D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo
sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 71
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
VEDINI PATIKIMO SISTEMIŠKUMAS
BENDRINS LIETUVI KALBOS VOODYNE
ESMINIAI VOODŽIAI: edinys, éškinamasis
dic ionn, sis emiškumas, ondinis dic ion,
dic ionnis a icle.
Le dic ionnai e es appelé non n'impo e quel, mais lexicog aphiquemen
su o ky es collec ion de mo s, ou nissan à son u ilisa eu l'in o ma ion
essen ielle (KTŽ 240). Les mo s di è en des ina ion, olume, données sélec ions,
leu na u e ainsi que p ésen a ion mé hodologie, u ilisa ion maniè e e k . Selon
la o me ex e ne, son dis ingués adi ionnels (spausdin iniai, papie iniai) e
élec oniques dic ionnai es; ces de nie s, à son ou , aussi dis ingue on deux
espèces: in o ma isés imp usdin ines dic ionnai es (élec onises papie ines
dicynes e sions) e bases de données bases c éées o iginalūs dic ionnai es
élec oniques (Jakai ienė 2005: 3840; 293296). Bene le plus impo an ous les
dicynus uni ie le ai žas es sis emiškumas. La sys émisa ion du lexique es
l'une des onc ion de la con empo aine p a ique lexicog aphie (Морковкин 1993: 37).
Epais dans la lexicog aphie élec onique, besi emiançan bases de données,
sys èmeškumas es l'un esminių lexicog aphies p incipes e p incipales exigences,
soule és à bon dic ionnai e. Sys emique doi ê e à la ois le ocodine
mic os uc u e, e la mac os uc u e. La de niè e dépend e c'es commen
son p ésen és les i ulai es mo s des a icles sépa és ou edinius une o me ou
une au e incluan dans des mo s ondamen aux a icles (Jakai ienė 2005: 35).
Dans les dic ionnai es expliquan s (de plus en plus p essdin inai es, ainsi que
élec oniques dans leu s e sions) c'es habi uel ce ains edins, su ou
éguliè es, donne le i e du mo a icle (qui n'es sou en enco e appelé e
lizdu, bien que ce anaip ol ne soi le i e du mo dona ion nes , ca il y son
p ésen és pas enco e ous le i e du mo e non mon és ces ela ions mu uelles). Dans un au e a icle (de base) uni é lexicale son incluses:
• ac ionmajodžių e a dažodžių abs ac s noms d'ac ions e
ca ac é is iques, • ac eu s ou a dažodinės ypa ybės u ė ojų
pa adinimai, • p ie eiksmiai, Voici quelquesolika exemples de di é en s
mo s de l'exp ession de la langue li uanienne. De ceux-ci, on oi que dans le
72 LEGBOS
KULTÜRA | 85
• sang ąžiniai eiksmažodžiai e daik a a džiai,
• deminu y ai, • mo s a ec négiginiais e k .
même a icle peu ê e de plusieu s espèces inclusionnins edinių
(picha ges ils pab auk i1): gé i, gẽ ia, g ė
1. i i lys į, malšin i oškulį: Ka ė gẽ ia is kibi o. G. andenį, lai . Bẽ iamas coupel
(duquel ge ia). Lẽa es po able (ku į boi , ap e à boi e). p k. : Dulkes, umums, sma ę
g. (k ėpuo i). Tabaką g. (šniauk i, uos y i). 2. u ilise s aigiuosius boissons, bu au i:
Kai neg ès, c'es bon homme. Il es enco e gẽ ia. 3. auk i, siu b i; sk e b is,
sunk is: Kempinė gẽ ia andenį. Le en kiau ai gẽ ia (pe pučia). | sng . : L'eau dans le
sable apidemen gẽ iasi.
G. p šo (apie kiau us ba us).
gė jas, ~a dk . (1) gė kas, ~ė dk . (2) bo mas (2) bo masis (1) [DŽ6e]; k êpúo i,
k êpúoja, k êpã o ks. (1)cas) inspi ép i e épanchép i: Kamba yjè beaucoup
dmų, nė à quoi espi púo i. ° Il suñkiai k ėpúoja. • neig. ne épúo i
espi épã emen dc . . (1,1) [MLKŽ]; kuulý i, klaũso, klaũsée in . K; SD343,279,
R, BPII157, M [...] 4. e l. accep e i, suside in i: Pè e a ec des en an s
nesiklaũso Rm. [...] [LKŽe]; áiskus, ~i (3)
1. bien isible, sh iesus, gied as: ~i sh iesa. Á. cielus.
2. bien oyan : ~ios yeux.
3. acilemen pe cepo iable, comp éhensible: Á. aš as. Á.
a imas. Á. ques ion. ~u comme jou née. ~u comme su
delno ( ès é idemmen ). 4. acilemen pe cepoyan : Á. in elleas. ~i ê e.
~iai p .: ~iai š ie ė mėnulis. Viską ~iai išdės y i.
~n p .
~ýbė (1)
~ùmas (2) [DŽ6e];
mãžas, ~à (4)
p š. d i d e l i s.
1. mencas de son olume, ailležu (aukščiu, ilgiu, pločiu): M. en an . ~os pommes. M. kamba ys,
ja din, ille. ~o auggio homme. M. upelis. Il combien ~ėlèsnie . Qu'es il ~u ùkas, ~u lis, ~u ėlái is! ~~
Isbėgo, bigžių nepa ijo ( s.). 1En ci an des dic ionnai es a icles, on s'e o ce de main eni
o iginalië leu o me, les pa ies omises des a icles son ma quées [...].
D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos
žodyne 73 2. peuug amžiaus u in is, nesaaugęs: Vaikai da ~. Paliko ~iukùs,
~u ėliùs comme ch e blius. A iduok le cou eil, nebūk m. (nesie zink). 3. negausus:
M. bū ys. ~à šeimyna. ~A a ici du a ail! De g and nuage m. pluie
( ds.).
