Te minologie | 2010 | 17 111
M. Reinio e mines de
psychologie e leu s dėmenes aibe
R I a k a E ly ė, S a S y S k E I N y S
Ins i u de la langue Li uanienne Šešiolik oje Le li e de Te minologie
con ien un a icle imp imé, dans lequel es ésumé du Mečislo o Reinio
(18841953) lib emen de uses langues e s ous p o esseu Geo gijaus
Čelpano o Psichologijos ado ėlio, publié à Vilnius en 1921, le sens e l'o igine
des e mes de psychologie assemblés (ž . Ka ely ė 2009: 198216).
Main enan p ésen é dans l'a icle é udie ce l'un des p emie s
li uaniquemen hau e école psychologie p épa é pa le p o esseu
dėsčiusio dans un manuélie des e mes uni odages e hyb idés e des
au es els e mes e mo s qui en en dans des e mes composi es (ne
p end e en comp e les e mes in e na ionaux e leu s dėmen des mo s).
L'obje de l'a icle cons i ue pa 390 e minaux mono-odges de
daik a a džių e dans des e mes composi es en an des mo s
daik a a džių, būd a džių, eiksmažodžių (daly ių), į a džių e p ie eiksmių.
Puisqu'il eu donne dé ailles des M. Reinio manuelle u iliséie des e mes e
des au es mo s qui y en en dans la sanda os image, donnan ous
chaque a icle à des di isions ex e a ibue assemb i exemples. Les
mo s Linksni p o égés son p ésen és au on du p ononcé (būd a džiai
y iškosios giminės ienaskai os a dininku). Neape çu des mo s le gène du
nomeneu es dé e miné selon d'au es humo nies ou ca ac é ingus cas
(pa y exemple, į a džiuo inis y iškosios giminės ienaskai os a dininkas
géné alemen en ado ėly a galūnę -asai, donc a ec ce e galūne es
p ésen é nomeneu e de ces mo s, don ceux humo nis nepas ebė as;
elles ly es ajou ées a ec un as e isse). Veiksmažodžių da ybos dy èle
ini ialine o me es p ésen ée bend a is (pačių į e minus įeinančių daly ių
da yba, é an ama non mo sžių da ybos dalykas, s aipsnyje ne i iama). À
des e mes composés, des mo s qui on dėmenimis suskliaus as es
ajou é e le même ce e me (habi uellemen un). Tous les exemples son
ou nis éc i u e du sou ce, à cô é du e me éc i en la page, duquel ce e me es insc i e. Pou y a oi é idesnée signi ica ion ou lien a ec psycholo-
112 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einio psychologie des e mes e leu s dėmenų da yba
gija, nécessai eux à un e me p ésen é un ph ase ou impo an esnė sa pa ie, de
laquelle il es no é. Da ybos modes e ypes dans l'a icle son su ikiés selon les
eche ches da inių abondance.
Selon le nomb e de mo s cons i uomųjų habi uel sépa e mono- e bs e
composi i s e mes. Ces de nie s cons i uen géné alemen deux mo s,
cependan au moins combien es ižodžių e enco e čiau de plus de mo s
sude aien e minų. L'a icle ai e 140 e mes monologuages de daik a a džių e
un peu plus de 250 en e mes composi i s en ésins de daik a a džių (140),
būd a džių (80), eiksmažodžių (beaucoup 30), į a džių (3) e p ie eiksmių (1). P ès
de ous les examinés e mes uni odés son des choses a o zii, seulemen un
e me es é eikš as į a džiu aš (Tąjį kažką les philosophes appellen le suje , aš,
âme 2). P iklausomieji (einan ys pažyminiu) dėmenys son ép éss i ous les pa ies
de la langue men ionnées mo s.
Long emps connu, que ela i emen aux mo s de daibes ou no e ocabulai e
linguis ique cons i ue des simples mo s e da iniai e que da inių exis a beaucoup
plus que des simples mo s. Ce es aussi ca ac é is ique aux e mes é udiés e
leu s dėmenims allan mo s […] simples des mo s Li u iques ė a bemaž de yni
nuošimčiai de ous ici é udiés mo s. 147 Les obje s-mo s o dinai es son enco e
moins ils cons i uen seulemen p ès de 7% de ous les obje s-mo s examinés,
e.g.: maniè e, Dieu (jun emen de Dieu 177), galas (jun amen o di ksnio galas 76),
son (ga so ju imas 36), emps (...<> les concep s d'espace e de emps son des
condi ions essen ielles de l'imagina ion des obje s e yksma), lankas ( e leks
lankas 76), liga (psichinė liga 221), memb es (pas 84), p adas (p adas 194), les 2, siela
1, les couleu s (skaius kon oka), s (s a s 34), ju a (spal a), la na ion ( au a), les pas
de ol (pas de ol), les 223, les en an s (psychologia), les memb es ( a l) e les
au es. Dalis men ionne ai des mo s, pa exemple: sons, a cks, nomb e (ž .
