D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo
sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyje 71
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
VEDINI PATEIKIMO SISTEMIŠKUMAS
BENDRINS LIETUVI KALBOS VODYNE
ESMINIAI VODŽIAI: edinys, aiškinamasis
ā dynas, sis emiškumas, pama inis
ā dodis, ā dyninis a ikulas.
Il diziona io iene chiama o non qualsiasi, ma lexicog a icamen e su o ky os se
di pa ole, che o nisce al suo u en e l'in o mazione essenziale (KTŽ 240). Le pa ole
di e iscono des inazione, po a a, selezione dei da i, lo o na u a e me odica di
p esen azione, modo di uso e k . Secondo la o ma es e na si dis inguono
adizionali (spausdin iniai, papie iniai) e ele onicei diziona i; ques 'ul e io i, a
sua ol a, anche dis inibili due specie: compu e izza i s ampusdin iniai dizionni
(ele oniche papie ine dizionynas e sioni) e basi di da i basi c ea e o iginalūs
ele oniiniai dizionni (Jakai ienė 2005: 3840; 293296). Bene più impo an e u i i
dizionini uni ican e b uožas è sis emiškumas. La sis ema izzazione del lessico è
una delle con empo anea p a ica lexicog a ia unzioni (Морковкин 1993: 37).
Especialmen e nella lexicog a ia ele onica, besi emiancia a banche da i,
sis emiškumas è uno essenziali p incipi di lexicog a ia e equisi i ondamen ali,
solle a i a un buon diziona io. Sis emiška de e esse e sia mic os u u a del
ocodino, sia mac os u u a. Ques a ai dipende e ques o, come engono
p esen a e in i olamen i pa ole di singoli a icoli o edini una o al a o ma
inse endo in base pa ole di a icoli (Jakai ienė 2005: 35). Nei diziona i esplicamuosi
(spessì più s ampausdin iniuose, nonché ele oniche nelle lo o e sioni) è
consue o alcuni edini, specialmen e egola io ii, me e e del i olo pa ola
a icolo (che non di ado anco a si chiama e lizdu, anche se ques o anaip ol non è
del i olo pa ola daib nes , pe ché in esso engono p esen a i non anco a u i del
i olo pa ola da iniai e nepa odomi quelle elazioni ecip oche). Nell'a icolo di
un'al a (pie a ia) uni à lessicale engono inclusi:
• azionimažodžių i a dažodžių abs ak ai nomi di azioni e
ca a e is iche, • p o agonis i o a dažodinės ypa ybės u ė ojų
pa adinimai, • p ie eiksmiai, Ecco qualche decina di esempi da a i e mini di
spiegazione della lingua li uanea. Da lo o si ede che nello s esso a icolo può
72 KALBOS
KULTÜRA | 85
• sang ąžiniai eiksmažodžiai e daik a a džiai, •
deminu y ai, • pa ole con neiginiai e k .
esse e di di e se specie inkluuk inių edinių (ipigaziniose jie pab auk i1):
gé i, gẽ ia, g ė
1. i i skys į, malšin i oškulį: Ka ė gẽ ia da kibi o. G. andenį, pieną. Gẽ iamas
coppello (dal quale ge ia). Po abile acqua (ku į ge ia, ada o a be e). p k. : Dulkes,
umumus, sma ę g. (k ėpuo i). Tabaką g. (šniauk i, uos y i). 2. usa e s aigiuosi
be andus, be e au i: Kai neg ęs, ques o buon uomo. Lui anco a gẽ ia. 3. auk i,
siu b i; sk e b is, sunk is: Kempinė gẽ ia andenį. Ven os kiau ai gẽ ia (pe pučia). |
sng . : Vanduo in sabėlì apidamen e gẽ iasi.
G. p šo (apie kiau us ba us).
gė jas, ~a dk . (1) gė kas, ~ė dk . (2) liqu amas (2) liqu amasis (1) [DŽ6e];
k ėpúo i, k ėpúoja, k ėpã o ks. (1)cas) inspi a e e esc apèp i: Kamba yjè
mol i dmų, nė à cui s èpúo i. ° Egli suñkiai s ėpúoja. • neig. nekpúo i
espėpãuzione dk . . (1,1) [MLKŽ]; klausý i, klaũso, klaũsė in . K; SD343,279, R,
BPII157, M [...] 4. e l. su ik i, suside in i: Pad e con i bambini nesiklaũso Rm. [...]
[LKŽe]; áiškus, ~i (3)
1. bene isibile, š iesus, gied as: ~i š iesa. Á. cielous.
2. bene eden e: ~ios occhi.
3. acilmen e pe cepokiamas, comp endamas: Á. aš as. Á.
a imas. Á. ques ione. ~u come gio no. ~u come su delno
(p imi chia o). 4. acilmen e pe cepocen e: Á. p o as. ~i es a.
~iai p .: ~iai š ie ė mėnulis. Viską ~iai išdės y i.
~n p ỹ.
~ýbė (1)
~ùmas (2) [DŽ6e];
mãžas, ~à (4)
p š. d i d e l i s.
1. mencas del suo olume, dydžiu (aukščiu, ilgiu, pločiu): M. bambino. ~os pa a e. M. kamba ys,
gia dino, ci à. ~o ūgio uomo. M. upelis. Lui quan o ~ėlèsnis. Quale è ~u ùkas, ~u lis, ~u ėlái is! ~~
Ispėgo, didžių nepa ijo ( s.). 1Quando ci ano gli a icoli diziona i si s o za di man ene e o iginalią
lo o o ma, le pa i di a icoli omesse engono segnala e [...].
