Lietuvos etninių sričių gyventojų charakterio bruožai kalbos pasaulėvaizdyje

 S.PaPaurėlytė,K.ŽuPerKa.lietuvosetniniųsričiųgyventojųcharakteriobruožaikalbospasaulėvaizdyje 185 Silvija PaPaurėlytė KazimieraS ŽuPerKa Šiauliųuniversitetas lIetuVOSetnInIŲSrIČIŲ GyVentOJŲcharaKterIObruOŽaI KalbOSPaSaulėVaIzdyJe ĮVadaS Šiostraipsniotikslas–išsiaiškinti,kuriecharakteriobruožailietuviųkalbos pasaulėvaizdyjepriskiriamietniniųsričių(etnografiniųregionų)gyventojams,t.y.aukštaičiams,žemaičiams,dzūkamsirsuvalkiečiams.tiriamoji medžiaga(irtrumpipasakymai,priežodžiai,irdidesnitekstai–anekdotai, apsakymaiirkt.)keletąmetųbuvorenkamaišįvairiųrašytinės(daugiausia) irsakytinėskalbosšaltinių:periodikos,grožinėsliteratūros,šnekamosios kalbos,žodynų,beto,išdabartinėslietuviųkalbostekstynobuvoišrinktikontekstaisubūdvardžiaisaukštaitiška(s),žemaitiška(s),dzūkiška(s), suvalkietiška(s),vienaiparkitaipapibūdinantysetniniųgrupiųžmonių būdo bruožus,etniniusstereotipus.Išskiriantstereotipamspriskiriamus bruožusatsižvelgtairįkontekstus,kuriuosebuvoapibūdinamineetninių sričių,opatarmių,šnektų,pašnekčiųatstovai(pvz., dūnininkai, kapsai, kupiškėnai, zanavykai). Kalbinėsanalizėsrezultataispagrįstasišvadaspapildo irpatikslinaasociacijųeksperimentas. etniniųstereotipųtyrimas yraaktualus,nessu etninėmisgrupėmis siejamistereotipaituriįtakosžmoniųelgesiui,atspindikonkrečiaibendrijaibūdingąpasauliosuvokimąirnuostatas dėlkitųžmonių.Šia tema diskutuojadialektologaiirkitikalbininkai,etnologai,psichologai.Manoma,kadišsamiausiaiaptartasžemaičiųcharakteriosavitumas(bliumas 1998;Pakalniškis2001;Kalnius2002,2006,2007;nakienė2007).Patikimiausiosišvadosgalibūtigautostiksugretinuskeliųmokslosričiųtyrimųrezultatus. etninėmissritimis(lKe2008:539),„etnografinėmissritimis,etnografiniaisregionaisaretnoregionaisįprastavadinti aukštaitiją,Žemaitiją, dzūkiją,Suvalkiją,Mažąjąlietuvą(Klaipėdoskraštą)“(tumėnas2007: 186 KalbOSKultūra|83 128)1.Kontekstų,kuriuoseiškeliamaskoksnorsMažosioslietuvosgyventojųbruožas,surinktojemedžiagojepasitaikėvoskeli,todėlstraipsnyje aptariamastikaukštaičių,žemaičių,dzūkųirsuvalkiečiųcharakterioatspindyskalbospasaulėvaizdyje.IšišvardytųterminųpasirinktasLietuvių kalbos enciklopedijojevartojamasjunginysetninė sritis (etnologųdarbuose įprastasetnografinis regionas).beto,nesanttikslesniųterminų,sinonimiškaivartojamepasakymusetninių sričių gyventojai iretninių grupių asmenys, nors,suprantama,betkuriosetninėsgrupėsasmuogaligyventiirnesavo etninėjesrityje.Straipsnyjemėginamaatskleistikalbospasaulėvaizdyjeužfiksuotusetniniųsričiųheterostereotipus,t.y.kalbosvartojimopavyzdžiuoseužfiksuotąpožiūrįįetniniųsričiųgyventojųcharakterį.Palygintipateikiamadalisetnologųanalizėsrezultatų–žemaičių,suvalkiečiųirdzūkų nuomoneapiesavoetninėsgrupėssavitumąparemtiautostereotipai2. teOrInėSnuOStatOS Žinoma,kaddidesniųlietuviųkalbostarmiųplotai„beveiksutampasu pagrindinėmisetninėmis–žemaičių,sūduvių(kauniškių[tarmė]),dzūkų (pietųaukštaičių[tarmė]),rytųaukštaičių–gyvenamomissritimis“(lKe 2008:539). Kalbininkaiyranubrėžęskiriamąjąaukštaičiųiržemaičiųtarmiųribą, tačiauvisdardiskutuojama,artaipištiesųgalibūtiskiriamitiežmonės, kuriųsavimonėyraaukštaitiškaarbažemaitiška.daromaišvada,kad„dabartiniamsžemaičiamssavetapatinantiratskiriantnuonežemaičiųsvarbiausiasrodiklis–negyvenamojiteritorija,nemenamaistorinėŽemaitija, okitokiakalba.