In quanto sistema, la lingua è stabile, ma al tempo stesso è anche in mutamento. Il lessico cambia costantemente in due direzioni: da esso scompaiono parole obsolete e non più necessarie (o i loro significati), mentre contemporaneamente compaiono nuove parole (o nuovi significati) (Jakaitienė 2010: 171, 203). Quest’ultimo processo è determinato innanzitutto dalla necessità dei parlanti e degli scriventi di denominare nuove realtà, oppure dal desiderio di designare in modo diverso e originale qualcosa che ha già un nome. Pertanto, nella lingua lituana (come in qualsiasi altra lingua) compaiono continuamente neologismi1, molti dei quali sono formazioni neologiche2. I neologismi della lingua lituana parlata e scritta (comprese le formazioni neologiche) sono studiati sotto vari aspetti (origine, formazione, semantica, diffusione ecc.) (Girčienė 2013, 2015; Inčiūraitė-Noreikienė 2015; Mikelionienė 2002; Miliūnaitė 2012, 2014; Murmulaitytė 2014, 2016b; Vaskelienė 2007, 2010, 2011, 2012 e altri). Lo scopo dell’articolo3 è discutere le caratteristiche della formazione e della semantica delle formazioni neologiche4 reperite nelle opere di scrittori lituani. L’oggetto della ricerca è costituito da venti libri di tredici scrittori lituani (cfr. l’elenco delle fonti)5. Nel lavoro sono stati applicati i metodi di analisi, interpretazione e calcolo.
1 Numerosi neologismi sono registrati nel Repertorio dei neologismi della lingua lituana (ND) (cfr. Miliūnaitė 2015; sul repertorio, le prospettive di ricerca sulle formazioni neologiche e la possibilità di includere i neologismi nel Dizionario della lingua lituana standard (BŽ), cfr. Murmulaitytė 2016; 2016a).
2 «Il termine neologismo è adatto soltanto a un neologismo nato come risultato dei processi di formazione delle parole di quella lingua» (Urbutis 2009: 37; sui neologismi e sulle formazioni neologiche, cfr. anche Jakaitienė 2010: 205–215). Nell’articolo sono considerati formazioni neologiche i derivati non registrati nel Dizionario della lingua lituana (LKŽe), nel Dizionario della lingua lituana contemporanea (DLKŽ), nell’Indice del Dizionario della lingua lituana standard (BŽa), nello Schedario digitale delle integrazioni al Dizionario della lingua lituana (LKŽPK) e nel Repertorio dei neologismi della lingua lituana. Sebbene questa categoria di formazioni neologiche comprenda sia derivati regolari sia formazioni non del tutto tipiche/occasionali, si ritiene che il criterio di selezione adottato sia ammissibile e oggettivo.
3 L’autrice ringrazia i revisori anonimi dell’articolo per le preziose osservazioni e i suggerimenti.
4 Alcune formazioni reperite nelle opere di scrittori lituani (ad es.: čiurlioniškas, -a; donelaitiškas, -a; dostojevskiškas, -a; viršmentalinis, -a ecc.) possono essere considerate neologismi solo in senso lato, poiché, come mostrano i dati del Corpus dei testi della lingua lituana contemporanea (DLKT) e del motore di ricerca Internet Google (G), sono usate anche in altri testi. È difficile stabilire chi abbia coniato una formazione del genere; l’articolo non si propone neppure questo obiettivo.
5 Gli autori (e i libri) sono stati scelti casualmente: leggendo opere di prosa di autori lituani di diverse generazioni, sono state selezionate formazioni meno comuni (che avevano attirato l’attenzione), poi si è verificato se fossero registrate in dizionari, banche dati e simili (dopo aver verificato
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 2
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 2
Nei libri degli scrittori lituani esaminati sono state trovate 397 formazioni non registrate in LKŽe, DLKŽ, BŽa, LKŽPK e ND: 202 sostantivi, 123 aggettivi, 36 verbi e 36 avverbi (cfr. fig. 1). Nel seguito dell’articolo esse vengono analizzate raggruppandole per parti del discorso.
FIG. 1. Parti del discorso dei neologismi
1. CARATTERISTICHE MORFOLOGICHE E SEMANTICHE DEI NEOLOGISMI NOMINALI
I neologismi nominali sono stati formati mediante quattro principali procedimenti di formazione: soprattutto derivazione suffissale (114) e composizione (72), molto meno frequentemente derivazione prefissale (8) e derivazione con suffisso flessivo (5); 3 neologismi sono da considerarsi formazioni con un sistema di livelli derivazionali non stabilizzato (cfr. fig. 2).
FIG. 2. Neologismi nominali
è rimasta da analizzare una parte relativamente esigua delle formazioni selezionate). Va detto che la lingua delle opere di alcuni autori è stata studiata sotto vari aspetti (cfr. Akelaitienė, Žiliūtė-Batavičienė 2011; Barauskaitė 2001, 2001a; Bražėnas 2007; Gustaitienė 2013; Libonaitė 2005; Poškūvienė 2013), ma non sono stati reperiti studi sui neologismi delle opere selezionate.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 3
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 3
La maggior parte dei neologismi nominali (94%) si basa su parole registrate nei dizionari. Alcuni sostantivi sono formati da una parola base non realizzata nella norma, ma facilmente immaginabile, cioè potenziale — anch’essa un neologismo (sulle parole base potenziali cfr. Urbutis 2009: 150, 241, 341)6.
1.1. È opportuno trattare insieme le derivazioni suffissali e quelle con suffisso flessivo, suddivise in categorie derivazionali in base al significato operativo7. Va detto che nelle opere di tutti gli autori abbondano unità lessicali astratte8 — formazioni regolari, da considerarsi potenziali (sulla regolarità e sulle formazioni potenziali cfr. Urbutis 2009: 315–322) — neologismi classificabili come nomi astratti derivati da verbi (1) e da nomi (2). La maggior parte appartiene a tipi produttivi; per esempio, i nomi astratti derivati da verbi presentano più spesso i suffissi -imas (-ymas), -tis, -esys (apsimokslinimas, duonėjimas, išbūtinimas, papaišymas, pasilabanaktinimas, stribukavimas, triušėjimas, žvangenimas; apmirtis, atitvertis, atpirtis, įgaubtis, išgaubtis, sukauptis, sutelktis; plastesys, sklidesys, švogždesys, tylesys, trioškesys), mentre i nomi astratti derivati da nomi hanno i suffissi -umas, -ystė, -ybė (akinamumas, išblokštumas, karviškumas, minkštakūniškumas, našlaitiškumas, sakrališkumas, stinglumas, vienetinumas, visavertiškumas; citatmeldystė, luošystė, vienmylystė; negendamybė, nuspejamybė, nuosaikybė). Si riscontrano anche neologismi formati con altri tipi derivazionali: i suffissi -smas (gelsmas), -snis (kūksnis), -astis (mūsastis, žeismastis), -ava (angeliava), il tipo non produttivo -la (cfr. LKG 1965: 301) (stingla, spengla) e il suffisso di origine non lituana -izmas (hamletizmas, šopoholizmas).
Il significato lessicale dei nomi astratti derivati da verbi e da nomi, che conservano al meglio il significato derivazionale categoriale, è chiaro anche senza un contesto più ampio, per esempio: apmirtis «venir meno» (Quando succede, attraversi tutte le inevitabili fasi-stazioni: shock, negazione, rabbia, ricerca dei colpevoli, sconforto, apatia. Apmirti DK145); sukauptis «concentrazione» (Non è dispersione, ma sukauptis con tutto, come con una cosa sola K166–167); sklidesys «(dis)perdersi» (La poesia muore nel preciso istante in cui quel sklidesys si sfalda, si logora K47); akinamumas «avere ciò che abbaglia; capacità di abbagliare» (Questa mattina d’estate – <...> fino a akinamumo sbiancato VP80); minkštakūniškumas «arrendevolezza»9 (Birontas, odiandosi per tale minkštakūniškumas, fece un cenno SR115); vienmylystė «amore per una sola persona, amare una sola cosa» (L’amore di Em è esclusivo, è una particolare vienmylystėsvariante KE121). Talvolta i neologismi (per esempio,
6 Le parole base potenziali sono indicate nell’articolo con un asterisco*, i neologismi nella frase (o nel frammento di frase) sono evidenziati, i significati dei neologismi sono riportati secondo l’interpretazione dell’autrice dell’articolo; la parola o la locuzione su cui si richiama l’attenzione è sottolineata.
7 Nel lavoro, sulla base dell’uso e delle osservazioni di Pranas Kniūkšta (1976; 1998), si utilizza il termine significato operativo e non il termine Kalbotyros terminų žodynas (KTŽ 1990: 43) significato derivazionale. Va detto che entrambi i termini sono utilizzati nel DLKG (cfr. 2005: 229–231 e passim).
8 Sono particolarmente numerosi nella prosa di Donaldas Kajokas; questa tendenza emerge anche dall’esame dei testi di altri autori lituani (cfr. le pubblicazioni di J. Vaskelienė già menzionate).
9 Probabilmente ci si basa sul significato dell’aggettivo minkštas «sensibile, compassionevole; arrendevole» DLKŽ.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 4
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 4
atpirtis «redenzione», apsimokslinimas «acquisizione di qualche conoscenza») oppure frasi messe in relazione per contatto attraverso parole con la stessa radice, per esempio: Poiché il dolore sarebbe già l’inizio della redenzione. Ma qui non c’è redenzione K155; Una cultura da ignoranti. Istruirsi da ignoranti significa non riuscire a raggiungere né la vera conoscenza né <...> i confini dell’ignoranza K78. I neologismi potenziali negendamybė10 «incorruttibilità, ciò che non si corrompe» e nuspėjamybė «previsione, affermazione corretta senza saperlo con certezza» sono usati accanto ai derivati di formazione analoga registrati nei dizionari nemarybė e nuobodybė, per esempio: occorre che questo corpo si rivesta di incorruttibilità, che questo corpo mortale si rivesta di immortalità SR171; c’è una tale noia, una tale prevedibilità DK28–29. Il derivato con desinenza -is anapusis è probabilmente usato nel significato di «aldilà, una realtà non appartenente a questo mondo», per esempio: La gente comune li chiama anapusiais, i narratori dausomis, i filosofi sfera trascendentale K317.
Sebbene alcuni astratti si basino su basi lessicali potenziali (presunte), i passaggi di formazione sono chiari, per esempio: pasilabanaktinimas: *pasilabanaktinti: *labanaktintis: labanakt, išbūtinimas: *išbūtinti: *būtinti: būtis (cfr. įbūtinimas registrato in LKŽPK), bekiaušiškumas: *bekiaušiškas: *bekiaušis: kiaušis, bereikšmiškumas: *bereikšmiškas: bereikšmis, bemintiškumas: *bemintiškas: bemintis, paradoksiškumas: *paradoksiškas: paradoksas, priešybiškumas: *priešybiškas: priešybė, vieninteliškumas: *vieninteliškas: vienintelis, žeismastis: *žeismas: žeisti, ecc. Anche il significato di questi neologismi (pasilabanaktinimas «dire buonanotte», bekiaušiškumas «mollezza, mancanza di opinioni salde», bereikšmiškumas «assenza di significato», ecc.) è chiaro dal contesto, per esempio: Per quel rituale serale i due si inventarono perfino una parola segreta: pasilabanaktinimas11 KE200; La tua allergia all’armonia dell’umile, le cui manifestazioni <...> tu chiami sprezzantemente bekiaušiškumas K337; Le opposizioni che non si devono contrapporre, <...> esaltandone una e sminuendo l’altra (per esempio, meditazioni sul pensiero e sulla mancanza di pensiero, sull’astrazione e sull’immagine) K231; la geniale poesia della Terra, che sola riesce a esprimerlo <...> con mezzi poetici sottili: intonazione, pausa, fonetica, struttura ritmica, significato della parola, gioco, allusione, metafora, assenza di significato K178; il mistero <...> e il paradosso K299; non si deve negare categoricamente neppure la loro [delle opposizioni predilette dalla mente] natura oppositiva K300; Amiamo la sua [della meditazione] unicità K133; Accanto è steso un foglio con una sola parola. Un titolo. «Žeismastis». Forse è anche bello DD100. L’uso ripetuto del neologismo išbūtinimas collega frasi contigue, per esempio: In questo caso, il liberarsi significherebbe una sorta di permanenza. Una permanenza non affatto in senso negativo, bensì nel senso che un giorno anche il Non-Essere dovrà addomesticare lo spirito umano, il suo segreto K228. I derivati correnti velniava e savastis aiutano a comprendere meglio i significati dei neologismi di formazione analoga angeliava e mūsastis usati accanto, per esempio: Diavoleria, che siano girasoli veri o presunti, esistenti
10 Va considerato un sinonimo di lavoro del derivato negendamumas registrato in LKŽPK.
11 Si percepisce la novità della parola: si afferma che il neologismo è stato coniato intenzionalmente.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 5
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 5
ar haliucinuojančios12 sąmonės paribyje?! <...> Velniaua, angeliau!.. KE141; be literatūros savasties nebūna jokios literatūros mūsasties, nebūna ir pačių mūsų BLB35 (adresato dėmesys atkreipiamas kartojant bendrašaknius žodžius mūsastis ir mūsų). Platesniame (istoriniame pokario) kontekste suprantama potenciniu pamatiniu žodžiu besiremiančio naujadaro stribukavimas (: *stribukuoti: *stribukas: stribas) reikšmė, pvz.: ten už mano stribukavimą davė man prikur yt Č112. Kaip teigiama LKG (1965: 314–315), su priesaga -izmas sudaromi filosofinių, religinių, meninių, mokslinių, politinių krypčių, sistemų, santvarkų pavadinimai. Su šia priesaga sudarytas naujadaras hamletizmas „Hamleto ideologija“ remiasi asmenvardžiu (tam tikra hamletizmo atmaina K94), o abstraktas šopoholizmas „priklausomybė nuo pirkimo; buvimas šopoholiku“ padarytas iš barbarizmo šopoholikas13 (kad šios dienos šopoholizmo priepuolis baigtysi ne žiauriom pagiriom EK132).
