223Te minologia | 2015 | 22
Con e enza scien i ica
in e nazionale Le onica e mig azioni cul u ali
SOLVITA LABANAUSKIENĖ
L'is i u o delle lingue Lie u ių
2015 m. asa io 2324 gio ni della Uni e si à le onese La ians kalbos onika un
su engò kasme ica in e nau inę scien i ica con e enza Le- (Jānis endzelīns)
kul ū u mig ācija, dedica a la ių kalbininko Janio endzelyno ins i u as
142osi anni e sa i di nasci a meminė i. P anešimai skai y i la ių, lie u ių,
anglų e usų kalbomis. La elazione della p ima gio na a inopie inė pa e e a
des ina a J. endzelyno 19471950 m. a i i à i ela o. La ių kalbininkė Sa ma
Klia inia (Kļa iņa) (Ryga) accon ò di u o il mondo conosciu o bal is am
ge amus accusinimus igno ando ma xismo šalininko, acadimo Nikolajaus
Ma o scu o noujo kalbos mokslo insegnamen i. D u ie ė (D u ie e) (LU
La ių kalbos ins i u as) supažindino con 2014 m. Ina decisione del La ijos
Respublikos Saeimos 1922 m. La ijos Respublikos Kons i uciją papildy i Į adu
( adinamu P eambule), nel quale išdės y os kons i ucinės e ybės.
Specialis a Onomas ica Oja as Bušas (Ojā s Bušs) (LU La ių kalbos
ins i u as) ha commen a o alcuni dei luoghi le ini (P iekulė, S aicelė, Viliaka)
di o igine. Richa das Baluodis (Riha ds Balodis) e ina a Opmanė (inā a Opmane)
(LU Ins i u o de Ma emá icas e In o má ica) hanno p esen a o conoscenze
su se izi del p op io is i u o di iso se in o ma iche. P anešimą apie
sla iškos kilmės skolinius i eldinius la ių kalboje skai ė igo is Koškinas
(igo s Koškins) (LU Humani a inių mokslų akul e as), nel quale a enzione e a
assegna a onomasiologiniam aspek ui e is o iniams la ių žodynams. Zaiga
ike ė (ike e) (Daugpilio uni e si à) skai ė p anešimą ema Kono azioni
deškinimas kalbo y oje i žodžio bāleliņš [be nelis, dobilėlis S. L komunikacinė
e ė.] Ques a pa ola è olklo inis poe izmas, che nel linguaggio dei media,
usa o sa kas ialmen e, acquisi o menkinamąggio a spal ì. Re e a e au o ė
ha o ni o esempi di con menė u pa ola, che mos ano emozionale
esp essi i à.
224 Sol i a Labanauskienė | In e nazionale con e enza scien i ica
| Le onika i kul ū ų mig acija
Successi amen e il la o o è s a o p osegui o in due seczioni. Nella p ima
seczione più a enzione è s a a dedica a la lexicologia e e minologia. Sand a
Gaigalai ė (Vilniaus uni e si à) nel appo o Lie u ių kalbos p ielinksnis pe i
la ių kalbos p ielinksnio pā e d ės eikšmė p esen ò į a dy ų p ielinksnių
eikšmes, de e mina o da accol a del ma e iale di la o o. Ani os Ruozės
(Roze) (LU La ių kalbos ins i u as) e e a e a issg a denominazione del colo e
g ka kilmė, i p imi case la ių leksikog a iniuose šal iniuose (nuo XVii a.) issuo i,
mos i i a uale lingua dizodyno e a osenos pa boje peculia umai. Sani a
Lazdinia (Lazdiņa) (Rėzeknės aukš oji mokykla), e e ua a socioling is inį
y imą, siekė išsiaiškin i kalbinę si uaciją i a oseną La ijos plg. es ijos
pa ibyje. Aida Čižikai ė nel appo o Laiko aiška azeologijoje, pasi elkdama
Li u ians azeologijos žodyną, apž elgė, come eiškiamas empo
azeologizmais, se in gene ale azeologija ada a e mini di empo, il suo
ėkmei e umano būčiai laike de ini i o ma di e a o pe kel ine. Ma is Bal inis
(Mā is Bal iņš) (Vals ybinės kalbos cen as) pa lò di un deposi o dell'Uni e si à
della Le onia 19191944 anni di i a. Obie i o P anešėjo alu a e come gli
indi idui impegna i nell'educazione uni e si a ia iuscì du an e i p imi 25 anni di
esis enza comple amen e ga an i e p ocesso educa i o, c ea e e miglio a e il
sis ema dei e mini della p op ia a ea. P anešėja da Li uania Albina Aukso iū ė
(Lie u ių kalbos ins i u as) esaminò Te minologijos komisijos da bą dal 1951 m.