<...>Orientacinelinijalaikantkalbininkųnustatytąlingvistinęribą,savimonėsizofonasvyruojanuojosįabipusesbendrame beveik40kmpločioruože“(Kalnius2006:116).Sakoma,kadir„šiuolaikinęaukštaitiškąkultūrąapibrėžiakalba“(Savoniakaitė2007:180). Kasdienėjekalbojevartojamitarmiųpavadinimaitikišdaliessutampa sudialektologųteikiamaklasifikacija.Žemaičiaisabiematvejaisvadinama tapatižmoniųgrupė,tačiaukitųtarmiųžmonėsapibrėžiamiįvairiau.aukštaičiaispaprastaivadinamitiktie,kuriemokslinėjeklasifikacijojepriskiria1 apieskirtingąpožiūrįįSuvalkijos (atitinkamaiįsuvalkiečių)vardąžr.Župerka2006:178. 2 PetroKalniaus(2002)darbe,kuriuoremiamasiaprašantstereotipus,šaliakitosinformacijos,pateiktitikžemaičių,suvalkiečiųirdzūkųautostereotipai.  S.PaPaurėlytė,K.ŽuPerKa.lietuvosetniniųsričiųgyventojųcharakteriobruožaikalbospasaulėvaizdyje 187 miprierytųaukštaičiųarvakarųaukštaičiųšiauliškių,okitididžiosios aukštaičiųtarmėsžmonėsapibūdinamikaipdzūkaiarbasuvalkiečiai.neįmanomavisiškaitiksliaižinoti,ką–dialektologųklasifikaciją,etninįskirstymąartai,kaipvisataisuvokiamakasdienėjekalboje,–turėjogalvoje žmogus,apibūdindamascharakterįkaipaukštaitišką,todėlreikiapripažinti,kadneišspręstaįvardijimoproblemašįtyrimądaronevisaitikslų. tai,kaipskirstomilietuvosgyventojai,priklausoirnuoatskaitostaško arbažiūrosaspekto.Pavyzdžiui,„etniškaižemaičiaisuprantatik„aukštaičio“ kategoriją,kuriažemaičiaiįvardijavisuslietuvosgyventojus,nesančius žemaičiais“(Pakalniškis2001:199).analizuojantžodžioaukštaitiškasjunginiussucharakteriobruožųpavadinimaisreikiaatsižvelgtiįtai,kadtaip galibūtiapibūdintinetik,pavyzdžiui,rytųaukštaičiai,betir,jeiguteksto autoriusyražemaitis,kitųetniniųaukštaitijossričiųgyventojai. Pasakpsichologų,pastoviųžmogauselgesioypatybiųvisuma,kuriišreiškiajosantykįsukitaisžmonėmis,pačiusavimi,savoveiksmais,vadinamacharakteriu.„tipiškicharakteriobruožaipriklausonuobendrųjų žmogausgyvenimovisuomeniniųaplinkybių,perimamossocialinėspatirties.Individualųcharakteriosavitumąformuojaindividovystymosifiziologinėsprielaidos<...>,beto,nepakartojamossituacijos,kuriosevyksta žmogaussocializacijairauklėjimas.“(PŽ1993:47).Žmogaussocializacija irauklėjimastiesiogiaipriklausonuoaplinkos,diegiamosvertybiųsistemos, sektinoelgesiopavyzdžių.atskirųetniniųsričiųgyventojųcharakteriui paprastaibūdinginekokienorsišskirtiniaibruožai,kuriųneįmanomapriskirtikitossritiesgyventojams,betskirtingastųbruožųraiškoslaipsnis arbakitokiejųderiniai. Visąlaikątojepačiojevietojegyvenančiožmogauscharakterioformavimasisišdaliesyranulemtasišanksto,nesjeiguyrapagrįstaprielaida, kadskirtingųetniniųgrupiųasmenystomispačiomisaplinkybėmiselgiasi bentšiektiekskirtingai,galimateigti,kadvaikasdažniausiaimatopanašaus elgesioirpanašauspožiūrioįpasaulįpavyzdžius,augatarptųpačiųauto stereotipųirheterostereotipų.beto,šisvyksmaspanašusįuždarąratą,nes visąlaikąmatanttik vienokiuselgesiopavyzdžius sunkiaitikėtina,kad galimaįgytitokiųbruožųderinių,kuriebūtųsiejamiišskirtinaitiksukita etninegrupe. Pagrįstaiteigiama,kad„lietuvosregioniniųgrupiųautostereotipaiir heterostereotipaiturikeliųšimtmečiųsenumoištakas,<...