Go to originalLocalized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…
1 short passage of this localized version is shown in the original language because it could not be localized reliably.
Page 1
JOLANTA VASKELIENĖ
Université de Šiauliai
PARTICULARITÉS DE LA FORMATION ET DE LA SÉMANTIQUE DES NÉOLOGISMES CRÉÉS PAR LES ÉCRIVAINS LITUANIENS
MOTS-CLÉS: néologisme créé, mot dérivé, dérivé, mot composé, formation potentielle, formation occasionnelle, sens dérivationnel, sens lexical.
INTRODUCTION
En tant que système, la langue est stable, mais elle évolue aussi. La composition du vocabulaire change constamment dans deux directions: des mots devenus obsolètes ou inutiles (ou leurs sens) en disparaissent, tandis que de nouveaux mots (ou de nouveaux sens) apparaissent (Jakaitienė 2010: 171, 203). Ce dernier processus est d’abord déterminé par le besoin des utilisateurs de la langue parlée et écrite de nommer de nouvelles réalités, ou par leur volonté de désigner autrement, de manière originale, une chose qui possède déjà un nom. Ainsi, de nouveaux mots apparaissent continuellement en lituanien (comme dans toute autre langue)1, dont une grande partie sont des néologismes créés2. Les mots nouveaux de la langue lituanienne parlée et écrite (y compris les néologismes créés) sont étudiés sous divers angles (origine, formation, sémantique, diffusion, etc.) (Girčienė 2013, 2015; Inčiūraitė-Noreikienė 2015; Mikelionienė 2002; Miliūnaitė 2012, 2014; Murmulaitytė 2014, 2016b; Vaskelienė 2007, 2010, 2011, 2012 et autres). L’objectif de l’article3 est d’examiner les particularités de la formation et de la sémantique des néologismes créés4 trouvés dans les œuvres d’écrivains lituaniens. Le corpus étudié comprend vingt livres de treize écrivains lituaniens (voir la liste des sources)5. Le travail s’appuie sur des méthodes d’analyse, d’interprétation et de calcul.
1 Un nombre considérable de mots nouveaux sont consignés dans la base de données des mots nouveaux de la langue lituanienne (ND) (voir Miliūnaitė 2015; sur la base de données, les perspectives de recherche sur les néologismes créés et la possibilité d’intégrer des mots nouveaux dans le Dictionnaire du lituanien standard (BŽ), voir Murmulaitytė 2016; 2016a).
2 « Seul un mot nouveau apparu à la suite d’un processus de formation des mots propre à cette langue peut être désigné par le terme de néologisme créé » (Urbutis 2009: 37; sur les mots nouveaux et les néologismes créés, voir aussi Jakaitienė 2010: 205–215). Dans l’article, sont considérées comme des néologismes créés les formations qui ne sont pas répertoriées dans le Dictionnaire de la langue lituanienne (LKŽe), le Dictionnaire du lituanien contemporain (DLKŽ), la nomenclature du Dictionnaire du lituanien standard (BŽa), le fichier numérique des suppléments au Dictionnaire de la langue lituanienne (LKŽPK) ni dans la base de données des mots nouveaux de la langue lituanienne. Bien que cette catégorie de néologismes créés englobe aussi bien des formations régulières que des formations peu typiques ou occasionnelles, le critère de sélection retenu est considéré comme recevable et objectif.
3 L’auteure remercie les évaluateurs anonymes de l’article pour leurs précieuses remarques et suggestions.
4 Certaines formations relevées dans les œuvres d’écrivains lituaniens (par exemple: čiurlioniškas, -a; donelaitiškas, -a; dostojevskiškas, -a; viršmentalinis, -a, etc.) ne peuvent être considérées comme des néologismes créés qu’avec certaines réserves, car, comme le montrent les données du Corpus de la langue lituanienne contemporaine (DLKT) et du moteur de recherche Internet Google (G), elles sont également employées dans d’autres textes. Il est difficile de déterminer qui est l’auteur d’une telle formation; l’article ne se donne d’ailleurs pas cet objectif.
5 Les auteurs (et les livres) ont été choisis au hasard: à la lecture d’œuvres en prose d’auteurs lituaniens de différentes générations, les formations les plus rares (celles qui ont attiré l’attention) ont été relevées, puis l’on a vérifié si elles figuraient dans des dictionnaires, des bases de données, etc. (après vérification
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 2
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 2
Dans les ouvrages des écrivains lituaniens examinés, on a relevé 397 formations absentes du LKŽe, du DLKŽ, du BŽa, du LKŽPK et du ND: 202 noms, 123 adjectifs, 36 verbes et 36 adverbes (voir fig. 1). Dans la suite de l’article, elles sont étudiées en groupes, selon les parties du discours.
FIG. 1. Parties du discours des néologismes
1. PARTICULARITÉS DE LA FORMATION ET DE LA SÉMANTIQUE DES NÉOLOGISMES NOMINAUX
Les néologismes nominaux sont formés selon quatre procédés principaux: surtout par suffixation (114) et composition (72), et beaucoup moins par préfixation (8) et par dérivation au moyen d’une désinence (5); 3 néologismes sont considérés comme des formations dont le système des étapes de formation n’est pas stabilisé (voir fig. 2).
FIG. 2. Néologismes nominaux
(il restait à analyser une part relativement réduite des formations relevées). Il convient de noter que la langue de certains auteurs a été étudiée sous différents aspects (voir Akelaitienė, Žiliūtė-Batavičienė 2011; Barauskaitė 2001, 2001a; Bražėnas 2007; Gustaitienė 2013; Libonaitė 2005; Poškūvienė 2013), mais aucune étude consacrée aux néologismes des œuvres retenues n’a été trouvée.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 3
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 3
La plupart des néologismes nominaux (94%) sont formés à partir de mots répertoriés dans les dictionnaires. Quelques noms sont formés à partir d’un mot de base non attesté par la norme, mais facilement imaginable, c’est-à-dire potentiel — lui aussi un néologisme (sur les mots de base potentiels, voir Urbutis 2009: 150, 241, 341)6.
1.1. Il est judicieux d’examiner ensemble les dérivés suffixaux et désinentiels, répartis en catégories de formation selon leur sens de travail7. Il convient de noter que les œuvres de tous les auteurs abondent en unités de lexique abstrait8 — des formations régulières, considérées comme potentielles (sur la régularité et les formations potentielles, voir Urbutis 2009: 315–322) —, des néologismes considérés comme des abstraits verbaux (1) et nominaux (2). La majeure partie relève de types productifs; ainsi, les abstraits verbaux présentent le plus souvent les suffixes -imas (-ymas), -tis, -esys (apsimokslinimas, duonėjimas, išbūtinimas, papaišymas, pasilabanaktinimas, stribukavimas, triušėjimas, žvangenimas; apmirtis, atitvertis, atpirtis, įgaubtis, išgaubtis, sukauptis, sutelktis; plastesys, sklidesys, švogždesys, tylesys, trioškesys), tandis que les abstraits nominaux ont les suffixes -umas, -ystė, -ybė (akinamumas, išblokštumas, karviškumas, minkštakūniškumas, našlaitiškumas, sakrališkumas, stinglumas, vienetinumas, visavertiškumas; citatmeldystė, luošystė, vienmylystė; negendamybė, nuspejamybė, nuosaikybė). On trouve aussi des néologismes relevant d’autres types de formation: avec les suffixes -smas (gelsmas), -snis (kūksnis), -astis (mūsastis, žeismastis), -ava (angeliava), avec le suffixe non productif -la (voir LKG 1965: 301) (stingla, spengla), ou encore avec le suffixe d’origine étrangère -izmas (hamletizmas, šopoholizmas).
Le sens lexical des abstraits verbaux et nominaux qui conservent le mieux le sens dérivationnel catégoriel est clair même sans contexte développé, par exemple: apmirtis « état de dépérissement » (Quand cela arrive, on traverse toutes les étapes-stations inévitables: le choc, le déni, la colère, la recherche des coupables, l’abattement, l’apathie. Apmirti DK145); sukauptis « recueillement » (Ce n’est pas de la dispersion, mais sukauptis envers tout comme envers une seule chose K166–167); sklidesys « (se) répandre » (La poésie meurt à l’instant même où cette sklidesys s’affadit, s’épuise K47); akinamumas « fait d’avoir ce qui éblouit; capacité d’éblouir » (Ce matin d’été — <...> jusqu’à akinamumo blanchi VP80); minkštakūniškumas « complaisance »9 (Birontas, se haïssant lui-même d’une telle minkštakūniškumą, fit un geste de la main SR115); vienmylystė « amour pour une seule personne, fait d’aimer une seule personne ou une seule chose » (L’amour d’Em est exclusif, il est — singulier vienmylystės forme KE121). Parfois, les néologismes (par ex.,
6 Les mots de base potentiels sont marqués d’un astérisque* dans l’article; les néologismes dans la phrase (ou le fragment de phrase) sont mis en évidence, et leurs sens sont donnés selon l’interprétation de l’autrice de l’article; le mot ou le syntagme auquel l’attention est attirée est souligné.
7 Dans cette étude, suivant l’usage et les observations de Pranas Kniūkšta (1976; 1998), on emploie le terme sens de travail plutôt que le terme sens dérivationnel figurant dans le dictionnaire des termes linguistiques (KTŽ 1990: 43). Il convient de noter que les deux termes sont employés dans le DLKG (voir 2005: 229–231 et ailleurs).
8 Ils sont particulièrement nombreux dans la prose de Donaldas Kajokas; cette tendance est également observable dans l’étude des textes d’autres auteurs lituaniens (voir les publications de J. Vaskelienė mentionnées plus haut).
9 Il s’agit probablement du sens de l’adjectif minkštas: « sensible, compatissant; indulgent » (DLKŽ).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 4
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 4
atpirtis « rachat », apsimokslinimas « acquisition de quelques connaissances ») ou des phrases associées par contact au moyen de mots de même racine, p. ex.: Car la douleur serait déjà le commencement du rachat. Mais il n’y a pas de rachat ici K155; S’instruire à la manière d’un ignorant. S’instruire à la manière d’un ignorant, cela signifie être incapable d’atteindre la vraie connaissance, ni même les limites de <...> l’ignorance K78. Les néologismes potentiels negendamybė10 « caractère impérissable, ce qui ne se détériore pas » et nuspėjamybė « prédiction, affirmation juste faite sans savoir avec certitude » sont employés aux côtés de formations analogues attestées dans les dictionnaires, nemarybė et nuobodybė, p. ex.: il faut que ce corps revête l’impérissabilité, que ce corps mortel revête l’immortalité SR171; il existe une telle nuobodybė, une telle nuspėjamybė DK28–29. Le dérivé à finale -is anapusis semble avoir été employé au sens de « au-delà, cette réalité qui n’est pas celle-ci », p. ex.: Les gens simples les appellent anapusiais, les conteurs — dausomis, les philosophes — sphère transcendante K317.
Bien que certains noms abstraits reposent sur des bases potentielles (supposées), les étapes de dérivation sont claires, p. ex.: pasilabanaktinimas: *pasilabanaktinti: *labanaktintis: labanakt, išbūtinimas: *išbūtinti: *būtinti: būtis (cf. įbūtinimas donné dans LKŽPK), bekiaušiškumas: *bekiaušiškas: *bekiaušis: kiaušis, bereikšmiškumas: *bereikšmiškas: bereikšmis, bemintiškumas: *bemintiškas: bemintis, paradoksiškumas: *paradoksiškas: paradoksas, priešybiškumas: *priešybiškas: priešybė, vieninteliškumas: *vieninteliškas: vienintelis, žeismastis: *žeismas: žeisti, etc. Le sens de ces néologismes (pasilabanaktinimas « fait de dire bonne nuit », bekiaušiškumas « mollesse, absence d’opinion ferme », bereikšmiškumas « absence de signification », etc.) est également clair d’après le contexte, p. ex.: Pour ce rituel du soir, ils ont même inventé un mot secret — pasilabanaktinimas11 KE200; Ton allergie à l’harmonie de celui qui s’humilie, dont les manifestations <...> Tu les appelles avec mépris bekiaušiškumas K337; Les oppositions qu’il ne faut pas opposer, <...> louer l’une en dépréciant l’autre (par ex. les méditations sur la pensée et la bemintiškumas, sur l’abstraction et l’image) K231; la poésie géniale de la Terre, qui seule rend cela <...> par de subtils moyens poétiques: intonation, pause, phonétique, structure rythmique, sens du mot, jeu, allusion, métaphore, bereikšmiškumas K178; le secret <...> et le paradoksiškumas K299; il ne faut pas nier catégoriquement leur [aux oppositions chéries par l’esprit] priešybiškumas K300; Nous aimons son [de la méditation] vieninteliškumas K133; À côté traîne une feuille de papier avec un seul mot. Un titre. « Žeismastis ». C’est peut-être bien DD100. Le néologisme išbūtinimas est associé à des phrases voisines par la répétition, p. ex.: Dans ce cas, la libération signifierait une certaine išbūtinimas. Une išbūtinimas nullement au sens négatif, mais dans le sens où l’esprit humain devra un jour aussi apprivoiser le Néant, son secret K228. Les formations usuelles velniava et savastis permettent de mieux comprendre le sens des néologismes de formation analogue angeliava et mūsastis employés à proximité, p. ex.: Velniava, ces tournesols-là, qu’ils soient réels ou imaginaires, existants
10 Il peut être considéré comme un synonyme de travail de la formation negendamumas attestée dans LKŽPK.
11 La nouveauté du mot est perçue — on précise que le néologisme a été inventé délibérément.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 5
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 5
à la frontière d’une conscience hallucinée12?! <...> Velniaua, ange!.. KE141; sans littérature soi, il n’y a pas de littérature nous-mêmes, et il n’y a pas non plus de nous-mêmes BLB35 (l’attention du destinataire est attirée par la répétition de mots de même racine nous-mêmes et notre). Dans un contexte plus large (historique, celui de l’après-guerre), le sens du néologisme fondé sur un mot de base potentiel stribukavimas (: *stribukuoti: *stribukas: stribas) est compréhensible, par exemple: là-bas, derrière mon activité de stribuk a fait surgir pour moi Č112. Comme l’indique LKG (1965: 314–315), le suffixe -izmas sert à former les noms de courants, de systèmes et de régimes philosophiques, religieux, artistiques, scientifiques et politiques. Le néologisme formé avec ce suffixe hamletizmas, « idéologie de Hamlet », repose sur un nom propre (une certaine hamletismealternance K94), tandis que l’abstrait shopoholisme, « dépendance aux achats; fait d’être accro au shopping », est dérivé du barbarisme shopoholikas13 (que la crise de shopoholismese terminerait par une gueule de bois pas trop terrible EK132).