D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos
žodyne 73 2. nedaug amžiaus u in is, nesaaugęs: Vaikai da ~. Lascio ~iukùs,
~u ėliùs come ghi blius. A iduok il col ello, nebūk m. (nesie zink). 3. negausus: M.
bū ys. ~à šeimyna. ~A a qui la o o! Da g ania nube m. piu
( .d.).
4. nesma kus, debpnas: M. šal is. M. dolo e. 5. insigni icbus, nežymus,
ne eikšmingas: ~à aida. ~à donana. ~ nuopelnai, laimėjimai. ~à bèda, che nonoki
impa e ai. 6. che sconosciu o di condizione sociale: M. būdamas, con g andiis ponais
nesigalynėk ( s.).
Be ~a ko (bemaž, quasi). ~a cosa (nespe o, nien e non signi ica). Bū i ~esniám
(nusleis i). ~a (maždaug).
~a p .
~n p ỹ. : S eika a a ~ỹn (mažėja).
~ùmas (2) [DŽ6e];
ob s . (3) [...]
1. [...] abi abile casa, pi kia: [...] Gi enamoji ob NdŽ. [...] Fu pamiškėj obelý ė Sk.
Mažon obelùkėn jy i e Kb. [...] T obalę sulipino qui pa suk i o, suplyšo, supu o Yl. [...]
Tu iam Kazimie uo da o i [dalies] obalẽlei pasis a i i K . Fu da ė iškės e a
ice usi, pasis a ė okią obalìkę Pln. [...] Va yk quel zemes, ligi do uoi, solo miei
obikės nenu e sk Pž l. Fu qualche obìkè, e o a ka espalė è, la ci à g ande
pasida è Vdk. Susi upolusi oby ẽlė Š s. T obulãlė (menk.) Š s. Toki na u a an ai
obu ẽlė y[ a] cos ui a Lž. Qui pasis a è obùkę Al . [...] Senukas cos uì obelùkę
D skŽ. Pasis ai obùžę su acqua JD20. T obeliūkš ẽlė menkiausia Kl Ž. Pasiun iniai
da an i ai p op i occhi a e a semplicemen e idocemen e piccola, i žąsų ga delį,
ke i ainę obely ę Vaižg. [...] [LKŽe]; solpùs, ~ (4)
1. acilmen e solps an is: Ne ipios impa išos. ~ (~ióji) ka a.
2. che apidamen e, acilmen e lydosi: Taukai . daik as.
~ùmas (2) [DŽ6e].
Al ì linguaggi dic iona i sono anche consue o a ius edinius include e in ondamen ali
pa ole a icoli. In lo o ci sono e non menziona e specie inclusik ini pa ole, ques o dipende
dalla speci ica lingua g amma icosa e doiby peculia i à ad esempio, dizionini di lingue ushe
e polkų a icoli in a i del eiksmažodžių a enio non a i engono p esen a i e eigos a i
del eiksmažodžiai. Qua as esempiozi: līdzīgs -ais, līdzīga -ā, īp. ; ugualmen e aps . 1. Tāds,
com e app ossima i amen e quelle s esse ca a e is iche, indicazioni kā (kam) ci am.
Mei a i līdzīga mā ei. Simila amen e aks u i. Viņām e uguali oce. Simili ci cos anze
geog a iche. 2. Equi alen e, co isponden e (pa as i ecip ocamen e). L. pa ne is. Runā
kā līdzīgam o līdzīgu. // Vienāds (pēc g anduma, alo i). Sag iez o i simili nelle pa i.
Sadalī ugualmen e. Līdzīga nauda sa . mone a summa, che p ecīzi co esponde al alo e
del pagamen o. līdzīgums . lie . [MLVVe];
74 KALBOS KULTūRA | 85 ābOLS . Ābeles auglis. Sulīgs, salds, skābs, sā s ā. Ābola
se de, sēklas, miza. Ābolu sula, ie ā ījums, kompo s. Žā ē i āboli. Sā s kā ā.
quello, cui e eselīga k āsa, o eselīgu sā umu (pa as i pa aigiem, seju). Acs ā.
acs gal enā sas ā daļa, apaļš ķe menis acs dobumā. S īda ā. s īda cēlonis./
ābolī is, -ša; ābol ēns; ābol iņš. [LVV];
ДЕД, -a; m. 1. Отец отца или матери. 2. azg. S agio uomo, ecchio. 3. mn. :
dédy, -ов. Gli uomini, issu i ecinu, an enki. Dedì i p adedi; pa ci e nonni
(p edki). [...] < Дéдка, -и; mn. od. -dok, da . -dkam; m. Ласк. (12 zn.). Дéдкин,
-a, -o. Дéдов, -a, -o. Дéдовский, -aя, -oe. D. modo ( ecchioy, испытанный).
Дедóк, -дка; m. azg. (2 zn.). Dedýlja, -i; m. Ласк. (12 zn.). Dedýlin, -a, -o.
Дэдушка (см.). Po-dédo ski, нареч. [BTsRYA];
СЛОВА’РЬ, -я’, м. 1. Собрание слов (обычно в алфавитном порядке),
устойчивых выражений с пояснениями, толкованиями или с переводом на
другой язык. Толковый с. Энциклопедический с. Фразеологический с. Двуязычный
с. Терминологический с. Словари синонимов, омонимов, антонимов. С. морфем
(толкующий значимые части слов). 2. ед. Совокупность слов какого-н. языка,
а также слов, употреблённых в каком-н. одном произведении, в произведени-
ях какого-н. писателя или вообще употребляемых кем-н. Богатство русского
словаря. Поэтический с. Пушкина. Он изъясняется по-английски с трудом: его
с. очень беден. ǁ уменьш. слова'рик, -а, м. (к 1 знач.). ǁ прил. слова'рный,
-ая, -ое. Словарная статья (главка словаря, посвящённая отдельному слову
или фразеологизму, вынесенному в её заглавие). С. запас. [ТСОШ];
СТРО’ИТЬ 1, -о'ю, -о'ишь; -о'енный; несов. 1. что. Возводить, создавать
какое-н. сооружение, здание, а также конструкцию, машину. С. дом. С. пло-
тину. С. корабли, локомотивы. Ломать - не с. (посл.). 2. что. Созидать, со-
здавать, организовывать. С. новый быт, новую жизнь. С. своё благополучие на
чём-н. С. семью. 3. что. Мысленно создавать. С. планы. С. разные предложения.