Ska džius 1943: 310, 27, 77), e ce ains au es ė a apiblukę, synch oniquemen
plus di icili éalisés ou nebesu okiami senų laikų ediniai. Le simple es
beaucoupmaj qui douzie h (su 8%) pu emen Li u iškas en e mes composi i s
en einan ap a dis, exemple: commun (gend ieji ju imai 39), pu (g ynas
ju imas 36), lég (leng o alsa ju imo imas 39), heu eux (liguis as linksmas ūpas
223), ag éable (maloni k apsnis 59), obūlas ( obūliausia alia 196; éc i a obulas) e
main enan (maižemesnie jausmes 158). En plus, des e mes compos-
Te minologie | 2010 | 17 113 menimis pa a o a quelques p emie s des
nep iešdėlinių eiksmažodžių pa icipa ions, exemple.: du i (du iamasai
skaudėjimo jausmas 153), jus i (jun amieji di ksniai 31), ku i (ku iamoji
aizduo ė 102), p ég i (slegian a ek ai 159) e agi ( eikiamasai dėmesy 91).
Aussi simplesdix son les deux dépendomaisiais ê menimis allan an s į a džiai
sel ęs (sa ęs pažinimas 208) e sa asis (sa asai aš 201).
Tous les au es (kick plus de 91%) monožodžiais lie u iškais ainsi
hyb idiniais e minis e sudė inių e minų dėmenimis allan an s mo s
son da iniai. 73,6% de ous da inių cons i uen des choses a o džiai,
20,7% būd a džiai, 5,4% eiksmažodžiai (les pa icipan s de la o me
linksniuojamosios) e 0,3% p ie eiksmiai. S aipsnyje a o d e da iniai e son examinés.
DAIKTAVARDŽIU DARyBA
La plus g ande pa ie des M. Reinio p épa o Psichologijos ado ėlio
e minams eikš i pa a o ų lie u iškų i hib idinių daik a a džių (pe
93%) son da iniai. 77 nuošimčiai a ec upučiu da inių son dé i e a ec
des a achemen s, bemaž 19% a ec galūnėmis, e seulemen en i on 4%
esuda o dū inie e a an dėlių ediniai (pas a ųjų son au moins seulemen 0,7%).
P iesagų ediniai
T ois qua siles é udiés a ec des p éposages é es és daik a a džių son des noms
d'ac ions ( eiksmažodžių abs ac s), e p ès de ois qua adalies d'en e eux
appa iennen au plus p oche de ce e ca égo ie p ésage -im e sa di é en e
( a ian o) -imas du ype de ab ica ion (111 edinių, don 10 a ec -ymas). Šiuodu po ipies
de da ybos di è e seulemen unionimosi a ec ondamen a i s mo s a ec isgales
ski ybės -ymas ediniai da omi de compa a i emen negausių ečios asmenuo ės
eiksmažodžių, bend a yje u inčių p iesagą -y i. -imas e -ymas. Ce es lui-même
da usis non seulemen des noms d'ac ions, mais e en géné al des daik a a džių
da ybos ype. P ès de deux ie s des di é ences - le nom edins es ai de p édélices
des ac es- e bes, pa exemple: a gaminimas 72, a ai imas 132, odpadimas 55,
econnaissances 73, įjaudinimas 165, įni imas 164, į empimas į ūžimas 159, a iimas 67,
é alua ion (paju imų į e inimas 94), é adikimas 96, išk ypimas (p o o išk ypimas 22),
išmokimas (išpilimo g ei umas 89), išni minimas (iši minimo būdas 33), izp o a imas 146,
nekalbimas (Y a, nekalbus o, nekalbik, acco ding o ha su silk ongue ne ge kleiga
nija, ai a azija (nek) 33), nimas 8, nusnimas (nimas) 223,
R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einio psychologie des e mes e leu s ê emen s de açons
19), n'es -ce pas 138, n'es -ce pas 138, n'es -ce pas 138, n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139,
n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139,
n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139,
n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139,
n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139,
n'es -ce pas 139, n'es -ce pas 139, es -ce pas le de nie qui es le de nie qui es le
de nie qui es le de nie ? Plus du ie s d'un p éposé -im edinis es dé i é des e bes
non opposdélinai es, pa exemple: abejojissemen 142, alsa imas (longue du ée
d'alsaissemen 39), c oissance ( aikoji c oissance 139), exis ence (sa aimingas sielos
galių p ésence 17), he eudimen 31, b ûlemen (ly imieji deginas), ju 153, i i a ion
(djiūga imas 37, 195, e zinimas amening (aménagemen de mémoi e 1964) 100),
juona a ion (gi demen ), 43 160 (psich li e 10), 162, g aužimas (g aužimas de la
conscience 17), jau imas (jau imaskozy), mo emen ( e leksjon ( e leksjon 31),
connec ion (jus i ica ion 131), sensa ion (jus i ica ion 132, 132, 132, 14), la ésolu ion de
la ques ion (la ie), la ésolu ion de la ques ion (la ie), la ésolu ion de la ques ion (la ie)
e la ésolu ion de la ques ion (maskozy), 173, 174, 174, 174, 178. La plupa des p écep es
di é i és -ymas edinių es ai e de nep iešdėlinių eiksmažodžių, например: ga de
(a aizdų laikymas 74), mąs ymas 19, ma ymas (d iakas ma ymas 113), s a s ymas 19
e dé dymas (pa ole dé dymas 220). A an dėliniais ac esmajoodjis se base seulemen
desc ip ion (psich des phénomènes desc ip ion 6) e ne ašymas (Ka u a ec
capaci éimu kalbė i sou en es i susipynęs nesugebėjimas ašy i. Ce dé au s'appelle
ne ašymas, ou ag a ija 221).