Asmenys įvardijami veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų kategorijai skirtinais priesagų -ėlis, -ė; -ukas, -ė; -tojas, -a; -ėjas, -a vediniais atsibeldėlis, -ė; įmitėlis, -ė; išsprūdėlis, -ė; išprotėjėlis, -ė; nuprotėjėlis, -ė; pabėgiukas, -ė; paklydžiukas, -ė; silpukas, -ė; smalsautojas, -a; nuskausmintojas, -a; aprengėjas, -a, nedarių priesagų -onis, -ė ir -aila vediniais melžionis, -ė ir pašaipaila, šiai kategorijai skirtini galūnių -(i)us ir -a vediniai dvokius, baksnius, prisegą14, partraidą, vulgar ybe besiremiantis darinys nuopisa. Daugumas šių vedinių (net ir be platesnio konteksto) turi aiškią leksinę reikšmę, iš esmės sutampančią su darybine, pvz.: atsibeldėlis, -ė „kas iš kur nors atsibeldęs, atėjęs gyventi“ (nesvarbu, ar jis būtų vietinis, ar, pasak jos, atsibeldėlis VP39); nuprotėjėlis, -ė „kas nuprotėjęs, nelabai protingas žmogus“ (pasinaudoti šio nuprotėjėlio atvirumu KE20); smalsautojas, -a „kas (pernelyg) smalsauja, yra smalsus“ (net pačiame nuošaliausiame vasaros parko kampelyje esama <...> įkyruolių ir smalsautojų arba patentuotų plepių EK110); nuskausmintojas, -a „kas sumažina skausmą“ (žmogiškųjų sielų žinovas ir jų nuskausmintojas SR269). Suvokti kai kurių naujadarų reikšmę, pvz., aprengėjas „kas ką nors aprengia“, paklydžiukas „kas paklydo, yra paklydęs“, pabėgiukas „kas pabėgo, pabėgelis“, lengviau ir dėl greta pavartotų įprastų darinių kirpėjas, pamestinukas, pvz.: visiems talkino kirpėjai ir apren gėjai SRII64; Tapome pamestinukais, pabėgiukais, paklydžiukais K237. Kai kurių okazinių laikytinų (tik tame tekste pavartotų ir tam tekstui tinkamų) naujadarų reikšmei suprasti reikia platesnės leksinės aplinkos, pavyzdžiui, kad naujadaras melžionis remiasi veiksmažodžiu melžti, paaiškėja iš konteksto: milžinai melžė pritvinkusius debesis, iš to debesų pieno pagamino gėrimą, pavadintą čvik u, ir Nuo to laiko tuos čvikio mėgėjus ima vadinti
12 À son sujet, voir 3.2.
13 Jo variantas šopaholikas yra įtrauktas į ND (apie jį dar žr. Murmulaitytė 2016b: 13); kaip rodo Google duomenys, vartojami abu žodžio variantai.
14 Ce nom peut également être une variante du mot emprunté suffixe donné dans LKŽe, « homme ou femme, conjoint ».
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 6
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 6
melžionimis KR16. Le contexte permet également de comprendre que le substantif prisega est employé au sens lexical de « femme, épouse », par exemple: Ta mano prisega kaip tyčia išsimaskatavusi pas kaimynę Č141.
Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimais laikytini naujadarai sudaryti su savos ir svetimos kilmės priesagomis –ininkas, -ė; -uolis, -ė; -ulis, -ė; -iena; -ukas, -ė; -nykas, -ė; -orius, -ė; -ra; -uva; -istas, -ė ir -ikas, -ė: birontininkas, -ė (: Birontas); daugelininkas, -ė (: Daugėla); bohemininkas, -ė; furtininkas, -ė (: furta „varteliai“); kraujomaišininkas, -ė; džiazuolis, -ė; glotnuolis, -ė; laisvuolis, -ė; tuštulis, -ė; debesiena; virvelinukas, -ė; mašininorius15; šūdelnykas; šūdra (: šūdas)16; kaimuva; slalomistas, -ė; panceristas, -ė (: Panceris – veikėjas); ironikas, -ė. Kai kurių vedinių leksinė reikšmė, iš esmės nesiskirianti nuo darybinės, suprantama ir be platesnio konteksto, pvz.: bohemininkas, -ė „bohemos žmogus“ (Ir jau kaip bohemininkai sėdim 26-ame viešbučio „Latvija“ aukšte KN202); džiazuolis, -ė „džiazo mėgėjas“ (Tikras džiazuolis turėtų jaustis keistai KN11517); glotnuolis, -ė „kas mielas, malonus, švelnus“18 (tarsi iš tokios glotnuolės būtų tikėjusis kažko daugiau SR161); laisvuolis, -ė „laisvas žmogus“ (Žmogus, matyt, buvo arba visai kurčias, arba laisvuoliu apsimetus kiaulė GD368); kraujomaišininkas, -ė „kas užsiima kraujomaiša“ (tarp kurių buvo vagys, žudikai, <...> kraujomaišininkai ir dukrų prievartautojai SRII180); panceristas, -ė „Pancerio šalinininkas“ (Panceristai matavosi gyvulėlių kostiumus UR84). Juozo Apučio kūrinyje pavartotas ne žodynų fiksuotas darinys slalomininkas („slalomo sportininkas“ DLKŽ), o jo darybinis sinonimas slalomistas, pvz.: pūkštelėjęs į vandenį, vilkas sukdavosi apie jį, skęstantį, ratais, išlėkdavo lyg koks slalomistas iš sukimosi orbitos, bet greitai grįždavo A22–23. Kontekstas leidžia suprasti, kad terminio darybos tipo (žr. LKG 1965: 362) vedinys kaimuva vartojamas „kaimui būdingo dalyko, kaimo realijos“ reikšme, pvz.: Kas tu šiandien, „Onute“, pramogų pasaulyje? Kaimuva DK118–119. Kitų šios darybos kategorijos naujadarų vartosenos pavyzdžiai: ir daugelininkams, ir birontininkams, kurie <...> šaudėsi tarpusavyje mirtinais žvilgsniais SR201; atsidarė furtos langelis ir pro jo groteles suspindo įtarios furtininkės akys SR242; Senamiesčio dangaus bliūde tirštėja debesienos EK129; kur jau čia, tuštuliuk, pro visa tai ką nors įžvelgsi K296; Visi namiškiai šmėsteldavo akyse, išskyrus putliakrūtę virvelinukę KE249; suvapėjo toksai traktoristas ne traktoristas, bet vis tiek kažkoks mašininorius, nes buvo apsivilkęs kombinezoną A225; Na palauk, šūdelnyke! KE240; pasijutumei esąs žudikas, amžinai kaltas savigrauža, laisvai mąstyti ir jausti nesugebąs šūdra K276–277; netrukus pastebėsi, kad su ironikais tau ne visada pakeliui K59.
15 Synonyme du dérivé normatif mašinistas, -ė.
16 Le substantif šūdra pourrait également être une variante du mot international šudra (« dans l’Inde ancienne, l’une des quatre principales castes, la plus basse dans la hiérarchie <...> » (TŽŽ 723)) ou résulter d’un croisement des deux mots (šūdas ir šudra).
17 Dans le même texte figure le nom collectif džiazuomenė, absent des dictionnaires mais déjà répertorié dans le ND.
18 Le substantif repose sur le sens de l’adjectif glotnus, -i, « agréable, doux », par exemple Glotnus žmogus DLKŽ.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 7
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 7
Asmenų pagal kilmę darybos kategorijai skirtini gana aiškias leksines reikšmes turintys darių priesagų -ietis, -ė; -iškis, -ė vediniai hamburgietis, -ė (: Hamburgas) „Hamburgo gyventojas“; parlaukietis, -ė (: Parlaukis) „Parlaukio gyventojas“; užžiūrietis, -ė (: užžiūris) „užžiūrio gyventojas“; donbasiškis, -ė (: Donbasas) „Donbaso gyventojas“; šaukliškis, -ė (: Šaukliai) „Šauklių gyventojas“; pvz.: kartais jaučiau, kaip hamburgiečių bruožai tarsi srūva į mane KN164; Talkininkai, kaimynai, svečiai parlaukiečiai ar iš kokio ten Kauno Č32; Lig(i) šiol kaip absurdo anekdotą prisimenu vienos doros užžiūrietės žodžius K131; pasakė labai patenkintas donbasiškis ir išdidžiai patempė kaklą A276; Jis čia tik vienas toks, šaukliškis TG22. Šios darybos kategorijos vediniu laikytinas ir priesagos -oidas vedinys kaunoidas (: Kaunas) „Kauno gyventojas“. Platesniame kontekste jaučiamas menkinamas vertinimas, veikiausiai todėl ir pasirinkta netipiška asmenų pagal kilmę pavadinimų priesaga -oidas, kuri afiksų sąrašuose paprastai nepateikiama (žr. LKG, DLKG, Pakerys 1994), bet, esant darybos opozicijai, skirtina (plg. diftongoidas Kazlauskaitė 2000: 52): Tikras kaunoidas. Tokia rasė K325.
Su dariomis vietų pavadinimų darybos kategorijos priesagomis –ynas, –ynė, –uma ir –idė sudaryti naujadarai tarydynas, stribokynas, vėmalynė, judruma, drakonidė. Kai kurių vedinių reikšmė aiški, pvz., judruma „judri vieta“ (Pačioj judrumoj, prisiglaudus rūmų sienos <...> sėdėjo sena moteris DK9); kitiems suprasti reikia konteksto: tarydynas (: Tarydas – kūrinio veikėjas) „vieta, kur gyvena Tarydai“ (nutempė į troškintais kopūstais nešantį tarydyno liūną SR47); stribokynas (: *stribokas: stribas) „stribokų / stribų buveinė“ (Ten buvo pats stribokynas ir saugumas BLB97). Perkeltinės reikšmės turi baisios vietos reikšmę pavartotas naujadaras drakonidė ir vėmalynė, kuria vadinamas žodžių srautas, pvz.: plūstamės prišnėrkštoje rembrantiškų19 atspalvių drakonidėje K317–318; Visus tenkina pusiau įvaldytas verlibras ir vos ne beprasmiškų atsitiktinių žodžių vėmalynė TG158.
Une signification assez claire est celle du dérivé suffixal dénomination collective formé avec le suffixe –ija, esinija (: esinys), « l’ensemble des êtres », par exemple: Tu étais en accord avec toi-même, avec eux, avec toute l’esinija K160. Pour comprendre le sens du néologisme angelija (: angelas), « les anges, l’ensemble des anges », le contexte est nécessaire: il est question du ciel, par exemple: Quoi que tu dises, le ciel et ses esprits ont le sens de l’humour, et son angelijaen a! K434.
