adinimq,
ku iq gen ys
i a dijamos
la yni5kais skoliniais,
neie5koma lie u i5kq
Kai ku iems i5
pakai q.
ya L. I inskis jq e a da gs
lie u i5kus nomb es, ad
p i e e q ellos simin i.
P z. :
Agapan as
(Agapan hus<g >
agape
-,,meile,
an hos
pomegis",
96
,,Liedas'
BVZ 1998)
- iesnakini 4
(Al iaceae)
Seimos A ikos kilgs g an
i5 Pie q
plan a, con s adius y ue es
iebus, y puo5nus j l
Ziedynas skedio hojas
ca álogos no uni o memen e
pó o malo, es eu i, la go. En los
inclui
Sio plan a 5iq nomb esin: 2000 m.
ca alogeAgapan hus a icanus iSis
shi iniu agapan u, nomb ida o 2001 m.
ca aloge es o ayudiai iSiai i a di i
@V2ske inis agapan as). L. I inskis Siam
u ilizado el é mino a ikinis agapan as
plan a le su eike a i4pdkEl is pakel is (:
pakelia + - is), galb i él ap a iamq plan a4
así nomb ino del auk5diau i 5 lapq Ziedynq.
pakel q
A onini 4
(A aceae) plan a
Seimo plu iame is
i alinis a onas
(A um i alicum) mdgs amas del g aZiq
Zaliq lapq con
k eminds colo es
aisyno. L. I inskis
o iginalalaus Ziedo
jun o su gen i llamó
azg as (lenk.
gyslomis e
Ob azki, - azg as
(: azgi + -y as)
a onek).
Sis compilado con el
apésaga
í ulo ya mine a
- a, o básico i,odLil omado
Zemaidiq consum amas e
iksmalodis azg is,,pin is,
painio is" (LI<Z XI 1978).
Daugiame is Zolinis Saknias iebinis plan a
kana iene no-
(Cannn)
no malmen e g aZius
Liebus y hojas, él zydi is4
suma 4. NuZydejus uZsimezga
aisius
- dd,L id, con digelemis
amboye ma ones sdklomas.
Sus u1is gdlynues, gaindine
ecuen emen e se cul i a
lima agin i y balcones.
kana (Cana indica) daZ
(Cannaceae) clasi ica-
Si4 kanini 4
Seimai m4 gelg J. A.
Pab ei,a adino
LBL, y L. I inskis
nomb i i pa eike
pypy e ella
e min4 dnd ielie
- lend dle
(: Iend i,,nend e" (DunL1916:
172) + -ele) (lenk. Pocio ecznilg huia o ncina, zcinolcwin ),
p obablemen e lenki5kais (lenk.
siguiendo
co espondi-
menimis zcina,,nend e").
Kapaini 4 (Cappa aceae)
kilusiai gelei i5 Pie q
Ame ico, L. I inskis da e
(Cleome), Seimos kleomei
a d4pdna wis po-
- ponn is (:
* ca a). Pa adinimo mo i acia neai5ki. En
los ca álogos se anuncia Sio plan a nlis
dygioji kleomi (Cleome spinosa), es
auK a ge asa ind cuya Liedai puede b i i
bal i, oZiniai, ama elo, y5nios
ojonumen o iole iniai, s iebq i 5 inese
susi elkg i muchosZiedes, auk5 yn
ege andias kekes.
Gom ena
(Gomph ena)
- bumo ini 4
(Amn an hnceae) Lo que es lo que es lo que es lo que es lo que es lo que es
Seimos
saulemege
puoK dms
ne eikli pie q
gele, ap a
ypad
sausoms hace .
Vienme is Zalius plkuo alapis plan a
bal as, puz as o ojonai iole ines Ziedq
bu buoles an s adiq, i q s iebq. Jai
iene ySkiai hojas y po ien4 ó kelias
nomb i i P igim ilmendje dicho
a dassdghma
97
- seglu ys. Da yba
neai5ki.
DaZ Más cul i ada
dobilincgom ena
(Gomph ena 05is
las publicaciones uni ica el
globosa BYL, iSi no en odas
nomb e, ejemLiui, se u iliza
e s inis [Sinis ddmuo
u ul u c gom ena
(TG 1996: II2).
