Istorinių tekstilės gaminių ir kostiumų terminų projektas – Textilnet.dk

SUSANNE LERVAD

Danijos nacionalinis tekstilės tyrimų centras, Termplus

Pastaraisiais metais Danijoje vykdėme didelį istorinių tekstilės gaminių ir kostiumų terminų skaitmeninimo projektą. Projektas vadinasi textilnet.dk ir daugiausia vykdomas Den Gamle By (muziejuje po atviru dangumi) Orhuse bei Tekstilės tyrimų centre, glaudžiai bendradarbiaujant su visos šalies tyrėjų darbo grupe. Dauguma jų yra akademinio tinklo „Costume Network“ (www.dragt.dk) nariai, o kai kurie dirba Danijos nacionalinio tyrimų fondo Tekstilės tyrimų centre (CTR) Kopenhagos universitete. Šiame tyrimų centre daugiadalykiais metodais analizuojamos gausios unikalios Danijos tekstilės kolekcijos – ypač audiniai nuo bronzos amžiaus iki šių dienų, lyginant juos su Viduržemio jūros regiono tekstilės radiniais, visų pirma epigrafine ir ikonografine medžiaga. Viduržemio jūros regione išlikusių tekstilės objektų randame retai – išskyrus kelias Egipto vietoves.

Įgyvendindami textilnet.dk projektą, dirbame su Danijos kultūros ir dizaino muziejų kolekcijomis, apimančiomis laikotarpį nuo 1600 m. iki šių dienų, ypač su dviejų tekstilės kuratorių – Ernos Lorenzen ir Ellen Andersen – darbais. Suplanavome klasifikavimo ir registravimo metodų taikymą. Šis pirmasis klasifikavimo modelis ir srities organizavimas sudarė konceptualų pagrindą įvairių muziejų kolekcijoms skaitmeninti.

Tekstilės terminologijos darbas Danijoje yra itin intensyvus, o CTR rengia terminologijos seminarus ir konferencijas, pavyzdžiui, bendradarbiaudamas su Prancūzijoje veikiančiu TOTh – terminologijos ir ontologijos tinklu – tema „Tekstilės terminų verbalinė ir neverbalinė raiška“ (pranešimų rinkinys netrukus pasirodys), taip pat dvi konferencijas apie diachroninį terminologijos darbą nuo bronzos amžiaus iki pirmojo mūsų eros tūkstantmečio.

248 Susanne Lervad Project of Historical Textiles and Terms of Costume – Textilnet.dk

Pirmasis pranešimų rinkinys Tekstilės terminija senovės Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros regione nuo trečiojo iki pirmojo tūkstantmečio pr. Kr. (red. Cécile Michel ir Marie-Louise Nosch, Oxbow Books, Oksfordas, 2010, ISBN 978-1-84217-975-8) yra geriausiai parduodama mūsų centro knyga; kietais viršeliais išleistas tiražas išparduotas – dabar ją galima įsigyti tik minkštais viršeliais. Tai stulbinama sudėtingos temos knygos sėkmė.

Tekstilės tyrimų centro direktorė Marie-Louise Nosch ir aš šiai TOTh pranešimų rinkinių serijai kartu parengėme 2011 m. tekstą apieVerbalines ir neverbalines tekstilės konfigūracijas – diachroninį tyrimą. Kita terminologijos veikla – meistriškumo kursai kandidatams į ES Marie Curie stipendijas; mūsų paraiškų sėkmės rodiklis yra puikus. Šiuo metu centre dirba devyni išskirtiniai tarptautiniai Marie Curie stipendininkai, daugelis jų užsiima terminologija.

Šie mokslininkai – pavyzdžiui, Matteo Vigo, Miguel Angel Andrés-Toledo ir Salvatore Gaspa – visi yra paskelbę straipsnių šia tema gausiuose CTR leidiniuose, ypač 2010 m. bestseleryje Tekstilės terminija.

Bestseleryje Matteo Vigo rašė apie lino terminiją straipsnyje Linas hetitų inventoriuose, o Miguel Angel Andrés-Toledo parengė straipsnį Keletas pastabų apie vedų, avestų ir indo-iraniečių tekstilės terminiją; galiausiai Salvatore Gaspa neseniai parašė apie Tekstilės kalba: tekstilė (ne)verbalinėje komunikacijoje senovės Mesopotamijoje.

Artimiausiais metais CTR plėtos terminologijos tyrimus įvairiomis kryptimis.

Daugiau apie konferenciją galite paskaityti svetainėje ctr.hum.ku.dk, skiltyje „Konferencijos“. 2015 m. numatoma išleisti ir knygos Tekstilės terminija senovės Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros regione nuo I iki I tūkstantmečio pr. Kr. tęsinį.