Certains néologismes relèvent de diverses autres catégories de formation: les dérivés –alas et –(i)onėdžeržgalas, kraigalionė sont considérés comme des noms de résultat d’action; comme nom d’instrument, le dérivé suffixal –iklisskaliklis (: skalauti); comme noms distingués selon le genre, agronomienė, pastalininkaitė (: pastalininkas, voir LKŽPK); comme diminutifs, draugaitė (Nous étions donc inséparables, ces draugaitės GD19) et kelnačkės (quand il est tombé, kelnačkės lui est descendue jusqu’aux talons Č174); le suffixe -ka, déconseillé en langue standard, se trouve dans le dérivé de l’emprunt šnapsorius
19 À son sujet, voir 2.1.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 8
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 8
Le dérivé šnapsorka (Palubinskytė buvo šnapsorka A29). La signification de certains dérivés (agronomienė « épouse d’un agronome », pastalininkaitė « fille d’un pastalininkas », kraigalionė « ce qui est griffonné, écrit » et autres) est tout à fait claire: je vais et je rencontre en personne agronomienę A87; sur une douzaine d’autres corps gisait aussi la pauvre pastalininkaitė SRII172; cette kraigalionė ne convenait absolument pas à la publication DD171. En revanche, le contexte aide à comprendre le sens du néologisme skaliklis, « instrument pour rincer »: à proximité sont employés des dérivés de formation analogue, répertoriés dans les dictionnaires: Un arsenal complet pour les dents – šveitikliai, skalikliai, plovikliai, gremžikliai DD93. Le sens lexical du néologisme džeržgalas (dans l’œuvre, ce terme désigne un vélo) s’éloigne du sens dérivationnel; il faut un contexte plus large pour le comprendre: que ce džeržgalą tombe par terre Č26.
1.2. Huit noms formés avec des préfixes.
Les dérivés potentiels comprennent les formations avec le préfixe be-bekiaušis et besaulė: le premier désigne une personne, tandis que le second vient compléter la série des noms d’objets inanimés (sur les dérivés en be-, voir LKG 1965: 431–432). En lituanien, le préfixe be-, qui exprime le plus souvent l’absence de ce que désigne le mot de base, sert à former des noms comme des adjectifs. L’usage montre que besaulė est un nom20 ayant le sens de « lieu sombre, sans soleil »: Les oignons du champ en pente ont été transportés dans la besaulėn de la cave EK134. Le dérivé bekiaušis est employé au sens figuré: c’est ainsi que sont désignés les hommes portant des jupes: il faut fourrer des miches de pain sous les chemises des Écossais pour qu’ils ressemblent encore davantage à des bonnes femmes, puisqu’ils portent déjà des jupes, et on les a traités de bekiaušiais, car, selon eux, sous les jupes des femmes, comme chacun sait, il n’y a pas d’œufs SR208.
Avec le préfixe po-, les dérivés conformes aux exigences du type de formation sont pomentė « endroit sous l’omoplate » et polėkštė « assiette placée sous une autre assiette »21: le premier désigne un endroit situé au-dessous de l’objet nommé par le mot de base, tandis que le second désigne un « objet situé ou destiné à se trouver au-dessous de l’objet nommé par le mot de base » (LKG 1965: 431), par exemple: Je me réveille la nuit comme si un couteau était planté pomentej K362; dans une assiette de faïence ouvragée, avec une sous-assiette en argent polėkšte SRII104. Les dérivés avec le préfixe pa- désignent un lieu: pariešė (: Riešė) « endroit le long de la Riešė »22 et pažolė « endroit le long de l’herbe », par exemple: mais vers huit heures le brouillard se dissipera, pariešės les feuilles des aulnes et des saules commenceront à sécher GD308; Entre les arbres, pažolė un épais brouillard serpentait KE116. Pour comprendre le sens « presque du brouillard » du néologisme prierūkis formé avec le préfixe prie-, le contexte est nécessaire24: et déjà, dans la pénombre, il y avait un tel prierūkis, il est parti, pâle
20 LKŽe, BŽa ne répertorient que l’adjectif besaulis, -ė.
21 Il existe de nombreux exemples d’emploi du nom polėkštė dans DLKT et sur Google (la cuillère est posée sur la polėkštės DLKT; Les assiettes principales sont placées soit dans une polėkštę, soit sur une serviette étalée G), mais il ne figure pas dans les dictionnaires.
22 Le nom de la rivière Riešė est mentionné dans le texte.
23 Le fait que le nom pažolė ne figure ni dans les dictionnaires ni dans le fichier des suppléments pourrait être une erreur: LKŽe répertorie l’adverbe pažoliais.
24 Ce n’est qu’en contexte que l’on comprend que le dérivé prierūkis s’oppose, du point de vue de la dérivation, au nom rūkas, et non au verbe prirūkti.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 9
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 9
keliuku A72. Le dérivé formé avec le préfixe už-, užsapnis (: sapnas), désigne ce qui se trouve au-delà du rêve: Après avoir bien fouillé dans leurs propres recoins sombres, ainsi que dans ceux d’autres <...> citoyens, užsapnių... dans leurs terriers KE180.
1.3. Parmi les 72 néologismes composés relevés dans les œuvres d’écrivains lituaniens, 63 ont un second constituant nominal25. Ce sont des composés déterminatifs: leur premier constituant restreint (précise) le référent exprimé par le second; pour l’essentiel, le sens de ces formations équivaut à celui d’un syntagme (voir davantage Urbutis, 2009: 49–51), par exemple: badavietė « lieu de famine », sielaspengsmis « tintement de l’âme », žodžiagarsis « son du mot ». Dans 28 composés, le premier constituant est un nom: badavietė, bobkalnis, drambliaukojis, driežauodegis, gaidponis, garsasiūlis, krišnosparnis, krūtinplaukiai, langastiklis, mėšlajūrė, migdolmedis, obelžiedis, siūlagarsis, siūlažmogis, smeikelis, šiknaskylė, šūdmesė, veiksmažmogis, vidurkaktis, vilklakis, voraklynis, žmoggyvis, žmogpaūkštis, žodžiagarsis, žvaigždėrašтис26, žvilgsniašūdis; les composés sielaspengsmis et spengsmasielis reposent sur les deux mêmes noms (siela et le nom spengsmas attesté dans LKŽPK).
Dans 21 composés à second constituant nominal, le premier constituant repose sur un adjectif: aukštakilmis, -ė; girtadienis; girtanaktis; ilgapimis; karštvandenis; kiaurašiknis, -ė; klaidkelis; klišuaodegis, -ė; kombinuotpašariai; kvailafilmis; kvaišgalvis27, -ė; rausvaakis, -ė; silpnakiausis; skersponis; skystag arbanis, -ė; slaptagarsis; stambianosis, -ė; švelnialiežuvis, -ė; šventlaikis; šviesmiegis; tvirtanugaris, -ė.
Kitų tipų dūrinių yra vos po keletą: veiksmažodžiais remiasi pirmasis dūrinių praplėstgerklis, -ė; šikdarbis ir varvaklynis dėmuo, iš įvardžio ir daiktavardžio sudarytas dūrinys saviparodija, iš prieveiksmio aukštyn ir daiktavardžio koja – aukšynkojis, iš skaitvardžio ir daiktavardžio – devynbėdis, -ė; iš prielinksnio tarp ir daiktavardžio erdvė sudarytas dūrinys tarpuerdvis; sunku pasakyti, prieveiksmiu pusiau ar daiktavardžiu pusė remiasi dūriniai pusministris ir pusvadis, o dūrinio pirmsergė pirmasis dėmuo sudarytas iš ištiktuko.
Quelques composés ont un constituant non lituanien: le nom egomanija est formé du mot latin ego et de manija; le premier constituant du composé hipererdvė est l’élément hiper-, qui indique un dépassement de la norme (TŽŽ 299); le second constituant du composé judologas repose sur l’élément -logas, qui désigne une personne étudiant le domaine indiqué par le premier constituant, tandis que le second constituant -logija du néologisme karvalogija signale un lien avec la science (sur -logas, -logija, voir TŽŽ 444).
25 « Dans la grande majorité des noms composés, le second constituant repose sur un nom et, dans environ un cas sur cinq seulement, sur un verbe » (Keinys 1999: 69); les néologismes confirment donc cette tendance.26 BŽa atteste un composé de formation analogue, žvaigždėlapis. 27 Le premier constituant du composé repose probablement sur l’adjectif kvaišas, -a, bien qu’on ne puisse exclure un lien avec le verbe kvaišti.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 10
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 10
Le second constituant de 9 composés repose sur un verbe; parmi ceux-ci, dans 7 composés — dievamaiša, kojatrypis, kvapadirbys, šiknalupis, šiknalindys, šūdmalė, žmogšaudys — le premier constituant est nominal. Le premier constituant des composés gražiačiulbis, -ė et naujažudys, -ė repose probablement sur les adverbes gražiai et naujai, bien qu’on ne puisse exclure qu’ils soient également liés aux adjectifs gražus et naujas.
Le sens lexical des composés nominaux (en particulier de ceux formés de deux noms) est tout à fait clair lorsqu’il coïncide à peu près avec leur sens dérivationnel. Dans les composés déterminatifs à second constituant nominal, le premier constituant nominal indique souvent l’appartenance: krūtinplaukiai « poils de poitrine » (po jo juodus krūtinplaukius dabar gosliai klaidžiojo balta Eufemijos ranka SR145); langastiklis « vitre de fenêtre » (visiškai aptraukti virtuvės langastikliai EK155); migdolmedis « amandier » (Norėčiau stebėti, kaip <...> rankoje pražysta migdolmedžio lazda GD83); obelžiedis « fleur de pommier » (prisidengęs giliai užtraukė dūmo, kartu su obelžiedžių kvapu DD182); veiksmažmogis « homme d’action » (Visi bedieviai įnirtingai įrodinėja Dievo egzistenciją. Veiksmažmogis K384); žodžiagarsis « son du mot » (tuos žodžiagarsius gali vienumoj kartoti kaip „Tėve mūsų“ K142–143); ils peuvent aussi désigner une matière (smėkelis « chemin de sable, sablonneux » — Ant kalvos išsiskyrusios smėkelio atšakos netrukus vėl susieina K399) ou un lieu (vidurkaktis « milieu du front » — klausiamai pakėlęs antakius vidurkaktyje ir žvelgdamas SR112). Le sens lexical propre est également le plus souvent caractéristique des composés dont le premier constituant est adjectival ou pronominal (1), ainsi que des composés à second constituant verbal et premier constituant nominal (2):
(1) karštvandenis « eau chaude bouillie » (Didžiapilviam puodelyje raudonėliai atsakingai uždažo karštvandenį EK11); kvailafilmis « film idiot, superficiel » (žiūrėti kokį kvailafilmi „Cinamone“ EK122); kombinuotpašariai « aliments composés » (Na, tų kombinuotpašarių negaus, ir tegu juo bala! A291); skystagarbanis, -ė « personne aux boucles clairsemées et lâches » (O visa kita, skystagarbani mano, visa kita – laisvė! K392); saviparodija « autodérision, moquerie de soi-même » (pavirsti savo priešybe, negabia saviparodija ar <...> išsigimėle? K314);
(2) dievamaiša « mélange de dieux, confession de divinités différentes » (Nesibaimindami būti apkalbinti dievamaiša, pabandykim K331); žmogšaudys, -ė « personne ayant tiré sur (tué) des gens » (–Aš nesprogsiu, kol tu, žmogšaudy, neparodysi, kame pakasei mano brolį!.. TV179); kvapadirbys, -ė « fabricant de parfums » (Ji kvepėjo. <...> pro visą tobulą kvapadirbio šarvą plonom adatėlėm sugebėjo prasiskverbti <...> jos pačios kvapas KN62 — dans ce dernier exemple, les mots ayant la racine kvap- (kvep-) sont répétés, y compris le néologisme).