>savotęstinumą irdabartiniųaukštaičių,žemaičių,suvalkiečiųbeidzūkųmąstysenoje“(Kal- 188 KalbOSKultūra|83 nius2002:47).Kalbospasaulėvaizdyjeužfiksuotųperdaugybęmetųsusiklosčiusiųnuostatųdėlkitaipkalbančių(kitojeetninėjelietuvossrityje gyvenančių)gyvybingumaspalaikomasiržiniasklaidospriemonių.Stereotipaiišprincipogalikisti,betkitimasyralabailėtas. tyrIMOrezultataI tekstynotekstuosedaugiausiainformacijosrandamaapieaukštaičiųcharakterį3.Išsamiaiapibūdintiiržemaičiai,šiektiekmažiaudzūkaiirsuvalkiečiai. Keletascharakteriobruožųsiejamanesuvienosetninėssrities(arvienos tarmės)žmonėmis.tekstuoseužfiksuota,kadaukštaičiai,dzūkai,suvalkiečiai iržemaičiai,t.y.visųlietuvosetniniųgrupiųasmenys,yradarbštūs,aukštaičiaiiržemaičiai–atkaklūs,aukštaičiai,žemaičiaiirdzūkai– atviri,aukštaičiai,žemaičiaiirsuvalkiečiai–santūrūs,ožemaičiaiirsuvalkiečiai–orūs. tokiepatysapibūdinimainėraįrodymas,kadminėtųgrupiųžmoniųcharakterissuvokiamasvienodai.topatiesbruožoįvardijimas,aišku,leidžia teigti,kadkalbamaapiebentišdaliespanašiusdalykus,tačiaunetikapibūdinimaiaukštaitiška(s), žemaitiška(s), dzūkiška(s), suvalkietiška(s) apibrėžiaesminiusskirtumus.nusakantskirtingųetniniųsričiųgyventojų charakterįtaispačiaisžodžiais,būtinaatsižvelgtiįvisasdaugiareikšmio žodžioreikšmes. Išsurinktųpavyzdžiųgalimasusidarytitamtikrąvaizdą,kuriecharakteriobruožailietuviųkalbospasaulėvaizdyjepriskiriamiaukštaičiams,žemaičiams,dzūkamsirsuvalkiečiams. Visųetniniųsričiųgyventojaigalibūtiapibūdintiirlabailakoniškai,kai abstrakčiosreikšmėsžodžiaibūdas,charakteris,mentalitetas,natūra,prigimtispatikslinamipriklausomybęnurodančiaisapibūdinimais.Pasakymaiaukštaitiškas būdas,aukštaitiškas charakteris,aukštaitiška prigimtis; žemaitiškas būdas,žemaitiškas charakteris,žemaitiška prigimtis; dzūkiškas charakteris, dzūkiška natūra,dzūkiškas temperamentas; suvalkietiškas būdas,suvalkietiškas charakteris,suvalkietiškas mentalitetas,suvalkietiška prigimtisorientuotiį skaitytoją,žodžiusaukštaitiškas,-a,žemaitiškas,-a,dzūkiškas,-a,suvalkietiškas,-a siejantįneviensugeografinepriklausomybe.Šiežodžiaiyraatitinkamų kategorijųpavadinimai,jiekalbosvartotojosąmonėjejauturėtųbūtisieja3 tikėtina,kadtaigalėjonulemtiminėtažemaičiųtradicijaaukštaičiaisvadintivisustuos, kurienėražemaičiai.  S.PaPaurėlytė,K.ŽuPerKa.lietuvosetniniųsričiųgyventojųcharakteriobruožaikalbospasaulėvaizdyje 189 misutamtikrainformacija.Gerokaiinformatyvesniyratiežodžiųjunginiai, kuriuoseminėtipasakymaitikslinamikitaisapibūdinimais:šiltas aukštaitiškas charakteris4; karštas aukštaitiškas būdas; smarkus tiesiaeigis grynai aukštaitiškas būdas; Ak,ta prakeikta aukštaitiška prigimtis. Pirma padarai,o paskui galvoji; kieto žemaitiško būdo; bent jau charakteris tikrai labai žemaitiškas–pakankamai [–gana] nemalonus; nuostabiai šiltas, savitas dzūkiškas charakteris; geru dzūkišku charakteriu; veiklus suvalkietiškas charakteris.beveikvisicharakterioapibūdinimustikslinantysžodžiai