4. nesma kus, aibnas: M. šal is. M. douleu . 5. insigni icbus, nežymus,
ne eikšmingas: ~à aida. ~à donana. ~ nuopelnai, laimėjimai. ~à bèda, que neuki
app end as. 6. qui inconnue de la si ua ion sociale: M. būdamas, a ec最大is ponais
nesigalynėk ( s.).
Be ~a ko (bemaž, p esque). ~a quoi (ne impo e, ien ne signi ie). Bū i ~esniám
(nusleis i). ~a (maždaug).
~a p .
~n p . : San é a ~ỹn (mažėja).
~ùmas (2) [DŽ6e];
ob s . (3) [...]
1. [...] habi ableis maison, pi kia: [...] Gy enamoji ob NdŽ. [...] A é é pamiškėj obelý ė
Sk. Mažon obelùkėn jy i Kb. [...] T obalę sulipino ici même suk i o, suplyšo, supu o Yl.
[...] Tu iam Kazimie uo donne [dalies] obalẽlei pasis a i i K . A é é de pè e iškės
e e eçue, pasis a ée elle obalìkę Pln. [...] Va yk ce zemes, ligi où eux- oi,
seulemen mon obikės nenu e sk Pž l. é ai quelques obìkées, e main enan ka
épandė é, la ille g ande posida é Vdk. Susi upusi oby ẽlė Š s. T obulãlė (menk.) Š s.
Toki na u e an ai obu ẽlė y[ a] bâ ie a Lž. Là pasis a ée obùkę Al . [...] Senukas
cons ui une obelùkę D skŽ. Pasis ais obùžę su l'eau JD20. T obeliūkš ẽlė
menkiausia Kl Ž. Pasiun iniai de an ses yeux a ai simplemen iocémen pe i ą, i
žąsų ga delį, ke i ainę obely ę Vaižg. [...] [LKŽe]; disspùs, ~ (4)
1. acilemen solps an is: Ne ipios ajou aišos. ~ (~ióji)
ka a. 2. qui apidemen , acilemen lydosi: Taukai . daik as.
~ùmas (2) [DŽ6e].
Les dic ionnai es d'au es langues on égalemen cou ume di e s edins inclu e dans des
mo s ondamen aux a icles. Ils con iennen e non men ionnées espèces inclusionnels de
mo s, cela dépend de la langue conc è e g ammai e e de la ab ica ion ca ac é is iques
pa exemple, dans les dic ionnai es des langues uses e polkes des a icles de ac es de
é énemen s son sou en p ésen és e eigos ac es de ac es. Quelques exemples de:
līdzīgs -ais, līdzīga -ā, īp. ; similai emen aps . 1. Tāds, qui e en i on elles mêmes
quali és, ca ac é is iques comme (kam) ci am. Mei a i līdzīga mā ei. Līdzīgi aks u i.
Viennen e semblables oix. Līdzīgi géog aphiques ci cons ances. 2. Equi alen ,
co espondan (pa as i mu uellemen ). L. pa ne is. Runā kā līdzīgam ou līdzīgu. //
Vienāds (ap ès g andeu a, aleu s). Sag iez o i semblables piècesās. Sadalī
similai emen . Līdzīga nauda sa . somme de a gen , ce qui p écisémen co espond au coû du paiemen . līdzīgums . lie . [MLVVe];
74 KALBOS KULTūRA | 85 ābOLS . Ābeles auglis. Sulīgs, salds, skābs, sā s ā. Ābola
se de, sēklas, miza. Ābolu sula, ie ā ījums, kompo s. Žā ē i āboli. Sā s comme ā.
celui, qui e eselīga k āsa, ou eselīgu sā umu (pa as i pa aigiem, seju). Acs
ā. acs p incipalá sas ā daļa, apaļš ķe menis acs dobumā. S īda ā. s īda
cēlonis./ ābolī is, -ša; ābol ēns; ābol iņš. [LVV];
ДЕД, -a; m. 1. Отец отца или матери. 2. azg. C'es un ieux homme, ieрик. 3.
mn. : dédy, -o . Les gens, i an ieinu, ancki. G ands e p a-g ands;
pa s e g andys (a an ki). [...] < Дéдка, -и; mn. gen e. -dok, da e. -dkam; m.
Lask. (12 zn.). Dédkin, -a, -o. Dédo , -a, -o. Dédo sky, -aya, -oe. D. moyen
( ieux, испытанный). Dédók, -dká; m. ozg. (2 zn.). Dédýlja, -i; m. Lask. (12 zn.).
Dédýlin, -a, -o. Déduška (c .). Po-dédo ski, нареч. [BTSRYA];
СЛОВА’РЬ, -я’, м. 1. Собрание слов (обычно в алфавитном порядке),
устойчивых выражений с пояснениями, толкованиями или с переводом на
другой язык. Толковый с. Энциклопедический с. Фразеологический с. Двуязычный
с. Терминологический с. Словари синонимов, омонимов, антонимов. С. морфем
(толкующий значимые части слов). 2. ед. Совокупность слов какого-н. языка,
а также слов, употреблённых в каком-н. одном произведении, в произведени-
ях какого-н. писателя или вообще употребляемых кем-н. Богатство русского
словаря. Поэтический с. Пушкина. Он изъясняется по-английски с трудом: его
с. очень беден. ǁ уменьш. слова'рик, -а, м. (к 1 знач.). ǁ прил. слова'рный,
-ая, -ое. Словарная статья (главка словаря, посвящённая отдельному слову
или фразеологизму, вынесенному в её заглавие). С. запас. [ТСОШ];
СТРО’ИТЬ 1, -о'ю, -о'ишь; -о'енный; несов. 1. что. Возводить, создавать
какое-н. сооружение, здание, а также конструкцию, машину. С. дом. С. пло-
тину. С. корабли, локомотивы. Ломать - не с. (посл.). 2. что. Созидать, со-
здавать, организовывать. С. новый быт, новую жизнь. С. своё благополучие на
чём-н. С. семью. 3. что. Мысленно создавать. С. планы. С. разные предложения.