{ ai uoja publicaciones miglini4 Qa pini l (Poaceae (G amineae))
Seimos plan alo [Sies
denominación ayba: ienu
kiauiininis lagu as (BVZ; TG 1996:
L43), o ou kiauiininis lagu as
(2002
m.,,Flo exli p ima e a"). Sios
Zoles hoai apaugg S elniais
plok5 i, plukeliais, umpas y
anus uodeg4. ap a-
Ziedynas ki5kio L. I inskis
ecena iamai gendiai
(Lagu us<g .lagos
-kiSkis", -,,uodega" BVZ) oy a nomb ini a ojo neai5kios
(Aga aceae) muchosiamediam Zoliniam plan a pa a piajai
da ybos i,odi sziiwis - iie is. Aga ini4 Seimos k a-
ube omi ube osa, loL Polian hes
(Polinn h-
<g .
es polios
-,,balk5 a-
s",
an hos
-,,Liedas"
BVZ), daZ ecuen emen e cul i anama en cama ios, b[dingi
ag adablemen e pe pian es Liedai. Pigim umen)je dado el
nomb e gawu wis - gausu is (: gausus (lenk. Wielo kn).
-u is)
Pama inis
Z blodis i
lenki5k4 puede
seleccionado o
segan
nomb inim4
(lenk.
wielki,didelis,
didis"), o del gausiq
su Ziedq, o da ybos
oman as
:u is
- neiog as as y nobldingas
lie u iq kalbai.
Budlijini4 (Bud.dlejaceae)
Seimos k mas budldja
es kilgs i5 chinos. Jo
uSis
Da ido budlija
(Buddleja da idii)
c ece ápidamen e y
casi isu , incluso
sku dZioje suelo,
Zie o m4 y pailgus,
iene sa i 4 ankius
dynus. Sio ege alo
eike e min4 sajs is
L. I inskis
gendiai nomb ini
- sais is
(:?
sais i,, ai5iojo,
o alino,
Va do
kabinejosi" +
-n's). mo i ación
nelabai aiSki.
K ip omeij a (C yp ome ia
k yp o s -,,p asldp as,
p o ege as", < g .
c os
-dalis" BVZ) - Ry q Azijoje papli gs
al<sodini 4
(Taxodiaceae) Seimos á bol, cuyo [SisTaponini
kip ome ija (C yp omeia japoni.ca) i con noso os.
cul i ado
L. I inskis
dagen ii a di-
neaiSkios
jo ybos y
mo y acijos
Lodlin nd s
- ne ys
(:? ne i * - ys).
Ap a iej i augalai i auk i i B o aniko s
a d 4 io dy n4, donde j iems nomb ini, como y en
ca álogos, skoliniai.
la in5ki Da
cua oq
plan a
nd a
mind ame
Zodyne,
o,,Flo exli
p ima e aje" lai
Sie plan a-
ambién llamados
la yni5kais L.
I inskis skoliniais.
pa a ellos i a di i higim imenij e
pa eke su suda y us a ad inimu s.
p
98
Ca diospe mas
(Ca diospe mum) También conocido como "Ca diospe mum".
- unenienis ijoklinis plan a, cuyo deco a i ios
p sli5kos Si deles o mas plenelds has a 3 cm
ski mmens pa enei5silaiko desde julio mdn. has a
Salnq. Es adecuado pa a balcones, lems apZeldin i,
secos puok5 ems acompañin i hace . Siam pa a
plan a
L. I inskis da e
g ah4lie u i5k4
a dq
- szi doHi - ii doHi (: i udis
-okle)
(lenk. S e dusznilg se duszek). P iesagas
-oHis ediniai son a , comunina lenguaba sólo como ellos son Siek
a daiodiniai
an o paZis ami augalq nomb inimai (LKG 1965: 358). En los ca álogos
eukomis (Eucomis bicolo ) y udeninis eukomis (Eucomis au umnalis),
p omocionan d i s og ninds eul<omio uSys: g6l6s d iscol is
que cul i a en da Zeliuche. En el Lib o puede
,,Gdl6s m[namuose" ap a5y a o a Sio ege alo
i is-Eucomis comosa
sq
(GMN
2001: incluidas sólo
30), Thi
la yniSkas
dinimas.
s ogunipa a-
nis con mdsingq, bly5kiai Zaliq
anaugalas kiomis Ziedq
lapq sk o ele e s adiomis,
kekemis, cuya Zydi asa os o
I inskis
iliem4 5i inal, gele ilsisi. L.
Ap a ojo plan a de llamado
p oplaukis (: p o- + laukas) (lenk.
e minup dpldukh gen i
-
Wa kocznica) albl sekdamas
lenkiSku é mino (lenk. wa kocz
-,,kasa be "), an e5delio
p omo y acia neai5ki.
S e nioji molucela
- ienme 6 gdld,
ap a en gdlynas
pa a cul i a y
secoms hace .
