 S.PaPau ėly ė,K.ŽuPe Ka.lie u ose niniųs ičiųgy en ojųcha ak e iob uožaikalbospasaulė aizdyje
185
Sil ija PaPau ėly ė
Kazimie aS ŽuPe Ka
Šiauliųuni e si e as
lIe uVOSe nInIŲS IČIŲ
GyVen OJŲcha aK e IOb uOŽaI
KalbOSPaSaulėVaIzdyJe
ĮVadaS
Šios aipsnio ikslas–išsiaiškin i,ku iecha ak e iob uožailie u iųkalbos
pasaulė aizdyjep iski iamie niniųs ičių(e nog a inių egionų)gy en o-
jams, .y.aukš aičiams,žemaičiams,dzūkamsi su alkiečiams. i iamoji
medžiaga(i  umpipasakymai,p iežodžiai,i didesni eks ai–anekdo ai,
apsakymaii k .)kele ąme ųbu o enkamaišį ai ių ašy inės(daugiausia)
i saky inėskalbosšal inių:pe iodikos,g ožinėsli e a ū os,šnekamosios
kalbos,žodynų,be o,išdaba inėslie u iųkalbos eks ynobu oiš ink-
ikon eks aisubūd a džiaisaukš ai iška(s),žemai iška(s),dzūkiška(s),
su alkie iška(s), ienaipa ki aipapibūdinan yse niniųg upiųžmonių
būdo b uožus,e niniuss e eo ipus.Išski ian s e eo ipamsp iski iamus
b uožusa siž elg ai įkon eks us,ku iuosebu oapibūdinaminee ninių
s ičių,opa a mių,šnek ų,pašnekčiųa s o ai(p z., dūnininkai, kapsai, ku-
piškėnai, zana ykai). Kalbinėsanalizės ezul a aispag įs asiš adaspapildo
i pa ikslinaasociacijųekspe imen as.
e niniųs e eo ipų y imas y aak ualus,nessu e ninėmisg upėmis
siejamis e eo ipai u iį akosžmoniųelgesiui,a spindikonk ečiaibend i-
jaibūdingąpasauliosu okimąi nuos a as dėlki ųžmonių.Šia ema
disku uojadialek ologaii ki ikalbininkai,e nologai,psichologai.Mano-
ma,kadišsamiausiaiap a asžemaičiųcha ak e iosa i umas(bliumas
1998;Pakalniškis2001;Kalnius2002,2006,2007;nakienė2007).Pa i-
kimiausiosiš adosgalibū igau os iksug e inuskeliųmokslos ičių y-
imų ezul a us.
e ninėmiss i imis(lKe2008:539),„e nog a inėmiss i imis,e nog a-
iniais egionaisa e no egionaisįp as a adin i aukš ai iją,Žemai iją,
dzūkiją,Su alkiją,Mažąjąlie u ą(Klaipėdosk aš ą)“( umėnas2007:
186
KalbOSKul ū a|83
128)1.Kon eks ų,ku iuoseiškeliamaskoksno sMažosioslie u osgy en-
ojųb uožas,su ink ojemedžiagojepasi aikė oskeli, odėls aipsnyje
ap a iamas ikaukš aičių,žemaičių,dzūkųi su alkiečiųcha ak e ioa s-
pindyskalbospasaulė aizdyje.Išiš a dy ų e minųpasi ink asLie u ių
kalbos enciklopedijoje a ojamasjunginyse ninė s i is (e nologųda buose
įp as ase nog a inis egionas).be o,nesan  ikslesnių e minų,sinonimiš-
kai a ojamepasakymuse ninių s ičių gy en ojai i e ninių g upių asmenys,
no s,sup an ama,be ku iose ninėsg upėsasmuogaligy en ii nesa o
e ninėjes i yje.S aipsnyjemėginamaa skleis ikalbospasaulė aizdyjeuž-
iksuo use niniųs ičiųhe e os e eo ipus, .y.kalbos a ojimopa yzdžiuo-
seuž iksuo ąpožiū įįe niniųs ičiųgy en ojųcha ak e į.Palygin ipa ei-
kiamadalise nologųanalizės ezul a ų–žemaičių,su alkiečiųi dzūkų
nuomoneapiesa oe ninėsg upėssa i umąpa em iau os e eo ipai2.
eO InėSnuOS a OS
Žinoma,kaddidesniųlie u iųkalbos a miųplo ai„be eiksu ampasu
pag indinėmise ninėmis–žemaičių,sūdu ių(kauniškių[ a mė]),dzūkų
(pie ųaukš aičių[ a mė]), y ųaukš aičių–gy enamomiss i imis“(lKe
2008:539).
