Terminologija / Terminology

2025, vol. 32, pp. 1–21

Contents link / Turinìo nuoroda

ISSN 2669–2198 (online / elektroninis)

VENGRIJOS TEISINĖS IR ADMINISTRACINĖS KALBOS BŪKLĖ IR TERMINIJA¹

Vengrų teisinės ir administracinės kalbos statusas bei terminija

ÁGOTA FÓRIS

Károli Gáspár Vengrijos reformatų bažnyčios universitetas, Vengrija

El. paštas: [email protected]

ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-7599-0323

Tyrimų sritys: taikomoji kalbotyra, terminologija, profesinė komunikacija.

ÁDÁM RIXER

Károli Gáspár Vengrijos reformatų bažnyčios universitetas, Vengrija

El. paštas: [email protected]

ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-6945-0312

Tyrimų sritys: jurisprudencija, administracinė teisė.

https://doi.org/10.35321/term32-03

SANTRAUKA

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti vengrų teisinę ir administracinę kalbą bei terminiją, įskaitant akademinių publikacijų, aukštojo mokslo ir teisės aktų kalbą. Be to, straipsnyje pateikiamas planuojamos vengrų terminologijos strategijos metmenys, aptariama vengrų teisinės ir administracinės kalbos terminijos padėtis ir būklė. Tyrimo metodas – paskelbtais straipsniais ir projekto metu vykusiomis diskusijomis pagrįsta apžvalga ir vertinimas. Siūlome, kad, vadovaujantis techniniais standartais ir terminologijos rekomendacijomis, terminija būtų skelbiama atvirose terminologijos duomenų bazėse, nes jos yra svarbios priemonės, padedančios skatinti nacionalinį terminijos derinimą. Visų pirma būtų būtina teisinės ir administracinės terminologijos strategiją susieti su bendrąja vengrų terminologijos strategija. Kadangi mokslo kalba Vengrijoje yra dvikalbė – vengrų ir anglų,

¹Šį tyrimą parėmė 2022–2024 m. Vengrijos reformatų bažnyčios Károli Gáspár universiteto Teisės fakulteto vykdytas projektas „Ar Vengrijoje reikia teisinės ir administracinės kalbos reformos? Teisinės ir administracinės kalbos terminologijos strategijos kūrimas“.

Autorių teisės © 2025 Ágota Fóris ir Ádám Rixer. Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis atvirosios prieigos straipsnis platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, kurios leidžia neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kurioje laikmenoje, jei nurodomi autorius ir šaltinis. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį.

Gauta: / Gauta: 2025-09-19. Priimta: / Priimta: 2025-10-14.

1

siūlome teisės ir administravimo fakultetams bei universitetams parengti abi kalbas apimančią terminologijos strategiją ir pereiti prie papildomojo dvikalbiškumo.

RAKTAŽODŽIAI: kalbos politika ir planavimas, terminologijos strategija, vengrų terminologijos strategija, teisinė ir administracinė kalba, aiški komunikacija.

ANOTACIJA

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti vengrų teisinę ir administracinę kalbą bei terminologiją, įskaitant mokslinių publikacijų, aukštojo mokslo ir teisės aktų kalbą. Be to, straipsnyje pristatomi planuojamos vengrų terminologijos strategijos apmatai ir vengrų teisinės bei administracinės kalbos terminijos statusas ir būklė.

Tyrimo metodas – apžvalga ir vertinimas, grindžiami publikuotais straipsniais ir diskusijomis projekto kontekste. Remiantis techniniais standartais ir terminologinėmis rekomendacijomis, terminus siūloma skelbti atvirose terminų duomenų bazėse, nes šios bazės yra svarbus įrankis, skatinantis derinti terminiją nacionaliniu mastu. Ypač svarbu susieti teisinės ir administracinės terminologijos strategiją su bendrąja vengrų terminologijos strategija. Kadangi mokslo kalba Vengrijoje yra dvikalbė – vengrų ir anglų kalbos, siūloma parengti abi kalbas apimančią terminologijos strategiją teisės ir administravimo fakultetams bei universitetams ir pereiti prie papildomos dvikalbystės modelio.

ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos politika ir planavimas, terminologijos strategija, vengrų terminologijos strategija, teisinė ir administracinė kalba, aiški komunikacija.

ĮVADAS

2022–2024 m. buvo vykdomas dvejų metų trukmės mokslinių tyrimų projektas, kurio tikslas – ištirti ir apibrėžti Vengrijos teisinės ir administracinės kalbos bei terminijos statuso ir korpuso ypatumus (Rixer 2023). Šiame straipsnyje pirmiausia pristatoma terminologijos politika, grindžiama atitinkamomis gairėmis, taip pat apžvelgiamos Vengrijos terminologijos strategijos kūrimo prielaidos. Toliau aptariami straipsnio tikslas ir metodika. Rezultatams skirtame skyriuje nagrinėjamas Vengrijos teisinės ir administracinės kalbos statusas ir jos vartojimas aukštajame moksle, moksliniuose tyrimuose bei teisėkūroje. Kitame skyriuje apžvelgiama, kaip buvo skatinama vartoti paprastą kalbą ir gerinti komunikaciją, o tada pristatomi veiksmai, kurių imtasi siekiant padaryti teisinę ir administracinę terminiją prieinamesnę.

LANGUAGE POLICY AND PLANNING, AND TERMINOLOGY POLICY

The term language planning was introduced by Haugen (1959). Later, Kloss (1969) distinguished between status planning and corpus planning as hyponyms of language planning. Status planning refers to the social and legal status of a language and its functions, whereas corpus planning is concerned with the formal changes in a language (lexis, spelling, etc.). Planning involves first of all an assessment of the communication problems that require corpus planning, the strategies to overcome these difficulties and the tasks that need to be solved at the national or international level. According to Tolcsvai Nagy (2005: 233), although the development of language planning itself came from several directions, its principles have always included both status and corpus planning. The different language planning trends have built on different historical traditions and methodologies, including the practice of traditional language cultivation (see Nekvapil 2008) and the codification

2

XIX a. veikla. Gazzola ir kt. pažymi, kad kalbos politikos ir planavimo (LPP) rūšių yra daug, o LPP kartu yra ir procesas, ir rezultatas. Politikos ciklo etapai yra „(1) kalbinės problemos atsiradimas, (2) darbotvarkės sudarymas, (3) politikos formavimas ir priėmimas, (4) įgyvendinimas ir (5) atliktų darbų bei pasiektų rezultatų vertinimas“ (Gazzola ir kt. 2024: 4).

Bendrieji kalbos planavimo klausimai buvo išplėsti į specialiosios paskirties kalbų (LSP) ir gimtosios kalbos terminijos sritis. UNESCO parengtose Terminologijos politikos gairėse (Infoterm 2005) atskiriamas bendrasis kalbos planavimas nuo specialiojo kalbos planavimo. Terminologijos politikos gairėse pabrėžiama, kad kalba atlieka svarbų vaidmenį kuriant žiniomis grindžiamą visuomenę ir palaikant jos veikimą, taip pat mažinant skaitmeninę atskirtį. Skaitmeninė atskirtis pasireiškia „kartu su nevienodomis galimybėmis naudotis informacija ir žiniomis, o tai savo ruožtu susiję su nevienodomis kalbinės prieigos galimybėmis“ (Infoterm 2005: V); „netinkama terminija yra vienas iš pagrindinių kalbinės prieigos nelygybės veiksnių, dėl kurio „funkcinis neraštingumas“ trukdo gauti informaciją ir naudotis kompiuteriais“ (Infoterm 2005: V).

PAGRINDINĖ INFORMACIJA – VENGRIJOS TERMINOLOGIJOS STRATEGIJOS PLĖTRA

Jau kelis dešimtmečius įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiama terminologijos svarba daugiakalbystei, kultūrinės įvairovės išsaugojimui ir visuotinei prieigai prie informacijos bei žinių. Bendrieji terminologijos strategijos principai tarptautiniuose dokumentuose pirmą kartą paskelbti 2000-aisiais. Remiantis UNESCO gairėmis (Infoterm 2005), terminologijos politika – tai formalizuotų strategijų visuma, skirta sprendimams ir tikslams koordinuoti ir (arba) tam tikros socialinės grupės (pvz., konkrečios kalbinės bendruomenės) ar valstybės terminijai koordinuoti.