С. гипотезу. С. себе иллюзии. 4. что. Организовывать, основываясь на чём-н.
С. доклад на точных данных. С. свою тактику на чём-н. 5. что. Выражать,
формулировать. Правильно с. фразу. С. систему доказательств. 6. что. Вы-
черчивать на основании заданных размеров (спец.). С. треугольник. С. усечён-
ный конус. 7. что. Делать что-н. (в соответствии со знач. следующего далее
существительного) (разг.). С. гримасы (гримасничать). С. глазки (кокетничать,
играя глазами). С. рожи (гримасничая, придавать лицу какое-н. неестествен-
ное выражение). 8. кого (что) из кого. Представлять, изображать себя или
кого-н. кем-н. (разг. неодобр.). С. из себя простака, дурачка. С. из ребёнка
вундеркинда. ǁ сов. вы'строить, -ою, -оишь; -оенный (к 1 знач.), постро'ить,
-о'ю, -о'ишь; -о'енный (к 1, 2, 3, 4, 5 и 6 знач.) и состро'ить, -о'ю, -о'ишь;
-о'енный (к 7 и 8 знач.). ǁ сущ. стро'йка, -и, ж. (к 1 знач.), построе'ние, -я,
ср. (к 1 устар., ко 2, 4, 5 и 6 знач.) и постро'йка, -и, ж. (к 1 знач.). ǁ прил.
строи'тельный, -ая, -ое (к 1 знач.). С. сезон. Строительные материалы.
Строительная площадка. [ТСОШ];
D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo
sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos
žodyne 75 kaba e
1. spek akl sa y yczno- oz ywkowy; eż: local, w k ó ym odbywają się akie
spek akle
2. absu dalna lub su ealna si ua ion
• kaba e owy • kaba e owość • kaba ecik • kaba ecia z, kaba ecis a [SJP];
pacha
1. wgłębienie en e in e ne s oną amienia a bokiem kla ki pie siowej 2. o wó na
amię w ub aniu; eż: pa ie ub ania ou an se w w miejscułębienia pod
amieniem
• pachowy • paszka [SJP]; spić dk Xa, spi y spijać ndk I, ~any 1. upić kogoś do
niep zy omności 2. pijąc zeb ać płyn, zwłaszcza jego gó ną wa s wę: P aki spijali
osę z lis ków. spić się spijać się upić się alkoholem, być pijanym [NSJP]; a · en· i e [...]
adj. [...] 1 paying a en ion; obse an 2 conside a e, cou eous, de o ed, e c. [an
a en i e husband] syn. h o u g h u l a · en ́ i e|ly ad . a · en ́ i e·ness n.
[WNWD]; hai ·s yle [...] n. a special s yle o hai d essing, o en dis inc i e and
ashionable hai ́s yl ́ing n. hai ́s yl ́is n. [WNWD]. Pa des exemples on oi que
ediniai dans des mo s de base a icles son incluses les p ésen an :
• comme sépa é leksemą (p.ex., sang ąžiniai eiksmažodžiai), • comme
sépa é signi ica ions a spal į (p.z ., sang ąžiniai eiksmažodžiai), •
ilius aciniuose a osenos exemples (p.iez., deminu y ai, mo s a ec
neigin), • a icle, po ou es les in o ma ions su le i e i e du mo
(p.ex., eiksmažodžių e a dažodžių abs ac es, noms des ac eu s,
p é eiksm); pa ois (dežniau dans les dic ionnai es élec oniques) ils
son éc i s de nou elle ligneu ée.
du Li uanien ins i u e u ilise de nou elles mé hodes ini de p épa e
Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau BŽ), don la concep ion accen uée le
p incipe sis emičnos i (Liu ke ičienė 2010: 141). Il s'e o ce de sui e e en
p ésen an edins, qui selon le lexicinį sa a ankiškumą son lygia e čiai aux
au es i ulai es leksiniams uni és. Pa conséquen , l'in o ma ion à leu suje
doi ê e non moins complè e, a ii iape sée e p écise, e ce qui es
impossible d'a eind e ni un des men ionnés moyens de p ésen a ion edinis inclusi . Ainsi:
• abs ac s (p.x., miáuk elėjimas, p iglaudmas, paskiẽpijimas, b oliã ima
sis, aud ingùmas, aukš ýbė, b angýbė, b olỹs ė),

76 LEPBOS
KULTÜRA | 85
• deminu y ai (p z., ausẽlė, balandlis, namùkas),
• p ie eiksmiai (p z., áiškiai, nuoseklia, aiškỹn, ga sỹn),
• les nommages des ac eu s (p z., g iežkas, áuklė ojas), • neiginį u in ys mo s
(išsky us eiksmažodžius, например, neda nà, nedaũ ge lis, neddelis, neblõgas,
nebloga, negiñčijamai) e au es ediniai (išsky us sang ąžinius eiksmažodžius
e p iešdėlio ne eiksmažodžius) son p ésen és analogiquemen à ous les
au es BŽ. leksiniams uni és, y leu son éc i s des a icles sépa és. Ils y
ediniai soulè en des i ulai es mo s, de so e ombe dans abėcėlinę de ous les
uni és leksiniens seką e son cou umiquemen ou és2. Sys émiskume es
main enue e en ou nissan des in o ma ions su edinių ki čia imą comme e
pou les au es a dažodžių, son indiquées leu s ki čiuo ės; no ons que
inclusuk iniai deminu y ai son géné alemen p ésen és sans ma que ymen
leu s ki čiuočių, bien que les de niè es di è en sou en des mo s
ondamen aux, dans lesquels a icles inclus deminu y ai, ki čiuočių (ž . ci ao us
mãžas, obà a icles de DŽ6e e LKŽe). BŽ edins a icles su la base a osena
dis inguées e espec i emen disposées ou es p é ues donne leu s
signi ica ions, chaque leksema ma quéeima equises g amma icales, lexiconiques,
s ylis ines, domaines de consomma ion e e c. e illus ée a ec des signes
ca ac é igues a osenes exemples, mon ančiais leu seman iniu e synaksiniu
junglum. Ainsi l'in o ma ion su edines ne se limi e pas seulemen leu liaison
a ec le onda i mo ixsa im, les données edines son aussi complè es e
di e sesi apusiai que e d'au es an aš ines leksinių iene ų.