Kalbininkaiy anub ėžęski iamąjąaukš aičiųi žemaičių a mių ibą,
ačiau isda disku uojama,a  aipiš iesųgalibū iski iami iežmonės,
ku iųsa imonėy aaukš ai iškaa bažemai iška.da omaiš ada,kad„da-
ba iniamsžemaičiamssa e apa inan i a ski ian nuonežemaičiųs a -
biausias odiklis–negy enamoji e i o ija,nemenamais o inėŽemai ija,
oki okiakalba.<...>O ien acinelinijalaikan kalbininkųnus a y ąlin-
g is inę ibą,sa imonėsizo onas y uojanuojosįabipusesbend ame
be eik40kmpločio uože“(Kalnius2006:116).Sakoma,kadi „šiuolai-
kinęaukš ai iškąkul ū ąapib ėžiakalba“(Sa oniakai ė2007:180).
Kasdienėjekalboje a ojami a miųpa adinimai ikišdaliessu ampa
sudialek ologų eikiamaklasi ikacija.Žemaičiaisabiema ejais adinama
apa ižmoniųg upė, ačiauki ų a miųžmonėsapib ėžiamiį ai iau.aukš-
aičiaispap as ai adinami ik ie,ku iemokslinėjeklasi ikacijojep iski ia-
1 apieski ingąpožiū įįSu alkijos (a i inkamaiįsu alkiečių) a dąž .Župe ka2006:178.
2 Pe oKalniaus(2002)da be,ku iuo emiamasiap ašan s e eo ipus,šaliaki osin o maci-
jos,pa eik i ikžemaičių,su alkiečiųi dzūkųau os e eo ipai.
 S.PaPau ėly ė,K.ŽuPe Ka.lie u ose niniųs ičiųgy en ojųcha ak e iob uožaikalbospasaulė aizdyje
187
mip ie y ųaukš aičiųa  aka ųaukš aičiųšiauliškių,oki ididžiosios
aukš aičių a mėsžmonėsapibūdinamikaipdzūkaia basu alkiečiai.neį-
manoma isiškai iksliaižino i,ką–dialek ologųklasi ikaciją,e ninįski s-
ymąa  ai,kaip isa aisu okiamakasdienėjekalboje,– u ėjogal oje
žmogus,apibūdindamascha ak e įkaipaukš ai išką, odėl eikiap ipažin-
i,kadneišsp ęs aį a dijimop oblemašį y imąda one isai ikslų.
ai,kaipski s omilie u osgy en ojai,p iklausoi nuoa skai os aško
a bažiū osaspek o.Pa yzdžiui,„e niškaižemaičiaisup an a ik„aukš aičio“
ka ego iją,ku iažemaičiaiį a dija isuslie u osgy en ojus,nesančius
žemaičiais“(Pakalniškis2001:199).analizuojan žodžioaukš ai iškasjun-
giniussucha ak e iob uožųpa adinimais eikiaa siž elg iį ai,kad aip
galibū iapibūdin ine ik,pa yzdžiui, y ųaukš aičiai,be i ,jeigu eks o
au o iusy ažemai is,ki ųe niniųaukš ai ijoss ičiųgy en ojai.
Pasakpsichologų,pas o iųžmogauselgesioypa ybių isuma,ku iiš-
eiškiajosan ykįsuki aisžmonėmis,pačiusa imi,sa o eiksmais, adi-
namacha ak e iu.„ ipiškicha ak e iob uožaip iklausonuobend ųjų
žmogausgy enimo isuomeniniųaplinkybių,pe imamossocialinėspa i -
ies.Indi idualųcha ak e iosa i umą o muojaindi ido ys ymosi izio-
loginėsp ielaidos<...>,be o,nepaka ojamossi uacijos,ku iose yks a
žmogaussocializacijai auklėjimas.“(PŽ1993:47).Žmogaussocializacija
i auklėjimas iesiogiaip iklausonuoaplinkos,diegiamos e ybiųsis emos,
sek inoelgesiopa yzdžių.a ski ųe niniųs ičiųgy en ojųcha ak e iui
pap as aibūdinginekokieno sišski iniaib uožai,ku iųneįmanomap i-
ski iki oss i iesgy en ojams,be ski ingas ųb uožų aiškoslaipsnis
a baki okiejųde iniai.
Visąlaiką ojepačioje ie ojegy enančiožmogauscha ak e io o ma-
imasisišdaliesy anulem asišanks o,nesjeiguy apag įs ap ielaida,
kadski ingųe niniųg upiųasmenys omispačiomisaplinkybėmiselgiasi
ben šiek iekski ingai,galima eig i,kad aikasdažniausiaima opanašaus
elgesioi panašauspožiū ioįpasaulįpa yzdžius,auga a p ųpačiųau o
s e eo ipųi he e os e eo ipų.be o,šis yksmaspanašusįužda ą a ą,nes
isąlaikąma an  ik ienokiuselgesiopa yzdžius sunkiai ikė ina,kad
galimaįgy i okiųb uožųde inių,ku iebū ųsiejamiišski inai iksuki a
e nineg upe.
