Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

جولانتا فاسكيلينه

جامعة شياولياي

خصائص تكوين الكلمات الجديدة ودلالاتها لدى الكتّاب الليتوانيين

الكلمات المفتاحية: كلمة مستحدثة، مشتق، اشتقاق، كلمة مركبة، مشتق محتمل، مشتق عارض، معنى اشتقاقي، معنى معجمي.

مقدمة

بوصفها نظامًا، تتميز اللغة بالثبات، لكنها تتغير في الوقت نفسه. وتتغير مفردات اللغة باستمرار في اتجاهين: فتُحذف منها الكلمات القديمة التي لم تعد لازمة (أو معانيها)، وفي الوقت نفسه تظهر كلمات جديدة (أو معانٍ جديدة) (Jakaitienė 2010: 171, 203). وتنبع هذه العملية أساسًا من حاجة مستخدمي اللغة المنطوقة والمكتوبة إلى تسمية وقائع جديدة، أو من رغبتهم في تسمية شيء له اسم بالفعل بطريقة مختلفة ومميزة. وهكذا تظهر باستمرار في اللغة الليتوانية (كما في أي لغة أخرى) كلمات مستحدثة1، ويُعدّ كثير منها كلمات جديدة مشتقة2. وتُدرس الكلمات المستحدثة في الليتوانية المنطوقة والمكتوبة (بما فيها الكلمات الجديدة المشتقة) من جوانب شتى، مثل الأصل والتكوين والدلالة والانتشار وغيرها (Girčienė 2013, 2015; Inčiūraitė-Noreikienė 2015; Mikelionienė 2002; Miliūnaitė 2012, 2014; Murmulaitytė 2014, 2016b; Vaskelienė 2007, 2010, 2011, 2012 وغيرها). وتهدف هذه المقالة3 إلى مناقشة خصائص تكوين الكلمات الجديدة المشتقة4 ودلالاتها، التي عُثر عليها في أعمال كتّاب ليتوانيين. ويتمثل موضوع البحث في عشرين كتابًا لثلاثة عشر كاتبًا ليتوانيًا (انظر قائمة المصادر)5. وقد استُخدمت في الدراسة مناهج التحليل والتفسير والحساب.

1 وقد دُوِّن عدد غير قليل من الكلمات المستحدثة في قاعدة بيانات الكلمات المستحدثة في اللغة الليتوانية (ND) (انظر Miliūnaitė 2015؛ وللاطلاع على قاعدة البيانات، وآفاق بحث الكلمات الجديدة المشتقة، وإمكانية إدراج الكلمات المستحدثة في قاموس اللغة الليتوانية المعيارية (BŽ)، انظر Murmulaitytė 2016; 2016a).

2 «لا ينطبق مصطلح الكلمة الجديدة المشتقة إلا على الكلمة المستحدثة بوصفها نتيجة لعملية تكوين الكلمات في تلك اللغة» (Urbutis 2009: 37؛ ولمزيد من المعلومات عن الكلمات المستحدثة والكلمات الجديدة المشتقة، انظر أيضًا Jakaitienė 2010: 205–215). وتُعدّ المقالةُ الكلماتَ الجديدة المشتقة التي لم تُسجَّل في قاموس اللغة الليتوانية (LKŽe)، أو قاموس اللغة الليتوانية المعاصرة (DLKŽ)، أو مدونة مداخل قاموس اللغة الليتوانية المعيارية (BŽa)، أو الفهرس الرقمي لإضافات قاموس اللغة الليتوانية (LKŽPK)، أو قاعدة بيانات الكلمات المستحدثة في اللغة الليتوانية. وعلى الرغم من أن هذه الفئة من الكلمات الجديدة المشتقة تشمل مشتقات منتظمة وأخرى غير نمطية تمامًا أو عارضة، يُعتقد أن معيار الاختيار المتبع مقبول وموضوعي.

3تتقدم المؤلفة بالشكر إلى محكّمي المقالة المجهولين على ملاحظاتهم ومقترحاتهم القيّمة.

4 يمكن اعتبار بعض المشتقات التي عُثر عليها في أعمال كتّاب ليتوانيين (مثل: čiurlioniškas, -a; donelaitiškas, -a; dostojevskiškas, -a; viršmentalinis, -a وغيرها) كلمات جديدة مشتقة على نحوٍ مشروط، إذ تُظهر بيانات مدونة نصوص اللغة الليتوانية المعاصرة (DLKT) ومحرك البحث على الإنترنت Google (G) أنها تُستخدم أيضًا في نصوص أخرى. ومن الصعب تحديد مؤلف مثل هذا المشتق؛ كما أن المقالة لا تسعى إلى ذلك.

5اختير المؤلفون (والكتب) عشوائيًا: فبعد قراءة أعمال نثرية لكتّاب ليتوانيين من أجيال مختلفة، جُمعت المشتقات الأقل شيوعًا (التي لفتت الانتباه)، ثم جرى التحقق مما إذا كانت مسجلة في المعاجم وقواعد البيانات وما إلى ذلك (وبعد التحقق

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 2

عُثر في الكتب التي دُرست لكتّاب ليتوانيين على 397 مشتقًا غير مسجّل في LKŽe وDLKŽ وBŽa وLKŽPK وND: 202 اسمًا، و123 صفة، و36 فعلًا، و36 ظرفًا (انظر الشكل 1). وفيما يلي، تُدرس هذه المشتقات في المقالة مصنّفةً بحسب أقسام الكلام.

الشكل 1. أقسام الكلام في المستحدثات اللغوية

1. خصائص اشتقاق الأسماء المستحدثة ودلالاتها

تكوّنت الأسماء المستحدثة بأربع طرائق اشتقاقية رئيسية: أكثرها مشتقات باللواحق (114) وكلمات مركبة (72)، وأقل منها بكثير مشتقات بالسوابق (8) ومشتقات بالنهايات الإعرابية (5)، كما تُعدّ 3 مستحدثات مشتقاتٍ ذات نظام غير مستقر لمراحل الاشتقاق (انظر الشكل 2).

الشكل 2. الأسماء المستحدثة

ولم يبقَ للتحليل سوى جزء صغير نسبيًا من المشتقات المنتقاة). وجدير بالذكر أن لغة أعمال بعض المؤلفين قد دُرست من جوانب مختلفة (انظر Akelaitienė, Žiliūtė-Batavičienė 2011؛ Barauskaitė 2001, 2001a؛ Bražėnas 2007؛ Gustaitienė 2013؛ Libonaitė 2005؛ Poškūvienė 2013)، لكن لم يُعثر على دراسات تتناول المستحدثات اللغوية في الأعمال المختارة.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 3

تستند غالبية الأسماء المستحدثة (94%) إلى كلمات مُدرجة في المعاجم. وقد اشتُقّ اسم أو اثنان من كلمة أصلية كامنة لم تتحقق في الاستعمال المعياري، لكنها سهلة التصوّر، أي من كلمة أصلية افتراضية، وهي بدورها مستحدث لغوي (حول الكلمات الأصلية الافتراضية، انظر Urbutis 2009: 150, 241, 341)6.

1.1. من الملائم تناول المشتقات باللواحق والنهايات الإعرابية معًا، إذ تُصنَّف في فئات اشتقاقية بحسب معناها الاشتقاقي العملي7. وجدير بالذكر أن أعمال جميع المؤلفين تزخر بوحدات من المعجم التجريدي8—وهي مشتقات منتظمة تُعدّ افتراضية (حول الانتظام والمشتقات الافتراضية، انظر Urbutis 2009: 315–322)—ومن المستحدثات التي تُعدّ أسماءً مصدرية للأفعال (1) والأسماء (2). وينتمي معظمها إلى أنماط اشتقاقية منتجة؛ فمثلًا، الأسماء المصدرية للأفعال تنتهي غالبًا باللواحق -imas (-ymas)، و-tis، و-esys (apsimokslinimas، duonėjimas، išbūtinimas، papaišymas، pasilabanaktinimas، stribukavimas، triušėjimas، žvangenimas؛ apmirtis، atitvertis، atpirtis، įgaubtis، išgaubtis، sukauptis، sutelktis؛ plastesys، sklidesys، švogždesys، tylesys، trioškesys)، أما الأسماء المصدرية للأسماء فتأخذ اللواحق -umas و-ystė و-ybė (akinamumas، išblokštumas، karviškumas، minkštakūniškumas، našlaitiškumas، sakrališkumas، stinglumas، vienetinumas، visavertiškumas؛ citatmeldystė، luošystė، vienmylystė؛ negendamybė، nuspejamybė، nuosaikybė). وتوجد مستحدثات من أنماط اشتقاقية أخرى أيضًا: باللاحقة -smas (gelsmas)، و-snis (kūksnis)، و-astis (mūsastis، žeismastis)، و-ava (angeliava)، واللاحقة غير المنتجة -la (انظر LKG 1965: 301) (stingla، spengla)، واللاحقة من أصل غير ليتواني -izmas (hamletizmas، šopoholizmas).

إن المعنى المعجمي للأفعال والأسماء المجردة التي تحافظ على أفضل وجه على المعنى الاشتقاقي الفئوي واضح حتى من دون سياق أوسع، مثلًا: الاحتضار «الذبول» (حين يحدث ذلك، تمرّ بجميع المراحل الحتمية: الصدمة، والإنكار، والغضب، والبحث عن مذنبين، والانهيار، واللامبالاة. الاحتضار DK145); التركيز «التجمّع» (ليس تشتتًا، بل هوالتركيزفي كل شيء كما لو كان في شيء واحد K166–167); التبدد «التشتت» (يموت الشعر في اللحظة نفسها التييتبدد فيهاويفتر ويكلّ K47); الإبهار «امتلاك ما يبهر؛ القدرة على الإبهار» (هذا الصباح الصيفي – <...> حتىالإبهارمُبيَّض VP80); الاستسلام «التساهل»9 (أشار بيرونتاس بيده، كارهًا نفسه بسبب هذاالاستسلام، ثمّح SR115); الحب الأحادي «حبّ شخص واحد، أو حبّ شيء واحد» (حبّ إيم فريد، فهو مميزالحب الأحاديتحوّل KE121). وأحيانًا تُستعمل الكلمات المستحدثة (مثلًا،

6 تُشار في المقالة إلى الكلمات الأصلية الافتراضية بنجمة*، وتُبرز المستحدثات اللغوية في الجملة (أو في جزء منها)، وتُعرض معانيها كما تفهمها كاتبة المقالة؛ أما الكلمة أو العبارة التي يراد لفت الانتباه إليها فتُسطّر.

7 في هذه الدراسة، واستنادًا إلى استعمالات Pranas Kniūkšta وملاحظاته (1976؛ 1998)، يُستعمل مصطلح المعنى العملي، لا المصطلح الوارد في معجم المصطلحات اللغوية (KTŽ 1990: 43)، وهو المعنى الاشتقاقي. وجدير بالذكر أن كلا المصطلحين مستعمل في DLKG (انظر 2005: 229–231 وغيرها).

8 وهي كثيرة على وجه الخصوص في نثر دونالداس كاجوكاس؛ ويظهر هذا الميل أيضًا عند دراسة نصوص كتّاب ليتوانيين آخرين (انظر منشورات J. Vaskelienė المذكورة).

9 ويُرجّح أن المعنى المقصود هو معنى الصفة minkštas: «حسّاس، رحيم؛ متساهل» وفقًا لـ DLKŽ.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 4

atpirtis «الفداء»، apsimokslinimas «اكتساب بعض المعارف»)، أو جملًا مترابطة تواصليًا بكلمات ذات جذر مشترك، مثل: كان الألم سيشكّل بداية الفداء. لكن لا وجود للفداء هنا K155؛ تحصيل علمي سطحي. أن يتحصّل المرء على علم سطحي يعني أنه لا يستطيع بلوغ المعرفة الحقيقية ولا <...> حدود الجهل K78. وتُستعمل новообразования المحتملة negendamybė10 «عدم القابلية للفساد، ما لا يفسد» وnuspėjamybė «التنبؤ، والقول الصائب من دون معرفة مؤكدة» إلى جانب المشتقين المثبتين في المعاجم nemarybė وnuobodybė والمصوغين على نحو مماثل، مثل: ينبغي أن يلبس هذا الجسد عدم القابلية للفساد، وأن يلبس هذا الجسد الفاني الخلود SR171؛ ثمة هذا القدر من الملل، وهذا القدر من قابلية التنبؤ DK28–29. ويُرجّح أن المشتق المنتهي باللاحقة -is anapusis قد استُعمل بمعنى «ما وراء الوجود، لا هذا الواقع»، مثل: «يسميهم الناس العاديون أناپوسيا، والرواة — عوالم الآخرة، والفلاسفة — المجال المتعالي» K317.

مع أن بعض الأسماء المجردة تستند إلى كلمات أساس افتراضية (مضمرة)، فإن مراحل الاشتقاق واضحة، مثل: pasilabanaktinimas: *pasilabanaktinti: *labanaktintis: labanakt، išbūtinimas: *išbūtinti: *būtinti: būtis (قارن įbūtinimas الوارد في LKŽPK)، bekiaušiškumas: *bekiaušiškas: *bekiaušis: kiaušis، bereikšmiškumas: *bereikšmiškas: bereikšmis، bemintiškumas: *bemintiškas: bemintis، paradoksiškumas: *paradoksiškas: paradoksas، priešybiškumas: *priešybiškas: priešybė، vieninteliškumas: *vieninteliškas: vienintelis، žeismastis: *žeismas: žeisti وغيرها. ومعنى هذه المستحدثات اللفظية (pasilabanaktinimas «قول تصبح على خير»، bekiaušiškumas «التراخي وغياب الرأي الحازم»، bereikšmiškumas «انعدام المعنى» وغيرها) واضح أيضًا من السياق، مثل: اخترع الاثنان حتى كلمة سرية لذلك الطقس المسائي — pasilabanaktinimas11 KE200؛ إن نفورك من انسجام الخنوع، الذي تسمي مظاهره <...> باحتقار bekiaušiškumu K337؛ لا يجوز وضع الأضداد التي لا ينبغي أن تتعارض في مواجهة بعضها، <...> وتمجيد أحدها والحط من الآخر (مثل تأملات الفكر وbemintiškumas، والتجريد والصورة) K231؛ شعر الأرض العبقري، وهو الوحيد القادر على نقل ذلك <...> بوسائل شعرية دقيقة: التنغيم، والوقفة، والصوتيات، والبنية الإيقاعية، ومعنى الكلمة، والتلاعب اللفظي، والتلميح، والاستعارة، وانعدام المعنى K178؛ السرّ <...> والمفارقة K299؛ لا يجوز نفي تضادها [الأضداد التي يستسيغها العقل] نفيًا قاطعًا K300؛ نحن نحب تفرّدها [التأملات] K133؛ وبالقرب منها ورقة تتدحرج على الأرض وعليها كلمة واحدة. عنوان. «Žeismastis». لعلها كلمة جيدة DD100. ويرتبط المستحدث išbūtinimas، بتكراره، بجملتين متجاورتين، مثل: «إن التحرر في هذه الحالة يعني نوعًا من الاستمرار في الكينونة. والاستمرار في الكينونة ليس هنا بمعنى سلبي على الإطلاق، بل بمعنى أن روح الإنسان ستضطر يومًا ما إلى استئناس العدم أيضًا، سره» K228. ويتيح المشتقان المألوفان velniava وsavastis فهم معاني المستحدثين المماثلين في الاشتقاق، angeliava وmūsastis، المستعملين إلى جانبهما، مثل: فوضى الشيطان، سواء أكانت بذور دوار الشمس حقيقية أم متخيلة، موجودة

10 ويُعدّ مرادفًا عمليًا للمشتق negendamumas المثبت في LKŽPK.