Le plus impo an seulemen dans l'a icle, il es possible de donne la s uc u e séman ique
edino, les signi ica ions e leu a spal ių hié a chiją, mu uel lišius ainsi que les in e en ions
a ec les mo s ondamen aux signi ica ions (abs ak es cas). Inclusionnel edin p ésen a ion
neaaiškina, neskleidžia sa séman ique (ou insu isammen , nonexclkliai la explique). Ta kim, les
dénomina ions des ac eu s se basen sou en pas de ou es, mais seulemen de ce aines
ondées ac ionsmajodžių signi ica ions. L'u ilisa eu du mo ne l'a pas su, si edinys seulemen
es en egis é à la in de l'a icle du mo de base, eg.: daik a a džius ėjjas, ėjja, qui
bassie aien su 5-ąja, 6-ąja ou okaziąja le sens du e be e i, on pou ai l'imagine seulemen
comme ak ualionalisme: 23 La p ésen a ion des uni és lexicales en o d e alécélèse n'es plus
elle dans la lexicog aphie élec onique, ca leu paie es e ec uée pa o dina eu . Cependan ,
dans les dic ionnai es imp imdin ins ce ains dans les mo s ondamen aux a icles inclus
ediniai son a sidū ę olokai de celle place dans laquelle ils de aien ê e éc i s enan
abėcėlės (p.ex., mezgėjas, -a, mezgimas e mezgimasis a sidu ia en e megzdin i e megz inis
a ikļi, o ėjas, -a, o ikas, -ė e o imas en e au as e au inis a ikļi e pan. [DŽ4]).
D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo
sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos
žodyne 77 e i, ena, jo
1.alle de la place à la place à pied, pas en pas: E. keliu. Il na jo, mais a cou u. Voici un
peu de pésčių enamas. Ek chalin. Ename mange , dans i, chasse . E. p o du is, pa
champ à, dans école, miškan. [...]
5. ci cule : T aukinys, au obus ena. 6. slink i (apie emps): Les jou s,
moisi ena. 23. [...] ê e odomam: Aujou d'hui héâ e ena Ski gaila. Bon
ilm jo. Ek ek (di es é onnan , négan ).
ėjjas, ~a dk . (1).
ėjmas (2) [DŽ6e].
En ou e, en éc i an un dis inc a icle edinien, é i e- -on l'occu ence
de son p ésen a ion plusieu s ois, plg.: bend ýbė (1) communas suje :
Li u ies e la ies langues on beaucoup ~ių [DŽ6e];
1 beñd as, ~à (4)
1. appa enan à ous: B. o une. ~à cuisine. 2. ai ensemble, e ec ué: B. a ail. B.
ie. ~oms des e o s e ons nous. ~óji giminė (g am. comp end mo s, la même
o me us ojamus e mâ iškąja, e eme iškąja gimine).
3. ienodas, panašus: ~ sikiai.
4. ésumé: ~à somme.
5. comp enan ko s basesus: ~ojo l inimo école.
~a p .
~ýbė (1).
~ùmas (2) [DŽ6e];
bend ybée dk . (1) ce qui es commun, commun suje , pa icula i é, aožas:
Bend ýbė e a s ki ýbė ( il.). Li uù e lã ių pa l bend ýbės. Mẽs a ec onim ù ime
bend ý bių nei ski ýbių. • an . a ski ybė, ski ybė. [BŽ].
dau gia G ũynieji abs ac s ( eiksmų ou ca ac é is iques dénomina ions) BŽ son
p ésen és indiquan ondamen al eiksmažodį ou a dažodį ainsi co espondan e
las a ųjų signi ica ions numbe į, e leksikalizē ieji dé inieziami ou (i ) aiškinami
synonymimais. Pa yzdžiai (enco e peu ê e édagués, ca le dic ionnn n'a pas ini
eng i): giedójimas dk . (1) 1. → giedo i 1: Hmno giedójimas. 2. → giedo i 2: A sibùs i du
paũkščių giedójimo.
commun ininkã emen dk . (1) deux ou plus de pe sonnes yčinis join en
pa icipa ion c imin ime: Bend ininkã gãli b i ealizúo as ne eikimù. 2. →
conjoin ininkau i 2: Keli iškõ ų [a sakõ ų] cod ininkã emen ci liniame p oce sè.
P o cè si nis commun ininkã emen . P i ãlomasis [ akul a y ùsis] commun ininkã emen .
78 KALBOS KULTÜRA | 85 clai ùmas dc . (2) 1. → clai us 1: P ezideñ o mẽ iniame
p anešimè pasges a clai ùmo. Kol nė à clai ùmo, usẽna il s. Įman ùmas keñkia
s liaus [kalbõs] clai emen ù mui. 2. → clai us 2: Ga baũs ámžiaus p o èso ée s ẽbina
p õ o clai umù. Lga apsuñkino kabą, mais pas mókslinées min iẽs clai ùmą. 3. →
clai us 3: Ta iẽs clai ù mui ugdý i y à isókių p a mų. 4. → clai us 4: Kóks ý o
clai ùmas dangujè nė de be s lio! 5. → clai us 5: E ẽliai [kã ės] ga sja egjimo
cla umù. baikš ýbė dk . (1) g and, ex ao dinai e baikš umas, bailumas, baugumas:
Kàs pe baikš ýbė ako! • an . d ąsność.