Pag įs ai eigiama,kad„lie u os egioniniųg upiųau os e eo ipaii 
he e os e eo ipai u ikeliųšim mečiųsenumoiš akas,<...>sa o ęs inumą
i daba iniųaukš aičių,žemaičių,su alkiečiųbeidzūkųmąs ysenoje“(Kal-
188
KalbOSKul ū a|83
nius2002:47).Kalbospasaulė aizdyjeuž iksuo ųpe daugybęme ųsusi-
klosčiusiųnuos a ųdėlki aipkalbančių(ki ojee ninėjelie u oss i yje
gy enančių)gy ybingumaspalaikomasi žiniasklaidosp iemonių.S e eo-
ipaiišp incipogalikis i,be ki imasy alabailė as.
y IMO ezul a aI
eks yno eks uosedaugiausiain o macijos andamaapieaukš aičiųcha ak-
e į3.Išsamiaiapibūdin ii žemaičiai,šiek iekmažiaudzūkaii su alkiečiai.
Kele ascha ak e iob uožųsiejamanesu ienose ninėss i ies(a  ienos
a mės)žmonėmis. eks uoseuž iksuo a,kadaukš aičiai,dzūkai,su alkiečiai
i žemaičiai, .y. isųlie u ose niniųg upiųasmenys,y ada bš ūs,aukš-
aičiaii žemaičiai–a kaklūs,aukš aičiai,žemaičiaii dzūkai– a i i,aukš-
aičiai,žemaičiaii su alkiečiai–san ū ūs,ožemaičiaii su alkiečiai–o ūs.
okiepa ysapibūdinimainė aį odymas,kadminė ųg upiųžmoniųcha-
ak e issu okiamas ienodai. opa iesb uožoį a dijimas,aišku,leidžia
eig i,kadkalbamaapieben išdaliespanašiusdalykus, ačiaune ikapi-
būdinimaiaukš ai iška(s), žemai iška(s), dzūkiška(s), su alkie iška(s) api-
b ėžiaesminiusski umus.nusakan ski ingųe niniųs ičiųgy en ojų
cha ak e į aispačiaisžodžiais,bū inaa siž elg iį isasdaugia eikšmio
žodžio eikšmes.
Išsu ink ųpa yzdžiųgalimasusida y i am ik ą aizdą,ku iecha ak-
e iob uožailie u iųkalbospasaulė aizdyjep iski iamiaukš aičiams,že-
maičiams,dzūkamsi su alkiečiams.
Visųe niniųs ičiųgy en ojaigalibū iapibūdin ii labailakoniškai,kai
abs akčios eikšmėsžodžiaibūdas,cha ak e is,men ali e as,na ū a,p igim-
ispa ikslinamip iklausomybęnu odančiaisapibūdinimais.Pasakymaiaukš-
ai iškas būdas,aukš ai iškas cha ak e is,aukš ai iška p igim is; žemai iškas
būdas,žemai iškas cha ak e is,žemai iška p igim is; dzūkiškas cha ak e is,
dzūkiška na ū a,dzūkiškas empe amen as; su alkie iškas būdas,su alkie iškas
cha ak e is,su alkie iškas men ali e as,su alkie iška p igim iso ien uo iį
skai y oją,žodžiusaukš ai iškas,-a,žemai iškas,-a,dzūkiškas,-a,su alkie iškas,-a
siejan įne iensugeog a inep iklausomybe.Šiežodžiaiy aa i inkamų
ka ego ijųpa adinimai,jiekalbos a o ojosąmonėjejau u ė ųbū isieja-
3 ikė ina,kad aigalėjonulem iminė ažemaičių adicijaaukš aičiais adin i isus uos,
ku ienė ažemaičiai.
 S.PaPau ėly ė,K.ŽuPe Ka.lie u ose niniųs ičiųgy en ojųcha ak e iob uožaikalbospasaulė aizdyje
189
misu am ik ain o macija.Ge okaiin o ma y esniy a iežodžiųjunginiai,
ku iuoseminė ipasakymai ikslinamiki aisapibūdinimais:šil as aukš ai-
iškas cha ak e is4; ka š as aukš ai iškas būdas; sma kus iesiaeigis
g ynai aukš ai iškas būdas; Ak, a p akeik a aukš ai iška p igim is. Pi ma
pada ai,o paskui gal oji; kie o žemai iško būdo; ben jau cha ak e is ik ai
labai žemai iškas–pakankamai [–gana] nemalonus; nuos abiai šil as,
sa i as dzūkiškas cha ak e is; ge u dzūkišku cha ak e iu; eiklus su al-
kie iškas cha ak e is.be eik isicha ak e ioapibūdinimus ikslinan ysžodžiai
labaiaiškiaiiš eiškiai kalbamojodalyko e inimą– eigiamąa baneigia-
mą;neu alusap ašymasbū ų a giaiįmanomas uoa eju,kai isącha ak-
e ioesmęno imanusaky i ienua d iemžodžiais.