С. гипотезу. С. себе иллюзии. 4. что. Организовывать, основываясь на чём-н.
С. доклад на точных данных. С. свою тактику на чём-н. 5. что. Выражать,
формулировать. Правильно с. фразу. С. систему доказательств. 6. что. Вы-
черчивать на основании заданных размеров (спец.). С. треугольник. С. усечён-
ный конус. 7. что. Делать что-н. (в соответствии со знач. следующего далее
существительного) (разг.). С. гримасы (гримасничать). С. глазки (кокетничать,
играя глазами). С. рожи (гримасничая, придавать лицу какое-н. неестествен-
ное выражение). 8. кого (что) из кого. Представлять, изображать себя или
кого-н. кем-н. (разг. неодобр.). С. из себя простака, дурачка. С. из ребёнка
вундеркинда. ǁ сов. вы'строить, -ою, -оишь; -оенный (к 1 знач.), постро'ить,
-о'ю, -о'ишь; -о'енный (к 1, 2, 3, 4, 5 и 6 знач.) и состро'ить, -о'ю, -о'ишь;
-о'енный (к 7 и 8 знач.). ǁ сущ. стро'йка, -и, ж. (к 1 знач.), построе'ние, -я,
ср. (к 1 устар., ко 2, 4, 5 и 6 знач.) и постро'йка, -и, ж. (к 1 знач.). ǁ прил.
строи'тельный, -ая, -ое (к 1 знач.). С. сезон. Строительные материалы.
Строительная площадка. [ТСОШ];
D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo
sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos
žodyne 75 kaba e
1. spek akl sa y yczno- oz ywkowy; eż: lokal, w k ó ym odbywają się akie
spek akle
2. absu dalna lub su ealna si uazione
• kaba e owy • kaba e owość • kaba ecik • kaba ecia z, kaba ecis a [SJP];
pacha
1. wgłębienie między wewnę zną s oną amienia a bokiem kla ki pie siowej 2.
o wó na amię w ub aniu; eż: pa e ub ania o ająca się w miejscu wgłębienia
pod amieniem
• pachowy • paszka [SJP]; spić dk Xa, spi y spijać ndk I, ~any 1. upić kogoś do
niep zy omności 2. pijąc zeb ać płyn, zwłaszcza jego gó ną wa s wę: P aki spijali
osę z lis ków. spić się spijać się upić się alkoholem, być pijanym [NSJP]; a · en· i e [...]
adj. [...] 1 paying a en ion; obse an 2 conside a e, cou eous, de o ed, e c. [an
a en i e husband] syn. h o u g h u l a · en ́ i e|ly ad . a · en ́ i e·ness n.
[WNWD]; hai ·s yle [...] n. a special s yle o hai d essing, o en dis inc i e and
ashionable hai ́s yl ́ing n. hai ́s yl ́is n. [WNWD]. Dall'esempi si ede che ediniai in
a icoli di pa ole ondamen ali si inse iscono p esen andoli:
• come sepa ą leksemą (p z., sang ąžiniai eiksmažodžiai), • come sepa ą
signi icazioni a spal į (p z., sang ąžiniai eiksmažodžiai), •
ilius aciniuose a osena esempi (p.i., deminu y ai, pa ole con neigin), •
a icolo, po u e in o mazioni su i ola i à pa ola (p z., eiksmažodžių e
a dažodžių abs ac , nomi degli agen i, p e eiksm); a ol e (spessniau
nei diziona i ele onici) essi si sc i ono da nuo a igau è.
dei Li uani ins i u e applicando nuo i me odi inisce di p epa a e Bend inės
lie u ių kalbos žodynas ( oliau BŽ), il cui conce o accen ua il p incipio
sis emiškumo (Liu ke ičienė 2010: 141). Di esso si s o za segui e e p esen ando
edini, che secondo leksinį sa a ankiškumą sono lygia e čiai alle al e
in aš iniams leksiniams une . Pe an o le in o mazioni su di lo o de ono
esse e non meno comple e, a ii ipacese e accu a e, e ciò impossibile
aggiunge e in nessuno dei menziona i modi di p esen azione edini inclusi o. Quindi:
• abs ac (p.ex., miáuk elėjimas, p iglaudmas, paskiẽpijimas, b oliã ima
sis, aud ingùmas, aukš ýbė, b angýbė, b olỹs ė),

76 KALBOS
CULTÜRA | 85
• deminu y ai (p z., ausẽlė, balandlis, namùkas),
• p ie eiksmiai (p z., áiškiai, nuoseklia, aiškỹn, ga sỹn),
• nomi degli a o i (p.ez., g iežkas, áuklė ojas), • neiginì u in ys pa ole
(išsky us eiksmažodžius, например, neda nà, nedaũ ge lis, neddelis, neblõgas,
nebloga, negiñčijamai) e al i ediniai (išsky us sang ąžinius eiksmažodžius e
p iešlio ne eiksmažodžius) engono p esen a i analogicamen e a u i gli al i BŽ.
leksiniams uni , y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y
y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y.