Asmenys įvardijami veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų kategorijai skirtinais priesagų -ėlis, -ė; -ukas, -ė; -tojas, -a; -ėjas, -a vediniais atsibeldėlis, -ė; įmitėlis, -ė; išsprūdėlis, -ė; išprotėjėlis, -ė; nuprotėjėlis, -ė; pabėgiukas, -ė; paklydžiukas, -ė; silpukas, -ė; smalsautojas, -a; nuskausmintojas, -a; aprengėjas, -a, nedarių priesagų -onis, -ė ir -aila vediniais melžionis, -ė ir pašaipaila, šiai kategorijai skirtini galūnių -(i)us ir -a vediniai dvokius, baksnius, prisegą14, partraidą, vulgar ybe besiremiantis darinys nuopisa. Daugumas šių vedinių (net ir be platesnio konteksto) turi aiškią leksinę reikšmę, iš esmės sutampančią su darybine, pvz.: atsibeldėlis, -ė „kas iš kur nors atsibeldęs, atėjęs gyventi“ (nesvarbu, ar jis būtų vietinis, ar, pasak jos, atsibeldėlis VP39); nuprotėjėlis, -ė „kas nuprotėjęs, nelabai protingas žmogus“ (pasinaudoti šio nuprotėjėlio atvirumu KE20); smalsautojas, -a „kas (pernelyg) smalsauja, yra smalsus“ (net pačiame nuošaliausiame vasaros parko kampelyje esama <...> įkyruolių ir smalsautojų arba patentuotų plepių EK110); nuskausmintojas, -a „kas sumažina skausmą“ (žmogiškųjų sielų žinovas ir jų nuskausmintojas SR269). Suvokti kai kurių naujadarų reikšmę, pvz., aprengėjas „kas ką nors aprengia“, paklydžiukas „kas paklydo, yra paklydęs“, pabėgiukas „kas pabėgo, pabėgelis“, lengviau ir dėl greta pavartotų įprastų darinių kirpėjas, pamestinukas, pvz.: visiems talkino kirpėjai ir apren gėjai SRII64; Tapome pamestinukais, pabėgiukais, paklydžiukais K237. Kai kurių okazinių laikytinų (tik tame tekste pavartotų ir tam tekstui tinkamų) naujadarų reikšmei suprasti reikia platesnės leksinės aplinkos, pavyzdžiui, kad naujadaras melžionis remiasi veiksmažodžiu melžti, paaiškėja iš konteksto: milžinai melžė pritvinkusius debesis, iš to debesų pieno pagamino gėrimą, pavadintą čvik u, ir Nuo to laiko tuos čvikio mėgėjus ima vadinti
12 Per informazioni al riguardo, cfr. 3.2.
13 Jo variantas šopaholikas yra įtrauktas į ND (apie jį dar žr. Murmulaitytė 2016b: 13); kaip rodo Google duomenys, vartojami abu žodžio variantai.
14 Questo sostantivo può anche essere una variante del prestito priesaga attestato in LKŽe, nel significato di «marito o moglie, coniuge».
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 6
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 6
melžionimis KR16. Inoltre, dal contesto si evince che il sostantivo prisega è usato nel significato lessicale di «moglie», per esempio: Ta mano prisega come apposta era sgattaiolata dalla vicina Č141.
Tra le nuove formazioni da considerare denominazioni di portatori di una proprietà nominale vi sono quelle formate con i suffissi di origine autoctona e straniera –ininkas, -ė; -uolis, -ė; -ulis, -ė; -iena; -ukas, -ė; -nykas, -ė; -orius, -ė; -ra; -uva; -istas, -ė e -ikas, -ė: birontininkas, -ė (: Birontas); daugelininkas, -ė (: Daugėla); bohemininkas, -ė; furtininkas, -ė (: furta «cancello»); kraujomaišininkas, -ė; džiazuolis, -ė; glotnuolis, -ė; laisvuolis, -ė; tuštulis, -ė; debesiena; virvelinukas, -ė; mašininorius15; šūdelnykas; šūdra (: šūdas)16; kaimuva; slalomistas, -ė (: Panceris – protagonista); ironikas, -ė. Il significato lessicale di alcuni derivati, sostanzialmente non diverso da quello derivazionale, è comprensibile anche senza un contesto più ampio, per esempio: bohemininkas, -ė «persona della bohème» (Ir jau kaip bohemininkai siamo seduti al 26° piano dell’albergo «Latvija» KN202); džiazuolis, -ė «appassionato di jazz» (Tikras džiazuolis dovrebbe sentirsi a disagio KN11517); glotnuolis, -ė «persona amabile, piacevole, gentile»18 (come se da una tale glotnuolės ci si sarebbe aspettati qualcosa di più SR161); laisvuolis, -ė «persona libera» (La persona, a quanto pare, era completamente sorda oppure una laisvuoliu che faceva la finta tonta GD368); kraujomaišininkas, -ė «chi pratica l’incesto» (tra i quali c’erano ladri, assassini, <...> kraujomaišininkai e stupratori delle proprie figlie SRII180); panceristas, -ė «sostenitore di Panceris» (Panceristai provavano i costumi da animaletti UR84). Nell’opera di Juozas Aputis si trova non il derivato registrato nei dizionari slalomininkas («sciatore di slalom», DLKŽ), bensì il suo sinonimo derivazionale slalomistas, per esempio: tuffatosi in acqua, il lupo gli girava intorno mentre affondava, in cerchi, poi schizzava fuori come uno slalomistas dalla traiettoria rotatoria, ma tornava presto A22–23. Il contesto permette di capire che il derivato kaimuva, appartenente a un tipo di formazione terminologica (cfr. LKG 1965: 362), è usato nel significato di «cosa tipica del villaggio, realtà rurale», per esempio: E tu oggi, «Onute», cosa sei nel mondo dello spettacolo? Kaimuva DK118–119. Esempi d’uso di altre nuove formazioni appartenenti a questa categoria derivazionale: e daugelininkams, e birontininkams, che <...> si scambiavano sguardi omicidi SR201; si aprì lo sportello della furta e attraverso le sue grate brillarono gli occhi sospettosi della furtininkės SR242; nel catino del cielo sopra il centro storico si addensano le nuvoledebesienos EK129; ma dove vuoi che, tuštuliuk, attraverso tutto questo si riesca a distinguere qualcosa K296; Tutti i familiari apparivano davanti agli occhi, tranne la prosperosa virvelinukė KE249; si presentò un tizio, né trattorista né altro, ma comunque una specie di mašininorius, perché indossava una tuta A225; Ehi, aspetta, šūdelnyke! KE240; ti sentiresti un assassino, eternamente tormentato dal rimorso, uno šūdra K276–277; presto noterai che con gli ironikaisnon sei sempre sulla stessa lunghezza d’onda K59.
15 Sinonimo del derivato normativo mašinistas, -ė.
16 Il sostantivo šūdra potrebbe anche essere una variante della parola internazionale šudra («nell’antica India, una delle quattro principali caste, la più bassa nella gerarchia <...>» (TŽŽ 723)) oppure il risultato della contaminazione delle due parole (šūdas e šudra).
17 Nello stesso testo compare il nome collettivo džiazuomenė, non incluso nei dizionari, già riportato in ND.
18 Il sostantivo si basa sul significato dell’aggettivo glotnus, -i «piacevole, gentile», per esempio Glotnus žmogus DLKŽ.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 7
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 7
Asmenų pagal kilmę darybos kategorijai skirtini gana aiškias leksines reikšmes turintys darių priesagų -ietis, -ė; -iškis, -ė vediniai hamburgietis, -ė (: Hamburgas) „Hamburgo gyventojas“; parlaukietis, -ė (: Parlaukis) „Parlaukio gyventojas“; užžiūrietis, -ė (: užžiūris) „užžiūrio gyventojas“; donbasiškis, -ė (: Donbasas) „Donbaso gyventojas“; šaukliškis, -ė (: Šaukliai) „Šauklių gyventojas“; pvz.: kartais jaučiau, kaip hamburgiečių bruožai tarsi srūva į mane KN164; Talkininkai, kaimynai, svečiai parlaukiečiai ar iš kokio ten Kauno Č32; Lig(i) šiol kaip absurdo anekdotą prisimenu vienos doros užžiūrietės žodžius K131; pasakė labai patenkintas donbasiškis ir išdidžiai patempė kaklą A276; Jis čia tik vienas toks, šaukliškis TG22. Šios darybos kategorijos vediniu laikytinas ir priesagos -oidas vedinys kaunoidas (: Kaunas) „Kauno gyventojas“. Platesniame kontekste jaučiamas menkinamas vertinimas, veikiausiai todėl ir pasirinkta netipiška asmenų pagal kilmę pavadinimų priesaga -oidas, kuri afiksų sąrašuose paprastai nepateikiama (žr. LKG, DLKG, Pakerys 1994), bet, esant darybos opozicijai, skirtina (plg. diftongoidas Kazlauskaitė 2000: 52): Tikras kaunoidas. Tokia rasė K325.
Su dariomis vietų pavadinimų darybos kategorijos priesagomis –ynas, –ynė, –uma ir –idė sudaryti naujadarai tarydynas, stribokynas, vėmalynė, judruma, drakonidė. Kai kurių vedinių reikšmė aiški, pvz., judruma „judri vieta“ (Pačioj judrumoj, prisiglaudus rūmų sienos <...> sėdėjo sena moteris DK9); kitiems suprasti reikia konteksto: tarydynas (: Tarydas – kūrinio veikėjas) „vieta, kur gyvena Tarydai“ (nutempė į troškintais kopūstais nešantį tarydyno liūną SR47); stribokynas (: *stribokas: stribas) „stribokų / stribų buveinė“ (Ten buvo pats stribokynas ir saugumas BLB97). Perkeltinės reikšmės turi baisios vietos reikšmę pavartotas naujadaras drakonidė ir vėmalynė, kuria vadinamas žodžių srautas, pvz.: plūstamės prišnėrkštoje rembrantiškų19 atspalvių drakonidėje K317–318; Visus tenkina pusiau įvaldytas verlibras ir vos ne beprasmiškų atsitiktinių žodžių vėmalynė TG158.
Ha un significato piuttosto chiaro il derivato con suffisso di denominazione collettiva–ijaesinija (: esinys), «insieme degli esseri», per esempio: Sei tutt’uno con te stesso, con loro, con tutta la esinija K160. Per comprendere il significato del neologismo angelija (: angelas), «angeli, l’insieme degli angeli», serve il contesto: si parla del cielo, per esempio: A dirlo o no, il cielo e i suoi spiriti hanno il senso dell’umorismo, e anche la sua angelijane ha! K434.