aukš aičiams eks uosep iski iamasly izmas. aiy aišski inisaukš-
aičiųb uožas:Kiek o aukš ai iško, o ik iau – sėliško ly izmo posme; Paslap-
ingas mano ka ai išliko aukš ai iško ly izmo g ynuolis; sąmoningai amdomą
V. Račicko polinkį aukš ai iškai suly iškė i.ly izmaspi miausiasie inassu
poezija.li e a ū os y inė ojaidažnaipab ėžia y ųaukš ai ijosdainų,
y ųaukš aičiųpoe ųly ikų(ypačJonoaisčio)kū yboselegiškąg audumą.
Suly izmusiejasijausmingumas,liūdesysi nos algija.Poemoje„lie u a“
(1888)Mai onisy apa eikęs okiąlakoniškąaukš aičiocha ak e is iką:No s
būde i as, žodžiuose lė as, / Meilus, ši dingas, no s, odos, šal as. <...> Jį
mažai aukia žmonių linksmybės, / Giliaus už džiaugsmą jis jaučia skausmą, /
An liūdno eido žymę didybės / Ma ai išspaus ą i gilų jausmą Mai 311.
no s okiaemocinėbūsenapap as aiy anulem akono ss okosa p a a-
dimo,aukš ai iškasliūdesysgalibū ip iski asp ie eigiamai e inamų
abs akčių enomenų:gilųjį sa o sielos klodą – š iesų aukš ai išką liūdesį –
de ina su i onija, šypsnio p oš ais ėmis; Aukš ai iškai oman iška nos algija
d elkia aikys ės p isiminimais pa em as R. Vanago apsakymas „Mano ai-
kys ės saldainis“.Š elnumo,jau umodominan ėapimai ki usb uožus,
ku ie eks uoseapibūdinaaukš aičiųsan ykįsupasauliui ki aisžmonėmis:
Ši ų ilniečių cha ak e io pag inde glūdi g ynai aukš ai iški b uožai: a i umas,
nuoši dumas, pap as umas, s ip esni san ykiai su gam a, didesnis bend uome-
niškumas, š elnumas; J. Biliūno kū yboje jaučiame Aukš ai iją: aukš esnį gied-
esnį dangų, š iesesnį mišką (pušynus), ki okį žmonių būdą: ly iškesnį, minkš-
esnį, kalbesnį, a i esnį daujll107; Be išlieka mūsų k aujyje amžinas
aukš ai iškas g audumas S ielk V66.Minė ina,kadpanašiųiš adųy a
4 Pa yzdžiaibešal inionuo odosim iišdaba inėslie u iųkalbos eks yno (h p://done-
lai is. du.l ).

190
KalbOSKul ū a|83
pada ęi e nologai, y inėjęaukš ai ijospap očiusi žmoniųgy enimo
būdą.PasakVidosSa oniakai ės(2007:174),„ isussu ik usaukš aičius
siejo yšyssuaplinka,gam a.Į ai ausamžiaus, u in ysge esnįišsila inimą
aukš aičiaipoe iškaia skleidžiameilęsa ogim ajamk aš ui“.
aukš aičiai,šalialiūdesioi ly izmo, isdėl oišlaiko eigiamąpožiū įį
žmonesi gy enimąapsk i ai. okieb uožaipadedaišgy en i:Laikykis,
Un aniuk, niekada nep a ask sa o aukš ai iško op imizmo; Romas u ėda o
pinigų, jis aišinda o su ik u aukš ai išku aišingumu.
eikiapasaky i,kadpas ebė ai išesmėsp iešingųelgesiopolinkių,
minimasaukš ai iškass ačiokiškumas,šelmiškumas. eks uoseuž iksuo a,
kadaukš aičiainė a ien ikly iškis ajo ojai.Minė inasjųpožiū isįda -
bą,leidžian ispasiek i ikslą:<...>didelis gam os mėgėjas, aukš ai išku
da bš umu i a kaklumu sugebėjęs sa o sumanymus įgy endin i.emocijoms
ne ukdomai eikš isneleidžiaaukš ai iškassan ū umas:Laikysena aukš-
ai iškai san ū i, apie sa e pasakoja ne pe daugiausia i labai nesiskundžia,
be dainų nešykš i.