ino al 1971 m. ine, quando u is i u a Te minologijos a yba p esso LTSR MA
P ezidium. È s a o so olinea o che anni di a i i à della Commissione
Te minologica è s a o aiu a e ul e io men e iusci a e minologia li uana
ondamen a di ges ione, nusis o ėjo e successi amen e sop a issu e nonché
ul e io men e s iluppa e ques a o ma di la o o e me odica. Sol i a Š eke ho a
(Ven spilio supe io e scuola) pa la a sull'e oluzione del linguaggio giu idico
penale in lui o usų e okiečių eisinės kul ū os e e miniją nella p ima XiX a.
appa si in gio nalis a la iškame Pē e bu gas a īzes (Pe e bu go laik aščiai).
Anos Vulanės (Anna Vulāne) (LU Pedagogikos, psichologijos i meno akul e as) il
appo o è s a o des ina o e minijai didak ikos della lingua la ių. P anešėja
en a izzò iniziėjusi alla ine XX a. signi ica i i cambiamen i del sis ema
educa i o le one e discusse s umen i dida ici e pubblicazioni me odiche
supplemen uusi e mini (pun y inė diskusija, a i i osios pas e, P oppo ca e,
bingo, gy a ė e k .), a cui sono e e icacemen e c ea i o inol u, e non ali
ada i con enu i dida ici. L'ul imo p imo seggio di elazione, che e e a o Dacė
S elė ica-Uošinia (Dace S ele ica-Ošiņa) (LU La ių kalbos ins i u as), e a
pa la o di kalbo y os e miniją come s ilis ikos p iemonę, applica a nella poesia.
225Te minologia | 2015 | 22
An oje sekcijoje Rena ė Silinia-Pinkė (Renā e Siliņa-Piņķe) (LU La ių kalbos
ins i u as) ap a ė leksinius ge manizmus. Essa ha anche a is a o la
s u u a della base di da i c ea a, on i e solle a a qualche a ualias p oblemi.
e cul u a app esen an e della scuola supe io e di economia Jūlija Gab ano a
s a s è bal a usių e la ian linguų yšius, lo o p ospe i a la ians
kalbo y oje. Essa cons a a a, che bal a usių lingua in Le onia è poco
signi ica i a e e e ua o anke a imas mos è, che ispe o con XX a. inizi
della si uazione, gio aneji La ijas ka a menkai bemoka ques a lingua. LU
La ians Language Ins i u e kalbininkė B igi a Bušmanė (Bušmane) p esen ò
sla iškos kilmės kukulių pa adinimus (kliockas e zaci ka bei lo o a ian i) la ių
kalbos a mėse. Viešnia dalla Polonia Malgoža a Os u ka (Małgo za a
Os ówka) (Sla is ikos ins i u us) accon ò su an kapių už ašus La galijos
k aš e (Rėzeknėje e K asla oje), liudijančius esamas cul u e e ling as.