I singoli neologismi rientrano in varie altre categorie di formazione: sono da considerarsi nomi di risultato dell’azione i derivati con i suffissi –alas e –(i)onėdžeržgalas, kraigalionė; il nome di strumento è il derivato con il suffisso –iklisskaliklis (: skalauti); tra i nomi distinti per genere figurano agronomienė, pastalininkaitė (: pastalininkas, žr. LKŽPK); tra i diminutivi draugaitė (Eravamo inseparabili, queste draugaitės GD19) e kelnačkės (quando cadde, kelnačkėsgli scesero fino ai talloni Č174); il suffisso non ammesso nella lingua comune -ka è presente nel derivato dalla parola straniera šnapsorius
19 Per questo, cfr. 2.1.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 8
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 8
Il derivato šnapsorka (Palubinskytė era una šnapsorka A29). Il significato di alcuni derivati (agronomienė «moglie dell’agronomo», pastalininkaitė «figlia del pastalininkas», kraigalionė «ciò che è stato scarabocchiato, scritto» ecc.) è del tutto chiaro: vado e incontro proprio la agronomienė A87; su gli altri corpi giaceva anche la povera pastalininkaitė SRII172; questa sua kraigalionė non era assolutamente adatta alla pubblicazione DD171. La comprensione del significato del neologismo skaliklis, «strumento per sciacquare», è invece agevolata dal contesto: accanto compaiono derivati di formazione analoga, registrati nei dizionari: Un intero arsenale per i denti: spazzolini, skalikliai, plovikliai, raschietti DD93. Il significato lessicale del neologismo džeržgalas (così nell’opera viene chiamata una bicicletta) è distante da quello derivazionale: per comprenderlo è necessario un contesto più ampio: basta che tu spinga quella džeržgalą a terra Č26.
1.2. Otto sostantivi formati con prefissi.
Tra i derivati potenziali si annoverano i derivati con il prefisso be-bekiaušis e besaulė: il primo designa una persona, mentre il secondo si aggiunge alla serie dei nomi di oggetti inanimati (sui derivati con be-, cfr. LKG 1965: 431–432). In lituano, con il prefisso be-, che indica per lo più la mancanza di ciò che è espresso dalla parola-base, si formano sia sostantivi sia aggettivi. L’uso mostra che besaulė è un sostantivo20 con il significato di «luogo buio, senza sole»: Le cipolle dal campo in pendio finirono nella besaulėn della cantina EK134. Il derivato bekiaušis è usato in senso figurato: così vengono chiamati gli uomini in gonna: bisogna infilare dei pani sotto le camicie degli scozzesi, perché somiglino ancora di più alle donne, visto che già portano le gonne, e li hanno chiamati bekiaušiais, perché, come si sa, sotto le gonne delle donne non ci sono uova SR208.
Con il prefisso po- sono stati formati, secondo i requisiti del tipo derivazionale, i derivati pomentė «luogo sotto la scapola» e polėkštė «piatto posto sotto un altro piatto»21: il primo designa un luogo situato sotto l’oggetto espresso dalla parola-base, mentre il secondo indica «un oggetto che si trova o è destinato a trovarsi sotto l’oggetto espresso dalla parola-base» (LKG 1965: 431), per esempio: Mi sveglio di notte come se avessi un coltello pomentej K362; su un bel piatto di maiolica, con un sottopiatto d’argento polėkšte SRII104. I derivati con il prefisso pa- designano un luogo: pariešė (da Riešė) «luogo lungo il fiume Riešė»22 e pažolė «luogo lungo l’erba», per esempio: ma verso le otto la nebbia si diraderà; pariešės le foglie di ontani e salici si saranno asciugate GD308; Tra gli alberi pažolė serpeggiava una fitta nebbia KE116. Per comprendere il significato «quasi nebbia» del neologismo prierūkis, formato con il prefisso prie-, è necessario il contesto24: e c’era già penombra, quella era la prierūkis, se ne andò, biancastra
20 LKŽe e BŽa registrano soltanto l’aggettivo besaulis, -ė.
21 Nel DLKT e su Google si trovano numerosi esempi d’uso del sostantivo polėkštė (il cucchiaio viene appoggiato sul polėkštės DLKT; I piatti principali vengono messi o nella polėkštę, oppure sul tovagliolo steso G), ma non è stato incluso nei dizionari.
22 Nel testo è menzionato il nome del fiume Riešė.
23 La mancata inclusione nei dizionari e nello schedario delle integrazioni del sostantivo pažolė potrebbe essere dovuta a una svista: LKŽe registra l’avverbio pažoliais.
24 Solo il contesto chiarisce che il derivato prierūkis forma un’opposizione derivazionale con il sostantivo rūkas, e non con il verbo prirūkti.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 9
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 9
piccolo sentiero A72. Con il prefisso ultra- si forma il derivato ultrasogno (: sogno), che designa ciò che si trova al di là del sogno: Dopo aver frugato a fondo nei propri, e anche nei cupi<...> cittadiniultrasognitane KE180.
1.3. Dei 72 neologismi composti trovati nelle opere di scrittori lituani, 63 hanno un secondo costituente nominale25. Si tratta di composti determinativi: il primo costituente restringe (precisa) il referente espresso dal secondo; in sostanza, il significato di queste formazioni equivale a quello di un sintagma (per approfondire, cfr. Urbutis, 2009: 49–51), ad es.: badavietė «luogo della fame», sielaspengsmis «tintinnio dell’anima», žodžiagarsis «suono della parola». In 28 composti il primo costituente è un sostantivo: badavietė, bobkalnis, drambliaukojis, driežauodegis, gaidponis, garsasiūlis, krišnosparnis, krūtinplaukiai, langastiklis, mėšlajūrė, migdolmedis, obelžiedis, siūlagarsis, siūlažmogis, smeikelis, šiknaskylė, šūdmesė, veiksmažmogis, vidurkaktis, vilklakis, voraklynis, žmoggyvis, žmogpaūkštis, žodžiagarsis, žvaigždėrašтис26, žvilgsniašūdis; sugli stessi due sostantivi (siela e il sostantivo spengsmas attestato nel LKŽPK) si basano i composti sielaspengsmis e spengsmasielis.
In 21 composti con un secondo costituente nominale, il primo costituente si basa su un aggettivo: aukštakilmis, -ė; girtadienis; girtanaktis; ilgapimis; karštvandenis; kiaurašiknis, -ė; klaidkelis; klišuaodegis, -ė; kombinuotpašariai; kvailafilmis; kvaišgalvis27, -ė; rausvaakis, -ė; silpnakiausis; skersponis; skystag arbanis, -ė; slaptagarsis; stambianosis, -ė; švelnialiežuvis, -ė; šventlaikis; šviesmiegis; tvirtanugaris, -ė.
Gli altri tipi di composti sono presenti in numero esiguo: il primo costituente di praplėstgerklis, -ė; šikdarbis e varvaklynis si basa su verbi; il composto saviparodija è formato da un pronome e un sostantivo; da un avverbio aukštyn e dal sostantivo koja deriva aukšynkojis; da un numerale e un sostantivo deriva devynbėdis, -ė; il composto tarpuerdvis è formato dalla preposizione tarp e dal sostantivo erdvė; è difficile stabilire se i composti pusministris e pusvadis si basino sull’avverbio pusiau o sul sostantivo pusė, mentre il primo costituente del composto pirmsergė è formato da un ideofono.
Alcuni composti hanno un costituente non lituano: il sostantivo egomanija è formato dalla parola latina ego e da manija; il primo costituente del composto hipererdvė è l’elemento hiper-, che indica il superamento della norma (TŽŽ 299); il secondo costituente del composto judologas si basa sull’elemento -logas, che indica una persona che studia l’ambito designato dal primo costituente, mentre il secondo costituente del neologismo karvalogija, -logija, indica una relazione con la scienza (su -logas, -logija, cfr. TŽŽ 444).
25«Il secondo elemento della maggior parte dei sostantivi composti si basa su sostantivi, e solo circa uno su cinque su verbi» (Keinys 1999: 69); i neologismi confermano dunque questa tendenza.26 Il BŽa riporta il composto di formazione analoga žvaigždėlapis. 27 Con ogni probabilità, il primo costituente del composto si basa sull’aggettivo kvaišas, -a, benché non si possa escludere che sia collegato anche al verbo kvaišti.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 10
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 10
Il secondo costituente di 9 composti si basa su un verbo; in 7 di questi — dievamaiša, kojatrypis, kvapadirbys, šiknalupis, šiknalindys, šūdmalė, žmogšaudys — il primo costituente è nominale. Il primo costituente dei composti gražiačiulbis, -ė; naujažudys, -ė si basa probabilmente sugli avverbi gražiai, naujai, anche se non si può escludere che siano collegati agli aggettivi gražus, naujas.
Il significato lessicale dei composti nominali (innanzitutto quelli formati da due sostantivi) è del tutto chiaro quando coincide approssimativamente con il significato derivazionale. Nei composti determinativi con un secondo costituente nominale, il primo costituente nominale spesso indica un rapporto di appartenenza: krūtinplaukiai «peli del petto» (dopo di lui, i neri peli del petto vagavano ora avidamente sulla bianca mano di Eufemija SR145); langastiklis «vetro della finestra» (i vetri delle finestre della cucina, completamente coperti EK155); migdolmedis «albero di mandorlo» (Vorrei osservare come <...> nella mano fiorisca il bastone di mandorlo GD83); obelžiedis «fiore del melo» (si coprì e tirò profondamente una boccata di fumo, insieme al profumo dei fiori di melo DD182); veiksmažmogis «uomo d’azione» (Tutti gli empi sostengono con veemenza l’esistenza di Dio. Uomo d’azione K384); žodžiagarsis «suono della parola» (quei suoni di parole puoi ripeterli da solo come il «Padre nostro» K142–143); una materia (smėkelis «strada sabbiosa, di sabbia» – I rami del sentiero di sabbia che si separano sulla collina si ricongiungono presto K399) o un luogo (vidurkaktis «centro della fronte» – sollevando interrogativamente le sopracciglia, al centro della fronte, e guardando SR112). Un significato lessicale diretto è di solito proprio anche dei composti con un primo costituente aggettivale o pronominale (1), nonché dei composti con un secondo costituente verbale e un primo costituente nominale (2):
(1) karštvandenis «acqua calda, bollita» (Nel grande ventre della tazza, l’origano colora diligentemente l’acqua calda EK11); kvailafilmis «film sciocco, banale» (guardare qualche film sciocco al “Cinamone” EK122); kombinuotpašariai «mangimi composti» (Beh, non otterrà quei mangimi composti, e che il diavolo se li porti! A291); skystagarbanis, -ė «persona dai ricci radi, poco folti» (E tutto il resto, mio riccio dai capelli radi, tutto il resto è libertà! K392); saviparodija «auto-parodia, derisione di sé» (trasformarsi nel proprio opposto, in un’incapace autoparodia o in una <...> degenerata? K314);
(2) dievamaiša «mescolanza di dèi, culto di divinità diverse» (Senza temere di essere accusati di mescolare gli dèi, proviamo K331); žmogšaudys, -ė «persona che ha sparato (ucciso) esseri umani» (–Non esploderò finché tu, assassino di uomini, non mi mostrerai dove hai seppellito mio fratello!.. TV179); kvapadirbys, -ė «creatore di profumi» (Lei profumava. <...> attraverso l’armatura perfetta del creatore di profumi, sottili aghi riuscirono a penetrare <...> l’odore di lei stessa KN62 – nell’ultimo esempio si ripetono parole contenenti la radice kvap- (kvep-), tra cui il neologismo).
I neologismi skersponis, gaidponis hanno probabilmente un significato simile a quello della parola registrata nei dizionari pusponis («signore di poco conto, modesto» LKŽe). Attira l’attenzione del destinatario la ripetizione di alcuni composti con il sostantivo ponas come secondo costituente, ad es.: Se almeno fossero veri signori, ma ora sono solo pusponiai, skersponiai o gaidponiai BLB242.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 11
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 11
Alcuni neologismi hanno un significato traslato e vanno considerati composti metaforici o metonimici; per esempio, i composti mešlajūrė e šūdmėsė sono usati con il significato di «cose brutte» (dondolarsi spensieratamente sulle alte mešlajūrės onde della vita K387; e la locale šūdmale schiacciò šūdmėsės K368); alcuni composti designano una persona e, al tempo stesso, una sua determinata qualità: šiknalindys «adulatore» (Quando šiknalindžiai si scontrano con l’indifferenza del Re UR83); tvirtanugaris, -ė «persona inflessibile e ostinata» (Irremovibile toirtanugaris KE61) e varvaklynis «persona giovane e inesperta» (ma lui, varvaklynis, sceglierebbe la poesia K174). Solo dal contesto si capisce che il neologismo šiknalupis nell’opera è usato con il significato di «bicicletta»: Appoggiata all’ingresso, c’era soltanto šiknalupis, non si vedeva ancora nessun’altra bicicletta I179. Un certo suono è denominato mediante composti dal significato traslato, i cui elementi si basano sulle parole con le radici siel-, gars-, speng-: seduto, in piedi, oziando: all’improvviso un suono.Garsasiūlis. Siūlagarsis. Sielaspengsmis. Spengsmasielis K123. Il composto šiknaskylė ha probabilmente il significato di «brutto posto»: così viene personificata Vilnius (Birontas, in una Vilnius tutta, tutta šiknaskylėj, inghiottito, masticato e digerito dalla città SRII90); il derivato žvaigždėraštis (per noi il mondo intero era ancora il cosmo e i nostri žvaigždėraščiai lo testimoniano KN122) ha il significato traslato di «disposizione delle stelle»; uno sguardo sgradevole è chiamato con il composto žvilgsniašūdis (Di persone simili si dice: «Guardò – come se un žvilgsniašūdi gli avesse spalmato in faccia» K287). Altri esempi d’uso dei neologismi: gumbus [li chiamavano] – badavietėm KE171; per qualche motivo la gente li chiama girtaisiais bobkalniais KE230; quel drambliakojismi impartì una sola <...>lezione KE174; spuntarono ogni sorta di teste di rospo, driežaudegių e di zampe biforcute KR16; a quanto pare, si verificano semplicemente buchi neri temporali e, per disgrazia, il personaggio menzionato è uilblaikiųcaduto dentro uno di questi EK97; per esempio, voraklyniai si sferruzzano i calzini KE212; questi <...> insensibili deformi žmoggyviai, ma anche loro provano dolore K207; non importa chi sia: un ponticello, un žmogpaukštis, uno slaptasparnis28, un angelo o un centauro K249–250. Il neologismo siūlažmogis è una ripresa equivalente del sintagma che, nella frase precedente, fungeva da base di derivazione: Tuttavia, oltre la terza isolotto vide un’altra creaturina. Era un ometto di filo. <...> Siūlažmogio i piccoli movimenti suscitavano compassione KE216.