Poe ashen ikasČig iejus aipkalbaapieliūdesioi juokode męsa o
gim ojobi žų–Pas aliok aš ožmoniųbūde:„ ie amūsmanok aš ožmo-
nės–jiei didelijuokda iai.G audūsi ka ujuokda iai.I ne p iešmi -
įjiejuokusmėgs ak ės i.nuopa  aikys ėsmačiau okįpašėliškąd igu-
bumą:liūdna ailiūdna,be kiek učiabūsiliūdnas?na,uždainuokim
daba ,sako,daba  a ykimikidainuškaijau,d ožkimkaip eikian !“(Čig
iejus1993:12).
aigi,galimaapibend in i,kad eks uoseuž iksuo ospas abosapieaukš-
aičiusy ap ieš a ingos;jųcha ak e iza imasganama gas.
Visiškaiki aipapibūdinamižemaičiai. iksliaii  aizdingaijųcha ak-
e iospeci ikanusakomapab ėžian kie ąbūdą. emian is eks ųmedžiaga
galima eig i,kadesminisžemaičiųcha ak e iob uožasy aužsispy imas.
Šisžodispa a o asdaugumoje isųsužemaičiųelgesioi požiū ioįgy-
enimąsa i umususijusiųpa yzdžių.Iškon eks ųgalimada y iiš adą,kad
užsispy imas e inamas eigiamai,jisne ikpadedaį eik ikasdienesuž-
duo is,be i pada o, odos,neįmanomųdalykų:Manau, kad s a biausias
dalykas, ku iuo galiu didžiuo is–žemai iškas užsispy imas, p ie ku io p idėjus
da šiek iek alen o, galima g ei min i i d i ačio pedalus; Žemai iškas užsi-
spy imas i begalinis oškimas gy en i pada ė s ebuklą – liga pasi aukė.už-
sispy imassusijęssua kaklumu.Šiecha ak e iob uožai eks uosene e ai
minimika u:Ko jau ne ūks a mūsų p emje ui, ai a kaklumo i užsispy imo.
 S.PaPau ėly ė,K.ŽuPe Ka.lie u ose niniųs ičiųgy en ojųcha ak e iob uožaikalbospasaulė aizdyje
191
Nieko nepada ysi – žemai isŠn19920514;Tik okio a kaklumo i žemai-
iško užsispy imo dėka (= ik dėl okio a kaklumo i žemai iško užsispy imo),
ūpes ingai a kan menkus „Sakalo“ inansus, Kniukš ai pa yko.
a kaklumąnuoužsispy imoski iadidesnėp o oį aka,oneemocijų,nes
užsispy imaska aisgalibū ii bepag indo,oa kaklumassie inassuaiškiais
ikslais:žemai iškas a kaklumas jo cha ak e yje bu o sucemen uo as lais ės i
il ies i š iesaus ikėjimo Lie u os als ybės a gimimu; Tačiau jo a kaklumo
bū a žemai iško. Jis uoliai obulino pasi ink ą p o esiją, ažinėjo konsul uo is į
Ry us.ne ikžemai iškasužsispy imasi a kaklumas,be i ki ižemaičių
cha ak e iob uožai(žemai iškas a i umas,žemai iškas sąžiningumas)lie u-
iųkalbospasaulė aizdyjegalibū isu okiamikaippadedan yssubjek ui
a lik i am ik us eiksmus:Linkime kolegai i oliau k yp ingai, su žemai išku
užsispy imu da buo is pasi ink a linkme; J. Š edas su būdingu žemai išku už-
sispy imu i a kaklumu siekė sa o užsib ėž ų ikslų į ai iose eiklos s i yse;
Žemės ūkio ūmų pi mininkas de aliza o su isu žemai išku a i umu; Su že-
mai išku sąžiningumu ykdė Napoleonas ą užduo į, kol neužmynė an minos.
bū inapa ikslin i,kad ai,kas eks uosepa adinamažemai išku a i umu,
ki aipneguaukš ai iškas(oypačdzūkiškas)a i umas,a lapumas, eiškiane
žmogauspolinkįišsipasako i,be įp o įkalbė ibeužuolankų;ki aipsakan ,
asb uožasgalė ųbū iį a dijamaskaip iesumas.