labaiaiškiaiišreiškiairkalbamojodalykovertinimą–teigiamąarbaneigiamą;neutralusaprašymasbūtųvargiaiįmanomastuoatveju,kaivisącharakterioesmęnorimanusakytivienuardviemžodžiais. aukštaičiamstekstuosepriskiriamaslyrizmas.taiyraišskirtinisaukštaičiųbruožas:Kiek to aukštaitiško, o tikriau – sėliško lyrizmo posme; Paslaptingas mano kartai išliko aukštaitiško lyrizmo grynuolis; sąmoningai tramdomą V. Račicko polinkį aukštaitiškai sulyriškėti.lyrizmaspirmiausiasietinassu poezija.literatūrostyrinėtojaidažnaipabrėžiarytųaukštaitijosdainų, rytųaukštaičiųpoetųlyrikų(ypačJonoaisčio)kūryboselegiškągraudumą. Sulyrizmusiejasijausmingumas,liūdesysirnostalgija.Poemoje„lietuva“ (1888)Maironisyrapateikęstokiąlakoniškąaukštaičiocharakteristiką:Nors būde tvirtas, žodžiuose lėtas, / Meilus, širdingas, nors, rodos, šaltas. <...> Jį mažai traukia žmonių linksmybės, / Giliaus už džiaugsmą jis jaučia skausmą, / Ant liūdno veido žymę didybės / Matai išspaustą ir gilų jausmą Mair311. norstokiaemocinėbūsenapaprastaiyranulemtakonorsstokosarpraradimo,aukštaitiškasliūdesysgalibūtipriskirtasprieteigiamaivertinamų abstrakčiųfenomenų:gilųjį savo sielos klodą – šviesų aukštaitišką liūdesį – derina su ironija, šypsnio prošvaistėmis; Aukštaitiškai romantiška nostalgija dvelkia vaikystės prisiminimais paremtas R. Vanago apsakymas „Mano vaikystės saldainis“.Švelnumo,jautrumodominantėapimairkitusbruožus, kurietekstuoseapibūdinaaukštaičiųsantykįsupasauliuirkitaisžmonėmis: Šitų vilniečių charakterio pagrinde glūdi grynai aukštaitiški bruožai: atvirumas, nuoširdumas, paprastumas, stipresni santykiai su gamta, didesnis bendruomeniškumas, švelnumas; J. Biliūno kūryboje jaučiame Aukštaitiją: aukštesnį giedresnį dangų, šviesesnį mišką (pušynus), kitokį žmonių būdą: lyriškesnį, minkštesnį, kalbesnį, atviresnį daujll107; Bet išlieka mūsų kraujyje amžinas aukštaitiškas graudumas StrielktV66.Minėtina,kadpanašiųišvadųyra 4 Pavyzdžiaibešaltinionuorodosimtiišdabartinėslietuviųkalbostekstyno (http://donelaitis.vdu.lt). 190 KalbOSKultūra|83 padaręiretnologai,tyrinėjęaukštaitijospapročiusiržmoniųgyvenimo būdą.PasakVidosSavoniakaitės(2007:174),„visussutiktusaukštaičius siejoryšyssuaplinka,gamta.Įvairausamžiaus,turintysgeresnįišsilavinimą aukštaičiaipoetiškaiatskleidžiameilęsavogimtajamkraštui“. aukštaičiai,šalialiūdesioirlyrizmo,visdėltoišlaikoteigiamąpožiūrįį žmonesirgyvenimąapskritai.tokiebruožaipadedaišgyventi:Laikykis, Untaniuk, niekada neprarask savo aukštaitiško optimizmo; Romas turėdavo pinigų, jis vaišindavo su tikru aukštaitišku vaišingumu. reikiapasakyti,kadpastebėtairišesmėspriešingųelgesiopolinkių, minimasaukštaitiškasstačiokiškumas,šelmiškumas.tekstuoseužfiksuota, kadaukštaičiainėravientiklyriškisvajotojai.Minėtinasjųpožiūrisįdarbą,leidžiantispasiektitikslą:<...>didelis gamtos mėgėjas, aukštaitišku darbštumu ir atkaklumu sugebėjęs savo sumanymus įgyvendinti.emocijoms netrukdomaireikštisneleidžiaaukštaitiškassantūrumas:Laikysena aukštaitiškai santūri, apie save pasakoja ne per daugiausia ir labai nesiskundžia, bet dainų nešykšti. PoetashenrikasČigriejustaipkalbaapieliūdesioirjuokodermęsavo gimtojobiržų–Pasvaliokraštožmoniųbūde:„tieramūsmanokraštožmonės–jieirdidelijuokdariai.Graudūsirkartujuokdariai.Irnetpriešmirtįjiejuokusmėgstakrėsti.nuopatvaikystėsmačiautokįpašėliškądvigubumą:liūdnatailiūdna,betkiektučiabūsiliūdnas?na,uždainuokim dabar,sako,dabarvarykimikidainuškaijau,drožkimkaipreikiant!