11 تُدرَك حداثة الكلمة؛ إذ يُقال إن المستحدث اللفظي قد اختُرع عن قصد.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 5

أو على تخوم وعيٍ يهذي12؟! <...> يا شيطان!، يا ملاكي!.. KE141; لا وجود لأدب بلا ذاتية، ولا وجود لأي أدبذاتنا، ولا وجود لنا نحن أيضًا BLB35 (يُلفت انتباه المخاطَب بتكرار الكلمات ذات الجذر المشترك «ذاتنا» و«نحن»). وفي السياق الأوسع (التاريخي، لما بعد الحرب) يُفهم معنى النحت المستحدث المبني على كلمة أساس كامنة «القيام بأعمال الميليشيات» (: *stribukuoti: *stribukas: stribas)، مثلًا: هناك، وراءأعمال الميليشيات أعطاني ذلك سببًا للتأليف Č112. كما يذكر LKG (1965: 314–315)، تُشتق باللاحقة -izmas أسماء الاتجاهات والأنظمة والأنساق الفلسفية والدينية والفنية والعلمية والسياسية. والكلمة المستحدثة المشتقة بهذه اللاحقة الهاملتية «أيديولوجية هاملت» مبنية على اسم عَلَم (نوع منالهاملتيةتحوّل K94)، أما الاسم المجرد إدمان التسوق «الاعتماد على الشراء؛ حالة المرء وهو مدمن تسوق» فمشتق من اللفظ الدخيل مدمن التسوق13 (لعل نوبة إدمان التسوقإدمان التسوقستنتهي لا بمخلفات قاسية EK132).

Asmenys įvardijami veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų kategorijai skirtinais priesagų -ėlis, -ė; -ukas, -ė; -tojas, -a; -ėjas, -a vediniais atsibeldėlis, -ė; įmitėlis, -ė; išsprūdėlis, -ė; išprotėjėlis, -ė; nuprotėjėlis, -ė; pabėgiukas, -ė; paklydžiukas, -ė; silpukas, -ė; smalsautojas, -a; nuskausmintojas, -a; aprengėjas, -a, nedarių priesagų -onis, -ė ir -aila vediniais melžionis, -ė ir pašaipaila, šiai kategorijai skirtini galūnių -(i)us ir -a vediniai dvokius, baksnius, prisegą14, partraidą, vulgar ybe besiremiantis darinys nuopisa. Daugumas šių vedinių (net ir be platesnio konteksto) turi aiškią leksinę reikšmę, iš esmės sutampančią su darybine, pvz.: atsibeldėlis, -ė „kas iš kur nors atsibeldęs, atėjęs gyventi“ (nesvarbu, ar jis būtų vietinis, ar, pasak jos, atsibeldėlis VP39); nuprotėjėlis, -ė „kas nuprotėjęs, nelabai protingas žmogus“ (pasinaudoti šio nuprotėjėlio atvirumu KE20); smalsautojas, -a „kas (pernelyg) smalsauja, yra smalsus“ (net pačiame nuošaliausiame vasaros parko kampelyje esama <...> įkyruolių ir smalsautojų arba patentuotų plepių EK110); nuskausmintojas, -a „kas sumažina skausmą“ (žmogiškųjų sielų žinovas ir jų nuskausmintojas SR269). Suvokti kai kurių naujadarų reikšmę, pvz., aprengėjas „kas ką nors aprengia“, paklydžiukas „kas paklydo, yra paklydęs“, pabėgiukas „kas pabėgo, pabėgelis“, lengviau ir dėl greta pavartotų įprastų darinių kirpėjas, pamestinukas, pvz.: visiems talkino kirpėjai ir apren gėjai SRII64; Tapome pamestinukais, pabėgiukais, paklydžiukais K237. Kai kurių okazinių laikytinų (tik tame tekste pavartotų ir tam tekstui tinkamų) naujadarų reikšmei suprasti reikia platesnės leksinės aplinkos, pavyzdžiui, kad naujadaras melžionis remiasi veiksmažodžiu melžti, paaiškėja iš konteksto: milžinai melžė pritvinkusius debesis, iš to debesų pieno pagamino gėrimą, pavadintą čvik u, ir Nuo to laiko tuos čvikio mėgėjus ima vadinti

12 انظر عنه في 3.2.

13 Jo variantas šopaholikas yra įtrauktas į ND (apie jį dar žr. Murmulaitytė 2016b: 13); kaip rodo Google duomenys, vartojami abu žodžio variantai.

14وقد يكون هذا الاسم أيضًا صيغةً للكلمة المقترضة التي أوردها LKŽe اللاحقة «الزوج أو الزوجة، القرين».

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 6

الأبقار الحلوب KR16. ويتضح أيضًا من السياق أن الاسم زوجة يُستعمل بمعنى معجمي هو «زوجة»، مثلًا: زوجتي تلك زوجة كما لو أنها تنكّرت عمدًا عند الجارة Č141.

Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimais laikytini naujadarai sudaryti su savos ir svetimos kilmės priesagomis –ininkas, -ė; -uolis, -ė; -ulis, -ė; -iena; -ukas, -ė; -nykas, -ė; -orius, -ė; -ra; -uva; -istas, -ė ir -ikas, -ė: birontininkas, -ė (: Birontas); daugelininkas, -ė (: Daugėla); bohemininkas, -ė; furtininkas, -ė (: furta „varteliai“); kraujomaišininkas, -ė; džiazuolis, -ė; glotnuolis, -ė; laisvuolis, -ė; tuštulis, -ė; debesiena; virvelinukas, -ė; mašininorius15; šūdelnykas; šūdra (: šūdas)16; kaimuva; slalomistas, -ė; panceristas, -ė (: Panceris – veikėjas); ironikas, -ė. Kai kurių vedinių leksinė reikšmė, iš esmės nesiskirianti nuo darybinės, suprantama ir be platesnio konteksto, pvz.: bohemininkas, -ė „bohemos žmogus“ (Ir jau kaip bohemininkai sėdim 26-ame viešbučio „Latvija“ aukšte KN202); džiazuolis, -ė „džiazo mėgėjas“ (Tikras džiazuolis turėtų jaustis keistai KN11517); glotnuolis, -ė „kas mielas, malonus, švelnus“18 (tarsi iš tokios glotnuolės būtų tikėjusis kažko daugiau SR161); laisvuolis, -ė „laisvas žmogus“ (Žmogus, matyt, buvo arba visai kurčias, arba laisvuoliu apsimetus kiaulė GD368); kraujomaišininkas, -ė „kas užsiima kraujomaiša“ (tarp kurių buvo vagys, žudikai, <...> kraujomaišininkai ir dukrų prievartautojai SRII180); panceristas, -ė „Pancerio šalinininkas“ (Panceristai matavosi gyvulėlių kostiumus UR84). Juozo Apučio kūrinyje pavartotas ne žodynų fiksuotas darinys slalomininkas („slalomo sportininkas“ DLKŽ), o jo darybinis sinonimas slalomistas, pvz.: pūkštelėjęs į vandenį, vilkas sukdavosi apie jį, skęstantį, ratais, išlėkdavo lyg koks slalomistas iš sukimosi orbitos, bet greitai grįždavo A22–23. Kontekstas leidžia suprasti, kad terminio darybos tipo (žr. LKG 1965: 362) vedinys kaimuva vartojamas „kaimui būdingo dalyko, kaimo realijos“ reikšme, pvz.: Kas tu šiandien, „Onute“, pramogų pasaulyje? Kaimuva DK118–119. Kitų šios darybos kategorijos naujadarų vartosenos pavyzdžiai: ir daugelininkams, ir birontininkams, kurie <...> šaudėsi tarpusavyje mirtinais žvilgsniais SR201; atsidarė furtos langelis ir pro jo groteles suspindo įtarios furtininkės akys SR242; Senamiesčio dangaus bliūde tirštėja debesienos EK129; kur jau čia, tuštuliuk, pro visa tai ką nors įžvelgsi K296; Visi namiškiai šmėsteldavo akyse, išskyrus putliakrūtę virvelinukę KE249; suvapėjo toksai traktoristas ne traktoristas, bet vis tiek kažkoks mašininorius, nes buvo apsivilkęs kombinezoną A225; Na palauk, šūdelnyke! KE240; pasijutumei esąs žudikas, amžinai kaltas savigrauža, laisvai mąstyti ir jausti nesugebąs šūdra K276–277; netrukus pastebėsi, kad su ironikais tau ne visada pakeliui K59.

15 مرادف للصيغة المعيارية عامل تشغيل آلة، عاملتها.

16 وقد يكون الاسم شوذرا أيضًا صيغةً للكلمة الدخيلة شودرا (في الهند القديمة: إحدى الطبقات الأربع الرئيسية، وأدناها في التسلسل الهرمي <...>» (TŽŽ 723)، أو نتيجة مزج الكلمتين (القذارة وشودرا).

17 وقد ورد في النص نفسه اسم جمعي غير مدرج في المعاجم، هو جماعة الجاز، وهو مدرج بالفعل في ND.

18 يستند الاسم إلى معنى الصفة glotnus, -i «لطيف، رقيق»، مثلًا: Glotnus žmogus DLKŽ.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 7

Asmenų pagal kilmę darybos kategorijai skirtini gana aiškias leksines reikšmes turintys darių priesagų -ietis, -ė; -iškis, -ė vediniai hamburgietis, -ė (: Hamburgas) „Hamburgo gyventojas“; parlaukietis, -ė (: Parlaukis) „Parlaukio gyventojas“; užžiūrietis, -ė (: užžiūris) „užžiūrio gyventojas“; donbasiškis, -ė (: Donbasas) „Donbaso gyventojas“; šaukliškis, -ė (: Šaukliai) „Šauklių gyventojas“; pvz.: kartais jaučiau, kaip hamburgiečių bruožai tarsi srūva į mane KN164; Talkininkai, kaimynai, svečiai parlaukiečiai ar iš kokio ten Kauno Č32; Lig(i) šiol kaip absurdo anekdotą prisimenu vienos doros užžiūrietės žodžius K131; pasakė labai patenkintas donbasiškis ir išdidžiai patempė kaklą A276; Jis čia tik vienas toks, šaukliškis TG22. Šios darybos kategorijos vediniu laikytinas ir priesagos -oidas vedinys kaunoidas (: Kaunas) „Kauno gyventojas“. Platesniame kontekste jaučiamas menkinamas vertinimas, veikiausiai todėl ir pasirinkta netipiška asmenų pagal kilmę pavadinimų priesaga -oidas, kuri afiksų sąrašuose paprastai nepateikiama (žr. LKG, DLKG, Pakerys 1994), bet, esant darybos opozicijai, skirtina (plg. diftongoidas Kazlauskaitė 2000: 52): Tikras kaunoidas. Tokia rasė K325.

Su dariomis vietų pavadinimų darybos kategorijos priesagomis –ynas, –ynė, –uma ir –idė sudaryti naujadarai tarydynas, stribokynas, vėmalynė, judruma, drakonidė. Kai kurių vedinių reikšmė aiški, pvz., judruma „judri vieta“ (Pačioj judrumoj, prisiglaudus rūmų sienos <...> sėdėjo sena moteris DK9); kitiems suprasti reikia konteksto: tarydynas (: Tarydas – kūrinio veikėjas) „vieta, kur gyvena Tarydai“ (nutempė į troškintais kopūstais nešantį tarydyno liūną SR47); stribokynas (: *stribokas: stribas) „stribokų / stribų buveinė“ (Ten buvo pats stribokynas ir saugumas BLB97). Perkeltinės reikšmės turi baisios vietos reikšmę pavartotas naujadaras drakonidė ir vėmalynė, kuria vadinamas žodžių srautas, pvz.: plūstamės prišnėrkštoje rembrantiškų19 atspalvių drakonidėje K317–318; Visus tenkina pusiau įvaldytas verlibras ir vos ne beprasmiškų atsitiktinių žodžių vėmalynė TG158.

يحمل المشتق ذو اللاحقة kuopiniu pavadinimu معنى واضحًا إلى حد كبير، وهو –ija، esinija (: esinys)، بمعنى «مجموع الكيانات»، مثلًا: Sutapai su savimi, su jais, su visa esinija K160. أما معنى النحت الجديد angelija (: angelas)، «الملائكة، مجموع الملائكة»، فيتطلب فهم السياق: الحديث عن السماء، مثلًا: Sakyk nesakęs – turi humoro jausmą dangus bei jo vėlės, ir jo angelija turi! K434.