In lo o ediniai engono solle a i i a ini pa ole, ace ca a in abėcėlinę di u e
le leksinių iene ų seką e sono abi ualmen e i o a i2. Sis emiškumas iene
man enu a e o nendo in o mazioni su edinių ki čia imą come e pe gli al i
a dažodžių, engono indica e le lo o ki čiuo ės; si no i che gli inse uk iniai
deminu y ai gene almen e sono p esen a i senza segnimin i lo o ki čiuočių,
anche se le ul ime spesso di e iscono dalle pa ole di base, in cui gli a icoli
deminu y ai, ki čiuočių (ž . ci o us mãžas, obà a icoli da DŽ6e e LKŽe) inclusi.
BŽ edini a icoli in base a osena escludono e adegua amen e dispos e u e
p e is e o ni e lo o signi icazioni, ciascema leksema segnalima adegua i
g amma icali, lexiciche, s ilis iche, se o i di consumo e e c. e illus a a
segnalingai ca a e is ici a osena esempi, mos ančiais il lo o seman inio e
sin aksinio junglum. Quindi l'in o mazione su edini non si limi a solo lo o yšio con
il onda i o pa ola isssa im, i da i edini sono così al e an o comple i e
a iei apusiai come e al i an aš ini leksinių iene ų.
La più impo an e solo a icolo può o ni e la seman ica s u u a edino, signi ica i i e la lo o
a spal ių ge a chiją, ecip oco legšius nonché in e azioni con ondamen ini pa ole signi ica i
(abs ak ų caso). Inclusiona io edino p esen azione nonaaiškina, nonskleidžia la sua seman ica
(a insu icien emen e, noneccesly ją spiega). Ta kim, i nomi degli a o i spesso si basa non di
u i, ma solo di alcuni ondamen ali compo mazodžių signi ica i. L'u en e della pa ola lo non sa,
se edinys solo iene egis a o alla ine dell'a icolo della pa ola base, eg.: daik a a džius
ėjjas, ėjja, che bassiesi 5-ąja, 6-ąja o okaziąja nel signi ica o del e bo e i, si po ebbe
immagina e solo come ak ualionalizmo: 23 Leksinių iene ų pa eikimas abėcėlės a ka nebė a
oksus elek oninėje leksikog a ijoje, pe ché la lo o paie è e e ua a da un compu e .
Tu a ia nei diziona i s ampdin inici alcuni edini inclusi in a icoli di pa ole ondamen ali sono
a sidū ę olokai da quella posizione in cui do ebbe o esse e sc i i man enendo abėcėlės (p.g.,
mezgėjas, -a, mezgimas e mezgimasis a sidu ia a megzdin i e megz inis a icoli, o ėjas, -a,
o ikas, -ė e o imas a au as e au inis a icoli e pan. [DŽ4]).
D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo
sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos
žodyne 77 e i, ena, jo
1.usci e da luogo a luogo a piedi, passo: E. keliu. Egli non jo, ma uggì. Qui kelelis pesi
enamas. Ek calin. Ename egy i, danza i, caccia e. E. p o du is, pe campo, in scuola,
miškan. [...]
5. iaggia e: T aukinys, au obus ena. 6. slink i (apie empo): Dei, mesi
ena. 23. [...] esse e odomam: Oggi ea o ena Ski gaila. Buono ilm jo.
Ek ek (di o me a iglia si, nega i ando).
ėjjas, ~a dk . (1).
ėjmas (2) [DŽ6e].
Inol e, sc i endo sepa a o l'a icolo edino si e i a occo en ecio il suo
p esen azione più ol e, plg.: bend ýbė (1) comune a gomen o: Lie u ių i
la ių kalbos u i daug ~ių [DŽ6e];
1 beñd as, ~à (4)
1. appa enu o a u i: B. pa imonio. ~à cucina. 2. insieme a omas, esegui o: B.
la o o. B. i a. ~omm con gli s o zi a emo. ~óji giminė (g am. comp ende pa ole, la
s essa o ma a ojamus e mas iškąja, e eme iškąja gimine).
3. uni o modas, panašus: ~ sikiai.
4. somma io: ~à somma.
5. comp endan is ko no s basius: ~ojo l'a inimen o scuola.
~a p .
~ýbė (1).
~ùmas (2) [DŽ6e];
bend ýbė dk . (1) ciò che comune, comune cosa, peculia i à, b uožas: Bend ýbė i
a s ki ýbė ( il.). Li uù e lã ių pa l bend ýbės. Mẽs su a im ù ime dau gia
bend ý bių nei ski ýbių. • an . a ski ybė, ski ybė. [BŽ].
G ũynieji abs ac a ( eiksmų o peculia i azioni denomininimi) BŽ engono
p esen a i indicando pama inio eiksmažodį o a dažodį nonché co isponden e
nume ì di signi icazioni las a ųjų, a leksikalizza ieji de ini èziami o (i ) aiškinami
sinonimais. Pa yzdžiai (da può esse e edagua i, pe ché il diziona io non ini o
p epa i): giedójimas dk . (1) 1. → giedo i 1: Hmno giedójimas. 2. → giedo i 2: A sibùs i
dal paũkščių giedójimo.
cod ininkãzione dk . (1) due o più pe sone yčinis comune pa ecipazione
c imin ime: Bend ininkã gãli b i ealizúo as ne eikimù. 2. → compagininkau i 2: Keli
iškõ ų [a sakõ ų] cod ininkãzione ci liniame p oce sè. P o cè si nis
condi ininkãmen o. P i ãlomasis [ akul a y ùsis] cod ininkãmen o.