Penk adalis a ec les deux p écep ages di é ences de a an délins e
nep iešdélins ac ionmažodžių é es es des noms d'ac ions son sang ąžiniai
(leu s ondemen de aiblesse son sang ąžiniai eiksmažodžiai),
comme.:pojūčių apsi ikimas (pojūčių apsi ikimas) 193), a sida imas (sensa ion
d'a sidé a ion 177), a siminimas 75, a sinaujimas 79, a si aizda imas 72,
įsi ik inamas 178, įsi aizda imas 2, nus sa is ibia pasu 159 (daba ija ašo-
Te minologija | 2010 | 17 115 ma pasibjau ėjimas), pasigailėjimas 174,
pasip éhension (pasip éhension du imas 58), pasi задоволymas 165,
ecollec ion 128, p isispy imas 210, susipynimas 109, zassiga imas 4;
pynimasis (a aizdų pynimasis 80), p iešinimasis (p iešinimosi ju imas 61);
laikymasis (ju imų laikymasis 73), mokymasis (įdėmingas mokymasis 101) e
susi aldymas 195. Ce que bonoka edines pa ie es ai e de sang ąžinių
eiksmažodžių, peu dé i e de la psychologie suje d'é ude, qui, manuélos
mo s, des sciences na u elles di è e pa ois signes 1) psichinių
phénomènes ne peu se sen i ...> e connai e des su aces, ou de
pe sonnali és, pojūčių o ganais (p. 3), 2) psichiniai...<> les phénomènes son
be a piquemen e dinami seulemen à un ce ain qui les i (p. 4) e aux
p ocessus psychichiques aucun moyen ne se p ê e ma o inas (p. 3).
Psichologie appliquée mé hode de connaissance es appelé in ospec ie, soi
sui im, sa ižiū a, ega d de ue dans soi (p. 4). E puis l'une des impo an es
ac ions de liens a ec lui-même in e p éju aiškos moyens son sang ąžines
o mes.
Nemažas nuošim is a ec des noms d'ac ions p éesaga -imas é es es des
e mes ac uels son hyb ides, liés a ec d'appelais in e na ionaux mo s. Dans le
manuelle de psychologie ė a deux ai e ainsi les e mes imi ai on 168 e
in é essa imos 18. D'ailleu s, in é essan , commen habi uellemen aux
žemaiciens a ibuée sang ąžinė o me a ec galu -os (LKG I 1965: 231, Zinke ičius
1966: 207208) es en é dans y iečio depuis Daũgailių M. Reinio ado ėlį. D oi e, Z.
Zinke ičiaus Li u iens dialek ologijoje es p ésen é un cas e de y ų
aukš aičių (į sudus du Linku õs).
Besoin de p incipale, a ec daiba liées, pu e ac ion de signi ica ions, de la langue i ie
ésul e égalemen commune à la langue ca ac é is ique de la pa ie en ques ion du
ype daibai edinių usage quelle conc čia leksine signi icme. Ainsi us ojamų e mes,
pa iculiè emen ac e de pada inio signi ica ion, pas oi e dans le sou ce de ce
a icle. Un indica eu de conc é i é de signi ica ion des e mes peu ê e considé é
comme l'usage de mul iples gen es edins, pa exemple: di ginimai (su o iniai
di ginimai, plg. 220 P ocessus physique, qui es la cause du sens, c'es -à-di e
e zinimai, i i minimai 37), exc ypimai (p o o), exc ypimai 22 ju imi (L'Homme a besoin
de i e ce qui di è e des sens du goû 38, plg. <...> qui es impo an du poin de ue
de l'é a des o ganes diges i s pa eins alkio, so ima e si im umo), 39
pae zinimai (D i son des pae zin ypes: ex e nis e plg. pae sichimo 39), 36 plungmai
220 (pajujini de la langue, 9g., 94 e 94).