تُصنَّف المفردات الجديدة المنفردة ضمن فئات اشتقاقية أخرى متنوعة: وتُعدّ المشتقات ذات اللاحقتين –alas و–(i)onė džeržgalas, kraigalionė تسمياتٍ لنتيجة الفعل، وتُعدّ التسمية الأَدَاتية مشتقّ اللاحقة –iklis skaliklis (: skalauti)، ومن التسميات التي تميّز بين الجنسين agronomienė, pastalininkaitė (: pastalininkas, žr. LKŽPK)، ومن صيغ التصغير draugaitė (Tokios tai buvom neišskiriamos draugaitės GD19) وkelnačkės (kaip griuvo, kelnačkės nusmuko jam ant kulnų Č174)، أما اللاحقة غير المقبولة في اللغة المعيارية -ka فترد في الكلمة الدخيلة šnapsorius المشتقة

19 انظر بشأنه القسم 2.1.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 8

المشتق šnapsorka (كانت بالوبينسكيتيه šnapsorka A29). معاني بعض المشتقات (agronomienė «زوجة المهندس الزراعي»، pastalininkaitė «ابنة عامل المنضدة»، kraigalionė «ما كُدّس أو كُتب»، وغيرها) واضحة تمامًا: أمضي وألتقي بنفسي agronomienę A87؛ وكانت المسكينة pastalininkaitė ملقاة بين أجساد كثيرة أخرى SRII172؛ هذا الـ kraigalionė لم يكن صالحًا للنشر بأي حال DD171. أما معنى المستحدث اللغوي skaliklis، «أداة للشطف»، فيساعد السياق على فهمه؛ إذ ترد بجواره مشتقات مماثلة البنية مدرجة في المعاجم: «ترسانة كاملة للأسنان – فُرَش التنظيف، أدوات الشطف، أدوات الغسل، أدوات الكشط» DD93. أما المعنى المعجمي للمستحدث džeržgalas (وهو اسم الدراجة في النص) فيبتعد عن معناه الاشتقاقي، ويحتاج فهمه إلى سياق أوسع: «فقط ارفع ذلك الـ džeržgalą عن الأرض» Č26.

1.2. ثمانية أسماء مشتقة بالسوابق.

تُعدّ مشتقات السابقة be- bekiaušis وbesaulė مشتقات افتراضية: تدل الأولى على شخص، بينما تضيف الثانية اسمًا إلى مجموعة أسماء الأشياء غير الحية (عن مشتقات be-، انظر LKG 1965: 431–432). وفي الليتوانية، تُشتق بالسابقة be-، التي تدل غالبًا على انعدام ما يعبّر عنه اللفظ الأساس، الأسماء والصفات معًا. ويُظهر الاستعمال أن besaulė اسم20 معناه «مكان مظلم لا تصله الشمس»: انتقل البصل من المنحدر في الحقل إلى besaulėn القبو EK134. وقد استُعمل المشتق bekiaušis بمعنى مجازي، إذ يُطلق على الرجال الذين يرتدون التنانير: «ينبغي حشو أرغفة الخبز تحت قمصان الاسكتلنديين كي يشبهوا النساء أكثر، فهم يرتدون التنانير بالفعل، وقد وصفوهم بأنهم bekiaušiais، إذ يُقال إن النساء، كما هو معروف، لا يملكن خصًى تحت تنانيرهن» SR208.

تُشتقّ بالبادئة بعد- مشتقاتٌ تستوفي متطلبات نمط الاشتقاق، هي ما بعد الكتف «موضع يقع أسفل الكتف» وما تحت الصحن «صحن يوضع تحت صحن آخر»21: يشير الأول إلى موضع يقع أسفل الشيء الذي يدل عليه اللفظ الأساس، والثاني إلى «شيء يقع أو يُخصَّص ليكون أسفل الشيء الذي يدل عليه اللفظ الأساس» (LKG 1965: 431)، مثلاً: في الليل، فجأةً كأنما بسكينما تحت الكتف K362؛ في طبق خزفي أنيق، مع صحن فضي تحتهالصحن السفلي SRII104. وتدلّ مشتقات البادئة على- على المكان، وهي المكان الممتد بمحاذاة نهر رييشه (: Riešė) «مكان بمحاذاة رييشه»22 والمكان بمحاذاة العشب «مكان بمحاذاة العشب»، مثلاً: لكن نحو الثامنة ستتبدد الضبابات،المكان بمحاذاة رييشهستجف أوراق أشجار الآلدر والصفصاف GD308؛ بين الأشجارالمكان بمحاذاة العشبكان ضباب كثيف يتلوى KE116. ويتطلب فهم معنى «شبه ضباب» للمبتكر اللفظي المشتق بالبادئة قرب-، شبه ضباب، سياقاً24: وكان الجو معتماً هكذا، وكانشبه الضباب، مرّت مركبات بيضاء

20 في LKŽe وBŽa، لم تُسجّل سوى الصفة besaulis, -ė.

21 توجد أمثلة كثيرة على استعمال الاسم polėkštė في DLKT وGoogle («يوضع الملعقة على polėkštės» DLKT؛ «توضع الأطباق الرئيسية إما في polėkštę، أو على منديل مفرود G)، لكنه غير مدرج في المعاجم.

22 يَرِد اسم النهر Riešė في النص.

23 قد يكون عدم إدراج الاسم pažolė في المعاجم أو في ملف الإضافات سهوًا؛ إذ يسجل LKŽe الظرف pažoliais.

24 لا يتضح إلا من السياق أن المشتق prierūkis يقيم تقابلًا اشتقاقيًا مع الاسم rūkas، لا مع الفعل prirūkti.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 9

keliuku A72. ويُسمّى المشتقّ المصوغ بالسابقة už- užsapnis (: sapnas) ما يقع وراء الحلم: بعد أن نفتّش جيدًا في جحور أحلامنا المظلمة، وكذلك أحلام <...> المواطنين الآخرين، užsapnių المظلمة KE180.

1.3. من بين 72 كلمةً منحوتةً مبتكرةً عُثر عليها في مؤلفات كتّاب ليتوانيين، تتألف 63 منها من مكوّن اسمي ثانٍ25. وهذه منحوتات تحديدية؛ إذ يضيّق مكوّنها الأول نطاق الشيء الذي يعبّر عنه المكوّن الثاني (ويحدده)، وتساوي دلالة هذه الأبنية في جوهرها دلالةَ تركيبٍ من الكلمات (للمزيد، انظر Urbutis, 2009: 49–51)، مثلاً: موضع الجوع «مكان المجاعة»، رنين الروح «رنين الروح»، صوت الكلمة «صوت الكلمة». تتألف 28 كلمةً منحوتةً من اسم في مكوّنها الأول: موضع الجوع، جبل بوب، ساق الفيل، ذيل السحلية، مهر الديك، خيط الصوت، خفاش كريشنا، شعر الصدر، زجاج النافذة، بحر الروث، شجرة اللوز، زهرة التفاح، خيط الصوت، إنسان الخيط، سميكلِس، فتحة المؤخرة، لحم الخراء، إنسان الفعل، وسط الجبهة، عين الذئب، شبكة العنكبوت، كائن الإنسان، طائر الإنسان، صوت الكلمة، كتابة النجوم26، سهم النظرة؛ وتستند الكلمتان المنحوتتان الروح والرنين، المبنيتان على الاسمين نفسيهما (والاسم spengsmas الوارد في LKŽPK)، على الاسمين المنحوتين رنين الروح وروح الرنين.

في 21 كلمة منحوتة ذات عنصر اسمي ثانٍ، يستند العنصر الأول إلى صفة: aukštakilmis, -ė; girtadienis; girtanaktis; ilgapimis; karštvandenis; kiaurašiknis, -ė; klaidkelis; klišuaodegis, -ė; kombinuotpašariai; kvailafilmis; kvaišgalvis27, -ė; rausvaakis, -ė; silpnakiausis; skersponis; skystag arbanis, -ė; slaptagarsis; stambianosis, -ė; švelnialiežuvis, -ė; šventlaikis; šviesmiegis; tvirtanugaris, -ė.

ولا يوجد سوى بضعة أمثلة من الأنواع الأخرى للكلمات المنحوتة: فالعنصر الأول في الكلمات المنحوتة praplėstgerklis, -ė; šikdarbis وvarvaklynis يستند إلى أفعال؛ والكلمة المنحوتة saviparodija مؤلفة من ضمير واسم؛ أما aukštyn «إلى أعلى» واسم koja «ساق» فيكوّنان aukšynkojis؛ ومن العدد والاسم تتكون devynbėdis, -ė؛ ومن حرف الجر tarp والاسم erdvė صيغت الكلمة المنحوتة tarpuerdvis؛ ومن الصعب تحديد ما إذا كانت الكلمتان المنحوتتان pusministris وpusvadis تستندان إلى الظرف pusiau «نصف» أم إلى الاسم pusė «نصف»، أما العنصر الأول في الكلمة المنحوتة pirmsergė فمشتق من محاكاة صوتية.

تضم بضع كلمات منحوتة عنصرًا غير ليتواني واحدًا: فالاسم egomanija مؤلف من الكلمة اللاتينية ego وmanija؛ ويأتي الجزء hiper-، الدال على تجاوز الحدّ الطبيعي (TŽŽ 299)، عنصرًا أول في الكلمة المنحوتة hipererdvė؛ ويستند العنصر الثاني في الكلمة المنحوتة judologas إلى العنصر -logas، الذي يشير إلى شخص يدرس المجال الذي يدل عليه العنصر الأول؛ أما العنصر الثاني في الكلمة المستحدثة karvalogija، -logija، فيدل على صلة بالعلم (حول -logas و-logija، انظر TŽŽ 444).

25«يستند العنصر الثاني في أكبر قسم من الأسماء المركبة إلى أسماء، ولا يستند إلى أفعال إلا في نحو كلمة واحدة من كل خمس» (Keinys 1999: 69)، ومن ثم تؤكد الكلمات المستحدثة هذا الميل.26 ويورد BŽa كلمة منحوتة ذات صياغة مماثلة هي žvaigždėlapis. 27 ومن المرجح أن العنصر الأول في الكلمة المنحوتة يستند إلى الصفة kvaišas, -a، مع أنه لا يُستبعد أن تكون له صلة بالفعل kvaišti.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 10

يستند العنصر الثاني في 9 كلمات منحوتة إلى فعل؛ وفي 7 منها، وهي dievamaiša وkojatrypis وkvapadirbys وšiknalupis وšiknalindys وšūdmalė وžmogšaudys، يكون العنصر الأول اسمًا. ويرجح أن العنصر الأول في الكلمتين المنحوتتين gražiačiulbis, -ė وnaujažudys, -ė يستند إلى الظرفين gražiai وnaujai، مع أنه لا يُستبعد أن تكون لهما صلة بالصفات gražus وnaujas.

يتضح المعنى المعجمي للأسماء المركبة (ولا سيما المؤلفة من اسمين) تمامًا حين يتطابق تقريبًا مع معناها الاشتقاقي. وغالبًا ما يشير العنصر الاسمي الأول في الكلمات المنحوتة التحديدية ذات العنصر الاسمي الثاني إلى علاقة الانتماء: krūtinplaukiai «شعر الصدر» (وبعده راحت يد أوفيميا البيضاء تتجول بشهوة فوق شعر صدره الأسود الآن SR145)؛ langastiklis «زجاج النافذة» (كانت نوافذ المطبخ كلها مغطاة بالكامل langastikliai EK155)؛ migdolmedis «شجرة اللوز» (أودّ أن أراقب كيف <...> يزهر غصن شجرة اللوز في اليد GD83)؛ obelžiedis «زهرة شجرة التفاح» (غطّى نفسه وسحب نفسًا عميقًا من الدخان، مع عبير زهور التفاح DD182)؛ veiksmažmogis «إنسان الفعل» (يجادل جميع الملحدين بشراسة لإثبات وجود الله. Veiksmažmogis K384)؛ žodžiagarsis «صوت الكلمة» (يمكنك أن تكرر أصوات الكلمات هذه وحيدًا مثل صلاة «أبانا» K142–143)؛ أو إلى المادة (smėkelis «طريق رملي، كثير الرمال» – سرعان ما تلتقي مجددًا فروع الطريق الرملي المتشعبة على التل K399) أو المكان (vidurkaktis «منتصف الجبهة» – رافعًا حاجبيه باستفهام، وناظرًا في منتصف جبهته SR112). وغالبًا ما يكون للمعنى المعجمي المباشر أيضًا في الكلمات المنحوتة ذات العنصر الأول الوصفي أو الضميري (1)، وكذلك في الكلمات المنحوتة ذات العنصر الثاني الفعلي والأول الاسمي (2):

(1) karštvandenis «ماء ساخن مغلي» (في كوب كبير البطن، تضفي الأوريغانو لونًا على الماء الساخن بمسؤولية EK11)؛ kvailafilmis «فيلم سخيف، سطحي» (مشاهدة فيلم سخيف ما في «Cinamone» EK122)؛ kombinuotpašariai «أعلاف مركبة» (حسنًا، لن يحصل على تلك الأعلاف المركبة، فليذهب إلى الجحيم! A291)؛ skystagarbanis, -ė «شخص ذو تجعّدات متناثرة وخفيفة» (أما كل ما عدا ذلك، يا صاحب التجعّدات الخفيفة، فكل ما عدا ذلك حرية! K392)؛ saviparodija «سخرية المرء من نفسه، تهكّمه على ذاته» (أن يتحول إلى نقيض نفسه، فيغدو سخرية ذاتية عاجزة أو <...> مسخًا؟ K314)؛

(2) dievamaiša «خلط الآلهة، واعتناق آلهة مختلفة» (من دون أن نخشى أن يُقال عنا إننا نخلط الآلهة، فلنجرب K331)؛ žmogšaudys, -ė «من أطلق النار على الناس (وقتلهم)» (– لن أنفجر ما دمتَ، يا قاتل الناس، لم تُرني أين دفنت أخي!.. TV179)؛ kvapadirbys, -ė «صانع العطور» (كانت تفوح منها رائحة. <...> تمكّنت رائحتها من النفاذ بإبر دقيقة عبر الدرع العطري المثالي كله <...> KN62 – في المثال الأخير تتكرر كلمات تحتوي على الجذر kvap- (kvep-)، ومنها الكلمة المستحدثة).