Žemaičiųužsispy imasnea ski iamasnuojųo umo,sa o e ėssu o-
kimo.Šisb uožas, emian is eks ų medžiaga,pasi eiškiane kaip no s
iškelian sa oasmenss a bą,be  iesiog laikan is am ik ųpado umo
nuos a ų:Da bus pa ik inusios moky ojos namo išėjo nešdamosi po ieną
ienin elę gėlę: egy uoja žemai iškas o umas!; Be išlydė i mus gulin lo oje
neleido jos žemai iškas o umas.O umassu eikiapag indąžemai iškamsan-
ū umui:Mes augome, klausydamiesi senelių – „šmugelio“ i knygnešių –
žemai iškai san ū ių, be labai išmoningų pasakojimų.
ai,kasčiapasaky aapiežemaičius,galimapapildy ii e nologųana-
lizėsmedžiaga. emian isapklausųduomenimis eigiama,kad„žemaičiai
i inge aisa e e ina,ojuosge esniusda o iesiogžemai iškumas.Jisy a
g ynai eigiamai aukš oskokybės e ybė.<...>ypač„ge esni“b uožai
su eikiamižemaičiui,siekian pab ėž ijomo alinessa ybes.<...> eigia-
massa ęs e inimassuponuojažemaičiųp anašumojausmą“(Pakalniškis
2001:204–205).
e nologai eigia,kadkaiku iuosžemaičiųcha ak e iob uožusgalėjo
sus ip in ii į ai iosis o inėsaplinkybės.bū inybėgin is,nuola a em i
192
KalbOSKul ū a|83
p iešųan puoliusišugdėžemai išką pa io izmą,žemai išką kan ybę. aip
pa adinamažmogaussa ybėiškęs ii indaug, ačiauneneigiama,kadi ji
galibaig is:Žemai iška kan ybė, a kaklumas i didžiulė meilė sa o ė ynei
padėjo a silaiky i p ieš ilgaamžį k yžiuočių puldinėjimą; Vasa io mėnesį mano
žemai iška kan ybė pagaliau išseko i ank aš į pa eikala au g ąžin i.
dalyjeanalizuo ųpa yzdžiųminimi okiežemaičiųcha ak e iob uožai,
ku ieiššaliesdažnaigalibū i e inamineigiamai.Jauminė askie asbū-
das, aippa žodžios a umasgalikel inepalankiąaplinkinių eakciją:B. Bu-
ačo ė iškės aplinkumoje jaučiasi žemai iškas kie umas, užsispy imas; Žemai-
čiai jau kai ki s, jau kai pjaus, bu noj ne nė a žodžių ką a šau i l 200103
30. ai,kadžemai įka aisbūnasunkup i e s isusidomė inaujaisdalykais
a  iesiogpakeis isa onuomonę,galibū inusaky ai pasi elkian asocia-
cijassunegy osiosgam osobjek ais:Visos ki os emos jo nedomina. Jis y a
ik as žemai iškas kelmas. oksnepaslankumasi lė umas ukdop isi ai-
ky ip iepokyčių:Du ka us keis i bilie us eks ik pa iems konse a y iausiems,
su alkie iškai aupiems a žemai iškai lė ai mąs an iems; [Žu nalis as:] Jau-
čia e sa o žemai išką p igim į? [Poe asalgiman asMiku a,kilimomažeikiš-
kis:] Taip, negaliu pasigi i lanks umu. Sa o iškas angumas, sus aba ėjimas,
lė a eakcija dlg19991224.
anekdo iškossi uacijos,ypačpab ėžiančios,kadžemaičiaiy amažakal-
biai,lė akalbiai:Du žemaičiai, ė as su sūnum, miške ke a medžius. Žiema,
šal a. Jie skuba, yli. Apypie y sūnus apsidai ęs a ia: / – G ažus o as. / Pa-
aka y, susik o ę malkas į oges, g įž a namo. Tė as a ia: / – Taip.
Kalbos a ojimopa yzdžiųanalizėsiejasisue nologųda buoseminimais
žemaičiųau os e eo ipais.Pa ysžemaičiai eigia,kadjieesą„ūmesnii 
įžeidesni,pik esni,g ubesni,lė esni,pa ydesni,ne aly esni,užda esnii 
galiausiai...labiausiaiužsispy ę“(Kalnius2002:37).Plg.:Mes, žemaičiai, į
knygas ne eizam, sakom s ačiai lKŽXIII719;žemai iškas g ubumas5 ma-
nyje anda sau p ide amą ie ą.be o,žemaičiaimanoesan ysnuoši dūs,
d augiški, aišingi,a kaklūs,iš e mingii da bš ūs(ž .Kalnius2002:37).
Žemai iškaipa ašy ųkū iniųpaskelbęsišei ijos ašy ojasapolina asPe as
bagdonasžemaičiusaukš ina:Aš če nanuo u pa bieg i ėsą Žemai ėjas is uo-
iją, ik nuo u pab iež i, kad žemai ee sa a na sumu, a kaklumu ė meile gim-
am k aš un p alenkė ki as aisčių gimines bagdMP8.
5 dėlbūd a džiog ubus a ojimo eikšme„nemandagus,šiu kš us“ž .d u k e i n y ėV.
dėl būd a džio g ubus laikymo seman izmu. – Res humani a iae 6, Klaipėda: Klaipėdos
uni e si e oleidykla,2009,42–55(i  ennu ody ąli e a ū ą).