116 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einio des e mes de psychologie e leu s dėmenų
da yba Psichologijos e minams eikš i es pa a o e enco e a ec 16 p éesagų
pada y ų eiksmažodžių abs ak ų (du o al 36 ediniai). Qua e adalis de ces mo s
es dédui a ec p éposaga - is, bemaž penk adalis son p éposagos -smas ediniai.
- is. Ces appendices ediniai appa iennen à deux po ipes la majeu e pa ie d'en e
eux a une oisième joie de l'esp i galūnę (quelminik du singule a ec -ies), pa
exemple: l'ampleu (dėmesio apim is 91), l'a auk is (a i auk is, ou abs ac ion,
es yksmas, où de laquelle g oupe de sens imes e a aizdų nous dis inguons un qui
ju imă ou a aizdą 130131), sou eni 72, men is 1, expe ience 13, 16) (p iejas oka e
p igim is (sielos p igim is 2), e le couple edan is galūnė es la p emiè e joie de
l'esp i (quelminik du singule a ec -io), pa exemple.: g 159 e pyk is. Tous ediniai
son ai e de p emie s ac ionsmažodžių. Des sou ces du ocodyne de la langue
Li uanie mon e ai si, que pa ie de ces edins, pa exemple: olumes, expé iences,
im i u ilise seulemen ac uelles bend ines langues adimosi empsis, e le mo
a auk is, d'ailleu s, même de deux occasions insé é e dans Psichologijos
ado ėlio psychologijos e minų i a dų žodynėlį (p. 231), du ou dans ce e
dic ionnai e nepa eko.
-smas. Tous ces appendices ediniai son égalemen ai s de p emie s
ac esmažodžių, eg: jougsma 138, geismas 16, jausmas 1, okšmas (<...> qui sai
maî ise ses okšmus ou geidulius 201), ac ema (al uis e ac ema 169), e ksmas 9
e yksma (su okimo yksma 94). Ils ma quen un ce ain é a é udié pa la
psychologie, leu signiimusi. Loibus ai que p esque ous men ionnés p éesages
-smas ediniai Li uiniens langage le dic ionnai e, appa emmen , n'é ai pas insc i e
du i an langage, aussi bien main enan comme e nebe a ojamas dans le
dic ionnai e de M. Maž ydo e Vydūno aš ų insé é le mo okšmas. -ulys. P iesagos
-ulys ediniai ma quen des é a s psychologiques, pa exemple: geidulys 189,
nuobodulys 128, skaudulys (<...> b ûinamieji skauduliai se o me pa ce que au
sen imen con ibuen enco e les ly imieji b ûinimous sensa i s <...> 153), snaudulys
214, oškulys 152. D'ailleu s, du i an langage amilie le mo nuobodulys dans le
p emie olume g amma ikos de la langue Li uanie (p. 312) es considé é comme
būd a džio nuobodus ediniu, cependan , egis, comme psychichikos phénomène
dans a dijimą le plus con o able e consis ekliau esdin iybę di ec emen (be
en eininko ypa eiškiančio būd a džio nuobodus) eiksmaž du nu(si)bos i. On
pou ai ê e considé e , si n'ama da ybos homonimų. Ki ų p iesagų edinių,
usa ojamų Psichologijos ado ėlio e minais ou dėmenų žodžiais, eap ik a po
ieną is, p z.: -esys: dėmesys 90, gailesys 174, judesys (sielos judesiai 160: <...>
a ec s son pa ois appelés sielos judesiai);
Te minologie | 2010 | 17 117
-ga: eiga (psichinė ju imo eiga 36), de oi iga (do inės de oi du sen imen 173);
-yba: c éa ion ( aizduo ės kū yba 105: <...> imagduo ės kū yba eiškiasi dans
ous les domaines de ie);
-ima: chaleima ( héimas sens imas 58);
-lė: uoslė (uoslės di ksnis 23, uoslės ju imas 39); -lius: su plus (su plus du
sens 58); -: baimė 138, esmė (sielos esmė: <...> psychologija y inėja sielos
esmę
(p igim į) 2);
-nė: sąmonė 5. Ce ieux mo , sie inas a ec eiksmažodžiu sumo i, comme da inys
neminimas ni P . Ska džiaus Li uiniens langues mo s de da yboje, ni dans le
p emie Li uiniens langues g amma ikos ome. K. Būga Kalboje i seno ėje (1922
m.), é i é, pas à cause du da ybos, e à cause de šaknies balsių kai os, smonę
g e ino a ec eiksmajodžio ly imi sumanaũ (Būga 1959: 136).
-sena: būsena (sielos būsena 6);
-slas: science (p o inis science 89: <...> l'en an peu comp end e la p iè e mo s de
ligne, peu p é oi logiques ela ion en e les mo s e app end e la p iè e ou e ją
comp enan . Ce se a p o inis science <...>); -snis: di ksnis 25, k apsnis (k apsnies
image 81, maloni k apsnis 59). Šiuodu ediniai en aison galūnée di é enciemen sou ce
dans appa iennen deux po ipiams. Ma e iškosios giminės ( ečios linksniuo ės)
ski ybė k apsnis, -ies XIX a. gale XX a. au débu é ai bien connue (ž . LKŽ VI 1046).