„Nacionalinė terminologijos politika – tai valstybės politinių sprendimų priėmimo lygmeniu arba daugiau ar mažiau autonomiškoje kalbinėje bendruomenėje suformuluota viešoji strategija <...>, kuria siekiama įvairiais tikslais plėtoti arba reguliuoti besiformuojančias ir jau egzistuojančias terminijas“ (Infoterm 2005: 4).

Pagal atitinkamą standartą, terminologijos politika yra „principų ir strategijų visuma, kuria remiamasi kuriant ir reguliuojant konkrečios kalbos (-ų) arba srities (-ių) terminiją“ (ISO 29383:2020).

Kuriant bendrąją Vengrijos terminologijos strategiją, kaip pradinis pagrindas buvo pasitelktos UNESCO gairės (Infoterm 2005) ir ISO standartas ISO 29383:2020 Terminologijos politika. Kūrimas ir įgyvendinimas. Standarte pateikiamos bendrosios gairės, tačiau, kaip nurodoma jo pratarmėje, iš tiesų nėra dviejų visiškai vienodų situacijų, todėl kiekvienos valstybės ar organizacijos terminologijos strategija neišvengiamai yra savita. Nacionaliniu lygmeniu terminologijos politika paprastai įtvirtinama teisiniame dokumente arba

3

informacijos strategija, o mažesnėse organizacijose ji paprastai pateikiama kaip darbo eigos ir pagalbinių technologijų naudojimo gairės, dažnai nevartojant žodžio terminologija. Remiantis UNESCO gairėmis ir įvairių šalių praktika, 2018 m. pasiūlyta parengti Vengrijos nacionalinę terminologijos strategiją. Mokslinių institutų ir organizacijų iš Vengrijos bei užsienio atstovai dalyvavo kaip kviestiniai pranešėjai konferencijoje, surengtoje siekiant padėti tam pagrindus. Konferencijos organizatoriai ir pranešėjai kartu siekė bendradarbiauti, parengti strategiją ir susitarti dėl principų, kurie leistų sukurti Vengrijos terminologijos strategiją ir ją paskelbti (Fóris, Bölcskei 2019b). Šiame tome autoriai-redaktoriai suformulavo rekomendacijas, kaip parengti Vengrijos terminologijos strategiją. Jos yra šios:

– „Paskelbti vidutinės trukmės (4–10 metų) strateginį planą, vadinamąją „Žaliąją knygą“, kuri paskatintų diskusiją ir padėtų parengti dokumentą apie terminologijos strategijos planus. Pagal Vyriausybės administravimo strateginio valdymo 38 skirsnį, nustatytą Vyriausybės nutarime Nr. 38/2012 (III. 12.), Žaliojoje knygoje atkreipiamas dėmesys į svarbiausius neišspręstus terminologijos, kaip politikos srities, klausimus ir inicijuojama, kad suinteresuotos institucijos juos spręstų vykdydamos Vyriausybės strateginę kontrolę.

– Parengti vadinamąjį terminologijos strategijos projektą.

– Sudaryti terminologijos strategijos patariamąją tarybą.

– Remiantis atsiliepimais, gautais rengiant ir paskelbus terminologijos strategijos projektą, užbaigti rengti išsamų terminologijos strategijos planą ir programą.

– Įsteigti Vengrijos nacionalinį terminologijos portalą.

– Suprojektuoti Vengrijos nacionalinę terminologijos duomenų bazę ir parengti jos išlaidų planą, materialinių bei žmogiškųjų išteklių poreikių aprašą“ (Fóris, Bölcskei 2019a: 18).

Po kelerių metų, vadovaujantis šiomis rekomendacijomis, HUN-REN Vengrijos kalbotyros tyrimų centras² jau buvo gavęs dvi šios srities dotacijas ir paskelbė Žaliąją knygą (Prószéky et al. 2023; www.nytud.hu), kurioje pateikiami Vengrijos terminologų strateginiai terminologijos tyrimai. Žaliąją knygą sudaro keturios dalys: 1. Bendrieji terminologijos strategijos klausimai; 2. Konkretūs terminologijos strategijos klausimai; 3. Standartai ir rašyba; 4. Bibliografija. IV dalyje, knygos pabaigoje, paskelbta atrinkta terminologijos strategijos bibliografija – literatūros rinkinys, kuriame daugiausia dėmesio skiriama bendriesiems terminologijos strategijos principams ir metodams, suskirstytas pagal šias keturias temas: terminologijos strategijos principai; terminologijos duomenų bazių projektavimas; nacionalinės viešosios terminologijos duomenų bazės ir portalai Europoje bei svarbiausios tarptautinės terminologijos duomenų bazės; viešai prieinamos kalbų duomenų bazės, kuriose yra vengriškų terminų –

² Nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d.: ELTE Kalbotyros tyrimų centras.

4

prieinamumo duomenys, charakteristikos (Fóris et al. 2023; apie vengrų kalbos korpusus ir duomenų bazes, nacionalinius bei Europos projektus žr. knygą, kurioje apibendrinami rezultatai, pasiekti vadovaujant Tamásui Váradiui (Dodé, Ludányi 2021)).

Although Gazzola et al. (2024: 1) locate “language policy and planning first and foremost as a responsibility of governments (at the national, regional, local, and potentially international level) and relevant bodies across all areas of public policy”, in Hungary, a comprehensive, explicit language policy prepared by the government does not exist yet. However, in our view, a public body such as the Hungarian Academy of Sciences (www.mta.hu) – in continuous cooperation with the relevant sectors, universities and terminology organizations³ – could be suitable to manage it.

Kitos rekomendacijos, pavyzdžiui, nacionalinės terminologijos duomenų bazės ir portalo sukūrimas, buvo įgyvendintos pagal Vengrijos nacionalinę terminologijos strategiją, kuria siekta sukurti Vengrijos nacionalinę terminologijos duomenų bazę ir terminologijos portalą (Fóris 2024a; ankstesnių metų publikacijos šia tema surinktos į knygą: Fóris 2025).

TIKSLAS IR METODOLOGIJA

Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti Vengrijos teisės ir administracinę kalbą bei terminologiją, įskaitant vartojamą akademinėse publikacijose, aukštajame moksle ir teisės aktuose. Apžvalga pagrįsta dvejus metus, 2022–2024 m., vykdyto mokslinių tyrimų projekto rezultatais.

Tyrime taikoma atvejo analizės metodologija, leidžianti išsamiai išanalizuoti nagrinėjamą dalyką realiame kontekste. Rezultatų apžvalga ir apibendrinimas apima išsamų iš įvairių šaltinių surinktų duomenų pristatymą, jų analizę siekiant nustatyti pagrindines temas ir dėsningumus bei šių išvadų sintezę į detalų aprašymą. Analizė grindžiama projekto metu paskelbtais straipsniais ir vykusiomis diskusijomis, taip pat teisės ir administracinės kalbos bei terminologijos literatūra, akademinėmis ir profesinėmis interneto svetainėmis bei monografijomis (ankstesnių tyrimų sintezė ir analizė).

VENGRIJOS TEISĖS IR ADMINISTRACINĖS KALBOS BŪKLĖ

Teisės ir administracinė kalba aukštajame moksle

Nors plačiai pripažįstama, kad teisė ir kalba yra neatsiejamai susijusios (pvz., Karpen, Xanthaki 2017; Tiersma, Solan 2021; Biel, Kockaert 2023; Engberg 2023; Drinóczi et al. 2025), o teisė įgyvendinama pasitelkiant kalbą, verta pažymėti, kad Vengrijos

³ Pavyzdžiui, Vengrijos terminologijos taryba, MaTT, www.matt.hu.

5

Universitetai retai siūlo kursus, skirtus teisinei kalbai ar komunikacijai. Kitame skyriuje aptariami keli teisės studijų ypatumai.

Vengrų kalba yra dėstomoji kalba aštuoniuose teisės fakultetuose ir Ludovikos viešųjų paslaugų universitete Vengrijos aukštojo mokslo sistemoje. Viena vertus, aukštojoje mokykloje pradėta aptarti kalbos ir teisės tema, išleista knygų apie teisę ir literatūrą, visuose teisės fakultetuose vengrų kalba pradėti dėstyti kursai (Rixer 2012): pavyzdžiui, nuo 2017 m. Eötvös Loránd universiteto Teisės fakultete Budapešte (ELTE) vyksta kursas „Teisė ir literatūra“, o nuo 2019 m. – Károli Gáspár universiteto Teisės fakultete (KRE) (žr. Fekete 2018). ELTE Teisės fakultetas jau keletą metų universiteto radijuje rengia tinklalaidę „Teisė ir literatūra“. Daugėja studentams skirtų teisminių debatų konkursų (Rixer 2024) vengrų ir anglų kalbomis; šie konkursai greitai išpopuliarėjo tarp studentų.