Les néologismes skersponis et gaidponis ont probablement un sens proche de celui du mot attesté dans les dictionnaires pusponis (« petit seigneur, seigneur de peu d’importance » LKŽe). La répétition de plusieurs composés dont le second constituant est le nom ponas attire l’attention du destinataire, par exemple: Kad nors tikri ponai būtų, o dabar tik pusponiai, skersponiai ar gaidponiai BLB242.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 11
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 11
Kai kurie naujadarai turi perkeltinę reikšmę – laikytini metaforiniais, metoniminiais dūriniais, pvz.: reikšme „blogi dalykai“ pavartoti dūriniai mešlajūrė ir šūdmėsė (atsainiai suptis ant aukštų gyvenimo mešlajūrės bangų K387; o vietinė šūdmale primalė šūdmėsės K368); keletas dūrinių žymi žmogų ir kartu tam tikrą jo savybę – šiknalindys „padlaižys“ (Kai šiknalindžiai susiduria su Karaliaus abejingumu UR83); tvirtanugaris, -ė „nepalेंkiamas, užsispyręs žmogus“ (Neperkalbamas toirtanugaris KE61) ir varvaklynis „jaunas, nepatyręs žmogus“ (mat jisai, varvaklynis, rinktųsi poeziją K174). Tik kontekste paaiškėja, kad naujadaras šiknalupis kūrinyje vartojamas reikšme „dviratis“: Atremtas į prieangį, stovėjo tiktai šiknalupis, kitų dviračių dar nė vieno nesimatė I179. Tam tikras garsas įvardijamas perkeltinę reikšmę turinčiais dūriniais, kurių dėmenys remiasi šaknų siel-, gars-, speng- žodžiais: sėdint, stovint, dykinėjant – staiga garsas. Garsasiūlis. Siūlagarsis. Sielaspengsmis. Spengsmasielis K123. Dūrinys šiknaskylė veikiausiai turi reikšmę „prasta vieta“ – taip personifikuotas Vilnius (Birontas, visiškoj, visiškoj Vilniaus šiknaskylėj, miesto prarytas, sukramtytas ir suvirškintas SRII90), perkeltinę reikšmę „žvaigždžių išsidėstymas“ turi darinys žvaigždėraštis (mums visas pasaulis dar buvo kosmosas ir mūsų žvaigždėraščiai šitą liudija KN122), nemalonus žvilgsnis pavadintas dūriniu žvilgsniašūdis (Apie tokius sakoma: „Pažvelgė – kaip žvilgsniašūdi ant veido uždrėbė“ K287). Kitų naujadarų vartosenos pavyzdžiai: gumbus [vadino] – badavietėm KE171; žmonės juos kažkodėl vadina girtaisiais bobkalniais KE230; tas drambliakojis tedavė man vienui vieną <...> pamoką KE174; Atsirado visokių rupūžgalvių, driežaudegių ir skeltanagių KR16; Pasirodo, tiesiog pasitaiko juodųjų laiko skylių ir per nelaimę minėtas personažas į vieną iš tokių uilblaikių įkrito EK97; Pavyzdžiui, voraklyniai nusimezga kojines KE212; Tai <...> nejautros subjau roti žmoggyviai, tačiau jiems irgi skauda K207; Nesvarbu, kas jis būtų – lieptelis, žmogpaukštis, slaptasparnis28 angelas ar kentauras K249–250. Naujadaras siūlažmogis yra ankstesniame sakinyje pavartoto darybos pamatu einančio žodžių junginio atitikmuo, pakartojimas: Vis dėlto už trečios salelės išvydo dar vieną padarėlį. Tai buvo siūlo žmogutis. <...> Siūlažmogio judesiukai kėlė užuojautą KE216.
1.4.
Plusieurs néologismes (neišmylėjimas, nesybė, neišreiškiamumas) peuvent être considérés comme des dérivés dont le système des étapes de dérivation n’est pas stabilisé. Tous ces dérivés comprennent le préfixe ne- et les suffixes productifs eux-mêmes des noms abstraits verbaux et nominaux -imas et -umas, avec lesquels se forment des dérivés potentiels (voir Urbutis 2009: 316–317). Ainsi, les néologismes neišmylėjimas, nesybė, neišreiškiamumas pourraient, selon l’opposition dérivationnelle choisie, être considérés comme des dérivés du préfixe ne- ou des suffixes -imas, -ybė, -umas: neišmylėjimas (: išmylėjimas / neišmylėti), nesybė
28 Voir à propos de cet adjectif la section 2.5.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 12
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 12
(: être / ne pas être), l’ineffabilité (: exprimabilité / inexprimable).Exemples d’emploi de néologismes: Ayant aimé son non-amour KE32; Vous voulez dire que ces non-êtres existent réellement? KE36; il ne reste qu’à hausser les épaules <...> en ressentant l’ineffabilité de cette destination K106.
2. PARTICULARITÉS DE LA FORMATION ET DE LA SÉMANTIQUE DES NÉOLOGISMES ADJECTIVAUX
Dans les textes étudiés, on a relevé 123 néologismes adjectivaux: 66 dérivés suffixaux, 2 dérivés préfixaux, 2 dérivés par désinence, 44 composés; 9 néologismes peuvent être considérés comme des formations à dérivation mixte (voir fig. 3).
FIG. 3. Néologismes adjectivaux
Presque tous les dérivés (98% de l’ensemble) reposent sur des mots de base consignés dans les dictionnaires.
2.1. Dérivés suffixaux. La majorité des néologismes adjectivaux (54, soit 82% de l’ensemble des dérivés suffixaux) sont des dérivés formés au moyen du suffixe de similitude et de propriété caractéristique –iškas, –a29 — les néologismes construits avec ce suffixe sont les plus nombreux dans les œuvres de tous les auteurs. Le DLKG (2005: 207) indique qu’avec le suffixe –iškas, –a, « les adjectifs sont le plus souvent formés à partir de noms non dérivés, plus rarement de dérivés et de mots composés ». Cette étude a montré que les néologismes en –iškas, –a sont dérivés de noms de composition morphémique variée — noms d’êtres vivants et d’objets inanimés —, mais qu’ils reposent le plus souvent sur des noms de personnes et prennent un sens figuré de similitude (signifiant « comme X »), ou le sens de « caractéristique, habituel de ce qu’indique le mot de base »: adamiškas, –a
29 En lituanien contemporain, les adjectifs en –iškas, –a indiquent généralement la similitude, tandis qu’autrefois (dans les textes des XVIe et XVIIe siècles), ils exprimaient le plus souvent la possession (Ambrazas 2011: 82).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 13
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 13
(: Adamsas „būdingas Adamsams“); breigeliškas, –a (: Breigelis „būdingas Breigeliui, kaip Breigelio“); borchesiškas, –a (: Borchesas „būdingas Borchesui, kaip Borcheso“), brazauskiškas, –a (: Brazauskas „kaip Brazausko“); čiurlioniškas, –a; dekartiškas, –a; donelaitiškas, –a; dostoj evskiškas, –a; d žeksoniškas, –a; empedokliškas, –a; faustiškas, –a; frankenšteiniškas, –a; gavenavičiškas, –a; hemingvėjiškas, –a; karamazoviškas, –a; kudirkiškas, –a; majakovskiškas, –a; sartriškas, –a; sokratiškas, –a; šve gždiškas, –a; tarkovskiškas, –a; taryydiškas, –a; vangogiškas, –a. Visi gana aiškias reikšmes turintys priesagos –iškas, –a naujadarai³⁰ eina epitetais, padeda žymimą dalyką apibūdinti trumpiau, glaudina tekstą, pvz.: Ir kalbu ne tik apie adamsišką kūrėjų „šeimynėlę“ EK40; Šiandien brolis Astijus atrodo oriai: pasidabruoti smilkiniai, <...> išlakus, beveik brazauskiškas stotas EK138; breigeliško va is kumo žiemą K255; demonstruojant nuovėles finalas ne dostoj evskiškas, veikiau kafkiškai³¹ borchesiškas KE79; prib lesusios čiurlioniškos spalvos K339; donelaitišką [posakį] „Vargsim“ reikėtų pradėti spausdinti ant visų litų banknotų DD190; d žeksoniškus trenų traukulius K336; Empedokliškas pasaulio kūrimas(is) tęsiasi K79; Pirmojo tipo materialistų laukia faustiškasis kelias K227; vaizduotė kaipmat pradeda kurti jų būsimo gyvenimo scenarijų – su bankrotais, <...> psichiatrijos ligoninėmis ir frankenšteiniškomis plastinėmis operacijomis DD88; Bėga strazdanotas berniukas su povu virš galvos, <...> tokiu <...> gavenavičišku K345; ištraukti hemingvėjišką žuvį K473; Tada lengva ranka dalijamos indulgencijos <...> karamazoviškajam [postulatui] viskas leista K28; esama dar ir kudirkiško idealizmo EK46; Viza į mano maj akovskišką pasą šlepeteli būtent lapkričio 9-ąją KN157; Lander tingeris pajuto pancerišką smūgį keliu į pilvą UR67; visai paprastučiai dalykai slypi paskališkajame [posakyje] „Pažinti, kad pamiltum, mylėti, kad pažintum“ K102; išgirdo radauskiškos jūros ošimą K145; rembrantiškų atspalvių K318; sokratiškojo sąmoningumo klausimas K54; gal tik Čiurlionio meditacijos vertos šve gždiškųjų [meditacijų] K230; primenantis tarkovskišką zoną K232; Tarp taryydiškos išminties žemių tvarkymo, kumečių kvailumo SR47–48; su manimi turėtų keliauti ir šiaudinė, kažkada Vepriuose vangogiška vadinama, skrybelė GD262. Prie šių būdvardžių šliejasi naujadaras bემბiškas, –a, sudarytas iš tikrinio daiktavardžio – stirniuko vardo Bembis: ji tiesiog įsiunta, pašoka, jau stovi netvirtai ant savo bembiškų stirnelės kojų DD49.
Certains néologismes sont dérivés de noms communs désignant des personnes, des êtres vivants ou des créatures mythiques: baziliškiškas, –a (: baziliskas); dendiškas, –a (: dendis); eržiliškas, –a; generoliškas, –a; gurvuoliškas, –a; kentauriškas, –a; kipšiukiškas, –a; laisvūniškas, –a; manekeniškas, –a; monstriškas, –a; šventakup riškas, –a; vorgoviškas, –a (: vorgovys³²). Deux adjectifs suffixés en –iškas, –a
30 Pour accentuer davantage et mettre en relief, on emploie aussi les formes définies des néologismes.
31 Voir le chapitre 4 pour les néologismes adverbiaux.
32 DLKŽ et LKŽₑ donnent, comme variante morphologique du composé vorgovys qui ne figure que comme mot de base, la forme voragovys, avec une voyelle de liaison.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 14
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 14
būdvardžiai remiasi potencialiais pamatiniais žodžiais: terbakrauskiškas, –a (: *Terbakrauskis); vištaprotiškas, –a (: *vištaprotis)33. Vienų naujadarų reikšmes galima suprasti net be konteksto, pvz.: eržiliškas, –a „kaip eržilo, būdingas eržiliui“; generoliškas, –a „kaip generolo“; šventakupriškas, –a „būdingas šventakupriui“, kitiems (kurių pamatinis žodis retesnis, pvz., baziliskiškas „būdingas baziliskui“) reikia konteksto. Visi –iškas, –a naujadarai eina įvairios semantikos daiktavardžių epitetais, pvz.: nė drąsiausiose baziliskiškose klejonėse neišsivaizdavo SR217; Anksčiau mojavai subtiliai nulakuota dendiška lazdele K167; jos sūnėnas skleidė kažkokį keistą, itin stiprų eržilišką žavesį SRII116; Jis pasižymėjo generolišku kūno sudėjimu UR49; jo gurvuoliška klausa jau ima aižėti, nepakeldama šio galingo tylesio K351; poezijos kentauriškoji dvasia K248; sąmonėje sukirba kipšiukiška mintis K152; Keistas provincialumo ir maneken iško stiliaus derinys EK144; įgauna juokingus, išsigimusius arba monstriškus pavidalus K247; buka, šventakupriška pareiga K392; Supratau, kad pirmas žingsnis į meno pasaulį – išlaužti terbakrausišką stylą EK152; jai nieko nereiškė <...> kišti tą savo vištaprotišką trigrašį SRII26; vorguviška prigimtis pajunta KE230.
Grupė priesagos –iškas, –a naujadarų remiasi konkrečios arba abstrakčios reikšmės negyvų daiktų pavadinimais ir turi darybinę reikšmę „būdingas, įprastas, priskiriamas pamatiniu žodžiu pasakytam daiktui, susijęs su tuo daiktu“, pvz.: arkadiškas, –a (: arkada); burtažodiškas, –a; gelmeniškas, –a; gyvsidabriškas, –a; labirintiškas, –a; mantriškas, –a; nekrofiliškas, –a; pieštukiškas, –a; pinkliškas, –a; rachitiškas, –a; sausainiškas, –a; slibiniškas, –a; visatiškas, –a. Daugumos naujadarų reikšmė aiški ir be platesnės leksinės aplinkos (gyvsidabriškas, –a „kaip gyvsidabrio, būdingas gyvsidabriui“, labirintiškas, –a „kaip labirinto“ ir pan.), kai kurių reikšmei suprasti reikia konteksto, pvz., arkadiškas, –a „su arkadomis“. Kai kurie –iškas, –a būdvardžių ir jais apibūdinamų daiktavardžių junginiai yra sinonimiški lyginamiesiems posakiams35, plg. labirintiška vieta – vieta [painį] kaip labirintas, mantriškasis poezijos aspektas – poezijos aspektas [kartojamas ir darantis poveikį] kaip mantra, rachitiškos kojos – kojos [kreivos] kaip rachitiko ir pan. Naujųjų leksemų vartojimo pavyzdžiai (visi –iškas, –a būdvardžiai eina epitetais), pvz.: jo arkadiškas sodas ne tik visuomet būtų gyvas SR26; Tokiu burtažodišku posmu K143; Kalbėsenos atspalviai visuomet turi tiesioginį ryšį su gelmeniškuoju žmogumi K89; Ta pati gyvsidabriška prigimtis DK90; Ji buvo įsikūrusi kažkokioje labirintiškoje vietoje EK64; jo nekrofiliškos vienatvės K391; savo pieštukišką galiuką hirudai pabažo <...> ir paišo KE234; Prie merginos stabtelėjo rachitiškų kojų šunelis KE190; antkapiai darė kur kas didesnį įspūdį nei Velykų salos moai.