“(Čig riejus1993:12). taigi,galimaapibendrinti,kadtekstuoseužfiksuotospastabosapieaukštaičiusyraprieštaringos;jųcharakterizavimasganamargas. Visiškaikitaipapibūdinamižemaičiai.tiksliaiirvaizdingaijųcharakteriospecifikanusakomapabrėžiantkietąbūdą.remiantistekstųmedžiaga galimateigti,kadesminisžemaičiųcharakteriobruožasyraužsispyrimas. Šisžodispavartotasdaugumojevisųsužemaičiųelgesioirpožiūrioįgyvenimąsavitumususijusiųpavyzdžių.Iškontekstųgalimadarytiišvadą,kad užsispyrimasvertinamasteigiamai,jisnetikpadedaįveiktikasdienesužduotis,betirpadaro,rodos,neįmanomųdalykų:Manau, kad svarbiausias dalykas, kuriuo galiu didžiuotis–žemaitiškas užsispyrimas, prie kurio pridėjus dar šiek tiek talento, galima greit minti ir dviračio pedalus; Žemaitiškas užsispyrimas ir begalinis troškimas gyventi padarė stebuklą – liga pasitraukė.užsispyrimassusijęssuatkaklumu.Šiecharakteriobruožaitekstuoseneretai minimikartu:Ko jau netrūksta mūsų premjerui, tai atkaklumo ir užsispyrimo.  S.PaPaurėlytė,K.ŽuPerKa.lietuvosetniniųsričiųgyventojųcharakteriobruožaikalbospasaulėvaizdyje 191 Nieko nepadarysi – žemaitisŠn19920514;Tik tokio atkaklumo ir žemaitiško užsispyrimo dėka (=tik dėl tokio atkaklumo ir žemaitiško užsispyrimo), rūpestingai tvarkant menkus „Sakalo“ finansus, Kniukštai pavyko. atkaklumąnuoužsispyrimoskiriadidesnėprotoįtaka,oneemocijų,nes užsispyrimaskartaisgalibūtiirbepagrindo,oatkaklumassietinassuaiškiais tikslais:žemaitiškas atkaklumas jo charakteryje buvo sucementuotas laisvės ir vilties ir šviesaus tikėjimo Lietuvos valstybės atgimimu; Tačiau jo atkaklumo būta žemaitiško. Jis uoliai tobulino pasirinktą profesiją, važinėjo konsultuotis į Rytus.netikžemaitiškasužsispyrimasiratkaklumas,betirkitižemaičių charakteriobruožai(žemaitiškas atvirumas,žemaitiškas sąžiningumas)lietuviųkalbospasaulėvaizdyjegalibūtisuvokiamikaippadedantyssubjektui atliktitamtikrusveiksmus:Linkime kolegai ir toliau kryptingai, su žemaitišku užsispyrimu darbuotis pasirinkta linkme; J. Švedas su būdingu žemaitišku užsispyrimu ir atkaklumu siekė savo užsibrėžtų tikslų įvairiose veiklos srityse; Žemės ūkio rūmų pirmininkas detalizavo su visu žemaitišku atvirumu; Su žemaitišku sąžiningumu vykdė Napoleonas tą užduotį, kol neužmynė ant minos. būtinapatikslinti,kadtai,kastekstuosepavadinamažemaitišku atvirumu, kitaipneguaukštaitiškas(oypačdzūkiškas)atvirumas,atlapumas,reiškiane žmogauspolinkįišsipasakoti,betįprotįkalbėtibeužuolankų;kitaipsakant, tasbruožasgalėtųbūtiįvardijamaskaiptiesumas. Žemaičiųužsispyrimasneatskiriamasnuojųorumo,savovertėssuvokimo.Šisbruožas,remiantistekstų medžiaga,pasireiškiane kaip nors iškeliantsavoasmenssvarbą,bettiesiog laikantistamtikrųpadorumo nuostatų:Darbus patikrinusios mokytojos namo išėjo nešdamosi po vieną vienintelę gėlę: tegyvuoja žemaitiškas orumas!; Bet išlydėti mus gulint lovoje neleido jos žemaitiškas orumas.Orumassuteikiapagrindąžemaitiškamsantūrumui:Mes augome, klausydamiesi senelių – „šmugelio“ ir knygnešių – žemaitiškai santūrių, bet labai išmoningų pasakojimų. tai,kasčiapasakytaapiežemaičius,galimapapildytiiretnologųanalizėsmedžiaga.remiantisapklausųduomenimisteigiama,kad„žemaičiai itingeraisavevertina,ojuosgeresniusdarotiesiogžemaitiškumas.Jisyra grynaiteigiamairaukštoskokybėsvertybė.