1.4.
Alcuni neologismi (neišmylėjimas, nesybė, neišreiškiamumas) vanno considerati derivati con un sistema di livelli derivativi non stabilizzato. Tutti i derivati comprendono il prefisso ne- e i suffissi produttivi di nomi d’azione verbali e astratti nominali -imas e -umas, con i quali si formano derivati potenziali (cfr. Urbutis 2009: 316–317). Pertanto, i neologismi neišmylėjimas, nesybė, neišreiškiamumas (a seconda dell’opposizione derivativa scelta) potrebbero essere considerati derivati del prefisso ne- oppure dei suffissi -imas, -ybė, -umas: neišmylėjimas (: išmylėjimas / neišmylėti), nesybė
28 Per questo aggettivo, cfr. 2.5.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 12
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 12
(: essere / non essere), inesprimibilità (: esprimibilità / inesprimibile). Esempi d’uso dei neologismi: Innamoratesi della propria incapacità di amare KE32; Volete dire che quelle non-esistenze esistono davvero? KE36; non resta che allargare le braccia <...> di fronte all’inesprimibilità KE106.
2. FORMAZIONE E SEMANTICA DEI NEOLOGISMI AGGETTIVALI
Nei testi esaminati sono stati individuati 123 neologismi aggettivali: 66 derivati suffissali, 2 derivati prefissali, 2 derivati con desinenza, 44 composti e 9 neologismi considerati derivati a formazione mista (cfr. fig. 3).
FIG. 3. Neologismi aggettivali
Quasi tutti i derivati (il 98% del totale) si basano su parole-base attestate nei dizionari.
2.1. Derivati suffissali. La maggior parte dei neologismi aggettivali (54, cioè l’82% di tutti i derivati suffissali) è costituita da derivati con il suffisso di somiglianza e caratteristica tipica –iškas, –a29; i neologismi formati con questo suffisso sono i più numerosi nelle opere di tutti gli autori. La DLKG (2005: 207) afferma che con il suffisso –iškas, –a «gli aggettivi si formano di norma da sostantivi non derivati e, più raramente, da derivati e parole composte». La presente ricerca ha mostrato che i neologismi con il suffisso –iškas, –a derivano da sostantivi di varia struttura morfemica, che designano esseri animati e inanimati, ma si basano soprattutto su nomi propri di persona e hanno un significato figurato di somiglianza (indicano «come qualcuno») oppure significano «tipico, consueto per ciò che è designato dalla parola-base»: adamiškas, –a
29 Nell’odierno lituano gli aggettivi con il suffisso –iškas, –a indicano generalmente la somiglianza, mentre in passato (nei testi del XVI–XVII secolo) indicavano perlopiù il possesso (Ambrazas 2011: 82).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 13
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 13
(: Adamsas „būdingas Adamsams“); breigeliškas, –a (: Breigelis „būdingas Breigeliui, kaip Breigelio“); borchesiškas, –a (: Borchesas „būdingas Borchesui, kaip Borcheso“), brazauskiškas, –a (: Brazauskas „kaip Brazausko“); čiurlioniškas, –a; dekartiškas, –a; donelaitiškas, –a; dostoj evskiškas, –a; d žeksoniškas, –a; empedokliškas, –a; faustiškas, –a; frankenšteiniškas, –a; gavenavičiškas, –a; hemingvėjiškas, –a; karamazoviškas, –a; kudirkiškas, –a; majakovskiškas, –a; sartriškas, –a; sokratiškas, –a; šve gždiškas, –a; tarkovskiškas, –a; taryydiškas, –a; vangogiškas, –a. Visi gana aiškias reikšmes turintys priesagos –iškas, –a naujadarai³⁰ eina epitetais, padeda žymimą dalyką apibūdinti trumpiau, glaudina tekstą, pvz.: Ir kalbu ne tik apie adamsišką kūrėjų „šeimynėlę“ EK40; Šiandien brolis Astijus atrodo oriai: pasidabruoti smilkiniai, <...> išlakus, beveik brazauskiškas stotas EK138; breigeliško va is kumo žiemą K255; demonstruojant nuovėles finalas ne dostoj evskiškas, veikiau kafkiškai³¹ borchesiškas KE79; prib lesusios čiurlioniškos spalvos K339; donelaitišką [posakį] „Vargsim“ reikėtų pradėti spausdinti ant visų litų banknotų DD190; d žeksoniškus trenų traukulius K336; Empedokliškas pasaulio kūrimas(is) tęsiasi K79; Pirmojo tipo materialistų laukia faustiškasis kelias K227; vaizduotė kaipmat pradeda kurti jų būsimo gyvenimo scenarijų – su bankrotais, <...> psichiatrijos ligoninėmis ir frankenšteiniškomis plastinėmis operacijomis DD88; Bėga strazdanotas berniukas su povu virš galvos, <...> tokiu <...> gavenavičišku K345; ištraukti hemingvėjišką žuvį K473; Tada lengva ranka dalijamos indulgencijos <...> karamazoviškajam [postulatui] viskas leista K28; esama dar ir kudirkiško idealizmo EK46; Viza į mano maj akovskišką pasą šlepeteli būtent lapkričio 9-ąją KN157; Lander tingeris pajuto pancerišką smūgį keliu į pilvą UR67; visai paprastučiai dalykai slypi paskališkajame [posakyje] „Pažinti, kad pamiltum, mylėti, kad pažintum“ K102; išgirdo radauskiškos jūros ošimą K145; rembrantiškų atspalvių K318; sokratiškojo sąmoningumo klausimas K54; gal tik Čiurlionio meditacijos vertos šve gždiškųjų [meditacijų] K230; primenantis tarkovskišką zoną K232; Tarp taryydiškos išminties žemių tvarkymo, kumečių kvailumo SR47–48; su manimi turėtų keliauti ir šiaudinė, kažkada Vepriuose vangogiška vadinama, skrybelė GD262. Prie šių būdvardžių šliejasi naujadaras bემბiškas, –a, sudarytas iš tikrinio daiktavardžio – stirniuko vardo Bembis: ji tiesiog įsiunta, pašoka, jau stovi netvirtai ant savo bembiškų stirnelės kojų DD49.
Alcuni neologismi derivano da nomi comuni che designano persone, esseri viventi o creature mitiche: baziliškiškas, –a (: baziliskas); dendiškas, –a (: dendis); eržiliškas, –a; generoliškas, –a; gurvuoliškas, –a; kentauriškas, –a; kipšiukiškas, –a; laisvūniškas, –a; manekeniškas, –a; monstriškas, –a; šventakup riškas, –a; vorgoviškas, –a (: vorgovys³²). Due aggettivi con il suffisso -iškas, -a
30 Per sottolineare e mettere ancora più in risalto, si ricorre anche alle forme pronominali dei neologismi.
31 Per i neologismi avverbiali, cfr. il capitolo 4.
32 DLKŽ e LKŽₑ riportano come variante derivativa del composto vorgovys, usato come parola base, la forma voragovys, che presenta una vocale di collegamento.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 14
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 14
būdvardžiai remiasi potencialiais pamatiniais žodžiais: terbakrauskiškas, –a (: *Terbakrauskis); vištaprotiškas, –a (: *vištaprotis)33. Vienų naujadarų reikšmes galima suprasti net be konteksto, pvz.: eržiliškas, –a „kaip eržilo, būdingas eržiliui“; generoliškas, –a „kaip generolo“; šventakupriškas, –a „būdingas šventakupriui“, kitiems (kurių pamatinis žodis retesnis, pvz., baziliskiškas „būdingas baziliskui“) reikia konteksto. Visi –iškas, –a naujadarai eina įvairios semantikos daiktavardžių epitetais, pvz.: nė drąsiausiose baziliskiškose klejonėse neišsivaizdavo SR217; Anksčiau mojavai subtiliai nulakuota dendiška lazdele K167; jos sūnėnas skleidė kažkokį keistą, itin stiprų eržilišką žavesį SRII116; Jis pasižymėjo generolišku kūno sudėjimu UR49; jo gurvuoliška klausa jau ima aižėti, nepakeldama šio galingo tylesio K351; poezijos kentauriškoji dvasia K248; sąmonėje sukirba kipšiukiška mintis K152; Keistas provincialumo ir maneken iško stiliaus derinys EK144; įgauna juokingus, išsigimusius arba monstriškus pavidalus K247; buka, šventakupriška pareiga K392; Supratau, kad pirmas žingsnis į meno pasaulį – išlaužti terbakrausišką stylą EK152; jai nieko nereiškė <...> kišti tą savo vištaprotišką trigrašį SRII26; vorguviška prigimtis pajunta KE230.
Grupė priesagos –iškas, –a naujadarų remiasi konkrečios arba abstrakčios reikšmės negyvų daiktų pavadinimais ir turi darybinę reikšmę „būdingas, įprastas, priskiriamas pamatiniu žodžiu pasakytam daiktui, susijęs su tuo daiktu“, pvz.: arkadiškas, –a (: arkada); burtažodiškas, –a; gelmeniškas, –a; gyvsidabriškas, –a; labirintiškas, –a; mantriškas, –a; nekrofiliškas, –a; pieštukiškas, –a; pinkliškas, –a; rachitiškas, –a; sausainiškas, –a; slibiniškas, –a; visatiškas, –a. Daugumos naujadarų reikšmė aiški ir be platesnės leksinės aplinkos (gyvsidabriškas, –a „kaip gyvsidabrio, būdingas gyvsidabriui“, labirintiškas, –a „kaip labirinto“ ir pan.), kai kurių reikšmei suprasti reikia konteksto, pvz., arkadiškas, –a „su arkadomis“. Kai kurie –iškas, –a būdvardžių ir jais apibūdinamų daiktavardžių junginiai yra sinonimiški lyginamiesiems posakiams35, plg. labirintiška vieta – vieta [painį] kaip labirintas, mantriškasis poezijos aspektas – poezijos aspektas [kartojamas ir darantis poveikį] kaip mantra, rachitiškos kojos – kojos [kreivos] kaip rachitiko ir pan. Naujųjų leksemų vartojimo pavyzdžiai (visi –iškas, –a būdvardžiai eina epitetais), pvz.: jo arkadiškas sodas ne tik visuomet būtų gyvas SR26; Tokiu burtažodišku posmu K143; Kalbėsenos atspalviai visuomet turi tiesioginį ryšį su gelmeniškuoju žmogumi K89; Ta pati gyvsidabriška prigimtis DK90; Ji buvo įsikūrusi kažkokioje labirintiškoje vietoje EK64; jo nekrofiliškos vienatvės K391; savo pieštukišką galiuką hirudai pabažo <...> ir paišo KE234; Prie merginos stabtelėjo rachitiškų kojų šunelis KE190; antkapiai darė kur kas didesnį įspūdį nei Velykų salos moai.
33 I sostantivi terbakrauskis, vištaprotis non sono registrati nei dizionari, ma esistono esempi del loro uso e sono sostanzialmente comprensibili ai parlanti, per esempio: le bravate erano svanite prima del canto del gallo, ma il soprannome Terbakrauskio lo seguì fino alla tomba DLKT; quale vištapotris ha preparato questo test? G.