In o mellemen p ésen an abs ac us éme geai quelques p oblèmes, a ec lesquelles peu -ê e
n'a pas encon é en p épa an d'au e s uc u e des dic ionnai es. Une d'en e elles mais e
g ama inės pažymos. BŽ s engiamasi nuosekliai žymė i ne ik daugiskai inius,
unicaskai inius dik a a džius. Les g ammai es de la langue Li uanie a i me que l'une des
unaskai inių daik a a džių espèces son daik a a džiai, eiškian ys incapim comp e i abs akčias
concep s (LKG 1965: 175; plg. DLKG 1996: 66; Valeckienė 1998: 219). Sukonk e ėję, acquijée une nou elle
signi ica ion ou un nou eau signi ica ion a spal į ils peu en ê e consommés e o me pliskai es.
Tokia a osena es possible e s ylis iniais sume imais. Ces leksemes, comme men ionnée, BŽ
son p ésen ées dé inies ou expliquées synonymémen , e anspoziciniai ediniai ( . i. els, don
da ybos e leksinė signi ica ions su ampa), ou, au emen di , g ynieji abs ac a, son indiqués
dans ondini leksemą. A û , que les de nie s, non lexikalisés, abs ai s nommages d'ac e ou
ca ac é is ique de aien ê e signi ian s su u nemen ns. (singaskai nis), mais oli g ažu pas
chaque indi iduel a icle émis un abs ac leksemą peu ainsi ma que 3. Sou en des cas, où
abs akčiai leksemai ès di icile de su o mule lexikog a inée dé ini ion į (ça ca ac é is ique
anspoziciniams ediniams, donc ils e expliqués maniè e é é odiniu), e pa ois pa a ojames
e habi uellemen sonnan ses o mes plu iskai nées indiquen au moins déjà en amée
leksikaliza ion. Pa y inėjus ac ionmajoudi abs ac o bėgiojimas a oseną, ou ée abondance
exemples, où es u ilisée beaucoupiskai inė de ce mo ( ous ois p é ues BŽ ou ni
signi icmėmis) o me: Bien que jeux, p omenadesjimai ou bėgiojimai amélio en shuns igu e e
n'au o ise p iaug i poids, es ès impo an que shuo spo odamas nepe kais ų. Ka ės
noc inai es animaux: jou née p incipalemen išsipa pia, e nui emen ou commence: bėgiojimai,
miaukimai, jeux. Regulai es ma inines bêgiojimes à Lond es, indépendammen de condi ions mé éo.
Ne nou elle ceux leu s [seimūnų] bėgiojimai de 3 À p opos des daik a a džių daugiskai ą da . oi le
discussion a icle de Ramunės Vaskelai ės Abs ak ions daik a a džių daugiskai os usage dans le
langage de l'économie e no ma dans ce Talbos kul u ome, p. 190215.
D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos
žodyne 79 ienų pa ijų į ki as. Chaque ois, quand il au condui e dans
commandi uo é, commence la bègiojimai e demandesinėjimai, que quelqu'un
animalne p ê e a en ion. Beaucoupiskai ées o mes abs ai s des
dik a a džių peu en ê e u ilisées pou en o ce la signi ica ion, mon e
l'in ensi é d'un phénomène, ęsimąsi, é ojimąsi ou conc e s dik a a diquemen
pe çus ca ac é is iques ou ac ion des cas de mani es a ion (LKG 1965: 178181).
Impo an e du mo ondamen al séman ique. Ta kim, les ac ions physiques
peu en ê e épé ées, calculées, donc leu nommage plu iel es habi uelle, eg.,
men ionnési bėgiojimas e dans ci és ses illus a ions appaikées d'au es
ac ionsmajodžių abs ai s (miaukimas, p ašinėjimas, ma chojimas). Aussi bien:
Les conduc eu s nespėja susižino i, où budi policie s o iciels, e nebegali à ce
suje jibin ų blyks elėjimais pe spé e au es. Ce ains ésiden s cô iè es
disen pendan emp ą ué en i on 90 éclai o lashks elemen s. Polka a ec
pa epsėjimais. J'ai paussé de k aus ymųsi, je eux a oi ma p op e maison.
Cependan de psychinée ac i i és ou di e ses é a sas, appo sus eiškiančių
eiksmažodžių ai e abs ai s daik a a džiai plu iskai ines o mes, espé ée,
įgauna plus s ylis iniais sume imais e leu s pas aiko čiau, exemple. : Combien de
ê es au an de gal ojimen s. Ap ès longs considé s imen s e gal ojimen s de
a ail n'ai décidé pas change . ous es plani ica ions son allés au chien su la queue.
Pa des exemples on oi , que é aluan l'abs ac e p ésence uneaskai iniu
daik a a džiu beaucoup qui dépend du conc e du ondemen ac ionmajo dio
séman ique. Exis an d'abs ac o mul iscai ine a osenne exemples ou au moins
aki aizdžiai elle a osenne possibili é (pa em ai analogiques exemples séman iques),
abs ac us BŽ ce a pu déca a ma ke é su umpinemen s pp . ns., a eipian
a en ion, que géné alemen , mais pas oujou s, u ilisées les o mes unaskai ines
ma qué du mo , exemple.: b angmas dk . pp . ns. (2) → b ang i: Degal b angmas skã ina
nusikals amù mą. Bù o loomas che angmas. Li uõs bs o inkà me ùs commenjo
b angimù. Va liù ai iñkoje b angimùs iksã o JAV dòle is e Japònijos jenà. bójimas
dk . pp . ns. (1) → bėdo i: Da enas dãžnas bėdójimas pa ce pol i nės kul os s okõs.