<...>ypač„geresni“bruožai suteikiamižemaičiui,siekiantpabrėžtijomoralinessavybes.<...>teigiamassavęsvertinimassuponuojažemaičiųpranašumojausmą“(Pakalniškis 2001:204–205). etnologaiteigia,kadkaikuriuosžemaičiųcharakteriobruožusgalėjo sustiprintiirįvairiosistorinėsaplinkybės.būtinybėgintis,nuolatatremti 192 KalbOSKultūra|83 priešųantpuoliusišugdėžemaitišką patriotizmą,žemaitišką kantrybę.taip pavadinamažmogaussavybėiškęstiitindaug,tačiauneneigiama,kadirji galibaigtis:Žemaitiška kantrybė, atkaklumas ir didžiulė meilė savo tėvynei padėjo atsilaikyti prieš ilgaamžį kryžiuočių puldinėjimą; Vasario mėnesį mano žemaitiška kantrybė pagaliau išseko ir rankraštį pareikalavau grąžinti. dalyjeanalizuotųpavyzdžiųminimitokiežemaičiųcharakteriobruožai, kurieiššaliesdažnaigalibūtivertinamineigiamai.Jauminėtaskietasbūdas,taippatžodžiostatumasgalikeltinepalankiąaplinkiniųreakciją:B. Buračo tėviškės aplinkumoje jaučiasi žemaitiškas kietumas, užsispyrimas; Žemaičiai jau kai kirs, jau kai pjaus, burnoj net nėra žodžių ką atšauti lr200103 30.tai,kadžemaitįkartaisbūnasunkupriverstisusidomėtinaujaisdalykais artiesiogpakeistisavonuomonę,galibūtinusakytairpasitelkiantasociacijassunegyvosiosgamtosobjektais:Visos kitos temos jo nedomina. Jis yra tikras žemaitiškas kelmas.toksnepaslankumasirlėtumastrukdoprisitaikytipriepokyčių:Du kartus keisti bilietus teks tik patiems konservatyviausiems, suvalkietiškai taupiems ar žemaitiškai lėtai mąstantiems; [Žurnalistas:] Jaučiate savo žemaitišką prigimtį? [PoetasalgimantasMikuta,kilimomažeikiškis:] Taip, negaliu pasigirti lankstumu. Savotiškas vangumas, sustabarėjimas, lėta reakcija dlg19991224. anekdotiškossituacijos,ypačpabrėžiančios,kadžemaičiaiyramažakalbiai,lėtakalbiai:Du žemaičiai, tėvas su sūnum, miške kerta medžius. Žiema, šalta. Jie skuba, tyli. Apypiety sūnus apsidairęs taria: / – Gražus oras. / Pavakary, susikrovę malkas į roges, grįžta namo. Tėvas taria: / – Taip. Kalbosvartojimopavyzdžiųanalizėsiejasisuetnologųdarbuoseminimais žemaičiųautostereotipais.Patysžemaičiaiteigia,kadjieesą„ūmesniir įžeidesni,piktesni,grubesni,lėtesni,pavydesni,nevalyvesni,uždaresniir galiausiai...labiausiaiužsispyrę“(Kalnius2002:37).Plg.:Mes, žemaičiai, į knygas neveizam, sakom stačiai lKŽXIII719;žemaitiškas grubumas5 manyje randa sau prideramą vietą.beto,žemaičiaimanoesantysnuoširdūs, draugiški,vaišingi,atkaklūs,ištvermingiirdarbštūs(žr.Kalnius2002:37). ŽemaitiškaiparašytųkūriniųpaskelbęsišeivijosrašytojasapolinarasPetras bagdonasžemaičiusaukština:Aš če nanuoru parbiegti vėsą Žemaitėjas istuoriją, tik nuoru pabriežti, kad žemaitee sava narsumu, atkaklumu ėr meile gimtam kraštun pralenkė kitas aisčių gimines bagdMP8. 5 dėlbūdvardžiogrubusvartojimo reikšme„nemandagus,šiurkštus“žr.d r u k t e i n y t ėV. dėl būdvardžio grubus laikymo semantizmu. – Res humanitariae 6, Klaipėda: Klaipėdos universitetoleidykla,2009,42–55(irtennurodytąliteratūrą).  