من المرجح أن الكلمتين المستحدثتين skersponis وgaidponis تحملان معنى مشابهًا للكلمة المسجلة في المعاجم pusponis («نبيل صغير، وضيع» LKŽe). ويلفت انتباه المخاطَب تكرار عدة كلمات منحوتة يكون عنصرها الثاني الاسم ponas، مثلًا: لو كانوا على الأقل نبلاء حقيقيين، لكنهم الآن مجرد pusponiai وskersponiai أو gaidponiai BLB242.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 11

لدى بعض المستحدثات اللفظية معنى مجازي، لذا تُعدّ مركّباتٍ استعاريّة أو مجازيّة مرسلة، مثل المركّبين المستعملين بمعنى «الأمور السيئة»: محيطُ الروث وكومةُ القذارة (يتأرجح بلا اكتراث على قمم الحياة محيط الروث الأمواج K387؛ لكن امرأةً محليةً من قاع القذارة لطّخت كومة القذارة K368)؛ وتدلّ بعض المركّبات على إنسان وعلى صفةٍ فيه في الوقت نفسه، مثل لعّاق المؤخرات «متملّق» (عندما لعّاقو المؤخرات يواجهون لامبالاة الملك UR83)؛ صلبُ الظهر «شخص لا يلين، عنيد» (عنيدٌ لا يُقنعه أحد صلبُ الظهر KE61)، وبرعمُ الطاحونة «شخص شاب قليل الخبرة» (فهو، برعمُ الطاحونة، لاختار الشعر K174). ولا يتضح إلا من السياق أن المستحدث اللفظي ناشل المؤخرة مستعمل في العمل بمعنى «دراجة»: لم يكن ثمة سوى ناشل المؤخرة، المسند إلى مدخل البيت؛ ولم تكن تُرى أي دراجات أخرى I179. ويُسمّى صوتٌ معيّن بمركّبات ذات معنى مجازي، تستند عناصرها إلى كلمات الجذور روح-، صوت-، رنين-: وأنت جالس أو واقف أو عاطل، فجأةً صوت. خيطُ الصوت. صوتُ الخيط. رنينُ الروح. روحُ الرنين K123. ويُرجّح أن المركّب حفرةُ المؤخرة يعني «مكانًا رديئًا»؛ إذ شُخّصت فيلنياوس على هذا النحو (بيرونتاس، في قلب فيلنياوس، في قلبها في حفرة المؤخرة، ابتلعهُ المدينة ومضغته وهضمته SRII90)، ويحمل الاشتقاق كتابةُ النجوم (كان العالم كله لا يزال فضاءً كونيًا بالنسبة إلينا، وهذا ما تشهد به كتاباتُ نجومنا هذا KN122) معنى مجازيًا هو «ترتيب النجوم»؛ كما سُمّيت النظرة البغيضة بالمركّب بصقةُ النظرات (يُقال عن أمثال هؤلاء: «نظر إليه كأنما بصقةَ نظراتٍ ألقاها على وجهه») K287). ومن أمثلة استعمال مستحدثات أخرى: النتوءات [سمّوها] — مواقعُ المجاعة KE171؛ والناس لسببٍ ما يسمّونها تلالَ الجدّات السكارى KE230؛ ذلك ذو قدم الفيلعلّمني درسًا واحدًا فقط<...> KE174؛ وظهر شتى ذوي رؤوس الضفادع، ذوي أذيال السحالي وذوي الحوافر المشقوقة KR16؛ واتضح أن الثقوب السوداء الزمنية تحدث ببساطة أحيانًا، وأن الشخصية المذكورة سقطت لسوء حظها في أحد تلك الزمنات المظلمةفسقطت EK97؛ مثلًا، العناكب الصغيرةتحيك الجوارب KE212؛ وهذه <...> مخلوقاتٌ بشريةٌ مشوّهةٌ عديمةُ الإحساس بشرٌ أحياء، لكنهم يتألمون هم أيضًا K207؛ ومهما يكن، سواء أكان جسرًا صغيرًا أم إنسانًا طائرًا، أو جناحًا خفيًا28 ملاكًا أم قنطورًا K249–250. والمستحدث اللفظي إنسانُ الخيط هو مقابلُ عبارةٍ وردت في الجملة السابقة بوصفها أساسًا اشتقاقيًا، وهو تكرار لها: ومع ذلك، رأى خلف الجزيرة الثالثة مخلوقًا صغيرًا آخر. كان رجلًا صغيرًا من خيط. <...> حركاتُ إنسان الخيطأثارت الشفقة KE216.

1.4.

تُعدّ بعض المستحدثات اللغوية (neišmylėjimas, nesybė, neišreiškiamumas) مشتقات ذات نظام غير مستقر لمراحل الاشتقاق. وتدخل في تركيب جميع المشتقات السابقة ne- واللاحقتان الإنتاجيتان نفسيهما لتكوين الأسماء المجردة من الأفعال والأسماء، وهما -imas و-umas، اللتان تُصاغ بهما مشتقات محتملة (انظر Urbutis 2009: 316–317). وعليه، يمكن اعتبار المستحدثات اللغوية neišmylėjimas, nesybė, neišreiškiamumas (بحسب التقابل الاشتقاقي المختار) مشتقاتٍ بالسابقة ne- أو باللواحق -imas, -ybė, -umas: neišmylėjimas (: išmylėjimas / neišmylėti)، nesybė

28 للاطلاع على هذه الصفة، انظر 2.5.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 12

(الماهية / لستُ)، عدم قابلية التعبير (قابلية التعبير / غير قابل للتعبير). أمثلة على استعمال المستحدثات اللفظية: بعد أن وقعن في حبّ عدمِ حبّهنّ KE32؛ أتريدون القول إن تلك الماهيات موجودة حقًّا؟ KE36؛ لا يبقى سوى هزّ الكتفين <...> عند الإحساس بعدم قابلية تلك الغاية للتعبير K106.

2. خصائص تكوين المستحدثات اللغوية من الصفات ودلالاتها

عُثر في النصوص المدروسة على 123 مستحدثًا لغويًا من الصفات: 66 مشتقًا باللواحق، ومشتقان بالسوابق، ومشتقان بالنهايات، و44 مركّبًا، و9 مستحدثات لغوية تُعدّ مشتقات مختلطة التكوين (انظر الشكل 3).

الشكل 3. المستحدثات اللغوية من الصفات

تستند جميع المشتقات تقريبًا (98٪ من مجموعها) إلى كلمات أساس مثبتة في المعاجم.

2.1. المشتقات باللواحق. تتألف الغالبية العظمى من المستحدثات اللغوية من الصفات (54، أي 82٪ من جميع المشتقات باللواحق) من مشتقات اللاحقة الدالة على المشابهة والصفة المميزة –iškas, –a29؛ وهي اللاحقة التي تكوّن أكبر عدد من المستحدثات اللغوية في أعمال جميع المؤلفين. ويذكر DLKG (2005: 207) أن «الصفات المكوّنة باللاحقة –iškas, –a تُشتق غالبًا من أسماء غير مشتقة، وبدرجة أقل من المشتقات والكلمات المركّبة». وأظهرت هذه الدراسة أن المستحدثات اللغوية باللاحقة –iškas, –a مشتقة من أسماء ذات تراكيب صرفية متنوعة، تدل على الكائنات الحية وغير الحية، لكنها تستند في الغالب إلى أسماء أشخاص، وتحمل معنى مجازيًا للمشابهة (أي «مثل فلان») أو معنى «المميّز أو المألوف لمن يدل عليه لفظ الأساس»: adamiškas, –a

29 في اللغة الليتوانية المعاصرة، تدل الصفات ذات اللاحقة –iškas, –a عادةً على المشابهة، أما في النصوص القديمة (من القرنين السادس عشر والسابع عشر) فكانت تدل غالبًا على الملكية (Ambrazas 2011: 82).

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 13

(: Adamsas „būdingas Adamsams“); breigeliškas, –a (: Breigelis „būdingas Breigeliui, kaip Breigelio“); borchesiškas, –a (: Borchesas „būdingas Borchesui, kaip Borcheso“), brazauskiškas, –a (: Brazauskas „kaip Brazausko“); čiurlioniškas, –a; dekartiškas, –a; donelaitiškas, –a; dostoj evskiškas, –a; d žeksoniškas, –a; empedokliškas, –a; faustiškas, –a; frankenšteiniškas, –a; gavenavičiškas, –a; hemingvėjiškas, –a; karamazoviškas, –a; kudirkiškas, –a; majakovskiškas, –a; sartriškas, –a; sokratiškas, –a; šve gždiškas, –a; tarkovskiškas, –a; taryydiškas, –a; vangogiškas, –a. Visi gana aiškias reikšmes turintys priesagos –iškas, –a naujadarai³⁰ eina epitetais, padeda žymimą dalyką apibūdinti trumpiau, glaudina tekstą, pvz.: Ir kalbu ne tik apie adamsišką kūrėjų „šeimynėlę“ EK40; Šiandien brolis Astijus atrodo oriai: pasidabruoti smilkiniai, <...> išlakus, beveik brazauskiškas stotas EK138; breigeliško va is kumo žiemą K255; demonstruojant nuovėles finalas ne dostoj evskiškas, veikiau kafkiškai³¹ borchesiškas KE79; prib lesusios čiurlioniškos spalvos K339; donelaitišką [posakį] „Vargsim“ reikėtų pradėti spausdinti ant visų litų banknotų DD190; d žeksoniškus trenų traukulius K336; Empedokliškas pasaulio kūrimas(is) tęsiasi K79; Pirmojo tipo materialistų laukia faustiškasis kelias K227; vaizduotė kaipmat pradeda kurti jų būsimo gyvenimo scenarijų – su bankrotais, <...> psichiatrijos ligoninėmis ir frankenšteiniškomis plastinėmis operacijomis DD88; Bėga strazdanotas berniukas su povu virš galvos, <...> tokiu <...> gavenavičišku K345; ištraukti hemingvėjišką žuvį K473; Tada lengva ranka dalijamos indulgencijos <...> karamazoviškajam [postulatui] viskas leista K28; esama dar ir kudirkiško idealizmo EK46; Viza į mano maj akovskišką pasą šlepeteli būtent lapkričio 9-ąją KN157; Lander tingeris pajuto pancerišką smūgį keliu į pilvą UR67; visai paprastučiai dalykai slypi paskališkajame [posakyje] „Pažinti, kad pamiltum, mylėti, kad pažintum“ K102; išgirdo radauskiškos jūros ošimą K145; rembrantiškų atspalvių K318; sokratiškojo sąmoningumo klausimas K54; gal tik Čiurlionio meditacijos vertos šve gždiškųjų [meditacijų] K230; primenantis tarkovskišką zoną K232; Tarp taryydiškos išminties žemių tvarkymo, kumečių kvailumo SR47–48; su manimi turėtų keliauti ir šiaudinė, kažkada Vepriuose vangogiška vadinama, skrybelė GD262. Prie šių būdvardžių šliejasi naujadaras bემბiškas, –a, sudarytas iš tikrinio daiktavardžio – stirniuko vardo Bembis: ji tiesiog įsiunta, pašoka, jau stovi netvirtai ant savo bembiškų stirnelės kojų DD49.

تُشتق بعض المستحدثات من كلمات عامة تُسمّي أشخاصًا أو كائنات حية أو مخلوقات أسطورية: baziliškiškas, –a (: baziliskas); dendiškas, –a (: dendis); eržiliškas, –a؛ generoliškas, –a؛ gurvuoliškas, –a؛ kentauriškas, –a؛ kipšiukiškas, –a؛ laisvūniškas, –a؛ manekeniškas, –a؛ monstriškas, –a؛ šventakup riškas, –a؛ vorgoviškas, –a (: vorgovys³²). وصيغتان من اللاحقة –iškas, –a

30 وتُستخدم أيضًا صيغ المستحدثات المعرّفة لإبرازها والتشديد عليها أكثر.

31 للاطلاع على المستحدثات الظرفية، انظر الفصل 4.

32 يورد DLKŽ وLKŽₑ الصيغة الاشتقاقية dūrinio vorgovys ذات حرف الوصل، والمبنية على الكلمة الأساسية وحدها، وهي voragovys.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 14

būdvardžiai remiasi potencialiais pamatiniais žodžiais: terbakrauskiškas, –a (: *Terbakrauskis); vištaprotiškas, –a (: *vištaprotis)33. Vienų naujadarų reikšmes galima suprasti net be konteksto, pvz.: eržiliškas, –a „kaip eržilo, būdingas eržiliui“; generoliškas, –a „kaip generolo“; šventakupriškas, –a „būdingas šventakupriui“, kitiems (kurių pamatinis žodis retesnis, pvz., baziliskiškas „būdingas baziliskui“) reikia konteksto. Visi –iškas, –a naujadarai eina įvairios semantikos daiktavardžių epitetais, pvz.: nė drąsiausiose baziliskiškose klejonėse neišsivaizdavo SR217; Anksčiau mojavai subtiliai nulakuota dendiška lazdele K167; jos sūnėnas skleidė kažkokį keistą, itin stiprų eržilišką žavesį SRII116; Jis pasižymėjo generolišku kūno sudėjimu UR49; jo gurvuoliška klausa jau ima aižėti, nepakeldama šio galingo tylesio K351; poezijos kentauriškoji dvasia K248; sąmonėje sukirba kipšiukiška mintis K152; Keistas provincialumo ir maneken iško stiliaus derinys EK144; įgauna juokingus, išsigimusius arba monstriškus pavidalus K247; buka, šventakupriška pareiga K392; Supratau, kad pirmas žingsnis į meno pasaulį – išlaužti terbakrausišką stylą EK152; jai nieko nereiškė <...> kišti tą savo vištaprotišką trigrašį SRII26; vorguviška prigimtis pajunta KE230.

Grupė priesagos –iškas, –a naujadarų remiasi konkrečios arba abstrakčios reikšmės negyvų daiktų pavadinimais ir turi darybinę reikšmę „būdingas, įprastas, priskiriamas pamatiniu žodžiu pasakytam daiktui, susijęs su tuo daiktu“, pvz.: arkadiškas, –a (: arkada); burtažodiškas, –a; gelmeniškas, –a; gyvsidabriškas, –a; labirintiškas, –a; mantriškas, –a; nekrofiliškas, –a; pieštukiškas, –a; pinkliškas, –a; rachitiškas, –a; sausainiškas, –a; slibiniškas, –a; visatiškas, –a. Daugumos naujadarų reikšmė aiški ir be platesnės leksinės aplinkos (gyvsidabriškas, –a „kaip gyvsidabrio, būdingas gyvsidabriui“, labirintiškas, –a „kaip labirinto“ ir pan.), kai kurių reikšmei suprasti reikia konteksto, pvz., arkadiškas, –a „su arkadomis“. Kai kurie –iškas, –a būdvardžių ir jais apibūdinamų daiktavardžių junginiai yra sinonimiški lyginamiesiems posakiams35, plg. labirintiška vieta – vieta [painį] kaip labirintas, mantriškasis poezijos aspektas – poezijos aspektas [kartojamas ir darantis poveikį] kaip mantra, rachitiškos kojos – kojos [kreivos] kaip rachitiko ir pan. Naujųjų leksemų vartojimo pavyzdžiai (visi –iškas, –a būdvardžiai eina epitetais), pvz.: jo arkadiškas sodas ne tik visuomet būtų gyvas SR26; Tokiu burtažodišku posmu K143; Kalbėsenos atspalviai visuomet turi tiesioginį ryšį su gelmeniškuoju žmogumi K89; Ta pati gyvsidabriška prigimtis DK90; Ji buvo įsikūrusi kažkokioje labirintiškoje vietoje EK64; jo nekrofiliškos vienatvės K391; savo pieštukišką galiuką hirudai pabažo <...> ir paišo KE234; Prie merginos stabtelėjo rachitiškų kojų šunelis KE190; antkapiai darė kur kas didesnį įspūdį nei Velykų salos moai.