Kita vertus, tik keturiuose iš aštuonių Vengrijos teisės fakultetų į studijų programą įtraukti retorikos arba teisinės komunikacijos kursai. Pavyzdžiui, Miskolco universiteto Teisės fakultete „Teisinis argumentavimas ir komunikacija“ yra privalomas kursas; taip pat privalomi kursai yra „Teisinis argumentavimas ir teisinė retorika“ Pázmány Péter katalikiškojo universiteto Teisės fakultete ir „Teisinė komunikacija“ Pécso universiteto Teisės fakultete. Teisės mokyklose nėra specialių kalbotyros ar terminologijos kursų, nors lingvistinė analizė yra vienas iš pagrindinių teisės darbo įgūdžių. Vienas esminių teisės ir kalbos santykio aspektų (be to, kad visi teisės aktai išreiškiami kalba) yra tai, jog pirmasis teisės aktų ir individualių sprendimų aiškinimo žingsnis visada yra vadinamasis gramatinis aiškinimas: teisės aktų ir individualių sprendimų žodžių, posakių, sąvokų ir frazių analizė pagal gramatikos taisykles ir semantiką, taip pat jų palyginimas su vertinamos konkrečios bylos istoriniais faktais. Kyla klausimas: jei lingvistinė analizė ir teisinė terminija yra tokia svarbi teisės profesijos dalis, ar nereikėtų universitetinėse teisės studijose dėstyti teisinės ir administracinės specialiosios kalbos (LSP) arba teisinės terminologijos kaip atskiro dalyko? Vengrijoje tokių pavyzdžių nematome: atitinkamos žinios tradiciškai „išsklaidytos“ tarp įvairių dalykų (teisės įvado, teisės istorijos, teisinės komunikacijos, teisėkūros teorijos ir įvairių teisės šakų dogminių žinių) (pvz., Drinóczi, Novák 2015). Vis dėlto keli autoriai aiškią ir prieinamą komunikaciją laiko etikos reikalavimu, todėl ji įtraukiama į teisės studijų etikos kursų programas (Tóth 2017; Németh 2022).

Vengrijos teisės fakultetuose teisėkūros žinios paprastai dėstomos per pagrindinius teisės kursus (pvz., teisės įvado, konstitucinės teisės), tačiau tai tėra viena iš daugelio šių kursų temų, o kalbinis kontekstas taip pat labai ribotas. Tai pripažindama, dauguma institucijų siūlo Įstatymų leidybos studijų (Jogalkotástan, pvz., KRE Teisės fakultete) arba Įstatymų leidybos teorijos (Törvényhozástan, pvz., Pécso universiteto Teisės fakultete) kursus kaip privalomuosius arba pasirenkamuosius dalykus, kuriuose plačiau aptariami ir kalbiniai klausimai bei kontekstai.

6

(Pécso) kaip privalomuosius arba pasirenkamuosius dalykus, kuriuose plačiau aptariami ir kalbiniai klausimai bei kontekstai. Išsamesni kursai siūlomi kaip teisės studijas baigusiems asmenims skirti antrosios pakopos mokymo programų kursai (szakjogász szakirányú továbbképzés): Pázmány Péter katalikiškojo universiteto Teisės fakultetas vengrų kalba siūlo tolesnius mokymus Viešosios tarnybos reguliavimo ir kodifikavimo srityje (közszolgálati szabályozási és kodifikációs szakjogász szakirányú továbbképzés), o 2024 m. Győro Széchenyi István universitetas pradėjo Teisės ir valdymo antrosios pakopos mokymo programą anglų kalba. Tarp akredituotų antrosios pakopos mokymo programų anksčiau buvo specializuota vengrų kalba dėstoma Vietos lygmens teisės aktų rengimo mokymo programa (helyi jogszabály-szerkesztő szakjogász szakirányú továbbképzés), kuri jau kurį laiką nebesiūloma.

Viešojo administravimo aukštosiose studijose (Ludovikos viešųjų paslaugų universiteto Viešojo valdymo fakultete) teisėkūros klausimai pabrėžiami privalomajame pagrindiniame dalyke (Szabályozás és kodifikáció, angliškai: Regulation and Codification), tačiau net ir šiame dalyke kalbos daliai skiriama nedaug dėmesio.

Apskritai galima teigti, kad vengrų teisinės ir administracinės kalbos mokymas nėra Vengrijos teisininkų ir viešojo administravimo specialistų rengimo prioritetas. Vengrų teisinės ir administracinės kalbos padėčiai taip pat didelę įtaką daro tai, kad iš dalies dėl ERASMUS bendradarbiavimo programų ir Stipendium Hungaricum stipendijų, o iš dalies dėl numanomos vyriausybės ir universitetų kalbos strategijos teisės ir administravimo fakultetuose daugėja anglų kalba siūlomų kursų (rečiau – vokiečių ir prancūzų kalbomis); per pastarąjį dešimtmetį taip pat gerokai padaugėjo angliškų antrosios pakopos mokymo programų ir doktorantūros kursų. Devyni Vengrijos universitetai turi teisės doktorantūros mokyklas, o vienas universitetas – viešojo administravimo doktorantūros mokyklą (www.doktori.hu). Oficialiai daugumoje jų dėstoma vengrų kalba, tačiau iš doktorantų paprastai tikimasi gebėjimo publikuoti anglų kalba; be to, galima (ir praktiškai įprasta) rašyti disertacijas ir lankyti užsiėmimus anglų kalba. (Vienas iš šių universitetų yra Andrássy Gyula universitetas, kuriame dėstoma vokiečių kalba.) Todėl greta vengrų kalbos anglų kalba tapo svarbi ir akademiniame rašyme, ir teisėkūroje. Daugelyje Vengrijos universitetų ji taip pat tampa dėstomąja kalba – taikomas mokymas anglų kalba (English Medium Instruction, EMI).

Teisinė ir administracinė kalba moksliniuose tyrimuose ir publikacijose

Pastaruoju metu akademiniuose tyrimuose įvyko reikšmingų pokyčių, turinčių įtakos teisinės kalbos statusui ir vartojimui. Prieš dešimtmetį buvo nesunku sudaryti tam tikrų teisės sričių ir temų studijų bei monografijų, kurias vengrų autoriai parašė užsienio kalbomis, sąrašą (Rixer 2013). Šiandien publikavimas anglų kalba ir tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje tapo įprastu reiškiniu. Anglų kalba išleista keletas vadovėlių, vienas jų skirtas Vengrijos viešojo administravimo reformai nuo 2010 m. pagal „Magyary“

7

Zoltán Public Administration Development Program (Patyi, Rixer 2014). In the case of publications written in a foreign language, even basic terms and concepts (e.g. the use of the term közigazgatási eljárásjogi ügyfél, ‘party to an administrative authority procedure’) require a special explanation.

Publikacijos anglų kalba gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant nuosekliau vartoti anglų kalbą Vengrijos akademinėje aplinkoje ir angliškai aprašyti Vengrijos teisinės ir administracinės kalbos terminiją bei sąvokų sistemą. Rixer (2013: 7) jau prieš dešimtmetį pažymėjo, kad anglų kalba Vengrijoje perėmė buvusių tarpininkavimo kalbų – lotynų, vokiečių ir rusų – vaidmenį: ja ne tik suprantamos kaimyninės tautos, bet ji vartojama ir įvairiose mokslo srityse bei akademinėse disciplinose, įskaitant teisę ir viešąjį administravimą (nors, žinoma, ji vis dar nėra vienintelė). Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad angliškose publikacijose dažnai trūksta terminologinio ir sąvokinio nuoseklumo ir kad reikėtų vengrų ir anglų kalbų viešosios teisės bei administravimo žodyno. Jis pabrėžė būtinybę plėtoti Vengrijos administracinės teisės doktriną, nes nuoseklus, aiškus ir skaidrus administracinės (teisinės) terminijos vartojimas yra būtina sąlyga siekiant aktyviau įsitraukti į tarptautinę valdymo literatūrą (Rixer 2013: 21–22). Šiuolaikiniame diskurse pabrėžta teisinės terminijos duomenų bazės būtinybė, nes ji leidžia atsisakyti žodyno.