Di gsnis aussi anuome sou en a é é u ilisé comme ma e iškosios giminės ečios
linksniuo ės žodis (ž . LKŽ 580 II), cependan ado ėlyje, pa je, s'éc i a ec k e es
u ilisé comme p incipal ne o į a dijimas, il es mâ iškosios giminės pi modis
linksniuo ės žodis. - as: ke š as 164, okš as (Labai habi ua us un lequel didelį no ą
pa kin i, o me psychinė būsena, qui s'appelle okš as 189). T okš as se a é é un
ancien mo a e, il manque en é dans didįjį Lie u ių kalbos žodyną. -uo ée:
imagiduo ée 102. Ce aussi du i an langue Lie u ių kalbos žodynui než ašy as,
appa emmen , de la aš ų kalbos išpli ęs mo . Deux e selon Psichology Manualėlye
us ojamų edinių quan i é es des ca ac é is iques nommemen s ( a dažodžių
abs ak ų) doybos ca égo ie (du o al son examinés 49 ediniai). Ce es a sie ines
signi ica ions p incipalemen des ca ac è es, quelque peu daik a a džių, į a džių e
a dažodiškų eiksmažodžių o mes de pa icipan s base a ec qu e ues p éesagų
ai e mo s.
118 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einio e mines de psychologie e leu s dėmenų da yba -um.
La plupa ( is qua adelli) des e mes sou ce de l'a icle égalu pa a o s des
ca ac é is iques nommemen s es ai e a ec ce e même da iąja ce e ca égo ie
p eesaga. P esque ous les edinis s'appuien su des adjec i s quali a i s li uaniques
(ils son géné alemen g adués), pa exemple: enclume (psichikos aklumas 33), éponse,
g a kingumas (dėkingumo jausmas 177), g ei umas (ge i umas de l'app en issage), 89 92,
39 (longumas (a siminimo ilgumas 89), išdidumas 916, jaud ingumas (smagenų cen ų
jaud ingumas), so mingumas 210, kokkingumas 181, kie umas (numnumumo 58), 181, 201
kok umas (numumo ju imas 61), 137 (kalbos ku umas 220: 8... <>), di icul y d'en end e
d'au es, mais incapaci é de comp end e ce que signi ie la di é ence. Il pa le la langue
du u u , il au la peine d'en end e 154, 155, 64, associa ion de la puce (symbolisme),
pas el (symbolisme), pas el (démo phologie), d'humeu (démo phologie), e d'au e.
T eje abs ac de es ai de ela i s enan des adjec i s, e.g.: g e u inume
(g e u inume associacija 81), šal ak aujuma 210, uni e so inume (asociacions
uni e so inuma 84), e un du pa icipan , e.g., dé inéziamumas
(paju imes dé inéamums 94).
Seuls couple edinių se base des emp un is (in e nau iques) adjec i s,
eg: indi idualumas (indi iduumas de la pe sonne 162) e komingumas
(komingumo jausmas 181).
De ici suminė ai p éesages -um edins ces jou s commune langue à ne pas
habi ue seulemen esponsomingumas, jaud ingumas, komingumas e
šal ak aujumas. des mo s Li uiniens ois d'en e eux donne seulemen de
con eška io (lig 1940 m.) aš ų (jaud ingumas seulemen de mo synų), e
komingumo e son ondemen du ca ac è e dans ce mo ne exis e pas. D'ailleu s,
en 1939 émisme Kalbos pa a ėjyje būd a dis a sakomingas, -a es aisomas
(p é u esponsable, -a) du ai que <...> de maniè e inhabi uelle es cons i ué du
épondomas (p. 20). En aison du mo onda i dans le langage ac uel nonisyklingu
considé assine aussi aussi šal ak aujum (du els ela i s a ibu e ges
abs ac s de ai e neįp as a). -ybė. Ge u ečdaliu moins u ilisée a dažodžių
abs ak ų, из es ų a ec p éesaga -ybė. La plupa edinių es ai e de
quali ybines a ib e djs, exemple: ie ( i i és ju imas 62), pa icula i é (sielos pa icula i é 2: <...> aciona-
Te minologie | 2010 | 17 119 linée psychologie g ildena sielos pa icula i és), silpnybė
(a min ies silpnybė 11), iden i é (pe sonnali és iden i é 206), ik ybė ( ik ybė, née
de l'é ablissemen , es l'essen iel p ade de l'ac ion de p odigimo 142), ienybė
(sa ęs ienybė e iden i é 205). Po pa ą des e mes de psychologie ou des
p éposages y employés - edība des edes a de daik a a džių, comme.:
pe sonnali é 174, lég amanybė 210, e de į a džių, comme.: quali ė (quali é du
sen imen 38), isybė (di ksnių isybė 26), un du pa icipan , comme., p i alomybė
(do os jausmo p i alomybė 174). Plus de deux a dažodžių abs ac s de aibles
ypes appa iennen po un edinį, p z. :
-enybė: e d enybė (e d enybės kokybė 107). Vado ėlio ga e misé ame Zodynėlyje
aux e mes e noms de psychologie me e ces e d enybės ma o
co espondmen s d'au es langues: p o iažienijė, ex ensio, ozciągłość,
ausdehnung (p. 232). Dans le dic ionnai e de la langue Li uanien ce mo insé é a ec
neologisme ma queyma seulemen de M. Nyde mano, A. Seno, F. B ende io e A. Salio
Li uiniens éc omosios langues le mo signi ie e d ė. Vado ėlye beaucoup plus
équemmen es u ilisé le e me de l'espace, e e d enybė, egis, a apčiuopiamas
spaces signi ica ion, plg. T op au es quali és au ma que e e d enybės
(p o ežonnos i) quali é, i. e. que des obje s on longueu , la geu , o į, que ils son
apsk i i, ke u kampi, į dešinę. Ces quali és pou ons appele des ela ions spa iales
(p. 107). -o ė: ge o ė (ge o ės sen imen 62).