34 ND riporta come sinonimo derivativo di questo neologismo arkadinis, -ė.
35 «Sia per il paragone sia per l’epiteto metaforico <...> si possono distinguere espressioni con determinati modificatori aggettivali o con complementi avverbiali corrispondenti, per esempio: Raganiška boba» (Župerka 2012: 60).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 15
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 15
Certo, in parte biscottoso [sulle lapidi stile], perché i cimiteri stessi in Lituania erano restii a trovare uno stile così elegante in un luogo del genere KN172; non onnicomprensivo, ma il livello della mente umana perfezione K143; si accosta amantra, al mantrico <...>aspetto della poesia K270 (nell'ultimo esempio, l'attenzione del destinatario è attirata dalla ripetizione della radice mantr- nelle parole). Il neologismo serpentino, -a ha un significato figurato: con questo aggettivo si descrive una fiamma divoratrice di tutto (serpentinofalòin gola K349).
Esama būdvardžių naujadarų, sudarytų su kitomis priesagomis, pirmiausia su daria priesaga -inis, -ė. „Būdvardžių darymas su priesaga -inis yra ne tik gyvas, bet ir plačiai paplitęs dabartinės lietuvių kalbos reiškinys“ (Kniūkšta 1976: 7). Visi iš savo kilmės ir tarptautinių žodžių (būdvardis kaktomušinis, -ė remiasi prieveiksmiu kaktomuša, visi kiti – daiktavardžiais) išvesti naujadarai turi panašumo reikšmę – jų darybinė reikšmė „toks, kaip tas daiktas, kurį rodo pamatinis žodis“, „toks, kaip tas pats dalykas to, ką rodo pamatinis žodis“ (žr. Kniūkšta 1976: 73–75): akimirksninis, -ė „kaip akimirksnis, trumpas“ (Akimirksninė reminiscencija K417); geriatrinis, -ė36 „senatvinis, -ė“ (Asistentas Davidas diplomatiškai nieko nesako apie tokį ūmų sentimentalus geriatrinio pykčio priepuolį DD125); likiminis, -ė „kaip likimo (nenuspėjamas?)“ (įsisąmonintos likiminės patirtys K284); kaktomušinis, -ė37 „daromas labai greit, stačia galva, užsispyrusiai“ (jų kasdieniai rūpesčiai daug svarbesni už tuos oželių kaktomušinius reikaliukus GD24), marazminis, -ė „kaip esant marazmui, kvailas“ (marazminė idėja KE34). Darinys mesianistinis, -ė („susijęs su mesianizmu“38) veikiausiai remiasi potencialiniu pamatiniu svetimos kilmės žodžiu mesianistas: Ir nenustosime rękti, kol nesuvoksime savo visavertiškumo39 ir gal net išskirtinės, mesianistinės vietos šiame pasaulyje LM119. Būdvardis sacharinini, -ė priartėja prie kokybinės ypatybės būdvardžio, nes turi reikšmę „(pernelyg) saldus“: Nebesiskausau kalbų, tuo labiau brolių, primenančių Frankonius, sacharininio dainavimo EK144.
Alcuni altri neologismi sono formati con suffissi diversi: i derivati con il suffisso -ingas, -a, che indicano il possesso in abbondanza delle caratteristiche espresse dalla base (LKG 1965: 556–557), sono da considerarsi derivati potenziali: kirminingas, -a «ricco di vermi»; slyvingas, -a «ricco di prugne»; gli aggettivi formati da verbi con il suffisso -lus, -i che esprimono una caratteristica derivante dal risultato dell’azione sono dužlus, -i «che si rompe»; stinglus, -i «che si irrigidisce»; il derivato con il suffisso -uotas, -ašabakštynuotas, -a «pieno di arbusti», che indica il possesso degli oggetti denominati dalla parola-base; il derivato con il poco produttivo suffisso -uoklis, -ė (cfr. LKG 1965: 577) pašaipuoklis, -a «che deride, ama»
36 Cfr. geriatrija «Disciplina delle scienze mediche che studia le cause e i fenomeni dell’invecchiamento, le malattie della vecchiaia, la loro cura e prevenzione, allo scopo di arrestare l’invecchiamento precoce. Come disciplina autonoma si è costituita nel XIX secolo.» Banca dei termini della Repubblica di Lituania. Consultabile online: http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search (consultato nel luglio-agosto 2017).
37 Il neologismo kaktomušinis, -ė va considerato un sinonimo derivazionale dell’aggettivo kaktomušiškas, -a, registrato nel BŽa.
38 Sul mesianizmą cfr. TŽŽ 471.
39 Per questo cfr. 1.1.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 16
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 16
pasišaipyti“. Naujadarų reikšmė (ir kalbos dalis) paaiškėja žodžių junginyje ar sakinyje, pvz.: ant savo veido, ant trūkčiojančio, kirminingo, <...> prikimšto pamažėl krutančių inkštirų K367; Tas ruduo buvo ilgas, šiltas ir labai slyvingas TG27; Jis ant vandens nuogas guli. Į abi puses ištiesęs rankas. Tarsi pasiduotų. Prieš šį dužlų stinglumą40 VP128; atsisukant į žvilgsnio ir rankų nuzulintus baldus. Stinglius, nebylius VP29; Virš kalnų kitame slėnio gale – debesukas, stingliame ore dūmai beveik nesisklaido VP70; jos pašaipuoklės seserys SRII124. Naujadaras šabakšyn(u)otas, –a sudarytas pagal analogiją su greta pavartotais tos pačios priesagos žodynų fiksuotais vediniais akmenuotas, –a, krūmuotas, –a: buvo vien Naujokų ganyklos: akmenuotas, krūmuotas, šabakštynuotas, – vienas vardas, kad ganyklos TG72.
2.2. Derivati con prefissi. Tra i derivati denominali del produttivo prefisso be- (cfr. LKG 1965: 590) rientrano i neologismi benuotolis, -ė (: nuotolis) «che non ha distanza» e bepalatis, -ė (: palata) «che non ha una stanza». Questi aggettivi sono formati per analogia con derivati della stessa formazione registrati nei dizionari e usati accanto a essi, begarsis, -ė; bekryptis, -ė; bevietis, -ė: la ripetizione di derivati analoghi mette in risalto il significato lessicale dei neologismi e attira l’attenzione del destinatario: ciò che sembrava perduto per sempre riemerge all’improvviso dalla grigia begarsės benuotolės nebbia senza direzione GD36441; il reparto era sovraffollato e noi, senza un posto, beviečių e bepalačių, eravamo forse in venti TV167.
2.4. Derivati con desinenze: dal verbo grimzti è formato con la desinenza –us, -i l’aggettivo non registrato nei dizionari grimzdus, -i «in cui si sprofonda» (le notti d’ottobre sono profonde e grimzdžios B114); il derivato nepasotas, –a (: nepa(si)sotinti), formato con la desinenza –as, –a, significa «insaziabile, che non si sazia»: Poco dopo si radunarono di nuovo quei nepasotosaironi KR12942.
2.5. Composti. In lituano, gli aggettivi composti hanno di norma un «significato lessicale chiaramente dipendente da entrambi i componenti» (LKG 1965: 591) e spesso il secondo componente è nominale (sostantivale o aggettivale). Il primo componente di tali composti è per lo più una parola legata al sostantivo (secondo componente) come suo modificatore (cfr. LKG 1965: 596; DLKG 2005: 229). Nelle opere degli scrittori lituani sono stati trovati 44 composti aggettivali, 42 dei quali hanno un secondo componente sostantivale. Il primo componente dei composti è più spesso aggettivale. Essi indicano una caratteristica distintiva dell’oggetto designato dal secondo componente, e dicono che cosa quell’oggetto
40 Sul questo cfr. 1.1. 41 Nell’opera di Leonardo Gutauskas, tra modificatori coordinati non si mette la virgola. 42 È difficile affermare con certezza che non si tratti di un sostantivo usato come apposizione (è stato trovato un solo esempio con questo derivato).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 17
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 17
daiktas turi ypatingą (daugiau žr. LKG 1965: 596–597; DLKG 2005: 229): didžiakilpis, -ė, didžiapautis, -ė43; liūdnaakis, -ė; mėlynėkelnis, -ė; minkštalūpis, -ė; murzinanosis, -ė; pilkakaklis, -ė; plačiašnervis, -ė; putliakrūtė; raudonkailis, -ė; raudonplytis, -ė; raudonmūris, -ė; raudonšvarkis, -ė; rausvašonis, -ė; skaidriaplunksnis, -ė; slaptasparnis, -ė; žaliadugnis, -ė; žaliasielis, -ė; žaliažvilgsnis, -ė; žilakuokštis, -ė. Kai kurių dūrinių leksinė reikšmė sutampa su darybine reikšme, pvz.: didžiakilpis, -ė „kuris didelėmis kilpomis“ (Mazgai labai įmantrūs, didžiakilpiai KE47); pilkakaklis, -ė „kuris pilku kaklu“ (Pilkakaklis kovas. Doroja balkone batono riekę K284); rausvašonis, -ė „kurio šonai rausvi ar raudoni“ (Prisiyrusi prie rausvašonės laukinės kriaušiukės KE215). Būdvardžiais apibūdinami įvardyti ar numanomi konkrečius dalykus reiškiantys daiktavardžiai, pvz.: Yra tokių, kurie stovi ant kalvos, įsirėžę, didžiapaučiai, o visas pasaulis – karių banda po kojom LM79; sulaikė tik liūdnaakis šeimos galva SR82; Du mėlynėkelniaimilicininkai bevaikščiojo po miestelį TV167; paskolindavo mane ir vežimėlį tų murzinanosių plepių mergaičių pulkeliui GD20; plačiašnervis veršių šerikas K401; toks jau tos putliakrūtėsvirvelinukės būdas KE149; stengiasi ant palangės užkelti nusipėnėjusią raudonkailę katę K363; atsirėmęs į raudonplytį kaminą K353; į raudonmūrius gimdymo namus K396; išgiršta krizenant už krūmo kažkokį raudonšvarkį žmogėlį K305; Todėl aną kantrųjį akmenį dievaitis pavertė skaidriaplunksniu vilties paukščiu KR23; Nesvarbu, kas jis būtų – lieptelis, žmogpaukštis⁴⁴, slaptasparnis angelas ar kentauras K250; kaip barmenas į aukštą stiklinę <...> iš molinio ąsotėlio šliūkšteli šalto vandens ir žaliadugnė stiklinė nusidažo balzgana pieno rūko spalva VP14; knailai stryčioja ne žilakuokštis senis, bet naivus Holivudo komedijos herojus KE150. Kai kurių dūrinių leksinė reikšmė nutolusi nuo darybinės, pavyzdžiui, būdvardis minkštalūpis, -ė, kuriuo apibūdinamas personifikuotas liūdesys, vartojamas perkeltine reikšme „neskaudinantis, neslegiantis“ ([liūdesys] Lengvas, minkštalūpis, nemaudžiantis. Su kūrybingo ilgesio ženklais K285); būdvardžiu žaliasielis, -ė turinčiu reikšmę „kuris žalios spalvos“, apibūdinamas jūros dugnas ir laukas (Ir staiga iš tos žaliasielės jūros dugno K321; tūkstančiai skaidrių papūgėlių, trumpam plykstelėjusių virš žaliasieliolauko K322), o būdvardis žaliažvilgsnis, -ė turi reikšmę „kuris žalių akių“ (saulėtekis, žaliažvilgsnėmoteris K295).
I composti dryžuotaremės, -ė; gražiašypsnis, -ė; įvairialiepsnis, -ė; įvairiaplanis, -ė; plačiadūšis, -ė; plačiaširdis, -ė; plačiašypsnis, -ė; prastakilmis, -ė hanno il significato derivazionale «che possiede ciò che indica il secondo elemento, caratterizzato dal primo» (DLKG 2005: 230). Il significato lessicale di alcuni composti coincide sostanzialmente con quello derivazionale, per esempio dryžuotaremės, -ė «che ha cornici a righe» (con dryžuotaremiaisakinukais K453; con occhi stupiti osservava quella
43 Si ritiene che il primo elemento dei composti didžiakilpis, -ė e didžiapautis si basi sull’aggettivo didelis, -ė, e non su didis, -i (sulla mancata corrispondenza tra motivazione semantica e formale, cfr. Urbutis 2009: 101). 44 Per questo si veda 1.3.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 18
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 18
įvairialiepsnįšvytėjimą GD113; Jie [rašytojai] ten gyvena pakankamai įvairiaplanį alternatyvųjį gyvenimą KN129; [vyriškis] Plačiašypsnis, retos padermės K416; o prastakilmliainugalėtojai siautėjo kaip senovės barbarai GD120), kiti dūriniai turi perkeltinę reikšmę (metaforiška vartosena), pvz.: gražiašypsnis, -ė „malonus, šviesus“ (skubu papasakoti keistą ir gražiašypsnįįspūdį, kurį sukėlė viena užsienio radijo laida K253); plačiadūšis, -ė „kuris atviras, atlapaširdis“ (jo vyrai vienas po kito kapituliavo prieš tą plačiadūšįbezdalių SRII147); plačiaširdis, -ė „kuris didelės širdies“ (plačiaširdės meilės pardavėjos SR45).