Įg so pe manen nis bėdójimas, plemas, complamasis pou meñknie kių. Besakiai
bėdójimai e pesims inės núo aikos apa au iniù b úožu. baugnimas dk . pp . ns. (1)
baugin i: P e a a gãli b i non seulemen zinė, mais e psi chològinė: baugnimas,
g asnimai, ýčiojimasis. | sng . : Is è ija, baugnimen e bau gnimasis nė à o iõs
laikýsenos póžymis. paáiškinimas dk . (1) pp . ns. → explique 1: Jeenkl paáiškinimas. 2.
sng . pp . ns. → explique 2 (sng .): Papldomas aisỹklių pasiáiškinimas. 3. sng . pp . ns. →
expliqué 3 (sng .): Neį kinamas pasiáiškinimas. 4. sng . au onc ionnai e es p ésen é une
le e, pa lequel s'expliquen n'unižengemen les aisons, pou qu'un quoi se ju idique:
En aison lšų sh as imo js pà eikė pasiáiškinimą.
86 KALBOS KULTÜRA | 85 uni és de données, é élées leu s synaksiniai liens,
junglumas, qui unidé bien peu ê e mon é abiem sang ąžinių eiksmažodžių
p ésen a ion modes an sa a ankišku, an inkluuk iniu. Les p incipaux
sang ąžinių eiksmažodžių inclusion dans les a icles onda oi es
eiksmažodžių dé au s: 1) la plus g ande pa ie sang ąžinių eiksmažodžių BŽ
n'a pas des o mes i ulai es (pag indinių); 2) sang ąžinių eiksmajodžių
leksemos mu uellemen nesuda o seman ines s uc u es, ca ondinai es
simples des eiksmajodžių a icleniuobūdai selon sang ąžinių eiksmajodžių
leksikaliza ions deg é. En aison inclusionnel sang ąžinių eiksmažodžių
se išdės omos ne nuosekliai, iš eilės, o pagal seman inį yšį su pas a ųjų
leksemomis; 3) pa s į auk inis pa eikimas y a ne ienaly is – keli minė i
p ésen a ion non-sys emiquemen ( u in à la ê e ou le dic ionnai e) son
p ésen és e leu s abs ac s. Ai i u a icle ne son mis que ceux sang ąžiniai
daik a a džiai, qui, comme e pama iniai eiksmažodžiai, n'a pas nesang ąžinių
a i ikmenų, exemple., džiaugmasis, juokmasis. Di i sang ąžiniai daik a a džiai
son incluses dans des a icles co espondan s non sang ąžinių daik a a džių
(donc dans ce cas même pas des mo s ondamen aux) e u ilisa eu ne oi pas
leu s o ma s d'in é ieu s (pag indinių), neben sang ąžinį daik a a dį de ai
aussi ê e donné en i e de l'a icle en aison d'un ki čiaissemen di é en
(Liu ke ičienė, Ninienak ė, Vosyly ė 2010: 246). P z.: a naũjinimas dk . (1) 1. →
me e à jou 1: Sen badų a naũjinimas. 2. → me e à jou 2: Kompiù e ies
a naũjinemen . 3. → me e à jou 3: Tesmo p ocessèso a naũ jinimas. | sng . :
Lė nio en lmo elâchemen . iéchiãmen dc . (1) 1. → euxčiuo i 1: Ligónio
euchchiãmen ùko keliàs dienàs. Váis ai con e le chaudčiã emen . 2. sng . →
ka ščiuo i 2 (sng .): Ka ščiã imasis nie ka dà nedúoda naudõs.
mušmas dk . mušmasis sng . (2), (1) 1. → muš i 1: Mušmas handà [di žù]. Bu aũ es as pou
duk es mušmą. Ne alià baũs i [áuklė i] ako mušimù. Muši mù p õ ce neįk si. Ne ek
mušmo, kek ėkmo ( lk.). | sng . : Mušmasis e p asi a djiã i mas ódo ako ag essi ùmą.
Musmusi adolesclia isleja enè gijos pé ek liu. [...] 13. sng . → muš i 20 (sng .): Mušmasis
dans mókslą [į aukš úomenę]. 14. sng . → muš i 21 (sng .): E k ókiu sà o mušmusi
a ec ie ena? Vėlesniues BŽ édi ions, pa iculiè emen élec oniques dans leu s
e sions, du ondemen s simples des ac ionsmažodžių eikė ų sépa e de eux pada y us
sang ąžinius. Ces de nie s, comme e leu s abs ai s (sang ąžiniai daik a a džiai), aussi
bien p ésen inis sépa és a icles. Alo s sang ąžiniai mo s de aien ê e ou és
comme e ou es les au es BŽ leksiniai uni és, c'es -à-di e, aussi bien
sys éma iquemen se ai s uc u ū in i e leu s données. Seul el p ésen emen
edins BŽ se ai possible de considé e sys émique.

D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos
žodyne 87 une ou au e maniè e incluen dans leu s pama inių (a giminiškų)
BAIGIAMOSIOS PASTABOS
1. Aiškinamuosiuose žodynuose, ypač adiciniuose, ediniai ne e ai
mo s des a icles. Tokio du eme ciemen exis e non seulemen Li uiniens,
mais e d'au es langues dic ionnai es. Le plus sou en des mo s
ondamen aux a icles p ésen en des éguliè es ediniai (abs ak us
ac ions ou ca ac é is iques dénomina ions e e c.), quie p écisémen
dépend de chaque langue de mo s de dou es e ca ac é is iques g amma icales.