Šiandien, atsižvelgdami į terminologijos strategijos rekomendacijas ir pritardami Drinóczi ir Novák (2015) nuomonei, darome išvadą, kad administracinėje teisėje būtina derinti terminiją ir sąvokas. Pirmiausia reikia sukurti terminijos duomenų bazę ir paskelbti vengriškus administracinės teisės terminus, sąvokas bei jų sąsajų tinklą, pateikiant angliškus atitikmenis. Terminijos duomenų bazės yra svarbios priemonės, padedančios užtikrinti nacionalinį terminijos derinimą ir operatyviai bei nuosekliai skelbti naujai priimtus terminus.

Šiandien Vengrijos mokslų akademija ir Vengrijos universitetai publikavimą anglų kalba laiko svarbiausiu, o iš įvairių akademinės karjeros reikalavimų publikacijos ir citatos anglų kalba vertinamos labiau nei vengrų kalba. Kyla klausimas: kokį poveikį šis pokytis turės vengrų teisinės ir administracinės kalbos vartojimui, nepaisant jo teikiamų profesinių pranašumų ir tarptautinės naudos? Šiuo metu atrodo, kad akademinėje aplinkoje teisinė ir administracinė kalba jau vartojama dviem kalbomis – vengrų ir anglų. Tačiau ar teisėkūros, administravimo ir valdymo kalba jau tapo dvikalbė – vengrų ir anglų?

Vengrijos mokslų akademija taip pat pripažino šią padėtį. Nuo įkūrimo 1825 m. viena svarbiausių jos misijų buvo skatinti vengrų kalbos vartojimą. 2023 m. Akademija pradėjo viešą internetinę diskusiją apie vengrų kalbą kaip mokslo kalbą. Pagrindinės diskusijos išvados paskelbtos Akademijos interneto svetainėje: Akademija ir toliau laiko vengrų kalbos vartojimą profesiniais tikslais

8

vengrų kalbos vartojimą specialiesiems tikslams laiko nacionalinės strateginės svarbos klausimu; remia dvikalbį vengrų ir anglų kalbų vartojimą moksle, t. y. mokslinį dvikalbystės modelį; pirmenybę teikia vengrų kalbos rėmimui skaitmeninėmis priemonėmis; taip pat pabrėžia anglų kalbos svarbą moksluose (MTAMN). Tačiau kai kurie vengrų kalbininkai teigia, kad iš tiesų Akademija mažai daro, kad paremtų vengrų kalbos vartojimą kaip mokslinę ir akademinę kalbą (Ferenc 2018; Kontra 2025). Kitaip tariant, perėjimas prie dvikalbystės, regis, skatina atimamosios, o ne pridedamosios dvikalbystės modelį, nors pastarasis būtų tinkamesnis (žr. Lambert 1981; Phillipson 2003; Kontra 2025).

Teisinė ir administracinė kalba teisės aktuose

Kintančios aplinkybės stiprina, o kai kuriais atvejais net paverčia neišvengiamu reikalavimo užtikrinti normų aiškumą vengrų teisinėje ir administracinėje kalboje vykdymą, t. y. siekį, kad norminiai ir konkretūs teisės aktai būtų kuo suprantamesni, paprastesni ir skaidresni.

Didėjantys reikalavimai ir lūkesčiai šiuo požiūriu galbūt susiję su tuo, kad teisės normų neaiškumas tapo ne tik nepatogumų šaltiniu, bet ir šiuolaikinės rinkos ekonomikos bei dalyvaujamosios masinės demokratijos plėtros kliūtimi ir grėsme. Tikrasis teisinių tekstų prieinamumas yra būtina (išankstinė) sąlyga daugeliui pagrindinių teisių įgyvendinti, o teisės šaltinių prieinamumas taip pat yra konstitucinis imperatyvas. Vis dėlto nėra sutarimo, kaip prieinamumą nustatyti reikalavimais ar reglamentuoti, vertinti ir užtikrinti, taip gerinant prieigą prie tekstų.

Vengrijos teisingumo ir teisėsaugos ministro dekretu 61/2009. (XII. 14.) dėl teisės aktų rengimo nustatyta, kad teisės aktų projektai turi būti parengti laikantis vengrų kalbos taisyklių, aiškiai, suprantamai ir nuosekliai (2 skyrius). Savo tyrime Judit Tóth parodo, kad Vengrijos teisės sistemoje iš viso 270 teisės šaltinių aiškumo reikalavimas suformuluotas kaip lūkestis, tačiau jo turinys – ką šis reikalavimas reiškia – nagrinėtuose teisės tekstuose visiškai neatskleistas (Tóth 2023: 157). Taip pat svarbu pažymėti, kad vis naujesnėse dereguliavimo bangose (Vengrijoje jos vyksta vidutiniškai kas 4–5 metus) paprastai nenustatomi aiškūs kalbiniai tikslai.

Per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinta keletas nesėkmingų vyriausybės programų, kuriomis siekta supaprastinti, standartizuoti ir modernizuoti vengrų teisinę ir administracinę kalbą:

– Viena iš jų buvo Magyary Zoltán viešojo administravimo plėtros programos kalbos paprogramė, pagal kurią mėginta supaprastinti reglamentų (konkrečiai – 11 vyriausybės dekretų) kalbą, tačiau nesėkmingai, nes dėl vidinio teisės sistemos sudėtingumo labai sunku keisti kalbą atskirame, nuo kitų teisės sistemos dalių izoliuotame taške (Nagy 2014).

9

–

Kitu bandymu ministerijose buvo įdarbinti kalbininkai, vadinamieji „kalbos sargai“ (nyelvőrök), [pirmiausia 2012 m. Viešojo administravimo ir teisingumo ministerijoje (KIM)], kad teiktų kalbines išvadas dėl įstatymų projektų, tačiau ši programa taip pat netrukus buvo nutraukta, nes lėtino teisėkūros procesą.

Moreover, since the 2010s, the Hungarian legal and administrative vocabulary has started to be “replenished” with words that had previously been removed from legal terminology. The phenomenon is not entirely new in the history of the Hungarian legal language either, as the first language innovators (dictionary editors, linguists, experts) in the 19th century often resorted to the old language, the vernacular – along with other patterns and sources – in the development of the legal terminology. This is now widely considered to be an anachronism: the mere reintroduction of certain old terms that sound strange to the Hungarian ear into the legal and administrative language – as an isolated attempt, in the absence of a general strategy – may not be suitable either for the renewal of vocabulary or for serving other indirect goals. Here are some specific examples (legal explanations are given in footnotes):

– Visada egzistavusiai teisės institucijai grąžinamas senasis pavadinimas – pavadinimas, kuriuo anksčiau buvo įvardijama iš esmės tapati (panaši) institucija: pavyzdžiui, vármegye⁴ vietoj megye („apskritis“) ir főispán⁵ vietoj kormánymegbízott („vyriausybės įgaliotinis“). Šiais atvejais pasikeitė tik pavadinimas, o pati institucija nepasikeitė.

– Anksčiau egzistavusi teisės institucija, nustojusi veikti ir dabar grįžtanti į teisės sistemą, tačiau savo turiniu ar vieta teisės sistemoje iš dalies besiskirianti nuo senosios tokio paties pavadinimo teisės institucijos: pavyzdžiui, sommás eljárás⁶ („sutrumpintas procesas“).

– Anksčiau egzistavusi teisės institucija, vėliau nustojusi veikti, o dabar vėl įtraukta į teisės sistemą iš esmės su tokiu pačiu turiniu: pvz., kártalanító.

⁴ Žr. Vengrijos pagrindinio įstatymo F straipsnio 2 dalį – pakeista Vengrijos pagrindinio įstatymo vienuoliktojo pakeitimo 4 straipsniu.

⁵ főispán („vyriausiasis grafystės pareigūnas“, oficialiame vertime į anglų kalbą – „sostinės ir grafystės vyriausybės įgaliotinis“) buvo karaliaus atstovas grafystėse 1526–1950 m. Nuo 1950 m. iki 2022 m. birželio 28 d. atitinkamos pareigos vadinosi kormánymegbízott (vyriausybės įgaliotinis). Dabar főispán vėl yra Vengrijos vietos vyriausybės atstovo pareigų pavadinimas; šis pavadinimas grąžintas 2022 m. XXIV aktu dėl 2023 m. Vengrijos centrinio biudžeto pagrindų, 58 skyriumi. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad tai būtina, nes „sąvokos főispán grąžinimas į Vengrijos teisės sistemą suteikia šiandienos Vengrijos viešajam administravimui galimybę glaudžiau susieti jį su ikikomunistinės Vengrijos valstybės administravimo sąvokų visuma ir taip tęsti tūkstantmetės Vengrijos valstybingumo konstitucines tradicijas“.