33 الأسماء «terbakrauskis، vištaprotis» غير مسجلة في المعاجم، لكن توجد أمثلة على استعمالها، وهي مفهومة عمومًا لدى مستعملي اللغة، مثلًا: اختفت المشاغبات قبل أول صيحات الديكة، ولحقت به كنية تيرباكراوسكيس حتى حافة القبر DLKT؛ أيُّ vištapotris أعدّ هذا الاختبار؟ G.

34 يورد ND مرادفًا اشتقاقيًا لهذا المستحدث هو arkadinis, -ė.

35 «وللمقارنة، وكذلك للصفة الاستعارية <...>، يمكن تخصيص أقوال تتضمن نعوتًا اسمية-وصفية معينة أو متممات ظرفية لأحوال مناسبة، مثلًا: عجوز ساحرة» (Župerka 2012: 60).

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 15

بالطبع، إلى حدّ ما بأسلوبٍ شبيهٍ بالبسكويت [على شواهد القبور أسلوب]، إذ إن المقابر في ليتوانيا نفسها لم تكن لتتوقع العثور على أسلوب أنيق كهذا في مكان كهذا KN172؛ ليس كونيًا، بل كمالٌ على مستوى العقل الإنساني الكمال K143؛ يُلامَس المانترا، وبالمظهر المانتريّ <...> من الشعر K270 (في المثال الأخير، يجذب تكرار كلمات الجذر انتباه المخاطَب mantr-). وللنحت الجديد «ذو طابع أفعواني، -ة» معنى مجازي؛ إذ تصف هذه الصفة لهبًا يلتهم كل شيء (إلى فم الأفعوانالنارالحلق K349).

Esama būdvardžių naujadarų, sudarytų su kitomis priesagomis, pirmiausia su daria priesaga -inis, -ė. „Būdvardžių darymas su priesaga -inis yra ne tik gyvas, bet ir plačiai paplitęs dabartinės lietuvių kalbos reiškinys“ (Kniūkšta 1976: 7). Visi iš savo kilmės ir tarptautinių žodžių (būdvardis kaktomušinis, -ė remiasi prieveiksmiu kaktomuša, visi kiti – daiktavardžiais) išvesti naujadarai turi panašumo reikšmę – jų darybinė reikšmė „toks, kaip tas daiktas, kurį rodo pamatinis žodis“, „toks, kaip tas pats dalykas to, ką rodo pamatinis žodis“ (žr. Kniūkšta 1976: 73–75): akimirksninis, -ė „kaip akimirksnis, trumpas“ (Akimirksninė reminiscencija K417); geriatrinis, -ė36 „senatvinis, -ė“ (Asistentas Davidas diplomatiškai nieko nesako apie tokį ūmų sentimentalus geriatrinio pykčio priepuolį DD125); likiminis, -ė „kaip likimo (nenuspėjamas?)“ (įsisąmonintos likiminės patirtys K284); kaktomušinis, -ė37 „daromas labai greit, stačia galva, užsispyrusiai“ (jų kasdieniai rūpesčiai daug svarbesni už tuos oželių kaktomušinius reikaliukus GD24), marazminis, -ė „kaip esant marazmui, kvailas“ (marazminė idėja KE34). Darinys mesianistinis, -ė („susijęs su mesianizmu“38) veikiausiai remiasi potencialiniu pamatiniu svetimos kilmės žodžiu mesianistas: Ir nenustosime rękti, kol nesuvoksime savo visavertiškumo39 ir gal net išskirtinės, mesianistinės vietos šiame pasaulyje LM119. Būdvardis sacharinini, -ė priartėja prie kokybinės ypatybės būdvardžio, nes turi reikšmę „(pernelyg) saldus“: Nebesiskausau kalbų, tuo labiau brolių, primenančių Frankonius, sacharininio dainavimo EK144.

بعض الصفات المستحدثة الأخرى صيغت بلواحق مختلفة: وتُعدّ المشتقات المحتملة باللاحقة -ingas, -a، التي تدل على وفرة الخصائص التي تعبّر عنها الكلمات الأساس (LKG 1965: 556–557)، مشتقاتٍ مثل kirminingas, -a «وفير الديدان»؛ وslyvingas, -a «وفير البرقوق»؛ والصفات المشتقة من الأفعال باللاحقة -lus, -i، التي تعبّر عن خاصية ناشئة من نتيجة الفعل، هي dužlus, -i «قابل للكسر»؛ وstinglus, -i «متجمّد»؛ أما المشتق باللاحقة -uotas, -a فهو šabakštynuotas, -a «ممتلئ بالأجمة»، ويدل على وجود الأشياء التي تسميها الكلمة الأساس؛ أما المشتق باللاحقة غير الإنتاجية -uoklis, -ė (انظر LKG 1965: 577) فهو pašaipuoklis, -a «من يسخر، ويحبّ

36 قارن geriatrija «فرع من العلوم الطبية يدرس أسباب الشيخوخة وظواهرها وأمراضها وعلاجها والوقاية منها، بهدف إيقاف الشيخوخة المبكرة. وقد تشكّل فرعًا مستقلًا في القرن التاسع عشر.» بنك المصطلحات في جمهورية ليتوانيا. متاح على الإنترنت: http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search (تم الاطلاع عليه في تموز–آب 2017).

37 يُعدّ النحت الجديد kaktomušinis, -ė مرادفًا اشتقاقيًا للصفة المثبتة في BŽa، وهي kaktomušiškas, -a.

38 انظر بشأن mesianizmą TŽŽ 471.

39 انظر عنه في 1.1.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 16

pasišaipyti“. Naujadarų reikšmė (ir kalbos dalis) paaiškėja žodžių junginyje ar sakinyje, pvz.: ant savo veido, ant trūkčiojančio, kirminingo, <...> prikimšto pamažėl krutančių inkštirų K367; Tas ruduo buvo ilgas, šiltas ir labai slyvingas TG27; Jis ant vandens nuogas guli. Į abi puses ištiesęs rankas. Tarsi pasiduotų. Prieš šį dužlų stinglumą40 VP128; atsisukant į žvilgsnio ir rankų nuzulintus baldus. Stinglius, nebylius VP29; Virš kalnų kitame slėnio gale – debesukas, stingliame ore dūmai beveik nesisklaido VP70; jos pašaipuoklės seserys SRII124. Naujadaras šabakšyn(u)otas, –a sudarytas pagal analogiją su greta pavartotais tos pačios priesagos žodynų fiksuotais vediniais akmenuotas, –a, krūmuotas, –a: buvo vien Naujokų ganyklos: akmenuotas, krūmuotas, šabakštynuotas, – vienas vardas, kad ganyklos TG72.

2.2. P r i e š d ė l i ų v e d i n i a i. Dari am priešdėlio be- vedinių iš daiktavardžių tipui (žr. LKG 1965: 590) priklauso naujadarai benuotolis, -ė (: nuotolis) „neturintis nuotolio“ ir bepalatis, -ė (: palata) „neturintis palatos“. Šie būdvardžiai sudaryti pagal analogiją su greta pavartotais tokios pat darybos žodynų fiksuotais vediniais begarsis, -ė; bekryptis, -ė; bevietis, -ė – naujadarų leksinę reikšmę paryškina ir adresato dėmesį patraukia analogiškos darybos darinių kartojimas: tai, kas atrodė jau prarasta amžiams, ūmai išnirtų iš pilkos begarsės benuotolės bekrypės miglos GD36441; skyrius buvo perpildytas, o mūsų, tokių beviečių ir bepalačių, buvo gal dvidešimt TV167.

2.4. المشتقات باللواحق التصريفية: من الفعل grimzti صيغت باللاحقة –us, -i الصفة غير المثبتة في المعاجم grimzdus, -i «الذي يُغوص فيه» (ليالي تشرين الأول عميقة وغائرتان B114)، وصيغ المشتق باللاحقة –as, –a nepasotas, –a (: nepa(si)sotinti) بمعنى «لا يشبع، لا يأكل حتى الامتلاء»: وسرعان ما اندفعوا مجددًا، أولئك الجائعون مالك الحزين KR12942.

2.5. المركّبات. تحمل المركّبات الوصفية في اللغة الليتوانية عادةً «معنى معجميًا يتحدد بوضوح من كلا المكوّنين» (LKG 1965: 591)، وكثيرًا ما يكون مكوّنها الثاني اسميًا (اسمًا أو صفة). وغالبًا ما تكون الكلمة التي ترتبط بالاسم (المكوّن الثاني) بوصفها نعتًا له هي المكوّن الأول في هذه المركّبات (انظر LKG 1965: 596؛ DLKG 2005: 229). عُثر في مؤلفات الكتّاب الليتوانيين على 44 مركّبًا وصفيًا، منها 42 ذات مكوّن ثانٍ اسمي. وغالبًا ما يكون المكوّن الأول للمركّبات صفةً. وهي تبيّن الخاصية المميزة للشيء الذي يدل عليه المكوّن الثاني، وتخبرنا ما ذلك الشيء

40 انظر عنه في 1.1. 41 في مؤلَّف ليونارداس غوتاوسكاس، لا توضع فاصلة بين النعوت المتعاطفة. 42 يصعب الجزم بأنه ليس اسمًا مستخدمًا بدلًا من البدل (عُثر على مثال واحد فقط لهذا المشتق).

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 17

daiktas turi ypatingą (daugiau žr. LKG 1965: 596–597; DLKG 2005: 229): didžiakilpis, -ė, didžiapautis, -ė43; liūdnaakis, -ė; mėlynėkelnis, -ė; minkštalūpis, -ė; murzinanosis, -ė; pilkakaklis, -ė; plačiašnervis, -ė; putliakrūtė; raudonkailis, -ė; raudonplytis, -ė; raudonmūris, -ė; raudonšvarkis, -ė; rausvašonis, -ė; skaidriaplunksnis, -ė; slaptasparnis, -ė; žaliadugnis, -ė; žaliasielis, -ė; žaliažvilgsnis, -ė; žilakuokštis, -ė. Kai kurių dūrinių leksinė reikšmė sutampa su darybine reikšme, pvz.: didžiakilpis, -ė „kuris didelėmis kilpomis“ (Mazgai labai įmantrūs, didžiakilpiai KE47); pilkakaklis, -ė „kuris pilku kaklu“ (Pilkakaklis kovas. Doroja balkone batono riekę K284); rausvašonis, -ė „kurio šonai rausvi ar raudoni“ (Prisiyrusi prie rausvašonės laukinės kriaušiukės KE215). Būdvardžiais apibūdinami įvardyti ar numanomi konkrečius dalykus reiškiantys daiktavardžiai, pvz.: Yra tokių, kurie stovi ant kalvos, įsirėžę, didžiapaučiai, o visas pasaulis – karių banda po kojom LM79; sulaikė tik liūdnaakis šeimos galva SR82; Du mėlynėkelniai milicininkai bevaikščiojo po miestelį TV167; paskolindavo mane ir vežimėlį tų murzinanosių plepių mergaičių pulkeliui GD20; plačiašnervis veršių šerikas K401; toks jau tos putliakrūtės virvelinukės būdas KE149; stengiasi ant palangės užkelti nusipėnėjusią raudonkailę katę K363; atsirėmęs į raudonplytį kaminą K353; į raudonmūrius gimdymo namus K396; išgiršta krizenant už krūmo kažkokį raudonšvarkį žmogėlį K305; Todėl aną kantrųjį akmenį dievaitis pavertė skaidriaplunksniu vilties paukščiu KR23; Nesvarbu, kas jis būtų – lieptelis, žmogpaukštis⁴⁴, slaptasparnis angelas ar kentauras K250; kaip barmenas į aukštą stiklinę <...> iš molinio ąsotėlio šliūkšteli šalto vandens ir žaliadugnė stiklinė nusidažo balzgana pieno rūko spalva VP14; knailai stryčioja ne žilakuokštis senis, bet naivus Holivudo komedijos herojus KE150. Kai kurių dūrinių leksinė reikšmė nutolusi nuo darybinės, pavyzdžiui, būdvardis minkštalūpis, -ė, kuriuo apibūdinamas personifikuotas liūdesys, vartojamas perkeltine reikšme „neskaudinantis, neslegiantis“ ([liūdesys] Lengvas, minkštalūpis, nemaudžiantis. Su kūrybingo ilgesio ženklais K285); būdvardžiu žaliasielis, -ė turinčiu reikšmę „kuris žalios spalvos“, apibūdinamas jūros dugnas ir laukas (Ir staiga iš tos žaliasielės jūros dugno K321; tūkstančiai skaidrių papūgėlių, trumpam plykstelėjusių virš žaliasielio lauko K322), o būdvardis žaliažvilgsnis, -ė turi reikšmę „kuris žalių akių“ (saulėtekis, žaliažvilgsnė moteris K295).