 S.PaPau ėly ė,K.ŽuPe Ka.lie u ose niniųs ičiųgy en ojųcha ak e iob uožaikalbospasaulė aizdyje
193
a p eks uoseuž iksuo ųdzūkų cha ak e iob uožų, okių,ku ie yš-
kiai y au ų,nė a;dažniauminimasdzūkiškas nuoši dumas. emian is a -
ojimopa yzdžiais,jisgalibū ilaikomasski iamąjadzūkųsa ybe:Vieniša
mo e is išaugino sūnų Edua dą i duk ą E eliną, įskiepijo jiems p igim inius
dzūkiško da bš umo i nuoši dumo b uožus; Jam i aly iškiams nuoši džiai
padėkojo dzūkišką nuoši dumą i aišingumą pa y ę<...>LASS dienų „Susi-
ikimai“ daly iai.Šįdzūkųcha ak e iob uožąpas ip inai ki iapibūdinimai,
iš eikš ia imos eikšmėsžodžiaisbeipasakymais:dzūkai labai mėgs a išsi-
pasako i Sigi asGeda(M 199711106); pilna ši dim dzūkiško a lapumo,
išklojo sa o paslap į; balbie iškiečiai, no s y a „dzūkai su su alkiečių mišiniu“,
labai kalbūs i s e ingi ll20042022;su isu dzūkišku a i aši diškumu
sakė lė apėdžiams zana ykams pamokslą; Sunku su as i didesnį „dūšios žmo-
gų“ nei dzūkelis, o dzūkų dainos y a iškalbingiausias os „dūšios“ eid odis
Va20050723–29.aloyzasGuda ičius a plie u iųs e eo ipųminipa-
sakymądzūkas – ai linksmas i ge aši dis žmogus (ž .Guda ičius2009:216).
Jausminisp adasp ia inadzūkusp iee niniųaukš aičių:abiejųg upių
asmenimsp iski iamasjausmingumas, ik,žinoma,ski iasiabs ak ųpa-
žyminiai,apibend inamainusakan yse ninėsg upėscha ak e ioesmę–
apibūdinimaidzūkiškasi aukš ai iškas: Pamenu, mudu su Vy au u Bubniu
aps ulbino ypa inga iki ėlumos užsi ęsusio aka o a mos e a, dzūkiškas jaus-
mingumas.be o,dzūkaiapibūdinamii kaipma e ialiųdalykųnesu eikš-
minan ysžmonės:Apsk i ai dzūkai labai poe iškos sielos žmonės. Jie gy ena
kaip paukščiai. Tokie s azdeliai giesmininkai. Tai ypa inga lie u iška gen is.
Jų gal osenoje įdomus egzis encializmas. Gy ena šia diena, u ų nek auna
JonasJu ašas(M 199711106).
dzūkamsbūdingassa i asišdidumo,ga bėssu okimasnusakomass e-
imžodžiuuno as6: Bene isi dzūkai y a okie maži kaip, na kaip čia pasakius
i jūsų dzūkiško uno o neįžeidus.dzūkiškasda bš umasy anulem asdzūkiš-
kosene gijos. aileidžiada y ip ielaidą,kadšiose ninėsg upėsasmenys
nė a ienpasy ūsi jausmingis ebė ojai:Įliesime i dzūkiškos ene gijos.
ŠmaikščiameVy au o imke ičiausapsakyme„Velniogundymai“(apie
ke u iųe niniųg upiųlie u osgy en ojus)dzūkas aizduojamasp isi išęs
p ie ė iškės,bejosg audinąsis(„dzūkijojsaulėka š esnė“);d augiškas,
šnekus,besidomin iskaimynųgy enimu( elniuisako:„<...>mandaugiau
niekone eikia,kad ikg ažiaipasišnekė !“;„ aimudukaipi giminės!“);
6 lenkybėona as(ono as,una as,uno as) a ojama eikšme„pe dė assa iga bosjausmas,
išdidumas,puikybė,ambicija“(lKŽVIII1004,1005;lKŽXVII450,458).
200
KalbOSKul ū a|83
ll–Lais as laik aš is.
lM–Li e a ū a i menas (sa ai aš is).
l –Lie u os y as (dien aš is).
Mai –Mai onis.Raš ai 2,Vilnius,1988.
M –Me ai (žu nalas).
O in Kll–P.O in ai ė.Ką laumės lėmė. Liepalo ų medynuose.a siminimai,
apyb aižos,Vilnius,1993.
–Respublika (dien aš is).
imk–V. imke ičius.27 išpažin ys,Vilnius,1975.
S ielk V–J.S ielkūnas.Tik ienąsyk,Vilnius,1998.