Pigim umendje
puok5 dms
Siaigendia dado
el nomb e de
neai5kios
ddmie is
- domd is
da ib e (Molucelln).
Da ybos
o man q bl q
puede i5ski i,
-e ls
adiau noZinomas
undinis
Zodis.
L. I inskio siuly u lie u i5ku nomb e g aiulns posible bu q adi i
kalika pq bodinei, plg. g . knllos
(Callica pa
-g o,Lis,
ca pos
-,yaisius") sodinam4 del
densiai augandiq, puo3niq, -
sob e k lmo incluso y hojas
k lm4, g aZios colo es uogq,
liekandiq nuk i us. A a iamo
plan a (: g ahn + -ulas)
nomb enim4 g aiulas -
g alulas
L. I inskis
suda d
con apéndice
-culus,ku i,,mayo men e eiSkia conc e oq
acciónmo ez l a q, i anki o Siaip koki daik 4"
(Ska dZius
1996: 184).
Reike da
kamba ine
kelias
pamine i g6les,
desp i o en
lib os
Gdlds mus4 en casa y Kamba ines giles, nomb ado
aplie u in ais la yni5kais nomb es. L. I inskis
Pigim umenije jons i a dy i ag ad€ su c eado ZodZius.
Ac < E .
himene
(GMN 200I: 26, 34; KG 1997
: I
(Achimenes a -30)
,,ne",cheinon
-,,Liema"
BVZ) - es gen is,
dis inguamagesze ijinia
(Ges-
ne iaceae)
Seimai, u in i kele 4 [Siq, Zydindiq isq a spal iq
oZiniais, pu pu iniais, y bal ais Ziedais. Ziem4jq s iebas
gel onais nudZiiis a, o p ima e ai el a Zelia. Siai su eikd
L. I inskis gelei
pa adinimyiiblonis -
iybk nis
(:? (lenk.
iiblio is,,isideg i" (LYZXX) + -onls)
Ognipl" i) galbl segdamas
lenki5ku nomb e bajo (lenk.
ogni6 siq -
,,incendi, llpsno i; blyksd i"), pe o da yba ne a
del odo aiSki. higim i nenije pa e k as
e mas snudlns
- S elno
(: i elnus
-as)
Cil c a ia genLiai i a dy i.
Menimas gen es lSis lib oj e
Gdlds m.ils4 nmuos llama
mi.i iqja cine a ija
(GMN 200I:75). El núme o de pe sonas
que abajan en el sec o es muy
ele ado. Ji Zydi desde Ziemos has a
i 5 jq i5kyla ilgai i[silaikan ys dideli
p ima e a, sk o ele, dideli olai c eix
sauludiq ipo i ai iq colo q Liedai.
Ga denin
jasminoides
({G 1997: 183) lSis
p esen ada sin 5inio
paZminio
- ikga denija.
Zydi g andes blan ais o ulna idu ías c eminias Ziedais,
i5simediusius ankiame isZaliame k imelyje.
L. I inskis 5i4 gen i adino
LodLiu kilmpo is -
kumpo is (:? kumpas
,,lenk as,
k ei as" + o is),
S e ono is
(S ephano is<g >. s ephanos
-,, ainikas, ka lna", oyq
o os
-ausis" BVZ) - klemalini4 (Aclepiadaceae)
Seimos ijoklinis
plan a al que
nomb ado
L. I inskis a ojo neai5kq e min4 s dpas
- s ap s.
Jo uiis gausiaiiedis
s e ano is
(S ephano is loibunda) (GMN
p ima e a Zydi kekemis k apiq, y
2001:75)
asa 4 s aigiai i uaig du es pana5iq
bal q e aus l Ziedeliq, sus hojas
ap alaini, blizgan ys.
Mine oje lib oje
Knmba inds sólo
geles dado el
la yni5kas Sios
nomb e del
géne o
S ephano k loibunda
(KG 1997:236).
Thigi más como p ie5 130 me q Zemai is Lau ynas
I inskis a algunas plan as, que Siandien i ai ioje
i a dijami li e a oje la yni5kais skoliniais,
nomb isi a su ojo c eadosus lie u i5kus
e minus. En el A ísnelo aba us
L. I inskio naujada us suski sgalima y i i es
mo y acijos (sublas, iie is, sais is, ne ys,
g upeles, ieni jq - neai5kios da ybos y (o )
dome is, s apas), ad kaZin, o seglu ys,
Siandien gale q eempla la inyni5kus ya
us ojamus aplie u in us nomb inimus.