للمركبات مخطط الإطار، -ة؛ جميل الابتسامة، -ة؛ متعدد اللهب، -ة؛ متعدد الخطط، -ة؛ واسع الروح، -ة؛ رحب القلب، -ة؛ عريض الابتسامة، -ة؛ واطئ الأصل، -ة معنى اشتقاقي هو «ذو ما يدل عليه العنصر الثاني، متصف به، كما يحدده العنصر الأول» (DLKG 2005: 230). ويتطابق المعنى المعجمي لبعض المركبات في جوهره مع المعنى الاشتقاقي، مثلًا مخطط الإطار، -ة «ذو إطار مخطط» (مع إطار مخطط بالعيون K453؛ راقب ذلك

43 يُظن أن العنصر الأول في المركبين عظيم الساق، -ة وعظيم القدم يستند إلى الصفة كبير، -ة، لا إلى عظيم، -ة (حول عدم التطابق بين الأساس الدلالي والأساس الصوري، انظر Urbutis 2009: 101). 44 انظر بشأنه القسم 1.3.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 18

تعدد اللهب التوهج GD113؛ هم [الكتّاب] يعيشون هناك حياة بديلة متعددة الخطط البديلة الحياة KN129؛ [الرجل] عريض الابتسامة، من سلالة نادرة K416؛ أما واطئو الأصل المنتصرون فقد عاثوا فسادًا كالبرابرة القدماء GD120)، بينما تحمل مركبات أخرى معنى مجازيًا (استعمالًا استعاريًا)، مثلًا: جميل الابتسامة، -ة «لطيف، مشرق» (أسرع لأروي أمرًا غريبًا وجميل الابتسامة الانطباع الذي تركه برنامج إذاعي أجنبي K253)؛ واسع الروح، -ة «منفتح، طيب القلب» (استسلم رجاله، الواحد تلو الآخر، أمام ذلك الواسع الروح المعدوم SRII147)؛ رحب القلب، -ة «ذو قلب كبير» (رحبة القلب بائعات الحب SR45).

Būdvardžiai apvalažandis, -ė45 („kurio forma panaši į žandus“); putliažandis, -ė („kurio forma panaši į putlius žandus“); rantytanosis, -ė („kuris turi rantytą nosį“)46 turi darybinę reikšmę „panašus į daiktą, kurį rodo antrasis dėmuo, apibrėžiamas pirmojo“. Ir šie naujadarai eina epitetais, pvz.: ji [mergina] visiškai nebepirminė tos apvalažandės vyš­naitės SR167; Už lango – keisčiausios putliažandžių debesų formos K285; Jie [vaikai] pirmieji pastebėdavo rantytanosius žuvėdų laivus BLB17.

المركبات المؤلفة من اسمين – ذهبي الحافر، -ة؛ فيلي الساقين، -ة47، حادّ الأسنان كالسيف، -ة؛ مخادع العين، -ة؛ وخنزيري الخطم، -ة – تدل على «جزء مميز من الشيء الموصوف، يعبّر عنه العنصر الثاني ويصفه الأول» (DLKG 2005: 231). في الصفة ذهبي الحافر، -ة «ذو حوافر ذهبية» (ذهبي الحافر فالأيل لا يخطو خطوة واحدة GD418)؛ فيلي الساقين، -ة «الذي تشبه ساقاه ساقي الفيل» (كان هذا أيضًا متسخًا، بلون ورائحة الجلد غير المدبوغ، فيلي الساقين KE173)؛ خنزيري الخطم، -ة «الذي يشبه خطمه خطم الخنزير» (خنازير الخطم شياطين صغار أنتم لي K452)؛ ويبين العنصر الأول ما يشبهه الجزء من الشيء الذي تدل عليه الكلمة الموصوفة. ويحمل مركبان معنى تشبيه مجازيًا: حادّ الأسنان كالسيف، -ة «الذي أسنانه (حادة) كالسيف» (حادّ الأسنان كالسيف نمر، وربما أكثر B84) ومخادع العين، -ة «مضلل» ([اليوم] بيضاء الأسنان ومخادعة العين، ماكرة ومنفتحة القلب، متقدة، مبتعدة EK146).

Keletas dūrinių sudaryti iš veiksmažodžio ir daiktavardžio. Šio nedaraus tipo darinių pirmasis dėmuo (kaip yra įprasta) remiasi veiksmažodžio neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviu ir parodo išsiskiriančią žymimojo daikto dalį. Visi tiesioginę reikšmę turintys dūriniai eina konkrečių daiktavardžių epitetais: laužtasparnis, -ė (: laužtas, sparnas); nupjautabuožis, -ė (: nupjauta, buožė); surauktakaktis, -ė (: suraukta, kakta), pvz.: o gal ir ne drugeliais jos užsiklojusios, gal sužeistais laužtasparniais sakalais K359; išsitraukė savo nupjautabu ožę strielbą SRII288; aplink apstu pasipūtusių, surauktakakčių, savin suropojusių „kūrėjų“ K188.

45 يتضمن هذا المركب حرف وصل -a- بدلًا من -ia-، وهو المعتاد في المركبات من هذا النوع، مثلًا رأس مستدير، قاع مستدير وما إلى ذلك.

46 من المرجح أن المستحدث يستند إلى معنى الاسم الأنف «جزء بارز ومدبب من الشيء (مقدمة السفينة، فوهة الإناء، طرف الحذاء، إلخ)» DLKŽ.

47 يُستعمل هذا المشتق في العمل أيضًا اسمًا، انظر القسم 1.3.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 19

في المركب «ذو ألف وجه، -ة»، الذي يُعدّ اشتقاقًا إمكانيًا، يدلّ العدد الأصلي ألف الوارد في العنصر الأول على عدد أجزاء الشيء الذي يصفه الاسم، لكن هذا النحت الجديد مستخدم في النص بمعنى مجازي؛ فالقصيدة المُشخَّصة التي يصفها لا تملك ألف وجه بالضبط، بل وجوهًا كثيرة، أي إنها متنوعة48: لذلك قُدّر للشعر ألا يكون ذا وجهين فحسب، بل أن يكون أيضًا ذا ألف وجه، لكن بمعنى إلهي لا شيطاني K248.

يُعدّ الاشتقاق الجديد savoipakankamas, -a (: save, pakankamas) اشتقاقًا غير إنتاجي من الضمائر والصفات (انظر LKG 1965: 601). استُخدمت هذه الصفة بمعنى «مَن يكتفي بذاته»؛ وهي في جوهرها تكرّر ما ورد في التركيب المجاور: الأمم العظيمة تكتفي بذاتها، فهي savoipakankamos، ولا داعي إلى ذلك DK62. أما الاشتقاق الجديد viršmentalinis, -ė، المستعمل بمعنى «القائم فوق العقلي»، فيستند إلى حرف الجر virš والصفة الدولية mentalinis49: Viršmentalinės المجالات K142.

2.6. Aptariamuose tekstuose rasti 9 naujadarai laikytini m i š r i o s d a r y b o s50 dariniais: su priešdėliais iki-, po- ir priesagomis -iškas, -a; -inis, -ė sudaryti naujadarai ikidonelaitiškas, -a „buvęs iki Donelaičio“ (Ikidonelaitiškoji Lietuvos era, neįtikėtina DD189); ikikolumbinis, -ė „buvęs iki Kolumbo laikų“ (tenykštės ikikolumbinės dvasios aiškiai trūko KN184); ikimobiliakinis, -ė KN122 „buvęs anksčiau negu mobilieji telefonai“ (Ikimobiliakinė balanos gadynė KN12251); podekartinis „atsiradęs po Dekarto“ (podekartinis mąstymas K252); priešėjiminis, -ė „atsirandantis prieš išėjimą“ (sunkiai nupasakojama priešėjiminė būsena K169).

Nors naujadaras potragedinis, -ė teoriškai galėtų remtis būdvardžiu tragedinis, -ė, manoma, kad jis darybos opoziciją sudaro su daiktavardžiu tragedija (taigi yra prefiksacijos–sufiksacijos rezultatas), nes vartojamas reikšme „atsiradęs po tragedijos“ (herojų, kuris patiria potragedinės erdvės katarsį K148).

يمكن أيضًا اعتبار الاشتقاقات ذات البناء المختلط (التركيب واللواحق) الاشتقاقات الجديدة التي تحتوي على المكوّن virš واللاحقتين -inis, -ė و-iškas, -a: viršliteratūrinis, -ė; viršsąmoninis, -ė; smulkiachuliganiškas, -a. ويمكن من الناحية الشكلية أن تستند الاشتقاقات viršliteratūrinis, -ė; viršsąmoninis, -ė إلى الصفة literatūrinis, -ė والاسم viršsąmonė المثبت في ND، لكنها أقرب دلاليًا إلى التراكيب: viršliteratūrinis, -ė «القائم فوق الأدب، وأعلى من الأدب»؛ viršsąmoninis, -ė «القائم فوق الوعي، وأعلى من الوعي». وتأتي الاشتقاقات الجديدة نعوتًا لأسماء ذات معانٍ مختلفة، مثل: ستنقصه ضياء ما «غير أدبي» أو «viršliteratūrinės» šviesos

48 لذا يستند الاشتقاق الجديد tūkstantveidis, -ė إلى معنى الكلمة الأصلية tūkstantis «الدال على كثرة غير محددة» LKŽė.

49 Apie šį darinį, vartojamą ir Viktorijos Daujotytės tekstuose, žr. Vaskelienė 2016: 162.

50 Apie mišriuosius darybos būdus žr. Urbutis 2009: 340–342, Keinys 1999: 82, priešdėlius ir priesagas turintys būdvardžiai minimi ir LKG 1965: 591.

51 يستند الاشتقاق الجديد ikimobiliakinis الذي يميّزه نص كِستوتيس نافاكاس إلى الكلمة العامية mobiliakas (انظر بنك الاستشارات التابع للجنة اللغة الليتوانية الحكومية. متاح على الإنترنت: http://www.vlkk.lt/konsultacijos/791-mobiliakas (اطُّلع عليه في تموز–آب 2017).

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 20

K7652; paukštiškoji „Strazdo“ prigimtis atstovauja išsyk dviem pasauliam – pasąmoniniam ir viršsąmoniniam K248; tai bus padaryta tik sukaupus pakankamai švytinčios energijos, Malonės ir viršsąmoninės skaidros K338. Naujadaras smulkiachuliganiškas, -a remiasi būdvardžiu smulkus, -i daiktavardžiu chuliganas ir turi priesagą -iškas, -a53 (Juo [darbu] mes turėjom išpirkti savo smulkiachuliganiškas kaltes TV66).

3. خصائص اشتقاق الأفعال وصيغها المستحدثة ودلالاتها

عُثر في نصوص الكتّاب الليتوانيين على 36 فعلًا مستحدثًا (وصيغًا لها): اشتُقّ 25 منها بالسوابق، و9 باللواحق، ويُعدّ اثنان منها مشتقين وفق نظام غير مستقر لمراحل الاشتقاق (انظر الشكل 4).

الشكل 4. الأفعال (وصيغها) المستحدثة

تستند غالبية الكلمات المستحدثة (28، أي 78٪ من جميع المشتقات) إلى كلمات أساس مثبتة في المعاجم، بينما تستند 8 منها (أي 22٪) إلى كلمات أساس كامنة.

3.1. أفعال مشتقة بثماني سوابق: su- (subėzdžionėti, sudizaininti, suformuoti, sukalbinti, suklemensėti, supopierėti, sustulpėti)، pa- (pakiaulavoti, pakiaulinti, paviolėtuoti)، nu- (nušurmuliuoti, nužlebšėti, nuvampyrinti)، pra- (pravirventi, praskurnėti, pratursenti)، iš- (išbaisinti, išmešlinti, išsispruzdinti)، į- (įskausminti, įsikaburkštinti)، ap- (apsibumbuluoti)، at- (atvibruoti)، par- (parkriokinti)، už- (užsigležinti). الغالبية (18)

52 يجدر التنبيه إلى أن الكلمة المستحدثة، شأنها شأن المشتق بالسابقة ne- الوارد إلى جوارها، neliteratūrinis, -ė، تُكتب بين علامتي اقتباس.

53 وثمة تفسير آخر ممكن لاشتقاق هذه الكلمة المستحدثة: بما أن المركب اللفظي smulkus chuliganas اكتسب معنى مستقلًا، فيمكن القول إن الصفة smulkiachuliganiškas, -a اشتُقت من هذا المركب بإضافة اللاحقة -iškas, -a.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 21

تستند المشتقات ذات السوابق إلى أفعال أساس موثقة في المعاجم، مثل: subeždžionėti (: beždžionėti), suformuotuoti (: formuoti), nušurmuliuoti (: šurmuliuoti), praskurnėti (: skurnėti) وغيرها؛ أما بعضُها (7) فيستند إلى كلمات أساس افتراضية: sudizaininti (: *dizaininti: dizainas), sukalbinti (: *kalbinti: kalba), suklemensėti (: *klemensėti: Klemensas), supopierėti (: *popierėti: popierius), pakiaulavoti (: *kiaulavoti54: kiaulė), paviolētuoti (: *violetuoti: violetinis?), nuvampyrinti (: *vampyrinti: vampyras). وتُعدّل السوابق معاني الأفعال الأساس بطرائق مختلفة، إذ تضفي على الفعل الذي تعبّر عنه كلمة الأساس سمات إضافية. وتدلّ المستحدثات ذات السابقة su- على شدة الفعل واكتماله، مثل: subeždžionėti «يتحوّل إلى قرد»، sudizaininti «ينهي التصميم»، suformuotuoti «ينهي التشكيل»، sukalbinti «يحوّل إلى لغة»، suklemensėti «يتحوّل إلى كليمنس / يصبح شبيهاً بكليمنس»، supopierėti «يتحوّل إلى ورق»، sustulpėti «يتحوّل إلى عمود، أو يصبح شبيهاً بعمود»55. وتتضح معاني بعض المشتقات ضمن سياق معجمي محدود (لمسَ الشوكة الفضية على الطاولة. لا، ليس تلك التي صنعها بنفسه، «sudizainino56 DK10؛ وحتى إن كنتَ تتهته، فإن تلك التهتهة مختلفة تماماً suformuotuota KN49؛ لذا فنحن، في جوهر الأمر، لا نتحدث هنا عن عجز الواقع، بل عن عجز الواقع اللغوي (sukalbintos?) K83)، بينما تتطلب مشتقات أخرى سياقاً أوسع (للعمل الأدبي) (قال إن أبناء التسعة أرزاق قد تحسنت أحوالهم وsuklemensėjo KR111 – كليمنس شخصية في العمل الأدبي). استُعملت بعض مشتقات السابقة su- مجازاً: إذ يُسند فعلُ شيء غير حيّ إلى إنسان (لوّح بيده لكيرشي مرة أخرى (لا تُرى اليد في الملصق، لكن لا يهم ذلك) ثم يصمت، supopierėja، فيصبح منتجاً طباعياً صامتاً B56؛ وهذا الشخص، الذي هو الآن ضيف في المنزل، جلس sustulpėjęs DK93)؛ أو، على العكس، يوصف شيء غير حيّ (مجرّد الأنا Ego) باسم فاعل مشتق من فعل يدل على فعل ملموس (subeždžionėjusio شظايا الأنا K390).