T ečia p éesagų edinių quan à l'abondance es ca égo ie de ai e des
dénomina ions d'ac e pada inio. Les e mes de psychologie ou leu s wea emenims
dans le manuèlely es u ilisé dix ois p eesagų edinių; cela esuda o quelque moins
que ing -šim é de ou es les examinés p éesags edinių pa ie. Comme e en
géné al dans le langage commun, la plus g ande pa ie des edines es ai e a ec
p éposage -inys, pa exemple: bu inys 2, da inys ( aizduo ės da iniai 106), délinys
( alios ac ion de délinys), éaginys ( eaginys de sen imen s 183 15, 15, a inys
éaginys a inys (<...>) concep , pa lequel ce qu'il au di e, e daik as, auquel ce
concep e ien , s'appelle l'obje , aidys 141), zada inys (psichologie zada inys 2), 72.
Vado ėlio dicynėlyje bo inys e būsena me e comme synonymimai (p. 231), aussi
bien assie i e e minais aidinys e a aizdas (p. 231, 235).
Seul un edinium pa e u e ces appendices: -snis: dėsnis (psichikos dėsniai
6); -as: le é (le age a eugle 221). Dans le dicynėly e le ex e synonyme
de ce e me deux-mo es insé é le mo in e na ional aleksija (p. 234, 221).
126 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einio psychologie des e mes e leu s dėmenų da yba
is 4) e hyb idai įcen inis (įcen iniai di ksniai 31) e išcen inis (išcen iniai
di ksniai 31).
Au ega d de mo emine composi ion, el même es e ai a dis ex e ne,
-ė, mais, en plus de lui, la gemen connu a a dis ex e ne, qui acilemen peu
ê e considé é comme ai a dji onda i mo . D oi e, des p emie s
sep yniųaš uonių dešimčių ans d'ancienne é commun ines sou ces de la
langue dans Li u iens langue dic ion au qua ième omą es me e
daik a a džiai iš idė idaus pusė; idus e du dépassé iš i šinė pusė (p. 258,
260), de l'a an ka inio sou ce du dépassé es en ée e dans p emie s deux
Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimais. Au, e non à l'ac uelle a osena,
su base, ad e bis é idins, -ė e épais, -ė comme si il se ai possible de
considé e les p éposages -inis, -ė edinais, cependan le sens du da ybos
indique que pa mis les ad e bis isliu es de ai e a ec ou e ois le p édé e
le p éposage à la ois. Miš ia hyb idų įcen inis, -ė e išcen inis, -ė da yba
abejo i données neap ik a ( iena, Li huanian langue dic ionne es
daik a a dis išcen is diskas, zammau as su eleno ne cen e (u ilisé
o amajam judesiu pou en ai e zengiamuoju judesiu) IV166 de les éc i s des ad e sai es, mais à cause de la açon don il n'es pas comme le nom du e me izen inis, -ė onda i ).
Galūnių ediniai Dans le guideėlio e mes de composi ion en e en seulemen
deux langages habi uels ieux a ec galūnėmis ai e adjec i s. Ce ois (ka ie
goû sens imas 5) e ieux (senoji psychologija 210).
Sudu ines mo s
L'a icle ai e des e mes composés dépendan dėmeniu (pažyminiu) es
pa oui un soudu is a ibu d iakas (d iakas egėjimas 115, d iakas
ma ymas 113), les deux cas comme synonyme à cô é d iakas éc i i a ibu
binokulia us ( ado ėlio žodynėlyje éc i as binakula us 232). D'ailleu s,
būd a džio d iakas n'es pas dans le second ome du ocodyne de la langue
Lie u ių.