An osios ege alq a dq
g upeles da yba gana aiSki, ik
noiksli jg mo y acij a Qals isk,
plunlcsne ys, l< epeni, an kulis, p
akel is, ponnwis, 5 p oplaukis, ie p
idomus indi idualios
a adinimai l b lonis, kump o is),
L. I inskio
ai5kios ejemLiai.
da ybos Tie i -
da ybos y mo y uo i L. I inskio naujada ai
(ska unis, skiau eninas, saulA a, lai iklis,
ii ddkld, Siandien log alillas) - gale q
eemplaza a ojamus yni5kus asigna aún
100
dos plan alq nomb es, sólo skolinius. P ie Siq
lend dli> Iend dli.
puede cambiis a y an e bend ines lengua
adap ada o ma: azg as) aizgi as
Thd an o a especialis as bo ánicos, como a e djams del ema en
discusión necese q se a i i
L. I inskio o J. A. Pab eZos hand a5dius, en los
cuales encon a posible idomiq y e ingq
la yni5kus nomb inimus.
dalykq, y no i más ácil camino y p es in is
LITERATORA IR SAXTINIAI
Aukso iI e A. 1998a: Lau yno I inskio ank a5diai K oku oje. -
Tb minology 5.
Aukso iu e A. 1998b: Te minologinis Lau yno I inskio
legado.
- Li uiy kalbo y os
p egun as 40.
BYZ 1998: Zod nas en nomb e del Bo anikos. Sud. R.
Janke idiene, Vlnius.
DZ Dnn76i
Zodynas,
y 4
duninink4 inek 4
Vi kaus ai V.-i aa is Vilnius.
G a i e n i s 1997: Sillome unos lie u iSkus
geliq nomb esinimus.
- Cul u a de lenguas 69.
Gai enis 2001:
no abq
Kelemos sob e
-Tb minology
e mina icia sis emij4. 8.
GMN 2001: Roy Lancas e , Ma hew Biggs. Giles mus4namuose, Vilnius.
Janke idius K., Janke idiene R. 1962: Algunos da os sob e nue as
L. I inskio abajos lie u iSkos bo anikos e minijos campo.
-
P egun as
Bo ánicas2.
KG 1997:
Pe e gllis,
McHoy. Camba inis
Vilnius.
LBZ 1%8
bo anikos
Lie u i.ikns Red.
1odynas. J.
Dagys, Kaunas.
LKG 1965: Lie u i4
g ama ica
kalbos L, Vilnius.
LI{Z 1-978: idiomas
Li u i4
iodyna.s 11, Vilnius.
Ll(Z 2002:
Li ui l 20, Ska dZius
lengua
P. 1996: Rink iniai
iodynas Vilnius.
Lie u i4 idiomas
iodZi4 da yba, Vilnius.
ai ai:
TG 1996: Halina H
4: gilis y
e ic. Th p balcón
gambieji geli
plan as, Vilnius.
Vainauskiene D.2000:
geliq,
mus jq spal q
nomb ini-
Sob e y o os emas.
-
Tb minology 6.
Vi kauska s Y. 1977: Siau ds
y q
Zemaidiq d0nininkq algunos
mo o oneminiai dialek izmai.
- Li u iu kalbo o p egun as 1,7. A FEW OF
LAURYNAS IVINSKIS'NAMES OF PLANTS
Summa y
The pape deals wi h a ew plan s, which in a ious w i ings a e named using La in
bo owings. Lau ynas l inskis, an educa o o he 19'h cen u y, in his manu-
101
sc ip
P igim umene had named he
plan s
men ioned using Li huanian neologisms.
This a icle also discusses he
gi en by l inskis.
names Some o names used by
I inskis ha e unce ain sais is, o ma ion and mo i a ion ne is,
o ma ion, bu mo i a ion is inexac / inaccu a e k epend, kumpo is,
and mo i a ion clea (iulas, laiuklis, lendlis, sau a, skaiinis,
pakel is, plunl<usne ys, ponawis, p oplaukis, (an kulis, azgl as, ha e
seglu ys, (domi is, s apas, sublas, iie is), o he names ha e clea
bo h o ma ion lals eli isis, iyblonis), and he hi d g oup o names
sau e g a nas, ii dokli). The names o he la e g oup could
eplace he La in bo owings used a he p esen .
Albina
Lie u iq idioma
ins i u o
P. Vlei5io g.
5,lJ -2055 Vilnius
E pa.S as
[email
p o ec ed] 02
AUKSORIUTE Gau a
2002-09-16