33 Les noms terbakrauskis, vištaprotis ne sont pas répertoriés dans les dictionnaires, mais on en trouve des exemples d’emploi et ils sont dans l’ensemble compréhensibles pour les locuteurs, par exemple: les frasques s’étaient dissipées avant même le premier chant du coq, et le sobriquet de Terbakrauskis l’a suivi jusqu’à sa tombe DLKT; Quel vištapotris a préparé ce test? G.
34 ND donne comme synonyme dérivationnel de ce néologisme arkadinis, -ė.
35 « Tant pour la comparaison que pour l’épithète métaphorique <...>, on peut distinguer des énoncés comportant certains déterminants nominaux adjectivaux ou des compléments circonstanciels exprimés par des adverbes correspondants, par exemple: Vieille sorcière » (Župerka 2012: 60).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 15
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 15
Certes, quelque peu biscuité [un style élégant pour des pierres tombales], car les cimetières de Lituanie même avaient été trop limités pour trouver un style aussi élégant en un tel lieu KN172; pas universel, mais d’un niveau correspondant à l’esprit humain la perfection K143; on touche à un mantra, à l’aspect mantrique <...> de la poésie K270 (dans ce dernier exemple, la répétition des mots de la racine mantr- attire l’attention du destinataire). Le néologisme serpentesque, -e a un sens figuré: cet adjectif décrit une flamme dévorant tout (dans la gueule du serpentd’un brasier dans la gorge K349).
Il existe des néologismes adjectivaux formés au moyen d’autres suffixes, tout d’abord avec le suffixe productif -inis, -ė. « La formation d’adjectifs au moyen du suffixe -inis est un phénomène non seulement vivant, mais aussi largement répandu dans le lituanien contemporain » (Kniūkšta 1976: 7). Tous les néologismes dérivés de mots d’origine étrangère et de mots internationaux (l’adjectif kaktomušinis, -ė repose sur l’adverbe kaktomuša, tous les autres sur des substantifs) ont un sens de ressemblance — leur sens dérivationnel est « tel que l’objet désigné par le mot de base », « tel que la même chose que désigne le mot de base » (voir Kniūkšta 1976: 73–75): akimirksninis, -ė « comme un instant, bref » (Akimirksninė reminiscencija K417); geriatrinis, -ė36 « sénile » (L’assistant David ne dit diplomatiquement rien d’une crise de colère aussi aiguë et sentimentale geriatrinio pykčio priepuolį DD125); likiminis, -ė « comme le destin (imprévisible?) » (expériences likiminės patirtys K284); kaktomušinis, -ė37 « accompli très rapidement, tête baissée, avec obstination » (leurs soucis quotidiens sont bien plus importants que ces petites kaktomušinius reikaliukus GD24), marazminis, -ė « comme en cas de sénilité, stupide » (marazminė idėja KE34). Le dérivé mesianistinis, -ė (« relatif au messianisme »38) repose probablement sur le mot de base étranger potentiel mesianistas: Et nous ne cesserons de crier tant que nous n’aurons pas pris conscience de notre pleine valeur39 et peut-être même de notre place exceptionnelle, mesianistinės dans ce monde LM119. L’adjectif sacharinini, -ė se rapproche d’un adjectif de qualité, car il signifie « (trop) sucré »: Je n’ai plus de peine pour les langues, et encore moins pour les frères qui rappellent les Frankonius, sacharininio dainavimo EK144.
Quelques autres néologismes sont formés au moyen de suffixes différents: les dérivés du suffixe -ingas, -a, indiquant une grande abondance de la propriété désignée par la base (LKG 1965: 556–557), peuvent être considérés comme des dérivés potentiels: kirminingas, -a « riche en vers »; slyvingas, -a « riche en prunes »; les adjectifs formés de verbes avec le suffixe -lus, -i, exprimant une propriété qui découle du résultat de l’action, sont dužlus, -i « qui se brise »; stinglus, -i « qui se fige »; le dérivé du suffixe -uotas, -a, šabakštynuotas, -a « plein de fourrés », indique la présence des objets désignés par le mot de base; le dérivé du suffixe improductif -uoklis, -ė (voir LKG 1965: 577), pašaipuoklis, -a « qui se moque, aime
36 Cf. geriatrija « Branche de la médecine qui étudie les causes et les phénomènes du vieillissement, les maladies de la vieillesse, leur traitement et leur prévention, dans le but d’arrêter le vieillissement prématuré. Elle s’est constituée en branche autonome au XIXe siècle. » Banque des termes de la République de Lituanie. Disponible en ligne: http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search (consulté en juillet–août 2017).
37 Le néologisme kaktomušinis, -ė peut être considéré comme un synonyme dérivationnel de l’adjectif kaktomušiškas, -a attesté dans BŽa.
38 Sur le messianisme, voir TŽŽ 471.
39 À son sujet, voir 1.1.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 16
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 16
pasišaipyti“. Naujadarų reikšmė (ir kalbos dalis) paaiškėja žodžių junginyje ar sakinyje, pvz.: ant savo veido, ant trūkčiojančio, kirminingo, <...> prikimšto pamažėl krutančių inkštirų K367; Tas ruduo buvo ilgas, šiltas ir labai slyvingas TG27; Jis ant vandens nuogas guli. Į abi puses ištiesęs rankas. Tarsi pasiduotų. Prieš šį dužlų stinglumą40 VP128; atsisukant į žvilgsnio ir rankų nuzulintus baldus. Stinglius, nebylius VP29; Virš kalnų kitame slėnio gale – debesukas, stingliame ore dūmai beveik nesisklaido VP70; jos pašaipuoklės seserys SRII124. Naujadaras šabakšyn(u)otas, –a sudarytas pagal analogiją su greta pavartotais tos pačios priesagos žodynų fiksuotais vediniais akmenuotas, –a, krūmuotas, –a: buvo vien Naujokų ganyklos: akmenuotas, krūmuotas, šabakštynuotas, – vienas vardas, kad ganyklos TG72.
2.2. P r i e š d ė l i ų v e d i n i a i. Dari am priešdėlio be- vedinių iš daiktavardžių tipui (žr. LKG 1965: 590) priklauso naujadarai benuotolis, -ė (: nuotolis) „neturintis nuotolio“ ir bepalatis, -ė (: palata) „neturintis palatos“. Šie būdvardžiai sudaryti pagal analogiją su greta pavartotais tokios pat darybos žodynų fiksuotais vediniais begarsis, -ė; bekryptis, -ė; bevietis, -ė – naujadarų leksinę reikšmę paryškina ir adresato dėmesį patraukia analogiškos darybos darinių kartojimas: tai, kas atrodė jau prarasta amžiams, ūmai išnirtų iš pilkos begarsės benuotolės bekrypės miglos GD36441; skyrius buvo perpildytas, o mūsų, tokių beviečių ir bepalačių, buvo gal dvidešimt TV167.
2.4. D é r i v é s f l e x i o n n e l s: à partir du verbe grimzti est formé avec la terminaison –us, -i l’adjectif grimzdus, -i, non attesté dans les dictionnaires, « dans lequel on s’enfonce » (les nuits d’octobre sont profondes et grimzdžios B114), et le dérivé nepasotas, –a (: nepa(si)sotinti), formé avec la terminaison –as, –a, signifie « insatiable, qui ne se rassasie pas »: Bientôt, ces nepasotos aigles ereliai KR12942.
2.5. C o m p o s é s. En lituanien, les adjectifs composés ont généralement « un sens lexical clairement déterminé par les deux éléments constitutifs » (LKG 1965: 591) et comportent souvent un second élément nominal (substantif ou adjectif). Le premier élément de ces composés est le plus souvent un mot lié au substantif (second élément) comme son déterminant (voir LKG 1965: 596; DLKG 2005: 229). Dans les œuvres des écrivains lituaniens, 44 adjectifs composés ont été relevés, dont 42 ont un second élément nominal. Le premier élément des composés est le plus souvent adjectival. Ils désignent la propriété distinctive de l’objet nommé par le second élément, indiquent ce que cet objet
40 À son sujet, voir 1.1. 41 Dans l’œuvre de Leonardo Gutauskas, on ne met pas de virgule entre des épithètes coordonnées. 42 Il est difficile d’affirmer avec certitude qu’il ne s’agit pas d’un substantif en apposition (un seul exemple de ce dérivé a été trouvé).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 17
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 17
daiktas turi ypatingą (daugiau žr. LKG 1965: 596–597; DLKG 2005: 229): didžiakilpis, -ė, didžiapautis, -ė43; liūdnaakis, -ė; mėlynėkelnis, -ė; minkštalūpis, -ė; murzinanosis, -ė; pilkakaklis, -ė; plačiašnervis, -ė; putliakrūtė; raudonkailis, -ė; raudonplytis, -ė; raudonmūris, -ė; raudonšvarkis, -ė; rausvašonis, -ė; skaidriaplunksnis, -ė; slaptasparnis, -ė; žaliadugnis, -ė; žaliasielis, -ė; žaliažvilgsnis, -ė; žilakuokštis, -ė. Kai kurių dūrinių leksinė reikšmė sutampa su darybine reikšme, pvz.: didžiakilpis, -ė „kuris didelėmis kilpomis“ (Mazgai labai įmantrūs, didžiakilpiai KE47); pilkakaklis, -ė „kuris pilku kaklu“ (Pilkakaklis kovas. Doroja balkone batono riekę K284); rausvašonis, -ė „kurio šonai rausvi ar raudoni“ (Prisiyrusi prie rausvašonės laukinės kriaušiukės KE215). Būdvardžiais apibūdinami įvardyti ar numanomi konkrečius dalykus reiškiantys daiktavardžiai, pvz.: Yra tokių, kurie stovi ant kalvos, įsirėžę, didžiapaučiai, o visas pasaulis – karių banda po kojom LM79; sulaikė tik liūdnaakis šeimos galva SR82; Du mėlynėkelniaimilicininkai bevaikščiojo po miestelį TV167; paskolindavo mane ir vežimėlį tų murzinanosių plepių mergaičių pulkeliui GD20; plačiašnervis veršių šerikas K401; toks jau tos putliakrūtėsvirvelinukės būdas KE149; stengiasi ant palangės užkelti nusipėnėjusią raudonkailę katę K363; atsirėmęs į raudonplytį kaminą K353; į raudonmūrius gimdymo namus K396; išgiršta krizenant už krūmo kažkokį raudonšvarkį žmogėlį K305; Todėl aną kantrųjį akmenį dievaitis pavertė skaidriaplunksniu vilties paukščiu KR23; Nesvarbu, kas jis būtų – lieptelis, žmogpaukštis⁴⁴, slaptasparnis angelas ar kentauras K250; kaip barmenas į aukštą stiklinę <...> iš molinio ąsotėlio šliūkšteli šalto vandens ir žaliadugnė stiklinė nusidažo balzgana pieno rūko spalva VP14; knailai stryčioja ne žilakuokštis senis, bet naivus Holivudo komedijos herojus KE150. Kai kurių dūrinių leksinė reikšmė nutolusi nuo darybinės, pavyzdžiui, būdvardis minkštalūpis, -ė, kuriuo apibūdinamas personifikuotas liūdesys, vartojamas perkeltine reikšme „neskaudinantis, neslegiantis“ ([liūdesys] Lengvas, minkštalūpis, nemaudžiantis. Su kūrybingo ilgesio ženklais K285); būdvardžiu žaliasielis, -ė turinčiu reikšmę „kuris žalios spalvos“, apibūdinamas jūros dugnas ir laukas (Ir staiga iš tos žaliasielės jūros dugno K321; tūkstančiai skaidrių papūgėlių, trumpam plykstelėjusių virš žaliasieliolauko K322), o būdvardis žaliažvilgsnis, -ė turi reikšmę „kuris žalių akių“ (saulėtekis, žaliažvilgsnėmoteris K295).
Les composés dryžuotaremės, -ė; gražiašypsnis, -ė; įvairialiepsnis, -ė; įvairiaplanis, -ė; plačiadūšis, -ė; plačiaširdis, -ė; plačiašypsnis, -ė; prastakilmis, -ė ont le sens dérivationnel « qui possède ce que désigne le second élément, caractérisé par le premier » (DLKG 2005: 230). Pour certains composés, le sens lexical coïncide essentiellement avec le sens dérivationnel, par exemple dryžuotaremės, -ė « qui a des cadres rayés » (avec dryžuotaremiaisakinukais K453; il observait cela, les yeux étonnés
43 On considère que le premier élément des composés didžiakilpis, -ė et didžiapautis repose sur l’adjectif didelis, -ė, et non sur didis, -i (sur le décalage entre la base sémantique et la base formelle, voir Urbutis 2009: 101). 44 À son sujet, voir 1.3.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 18
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 18
įvairialiepsnįšvytėjimą GD113; Jie [rašytojai] ten gyvena pakankamai įvairiaplanį alternatyvųjį gyvenimą KN129; [vyriškis] Plačiašypsnis, retos padermės K416; o prastakilmliainugalėtojai siautėjo kaip senovės barbarai GD120), kiti dūriniai turi perkeltinę reikšmę (metaforiška vartosena), pvz.: gražiašypsnis, -ė „malonus, šviesus“ (skubu papasakoti keistą ir gražiašypsnįįspūdį, kurį sukėlė viena užsienio radijo laida K253); plačiadūšis, -ė „kuris atviras, atlapaširdis“ (jo vyrai vienas po kito kapituliavo prieš tą plačiadūšįbezdalių SRII147); plačiaširdis, -ė „kuris didelės širdies“ (plačiaširdės meilės pardavėjos SR45).