Šn–Šiaulių naujienos (dien aš is).
Va–TV an ena (žu nalas).
lI e a ū a
b l i u m a s  .1998:E ninės psichologijos į adas,Vilnius:lie u osin o macijos
ins i u as.
Č i g i e j u s  h.[in e iu].–Li e a ū a i menas, 19930306.
G u d a i č i u s  a.2009:E noling is ika (Tau a kalboje),Šiauliai:Šiauliųuni-
e si e oleidykla.
K a l n i u s  P.2002:„Ki okie“ a p„sa ų“:lie u ose nog a iniųg upiųs e eo
ipai.–Lie u os e nologija 2(11), Vilnius:lie u osis o ijosins i u oleidyk
la,23–52.
K a l n i u s  P.2006:aukš ai ijosi Žemai ijospa ibio ie iniųgy en ojųsa i-
monė.–Lie u os e nologija 6(15), Vilnius:lie u osis o ijosins i u olei-
dykla,95–119.
K a l n i u s  P.2007:Žemaičiųe niškumas:esamasa kons uojamas?–Tau o-
sakos da bai34,15–32.
lKe2008:Lie u ių kalbos enciklopedija. Suda ėKazysMo kūnas, edaga o
Vy au asamb azas.2aspa iksl.i papild.leidimas,Vilnius:Moksloi 
enciklopedijųleidybosins i u as.
n a k i e n ė  a.2007:Žemaičiųsa imonėspaieškosin e ne e.–Tau osakos
da bai34,214–220.
Pa k a l n i š k i s  V.2001:Žemai iškumasglobaliamepasaulyje.–Lie u os e no-
logija 1(10),Vilnius:lie u osis o ijosins i u oleidykla,199–216.
PŽ1993:Psichologijos žodynas. edak o iai im ydasaugis, iman asKočiū-
nas,Vilnius:Moksloi enciklopedijųleidykla.
S a o n i a k a i ė  V.2007:bend a,be sa a:apiešiuolaikiniusaukš aičius.–
Lie u os kul ū a: Aukš ai ijos pap očiai.Suda y ojasŽil y isŠaknys,Vilnius:
lie u osis o ijosins i u oleidykla,169–208.

 S.PaPau ėly ė,K.ŽuPe Ka.lie u ose niniųs ičiųgy en ojųcha ak e iob uožaikalbospasaulė aizdyje
201
u m ė n a s  V.2007:Kon encionalūs,klasi ikaciniaii in e p e aciniai egio-
ninės apa ybėsaspek aii sąsajossu au odaile. – Lie u os e nologija 7(16),
Vilnius:lie u osis o ijosins i u oleidykla,125–156.
Ž u p e k a  K.2006: a minėsšnekoskomen a imasneling is iniuose eks-
uose.–Ac a humani a ica uni e si a is Saulensis.Moksloda bai,Šiauliai:
Šiauliųuni e si e oleidykla,178–191.
      Gau a20100929
cha ac e  aI SOFlI huanIan
e hnIcG OuPSInlInGuIS Ic ealI y
Summa y
hea iclep esen sas udyo li huaniancha ac e  ai sa ibu ed opeople
who ep esen di e en e hnicandcul u alsubg oups,i.e.aukš aičiai,žemaičiai,
dzūkai andsu alkiečiai. hema e ialwascollec ed ommassmedia, ic ion,
spokenlanguage,dic iona iesand heelec onicco puso con empo a yli hua-
nian(Daba inės lie u ių kalbos eks ynas). he indingso  helinguis icanalysis
ha ebeensupplemen edwi hexpe imen alda a omanassocia ion es .
he esul ssugges  ha aukš aičiai(highlande s)a epoe icandemo ional,
hei cha ac e isacombina iono sadnessandgaie y. hemos p ominen  ea u e
o žemaičiai(Samogi ians)iss ubbo nnesswhichisinsepa able ompe sis ence,
s aigh o wa dness,digni yandsel es eem.Dzūkaia emos o en e e ed oas
since e,open,sensi i epeoplewi haspecialcodeo honou .Peoplecoming om
dzūkijadono a achmuchimpo ance oma e ial hingsye ma e ialweal h,
ases ablishedby hiss udy,isu e lyimpo an  osu alkiečiai. hissubg oupis
desc ibedasmise ly, h i y,o de lyandsma .ce ain ai so cha ac e may
bea ibu ed omo e hanonee hnicsubg oupbu no asingle ai hasbeen
es ablishedasacommon ea u eo allsubg oups.
SIlVIJaPaPau ėly ė
KazIMIe aSŽuPe Ka
Šiauliųuni e si e as
Po iloVišinskiog.38,l 76352Šiauliai
[email p o ec ed]
[email p o ec ed]