2. Les Vedinis considé an de elles mêmes au a ankiškais leksiniais uni és
que e leu s pama iniai ainsi que d'au es i ulai es mo s, leu s données
au donne aussi dé aillémen e p écisémen que e cesa ųjų. Tam ne
con ien incluuk inis edinių pa eikimen . Vediniams o muo ini sépa és
dicyniniai a icles. Seulemen de ce e maniè e il es possible di ulgue la
s uc u e séman ique du mo e déc i e celui-ci ous au es (g ama iniu,
ki čia imo, s ilis iniu, domaines de consomma ion e . .) aspec s. 3.
Bend inės lie u ių kalbos o donyne concep ion dans l'accen ué sys ème
p incipe. De lui s'e o ce espec e e en p ésen an edinius. Cela éussi
pas en ous cas, ca le dic ionnai e a é é commencé cons ui e comme
adi ionnel, p in udin inis. Son p épa a ion en an dans l'é ape
inalisan e, chan e ce aines edines p ésen emen me hodikà n'es pas
a ionu. Cependan inclusik inių edinių ne de ai es e dans les e sions ul é ieu es BŽ, pa iculiè emen élec oniques de leu s e sions, don la p épa a ion de ai chs i e la s uc u e des données BŽ.
4. BŽ dans des a icles sépa és se on p ésen és des ac ionsmažodžių e
a dažodžių abs ai s, deminu y ai, mo s a ec des néga i s (išsky us
eiksmažodžius). Veiksmažodiniai a an dėlio ne ediniai, dans le bu opelyg
nedidi i le ocodyne olum ies, ce a pu laissés des pama inių eiksmažodžių
a iclesniels. Sang ąžinių eiksmažodžių e daik a a džių p ésen a ion es e
égalemen inégaly is, la g ande majo i é d'en e eux son p ésen és des
a icles ondamen inių pap as ųjų eiksmažodžių. In e pusa ie, comme sépa é
e sa i a g oupe de lexiques, sang ąžiniai eiksmažodžiai BŽ son ou nis enan
adi ionnelle (DŽ1) sys ème, cependan ce sys ème nede a a ec le p incipal
sys ème exigim, applicable à ou e ce cla i ian lexiikai unodai p écisémen
donne e dé aillémen explique (y comp is séman iquemen ) ous les uni és
lexiconiques. 5. Vienodinan o mųjį edinių pa eikimą se heu e a ec des
imp é us de ca ac è e subjec i , son ou ne aussi empêchan égalemen
cohé emmen sui e sys èmeškumo p incipe. Pa exemple, seulemen en
é udian en dé ail la monocai ine e la policai ine abs ac s a oseną, les
ayan dans ce aspec sous classi iée e s ic emen nus achés mé hodekę de p ésen a ion, on pou ai s'a end e à ce que
88 KALBOS KULTūRA | 85 Ve dyne uneaskai iniai e les deux o mes de nomb e
ayan in ys abs ac s concep okes signiin ys daik a a džiai son
co ec emen ma qués. Ce p oblème é yškėjo seulemen iškėlus abs ac us
de onda oi es eiksmažodžių e a dažodžių a icles e nécessi éiks ma que
leu s ca ac é is iques g amma icales, aigi isan sys éma iquemen ou ni
ous BŽ lexinius uni és. Elle peu ê e ésolue que su ilkus dicyninai es,
g amma ikes, no min ojs e au es spécialis es de la langue. 6. Ayan à l'esp i
que plus ô ou plus a d appa aî a e la e sion élec onique BŽ,
sys éma ique edinių p ésen a ion aide ai à é i e les p oblèmes a ec
lesquels se encon e en in o ma isan le dic ionnai e adi ionnel, quand il
au p end e en comp e la mul i ude de non ienodin es o males de données
p ésen a ion suje s. Vedins ai an comme d'au es lexicinius uni és e
espec i emen , sys éma iquemen les p ésen an , les données du
dic ionnai e peu plus p écisémen déplace dans la base de données. Tiksnée,
moins exemp es de p éman i s uc u e des de niè es données
cons i ue aien plus de possibili és di e sem leu é ude, neabejo inai
ikslesnée se ai s a is ique analyse des données. Cela es p é u me e en
œu e dans la p épa a ion de ul é ieu es BŽ au o isa ions.
7. Sys emiškumas a é é e es e BŽ o ganisa eu s aspi amybė. La inisamas
p épa e le dic ionnai e pa ce ains aspec s se a sys èmeiskueu que ses
p édécesseu s. Ce ains des mani es a ions de nesys emiali é é ai
impossible é i e en c éan le dic ionnai e non base de base de données
élec onique. L'u ilisa ion plus sys éma iquemen soignées de ses données
pe me ai à l'a eni é i e de nomb euses o males e eu s e nonikslumų
ainsi que conséquemmen amélio e déjà pa eng ée dic ionnai e, ainsi que su
sa base p ê e obulesnes, di e seses, sciencequemen quybiškesnes moyens de no mminemen , de enseignemen e d'app en issage de la langue Li uanien.
ŠALTINIAI
BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas).
DŽ1 1954: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas. 1 leidimas,
Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
DŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas. 2 leidimas,
Vilnius: Min is.
DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 4 leidimas,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 6 (elek o-
ninis) leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (elek oninis a ian as). Vy . ed.
G. Nak inienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą:
<www.lkz.l >.
D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne
89
LVV 1987: La iešu alodas ā dnīca, Rīga: A o s.
MLKŽ 2010: M. No kai ienė, R. Šepe y ė, Z. Šimėnai ė. Mokomasis lie u ių
kalbos žodynas, Vilnius: Bal os lankos.
MLVV 2003–2008: Mūsdienu la iešu alodas ā dnīca. Red. D . philol. I. Zui-
ce na. LU La iešu alodas ins i ū s. P ieiga pe in e ne ą: <www. ezau s.
l /ml >.
NSJP 2002: Nowy słownik języka polskiego, Wa szawa: Wydawnic wo Naukowe
PWN.