⁶ 2016 m. CL akto dėl Bendrojo administracinio proceso kodekso 41 straipsnis [Sutrumpintas procesas]. Anksčiau sutrumpintą procesą, kaip specialią civilinio proceso formą, reglamentavo 1893 m. XVIII aktas dėl sutrumpinto proceso, tačiau šiuo metu ši teisės institucija Vengrijoje nėra civilinio proceso dalis.

10

kezesség⁷ („laidavimas už neišieškomus reikalavimus“), építményi jog⁸ („teisė į statinį“).

– Anksčiau vartoti žodžiai ar posakiai (terminai), kurių dogmatika ilgą laiką iš esmės nevartojo, grąžinami į dogmatiką ir kasdienę vartoseną: pavyzdžiui, magánjogi hatalmasság („galia“, turint omenyje galią privatinėje teisėje⁹), osztott perszerkezet (turint omenyje, kad civilinės bylos gali būti skaidomos į etapus), bírálat (turint omenyje konkrečią valdymo formą).

– Anksčiau vartotas terminas, kurio dogmatika ilgą laiką iš esmės nevartojo, vėl atsiranda tiek teisės sistemoje, tiek dogmatikoje: pavyzdžiui, terminas szállomány¹⁰.

Tačiau Vengrijoje matyti pažangos ženklų. Prasidėjo akivaizdi skaitmeninė transformacija. Skaitmeninė plėtra jau daro radikalų poveikį teisės ir kalbos santykiui daugelyje sričių. Tai pasakytina apie teisės vertimą ir programinės įrangos kūrimo iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti aiškumą teikiant automatinius aiškumo pasiūlymus, padedančius rengti teisės aktus ir sprendimus (Kántor 2023). Vengrijoje 2017 m. parlamente pradėjo veikti ParLex – pirmoji skaitmenizuota teisėkūros sistema; 2021 m. ją papildė Integruota teisėkūros sistema (Integrált Jogalkotási Rendszer, IJR), kuri elektroniniu būdu supaprastino teisėkūros procesą nuo teisės aktų rengimo iki jų paskelbimo ir išplėtė jį taip, kad apimtų visą dekretų rengimo procesą.

Daugelyje pastarojo meto tyrimų ir profesinių diskusijų nagrinėtos tolesnės ChatGPT ir kitų didelių kalbos modelių (LLM) taikymo galimybės konkrečiose teisės profesijose (Vadász, Görög 2022). Dėl visų šių pokyčių teisės ir administracinė kalba, jos rezultatai ir visi technologinės teisės transformacijos aspektai neišvengiamai tapo viena dažniausiai komunikacijos studijose ir kalbotyros tyrimuose aptariamų temų (Török, Zódi 2021; Németh 2023).

⁷ 2013 m. V akto dėl Civilinio kodekso 6:421 §.

⁸ 2013 m. V akto dėl Civilinio kodekso 5:159/A §–F §. Nuo 2023 m. birželio 24 d. Vengrijos civilinis kodeksas buvo pakeistas ir įvesta nauja teisės institucija, vadinama teise į statinį (vengriškai építményi jog). Teisės į statinį sąvoka Vengrijos teisės sistemoje nėra nauja, nes XX a. pradžioje ji buvo reglamentuojama keliuose Vengrijos įstatymuose. Tačiau pirmasis 1959 m. Vengrijos civilinis kodeksas teisės į statinį jau nebereglamentavo.

⁹ Hatalmasság (angl. „galia“) reiškia teisę sukurti, pakeisti arba panaikinti teises, t. y. teisę vienašališkai pakeisti teisinį santykį; ji dar vadinama formuojamąja teise. Šį terminą 1912 m. įvedė teisės mokslininkas Gusztáv Szászy-Schwarz.

¹⁰ 1836 m. sukurtas žodis, reiškiantis nuosavybės perleidimą. Žr. Szily (1902: 294). Šis žodis buvo teisės sistemos dalis, tačiau ilgą laiką jo nevartojo jokie nauji teisės aktai; jis vėl atsirado tik 2024 m. XIX akte, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri žemės ūkio teisės aktai [28/A § (2) ir 28/B § (1)].

11

VENGRIJOS TEISINĖS IR ADMINISTRACINĖS KALBOS TERMINOLOGIJOS STRATEGIJOS RENGIMAS

Paprasta kalba, suprantama komunikacija

According to both Drinóczi (2010, 2015) and Xanthaki (2011), comprehensibility is an important factor and accessibility of legislation is part of its quality. In order to achieve clear, comprehensible communication, it is necessary to guarantee the comprehensibility of legal and other documents, which is both an ethical, communicative, and financial issue (Tóth 2017; 2022; 2023; Németh 2022). Clear communication is accessible communication, and therefore the comprehensibility of documentation (legislation, technical documents, patient information leaflets, etc.) is the basis for effective official communication.

Tekstų suprantamumas priklauso ne tik nuo juose vartojamų terminų, t. y. ne vien nuo leksinio lygmens, bet ir nuo kitų kalbos lygmenų, pavyzdžiui, sakinio ir teksto lygmens (pvz., struktūros); vertinant tekstų suprantamumo kriterijus, būtina atsižvelgti ir į kontekstą. Iš tiesų aiškumo tyrimuose aiškumo klausimais daugiausia pateikiamos išvados ir gairės dėl tekstų struktūravimo, sakinių ilgio, sudėtingumo ir struktūros, žodžių tvarkos, beasmenių konstrukcijų bei rašybos; pasiūlymų, kaip pakeisti terminus, pateikiama gerokai rečiau, o šiuo klausimu dažniau randama stilistinių gairių, pavyzdžiui, patarimų vengti sinonimų. Aiškumo stilistikos vadovuose reikėtų atsižvelgti į teisės aktų ir dokumento teksto tipo tikslinę auditoriją (pvz., teisės specialistus ar ne specialistus).

JAV Paprastos kalbos judėjimas (žr. Adler 2012; Biel 2023; PLM), kilęs ir sustiprėjęs dėl visuomenės spaudimo bei didėjančios vartotojų apsaugos svarbos, prasidėjo kaip piliečių iniciatyva, o vėliau jį perėmė valdžia ir viešasis administravimas bei įgyvendino teisės aktuose. 2010 m. Europos Komisijos kampanija „Aiškus rašymas Europai“ buvo pradėta siekiant skatinti aiškumą, atsižvelgiant į siekį priartinti ES piliečius prie teisės aktų ir užtikrinti, kad teisės aktai būtų rašomi kalba, kurią supranta vidutinis pilietis. Pateikiame keletą jų taisyklių, taikomų žodžių vartosenai:

– „Vartokite paprastus žodžius ir frazes. Rinkdamiesi žodžius, teikite pirmenybę įprastiems ar dažnai vartojamiems, o ne neįprastiems ar neaiškiems. Yra daug sudėtingų žodžių sąrašų ir siūlomų pakaitalų <...>“ (PLM).

– Nuosekliai vartokite tuos pačius terminus.

Praktikoje terminijos suprantamumą galima užtikrinti dviem būdais (arba juos derinant). Vienas būdas – tekstuose gavėjui sudėtingesnius ar nepažįstamus specialiosios kalbos terminus pakeisti labiau pažįstamais (galbūt šnekamosios kalbos) terminais; tai vadinama intralingvaliu vertimu, kai keičiant registrą pereinama nuo teisinės terminijos prie pasauliečiams skirtos kalbos (Dobos 2023). Kitas sprendimas, nurodytas techniniuose standartuose (pvz., IEC/IEEE 82079-1:2019) ir terminologijos rekomendacijose, – padaryti techninius tekstus lengviau suprantamus tiek teisininkams ir kitiems specialistams, tiek ne specialistams,

12

terminų apibrėžtis ir jų vietą sąvokų sistemoje paskelbiant duomenų bazėje. Terminologijos duomenų bazių kūrimas yra esminis šios rekomendacijos įgyvendinimo elementas (Fóris 2023).