Tačiau grįžkime prie textilnet.dk. Pirmiausia „Costume Network“ darbo grupė, priklausanti Kultūros agentūrai, skyrė laiko darbo struktūrai parengti ir įvairiems registravimo būdams surinkti iš Danijos dizaino ir kultūros muziejų (pvz., Den Gamle By (muziejaus po atviru dangumi), Danijos dizaino muziejaus ir Danijos nacionalinio muziejaus). Šio projekto rezultatas – klasifikacija, tapusi pagrindu kuriant daugiau terminų bazių įrankyje „Termplus Manager“.

Terminologija | 2014 | 21

249

Kategorijos:

– medžiagos,

– tekstilė,

– gamybos technikos,

– kostiumai ir įvairios jų dalys,

– puošybos sąvokos ir puošybos technikos,

– dažų ir dažymo technikų sąvokos ir

– stilius.

Šis darbas aprašytas 2009 m. Nordterm konferencijos medžiagoje, paskelbtoje svetainėje FORVIR – blogs.cbs.dk/forvir – žinių forume apie viešojo sektoriaus modeliavimą.

Nuo 2004 m. textilnet.dk darbo grupė siekė tikslo, kuris dabar pasiektas gavus dosnų finansavimą ir 1,1 mln. DKK dotaciją iš Danijos kultūros agentūros. Du Den Gamle By (muziejaus po atviru dangumi) darbuotojai peržiūri žinomų tekstilės tyrėjų kolekcijų rodyklių žodžius ir apibrėžtis. Visa tai pateikiama darbo grupės sukurtu formatu.

Nurodome kiekvieno termino kalbą, suformuluojame trumpą apibrėžtį ir pateikiame išsamų paaiškinimą bei prasmingas citatas. Be to, taip pat nurodome laikotarpį, nes terminų reikšmė laikui bėgant kinta.

Kiekvienai sąvokai ir ieškomam terminui skirtas šaltinių skyrius. Duomenų bazėje naudojama MediaWiki, kuri plačiai paplitusi, todėl būsimiems naudotojams gerai pažįstama, ir – kas šiame kontekste beveik svarbiausia – bus atnaujinama.

HOLBERGAS, DIENORAŠČIAI, SENI LAIŠKAI IR KITI TEKSTAI:

Bet kodėl turėtume skaitmeninti tekstilės terminus? Ar visiškai nesvarbu, kuo Holbergas tikėjo savo XVIII a. tekstuose, pavyzdžiui, laiške apie „harnieskensskjørter“? Štai ką apie šiuos projekto žodžius sako Tove Mathiassen iš Den Gamle By (muziejaus po atviru dangumi):

„Ar tai reiškia, kad XVIII a. viduryje moterys rengėsi tarsi šarvais? Mintyse įsivaizduojate amazones su skydu ir kalaviju. Tačiau ne, Holbergo ironiškas komentaras apie pačią madingiausią aprangą visai ne apie tai. Jis apie apatinius drabužius. Apie tokius apatinius, kurie pakeičia kūno formas, kad nesimatytų moters kojų. XVIII a. viduryje buvo madingi platūs pasijoniai, sutvirtinti ovaliais lankais, pavyzdžiui, iš lanksčios medžiagos – ūsų plokštelių. Sijonai apatinę kūno dalį apgaubdavo tarsi palapinė, o didingi šilkiniai suknelių audiniai buvo pakeliami ir formuojami pasijoniu.

250

Susanne Lervad

Project of Historical Textiles and Terms of Costume – Textilnet.dk

Dirbame su textilnet.dk, nes tikime, kad žodžiai yra paveldas, kurį būtina išsaugoti ateities kartoms, kad jos taip pat galėtų pasijuokti iš Holbergo humoro jausmo arba suprasti senovinius tekstus apie savo šeimą ir visa kita, kas susiję su istoriniais kostiumais bei tekstilės terminais.“

Be to, ji priduria:

„...viena iš kasdienių mano, kaip kuratorės, darbo dalių – atsakinėti į klausimus. Genealogai, rašytojai, kiti muziejų specialistai, literatūros istorikai ir visi, kuriems tai gali būti įdomu, dažnai klausia apie įvairių tekstilės ir kostiumų terminų reikšmes. Šiuo metu skaitmeninimas yra labai veiksmingas būdas dalytis žiniomis su daugeliu žmonių, o ne tik su tais, kurie klausia tiesiogiai. Skaitmeninimas gali sudaryti sąlygas įtraukti žinias.“

VARIANTAI

Textilnet.dk antraštiniai žodžiai pateikiami kartu su įvairiais jų variantais. Tas pats terminas arba to paties audinio pavadinimas gali būti rašomas įvairiai. Termino bazės įrašų pavyzdys – „tabby or plain weave“ (danų k.: lærred). Šiam atitikmeniui bus skirti du įrašai, nes tai du skirtingi konceptai – vienas susijęs su audinio pynimu, kitas su gaminiu. Konceptui perteikti neverbaliai ir parodyti, kaip sukuriamas raštas, taip pat bus pateikta schema ar kitas vaizdas, kad nekiltų painiavos tarp kalbų.