Būdvardžiai apvalažandis, -ė45 („kurio forma panaši į žandus“); putliažandis, -ė („kurio forma panaši į putlius žandus“); rantytanosis, -ė („kuris turi rantytą nosį“)46 turi darybinę reikšmę „panašus į daiktą, kurį rodo antrasis dėmuo, apibrėžiamas pirmojo“. Ir šie naujadarai eina epitetais, pvz.: ji [mergina] visiškai nebepirminė tos apvalažandėsvyšnaitės SR167; Už lango – keisčiausios putliažandžių debesų formos K285; Jie [vaikai] pirmieji pastebėdavo rantytanosius žuvėdų laivus BLB17.
Dūriniai iš dviejų daiktavardžių – auksakanopis, -ė, drambliakojis, -ė47, kardadantis, -ė, klastaakis, -ė ir paršasnukis, -ė – parodo „išsiskiriančią žymimojo daikto dalį, kuri pasakoma antruoju sandu, o apibūdinama pirmuoju“ (DLKG 2005: 231). Būdvardžių auksakanopis, -ė „kuris auksinėmis kanopomis“ (auksakanopiselnias taip ir nežengia nė žingsnio GD418); drambliakojis, -ė „kurio kojos panašios į dramblio“ (Šis irgi buvo nešvarus, neišdirbtos odos spalvos ir kvapo, drambliakojis KE173); paršasnukis, -ė „kurio snukis panašus į paršo“ (paršasnukiaikipšiukėliai jūs mano K452) pirmasis dėmuo pasako, į ką panaši pažymimuoju žodžiu reiškiamo daikto dalis. Du dūriniai turi perkeltinę panašumo reikšmę: kardadantis, -ė „kurio dantys (aštrūs) kaip kardo“ (Kardadantistigras, jei ne daugiau B84) ir klastaakis, -ė „apgaulingas“ ([diena] baltadantė ir klastaakė, slapukaujanti ir atviraširdė, liepsninga, tolstanti EK146).
Keletas dūrinių sudaryti iš veiksmažodžio ir daiktavardžio. Šio nedaraus tipo darinių pirmasis dėmuo (kaip yra įprasta) remiasi veiksmažodžio neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviu ir parodo išsiskiriančią žymimojo daikto dalį. Visi tiesioginę reikšmę turintys dūriniai eina konkrečių daiktavardžių epitetais: laužtasparnis, -ė (: laužtas, sparnas); nupjautabuožis, -ė (: nupjauta, buožė); surauktakaktis, -ė (: suraukta, kakta), pvz.: o gal ir ne drugeliais jos užsiklojusios, gal sužeistais laužtasparniaissakalais K359; išsitraukė savo nupjautabu ožęstrielbą SRII288; aplink apstu pasipūtusių, surauktakakčių, savin suropojusių „kūrėjų“ K188.
45 Ce composé a la voyelle de liaison -a-, et non -ia-, comme c’est habituel pour les composés de ce type, par exemple apvaliagalvis, apvaliadugnis, etc.
46 Le néologisme repose probablement sur le sens du nom nosis: « partie saillante et pointue d’un objet (avant d’un navire, bec d’un récipient, bout d’une chaussure, etc.) » DLKŽ.
47 Cette formation est également employée dans l’œuvre comme nom, voir 1.3.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 19
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 19
Dans le composé tūkstantveidis, -ė, considéré comme un dérivé potentiel, le numéral cardinal tūkstantis, qui constitue le premier élément, indique le nombre de parties de l’objet désigné par le mot déterminé. Dans le texte, toutefois, ce néologisme est employé au sens figuré: la poésie personnifiée qu’il décrit n’a pas exactement mille visages, mais simplement de nombreux visages; autrement dit, elle est diverse48: la poésie est donc destinée à être non seulement biface, mais aussi tūkstantveidei, mais dans un sens non pas démoniaque, mais divin K248.
Le néologisme savoipakankamas, -a (: save, pakankamas) peut être considéré comme un dérivé non affixé formé à partir de pronoms et d’adjectifs (voir LKG 1965: 601). Cet adjectif est employé au sens de « qui se suffit à lui-même »; il reprend en substance ce qui est exprimé par le groupe de mots voisin: les grandes nations se suffisent à elles-mêmes, elles sont savoipakankamos, et ce n’est pas nécessaire DK62. Le néologisme viršmentalinis, -ė, employé au sens de « situé au-dessus du domaine mental », repose sur la préposition virš et l’adjectif international mentalinis49: Viršmentalinės sphères K142.
2.6. Les 9 néologismes relevés dans les textes examinés peuvent être considérés comme des dérivés de formation mixte50: les néologismes ikidonelaitiškas, -a « antérieur à Donelaitis » sont formés au moyen des préfixes iki-, po- et des suffixes -iškas, -a; -inis, -ė (Ikidonelaitiškoji l’ère lituanienne, incroyable DD189); ikikolumbinis, -ė « antérieur à l’époque de Colomb » (l’esprit des habitants de ces contrées, ikikolumbinės faisait manifestement défaut KN184); ikimobiliakinis, -ė KN122 « antérieur à l’apparition des téléphones mobiles » (Ikimobiliakinė l’époque des torches de résine KN12251); podekartinis « apparu après Descartes » (podekartinis la pensée K252); priešėjiminis, -ė « qui survient avant la sortie » (difficile à décrire, priešėjiminė l’état K169).
Nors naujadaras potragedinis, -ė teoriškai galėtų remtis būdvardžiu tragedinis, -ė, manoma, kad jis darybos opoziciją sudaro su daiktavardžiu tragedija (taigi yra prefiksacijos–sufiksacijos rezultatas), nes vartojamas reikšme „atsiradęs po tragedijos“ (herojų, kuris patiria potragedinės erdvės katarsį K148).
Les néologismes comportant l’élément virš et les suffixes -inis, -ė et -iškas, -a peuvent eux aussi être considérés comme des dérivés de formation mixte (composition-suffixation): viršliteratūrinis, -ė; viršsąmoninis, -ė; smulkiachuliganiškas, -a. Formellement, les dérivés viršliteratūrinis, -ė; viršsąmoninis, -ė pourraient se fonder sur l’adjectif literatūrinis, -ė et le nom viršsąmonė attesté dans le ND, mais, du point de vue sémantique, ils sont plus proches de groupes de mots: viršliteratūrinis, -ė « situé au-dessus de la littérature, supérieur à la littérature »; viršsąmoninis, -ė « situé au-dessus de la conscience, supérieur à la conscience ». Les néologismes servent d’épithètes à des noms de sens divers, par exemple: il lui manquera une sorte de lumière « non littéraire » ou « viršliteratūrinės » de lumière
48 Ainsi, le néologisme tūkstantveidis, -ė repose sur le sens du mot de base tūkstantis « exprimant une multitude indéfinie » LKŽė.
49 Apie šį darinį, vartojamą ir Viktorijos Daujotytės tekstuose, žr. Vaskelienė 2016: 162.
50 Apie mišriuosius darybos būdus žr. Urbutis 2009: 340–342, Keinys 1999: 82, priešdėlius ir priesagas turintys būdvardžiai minimi ir LKG 1965: 591.
51 Dans le texte de Kęstutis Navakas, le néologisme relevé ikimobiliakinis repose sur le terme argotique mobiliakas (voir la banque de consultations de la Commission d’État de la langue lituanienne. Accès en ligne: http://www.vlkk.lt/konsultacijos/791-mobiliakas (consulté en juillet-août 2017).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 20
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 20
K7652; la nature « de grive » de la Grive représente simultanément deux mondes: l’inconscient et le viršsąmoniniam K248; cela ne sera accompli qu’après avoir accumulé suffisamment d’énergie rayonnante, de Grâce et de viršsąmoninės clarté K338. Le néologisme smulkiachuliganiškas, -a repose sur l’adjectif smulkus, -i, le nom chuliganas et le suffixe -iškas, -a53 (C’est par ce [travail] que nous devions expier nos smulkiachuliganiškas fautes TV66).
3. PARTICULARITÉS DE LA FORMATION ET DE LA SÉMANTIQUE DES NÉOLOGISMES VERBAUX ET DE LEURS FORMES
Dans les textes d’écrivains lituaniens, on a relevé 36 néologismes verbaux (et de leurs formes): 25 sont formés avec des préfixes, 9 avec des suffixes, et 2 peuvent être considérés comme des formations dont le système des étapes de dérivation n’est pas stabilisé (voir fig. 4).
FIG. 4. Néologismes verbaux (et leurs formes)
La majeure partie des néologismes (28, soit 78% de l’ensemble des formations) repose sur des bases attestées dans les dictionnaires; 8 (soit 22%) reposent sur des bases potentielles.
52 Il convient de noter que le néologisme, tout comme le dérivé en ne- employé à proximité, neliteratūrinis, -ė « non littéraire », est écrit entre guillemets.
53 Une autre interprétation de la formation de ce néologisme est également possible: puisque le syntagme smulkus chuliganas « petit hooligan » a acquis un sens autonome, on peut dire que l’adjectif smulkiachuliganiškas, -a est formé à partir de ce syntagme au moyen du suffixe -iškas, -a.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 21
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 21
des dérivés préfixés reposent sur des verbes de base attestés dans les dictionnaires, par exemple: subeždžionėti (: beždžionėti), suformuotuoti (: formuoti), nušurmuliuoti (: šurmuliuoti), praskurnėti (: skurnėti), etc.; quelques-uns (7) reposent sur des bases potentielles: sudizaininti (: *dizaininti: dizainas), sukalbinti (: *kalbinti: kalba), suklemensėti (: *klemensėti: Klemensas), supopierėti (: *popierėti: popierius), pakiaulavoti (: *kiaulavoti54: kiaulė), paviolētuoti (: *violetuoti: violetinis?), nuvampyrinti (: *vampyrinti: vampyras). Les préfixes modifient de diverses façons le sens des verbes de base: ils ajoutent des traits au procès exprimé par la base. Les néologismes en su- expriment l’intensité ou l’achèvement de l’action, par exemple: subeždžionėti « se transformer en singe », sudizaininti « achever de designer », suformuotuoti « achever de façonner », sukalbinti « transformer en langue », suklemensėti « se transformer en Klemensas / devenir comme Klemensas », supopierėti « se transformer en papier », sustulpėti « se transformer en poteau, devenir semblable à un poteau »55. Le sens de certains dérivés apparaît dans un contexte lexical minimal (Elle toucha la fourchette d’argent posée sur la table. Non, pas celle qu’il avait lui-même créée, « sudizainino56 DK10; Même si tu bafouilles, ce bafouillage est tout autrement suformuotuota KN49; Ainsi, au fond, nous ne parlons pas ici de l’impuissance de la réalité, mais de celle de la réalité linguistique (sukalbintos?) K83), tandis que d’autres nécessitent un contexte plus large (celui de l’œuvre) (On disait que les neufbedžiai avaient fait fortune et suklemensėjo KR111 – Klemensas est un personnage de l’œuvre). Certains dérivés en su- sont employés au sens figuré: l’action d’un objet inanimé est attribuée à une personne (Il agita encore la main en direction de Keršė (on ne voit pas la main sur l’affiche, mais peu importe) et se tait, supopierėja, devient un produit silencieux de l’imprimerie B56; Celui-ci — désormais invité à la maison — était assis, sustulpėjęs DK93) ou, inversement, un élément inanimé (l’abstrait Ego) est caractérisé par le participe d’un verbe exprimant une action concrète (subeždžionėjusio Ego particules K390).
Les néologismes faire une crasse et l’hybride faire une sale blague sont considérés comme des synonymes: tous deux s’emploient au sens de « faire un coup de cochon »: Peut-être lui suis-je resté redevable? Ou peut-être lui ai-je fait quelque chose de vraiment terrible une crasse?Faire une crasse, ça, je sais faire Č192; quand j’en ai envie, je peux faire une sale blague, j’en ai alors envie Č108. Le néologisme reposant sur un mot potentiel d’origine étrangère se violacer exprime l’intensité de l’action; il est formé par analogie avec les dérivés courants en pa- employés à proximité, pa-, tels que noircir, bleuir. Le néologisme s’emploie au sens de « devenir violet » (à cette heure, les arbres se dressent, noircis, bleuis, devenus violets A448).