Teisinė ir administracinė terminija ir strategija

Be bendrųjų terminologijos strategijos klausimų Vengrijoje aptarimo, dažnai pabrėžiama, kad gali būti būtina ir naudinga parengti terminologijos strategijas įvairioms specialiosioms kalboms (LSP) ir (arba) sritims (dalykinėms sritims). Viena svarbiausių iš jų – teisės terminologijos ir teisinių dokumentų sritis, aktuali ne tik įvairiose teisės srityse dirbantiems specialistams, bet ir plačiajai visuomenei, kurios kasdienį gyvenimą ir darbą reglamentuoja teisiniai bei kiti oficialūs dokumentai. Visų pirma gali būti svarbu parengti teisinės ir administracinės terminijos strategiją valdymo srityse, pristatyti tam tikrose teisės srityse jau taikomas strategijas, taip pat skelbti informaciją ir gerąją patirtį.

Visos trys valdžios šakos – įstatymų leidžiamoji, teisminė ir vykdomoji (viešasis administravimas) – įeina į valdymo sąvoką, o viešasis administravimas apima vietos savivaldą ir valstybės administravimą. Teisės ir administravimo srityje vis daugiau darbo atliekama skaitmeninėse platformose, kuriose bendraujama ne tik viena kryptimi, bet ir abiem kryptimis, o piliečiai daugeliu atvejų gali naudotis e. valdžios paslaugomis (Majzikné Bausz 2008). Beveik du dešimtmečius vyksta e. valdžios sąsajų kūrimo, veikimo ir tobulinimo darbai, taip pat valdžios informacijos ir paslaugų teikimas internetu ar kitomis skaitmeninėmis priemonėmis. Terminija šiame darbe atlieka svarbų vaidmenį.

Teisės srityje oficialiuose dokumentuose retai minima sąvoka terminologijos strategija. Kalbiniai terminologijos klausimai dažniausiai aptariami publikacijose, nagrinėjančiose prieinamumą, aiškią kalbą, paprastą kalbą ir barjerų neturinčią teisinę komunikaciją; šie klausimai siejami su veiksmingumu ir etiniais aspektais. Teisės srityje prieinamumo klausimas aktualiausias rengiant ir verčiant teisės aktus, o administravimo srityje – daugiausia bendraujant su piliečiais, dažniausiai ne specialistais, ir rengiant oficialius dokumentus (žr. Fóris 2024b).

Galime tvirtai teigti, kad būtina rinkti terminologinius duomenis, juos tvarkyti terminologiniu (kalbiniu ir profesiniu) požiūriu ir skelbti daugiakalbėse terminologijos duomenų bazėse (vengrų, anglų ir (arba) kitomis užsienio kalbomis). Naujus terminus kurti reikia tik nustačius esamos sistemos spragą ar dviprasmiškumą. Iš tikrųjų, ypač teisės terminologijos srityje, būtina derinti terminiją. (Viešosios) terminologijos duomenų bazės yra svarbi terminijos derinimo priemonė. Terminologinių duomenų fiksavimas ir atsekamumas padeda derinti terminiją, o prireikus – ją atnaujinti ir standartizuoti. Vienas ryškus pavyzdys – Europos Sąjungos administracijos terminologinis darbas ir terminologinių duomenų skelbimas duomenų bazėje (IATE; Lesznyák

13

2010; Láncos 2014). Kiti pavyzdžiai – kai kurių šalių nacionalinės terminologijos duomenų bazės (pvz., Lietuvos duomenų bazė [LRTB], žr. Umbrasas 2023).

Teisinės ir administracinės terminijos sistemos pagrindą sudaro sudėtingas institucijų sistemų tinklas (žr. Peruzzo 2023). Iš jų išskirsime kelias, itin svarbias teisės terminologijai: universitetų teisės fakultetus / mokyklas, Teisingumo ministeriją ir Vengrijos mokslų akademiją. Teisinių ir administracinių dokumentų vertimas apima tiek dokumentų iš užsienio kalbų vertimą į vengrų kalbą, tiek vengriškų dokumentų vertimą į užsienio kalbas. Šiame darbe dalyvauja keletas institucinių (valstybės finansuojamų) veikėjų¹¹, prižiūrimų Teisingumo ministerijos, taip pat Europos Sąjungos vertimo tarnyba (Europos Komisijos Vertimo generalinis direktoratas, Vengrų kalbos vertimo skyrius; IATE duomenų bazė).

Since Hungary’s accession to the EU in 2004, the Hungarian terminology has been added to the IATE database. In 2017, the Ministry of Justice launched a comprehensive program for translating Hungarian legislation into English. The English translations of Hungarian legislation have been published in a national repository and the terms generated during the translation are recorded in the Termin database (https://termin.im.gov.hu/). A guide to the translation of legislation was also published, it contains general guidelines on form, methodology, spelling, punctuation, and layout (Gáspár, Somssich 2019). Terminology is developed, stored and managed by various institutions, and their relationship to each other determines the possibilities and tasks of terminology management (for details, see also Fóris 2024b).

Padėję tyrėjų grupei suprasti padėtį ir suformuluoti teisinės bei administracinės terminologijos strategijos rekomendacijas, padėties apžvalga, aktuali literatūra apie teisinę ir administracinę kalbą bei terminiją, taip pat diskusijos su suinteresuotosiomis šalimis ir jų vertinimai suteikė aiškų vaizdą. Akivaizdu, kad Teisingumo ministerijos sukurtos duomenų bazės buvo itin svarbios skelbiant ir derinant vengrų bei anglų kalbų terminiją. Tačiau taip pat aišku, kad reikia toliau dirbti, be kita ko, skatinti aukštojo mokslo tarptautinimo siekiančius teisės fakultetus kurti savo teisės terminologijos duomenų bazes.

IŠVADOS

Šiame straipsnyje pateikėme bendrą vengrų teisinės ir administracinės kalbos bei terminijos apžvalgą, apimančią akademinių publikacijų, aukštojo mokslo ir teisės aktų kalbą.

Tyrime išryškėjo trys glaudžiai susijusios pagrindinės sąvokos: bendros nacionalinės ir konkretiems sektoriams skirtos terminijos politikos kūrimo svarba; teisinių ir administracinių dokumentų suprantamumo reikalavimas; ir vengrų kalbos buvimas

¹¹Pavyzdžiui, Vengrijos leidybos ir teisinių vertimų centras, UAB (MKIFK), nuo 2024 m. teisių perėmęs OFFI Zrt.

14

ir anglų kalbų dvikalbystė teisinėje ir administracinėje akademinėje kalboje. Teisės srityje terminas terminijos politika oficialiuose dokumentuose vartojamas retai. Tačiau su kalbine terminija susiję klausimai dažnai aptariami publikacijose apie prieinamumą, aiškią kalbą, paprastą kalbą ir prieinamą teisinę komunikaciją (pvz., Biel, Kockaert 2023) ir siejami su efektyvumo bei etikos klausimais. Teisės srityje prieinamumas aktualiausias rengiant ir verčiant teisės aktus, o administravimo srityje – pirmiausia bendraujant su piliečiais (dažniausiai nespecialistais) ir rengiant oficialius dokumentus.

Parodėme, kad publikacijų ir aukštojo mokslo kalba jau tapo dvikalbė (vengrų ir anglų) ir kad kai kuriuos teisės aktus itin svarbu išversti į anglų kalbą. Šiame straipsnyje siūloma, kad teisės ir administravimo fakultetai parengtų terminijos strategijos dokumentus. Juose būtų ne tik argumentų, kodėl reikėtų didinti anglų kalba dėstomų kursų skaičių, bet jie taip pat galėtų ugdyti kalbinį sąmoningumą visuose kursuose. Tokie dokumentai atkreiptų dėmesį į vengrų terminijos išsaugojimo ir plėtojimo svarbą, taip pat į jos, kaip tyrimų objekto, vaidmenį. Tvirtai tikime, kad pereinant prie dvikalbystės pirmenybė turėtų būti teikiama adityviajai, o ne pakeičiamajai dvikalbystei.

Akivaizdu, kad šiuo klausimu reikia nacionalinio lygmens diskusijų ir bendradarbiavimo. Nors teisinė terminija įvairiose šalyse labai skiriasi, pasaulinės įtakos (anglų kalbos poveikis, skaitmenizacija, didieji kalbos modeliai ir kt.) kelia labai panašių iššūkių, o įvairių šalių atsakai iš dalies gali būti bendri.

SOURCES

A Magyar Tudományos Akadémia és a magyar nyelv [Hungarian Academy of Sciences and the Hungarian Language]. Available at: https://mta.hu/data/dokumentumok/egyeb_dokumentumok/2024/197_KGY_magy ar_nyelv_vedelme_javaslatok.pdf [Accessed: 12 September 2025].