S.PaPaurėlytė,K.ŽuPerKa.lietuvosetniniųsričiųgyventojųcharakteriobruožaikalbospasaulėvaizdyje 193 tarptekstuoseužfiksuotųdzūkų charakteriobruožų,tokių,kurieryškiaivyrautų,nėra;dažniauminimasdzūkiškas nuoširdumas.remiantisvartojimopavyzdžiais,jisgalibūtilaikomasskiriamąjadzūkųsavybe:Vieniša moteris išaugino sūnų Eduardą ir dukrą Eveliną, įskiepijo jiems prigimtinius dzūkiško darbštumo ir nuoširdumo bruožus; Jam ir alytiškiams nuoširdžiai padėkojo dzūkišką nuoširdumą ir vaišingumą patyrę<...>LASS dienų „Susitikimai“ dalyviai.Šįdzūkųcharakteriobruožąpastiprinairkitiapibūdinimai, išreikštiartimosreikšmėsžodžiaisbeipasakymais:dzūkai labai mėgsta išsipasakoti SigitasGeda(Mt199711106); pilna širdim dzūkiško atlapumo, išklojo savo paslaptį; balbieriškiečiai, nors yra „dzūkai su suvalkiečių mišiniu“, labai kalbūs ir svetingi ll20042022;su visu dzūkišku atviraširdiškumu sakė lėtapėdžiams zanavykams pamokslą; Sunku surasti didesnį „dūšios žmogų“ nei dzūkelis, o dzūkų dainos yra iškalbingiausias tos „dūšios“ veidrodis tVa20050723–29.aloyzasGudavičiustarplietuviųstereotipųminipasakymądzūkas – tai linksmas ir geraširdis žmogus (žr.Gudavičius2009:216). Jausminispradaspriartinadzūkusprieetniniųaukštaičių:abiejųgrupių asmenimspriskiriamasjausmingumas,tik,žinoma,skiriasiabstraktųpažyminiai,apibendrinamainusakantysetninėsgrupėscharakterioesmę– apibūdinimaidzūkiškasiraukštaitiškas: Pamenu, mudu su Vytautu Bubniu apstulbino ypatinga iki vėlumos užsitęsusio vakaro atmosfera, dzūkiškas jausmingumas.beto,dzūkaiapibūdinamiirkaipmaterialiųdalykųnesureikšminantysžmonės:Apskritai dzūkai labai poetiškos sielos žmonės. Jie gyvena kaip paukščiai. Tokie strazdeliai giesmininkai. Tai ypatinga lietuviška gentis. Jų galvosenoje įdomus egzistencializmas. Gyvena šia diena, turtų nekrauna JonasJurašas(Mt199711106). dzūkamsbūdingassavitasišdidumo,garbėssuvokimasnusakomassvetimžodžiuunoras6: Bene visi dzūkai yra tokie maži kaip, na kaip čia pasakius ir jūsų dzūkiško unoro neįžeidus.dzūkiškasdarbštumasyranulemtasdzūkiškosenergijos.taileidžiadarytiprielaidą,kadšiosetninėsgrupėsasmenys nėravienpasyvūsirjausmingistebėtojai:Įliesime ir dzūkiškos energijos. ŠmaikščiameVytautorimkevičiausapsakyme„Velniogundymai“(apie keturiųetniniųgrupiųlietuvosgyventojus)dzūkasvaizduojamasprisirišęs prietėviškės,bejosgraudinąsis(„dzūkijojsaulėkarštesnė“);draugiškas, šnekus,besidomintiskaimynųgyvenimu(velniuisako:„<...>mandaugiau niekonereikia,kadtikgražiaipasišnekėt!“;„taimudukaipirgiminės!“); 6 lenkybėonaras(onoras,unaras,unoras)vartojamareikšme„perdėtassavigarbosjausmas, išdidumas,puikybė,ambicija“(lKŽVIII1004,1005;lKŽXVII450,458). 200 KalbOSKultūra|83 ll–Laisvas laikraštis. lM–Literatūra ir menas (savaitraštis). lr–Lietuvos rytas (dienraštis). Mair–Maironis.Raštai 2,Vilnius,1988. Mt–Metai (žurnalas). OrintKll–P.Orintaitė.Ką laumės lėmė. Liepalotų medynuose.atsiminimai, apybraižos,Vilnius,1993. r–Respublika (dienraštis). rimk–V.rimkevičius.27 išpažintys,Vilnius,1975. StrielktV–J.Strielkūnas.Tik vienąsyk,Vilnius,1998. Šn–Šiaulių naujienos (dienraštis). tVa–TV antena (žurnalas). lIteratūra b l i u m a s r.1998:Etninės psichologijos įvadas,Vilnius:lietuvosinformacijos institutas. Č i g r i e j u s  h.