SJP: Słownik języka polskiego, Wydawnic wa Naukowego PWN. P ieiga pe
in e ne ą: <h p://sjp.pwn.pl>.
WNWD 1988: Webs e ’s New Wo ld Dic iona y o Ame ican English, 3 d college
edi ion. Edi o -in-chie V. E. Neu ield. Cle eland and New Yo k: Webs e ’s
New Wo ld.
БТСРЯ 2002: Большой толковый словарь русского языка, Санкт-Петербург:
Норинт.
ТСОШ – Толковый словарь русского языка С. И. Ожегова и Н. Ю. Шведо-
вой. P ieiga pe in e ne ą: <h p://slo a i. u/de aul .aspx?s=0&p= 244>.
LITERATURA Il es
DLKG 1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. DLKG 1996: Daba inės lie u ių
kalbos g ama ika. DLKG 1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. DLKG 1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. DLKG 1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. DLKG 1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas. 2 édi ion, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu .
Jakai ienė E. 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions
ins i u .
KTŽ 1990: K. Gai enis, S. Keinys. Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
Liu ke ičienė D. 2010: Bend inės lie u ių kalbos žodino s uc u e, objec i s
e pe spec i es. Cul u e de la langue 83, 141150. Liu ke ičienė D., Nak inienė G.,
Vosyly ė K. 2010: Veiksmažodžiai e leu s abs ac s Bend inės lie u ių kalbos
žodyne. Lexicog aphie e lexicologie 2, 235251.
LKG 1965: G amma ica de la Li uanie 1. Vy . ed. K. Ul ydas. Vilnius: Min is.
Valeckienė A. 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų leidybos ins i u as.
Морковкин В. В. 1993: О предпосылках системного лексикографиро-
вания. – Прагматика словаря. Под ред. О. Ю. Богуславской. Москва,
31–39.
Reçu 2012 08 29
90 KALBOS
KULTÜRA | 85
THE SYSTEMATICITY OF THE PRESENTATION OF
DERIVATES IN BENDRINS LIETUVI KALBOS
OKODYNAS (DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN) Les p odui s dé i és son considé és comme des p odui s à base de base de base e son considé és comme des p odui s à base de base de base.
Summa y
The Li huanian language ins i u e is using new me hods in p epa a ion o Bend inės
lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o S anda d Li huanian) he concep o which
emphasizes he p inciple o sys ema ici y one o he main equi emen s o a quali y
dic iona y. This a icle discusses how success ul he a emp s o apply his p inciple
ha e been when p esen ing de i a es in his dic iona y and wha di icul ies ha e been
aced. Di e en de i a es a e esea ched: e bal and nominal abs ac s, diminu i es,
de i a es wi h he nega i e p e ix neand e lexi e e bs. The compa ison wi h o he
dic iona ies o he Li huanian language (Daba i nės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y
o Con empo a y Li huanian Language), academic Lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o
he Li huanian Language), e c.) and explana o y dic iona ies o he o he languages
(La ian, Russian, Polish, English) is made and he main p inciples and me hodology o he
p esen a ion o de i a es in Bend inės lie u ių kalbos žodynas a e in oduced. The main
p inciple is ha de i a es (excep o e bs wi h he p e ix neand he majo i y o
e lexi e e bs) a e p esen ed no in he en ies o unde lying wo ds, bu as sepa a e
en ies. In such en ies he p esen a ion o abs ac nouns ( o ins ance
miauk elėjimas, p iglaudimas, paskiepijimas, b olia imasis, aud ingu mas, aukš ybė,
b angybė, b olys ė), diminu i es ( o ins ance auselė, balandėlis, namu kas) and wo ds
excep o e bs wi h a nega i e p e ix ( o ins ance neda na, nedaugelis, nedidelis,
neblogas, neblogai, neginčijamai) is analogous wi h he p esen a ion o o he lexical
uni s. Di e en meanings a e sepa a ed acco ding o hei usage, each lexeme has
app op ia e g amma ical, lexical, s ylis ic, usage ield and o he ma ks and illus a i e
examples o usage which e eal he seman ic and syn ac ic alency a e p esen ed.
T ansposi ional de i a es and abs ac s (names o quali ies o ac ions) a e p esen ed
wi h hei unde lying nomen o e b and he numbe co esponding o one o he
meanings. Lexicalized abs ac s a e de ined o (and) explained h ough synonyms.
The non- o mal p esen a ion o abs ac nouns aised a numbe o p oblems which
we e p obably no encoun e ed when p epa ing dic iona ies wi h a di e en
s uc u e. Fo ins ance, g amma s sugges ha abs ac nouns a e usually used in
singula , hough no e e y lexeme o an abs ac noun p esen ed in a sepa a e en y
can be ma ked as ns. (sing.) qui e a lo depends on he seman ics o a pa icula e b.
This aspec o abs ac noun p esen a ion is s ill being discussed. The e a e wo ways
o p esen ing wo ds wi h he p e ix nein Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Nouns,
adjec i es and ad e bs a e p esen ed in sepa a e
D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne
91 en ies and e bs in he en ies o he co esponding unde lying e bs as hei
illus a i e examples. La cohé en e applica ion du p incipe de sys ema ici y and he
p esen a ion o such e bs analogically o he p esen a ion o o he pa s o
speech which ha e a nega i e p e ix would enla ge he olume o he dic iona y
subs an ially and ex end he e m o p epa a ion. I would ake e en longe i a
he inal s age wo old p esen a ion (inco po a ed and sepa a e) o e lexi e
e bs was changed. Thus in he mean ime an excep ion is made o hese wo g oups
wi h he hope o e u n o his issue and o sea ch o al e na i e solu ions in
u u e edi ions.
KEYWORDS: de i a e, de ining
dic iona y, sis ema ici y, unde lying
wo d, dic iona y en y.
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]