4th amendment to the Fundamental Law of Hungary, section F) par. (2). Available at: https://njt.hu/jogszabaly/en/2011-4301-02-00 [Accessed: 12 September 2025].

Council of Hungarian Terminology (MaTT). Available at: www.matt.hu [Accessed: 12 September 2025].

Decree 61/2009. (XII. 14.) of the Minister of Justice and Law Enforcement on the Drafting of Legislation in Hungary [1/2009. (XII. 14.) IRM rendelet a jogszabályszerkesztésről]. Available at: https://net.jogtar.hu/jogszabaly?docid=a0900061.irm [Accessed: 12 September 2025].

Hungarian Academy of Sciences. Available at: www.mta.hu [Accessed: 12 September 2025].

Hungarian Doctoral Council. Available at: www.doktori.hu [Accessed: 12 September 2025].

15

Hungarian Research Centre for Linguistics’ [HUN-REN, since 1 August 2025: ELTE] website. Available at: www.nytud.hu [Accessed: 12 September 2025].

IATE (Interactive Terminology for Europe). Available at: https://iate.europa.eu/ [Accessed: 12 September 2025].

IEC/IEEE 82079-1:2019 Preparation of information for use (instructions for use) of products – Part 1: Principles and general requirements.

Infoterm 2005: Guidelines for Terminology Policies. Formulating and Implementing Terminology Policy in Language Communities, Paris: UNESCO. Available at: http://unesdoc.unesco.org/images/0014/001407/140765e.pdf.

ISO 29383:2020 Terminology Policies – Development and Implementation.

Law and Literature Podcast [Jog és irodalom podcast]. Available at: https://www.ajk.elte.hu/jog-es-irodalom-podcast [Accessed: 12 September 2025].

LRTB: Lietuvos Respublikos terminų bankas [Term Bank of the Republic of Lithuania]. Available at: http://terminai.vlkk.lt/ [Accessed: 12 September 2025].

MTAMN: A Magyar Tudományos Akadémia és a magyar nyelv [Hungarian Academy of Sciences and the Hungarian Language]. Public online discussion forum. Available at: https://mta.hu/data/dokumentumok/egyeb_dokumentumok/2024/197_KGY_magyar_nyelv_vedelme_javaslatok.pdf [Accessed: 18 March 2025].

PLM: Plain Language Movement. Available at: https://www.plainlanguage.gov/guidelines/words/use-simple-words-phrases/ [Accessed: 12 September 2025].

Szily Kálmán 1902: A magyar nyelvújítás szótára [Dictionary of the Hungarian Language Reform], Hornyánszky Viktor.

Termin. Available at: https://termin.im.gov.hu/ [Accessed: 12 September 2025].

REFERENCES

Adler Mark 2012: The Plain Language Movement. – The Oxford Handbook of Language and Law, ed. P. Tiersma, L. Solan, Oxford: Oxford Handbooks Online, 67–83. Available at: https://doi.org/10.1093/oxfordhb/9780199572120.013.0006.

Biel Łucja 2023: Variation of Legal Terms in Monolingual and Multilingual Contexts. Types, Distribution, Attitudes and Causes. – Handbook of Terminology 3: Legal Terminology, eds. Ł. Biel, H. J. Kockaert, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 90–123. Available at: https://doi.org/10.1075/hot.3.var1.

Biel Łucja, Kockaert Hendrik J. (eds.) 2023: Handbook of Terminology 3: Legal Terminology, Amsterdam and Philadelphia: John Benjamins. Available at: https://doi.org/10.1075/hot.3.

16

Dobos Csilla 2023: Az intralingvális fordítás jogi aspektusa. Fordítástudományi szempontok a jogi-közigazgatási területen [The Legal Aspect of Intralingual Translation. Translational Viewpoints in Legal and Administrative Fields]. – Glossa Iuridica 10(3), 105–132. Available at: https://doi.org/10.55194/GI. 2003.3.6.

Dodé Réka, Ludányi Zsófia (eds.) 2021: A korpusznyelvészettől a neurális hálóig. Köszöntő kötet Váradi Tamás 70. születésnapjára [From Corpus Linguistics to Neural Networks], Budapest: Nyelvtudományi Kutatóközpont. Available at: https://mek.oszk.hu/22100/22157/22157.pdf.

Drinóczi Tímea 2010: Minőségi jogalkotás és adminisztratív terhek csökkentése Európában [The Quality of Legislation and the Reduction of Administrative Burdens in Europe], Budapest: HVG ORAC.

Drinóczi Tímea 2015: Concept of Quality in Legislation – Revisited: Matter of Perspective and a General Overview. – Statute Law Review 36(3), 211–227. Available at: https://doi.org/10.1093/slr/hmv008.

Drinóczi Tímea, Novák Barnabás 2015: Linguistic Approach in Legisprudence – Terminology, Translation Studies and Databases. – Theory and Practice of Legislation 3(1), 113–129. Available at: https://doi.org/10.1080/20508840.2015.1041707.

Drinóczi Tímea, Pennisi Giulia Adriana, Xanthaki Helen (eds.) 2025: Language for Legislation and Legislation Through Language, New York: Routledge. Available at: https://doi.org/10.4324/9781003430308.

Engberg Jan (ed.) 2023: Between Text, Meaning and Legal Languages: Linguistic Approaches to Legal Interpretation. (Foundations in Language and Law Book 8), Berlin: De Gruyter Mouton.

Fekete Balázs 2018: Két szemeszter „jog és irodalom” szeminárium tapasztalatairól [Two Semesters of “Law and Literature” Seminar Experiences]. – Iustitia meghallgat: Tanulmányok a „Jog és irodalom” köréből, eds. K. Bodnár, B. Fekete, Budapest: MTA Társadalomtudományi Kutatóközpont Jogtudományi Intézet, 221–231.

Ferenc Viktória 2018: A magyar tudományos nyelv nyelvökológiai megközelítésből [Hungarian Scientific Language from Ecolinguistic Approach]. – Magyar Tudomány 179(3). Available at: https://doi.org/10.1556/2065.179.2018.3.6.

Fóris Ágota 2023: A terminológiastratégia szempontjai a jogi-közigazgatási területen [Aspects of the Terminology Strategy in the Legal and Administrative Area]. – Glossa Iuridica 10(3), 35–64. Available at: https://doi.org/10.55194/GI. 2023.3.2.

Fóris Ágota 2024a: A magyar terminológiastratégia megvalósításának perspektívái [The Implementation Perspectives of the Hungarian Terminology Strategy]. – Hungarológiai Évkönyv 25(1), 78–86.

17

Fóris Ágota 2024b: The History and Recent Trends of Terminology in Hungary in the 21st Century. – Terminologija 31, 53–74. Available at: https://doi.org/10.35321/term31-03.

Fóris Ágota (ed.) 2025: Magyar terminólogiastratégia. Tervek és megvalósíthatóság [Hungarian Terminology Strategy. Plans and Feasibility], Budapest: KRE – L’Harmattan.

Fóris Ágota, Bölcskei Andrea 2019a: Preface. – Terminológiastratégiai kihívások a magyar nyelvterületen [Terminology Strategy Challenges in the Hungarian Language Area], eds. Á. Fóris, A. Bölcskei, Budapest: L’Harmattan–OFFI Zrt., 14–19.

Fóris Ágota, Bölcskei Andrea (eds.) 2019b: Terminológiastratégiai kihívások a magyar nyelvterületen [Challenges of Terminology Strategy in the Hungarian Language Area], Budapest: L’Harmattan–OFFI Zrt. Available at: https://www.offi.hu/offi-akademia/kiadvanyok/terminologiastrategiai-kihivasok-a-magyar-nyelvteruleten.

Fóris Ágota, B. Papp Eszter, Bölcskei Andrea 2023: Válogatott terminológiastratégiai bibliográfia [Selected Bibliography on Terminology Strategy]. – A magyar terminológiastratégia kialakítása. Zöld könyv, eds. G. Prószéky, Á. Fóris, E. B. Papp, A. Bölcskei, V. Lipp, Budapest: Nyelvtudományi Kutatóközpont, 331–348. Available at: https://doi.org/10.18135/term.2023.16.

Gáspár Endre, Somssich Réka 2019: A magyar jog fordítva: Az Igazságügyi Minisztérium átfogó fordítási projektje a magyar joganyag angol nyelvű elérhetőségének biztosítására [Hungarian Law in Translation: the Ministry of Justice’s Comprehensive Translation Project to Ensure that Hungarian Law is Available in the English Language]. – Fontes Iuris (1), 55–60.