VEIKSMAŽODŽIU DARyBA Dans le composé des e mes composi es examinés
comme dépendomieux ê emen s en en 24 ac ionmažodžių pa icipan s.
Puisque les pa icipan s son des o mes eiksmažodžių, en e mes de mo s
de doibes il es habi uel examine bend a is, en enan aussi à d'au es
o mes p incipales. Beaucoup qua e cinquièmes des ac ionmažodžių son
mél ines ou secondai es p éesaginiai e a an dėlinie.

Te minologie | 2010 | 17 127
Miš iniai nep iešdėliniai eiksmažodžiai gi dė i (gi dimoji haliucinacija 219),
judė i (judamasai [a min ies] ipas 86), egė i ( egimoji haliucinacija 219) e
s a s y i (s a s omoji galia 33 e s a s y oji min is 101) son des mo s ieux,
ayan la même b anchenį que les p incipaux ac ionmažodžiai co espondan s,
mais p éesagą ou la même a ian e de celle-ci pas dans ou es les o mes
p incipales. T eje as nep iešdėlinių an inių eiksmažodžių es dé i é a ec
p éposage -in i, comme.: gamin i (gaminamoji aizduo ė 102), mudin i
(judinamasai* di ksnis 76), jadin i (žadinan ys a ek ai 159), un es des
p éposages -au i edinys, comme., p o au i (p o aujamasai sielos pods a and
quali és cogni ion 3). Dex ac esmaodzes son des p édélinions p imai es e
secondai es des ac esmaodzes ediniai, comme: a gamin i (a gaminamoji
imaginau ė 102, a gamin as įgai aidinys 14im i (nįg oji a min is), 98 išplė o i
(išplė o a olia), ne eik i (ne eikiamasai dėmesys 91), 196 (pajun am eiškiai
jausmai palygin i), 168, 10 (psimilamoji psihologija 10), panaujin i (panaujin ieji
pas 72), pasekek i (pasekamieji pasekdai 54), pa i i (pa i iamasai sielos
pažinimasis) 3) e p islėpas (liguis ai p islėpas 22).
PREVEIKSMI DARyBA
Les composés sou ce du e me son pa us d'un seul p ie eiksmis liguis ai
(liguis ai linksmas ūpas 223, liguis ai p islėg as ūpas 223), qui es
ca ac é is ique du p éposagas -ai edinys du būd a džio.
IŠVADOS
1. Le P o esseu M. Reinio du us langue lib e ansla e Psichologijos
ado ėlio langue es aiški, i an e e acilemen comp éhensible e
main enan , poussés neu décennies depuis sa so ie (1921 m.). Cela
mon e o s a angé lien a ec i ée langue des gens e le ai qu'il
puikiai sa ai sa emps commun inée suje skinée langue. Tokią
commun iausią conclusion aussi souie manualėlyje a ojamų e minų e
d'au es dans composi i s e minus en éinančių mo s doybos y imas.
2. Les e mes e les mo s qui y en en (daik a o dzii, adjec i s,
pama iniai pa icipan s ac ionmajodzii e p ie eiksmiai) son ai s pa
ous les modes de açons de mo s mo phologiques les ediniai
cons i uen 77,2%, galūnių ediniai (seuls daik a o dzii e adjec i s)
14,5%, a an dėlius ediniai 4,6%, dū iniai (seuls daik a o dzii e adjec i s)
2,6% e mixybos da iniai (seuls adjec i s) 1,1% de ous les e mes
cons i uan l'obje de l'a icle (su 350).
128 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einio psychologie e mes de e leu s dėmenų da yba 3.
La plus g ande pa ie de ous da inių (87,8%) es pu emen Li u iška, e 12,2%
cons i ue de in e na ionaux mo s a ec Li u iškais a iksais ai e hyb ides. A i e
l'a en ion ès aible quan i é de hyb ides ( is p eesaginiai) daik a a džių (1,7% de
ous da inių daik a a džių ou 3% de ce e pa ie de langue p eesagų edinių) e
hyb idinių adjec a džių abondance (50% de ous da inių adjec a džių, p esque ous
ils son p ésegų -inis, -ė e -ingas, -a ediniai e seulemen pai edinių é es a
immédia emen a ec p édélius e p ésaga). 4. Exclusi le ai des da ins i és es
l'abondance des abs ac s 90% a ec p ésagées e galūnées des é es es
daik a a džių cons i ue des ac es ( eiksmažodžių abs ac ai) e des
pa icula i és ( a dažodžių abs ac ai) nommemen s. La plus g ande pa ie des
abs ac s es é es a a ec da iausies uodbiejų da ybos ca égo ies p éposagions
-imas e -umas.
5. Nemažai da inių son la gemen connaissons, de plus ieille o donojde
éc omojede le langage u ilisés ou comme e minai ai e des mo s. Ra es,
nep igijusių ou bend ajai a osenai inaccep ables des mo s ė a peu. Le
plus es changuse des ca ac è es, é es es a ec p éposaga -ingas, -a,
si ua ion pa oje pa ie d'eux main enan cessé a ojama.