Didžiausias iššūkis mūsų darbe buvo aprėpti visus medžiagų variantus.

Keletas konceptų turi 8–10 variantų, ir tokią įvairovę buvo sunku suvaldyti, tačiau ji atsirado dėl intensyvios prekybos tekstile ir jos mainų (pvz., Bielerfelderlærred, Arraslærred, Krefelderlærred ir kt.).

Kitas variantų pavyzdys – pluoštas abaka, kurio textilnet.dk pateikiami tokie variantai:

Abaka, abaca, abacca, abaca mendohamp, siamhamps ir banantrævler.

Kiti variantų pavyzdžiai atspindi istorinę raidą: „giraftrusser“ vėliau tapo „gamacher“ (pvz., „gaiter“) ir „leggings“. Tai trys skirtingi terminai, apytikriai apimantys tą patį konceptą, tačiau vartoti skirtingais laikotarpiais. Buvo sunku nustatyti šaltinius ir žinynus, tačiau dabar kiekvieno įrašo pabaigoje nurodėme šaltinius ir pateikėme išsamią bibliografinę nuorodą.

Terminologija | 2014 | 21

251

Šiuo metu turime tik terminų vikio demonstracinę versiją (prototipą), tačiau tikimės netrukus gauti finansavimą nuolatiniam ir visapusiškam terminų vikiui sukurti.

VAIZDAI IR ŽODŽIAI SUSIETI

Vaizdai ir kitos neverbalinės komunikacijos priemonės padeda mums geriau suprasti dalykus, o textilnet.dk pasitelkia dvigubą skaitmeninimą, pavyzdžiui, skenuoja tekstilės pavyzdžių skaidres, kurias XX a. devintajame dešimtmetyje Danijos archyvuose ir muziejuose dokumentavo menų magistrė Ingeborg Cock Clausen.

Kai kurie vaizdai buvo paskelbti knygoje Textile Samples from Danish Archives and Museums, 1750–1975, kurią 1987 m. išleido leidykla „Borgen“, tačiau daugelis vaizdų anksčiau nebuvo publikuoti.

Textilnet.dk kaupia daugybę įvairių tekstilės terminų. Jau bendradarbiaujame su tyrėjais iš daugelio šalių, tokių kaip Anglija, Prancūzija, Indija ir Norvegija. Textilnet.dk darbo grupė taip pat bendradarbiauja su Danijos kalbos taryba ir Kopenhagos universiteto Kalbos technologijų centru bei jų projektu „DanNet“ – mokslinių tyrimų ir plėtros projektu, skirtu danų kalbos leksinio semantinio žodžių tinklo kūrimui ir patogiai vaizdinei jo pateikimo platformai (cst.hum.ku.dk).

DAUGIAU INFORMACIJOS:

Skaitmeninimo procesas grindžiamas dviejų gerai žinomų ir itin svarbių Danijos tekstilės tyrėjų medžiaga:

• Erna Lorenzen, kurios rankraštinius dokumentus skenuojame svetainėje textilnet.dk, 1959–1979 m. buvo muziejaus „Den Gamle By“ (muziejaus po atviru dangumi) kuratorė ir apgynė daktaro disertaciją People’s Clothing in and around Aarhus in 1975. Ją galima įsigyti muziejaus „Den Gamle By“ (muziejaus po atviru dangumi) parduotuvėje. Skaitykite apie Erną Lorenzen: kvinf. DK./side/1597/BIO/336/origin/70.

• Ellen Andersen buvo Danijos nacionalinio muziejaus kuratorė ir išleido kelis serijos Danish Costumes. The Fashion in Denmark tomus. Skaitykite apie Ellen Andersen: www/KVINFO/page/597/bio/336/origin/170.

NUORODA Į KOSTIUMŲ TINKLO SVETAINĘ:

www.dragtpuljen.dk

http://ctr.hum.ku.dk

252

Susanne Lervad

Project of Historical Textiles and Terms of Costume – Textilnet.dk

SKAITYKITE DAUGIAU APIE TEXTILNET.DK:

http://www.dragt.dk/orddatabase

http://ctr.hum.ku.dk/otherprojects/danishcostumegroup/

http://www.kristeligt-dagblad.dk/artikel/422666%3aDanmark–Hvad-betyder-aal-i-stroemperne

http://www.dragt.dk/assets/PDF-filer/SyddanskUniversitet20nov2008PUB.pdf

Nordterm Proceedings 2009, Copenhagen: Establishing a term base of costume and textile concepts by Susanne Lervad (www.forvir.dk)

Dury P., Lervad S., Nosch M.L. Tekstilės verbalinių ir neverbalinių konfigūracijų diachroninis tyrimas leidinyje „TOTh proceedings 2011“, Annecy.

Gauta 2014-07-05

Susanne Lervad

Danish National Centre for Textile Research, Termplus

Fruebjergvej 3, 2100 Copenhagen, Denmark

E-mail: [email protected]

Terminologija | 2014 | 21

253