P ensione Li uo os la ians names: g amma ic į o minimas and hei
a ian iškumas LR da i del egis o dei esiden i skai ė Dai a Sinke ičiū ė
(Vilniaus uni e si e as). Secondo essa, i le oni che hanno ci adinanza della
Repubblica di Li uania p incipalmen e da a unaana i dei nomi, che
g amma icamen e in o mi i di e samen e: alcuni hanno galūne consue e al
linguaggio li o enese, esempio, Oska as, Riman as, al i begalūniai nomi, esempio,
Vacla , Zigu d, a e i isc i e e con la ians kalbai būdinga galūne -s, esempio,
Ai a s, Edga s. Ta pinę padė į occupa i nomi con -is, ad esempio, A nis, Janis,
ca a e is ici le i e de an i alla lingua Li uania. LU Ilga Jansonė (Jansone),
di e ice dell'is i u o della lingua la ia, ha accon a o di ques o come nel 1826,
agli ag icol o i o enendo i su name, appa so nedidelė su namžių seman inė
g upelė, cui base cos i uì al a an oponima. Sanda Rapa (LU La ių kalbos
ins i u as), pa lando in me i o deseman izaciją la ių oponimijoje, mini pa i e
isišką deseman izaciją i anseman izaciją. Viešnia da Rėzeknės supe io e
scuola Regionalis ikos mokslo ins i u o eadė p anešimą, dedica o
mol oiakul ū io e mol eiakalbio Le onia ci à Daugpilio kalbiniam XiXXXi a.
immaginidui ( . i. in o mazionii su ci à e abi an i, e en i e p ocessi di e si o ę,
nonché lingbinę si uazione, abili à linguis iche dei ci adini, nonché de e mina e
locali à cul u a s o ia e si uazione sociale ed economica) discu e e. Bea isė
Reidzanė (Bea ise Reidzāne) dal LU Li e a ū os, olklo o e a e ins i u o
p esen ò un esame, al quale scel a la app esen azione del lupko e lokio nei
liaudies canin, enendo con o del a o che ques o sono populia ūs pe sonaggi in
u e cogniniškie lingue eu opos. An ąją gio na a della con e enza iniziò ie a
Fybiga (Fībiga) (Rygos klassikinė gimnazija). Lei se icè medicina lingua e sua
s iluppoà Anno nella G ecia. secondo lei, es ius ema medicina può conside a si an ica del mondo
226 Sol i a Labanauskienė | In e nazionale con e enza scien i ica es i
| Le onika i kul ū ų mig acija
scien i ici (se li con on iamo, diciamo, con es i poe ici o epis ici). Esa amen e
in lo o i o a a conce i di, che in segui o di enne mode na medicina e mini di
base. Temą apie medicinos e miniją ęsė Palmi a Zemle ičiū ė (Is i u o della
lingua Li u ių). Lei spezzgò il p imo Li u išką pe iodinio pubblicino medico,
appa žiusį solo XX a. p imo decenme o. Pasakėjos, i is a Medicina e na a
ašiusių Li u ians gydy ojų en uziazmo e pasiš en imas, cu azionesi del p op io
p o essione lingua g ynumu e lie u iškumu, gy osios kalbos come p incipale
on e della e minologia sollelimas nūdienos medicinos e minologijos dipenden i
po ebbe o esse e g azzu e siek inas esempio. B oniaus Maskuliūno (Šiaulių
uni e si e as) nel appo o discussa l'uso di balsių diak i inių ženklų in uno dei
maggio i XVi a. lie u iškų leidinių 1600 m. appa giuso nella soinnamosa Jokūbo
Mo kūno Pos ilėje. Ques o polkų e o ma o Mikalojaus Rėjaus pomokslų
collezione aduzione in Li uanei lingua. Reziumuodamas scienzia o e da a
conclusione, che u i i discussiamiei sc i men J. Mo kūno Pos ilėje u ilizza i
abbas anza nenuoseklamen e e spo adiamen e. J. Mo kūnas p incipalmen e leido
lenkiškas lib i, e lie u išką eikiausiai eslei o solo qui discussiamo, aigi ques o
può esse e una delle Pos ilės sc i ybos nenuoseklumo agioni. P essoazione sulla
one ica (La ių i lie u ių mono ongų klasi ikacija) skai ė Ju gi a Ja osla ienė
(Lie u ių kalbos ins i u as) e Ju is G igo je as (G igo je s) (LU La ių kalbos
ins i u as). Jų žodžiais a ian , discussiamo a i au o ių p opos i acus ici
pa ame i, che engono u ilizza i dis in i a agli acus ici segni pe de ini e,
pa agonando lo o a osenos uni e sali à non solo lie u ių e la ių, ma e al i
linguų oci pe classi ica e. inesė ind ičanė (inese ind ičāne) e Joli a
U bana ičienė (Lie u ių kalbos ins i u as) accon a ono sulla ca a e is ica
spe ale degli espls amųjų p iebalsių. Ques o s udio, dicono lo o, è
no a o iškas, pe ché sono pa agona i da i dell'analisi spe ale dei sp s ammi
dei p iebalsi dei linguaggi le onski e li uanici, u ilizzando la s essa,
p eceden emen e con en a, me odikà.