78 KALBOS KULTÜRA | 85 chia oùmas dk . (2) 1. → chia ous 1: P ezideñ o mẽ iniame
comunicimè pasges a chia oùmo. Kol nė à chia oùmo, usẽna il s. Įman ùmas
keñkia s liaus [kalbõs] chia où mui. 2. → chia ous 2: Ga baũs ámžiaus p o èso ė
s ẽbina p õ o cla umù. Lga apsuñkino kabą, ma non mókslinės min iẽs cla ùmą. 3. →
chia ous 3: Ta iẽs chia où mui ugdý i y à isókių p a mų. 4. → chia ous 4: Kóks ý o
chia oùmas dangujè nė de be s lio! 5. → chia ous 5: E ẽliai [kã ės] ga sja egjimo
cla umù. baikš ýbė dk . (1) g ande, s ao dina ie baikš umas, bailumas, baugumas:
Kàs pe baikš ýbė ako! • an . da ąsi à.
In o malmen e p esen ando abs ac us esiliškėjo qualche p oblema, con le quali o se non è
s a a incon a a p epa ando di un'al a s u u a diziona i. Una di ques e ma e unicaskai inius
g ama inės pažymos. BŽ s engiamasi nuosekliai žymė i ne ik daugiskai inius,
daik a a džius. nelle g amma iche della lingua Li ua ia si a e ma che una delle unaaskai inių
daik a a džių specie sono daik a a džiai, eiškian ys impossibil calcola e abs akčias concep as
(LKG 1965: 175; plg. DLKG 1996: 66; Valeckienė 1998: 219). Sukonk e ėję, acquis iję nuo o signi ica o o
nuo o signi ica o i al ì essi possono esse e u ilizza i e o ma plu iskai o. Tokia a osena
possibile e s ilis iniais sume imais. Ques e leksema, come menziona a, BŽ engono p esen a e
de ini e o spoglia e sinonimais, a anspoziciniai ediniai ( . i. quelli, i cui da ybos e leksinė
signi icanze su ampa), o, in al o di e, pynieji abs ac a, indica i in pama ina leksemą.
A e ebbe o, che gli ul imi, nonlessikalizza i, as a ūs nomegimi di azione o ca a e is ica
do ebbe esse e segnalimi su o inio ns. (singaskai ino), pe ò oli g ažu non ogni singolo a icolo
solle a o leksemà abs ac può così segnala e3. Ne e i casi, quando abs akčiai leksemai mol o
complica a su o mula e leksikog a inę de in ì ( ai ca a e is ica anspoziciniams ediniams,
quindi essi e si spiegano indicodiniu modo), e qualche ol a pa a ojame e abi uamen e
chamban en i plu iskai nei sue o me indicano almeno già iniziėjusią leksikalizację. Pa y inėjus
ope ma e bio abs ac o bėgiojimas a oseną, as a abbondanza esempi, nei quali iene usa a
mol eiskai inė di ques a pa ola ( u e e p e is e BŽ ipo a e signi icmazioni) o ma: Anche
giochiimi, passeggijimai o bėgiojimai miglio ana shuns igu e e non lascia p iaug i peso, è mol o
impo an e che shuo spo odamas nonpe kais ų. Ka ės animali no ini: gio no p incipalmen e
išsipa pia, e no e u o comincia a: bėgiojime, miaukimai, giochi. Regola ius i ini bėgiojimai a
Lond a, indipenden emen e da condizioni me eo ologiche. Ne no iena quelle lo o [seimūnų]
bėgiojime di 3 Sob e abs acakciones daik a a džių daugiskai ą da . si eda diskusinį Ramunės
Vaskelai ės a icolo Abs akcijų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i
no ma in ques o Kalbos kul ū os omo, p. 190215.
D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos
žodyne 79 ienų pa ijų į ki as. Ogni ol a, quando bisogna guida e in
comandi uo è, inizia a bègiojime e p eghiinėjime, che qualcuno animali una
p onos icasse. Moliskai iche o me as ac chii di obik a o dzii possono esse e
u ilizza e pe a o za e il signi ica o, mos a e in ensi à di enomeno,
ęsimusi, ip ojimusi o conc e is cosach a a diamen e pe cepi e
ca a e is iche o azione di mani es azione (LKG 1965: 178181). Impo an e e
seman ica della pa ola base. Ta kim, le azioni isiche possono esse e ipe u e,
con eggia e, quindi i lo o nomi plu ici a è consue a, eg., menziona oci bėgiojimas
e nelle ci a e sue illus azioni appaikę al i a imajodžių abs ac i (miaukimas,
p ašinėjimas, camminjimas). Anche: I conducen i nespėja susižino i, do e budi
u iciali della polizia, e nebegali su ques o ghibin ų blyks elėjimais pe me e e
al i. Alcuni esiden i cos ie e dicono pe emp ą edu a ci ca 90 uligio
lashks elimen i. Polka con pa epsėjimen i. Già pau a o da k aus ymųsi, oglio
a e e le mie case. Tu a ia di psichinę a i i à o a ie s a e di s a o, appo ius
eiškiančių eiksmažodžių a e abs ac ūs daik a a džiai plu iskai ine o me,
cioja, įgauna più s ilis iniais sume imais e lo o pasi aiko ečiau, например. :
Quan o gal ų an o gal ojimen i. Po lunghi conside s imen i e gal ojimen i
la o o nu a ò non cambia e. u e le ue piani icazioni andò al cane sul codaio.
Da esempi si ede, che alu ando l'abs ac esse e con unaaskai iniu daik a a džiu
mol o che dipende dal conc e o ondamen o del eiksmazodio seman ica. Esis endo
as a o plu iskai ine a osena esempi di o almeno e iden emen e ale a osena
possibili à (pa em ai analogiškos seman ikos esempi), abs ac us BŽ quel a pu deca a
žymė i su umpinimais pp . ns., a eipiando a enzione, che gene almen e, ma non
semp e, u ilizza e o me uniscai ine segno del pa ola, ecc.: b angmas dk . pp . ns. (2) →
b ang i: Degal b angmas skã ina nusikals amù mą. Fù o le umide p eangam. Li uõs bs o
inkà me ùs p adjo b angimù. Va liù iñkoje b angimùs iksã o JAV dòle is e Japònijos
jenà. bójimas dk . pp . ns. (1) → bėdo i: Da enas dãžnas bėdójimas pe pol i nės
kul os s okõs. Įg so cos an enis bėdójimo, piamo, complamasis pe meñknie kių.