Quelques néologismes sont formés avec le préfixe nu-: les verbes s’éloigner en faisant du tumulte, au sens de « s’éloigner dans un brouhaha »56, et s’éloigner en traînant les pieds, au sens de « partir, s’en aller en traînant les pieds », montrent que l’action désignée par le mot de base est dirigée vers l’extérieur (Et au sujet des journées de fête ou de gloutonnerie générale qui viennent tout juste de s’éteindre dans le tumulte, qu’en dire?
54 Le verbe comporte le suffixe étranger -avoti (voir la Liste des principales erreurs de langue (structure des mots). Disponible en ligne: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos/zodziu-sandaros (consulté en août 2017).
55 Il n’est pas exclu que le verbe sustulpėti soit un calque.
56 Conscient de sa nouveauté et attirant l’attention, le néologisme est mis en évidence dans l’œuvre.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 22
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 22
ne mentionne qu’une autre inscription publicitaire ingénieuse EK70–71; Et lui, il se rase et s’en va en traînant les pieds vers sa ferme Č161). Le participe du verbe nuvampyrinti (« épuisé par un vampire », probablement) est à considérer comme une formation occasionnelle; il indique l’intensité et l’achèvement de la propriété résultant de l’action: aime (Dieu, l’Univers, un enfant, un arbre, un animal, le ciel étoilé...) – et tu n’auras aucun souci d’énergie, tu ne te sentiras jamais pressé comme un citron, nuvampyrintas par ceux qui sont eux aussi déjà à plat K119.
Les dérivés du préfixe pra-pravirventi, praskurnėti, pratursenti indiquent que l’action exprimée par le mot de base se déroule en passant à côté de quelqu’un (c’est le sens typique des dérivés en pra-, voir LKG 1971: 285; DLKG 2005: 403). Le sens des dérivés considérés comme des formations potentielles (tous sont employés pour désigner un passage (rapide) à côté de quelqu’un57) ressort du contexte, par exemple: De même, mais en bien plus petit [le diable], la nuit passa en sifflant en traînant les pieds et entra dans la grotte LM14; pour l’instant, personne ne passe, même pas le petit chien ne passe en sifflant Č169; Dans la cour, en ce moment, si l’on a besoin de quelque chose, on peut passer en sifflant sauf une maîtresse de maison, peut-être Č156.
Deux néologismes sont formés avec le préfixe į-: le verbe įsikabulkštinti, « grimper », indique que l’action est orientée dans une direction donnée – en l’occurrence vers le haut (Quand il avait la gueule de bois, il avait l’habitude d’aller dans la forêt et de įsikaburkštinti au sommet du plus haut sapin A32), tandis que le verbe įskausminti, « blesser », a un sens d’intensité (Le silence... Elle enveloppe de soie royale le bruit įskausmintas de nos oreilles K295).
Les verbes considérés comme des formations potentielles sont formés avec le préfixe iš-, qui modifie l’action exprimée par les verbes de base: le verbe išsispruzdinti, « parvenir péniblement à sortir », indique la direction de l’action exprimée par le verbe principal, de l’intérieur vers l’extérieur (Il a fallu išsispruzdinti de dessous le lit A104), tandis que les verbes išbaisinti, « rendre effrayant », et išmešlinti, « salir de fumier », expriment l’intensité et l’achèvement de l’action (Ce ne sont pas les années qui ont ainsi išbaisino la voix de Bronius, mais le service A102; Soyez tous jaloux, vous qui n’avez pas été jetés à l’eau et qui n’avez pas été neišmėšlintieji! A476).
On a trouvé un néologisme avec chacun des autres préfixes: apsibumbuluoti, atvibruoti, nuliaušti, parkriokinti, užsigeležinti58. Le dérivé avec le préfixe ap-, apsibumbuluoti, s’emploie au sens de « s’en aller en faisant des boules », tandis que le dérivé avec le préfixe at-, atvibruoti, signifie « s’approcher en vibrant, en frémissant, en tremblant ». Les participes actifs des deux verbes servent d’épithètes à des noms: sa poitrine, moulée dans un pull apsibumbulavusiu gris, semblait même avoir augmenté de deux tailles DD173; Seul l’amour est une réalité atvibravusi au niveau psychologique K102. Le dérivé avec le préfixe nu-, nuliaušti, « s’user », indique que, pendant que l’action désignée par le mot de base se déroule pendant un certain temps, quelque chose (en l’occurrence un chapeau) se dégrade59 (Antanas, vêtu d’une veste un peu plus élégante et coiffé d’un chapeau pas si terriblement nuliaušusią kepurę Č117), tandis que le dérivé avec le préfixe par-, parkriokinti, signifie « transporter, ramener (avec fracas, bruyamment) ».
57 Les néologismes comportent des composantes sémantiques supplémentaires.
58 Il convient de préciser que les néologismes nuliaušti, parkriokinti reposent sur des sens des verbes liaušti, kriokinti différents de ceux que donnent les dictionnaires.
59 Apie priešdėlio nu- reikšmes daugiau žr. LKG 1971: 279–281.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 23
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 23
indique que « dans le cours de l’action exprimée par le mot de base, quelqu’un ou quelque chose est dirigé ou se dirige vers la maison » (LKG 1971: 282) (le kolkhoze a fourni deux tracteurs, qui, sur des traîneaux fabriqués à cette fin, parkriokino le plus gros rocher TV86), tandis que le dérivé avec le préfixe už-, užsigelėžinti, « s’endurcir », exprime l’intensité de l’action (le diable, užsigelėžinusio ne put pas la main dessus A38).
3.2. Les 9 néologismes sont des dérivés formés à l’aide des suffixes -auti, -čioti, -inėti, -telėti (-telti), -uoti, -uliuoti.
Le sens de certaines formations se comprend aisément, par exemple: kugždinėti « faire progressivement, peu à peu, un bruit de craquement, bouger, remuer » (De loin, on voit que quelque chose, à l’intérieur, kugždinėja Č165); šaščioti « faire sans cesse un petit bond » (la voiture šaščiojo, comme si elle connaissait elle-même le chemin VP18); sviduliuoti « briller, scintiller à plusieurs reprises » (il la regardait, sviduliuojančią, commençant à s’éteindre dans la lumière du soir VP81); vienišuoti « être seul » (passer un moment avec vienišuojančia, l’esprit des champs K258). Le contexte permet de déduire le sens du verbe haliucinuoti, formé sur une base d’origine non lituanienne, à savoir « être comme dans des hallucinations, être irréel »: Quelle histoire! Ces tournesols sont-ils réels ou imaginaires, existent-ils ou haliucinuojančios à la lisière de la conscience?! KE141.
Les dérivés formés à l’aide du suffixe diminutif -telėti (-telti), tvirktelėti « se dévergonder un peu, se laisser aller » et mąstelti « réfléchir un peu, brièvement », ne sont pas typiques, car le sens apporté par le suffixe est incompatible avec celui du mot de base60: il agrémentait la conversation d’histoires piquantes, tvirktelėjusiomis, comme on saupoudre un plat d’épices DD61; mąstyti, il n’a jamais nemąstė; peut-être seulement mąsteldavo, mais avec subtilité KE175 – dans ce dernier exemple, la figure de répétition est manifeste.
Le néologisme être tout seul est probablement employé au sens de « être complètement seul ». L’attention du destinataire est attirée par les participes employés à proximité pour décrire et préciser le nom Être: qui voyage seul, qui souffre seul, qui est: l’Homme, <...> contemplant dans le secret du cosmos voyageant seul (peut-être même – souffrant seul; le participe « étant » ne convient pas ici) l’Être, bientôt poursuivi par la paranoïa K389. Le néologisme dire des obscénitésdire des paroles sacrées repose sur un mot de base potentiel, par analogie avec la formation attestée dans les dictionnaires: (: *parole sacrée: sacré, parole), et s’emploie au sens de « dire de belles paroles, des paroles sacrées »: Sacrés et en même temps proférant des paroles sacrées des mots? K222 (dans la phrase, les mots comportant les racines sacré- et mot- sont répétés).
3.3. Le néologisme pasigrūdinėti (: grūdinėtis / pasigrūsti) doit être considéré comme une formation dont le système des étapes de dérivation n’est pas stabilisé, bien qu’on ne puisse exclure qu’il s’agisse d’une formation mixte – formée à partir du verbe grūstis au moyen du préfixe pa- et du suffixe -inėti. Le verbe pasigrūdinėti exprime une action répétée: « se presser à plusieurs reprises, progressivement » (Dehors, ils pasigrūdinėja joyeusement autour des petites tables Č197).
La formation dvivienišiauti est à considérer comme un néologisme occasionnel, employé uniquement dans ce texte et adapté à celui-ci; il signifie « se sentir seul tout en étant à deux ». Bien qu’il n’existe pas de composés verbaux en lituanien, ce néologisme peut être interprété comme un composé formé à partir du néologisme vienišiauti, donné dans le ND.
60 Dans la formation mąstelti, on peut discerner une fusion de morphèmes (mąst-yti + -telti).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 24
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 24
et du numéral cardinal dui, ou le considérer comme une formation mixte dotée d’un formant discontinu (jonction de dvi, vienišas, –a et suffixe –auti). Les néologismes de même racine vienišiauti ir dvivienišiauti sont employés dans la même phrase: Quand je suis seul, je vienišiauju; quand je suis avec elle, nous dvivienišiaujam KE162.
4. PARTICULARITÉS DE FORMATION ET DE SÉMANTIQUE DES ADVERBES NÉOLOGIQUES
Les 36 adverbes absents du LKŽ, du DLKŽ, du BŽa, du LKŽPK et du ND, relevés dans les textes des écrivains lituaniens étudiés, ont un sens de manière et sont formés à l’aide du suffixe le plus productif, –ai: 10 dérivés sont construits sur des bases attestées dans les dictionnaires: alpulingai, girtuokliškai, gudragalviškai, makabriškai, marginaliai, pasišventėliškai, rutiniškai, sąmokšliškai, siaurakaktiškai, vijurkiškai; 26 dérivés reposent sur des bases potentielles, dont la grande majorité (23 formations, soit 86% des adverbes néologiques) sont des néologismes formés à l’aide du suffixe –iškas, –a: albatrosiškai (: *albatrosiškas: albatrosas), berazumiškai (: *berazumiškas: berazumis), ciceroniškai (: *ciceroniškas: Ciceronas), entre autres.61 De nombreux néologismes sont employés comme des comparaisons implicites (ou des épithètes métaphoriques), par exemple: une pensée malade comme celle d’un ivrogne; questionner avec astuce comme quelqu’un d’astucieux; les pensées tournent comme un tourbillon; roucouler comme un petit coq; bondir comme un kangourou; pincer comme le ferait un kinésithérapeute; se moquer comme un bouffon. Il convient de noter que le sens de tous les adverbes formés à partir de bases attestées dans les dictionnaires (1) et de bases potentielles (2) est clair dans le syntagme ou la phrase:
(1) [la jeune fille] Gracieuse comme une biche des montagnes, alpulingai assoiffée comme une source KR38; elle erre et girtuokliškai avec une pensée malade K239; il ne vaut pas la peine de gudragalviškai questionner K232; son rire makabriškai dégringole sous la coupole de l’église DD189; dans ce contexte, les crevettes, en tant qu’objet, paraîtraient vraiment très marginaliai KN140; La vie n’est pas vécue, mais péniblement, patiemment, pasišventėliškai <...> on se glisse dans le lit de Procuste K39; Elle le faisait par habitude, rutiniškai KE196; le rappel du gynécologue rutiniškai de faire un dépistage du cancer du col de l’utérus DD95; ils sąmokšliškai se taisent K365; Alors, peut-être ne vaut-il pas la peine de siaurakaktiškai absolutiser cela aussi K250; si ses pensées ne tournaient pas vijurkiškai dans sa tête K357;
61 de manière débile (: *débile: débile), de manière eurocentrique (: *eurocentrique: eurocentrisme), à la manière d’un jeune coq (: *à la manière d’un jeune coq: jeune coq), de manière profonde (: *profond: profondeurs), à la manière de Haydn (: *à la manière de Haydn: Haydn), à la manière d’une hétaïre (: *hétaïrique: hétaïre), à la manière d’Homère (: *homérique: Homère), à la manière de Kafka (: *kafkaïen: Kafka), à la manière d’un kangourou (: *kangourouesque: kangourou), de manière kinésithérapeutique (: *kinésithérapeutique: kinésithérapeute), à la manière d’un bavard (: *bavard: bavard), de manière fataliste (: *fataliste: destin), de manière mantrique (: *mantrique: mantra), de manière méduséenne (: *méduséen: méduse), à la manière de Mozart (: *mozartien: Mozart), de manière inintelligente (: *inintelligent: ignorant), de manière fatigante (: *fatigant: fatigue), à la manière d’un clown (: *clownesque: clown), de manière auto-glorieuse (: *auto-glorieux: auto-glorification), de manière émeraude (: *émeraude: émeraude), de façon rigide (: *rigide: se raidir), à la manière d’un insecte (: *insecte: insecte), de manière unique (: *unique: unique).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 25
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 25
(2) tarsi kokį angelą sargą, albatrosiškai nerangų Anapusių62 pasiuntinį K143; gi taip berazumiškai šaudot Č74; pamokslą sako su įkvėpimu. Kartais ciceroniškai retoriškai Č195; tarp debiliškai besivaipančių nelaimingų išprotėjėlių K294; Tie straipsniukai dažnai būna europocentriškai protingi K279; gaidžiukiškai dudenančis pusbernio baritonas K358; nemylėdamas kitų, niekados neįstengsi gelmeniškai mylėti savęs K102; Prisiminkime <...> jo haidniškai grakštų kalbos pakraštį K302; Bręsdamos jos [moterys] tiktai gražėja ir prieš savo valią tampa heteriškai plėšrios KE190; homeriškai išjuokti vienpusę aistrą K39; novelės finalas <...> veikiau kafkiškai borchesiškas63 KE79; Tada moteriškutė <...> kengūriškai nušokavo lazdynų pusėn KE35; Marta jai švelniai, bet tvirtai, kineziterapeutiškai sugnyba dilbį, o Algis pradeda šnypšti DD44; Sukoncentruoti sąmonę į spindulį ir pasišviesti juo. Nesvarstant, mocartiškai lengvai, kvatokliškai K291; Į rytus nuo Berlyno tai visada skambėjo likimiškai KN19; aš niekad nesugebėsiu deramai intonuoti, mantriškai tiksliai ištarti nė vienos eilutės K271; tvarkėsi neišmanėliškai SRII72; O parke lyja, varge, kaip nuoogaringai pliaupia K463; pajaciškai šaipėsi KE88; Pastaruoju metu jis puldavo į neviltį vis dažniau ir dažniau, kartais net savigriuoviškai DD163; iš Brazilijos atvežtos smaragdžškai auksinės <...> plunksnos GD384; vanduo buvo toks stingliai ramus VP26; vabališkai ropoti K79; tu pats <...> vieninteliau pašauktas ir išbrauktas iš visų sąrašų K73. Naujadaras medūziškai pavartotas greta analogiškos darybos darinio paukštiškai: Eliezeras <...> paukštiškai pasistiebdavo, juokingai ir sykiu kažki kaip medūziškai išsigaubdavo KE150.