Gazzola Michele, Grin François, Cardinal Linda, Heugh Kathleen 2024: Language Policy and Planning: From Theory to Practice. – The Routledge Handbook of Language Policy and Planning, eds. M. Gazzola, F. Grin, L. Cardinal, K. Heugh, New York: Routledge, 1–31. Available at: https://doi.org/10.4324/9780429448843-1.

Haugen Eugen 1959: Planning for a Standard Language in Modern Norway. – Anthropological Linguistics 1(3), 8–21.

Kántor Ákos 2023: Digitalizáció és automatizációs lehetőségek a jogalkotásban [Opportunities for Digitization and Automation in the Legislative Process]. – Parlamenti Szemle 8(2), 39–56.

Karpen Ulrich, Xanthaki Helen (eds.) 2017: Legislation in Europe. A Comprehensive Guide for Scholars and Practitioners, Oxford: Hart Publishing.

Kloss Heinz 1969: Research Possibilities on Group Bilingualism: a Report, Quebec: International Center for Research on Bilingualism.

Kontra Miklós 2025: Az angol nyelv a mai Magyarországon [The English Language in Hungary Today]. – A szociolingvisztikai kutatás társadalmi hatásai, eds. Cs. Bodó,

18

G. Szabó, Budapest: ELTE Eötvös Kiadó, 287–299. Available at: https://doi.org/10.21862/Szociolingvisztika/2024/8122.287.

Lambert Wallace E. 1981: Bilingualism and Language Acquisition. – Annals of the New York Academy of Sciences 379(1), 9–22. Available at: https://doi.org/10.1111/j.1749–6632.1981.tb41993.x.

Láncos Petra L. 2014: Az uniós jog többnyelvűsége által támasztott fordítási kihívások, különös tekintettel az Európai Bíróság Fordítási Főigazgatóságának tapasztalataira [Translation Challenges Posed by Multilingualism in EU Law, With Particular Reference to the Experience of the European Court of Justice’s Directorate-General for Translation]. – Glossa Iuridica 1(1), 92–107.

Lesznyák Ágnes 2010: Az Európai Uniós intézmények terminológiai adatbázisa: a IATE. [Terminology Database of the European Union Institutions: the IATE]. – Magyar Terminológia 3(2), 161–182. Available at: https://doi.org/10.1556/MaTerm.3.2010.2.3.

Majzikné Bausz Ágota 2008: Az e-kormányzat, e-közigazgatás problémái és terminológiai vonatkozásai Magyarországon [The Problems and Terminology of E-government in Hungary]. – Magyar Terminológia 1(1), 59–76. Available at: https://doi.org/10.1556/MaTerm. 1.2008.1.5.

Nagy Balázs Á. 2014: Miért olyan nehéz a jogszabályok nyelvi egyszerűsítése? [Why is Simplifying the Language of Legislation so Difficult?]. – Glossa Iuridica 1(2), 101–113.

Nekvapil Jiří 2008: Language Cultivation in Developed Context. – The Handbook of Educational Linguistics, eds. B. Spolsky, F. M. Hult, Malden (MA): Wiley-Blackwell, 251–265. Available at: https://doi.org/10.1002/9780470694138.ch18.

Németh Gabriella 2022: Közérthető, tisztességes, hatékony és kompetens – Etikai minőségbiztosításra tett kísérletek az igazságügyi szakértői közreműködésben [Clear, Fair, Effective and Competent. An Experiment in Ethical Quality Assurance in Forensic Consulting]. – Jog – Állam – Politika 14(1), 161–176.

Németh Gabriella 2023: A jogi norma és a jogi szaknyelv érthetőségének összefüggései a digitális térben. Jogászi nézőpontok és a közérthetőség [The Relationship Between Legal Norms and the Intelligibility of Legal Language in the Digital Space. Legal Perspectives and Intelligibility]. – Glossa Iuridica 10(5–6), 115–134. Available at: https://doi.org/10.55194/GI.2023.5-6.7.

Patyi András, Rixer Ádám (eds.) 2014: Hungarian Public Administration and Administrative Law, Passau: Schenk Verlag.

Peruzzo Katia 2023: Legal Terms that Travel. Constraints to Presenting National Legal Terminology to International Audiences. – Handbook of Terminology 3: Legal

19

Terminology, eds. Ł. Biel, H. J. Kockaert, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 152–172. Available at: https://doi.org/10.1075/hot.3.leg1.

Phillipson Robert 2003: English-Only Europe? Challenging Language Policy, London: Routledge. Available at: https://doi.org/10.4324/9780203696989.

Prószéky Gábor, Fóris Ágota, B. Papp Eszter, Bölcskei Andrea, Lipp Veronika (eds.) 2023: A magyar terminológiastratégia kialakítása. Zöld könyv [Development of the Hungarian Terminology Strategy. Green Paper], Budapest: Nyelvtudományi Kutatóközpont. Available at: https://doi.org/10.18135/term.2023.

Rixer Ádám 2012: Jog és szépirodalom [Law and Literature]. – Iustum Aequum Salutare 8(2), 165–194.

Rixer Ádám 2013: A magyar közigazgatás idegen nyelvű irodalmának egyes jellegzetességei az elmúlt negyedszáz esztendőben [Some Characteristics of the Hungarian Public Administration Literature in Foreign Languages in the Last Quarter Century]. – Pro Publico Bono – Magyar Közigazgatás 3(3), 4–22.

Rixer Ádám 2023: Szükség van-e Magyarországon jogi-igazgatási szaknyelvújításra? Gondolatok egy kutatás margójára [Is There a Need of Legal and Administrative Language Reform in Hungary? Reflections on the Margins of a Research]. – Glossa Iuridica X(3), 93–103. Available at: https://doi.org/10.55194/GI.2023.3.1.

Rixer Ádám 2024: A magyar jogi-igazgatási nyelv megújítása I. A beszédmondás színterei a joghallgatók életében [The Renewal of the Hungarian Legal and Administrative Language I. The Arenas of Speech in the Life of Law Students]. – 60. Studia in honorem Andrea Domokos, ed. Á. Czine, Budapest: Károli Gáspár Református Egyetem Állam- és Jogtudományi Kar, 291–307.

Tiersma Peter M., Solan Lawrence M. (eds.) 2021: The Oxford Handbook of Language and Law, Oxford: Oxford University Press. Available at: https://doi.org/10.1093/oxfordhb/9780199572120.001.0001.

Tolcsvai Nagy Gábor 2005: Nyelvi tervezés: Problémavázlat [Language Planning: Problem Statement]. – Nyelvészetről – változatosan, eds. I. Lanstyák, I. Vancoňé Kremmer, Dunaszerdahely: Fórum Kisebbségkutató Intézet, Gramma Nyelvi Iroda, 233–255.

Török Bernát, Zódi Zsolt 2021: A mesterséges intelligencia szabályozási kihívásai [The Challenges of Artificial Intelligence Regulation], Budapest: Ludovika Egyetemi Kiadó.

Tóth Judit 2017: Az akadálymentes jogalkalmazói kommunikációról [On Accessible Legal Communication]. – Magyar Jogi Nyelv (2), 14–19. Available at: https://joginyelv.hu/az-akadalymentes-jogalkalmazoi-kommunikaciorol/.

Tóth Judit 2022: A közérthetőség úgy, ahogy a jogalkotó elképzeli [Clarity as the Legislator Envisages it]. – Közjogi Szemle (4), 20–27.

20

Tóth Judit 2023: A közérthetőség kutathatósága és a jogi nyelv reformja? [Researching Accessibility for the Reform of Legal Language?]. – Glossa Iuridica 10(3), 153–166. Available at: https://doi.org/10.55194/GL.2023.3.8.

Umbrasas Alvydas 2023: Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo [Term Bank of the Republic of Lithuania: 20 Years After Passing the Law]. – Terminologija 30, 142–167. Available at: https://doi.org/10.35321/term30-7.

Vadász Pál, Görög György 2022: A kis jogi irodák jövőjéről a mesterséges intelligencia fejlődésének fényében [The Future of Small Firms as Artificial Intelligence Continues to Evolve]. – Közjegyzők Közlönye (3), 42–59.

Xanthaki Helen 2011: Quality of Legislation: An Achievable Universal Concept or a Utopian Pursuit? – Quality of Legislation, ed. M. Travares, Baden-Baden: Almeida, Nomos, 75–85.

21