Popie ina pa e della con e enza ha inizia o Ma is (Mā is) Kūlis (LU Ins i u o
Filoso ijas e sociologijos). Egli p esen ò i aliano iloso o, e o ico
Giamba is o Vico idėjas, a i iancias all in luenza della lingua soomeni, ci il à,
S a o. ie a elsbe ga (La ijos uni e si e as), Sand a Kalninia (Kalniņa)
(Ven spilio aka inė idu inė mokykla) e Lau a Ri enbe ga (Ryga) ap a ė
šiuolaikinę są okų kalbinė aplinka i aplinkos kalba in e p e aciją. And is
Hi šas (Hi šs) (LU Filoso ijos i sociologijos ins i u as) s a s ė, ką eiškė
kalba Te ba os pe sonalis ų me a izikoje. Maijas B ėdės (B ēde) (LU
Humani a inių mokslų akul e as) la elazione è s a a dedica a agli elemen i linguis ici,
227Te minology | 2015 | 22 nusakan iemi ne ik umą, spėjimą (pa yପରି, egis,
manau). isanalizza a a i ma e iali di disco si, la ela ice cons a a a, che
ques o è insepa abile pa e pokalbių, i elan e non solo la dubbia
dell'o a o e, ma e p on amen e la įp o į.
Dopo la pausa del ca è nei appo i sono s a i esamina i le ques ioni di
lexicog a ia e le e a u a. San a Je anė (Jē āne) (LU La ių kalbos ins i u as) si
è in e essėjosi ino adesso meno s udiinė ai aspe i della s u u a ocynų.
Re e a e s isi a e non solo adizionali mak oi mik os ak ū as, ma e minima
megas uk ū a (angl. megas uc u e), hipe s uk ū a (angl. hype s uc u e),
access s uc u es (angl. access s uc u es), ad essa imo s u u a (angl.
add essing s uc u es), s u u a disposizione in o mazioni (angl. da a
dis ibu ion s uc u e) e k . Mykolo Miežinio
Lie u iszkai-la iszkai-lenkiszkai- usiszko e odyno lie u iškus e la iškus
sinonimini e a iinius nomi delle pian e pa lò Sol i a Labanauskienė (Lie u ių kalbos
ins i u as). Lei i elò che o a e Li u iche nomi di pian e papli è sia alš aičių, sia
žemaičių a mėse, ad, ma y , nomi di pian e M. Miežinis inko da gy osios kalbos,
la o ando in a ie Li uania e Le onia loco ėse. As ake ičienė (Lie u ių kalbos
ins i u as) g ildeno le e a u a gene i di gene i e ope e di specie denomininimi
19181940 m. li e ians li e a u ū os mokslo da buose. Ty ėja ap a ė a puka iu
(nep iklausomos Lie u os laikmečiu) lie u iškai išleis ose li e a ū os eo ijos,
lie u ių li e a ū os is o ijos, isuo inės i užsienio li e a ū os is o ijos knygose
a o us ienažodžius li e a ū os žan ų i kū inių ūšių pa adinimus. La
chiusa ais epo della con e enza Reginas K ašy ės (Šiaulių uni e si e as) è
s a a dedica a al lib o di Anos Saksės (Anna Sakse) della sc i ice le oni
e sione lie u iškai. Lei a i ò a enzione alle co ispondmenis e peculia i à della
lingua, adcciando la ians le e a iines a ole in Li u ians lingua.
LU La ių kalbos ins i u o di ek o ė i. Jansonė su J. endzelyną pa la a
come su scienzia o e, che si occupa a della scienza lingua, la sua sis ema.
To pe segui e ole a anche a ogni pa ecipan e della con e enza. Ques a
con e enza p esen azioni collezione esi è pubblica a online.
Rice u a 2015-08-14
Sol i a Labanauskienė
L'is i u o delle lingue Lie u ių
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
e. paš as [email p o ec ed]