Besakiai bėdójimai e pesims inės núo aikos apa au iniù b úožu. paugnimas dk . pp .
ns. (1) baugin i: P e a a gãli b i non solo zinė, ma e psi chològinė: baugnimas, g asnimai,
ýčiojimasis. | sng . : Is è ija, baugnimas e bau gnimasis nė à o iõs laikýsenos póžymis.
paáiškinimas dk . (1) pp . ns. → spiega e 1: Sigenkl paáiškinimas. 2. sng . pp . ns. →
spiega e 2 (sng .): Papldomas aisỹklių pasiáiškinimas. 3. sng . pp . ns. → spiega e 3
(sng .): Neį kinamas pasiáiškinimas. 4. sng . all'u iciale iene p esen a a una le e a, cui
spiega i n o esengimen o agioni, pe c'è qualcosa legaliamasi: A causa lšų sh as imo js
pà eikė pasiáiškinimą.
86 KALBOS KULTÜRA | 85 uni à di da iim, i ela e le lo o sin aksiniai connessioni,
junglumo, che ugualmen e bene si può mos a e abiem sang ąžinių
eiksmažodžių p esen azione modi sia sa a ankišku, sia inkluuk iniu. P incipali
sang ąžinių eiksmažodžių inclusione in ondamen ali a imožodžių a icoli: 1) la
maggio pa e sang ąžinių eiksmažodžių BŽ non ha in aš inių (pag indinių)
o me; 2) sang ąžinių eiksmažodžių leksemos ecip ocamen e nesuda o
seman inės s uk ū os, pe ché ondamen inių pap as ųjų eiksmažodžių
a ikniuobūda secondo sang ąžinių eiksmažodžių leksikalizacijos laipsniu. A
causa inclusu ino sang ąžinių eiksmažodžių pa eikimo nesis emiškai ( u in
se išdės omos ne nuosekliai, iš eilės, o pagal seman inį yšį su pas a ųjų
leksemomis; 3) pa s į auk inis pa eikimas y a ne ienaly is – keli minė i
in men e u a il diziona io) engono o ni i e lo o abs ac s. A ski u a icolo
si me ono solo quelle sang ąžiniai daik a a džiai, che, come e pama iniai
eiksmažodžiai, non ha nesang ąžinių a i ikmenų, ecc., giougmasis, juokmasis.
Ki i sang ąžiniai daik a a džiai engono inclusi in co isponden i nesang ąžinių
daik a a džių (quindi in ques o caso anche non delle pa ole ondamen ali)
a icoli e u en e non ede le lo o i azioni (pagg undinių) o me, neben
sang ąžinį daik a a dį do ebbe anche o ni e i olo dell'a icolo a causa di
di e en e ki čiazione (Liu ke ičienė, Ninienak ė, Vosyly ė 2010: 246). P z.:
a naũjinimas dk . (1) 1. → aggio na e 1: Sen badų a naũjinimas. 2. → aggio na e 2:
Kompiù e ių a naũjinimas. 3. → aggio ni e 3: Tesmo p ocessèso a naũ jinimas. |
sng . : Lè nio l'in iammamo a enuaggiunimen o. calščiãmen o dk . (1) 1. →
calščiuo i 1: Ligónio calščiãmen o ùko keliàs dienàs. Váis ai dal calščiãmen o.
2. sng . → ka ščiuo i 2 (sng .): Ka ščiã imasis nie ka dà nedúoda naudõs.
mušmas dk . mušmasis sng . (2), (1) 1. → muš i 1: Mušmas handà [di žù]. Bu aũ es a pe
duk es mušmą. Ne alià baũs i [áuklė i] ako mušimù. Muši mù p õ o neįk si. Non ek
mušmo, kek ėkmo ( lk.). | sng . : Mušmasis i p asi a djiã i mas ódo ako
agg essi ùmą. Musmusi adolesclia isleja enè gijos pé ek lių. [...] 13. sng . → muš i 20
(sng .): Mušmasis in mókslą [į aukš úomenę]. 14. sng . → muš i 21 (sng .): I k ókiu sà o
mušmusi adi ena? Vėlesniuose BŽ pubblicazioni, specialmen e ele oniche nelle lo o
e sioni, dai ondamen ali semplici eiksmažodžių sa ebbe necessa io sepa a e da lo o
pada y us sang ąžinius. Ques i ul imi, come e i lo o abs ac s (sang ąžiniai
daik a a džiai), anche ipo ini in singoli a icoli. Allo a sang ąžiniai pa ole do ebbe o
esse e o a i come e u e le al e BŽ leksiniai uni à, o e o, così come
sis ema icamen e sa ebbe s u u ū in i e i lo o da i. Solo ale consegimimen o edinių
BŽ sa ebbe possibile conside a e sis emišku.

D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos
žodyne 87 uno o al o modo inse i i nei lo o pama inių (a giminiškų) pa ole di
BAIGIAMOSIOS PASTABOS
1. Aiškinamuosiuose žodynuose, ypač adiciniuose, ediniai ne e ai
a icoli. Tokio g azieimo esis a non solo lie u ians, ma e di al e lingue
diziona i. Più spesso dei pa ole ondamen ali negli a icoli engono
p esen a i egola ia ie ediniai (abs ak ūs azioni o ca a e is iche
denomininimi e e c.), quali p ecisamen e dipende da ogni lingua delle pa ole
doybos e ca a e is iche g amma icche.