[interviu].–Literatūra ir menas, 19930306. G u d av i č i u s  a.2009:Etnolingvistika (Tauta kalboje),Šiauliai:Šiauliųuniversitetoleidykla. K a l n i u s  P.2002:„Kitokie“tarp„savų“:lietuvosetnografiniųgrupiųstereo tipai.–Lietuvos etnologija 2(11), Vilnius:lietuvosistorijosinstitutoleidyk la,23–52. K a l n i u s  P.2006:aukštaitijosirŽemaitijosparibiovietiniųgyventojųsavimonė.–Lietuvos etnologija 6(15), Vilnius:lietuvosistorijosinstitutoleidykla,95–119. K a l n i u s  P.2007:Žemaičiųetniškumas:esamasarkonstruojamas?–Tautosakos darbai34,15–32. lKe2008:Lietuvių kalbos enciklopedija. SudarėKazysMorkūnas, redagavo Vytautasambrazas.2aspatiksl.irpapild.leidimas,Vilnius:Moksloir enciklopedijųleidybosinstitutas. n a k i e n ė  a.2007:Žemaičiųsavimonėspaieškosinternete.–Tautosakos darbai34,214–220. Pa k a l n i š k i s  V.2001:Žemaitiškumasglobaliamepasaulyje.–Lietuvos etnologija 1(10),Vilnius:lietuvosistorijosinstitutoleidykla,199–216. PŽ1993:Psichologijos žodynas. redaktoriairimvydasaugis,rimantasKočiūnas,Vilnius:Moksloirenciklopedijųleidykla. S avo n i a k a i t ė  V.2007:bendra,betsava:apiešiuolaikiniusaukštaičius.– Lietuvos kultūra: Aukštaitijos papročiai.SudarytojasŽilvytisŠaknys,Vilnius: lietuvosistorijosinstitutoleidykla,169–208.  S.PaPaurėlytė,K.ŽuPerKa.lietuvosetniniųsričiųgyventojųcharakteriobruožaikalbospasaulėvaizdyje 201 tu m ė n a s  V.2007:Konvencionalūs,klasifikaciniaiirinterpretaciniairegioninėstapatybėsaspektaiirsąsajossutautodaile. – Lietuvos etnologija 7(16), Vilnius:lietuvosistorijosinstitutoleidykla,125–156. Ž u p e r k a  K.2006:tarminėsšnekoskomentavimasnelingvistiniuosetekstuose.–Acta humanitarica universitatis Saulensis.Mokslodarbai,Šiauliai: Šiauliųuniversitetoleidykla,178–191.       Gauta20100929 charactertraItSOFlIthuanIan ethnIcGrOuPSInlInGuIStIcrealIty Summary thearticlepresentsastudyoflithuaniancharactertraitsattributedtopeople whorepresentdifferentethnicandculturalsubgroups,i.e.aukštaičiai,žemaičiai, dzūkai andsuvalkiečiai. thematerialwascollectedfrommassmedia,fiction, spokenlanguage,dictionariesandtheelectroniccorpusofcontemporarylithuanian(Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas).thefindingsofthelinguisticanalysis havebeensupplementedwithexperimentaldatafromanassociationtest. theresultssuggestthataukštaičiai(highlanders)arepoeticandemotional, theircharacterisacombinationofsadnessandgaiety.themostprominentfeature ofžemaičiai(Samogitians)isstubbornnesswhichisinseparablefrompersistence, straightforwardness,dignityandselfesteem.Dzūkaiaremostoftenreferredtoas sincere,open,sensitivepeoplewithaspecialcodeofhonour.Peoplecomingfrom dzūkijadonotattachmuchimportancetomaterialthingsyetmaterialwealth, asestablishedbythisstudy,isutterlyimportanttosuvalkiečiai.thissubgroupis describedasmiserly,thrifty,orderlyandsmart.certaintraitsofcharactermay beattributedtomorethanoneethnicsubgroupbutnotasingletraithasbeen establishedasacommonfeatureofallsubgroups. SIlVIJaPaPaurėlytė KazIMIeraSŽuPerKa Šiauliųuniversitetas PoviloVišinskiog.38,lt76352Šiauliai [email protected] [email protected]