Gli aggettivi apvalažandis, -ė45 («la cui forma ricorda le guance»); putliažandis, -ė («la cui forma ricorda guance paffute»); rantytanosis, -ė («che ha il naso corrugato»)46 hanno il significato derivazionale «simile all’oggetto indicato dal secondo elemento e caratterizzato dal primo». Anche queste nuove formazioni fungono da epiteti, per esempio: lei [la ragazza] non era più affatto la primitiva di quella apvalažandėsvisciola SR167; Fuori dalla finestra, le forme più strane di putliažandžių nuvole K285; Loro [i bambini] notavano per primi rantytanosius le navi dei gabbiani BLB17.
I composti formati da due sostantivi – auksakanopis, -ė, drambliakojis, -ė47, kardadantis, -ė, klastaakis, -ė e paršasnukis, -ė – esprimono «una parte distintiva dell’oggetto designato, indicata dal secondo elemento e caratterizzata dal primo» (DLKG 2005: 231). Nell’aggettivo auksakanopis, -ė «che ha zoccoli dorati» (auksakanopisil cervo non muove neppure un passo GD418); drambliakojis, -ė «che ha gambe simili a quelle di un elefante» (Anche questo era sporco, del colore e dell’odore della pelle non conciata, drambliakojis KE173); paršasnukis, -ė «il cui muso somiglia a quello di un maiale» (paršasnukiaidiavoletti siete miei K452) il primo elemento specifica a cosa somiglia la parte dell’oggetto indicato dalla parola. Due composti hanno un significato figurato di somiglianza: kardadantis, -ė «che ha denti (affilati) come una spada» (Kardadantisuna tigre, se non peggio B84) e klastaakis, -ė «ingannevole» ([il giorno] dai denti bianchi e klastaakė, civettuola e dal cuore aperto, ardente, in declino EK146).
Alcuni composti sono formati da un verbo e un sostantivo. Il primo elemento di queste formazioni, appartenenti a un tipo poco produttivo, si basa (come di consueto) sul participio passato passivo del verbo e indica una parte distintiva dell’oggetto designato. Tutti i composti dal significato letterale fungono da epiteti di sostantivi concreti: laužtasparnis, -ė (: laužtas, sparnas); nupjautabuožis, -ė (: nupjauta, buožė); surauktakaktis, -ė (: suraukta, kakta), per esempio: forse non si coprono con farfalle, forse con laužtasparniaisfalchi K359; tirò fuori la propria nupjautabu ožęstrielbą SRII288; intorno abbondano i presuntuosi, surauktakakčių, che si sono insinuati tra le file dei «creatori» K188.
45 Questo composto ha la vocale di collegamento -a-, anziché -ia-, come è usuale nei composti di questo tipo, per esempio apvaliagalvis, apvaliadugnis e simili.
46 La nuova formazione probabilmente si basa sul significato del sostantivo nosis «parte sporgente e appuntita di un oggetto (la prua di una nave, il beccuccio di un recipiente, la punta di una scarpa ecc.)» DLKŽ.
47 Nell’opera questa formazione è usata anche come sostantivo; cfr. 1.3.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 19
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 19
Il composto tūkstantveidis, -ė, da considerarsi una formazione potenziale, ha come primo elemento il numerale cardinale tūkstantis «mille», che indica il numero delle parti dell’oggetto designato dalla parola determinata; nel testo, tuttavia, questo neologismo è usato in senso figurato: la poesia personificata così descritta non ha esattamente mille volti, ma semplicemente molti; in altre parole, è varia48: perciò alla poesia è destinato non solo di essere bifronte, ma anche tūkstantveidei, ma non in senso demoniaco, bensì divino K248.
Il neologismo savoipakankamas, -a (: save, pakankamas) va considerato una formazione non produttiva derivata da pronomi e aggettivi (cfr. LKG 1965: 601). Questo aggettivo è usato nel senso di «che basta a se stesso» e, in sostanza, ripete quanto espresso dal sintagma adiacente: alle grandi nazioni basta se stesse, esse sono savoipakankamos, e senza motivo DK62. Il neologismo viršmentalinis, -ė, usato nel senso di «che si trova al di sopra di ciò che è mentale», si basa sulla preposizione virš e sull’aggettivo internazionale mentalinis49: Viršmentalinės sfere K142.
2.6. I 9 neologismi individuati nei testi in esame sono da considerarsi formazioni a d e r i v a z i o n e m i s t a50: con i prefissi iki-, po- e i suffissi -iškas, -a; -inis, -ė sono formati i neologismi ikidonelaitiškas, -a «anteriore a Donelaitis» (Ikidonelaitiškoji era lituana, incredibile DD189); ikikolumbinis, -ė «anteriore ai tempi di Colombo» (lo spirito ikikolumbinės di quei luoghi mancava chiaramente KN184); ikimobiliakinis, -ė KN122 «anteriore ai telefoni cellulari» (Ikimobiliakinė l’epoca delle fiaccole di legno KN12251); podekartinis «sorto dopo Cartesio» (podekartinis il pensiero K252); priešėjiminis, -ė «che si manifesta prima dell’uscita» (difficile da descrivere, priešėjiminė condizione K169).
Nors naujadaras potragedinis, -ė teoriškai galėtų remtis būdvardžiu tragedinis, -ė, manoma, kad jis darybos opoziciją sudaro su daiktavardžiu tragedija (taigi yra prefiksacijos–sufiksacijos rezultatas), nes vartojamas reikšme „atsiradęs po tragedijos“ (herojų, kuris patiria potragedinės erdvės katarsį K148).
Si possono considerare formazioni a derivazione mista (composizione-suffissazione) anche i neologismi che contengono l’elemento virš e i suffissi -inis, -ė e -iškas, -a: viršliteratūrinis, -ė; viršsąmoninis, -ė; smulkiachuliganiškas, -a. Le formazioni viršliteratūrinis, -ė; viršsąmoninis, -ė potrebbero formalmente basarsi sull’aggettivo literatūrinis, -ė e sul sostantivo viršsąmonė attestato nel ND, ma semanticamente sono più vicine a sintagmi: viršliteratūrinis, -ė «che si trova al di sopra della letteratura, più in alto della letteratura»; viršsąmoninis, -ė «che si trova al di sopra della coscienza, più in alto della coscienza». I neologismi fungono da epiteti di sostantivi dai significati diversi, per esempio: gli mancherà una sorta di luce «non letteraria» o «viršliteratūrinės» šviesos
48 Pertanto, il neologismo tūkstantveidis, -ė si basa sul significato della parola base tūkstantis «indicare una moltitudine indefinita», LKŽė.
49 Apie šį darinį, vartojamą ir Viktorijos Daujotytės tekstuose, žr. Vaskelienė 2016: 162.
50 Apie mišriuosius darybos būdus žr. Urbutis 2009: 340–342, Keinys 1999: 82, priešdėlius ir priesagas turintys būdvardžiai minimi ir LKG 1965: 591.
51 Nel testo di Kęstutis Navakas, il neologismo individuato ikimobiliakinis si basa sulla parola gergale mobiliakas (cfr. la banca dati delle consulenze della Commissione statale della lingua lituana. Disponibile online: http://www.vlkk.lt/konsultacijos/791-mobiliakas (consultato nel luglio-agosto 2017).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 20
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 20
K7652; paukštiškoji „Strazdo“ prigimtis atstovauja išsyk dviem pasauliam – pasąmoniniam ir viršsąmoniniam K248; tai bus padaryta tik sukaupus pakankamai švytinčios energijos, Malonės ir viršsąmoninės skaidros K338. Naujadaras smulkiachuliganiškas, -a remiasi būdvardžiu smulkus, -i daiktavardžiu chuliganas ir turi priesagą -iškas, -a53 (Juo [darbu] mes turėjom išpirkti savo smulkiachuliganiškas kaltes TV66).
3. CARATTERISTICHE DI FORMAZIONE E SEMANTICHE DEI NEOLOGISMI VERBALI E DELLE LORO FORME
Nei testi degli scrittori lituani sono stati individuati 36 neologismi verbali (e delle loro forme): 25 sono formati con prefissi, 9 con suffissi, mentre 2 possono essere considerati derivati con un sistema non stabilizzato di livelli derivazionali (cfr. fig. 4).
FIG. 4. Neologismi verbali (e delle loro forme)
La maggior parte dei neologismi (28, ossia il 78% di tutti i derivati) si basa su parole-base registrate nei dizionari; 8 (ossia il 22%) si basano su parole-base potenziali.
3.1. Verbi formati con 8 prefissi: su- (subėzdžionėti, sudizaininti, suformuoti, sukalbinti, suklemensėti, supopierėti, sustulpėti), pa- (pakiaulavoti, pakiaulinti, paviolėtuoti), nu- (nušurmuliuoti, nužlebšėti, nuvampyrinti), pra- (pravirventi, praskurnėti, pratursenti), iš- (išbaisinti, išmešlinti, išsispruzdinti), į- (įskausminti, įsikaburkštinti), ap- (apsibumbuluoti), at- (atvibruoti), par- (parkriokinti), už- (užsigležinti). La maggior parte (18)
52 Va notato che il neologismo, come anche il derivato con il prefisso ne- usato accanto, neliteratūrinis, -ė, è scritto tra virgolette.
53 È possibile anche un’altra interpretazione della formazione di questo neologismo: poiché la locuzione smulkus chuliganas ha acquisito un significato autonomo, si può affermare che l’aggettivo smulkiachuliganiškas, -a è formato da questa locuzione con il suffisso -iškas, -a.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 21
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 21
dei derivati prefissali si basano su verbi-base registrati nei dizionari, per esempio: subeždžionėti (: beždžionėti), suformuotuoti (: formuoti), nušurmuliuoti (: šurmuliuoti), praskurnėti (: skurnėti) ecc.; alcuni (7) su parole-base potenziali: sudizaininti (: *dizaininti: dizainas), sukalbinti (: *kalbinti: kalba), suklemensėti (: *klemensėti: Klemensas), supopierėti (: *popierėti: popierius), pakiaulavoti (: *kiaulavoti54: kiaulė), paviolētuoti (: *violetuoti: violetinis?), nuvampyrinti (: *vampyrinti: vampyras). I prefissi modificano in vari modi il significato dei verbi-base, aggiungendo caratteristiche all’azione espressa dalla parola-base. I neologismi con il prefisso su- indicano intensità e compiutezza dell’azione, per esempio: subeždžionėti «trasformarsi in una scimmia», sudizaininti «finire di progettare», suformuotuoti «finire di modellare», sukalbinti «trasformare in linguaggio», suklemensėti «trasformarsi in Klemensas / diventare come Klemensas», supopierėti «trasformarsi in carta», sustulpėti «trasformarsi in un palo, diventare simile a un palo»55. Il significato di alcuni derivati si chiarisce nel contesto lessicale minimo (Toccò la forchetta d’argento sul tavolo. No, non quella che aveva creato lui stesso: l’aveva «sudizainino56 DK10; Anche se balbetti, quel balbettio è stato «suformuotuota» KN49; In sostanza, dunque, qui parliamo non dell’impotenza della realtà, bensì di quella della realtà linguistica (sukalbintos?) K83); per altri è necessario un contesto più ampio (dell’opera) (Diceva che i devynbedžiai si erano arricchiti e si erano «suklemensėjo» KR111 – Klemensas è un personaggio dell’opera). Alcuni derivati con il prefisso su- sono usati in senso figurato: l’azione di un oggetto inanimato viene trasferita a una persona (Salutò ancora Keršė con la mano (nel manifesto non si vede la mano, ma non importa) e si zittisce; «supopierėja», diventa un prodotto tipografico muto B56; Quest’uomo – ora ospite in casa – sedeva «sustulpėjęs» DK93), oppure, al contrario, un’entità inanimata (l’astratto Ego) viene descritta mediante un participio di un verbo che esprime un’azione concreta (subeždžionėjusio particelle dell’Ego K390).
I neologismi pakiaulinti e l’ibrido pakiaulavoti possono essere considerati sinonimi: entrambi sono usati nel senso di «fare una carognata»: Forse gli sono rimasto debitore? O forse gli ho fatto una brutta pakiaulinęs? Pakiaulinti è una cosa che so fare Č192; quando mi viene voglia di fare una pakiaulavoti, mi viene proprio voglia Č108. Il neologismo pavioletuoti, basato su una parola potenziale di origine straniera, esprime intensità dell’azione ed è formato per analogia con i comuni derivati con il prefisso pa- usati accanto, pajuoduoti, pamėlynuoti. Il neologismo è usato nel senso di «diventare viola» (in quel periodo gli alberi si stagliano neri, bluastre e pavioletavę A448).