2. Vedini i enendo ali al e an e sa a ankiškais leksiniais uni à come e
lo o pama iniai nonché al e in i olazioni pa ole, i lo o da i bisogna o ni e
al e an o de aglia amen e e p ecisamen e come e ques a ųjų. Tam non
ale inkluuk inis edinių pa eikimas. Vediniams o muo ini singoli a icoli
ocynini. Solo in ale modo è possibile i ela e la s u u a seman ica della
pa ola e desc i e lo in u i gli al i (g ama iniu, ki čia imo, s ilis iniu,
se o i di consumo e . .) aspe i. 3. Bend inės lie u ių kalbos dizodyno
concep ijoje accen ua o p incipiali à sis emici. Di esso si s o za segui e e
p esen ando edinius. Ques o iesce non in u i i casi, pe ché il diziona io è
s a o inizia o cos ui e come adizionale, imp usdin ino. La sua
p epa azione en ando in una ase inalizia, coglie e alcuni edinių pa eikimo
me odikà non è azionale. Tu a ia inclusik inių edinių non do ebbe
es a e in successi e edizioni BŽ, specialmen e nelle lo o e sioni ele oniche, che nella p epa azione do ebbe chis i e s u u a dei da i BŽ.
4. BŽ in singoli a icoli sa anno p esen a i eiksmažodžių e a dažodžių
abs ac , deminu y ai, pa ole con nega i i (ischy us eiksmažodžius).
Veiksmažodiniai p iešdėlio ne ediniai, ce cando oppoelyg nonidin i olodyno
olum ii, quel in appoli lascia i pama inių eiksmažodžių a icolini. Sang ąžinių
eiksmažodžių e daik a a džių pa eikimas anche imane i egaly is, la g ande
maggio anza di lo o engono p esen a i pama inių pap as ųjų eiksmažodžių
a icoli. In e pusa ije, come sepa a o e sa i a g uppo lessikos, sang ąžiniai
eiksmažodžiai BŽ engono o ni i man enendo adicinė (DŽ1) sis ema, u a ia
ques a sis ema nede a con p incipale sis emiškumo equisi oimo, applicomo
u a di ques o aiškinamojo dizodyno leksikai unodai p ecisamen e o ni e e
de aglia amen e spiega e (ypač seman iškai) u i i lessinius une us. 5.
Vienodinando o mųjį edinių pa eikimą si con on a con imp e is i p oblemi di
ca a e e sogge i o, sua ol a a sua ol a anche os acolan i coe en emen e
segui e sis emiškumo p incipio. Pe esempio, solo app o ondi amen e
s es ando singasci ica e polinci ica abs ac s dei a osenà, lo o in ques o
aspe o suklassi ica us e igo osamen e nessačius me odikà della p esen azione, si po ebbe aspe a e che
88 KALBOS KULTūRA | 85 Ve odyne ienaskai iniai e en ambi nume ius o me
u in ys abs akčias są okas žymin ys daik a a džiai sono adegua amen e
segnala i. Ques o p oblema è yskėjo solo iškėlus abs ac us da pama inių
eiksmažodžių e a dažodžių a icoli e necessa iekus segnala i le lo o
g amma icale peculia i à, aigi ce cando sis ema icamen e o ni e u i BŽ
leksinius une us. Essa può esse e isol a solo su elu kus dizionнікаў,
g amma ikų, no min ojų e al i linguis i specialis i o ze. 6. A endo in men e
che p ima o poi appa i à e ele onica BŽ e sione, sis emiškas edinių
pa eikimas pad ebbe e i a e i p oblemi con cui si incon a compu e izzando il
adizionale diziona io, quando bisogna p ende e in conside azione una
mol i udine nesu ienodin ų o malaus sogge i di p esen azione da i. Vedini
a ando come al e lexicini uni à e co isponden emen e, sis ema icamen e
lo o p esen ando, da i del diziona io si possono più p ecisamen e as e i e in
da abase. Tiksnė, meno esimčių numa an i ques 'ul ima s u u a dei da i
cos i ui ebbe più possibili à a iam lo o s udiamen o, neabejo inai ikslesnė
sa ebbe s a is ica analisi dei da i. Ques o si p e ede di ealizza e in
p epa azione successi e BŽ au o izzazioni.
7. Sis emiškumas è s a a e imane BŽ o ganizza o i aspi ami à. Finisca
p epa a i diziona io in alcuni aspe i sa à sis emišchio ispe o ai suoi
p edecesso i. Alcuni dei nesis emi o mi à appaiacchi e a impossibile e i a e
c eando diziona io non di base di base di da i ele onica. L'u ilizzo più
sis emico i i dei suoi da i in u u o pe me e ebbe e i a e mol i o mali
e o i e non ikslumų nonché consis en emen e miglio a e già pa eng ą
ocyną, anche sulla base di esso p epa a e obulesne, a iei esne, moksliškai
qualybiškesne mezzi di no mminamen o, insegnamen o e app endimen o della lingua Li uania.
ŠALTINIAI
BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas).
DŽ1 1954: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas. 1 leidimas,
Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
DŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas. 2 leidimas,
Vilnius: Min is.
DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 4 leidimas,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 6 (elek o-
ninis) leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (elek oninis a ian as). Vy . ed.
G. Nak inienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą:
<www.lkz.l >.
D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne
89
LVV 1987: La iešu alodas ā dnīca, Rīga: A o s.
MLKŽ 2010: M. No kai ienė, R. Šepe y ė, Z. Šimėnai ė. Mokomasis lie u ių
kalbos žodynas, Vilnius: Bal os lankos.
MLVV 2003–2008: Mūsdienu la iešu alodas ā dnīca. Red. D . philol. I. Zui-
ce na. LU La iešu alodas ins i ū s. P ieiga pe in e ne ą: <www. ezau s.
l /ml >.