En p enan en géné al, du i e sou ce des da inių oi , que e mines
e leu s dėmenes da yba au cou s de 90 ans ela i emen peu epaki o.
ŠALTINIS
Manuel de psychologie. Depuis p o . G. Čelpano o lib emen adui ilos. d- as M. Reinys. Vilnius, 1921 (Lie u ių
Mokslo D augijos leidinys).
LITERATŪRA
Būga K. 1959: ink iniai aš ai. T. 2. Sud. Z. Zinke ičius. Vilnius.
DŽ1 1954: Daba inėslie u iųkalbosžodynas. A s. ed. J. K uopas. Vilnius.
DŽ4 2000: Daba inėslie u iųkalbosžodynas. Vy . ed. S . Keinys. Vilnius.
JR V 1936: Jablonskio aš ai. T. 5: Kalbosdalykai. Redaga o J. Balčikonis. Kaunas.
Ka ely ė R. 2009: Mečislo o Reinio lais ai e s o Psichologijos ado ėlio psichologijos e minų eikšmė i
kilmė. – Te minologija 16, 198–216.
KP 1939: Kalbospa a ėjas. Pa uošė L. Damb auskas. Redaga o A. Salys, P . Ska džius. Kaunas.
KPP 1985: Kalbosp ak ikospa a imai. Sud. A. Pupkis. Vy . ed. Z. Zinke ičius. II pa aisy as i papildy as
leidimas. Vilnius.
LKG I 1965: Lie u iųkalbosg ama ika. T. 1. Vy . ed. K. ul ydas. Vilnius.
LKŽ I–XX 1941–2002: Lie u iųkalbosžodynas. A s. ( y .) ed. J. Balčikonis ( . 1–2), K. ul ydas ( . 3–5,
11–16), J. K uopas ( . 1–2, 6–10), V. Vi kauskas ( . 17–20). Vilnius.
mūsųžodynėlis. „Va gomokyklos“p iedėlis. Su inko Rygiškių Jonas. Vo onežas, 1918.
PŽ 1993: Psichologijosžodynas. Spec. ed. R. Augis, R. Kočiūnas. Vilnius.
Ska džius P . 1943: Lie u iųkalbosžodžiųda yba. Vilnius.
Šalkauskis S . 1991: Bend oji iloso ijos e minija – aš ai. T. 2:Filoso ijosi pedagogikos e minija. Pa engė
A. S e diolas. Vilnius, 126–252.
u bu is V. 1961: Daba inės lie u ių kalbos galūnių da ybos daik a a džiai. – Kalbo y a3, 27–60.
Zinke ičius Z. 1966: Zinke ičius Z. Lie u iųdialek ologija. Vilnius.
Te minologija | 2010 | 17 129
WORD FORMATION OF MEČISLOVAS REINyS’ TERMS OF PSyChOLOGy AND ThEIR COMPONENTS
The i s h ee decades o he 20 h cen u y was a pe iod o apid de elopmen o
con empo a y Li huanian e minology o a ious ields o science and echnology. In
1921 Li huanian scien i ic socie y published Psichologijos ado ėlis (Psychology ex -
book) which was a ee ansla ion o Geo gij chelpano ’s Учебникпсихологииpe -
o med by p o esso Mečislo as Reinys (1884–1953). This pape analyses he wo d
o ma ion o subs an i al one-wo d e ms as well as nouns and o he pa s o speech
which comp ise componen s o complex e ms used in his ex book.
The e we e 390 wo ds esea ched, 91% o hem a e o ma ions. The majo i y o
o ma ions (73.6%) a e nouns. O he pa s o speech a e less common – adjec i es
comp ise 20.7%, e bs (pa iciples) – 5.4% and ad e bs – 0.3%. cases o wo d o ma-
ion o e ms wi h su ixes, endings and p e ixes as well as compounds and e ms o
mixed o ma ion (wi h p e ixes and su ixes a he same ime) a e esea ched in de ail.
I was es ablished ha he majo i y o o ma ions esea ched (abou 88%) a e pu ely
Li huanian and abou 12% a e hyb ids. Nea ly all hyb ids a e de i a es made om in-
e na ional wo ds wi h Li huanian su ixes. Ve y many e ms o psychology and hei
componen s ha e an abs ac meaning – 90% o nouns made wi h su ixes and endings
a e subs an ial o e bal abs ac s. On he whole, he wo d o ma ion o he one-wo d
e ms and componen s o complex e ms esea ched has no changed much in 90 yea s.
Reçu 2010-12-14
Ri a Ka ely ė
Ins i u des langues Li uanies
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E paché [email p o ec ed]
S asys Keinys
Ins i u des langues Li uanies
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paché e minolo[email p o ec ed]