Alcuni neologismi sono formati con il prefisso nu-: i verbi nušurmuliuoti «allontanarsi facendo baccano»56 e nužlebseti «andarsene, allontanarsi strascicando i piedi» mostrano che l’azione indicata dalla parola-base è diretta lontano (E che dire delle giornate di festa o di abbuffata generale appena nušurmuliavusias švenčių arba visuotinio apsirijimo dienas
54 Il verbo presenta il suffisso straniero -avoti (cfr. l’Elenco dei principali errori linguistici (struttura delle parole). Disponibile online: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos/zodziu-sandaros (consultato nell’agosto 2017).
55 Non si può escludere che il verbo sustulpėti sia un calco.
56 Consapevole della sua novità, l’autore mette in evidenza il neologismo nell’opera.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 22
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 22
menziona soltanto qualche scritta pubblicitaria particolarmente ingegnosa EK70–71; E lui si scrolla di dosso la polvere e se ne va zoppicando alla sua fattoria Č161). È da considerarsi formazione occasionale il participio del verbo nuvampyrinti (probabilmente usato nel senso di «sfinito da un vampiro»), che indica l’intensità e il compimento della qualità derivante dall’azione: ama (Dio, l’Universo, un bambino, un albero, un animale, il cielo stellato...) e non avrai alcun problema energetico, non ti sentirai mai spremuto come un limone, nuvampyrintas da quelli che sono anch’essi ormai vuoti K119.
I derivati con il prefisso pra-pravirventi, praskurnėti, pratursenti indicano che l’azione espressa dalla parola base si svolge passando accanto a qualcuno o qualcosa (è un significato tipico dei derivati con pra-, cfr. LKG 1971: 285; DLKG 2005: 403). Il significato dei derivati potenziali (tutti usati per indicare un passaggio, in genere rapido, oltre qualcosa57) si evince dal contesto, per esempio: Uno così, ma molto più piccolo [il diavolo], di notte pravirveno rasentando il pavimento e si infilò nella grotta LM14; per ora non passa nessuno, neppure il cagnolino nepratursena Č169; In questo momento, se serve qualcosa, si può praskurnėti nel cortile, a meno che non ci sia una padrona di casa Č156.
Due neologismi sono formati con il prefisso į-: il verbo įsikabulkštinti «salire» indica che l’azione è diretta in una determinata direzione, in questo caso verso l’alto (Quando aveva i postumi della sbornia, era solito andare nel bosco e įsikaburkštinti sull’abete più alto A32), mentre il verbo įskausminti «ferire» ha valore intensivo (Il silenzio... Lei, con sete regali, avvolge il rumore che ha įskausmintas le nostre orecchie K295).
Tra i derivati potenziali vi sono verbi formati con il prefisso iš-, che modifica l’azione espressa dal verbo base: il verbo išsispruzdinti «riuscire a fatica a uscire» indica la direzione dell’azione espressa dal verbo principale, dall’interno verso l’esterno (Bisognava išsispruzdinti da sotto il letto A104), mentre i verbi išbaisinti «rendere spaventoso» e išmešlinti «sporcare di letame» indicano l’intensità e il compimento dell’azione (Non sono stati gli anni a išbaisino la voce di Bronius, bensì il servizio A102; Invidiate tutti, voi che non siete stati gettati in acqua e neišmėšlintieji! A476).
Con gli altri prefissi è stata rilevata una sola formazione per ciascuno: apsibumbuluoti, atvibruoti, nuliaušti, parkriokinti, užsigeležinti58. Il derivato con il prefisso ap-apsibumbuluoti è usato nel senso di «andare a bitorzoli», mentre il derivato con il prefisso at-atvibruoti significa «avvicinarsi vibrando, tremando, scuotendosi». I participi attivi di entrambi i verbi sono epiteti di sostantivi: il suo petto, fasciato da un maglione grigio apsibumbulavusiu, sembrava essere persino aumentato di due taglie DD173; Solo l’amore è una realtà che è atvibravusi al livello psicologico K102. Il derivato con il prefisso nu-nuliaušti «consumarsi» indica che, mentre l’azione espressa dalla parola base si svolge per un certo periodo, qualcosa (in questo caso un cappello) si deteriora59 (Antanas, indossato un abito un po’ migliore e calzato in testa un cappello non così malridotto nuliaušiusią⟧ Č117), il derivato con il prefisso par-parkriokinti «portare, trasportare (con fragore, rumorosamente)»
57 I neologismi presentano componenti semantiche aggiuntive.
58 Va osservato che i neologismi nuliaušti, parkriokinti si basano su significati dei verbi liaušti, kriokinti diversi da quelli riportati nei dizionari.
59 Apie priešdėlio nu- reikšmes daugiau žr. LKG 1971: 279–281.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 23
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 23
indica che «nel corso dell’azione espressa dalla parola base, qualcosa o qualcuno viene diretto o si dirige verso casa» (LKG 1971: 282) (il kolchoz ha dato due trattori che, usando slitte costruite appositamente, parkriokino proprio il masso più grande TV86), mentre il derivato con il prefisso už- užsigelėžinti «temprarsi» indica l’intensità dell’azione (il diavolo užsigelėžinusio non riuscì ad afferrare A38).
3.2. 9 neologismi sono derivati con i suffissi -auti, -čioti, -inėti, -telėti (-telti), -uoti, -uliuoti.
Il significato di alcuni derivati è facilmente comprensibile, ad esempio: kugždinėti «fare kugždėti, muoversi, agitarsi lentamente, poco a poco» (Da lontano si vede come all’interno qualcosa kugždinėja Č165); šaščioti «fare di continuo un rapido scatto» (la macchina šaščiojo, come se conoscesse la strada VP18); sviduliuoti «svidėti più volte, brillare» (la guardava, sviduliuojančią mentre cominciava a spegnersi nella luce del tardo pomeriggio VP81); vienišuoti «essere solo» (restare un po’ con vienišuojančia spirito dei campi K258). Dal contesto si deduce il significato del verbo haliucinuoti, basato su una base di origine non lituana: «essere come in preda ad allucinazioni, irreale»: Che diavolo, quei girasoli sono veri o immaginari, esistono oppure haliucinuojančios ai margini della coscienza?! KE141.
I derivati formati con il suffisso -telėti (-telti), che esprime un’azione diminutiva, tvirktelėti «diventare un po’ (più) vizioso, darsi alla dissolutezza» e mąstelti «pensare un po’, brevemente» non sono tipici, perché il significato conferito dal suffisso è incompatibile con quello della parola base60: con quelle piccanti, tvirktelėjusiomis storie, come fossero spezie, ravvivava la conversazione DD61; pensare non ha mai nemąstė, forse soltanto mąsteldavo, ma con finezza KE175 – nell’ultimo esempio è evidente la figura della ripetizione.
Il neologismo essere-unico è probabilmente usato nel significato di «essere completamente solo». Attirano l’attenzione del destinatario i participi che accompagnano e precisano il sostantivo Essere: che viaggia da solo, che soffre da solo, che esiste: l’Uomo, <...> che guarda nella segretezza del cosmoche viaggia da sola (forse persino — che soffre da sola; in questo caso il participio «che esiste» non è adatto) Essere, presto comincia a perseguitare la paranoia K389. Il neologismo bestemmiare, formato per analogia con la parola-base potenziale e con il derivato registrato nei dizionari, dire parole sacre (: *parola sacra: sacro, parola), è usato nel significato di «pronunciare parole belle e sante»: Santi e al contempoche pronunciano parole sacre parole? K222 (nella frase si ripetono parole con le radici sant- e parol-).
3.3. Il neologismo pasigrūdinėti (: grūdinėtis / pasigrūsti) va considerato un derivato con una sequenza di passaggi derivativi non consolidata, benché non si possa escludere che sia un derivato a formazione mista, formato dal verbo grūstis con il prefisso pa- e il suffisso -inėti. Il verbo pasigrūdinėti esprime un’azione iterativa: «accalcarsi molte volte, gradualmente» (Fuori, si pasigrūdinėja allegramente attorno ai tavolini Č197).
Il derivato dvivienišiauti, considerato occasionale, usato soltanto in quel testo e adatto a quel testo, significa «sentirsi soli pur essendo in due». Sebbene in lituano non vi siano composti verbali, questo neologismo può essere trattato come un composto formato dal neologismo vienišiauti riportato nel ND
60 Nel derivato mąstelti è ravvisabile una sovrapposizione di morfemi (mąst-yti + -telti).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 24
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 24
e del numerale cardinale dui, oppure considerarlo un derivato a formazione mista con un formante discontinuo (la giuntura dvi, vienišas, –a e il suffisso –auti). I neologismi con la stessa radice vienišiauti e dvivienišiauti sono usati nella stessa frase: Quando sono solo, vienišiauju, quando sono con lei, dvivienišiaujam KE162.
4. CARATTERISTICHE FORMATIVE E SEMANTICHE DEI NEOLOGISMI AVVERBIALI
I 36 avverbi non registrati in LKŽ, DLKŽ, BŽa, LKŽPK e ND individuati nei testi degli scrittori lituani esaminati avverbi hanno valore modale e sono formati con il suffisso derivativo più produttivo –ai: 10 derivati sono ricavati da parole base attestate nei dizionari: alpulingai, girtuokliškai, gudragalviškai, makabriškai, marginaliai, pasišventėliškai, rutiniškai, sąmokšliškai, siaurakaktiškai, vijurkiškai, mentre 26 derivati si basano su parole base potenziali, la maggior parte dei quali (23 formazioni, ossia l’86% dei neologismi avverbiali) sono neologismi creati con il suffisso –iškas, –a: albatrosiškai (: *albatrosiškas: albatrosas), berazumiškai (: *berazumiškas: berazumis), ciceroniškai (: *ciceroniškas: Ciceronas) ecc.61 Molti neologismi sono usati come paragoni impliciti (o epiteti metaforici), per esempio: girtuokliškai ligotas mąstymas – un pensiero [malato] come quello di un ubriacone; gudragalviškai klausinėti – fare domande [con intelligenza] come un furbo; mintys sukasi vijurkiškai – i pensieri girano [velocemente] come una trottola; gaidžiukiškai dudena – canta come un galletto; kengūriškai nušuokuoti – saltellare via come un canguro; sugnybti kineziterapeutiškai – stringere come farebbe un fisioterapista; šaipytis pajaciškai – deridere come un pagliaccio. Va osservato che il significato di tutti gli avverbi derivati da parole base attestate nei dizionari (1) e da parole base potenziali (2) è chiaro nel sintagma o nella frase:
(1) [la ragazza] Graziosa come una cerva di montagna, alpulingai assetata come una sorgente KR38; fiacco e girtuokliškai dal pensiero malato K239; non vale la pena gudragalviškai fare domande K232; la sua risata makabriškai rotolò giù sotto la cupola della chiesa DD189; in questo contesto, i gamberetti come oggetto apparirebbero decisamente marginaliai KN140; La vita non è vissuta, ma faticosamente, pazientemente, pasišventėliškai <...> spinta nel letto di Procuste K39; Lo faceva quotidianamente, rutiniškai KE196; il promemoria del ginecologo rutiniškai di fare regolarmente il controllo per il cancro del collo dell’utero DD95; loro sąmokšliškai tacciono K365; Allora forse non vale la pena siaurakaktiškai assolutizzare anche questo K250; se nella sua testa i pensieri non vijurkiškai girassero così K357;
61 in modo debilmente (: *debile: debilità), in modo europocentrico (: *europocentrico: europocentrismo), in modo da galletto (: *da galletto: galletto), in modo profondo (: *profondo: profondità), in modo haydniano (: *haydniano: Haydn), in modo eterosessuale (: *eterosessuale: etera), in modo omerico (: *omerico: Omero), in modo kafkiano (: *kafkiano: Kafka), in modo canguresco (: *canguresco: canguro), in modo kinesioterapico (: *kinesioterapico: kinesioterapista), in modo da sghignazzata (: *da sghignazzata: sghignazzo), in modo fatale (: *fatale: destino), in modo mantrico (: *mantrico: mantra), in modo meduseo (: *meduseo: medusa), in modo mozartiano (: *mozartiano: Mozart), in modo poco intelligente (: *poco intelligente: sciocco), faticosamente (: *faticoso: fatica), in modo da pagliaccio (: *da pagliaccio: pagliaccio), in modo egoisticamente orgoglioso (: *egoisticamente orgoglioso: egotismo), in modo smeraldino (: *smeraldino: smeraldo), rigidamente (: *rigido: irrigidirsi), in modo da insetto (: *da insetto: insetto), in modo unico (: *unico: unico).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 25
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 25
(2) tarsi kokį angelą sargą, albatrosiškai nerangų Anapusių62 pasiuntinį K143; gi taip berazumiškai šaudot Č74; pamokslą sako su įkvėpimu. Kartais ciceroniškai retoriškai Č195; tarp debiliškai besivaipančių nelaimingų išprotėjėlių K294; Tie straipsniukai dažnai būna europocentriškai protingi K279; gaidžiukiškai dudenančis pusbernio baritonas K358; nemylėdamas kitų, niekados neįstengsi gelmeniškai mylėti savęs K102; Prisiminkime <...> jo haidniškai grakštų kalbos pakraštį K302; Bręsdamos jos [moterys] tiktai gražėja ir prieš savo valią tampa heteriškai plėšrios KE190; homeriškai išjuokti vienpusę aistrą K39; novelės finalas <...> veikiau kafkiškai borchesiškas63 KE79; Tada moteriškutė <...> kengūriškai nušokavo lazdynų pusėn KE35; Marta jai švelniai, bet tvirtai, kineziterapeutiškai sugnyba dilbį, o Algis pradeda šnypšti DD44; Sukoncentruoti sąmonę į spindulį ir pasišviesti juo. Nesvarstant, mocartiškai lengvai, kvatokliškai K291; Į rytus nuo Berlyno tai visada skambėjo likimiškai KN19; aš niekad nesugebėsiu deramai intonuoti, mantriškai tiksliai ištarti nė vienos eilutės K271; tvarkėsi neišmanėliškai SRII72; O parke lyja, varge, kaip nuoogaringai pliaupia K463; pajaciškai šaipėsi KE88; Pastaruoju metu jis puldavo į neviltį vis dažniau ir dažniau, kartais net savigriuoviškai DD163; iš Brazilijos atvežtos smaragdžškai auksinės <...> plunksnos GD384; vanduo buvo toks stingliai ramus VP26; vabališkai ropoti K79; tu pats <...> vieninteliau pašauktas ir išbrauktas iš visų sąrašų K73. Naujadaras medūziškai pavartotas greta analogiškos darybos darinio paukštiškai: Eliezeras <...> paukštiškai pasistiebdavo, juokingai ir sykiu kažki kaip medūziškai išsigaubdavo KE150.