NSJP 2002: Nowy słownik języka polskiego, Wa szawa: Wydawnic wo Naukowe
PWN.
SJP: Słownik języka polskiego, Wydawnic wa Naukowego PWN. P ieiga pe
in e ne ą: <h p://sjp.pwn.pl>.
WNWD 1988: Webs e ’s New Wo ld Dic iona y o Ame ican English, 3 d college
edi ion. Edi o -in-chie V. E. Neu ield. Cle eland and New Yo k: Webs e ’s
New Wo ld.
БТСРЯ 2002: Большой толковый словарь русского языка, Санкт-Петербург:
Норинт.
ТСОШ – Толковый словарь русского языка С. И. Ожегова и Н. Ю. Шведо-
вой. P ieiga pe in e ne ą: <h p://slo a i. u/de aul .aspx?s=0&p= 244>.
LITERATURA
DLKG 1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas. 2 edizione,
Vilnius: Mokslo e encyclopedijų edikla.
Jakai ienė E. 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
KTŽ 1990: K. Gai enis, S. Keinys. Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
Liu ke ičienė D. 2010: Bend inės lie u ių kalbos žodino s u u a, obie i i e
p ospe i e. Cul u a di lingua 83, 141150. Liu ke ičienė D., Nak inienė G.,
Vosyly ė K. 2010: Veiksmažodžiai and hei abs ac s Bend inės lie u ių
kalbos žodyne. Lessicog a ia e lexicologia 2, 235251.
LKG 1965: G amma ica della Li uania 1. Vy . ed. K. Ul ydas. Vilnius: Min is.
Valeckienė A. 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Морковкин В. В. 1993: О предпосылках системного лексикографиро-
вания. – Прагматика словаря. Под ред. О. Ю. Богуславской. Москва,
31–39.
Rice u a 2012 08 29
90 KALBOS
KULTÜRA | 85
THE SYSTEMATICITY OF THE PRESENTATION OF
DERIVATES IN BENDRINS LIETUVI KALBOS
GUODYNAS (DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN)
Summa y
The Li huanian language ins i u e is using new me hods in p epa a ion o Bend inės
lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o S anda d Li huanian) he concep o which
emphasizes he p inciple o sys ema ici y one o he main equi emen s o a quali y
dic iona y. This a icle discusses how success ul he a emp s o apply his p inciple
ha e been when p esen ing de i a es in his dic iona y and wha di icul ies ha e been
aced. Di e en de i a es a e esea ched: e bal and nominal abs ac s, diminu i es,
de i a es wi h he nega i e p e ix neand e lexi e e bs. The compa ison wi h o he
dic iona ies o he Li huanian language (Daba i nės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y
o Con empo a y Li huanian Language), academic Lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o
he Li huanian Language), e c.) and explana o y dic iona ies o he o he languages
(La ian, Russian, Polish, English) is made and he main p inciples and me hodology o he
p esen a ion o de i a es in Bend inės lie u ių kalbos žodynas a e in oduced. The main
p inciple is ha de i a es (excep o e bs wi h he p e ix neand he majo i y o
e lexi e e bs) a e p esen ed no in he en ies o unde lying wo ds, bu as sepa a e
en ies. In such en ies he p esen a ion o abs ac nouns ( o ins ance
miauk elėjimas, p iglaudimas, paskiepijimas, b olia imasis, aud ingu mas, aukš ybė,
b angybė, b olys ė), diminu i es ( o ins ance auselė, balandėlis, namu kas) and wo ds
excep o e bs wi h a nega i e p e ix ( o ins ance neda na, nedaugelis, nedidelis,
neblogas, neblogai, neginčijamai) is analogous wi h he p esen a ion o o he lexical
uni s. Di e en meanings a e sepa a ed acco ding o hei usage, each lexeme has
app op ia e g amma ical, lexical, s ylis ic, usage ield and o he ma ks and illus a i e
examples o usage which e eal he seman ic and syn ac ic alency a e p esen ed.
T ansposi ional de i a es and abs ac s (names o quali ies o ac ions) a e p esen ed
wi h hei unde lying nomen o e b and he numbe co esponding o one o he
meanings. Lexicalized abs ac s a e de ined o (and) explained h ough synonyms.
The non- o mal p esen a ion o abs ac nouns aised a numbe o p oblems which
we e p obably no encoun e ed when p epa ing dic iona ies wi h a di e en
s uc u e. Fo ins ance, g amma s sugges ha abs ac nouns a e usually used in
singula , hough no e e y lexeme o an abs ac noun p esen ed in a sepa a e en y
can be ma ked as ns. (sing.) qui e a lo depends on he seman ics o a pa icula e b.
This aspec o abs ac noun p esen a ion is s ill being discussed. The e a e wo ways
o p esen ing wo ds wi h he p e ix nein Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Nouns,
adjec i es and ad e bs a e p esen ed in sepa a e
D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne
91 en ies and e bs in he en ies o he co esponding unde lying e bs as hei
illus a i e examples. La coe en e applicazione del p incipio o sys ema ici y and
he p esen a ion o such e bs analogicamen e o he p esen a ion o o he pa s
o speech which ha e a nega i e p e ix would enla ge he olume o he dic iona y
subs an ially and ex end he e m o p epa a ion. I would ake e en longe i a
he inal s age wo old p esen a ion (inco po a ed and sepa a e) o e lexi e
e bs was changed. Thus in he mean ime an excep ion is made o hese wo g oups
wi h he hope o e u n o his issue and o sea ch o al e na i e solu ions in
u u e edi ions.
KEYWORDS: de i a e, de ining
dic iona y, sis ema ici y, unde lying
wo d, dic iona y en y.
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]