CONCLUSIONS
1. Dans les œuvres de treize auteurs lituaniens examinées, les noms et les adjectifs constituent la majeure partie (82%) des néologismes relevés. La plupart des dérivés appartiennent à des types productifs et peuvent être considérés comme des dérivés potentiels (principalement des noms abstraits, des noms d’agents, des désignations de personnes selon leur origine, des adjectifs en -iškas, -a et -ingas, -a, de nombreux composés nominaux et adjectivaux, des verbes préfixés et des adverbes). On trouve également des dérivés occasionnels (dvivienišauti, mastelti).
2. Les plus grands groupes de néologismes nominaux sont constitués de dérivés suffixaux et de composés. Les œuvres de tous les auteurs abondent en unités de lexique abstrait (48% des néologismes peuvent être considérés comme des noms abstraits déverbaux ou dénominaux). Le second constituant des composés repose le plus souvent sur un nom (c’est le cas de 88% des composés).
3. Les dérivés en -iškas, -a constituent la majeure partie des néologismes adjectivaux (82% des adjectifs suffixés). Ils sont nombreux dans les œuvres de tous les auteurs. Les adjectifs en -iškas, -a
62 À son sujet, voir 1.1.
63 À son sujet, voir 2.1.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 26
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 26
sont dérivés de différentes bases: près de la moitié d’entre eux (48% des néologismes formés avec le suffixe –iškas, –a) reposent sur des noms propres; les autres sont formés à partir de noms simples de sémantiques diverses, mais aussi souvent à partir de noms dérivés – des dérivés (burtažodiškas, –a; gelmeniškas, –a; gyvsidabriškas, –a; pieštukiškas, –a; sausainiškas, –a, etc.).
4. La plupart des composés adjectivaux (95%) ont un second constituant nominal; le premier constituant est le plus souvent un adjectif (ces dérivés représentent 74% de tous les composés à second constituant nominal).
5. La majeure partie de l’ensemble des néologismes (349, soit 88% de tous les dérivés) repose sur des bases attestées dans les dictionnaires; 48 néologismes (22%) sont formés à partir de bases potentielles — des dérivés. Une plus grande proportion d’adverbes (72%) repose sur des néologismes; leurs bases potentielles sont généralement des adjectifs en –iškas, –a (ils représentent 88% des bases). Bien que, dans l’ensemble, toutes les chaînes dérivationnelles soient claires, certains néologismes présentent un système de niveaux dérivationnels instable (neišmylėjimas: išmylėjimas / neišmylėti, pasigrūdinėti: grūdinėtis / pasigrūsti).
6. Le sens des néologismes (même sans contexte) est parfaitement clair lorsque leur sens lexical coïncide essentiellement avec leur sens dérivationnel (il s’agit des noms abstraits déverbaux et dénominaux, des noms d’agents et de personnes caractérisées par une propriété exprimée par un verbe, d’une grande partie des composés, des verbes à sens modificatif et des adverbes).
7. Le sens des néologismes est également clair lorsqu’ils sont créés par analogie avec des dérivés courants, attestés dans les dictionnaires et employés à proximité avec un sens compréhensible (le néologisme skaliklikis à côté de šveitiklis, ploviklis, le néologisme angeliava à côté de velniava, le néologisme bepalatis à côté de bevietis, etc.).
8. Le sens de tous les néologismes apparaît dans le contexte de la phrase ou (rarement) de l’œuvre, qu’ils soient employés au sens figuré (klastaakė diena, minkštalūpis liūdesys), ou que leur sens lexical soit beaucoup plus concret que leur sens dérivationnel (džeržgalas et šiknalupis, qui signifient « vélo »), ou encore qu’ils reposent sur des bases potentielles et soient formés en plusieurs étapes (pasilabanaktinimas: *pasilabanaktinti: *labanaktintis: labanakt, gudragalviškai: *gudragalviškas: gudragalvis).
9. Les néologismes en –iškas, –a fonctionnent presque toujours comme des épithètes littérales ou métaphoriques, qui confèrent de nouvelles nuances de sens au mot qualifié; certains équivalent à des expressions comparatives. Les adjectifs en –iškas, –a dérivés de noms propres sont non seulement informatifs, mais permettent aussi d’exprimer plus brièvement l’idée souhaitée et de resserrer le texte. De nombreux néologismes adverbiaux sont employés comme épithètes métaphoriques.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 27
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 27
ŠALTINIAI
A – Aputis J. 1986: Gegužė ant nulūžusio beržo. Vilnius: Vaga.
B – Šerelytė R. 2006: Balzamuotojas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
BLB – Granauskas R. 2015: Baltas liūdesio balandis. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. Liutkevičienė D. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/ (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
BŽa – Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/antrastynas/?pg=c (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
Č – Čigriejus A. 2011: Ir parnešė apynio kvapą. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
DD – Sabaliauskaitė K. 2012: Danielius Dalba & kitos istorijos. [Vilnius]: Baltos lankos.
DK – Kalinauskaitė D. 2015: Skersvėjų namai. Vilnius: Tyto alba.
DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ (žiūrėta 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
DLKŽ 2012– Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 7-as pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/dabartinis (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
EK – Karnauskaitė E. 2012: Ievos laiškai iš Galudienių miesto. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
GD – Gutauskas L. 2008: Daiktai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
I – Granauskas R. 2015: Išvarytieji. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
K – Kajokas D. 2002: Lietaus migla Lu kalne. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
KE – Kajokas D. 2012: Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys. Vilnius: Tyto alba.
KN – Navakas K. 2008: Du lagaminai sniego. Vilnius: Tyto alba.
KR – Saja K. 2013: Kinivar(p)ų raštai. Vilnius: Typoart.
KTŽ 1990 – Gaivenis K., Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas. Kaunas: Šviesa.
LKŽₑ – Lietuvių kalbos žodynas, t. I–XX, elektroninis variantas. Prieiga internete: http://www.lkz.lt (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
LKŽPK 2015 – Skaitmeninė Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartoteka. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/antra-kartoteka (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204
Page 28
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 28
LM – Šerelytė R. 2006: Laukiniai mėnesiai. Vilnius: Alma littera.
ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Sudarytoja R. Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujažodziai.lki.lt/ (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
SR – Sabaliauskaitė K. 2008: Silva Rerum. [Vilnius]: Baltos lankos.
SRII – Sabaliauskaitė K. 2011: Silva Rerum II. [Vilnius]: Baltos lankos.
TG – Granauskas R. 2014: Trečias gyvenimas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
TV – Granauskas R. 2013: Trys vienatvės. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
TŽŽ 2003 – Tarptautinių žodžių žodynas.Vilnius: Alma littera.
UR – Radzevičiūtė U. 2010: Frankburgas. Vilnius: Tyto alba.
VP – Papievis V. 2010: Eiti. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
LITERATŪRA
A k e l a i t i e n ė G., Ž i l i ū t ė-B a t a v i č i e n ė D. 2011: Romualdo Granausko kūrinių leksinės tarnybos. – Žmogus ir žodis 1, 2–12.
A m b r a z a s S. 2011: Būdvardžių darybos raida. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
B a r a u s k a i t ė J. 2001: Spalvingasis Romualdo Granausko novelių vaizdas. – Prozos žodis ir stilius. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 81–86.
B a r a u s k a i t ė J. 2001a: Romualdo Granausko novelė „Duonos valgytojai“: fragmentų seka, jungtys, kalbinė raiška. – Prozos žodis ir stilius. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 87–94.
B r a ž ė n a s P. 2007: Juozo Apučio kūryba. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
DLKG 2005 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
G i r č i e n ė J. 2013: Stilistiniai naujadarai internete. – Šiuolaikinės stilistikos kryptys ir problemos. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 79–88.
G i r č i e n ė J. 2015: Common root neologisms on internet. – Valoda: nozīme un forma / Language: meaning and form 6, 126–137.
G u s t a i t i e n ė M. 2013: Leksikos įvairovė Romualdo Granausko kūriniuose. – Gimtasis žodis 12, 28–31.
I n č i ū r a i t ė-N o r e i k i e n ė L. 2015: Lietuvių kalbos dariniai su neoklasikiniais dėmenimis. – Baltistica L(2), 245–259.
J a k a i t i e n ė E. 2010: Leksikologija.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
K a z l a u s k a i t ė G. 2000: Lietuvių fonologijos terminų sandara ir kilmė. – Terminologija 6, 51–62.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 29
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 29
Keinys S. 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
Kniūkšta P. 1998: Darybinė ir darybos reikšmė. – Kalbos kultūra 71, 29–30.
Libonaitė J. 2005: Sugrįžimai į save: Donaldo Kajoko eseistikos formos ir prasmės. – Darbai ir dienos 42, 73–92.
LKG 1965, 1971 – Lietuvių kalbos gramatika I, II, Vilnius: Mintis.
Mikelionienė J. 2002: Analogija lietuvių kalbos žodžių daryboje. Potencialiniai ir okaz iniai dariniai. – Acta Linguistica Lithuanica 46, 73–80.
Miliūnaitė R. 2012: Kalbos vartotojai ir naujadarų kūryba. – Gimtoji kalba 9, 3–14.
Miliūnaitė R. 2014: Naujieji kontaminaciniai dariniai lietuvių kalboje. – Acta linguistica Lithuanica 71, 246–264.
Miliūnaitė R. 2015: Naujažodžių atranka ir pateikimas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. – Leksikografija ir leksikologija 5, 161–184.
Murm ulaitytė D. 2014: Priesagos –iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas. – Bendrinė kalba 87, 1–17. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?87.
Murm ulaitytė D. 2016: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas ir naujadarų tyrimų perspektyvos. – Bendrinė kalba 89, 1–27. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?89.
Murm ulaitytė D. 2016a: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną. – Acta Linguistica Lithuanica LXXV, 68–88.
Murm ulaitytė D. 2016b – Naujieji asmenų pavadinimai darybos ir semantikos aspektu. – Lietuvių kalba 10, 1–22. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/issue/view/131.
Pakerys A. 1994: Akcentologija I. Kaunas: Šviesa.
Pošk uvienė I. 2013: Leksikos ypatumai Romualdo Granausko romane Rūkas virš slėnių. – Gimtasis žodis 1, 2–11.
Urbutis 2009: Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Vaskelienė J. 2007: Jurgos Ivanauskaitės naujadarai ir jų vaidmuo tekste (Miegančių drugelių tvirtovė). – Acta humanitarica universitatis Saulensis 3, 169–179.
Vaskelienė J. 2010: Lietuvių kalbos žodyne nefiksuoti dariniai ir jų funkcionavimas Antano Kalanavičiaus poezijoje. – Filologija 15, 151–166.
Vaskelienė J. 2011: Žodynų nefiksuotų darinių funkcionavimas Jono Strielkūno lyrikoje. – Res humanitariae X, 54–70.
BENDRINĖ KALBA 90 (2017)
www.bendrinekalba.lt
ISSN 2351-7204
Page 30
JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 30