CONCLUSIONI
1. Nei testi esaminati di tredici autori lituani, la maggior parte dei neologismi individuati (82%) è costituita da sostantivi e aggettivi. La maggior parte delle formazioni appartiene a tipi produttivi e va considerata potenziale (innanzitutto astratti, denominazioni di agenti, denominazioni di persone in base alla provenienza, aggettivi con i suffissi -iškas, -a; -ingas, -a, numerosi composti nominali e aggettivali, verbi prefissati, avverbi). Sono presenti anche formazioni occasionali (dvivienišauti, mastelti).
2. I gruppi più numerosi di neologismi nominali sono costituiti da derivati suffissali e composti. Nei testi di tutti gli autori abbondano le unità lessicali astratte (il 48% dei neologismi è costituito da astratti verbali e nominali). Il secondo elemento dei composti è basato per lo più su un sostantivo (l’88% dei composti è di questo tipo).
3. La maggior parte dei neologismi aggettivali (l’82% degli aggettivi suffissali) è costituita da derivati con il suffisso -iškas, -a. Essi abbondano nei testi di tutti gli autori. Gli aggettivi con il suffisso -iškas, -a
62 Per informazioni al riguardo, cfr. 1.1.
63 Per informazioni al riguardo, cfr. 2.1.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 26
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 26
sono derivati da diverse basi: quasi la metà (il 48% dei neologismi formati con il suffisso –iškas, –a) si basa su nomi propri di persona; gli altri sono formati da sostantivi semplici di diversa semantica, ma spesso anche da sostantivi derivati, ossia formazioni (burtažodiškas, –a; gelmeniškas, –a; gyvsidabriškas, –a; pieštukiškas, –a; sausainiškas, –a ecc.).
4. La maggior parte dei composti aggettivali (il 95%) presenta un secondo elemento nominale; il primo elemento di questi composti è di norma un aggettivo (formazioni di questo tipo costituiscono il 74% di tutti i composti con un secondo elemento nominale).
5. La maggior parte di tutti i neologismi (349, ossia l’88% di tutte le formazioni) si basa su parole-base registrate nei dizionari; 48 neologismi (il 22%) sono formati da basi potenziali, cioè da formazioni. Una quota maggiore di avverbi (il 72%) è basata su neologismi; le loro basi potenziali sono di norma aggettivi con il suffisso –iškas, –a (che costituiscono l’88% delle basi). Benché, in sostanza, tutte le catene derivazionali siano chiare, vi sono neologismi la cui successione dei passaggi derivazionali non è stabilizzata (neišmylėjimas: išmylėjimas / neišmylėti, pasigrūdinėti: grūdinėtis / pasigrūsti).
6. Il significato dei neologismi è del tutto chiaro (anche senza contesto) quando il significato lessicale coincide sostanzialmente con quello derivazionale (si tratta di astratti verbali e nominali, denominazioni di agenti e di portatori di una caratteristica verbale, di una gran parte dei composti, di verbi con significato modificativo e di avverbi).
7. Il significato dei neologismi è chiaro anche quando sono creati per analogia con formazioni usuali, dotate di un significato comprensibile e registrate nei dizionari, usate nelle vicinanze (neologismo skaliklikis accanto a šveitiklis, ploviklis; neologismo angeliava accanto a velniava; neologismo bepalatis accanto a bevietis, ecc.).
8. Il significato di tutti i neologismi si chiarisce nel contesto della frase o (in rari casi) dell’opera: sia di quelli usati in senso figurato (klastaakė giorno, minkštalūpis tristezza), sia di quelli il cui significato lessicale è molto più specifico di quello derivazionale (džeržgalas e šiknalupis, con il significato di «bicicletta»), sia di quelli basati su parole-base potenziali e costituiti da più passaggi derivazionali (pasilabanaktinimas: *pasilabanaktinti: *labanaktintis: labanakt, gudragalviškai: *gudragalviškas: gudragalvis).
9. I neologismi con il suffisso –iškas, –a fungono quasi sempre da epiteti semplici o metaforici, che conferiscono nuove sfumature di significato al termine qualificato; alcuni equivalgono a espressioni comparative. Gli aggettivi in –iškas, –a derivati da nomi propri di persona non sono soltanto informativi, ma permettono anche di esprimere più concisamente il concetto desiderato, rendendo il testo più compatto. Molti neologismi avverbiali fungono da epiteti metaforici.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 27
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 27
ŠALTINIAI
A – Aputis J. 1986: Gegužė ant nulūžusio beržo. Vilnius: Vaga.
B – Šerelytė R. 2006: Balzamuotojas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
BLB – Granauskas R. 2015: Baltas liūdesio balandis. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. Liutkevičienė D. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/ (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
BŽa – Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/antrastynas/?pg=c (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
Č – Čigriejus A. 2011: Ir parnešė apynio kvapą. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
DD – Sabaliauskaitė K. 2012: Danielius Dalba & kitos istorijos. [Vilnius]: Baltos lankos.
DK – Kalinauskaitė D. 2015: Skersvėjų namai. Vilnius: Tyto alba.
DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ (žiūrėta 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
DLKŽ 2012– Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 7-as pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/dabartinis (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
EK – Karnauskaitė E. 2012: Ievos laiškai iš Galudienių miesto. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
GD – Gutauskas L. 2008: Daiktai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
I – Granauskas R. 2015: Išvarytieji. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
K – Kajokas D. 2002: Lietaus migla Lu kalne. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
KE – Kajokas D. 2012: Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys. Vilnius: Tyto alba.
KN – Navakas K. 2008: Du lagaminai sniego. Vilnius: Tyto alba.
KR – Saja K. 2013: Kinivar(p)ų raštai. Vilnius: Typoart.
KTŽ 1990 – Gaivenis K., Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas. Kaunas: Šviesa.
LKŽₑ – Lietuvių kalbos žodynas, t. I–XX, elektroninis variantas. Prieiga internete: http://www.lkz.lt (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
LKŽPK 2015 – Skaitmeninė Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartoteka. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/antra-kartoteka (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 28
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 28
LM – Šerelytė R. 2006: Laukiniai mėnesiai. Vilnius: Alma littera.
ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Sudarytoja R. Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujažodziai.lki.lt/ (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
SR – Sabaliauskaitė K. 2008: Silva Rerum. [Vilnius]: Baltos lankos.
SRII – Sabaliauskaitė K. 2011: Silva Rerum II. [Vilnius]: Baltos lankos.
TG – Granauskas R. 2014: Trečias gyvenimas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
TV – Granauskas R. 2013: Trys vienatvės. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
TŽŽ 2003 – Tarptautinių žodžių žodynas.Vilnius: Alma littera.
UR – Radzevičiūtė U. 2010: Frankburgas. Vilnius: Tyto alba.
VP – Papievis V. 2010: Eiti. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
LITERATŪRA
A k e l a i t i e n ė G., Ž i l i ū t ė-B a t a v i č i e n ė D. 2011: Romualdo Granausko kūrinių leksinės tarnybos. – Žmogus ir žodis 1, 2–12.
A m b r a z a s S. 2011: Būdvardžių darybos raida. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
B a r a u s k a i t ė J. 2001: Spalvingasis Romualdo Granausko novelių vaizdas. – Prozos žodis ir stilius. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 81–86.
B a r a u s k a i t ė J. 2001a: Romualdo Granausko novelė „Duonos valgytojai“: fragmentų seka, jungtys, kalbinė raiška. – Prozos žodis ir stilius. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 87–94.
B r a ž ė n a s P. 2007: Juozo Apučio kūryba. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
DLKG 2005 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
G i r č i e n ė J. 2013: Stilistiniai naujadarai internete. – Šiuolaikinės stilistikos kryptys ir problemos. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 79–88.
G i r č i e n ė J. 2015: Common root neologisms on internet. – Valoda: nozīme un forma / Language: meaning and form 6, 126–137.
G u s t a i t i e n ė M. 2013: Leksikos įvairovė Romualdo Granausko kūriniuose. – Gimtasis žodis 12, 28–31.
I n č i ū r a i t ė-N o r e i k i e n ė L. 2015: Lietuvių kalbos dariniai su neoklasikiniais dėmenimis. – Baltistica L(2), 245–259.
J a k a i t i e n ė E. 2010: Leksikologija.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
K a z l a u s k a i t ė G. 2000: Lietuvių fonologijos terminų sandara ir kilmė. – Terminologija 6, 51–62.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 29
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 29
Keinys S. 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
Kniūkšta P. 1998: Darybinė ir darybos reikšmė. – Kalbos kultūra 71, 29–30.
Libonaitė J. 2005: Sugrįžimai į save: Donaldo Kajoko eseistikos formos ir prasmės. – Darbai ir dienos 42, 73–92.
LKG 1965, 1971 – Lietuvių kalbos gramatika I, II, Vilnius: Mintis.
Mikelionienė J. 2002: Analogija lietuvių kalbos žodžių daryboje. Potencialiniai ir okaz iniai dariniai. – Acta Linguistica Lithuanica 46, 73–80.
Miliūnaitė R. 2012: Kalbos vartotojai ir naujadarų kūryba. – Gimtoji kalba 9, 3–14.
Miliūnaitė R. 2014: Naujieji kontaminaciniai dariniai lietuvių kalboje. – Acta linguistica Lithuanica 71, 246–264.
Miliūnaitė R. 2015: Naujažodžių atranka ir pateikimas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. – Leksikografija ir leksikologija 5, 161–184.
Murm ulaitytė D. 2014: Priesagos –iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas. – Bendrinė kalba 87, 1–17. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?87.
Murm ulaitytė D. 2016: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas ir naujadarų tyrimų perspektyvos. – Bendrinė kalba 89, 1–27. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?89.
Murm ulaitytė D. 2016a: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną. – Acta Linguistica Lithuanica LXXV, 68–88.
Murm ulaitytė D. 2016b – Naujieji asmenų pavadinimai darybos ir semantikos aspektu. – Lietuvių kalba 10, 1–22. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/issue/view/131.
Pakerys A. 1994: Akcentologija I. Kaunas: Šviesa.
Pošk uvienė I. 2013: Leksikos ypatumai Romualdo Granausko romane Rūkas virš slėnių. – Gimtasis žodis 1, 2–11.
Urbutis 2009: Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Vaskelienė J. 2007: Jurgos Ivanauskaitės naujadarai ir jų vaidmuo tekste (Miegančių drugelių tvirtovė). – Acta humanitarica universitatis Saulensis 3, 169–179.
Vaskelienė J. 2010: Lietuvių kalbos žodyne nefiksuoti dariniai ir jų funkcionavimas Antano Kalanavičiaus poezijoje. – Filologija 15, 151–166.
Vaskelienė J. 2011: Žodynų nefiksuotų darinių funkcionavimas Jono Strielkūno lyrikoje. – Res humanitariae X, 54–70.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 30
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 30