تُعدّ الكلمتان المستحدثتان pakiaulinti والهجين pakiaulavoti مترادفتين؛ إذ تُستعملان كلتاهما بمعنى «يرتكب أذى أو مكيدة»: هل بقيتُ مدينًا له؟ أم لعلّي أسأت إليه أيّما إساءة؟ pakiaulinęs؟ Pakiaulinti هذا ما أجيده Č192؛ فإذا رغبتُ في أن أسيء إلى أحد pakiaulavoti، رغبتُ بذلك Č108. وتدل الكلمة المستحدثة pavioletuoti، القائمة على كلمة كامنة من أصل غير ليتواني، على شدة الفعل؛ وقد صيغت قياسًا على مشتقي السابقة pa- الشائعين الواردين إلى جوارها pajuoduoti, pamėlynuoti. وتُستعمل الكلمة المستحدثة بمعنى «يصير بنفسجيًّا» (تبدو الأشجار في ذلك الوقت مسودّة ومزرقّة، pavioletavę A448).

اشتُقّت بضع كلمات مستحدثة بالسابقة nu-: ويبيّن الفعلان nušurmuliuoti «يبتعد وهو يحدث جلبة»56 وnužlebseti «يمضي، يبتعد بخطوات خفيفة» أن الفعل الذي تدل عليه كلمة الأساس يتجه إلى البعيد (وماذا عن أيام الأعياد التي nušurmuliavusias للتوّ، أو أيام الإفراط الجماعي في الأكل

54 يحتوي الفعل على اللاحقة الدخيلة -avoti (انظر قائمة الأخطاء اللغوية الجسيمة (في بنية الكلمة). متاح على الإنترنت: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos/zodziu-sandaros (اطُّلع عليه في أغسطس 2017).

55 لا يُستبعد أن يكون الفعل sustulpėti ترجمةً حرفية.

56 وإدراكًا لجدّتها ولفتًا للانتباه إليها، تُميّز الكلمة المستحدثة في العمل الأدبي.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 22

لا يذكر سوى لافتة إعلانية واحدة أو أخرى أكثر ابتكارًا EK70–71؛ وهو أيضًا يتسلل زاحفًا إلى مسكنه Č161). ويُعدّ اسم المفعول من الفعل nuvampyrinti (ويُستعمل على الأرجح بمعنى «أُنهك على يد مصاص دماء») اشتقاقًا ظرفيًا، وهو يدل على شدة الصفة الناشئة عن الفعل واكتمالها: أحبّ (الله، والكون، والطفل، والشجرة، والحيوان، والسماء المرصعة بالنجوم...) – ولن تقلق بشأن الطاقة أبدًا، ولن تشعر قط بأنك مستنزف كالليمونة، nuvampyrintas من أولئك الذين هم أيضًا فارغون K119.

تدلّ المشتقات ذات السابقة ما قبل- المرور عابرًا، والتسلّل مرورًا، والاندفاع مرورًا على أن فعل الكلمة الأساس يقع مارًّا بجانب شخص ما (وهذه دلالة نموذجية لمشتقات ما قبل-، انظر LKG 1971: 285; DLKG 2005: 403). وتتضح من السياق دلالة المشتقات التي يمكن عدّها تكوينات محتملة (إذ تُستعمل جميعها للدلالة على مرورٍ ما سريعٍ 57)، مثلًا: شيء كهذا، لكن أصغر بكثير [الشيطان]، ليلًا مرّ عابرًا على ألواح الأرضية ودخل إلى الكهف LM14؛ لا أحد يمرّ في الوقت الراهن، حتى الجرو لا يتسلّل مارًّا Č169؛ قد يمرّ أحدهم عبر الفناء الآن إذا احتاج إلى شيءمتسلّلًا مرورًا إلا إذا كانت هناك ربّة منزل ما Č156.

اشتُقّت كلمتان مستحدثتان بالسابقة į-: الفعل įsikabulkštinti، بمعنى «يصعد»، يدل على أن الفعل يتجه في مسار معين، في هذه الحالة إلى الأعلى (كان من عادته، بعد أن يفرط في الشراب، أن يذهب إلى الغابة وįsikaburkštinti إلى أعلى شجرة التنوب A32)، أما الفعل įskausminti، بمعنى «يؤلم»، فيحمل دلالة الشدة (الصمت... إنها تلفّ ضجيج آذاننا المتألمةįskausmintas بالحرير الملكي K295).

تُعدّ الأفعال تكوينات محتملة إذا صيغت بالسابقة التي تعدّل الفعل الذي تعبّر عنه الأفعال الأساس، وهي إلى الخارج-: فالفعل يخرج بصعوبة بالغة، بمعنى «يخرج بشق الأنفس»، يدلّ على اتجاه الفعل المعبّر عنه بالفعل الأساس من الداخل إلى الخارج (كان لا بدّأن يخرج بصعوبة بالغة من تحت الفراش A104)، بينما يدلّ الفعلان يجعله مخيفًا، بمعنى «يجعله مخيفًا»، ويلوّثه بالروث، بمعنى «يدهنه بالروث»، على شدة الفعل واكتماله (لم تكن السنوات هي ماجعله مخيفًا صوت برونيوس، بل الخدمة A102؛ فليحسدكم جميعًا من لم يُلقَ في الماء ولميُلوَّثوا بالروث! A476).

عُثر على كلمة مستحدثة واحدة مع كل واحدة من السوابق الأخرى: apsibumbuluoti, atvibruoti, nuliaušti, parkriokinti, užsigeležinti58. ويُستعمل المشتق ذو السابقة ap- apsibumbuluoti بمعنى «يمضي متدحرجًا كالكُرات»، أما المشتق ذو السابقة at- atvibruoti فيعني «يقترب وهو يهتزّ أو يرتعش أو يتمايل». والاسمان الفاعلان المشتقان من الفعلين نعتان لاسمين: إن صدرها، المشدود بكنزة رمادية apsibumbulavusiu، بدا وكأنه ازداد بمقاسين DD173؛ وحده الحب حقيقة اهتزّت atvibravusi على المستوى النفسي K102. ويعني المشتق ذو السابقة nu- nuliaušti، بمعنى «يبلى»، أن شيئًا ما (وفي هذه الحالة قبعة) يتدهور أثناء استمرار الفعل الذي تعبّر عنه الكلمة الأساس مدةً من الزمن59 (ارتدى أنتاناس سترةً أفضل قليلًا، ووضع على رأسه قبعةً لم تكن بالية nuliaušusią كثيرًا Č117)، أما المشتق ذو السابقة par- parkriokinti فيعني «(بصوت مدوٍّ، وبصخب) يجلب إلى هنا أو ينقل إلى هنا».

57 تتضمن الكلمات المستحدثة مكوّنات دلالية إضافية.

58 وتجدر الإشارة إلى أن الكلمتين المستحدثتين nuliaušti, parkriokinti تستندان إلى معانٍ للفعلين liaušti, kriokinti تختلف عن المعاني التي توردها المعاجم.

59 Apie priešdėlio nu- reikšmes daugiau žr. LKG 1971: 279–281.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 23

يدل على أن «شيئًا ما يُوجَّه أو يتجه إلى البيت أثناء وقوع الفعل الذي تعبّر عنه الكلمة الأساس» (LKG 1971: 282) (أعطت المزرعة الجماعية جرّارين، حملا على زحافتين صُنعتا لهذا الغرض parkriokino أكبر صخرة TV86)، بينما يدل المشتق ذو السابقة už- užsigelėžinti، بمعنى «يقسّي نفسه»، على شدة الفعل (لم يمسك الشيطان užsigelėžinusio A38).

3.2. 9 الأفعال المستحدثة مشتقة باللواحق -auti، -čioti، -inėti، -telėti (-telti)، -uoti، -uliuoti.

يسهل فهم معنى بعض المشتقات، مثل: kugždinėti «يصدر صوت kugždėti أو يتحرك ويتململ تدريجيًا، شيئًا فشيئًا» (من بعيد يُرى كيف أن شيئًا ما في الداخل kugždinėja Č165); šaščioti «يظلّ يلمح بين حين وآخر» (كانت السيارة šaščiojo، كما لو أنها كانت تعرف الطريق VP18); sviduliuoti «يبرق ويتلألأ مرارًا» (نظر إليها، sviduliuojančią في ضوء المساء الذي بدأ يخبو VP81); vienišuoti «يكون وحيدًا» (يمكث مع vienišuojančia روح الحقول K258). ويُستدل من السياق على معنى الفعل haliucinuoti، ذي الأصل غير الليتواني، أي «يكون كما في الهلوسات، على نحو غير واقعي»: يا للعجب، هل دوّار الشمس هذا حقيقي أم متخيَّل، موجود أم haliucinuojančios على تخوم الوعي؟! KE141.

المشتقان المؤلفان باللاحقة الدالة على التصغير -telėti (-telti)، وهما tvirktelėti «يفسد قليلًا (أو ينحلّ)، ويفلت» وmąstelti «يفكر قليلًا، أو لفترة وجيزة»، لا يُعدّان نموذجيين، بسبب عدم التوافق بين المعنى الذي تمنحه اللاحقة ومعنى الكلمة الأساس60: كان يرشّ حديثه بتلك القصص الطريفة، tvirktelėjusiomis كما لو كانت توابل DD61؛ لم mąstyti قط nemąstė، وربما لم يفعل سوى mąsteldavo، ولكن بدقة KE175 – وفي المثال الأخير تبرز بوضوح صورة التكرار.

من المرجح أن يُستعمل الابتكار اللفظي أن يكون وحيدًا بمعنى «أن يكون منفردًا تمامًا». ويلفت انتباه المخاطَبَ المشاركان الوصفيان التوضيحيان المستعملان إلى جانب الاسم الكينونة: المتوحّدة، المنفردة، الكائنة: إنسانًا، <...> ناظرًا إلى سرّ الكونالمنفردة (وربما المنفردة أيضًا؛ فاسم الفاعل «الكائنة» لا يلائم هذا الموضع) الكينونة، وسرعان ما يبدأ الارتياب بملاحقتها K389. يستند الابتكار اللفظي، بالقياس إلى الكلمة المشتقة المثبتة في المعاجم، إلى كلمة أصلية افتراضية؛ وقد صيغ على مثالها الفعل الجديد التلفظ بالكلمات البذيئة التلفظ بكلمات مقدسة (: *كلمة مقدسة: مقدس، كلمة)، ويُستعمل بمعنى «قول كلمات جميلة ومقدسة»: مقدسة، وفي الوقت نفسهمتلفظة بكلمات مقدسة كلمات؟ K222 (تتكرر في الجملة كلمات ذات الجذرين مقدّس- وكلم-).

3.3. يُعدّ المستحدث اللغوي pasigrūdinėti (: grūdinėtis / pasigrūsti) مشتقًا لا يستقر فيه نظام مراحل الاشتقاق، وإن لم يكن مستبعدًا أن يكون اشتقاقًا مختلطًا – مؤلفًا من الفعل grūstis بإضافة السابقة pa- واللاحقة -inėti. ويعبّر الفعل pasigrūdinėti عن فعل متكرر، أي «يتدافع كثيرًا وبالتدريج» (في الخارج، يتدافعون بمرح pasigrūdinėja حول الطاولات الصغيرة Č197).

يُعدّ المشتق dvivienišiauti اصطلاحيًا خاصًا، إذ استُعمل في ذلك النص وحده، وهو ملائم له، ومعناه «يشعر بالوحدة رغم كونه مع شخص آخر». وعلى الرغم من عدم وجود أفعال مركبة في اللغة الليتوانية، يمكن التعامل مع هذا المستحدث اللغوي بوصفه مركبًا اشتُق من المستحدث الوارد في ND وهو vienišiauti

60 يمكن ملاحظة تداخل المورفيمات في المشتق mąstelti (mąst-yti + -telti).

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 24

ومن العدد الأصلي dui، أو يمكن اعتباره مشتقًا ذا تكوين مختلط يتضمن صيغة صرفية متقطعة (التركيب dvi, vienišas, –a واللاحقة –auti). وقد استُعمل المستحدثان اللغويان من الجذر نفسه، vienišiauti ir dvivienišiauti، في الجملة نفسها: حين أكون وحدي – vienišiauju، وحين أكون معها – dvivienišiaujam KE162.

4. خصائص اشتقاق الظروف المستحدثة ودلالاتها

إنّ الظروف الستة والثلاثين التي عُثر عليها في نصوص الكتّاب الليتوانيين المدروسة، والتي لم تُسجَّل في LKŽ وDLKŽ وBŽa وLKŽPK وND، تدلّ على الكيفية، وهي مشتقة باللاحقة الاشتقاقية الأخصّ –ai: فُرّعت عشرة ألفاظ من كلمات أصلية مثبتة في المعاجم: alpulingai, girtuokliškai, gudragalviškai, makabriškai, marginaliai, pasišventėliškai, rutiniškai, sąmokšliškai, siaurakaktiškai, vijurkiškai؛ أما الاشتقاقات الستة والعشرون فتستند إلى كلمات أصلية محتملة، ومعظمها (23 مشتقًا، أي 86 في المئة من الظروف المستحدثة) ألفاظ مستحدثة باللاحقة –iškas, –a: albatro­siškai (: *albatro­siškas: albatrosas), berazumiškai (: *berazumiškas: berazumis), ciceroniškai (: *ciceroniškas: Ciceronas) وغيرها.61 وتُستخدم كثير من الألفاظ المستحدثة بوصفها تشبيهات ضمنية (أو نعوتًا مجازية)، مثل: تفكير مريض بطريقة مخمورة – تفكير [مريض] كالمخمور؛ يسأل بدهاء – يسأل [بذكاء] كالداهية؛ تدور الأفكار كدوامة – تدور الأفكار [بسرعة] كدوامة؛ يهدل كديك صغير؛ يقفز قفزًا كنغرِيًّا؛ يقرص قرصة أخصائي علاج طبيعي؛ يسخر كالمهرج. وجدير بالذكر أن معنى جميع الظروف المشتقة من كلمات أصلية مثبتة في المعاجم (1) ومن كلمات أصلية محتملة (2) واضح في التركيب أو الجملة:

(1) [الفتاة] رشيقة كظبية الجبال، alpulingai تتوق كينبوع KR38؛ بخمول وgirtuokliškai بتفكير مريض K239؛ لا يستحق أن gudragalviškai يسأل K232؛ ضحكته makabriškai تدحرجت تحت قبة الكنيسة DD189؛ سيبدو الجمبري، بوصفه موضوعًا في هذا السياق، marginaliai إلى حد بعيد؛ KN140؛ لا يُعاش العمر، بل يُدفع بصعوبة وصبر وpasišventėliškai <...> إلى فراش بروكرست K39؛ كانت تفعل ذلك يوميًا، rutiniškai KE196؛ تذكير طبيب النساء rutiniškai بإجراء فحص لسرطان عنق الرحم DD95؛ هم sąmokšliškai يصمتون K365؛ فلعلّه لا يجدر siaurakaktiškai أن نُطلق أحكامًا مطلقة على هذا أيضًا K250؛ لو لم تكن أفكاره تدور vijurkiškai في رأسه K357;

61 بأسلوب أبله (: *أبله: أحمق)، أوروبيّ المركز (: *أوروبيّ المركز: المركزية الأوروبية)، بأسلوب ديكيّ صغير (: *ديكيّ صغير: ديك صغير)، بأسلوب جوهريّ (: *جوهريّ: الجواهر)، هايدنيًّا (: *هايدنيّ: هايدن)، هيتيريًّا (: *هيتيريّ: عاهرة)، هوميريًّا (: *هوميريّ: هوميروس)، كافكويًّا (: *كافكويّ: كافكا)، كنغريًّا (: *كنغريّ: كنغر)، بأسلوب اختصاصيّ العلاج الطبيعيّ (: *اختصاصيّ العلاج الطبيعيّ: اختصاصيّ العلاج الطبيعيّ)، بطريقة ثرثاريّة (: *ثرثاريّ: ثرثار)، قدريًّا (: *قدريّ: القدر)، مانتريًّا (: *مانتريّ: مانترا)، ميدوزيًّا (: *ميدوزيّ: ميدوزا)، موزارتيًّا (: *موزارتيّ: موزارت)، على نحو غير ذكيّ (: *غير ذكيّ: جاهل)، بإرهاق (: *مُرهِق: الإرهاق)، بأسلوب مهرّج (: *مهرّج: مهرّج)، أنانيًّا (: *أنانيّ: الأنانية)، زمرديًّا (: *زمرديّ: الزمرد)، بجمود (: *جامد: يتجمّد)، بأسلوب حشريّ (: *حشريّ: حشرة)، على نحو وحيد فريد (: *وحيد فريد: وحيد).

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 25

(2) tarsi kokį angelą sargą, albatrosiškai nerangų Anapusių62 pasiuntinį K143; gi taip berazumiškai šaudot Č74; pamokslą sako su įkvėpimu. Kartais ciceroniškai retoriškai Č195; tarp debiliškai besivaipančių nelaimingų išprotėjėlių K294; Tie straipsniukai dažnai būna europocentriškai protingi K279; gaidžiukiškai dudenančis pusbernio baritonas K358; nemylėdamas kitų, niekados neįstengsi gelmeniškai mylėti savęs K102; Prisiminkime <...> jo haidniškai grakštų kalbos pakraštį K302; Bręsdamos jos [moterys] tiktai gražėja ir prieš savo valią tampa heteriškai plėšrios KE190; homeriškai išjuokti vienpusę aistrą K39; novelės finalas <...> veikiau kafkiškai borchesiškas63 KE79; Tada moteriškutė <...> kengūriškai nušokavo lazdynų pusėn KE35; Marta jai švelniai, bet tvirtai, kineziterapeutiškai sugnyba dilbį, o Algis pradeda šnypšti DD44; Sukoncentruoti sąmonę į spindulį ir pasišviesti juo. Nesvarstant, mocartiškai lengvai, kvatokliškai K291; Į rytus nuo Berlyno tai visada skambėjo likimiškai KN19; aš niekad nesugebėsiu deramai intonuoti, mantriškai tiksliai ištarti nė vienos eilutės K271; tvarkėsi neišmanėliškai SRII72; O parke lyja, varge, kaip nuoogaringai pliaupia K463; pajaciškai šaipėsi KE88; Pastaruoju metu jis puldavo į neviltį vis dažniau ir dažniau, kartais net savigriuoviškai DD163; iš Brazilijos atvežtos smaragdžškai auksinės <...> plunksnos GD384; vanduo buvo toks stingliai ramus VP26; vabališkai ropoti K79; tu pats <...> vieninteliau pašauktas ir išbrauktas iš visų sąrašų K73. Naujadaras medūziškai pavartotas greta analogiškos darybos darinio paukštiškai: Eliezeras <...> paukštiškai pasistiebdavo, juokingai ir sykiu kažki kaip medūziškai išsigaubdavo KE150.

الاستنتاجات

1. تشكّل الأسماء والصفات معظمَ الكلمات المستحدثة التي عُثر عليها في أعمال ثلاثة عشر كاتبًا ليتوانيًا خضعت للدراسة (82%). وتنتمي غالبية المشتقات إلى أنماط اشتقاقية منتجة، وتُعدّ مشتقاتٍ كامنة (وخاصةً المجرّدات، وتسميات الفاعلين، وتسميات الأشخاص بحسب الأصل، والصفات المشتقة باللواحق -iškas, -a؛ -ingas, -a، وكثيرًا من المركّبات الاسمية والصفة، والأفعال ذات السوابق، والظروف). كما توجد مشتقات مناسباتية (dvivienišauti, mastelti).

2. تتكوّن أكبر مجموعات الأسماء المستحدثة من المشتقات ذات اللواحق والكلمات المركّبة. وتكثر في أعمال جميع المؤلفين مفردات التجريد (إذ تُعدّ 48% من الكلمات المستحدثة مجرّداتٍ مشتقة من الأفعال والأسماء). ويستند المكوّن الثاني في المركّبات غالبًا إلى اسم (وتمثّل هذه المركّبات 88% من مجموع المركّبات).

3. تتكوّن معظم الصفات المستحدثة (82% من الصفات المشتقة باللواحق) من مشتقات اللاحقة -iškas, -a. وهي كثيرة في أعمال جميع المؤلفين. والصفات ذات اللاحقة -iškas, -a

62 انظر بشأنه القسم 1.1.

63 انظر بشأنه القسم 2.1.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 26

مشتقة من كلمات أساس متنوعة: فنحو نصفها (48% من الكلمات المستحدثة المصوغة باللاحقة –iškas, –a) يستند إلى أسماء أشخاص، أما البقية فمصوغة من أسماء أولية ذات دلالات متنوعة، وكثيرًا ما تكون أيضًا من أسماء مشتقة (burtažodiškas, –a; gelmeniškas, –a; gyvsidabriškas, –a; pieštukiškas, –a; sausainiškas, –a وما إلى ذلك).

4. معظم مركّبات الصفات (95%) لها مكوّن اسمي ثانٍ؛ وغالبًا ما يكون المكوّن الأول في هذه المركّبات صفةً (وتمثّل هذه المشتقات 74% من مجموع المركّبات ذات المكوّن الاسمي الثاني).

5. يستند معظم الكلمات المستحدثة (349، أي 88% من جميع المشتقات) إلى كلمات أساس مثبتة في المعاجم، فيما اشتُقّت 48 كلمة مستحدثة (22%) من كلمات أساس كامنة، أي من مشتقات. وتستند نسبة أكبر (72%) من الظروف إلى كلمات مستحدثة؛ وعادةً ما تكون كلمات أساسها الكامنة صفاتٍ ذات اللاحقة –iškas, –a (إذ تشكّل هذه 88% من كلمات الأساس). ومع أن سلاسل الاشتقاق واضحة في جوهرها كلها، توجد كلمات مستحدثة لم يستقر فيها ترتيب مراحل الاشتقاق (neišmylėjimas: išmylėjimas / neišmylėti, pasigrūdinėti: grūdinėtis / pasigrūsti).

6. يكون معنى الكلمات المستحدثة واضحًا تمامًا (حتى من دون سياق) عندما يتطابق معناها المعجمي في جوهره مع معناها الاشتقاقي (وهذا ينطبق على المجرّدات المشتقة من الأفعال والأسماء، وتسميات الفاعلين وحاملي الصفات الفعلية، وكثير من المركّبات، والأفعال ذات المعنى التعديلي، والظروف).

7. يتضح معنى الكلمات المستحدثة أيضًا حين تُنشأ على قياس مشتقات مألوفة ذات معنى مفهوم، وردت بجوارها في النص وأُدرجت في المعاجم (الكلمة المستحدثة skaliklikis بجوار šveitiklis, ploviklis، والكلمة المستحدثة angeliava بجوار velniava، والكلمة المستحدثة bepalatis بجوار bevietis، وما إلى ذلك).

8. يتضح معنى جميع الكلمات المستحدثة من سياق الجملة أو (في حالات نادرة) من سياق العمل الأدبي: سواء أكانت مستعملةً مجازيًا (klastaakė diena، minkštalūpis liūdesys)، أم كانت دلالتها المعجمية أخصّ بكثير من دلالتها الاشتقاقية (džeržgalas و šiknalupis، بمعنى «دراجة»)، أم استندت إلى كلمات أساس كامنة وكانت مشتقات متعددة المراحل (pasilabanaktinimas: *pasilabanaktinti: *labanaktintis: labanakt, gudragalviškai: *gudragalviškas: gudragalvis).

9. تؤدي الكلمات المستحدثة ذات اللاحقة –iškas, –a تقريبًا دائمًا وظيفة النعوت الحقيقية أو المجازية، فتضفي على الكلمة الموصوفة ظلالًا دلالية جديدة، ويعادل بعضها تعابير المقارنة. والصفات المشتقة من أسماء الأشخاص باللاحقة –iškas, –a لا تنقل المعلومات فحسب، بل تتيح أيضًا التعبير عن الفكرة المرادة بإيجاز أكبر، فتجعل النص أكثر تكثيفًا. وتؤدي كثير من الظروف المستحدثة وظيفة النعوت المجازية.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 27

ŠALTINIAI

A – Aputis J. 1986: Gegužė ant nulūžusio beržo. Vilnius: Vaga.

B – Šerelytė R. 2006: Balzamuotojas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

BLB – Granauskas R. 2015: Baltas liūdesio balandis. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. Liutkevičienė D. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/ (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).

BŽa – Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/antrastynas/?pg=c (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).

Č – Čigriejus A. 2011: Ir parnešė apynio kvapą. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

DD – Sabaliauskaitė K. 2012: Danielius Dalba & kitos istorijos. [Vilnius]: Baltos lankos.

DK – Kalinauskaitė D. 2015: Skersvėjų namai. Vilnius: Tyto alba.

DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ (žiūrėta 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).

DLKŽ 2012– Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 7-as pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/dabartinis (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).

EK – Karnauskaitė E. 2012: Ievos laiškai iš Galudienių miesto. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

GD – Gutauskas L. 2008: Daiktai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

I – Granauskas R. 2015: Išvarytieji. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

K – Kajokas D. 2002: Lietaus migla Lu kalne. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

KE – Kajokas D. 2012: Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys. Vilnius: Tyto alba.

KN – Navakas K. 2008: Du lagaminai sniego. Vilnius: Tyto alba.

KR – Saja K. 2013: Kinivar(p)ų raštai. Vilnius: Typoart.

KTŽ 1990 – Gaivenis K., Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas. Kaunas: Šviesa.

LKŽₑ – Lietuvių kalbos žodynas, t. I–XX, elektroninis variantas. Prieiga internete: http://www.lkz.lt (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).

LKŽPK 2015 – Skaitmeninė Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartoteka. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/antra-kartoteka (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 28

LM – Šerelytė R. 2006: Laukiniai mėnesiai. Vilnius: Alma littera.

ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Sudarytoja R. Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujažodziai.lki.lt/ (žiūrėta 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn., 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.).

SR – Sabaliauskaitė K. 2008: Silva Rerum. [Vilnius]: Baltos lankos.

SRII – Sabaliauskaitė K. 2011: Silva Rerum II. [Vilnius]: Baltos lankos.

TG – Granauskas R. 2014: Trečias gyvenimas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

TV – Granauskas R. 2013: Trys vienatvės. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

TŽŽ 2003 – Tarptautinių žodžių žodynas.Vilnius: Alma littera.

UR – Radzevičiūtė U. 2010: Frankburgas. Vilnius: Tyto alba.

VP – Papievis V. 2010: Eiti. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

LITERATŪRA

A k e l a i t i e n ė G., Ž i l i ū t ė-B a t a v i č i e n ė D. 2011: Romualdo Granausko kūrinių leksinės tarnybos. – Žmogus ir žodis 1, 2–12.

A m b r a z a s S. 2011: Būdvardžių darybos raida. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

B a r a u s k a i t ė J. 2001: Spalvingasis Romualdo Granausko novelių vaizdas. – Prozos žodis ir stilius. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 81–86.

B a r a u s k a i t ė J. 2001a: Romualdo Granausko novelė „Duonos valgytojai“: fragmentų seka, jungtys, kalbinė raiška. – Prozos žodis ir stilius. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 87–94.

B r a ž ė n a s P. 2007: Juozo Apučio kūryba. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

DLKG 2005 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

G i r č i e n ė J. 2013: Stilistiniai naujadarai internete. – Šiuolaikinės stilistikos kryptys ir problemos. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 79–88.

G i r č i e n ė J. 2015: Common root neologisms on internet. – Valoda: nozīme un forma / Language: meaning and form 6, 126–137.

G u s t a i t i e n ė M. 2013: Leksikos įvairovė Romualdo Granausko kūriniuose. – Gimtasis žodis 12, 28–31.

I n č i ū r a i t ė-N o r e i k i e n ė L. 2015: Lietuvių kalbos dariniai su neoklasikiniais dėmenimis. – Baltistica L(2), 245–259.

J a k a i t i e n ė E. 2010: Leksikologija.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

K a z l a u s k a i t ė G. 2000: Lietuvių fonologijos terminų sandara ir kilmė. – Terminologija 6, 51–62.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 29

Keinys S. 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

Kniūkšta P. 1976: Priesagos –inis būdvardžiai. Daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai. Vilnius: Mokslas.

Kniūkšta P. 1998: Darybinė ir darybos reikšmė. – Kalbos kultūra 71, 29–30.

Libonaitė J. 2005: Sugrįžimai į save: Donaldo Kajoko eseistikos formos ir prasmės. – Darbai ir dienos 42, 73–92.

LKG 1965, 1971 – Lietuvių kalbos gramatika I, II, Vilnius: Mintis.

Mikelionienė J. 2002: Analogija lietuvių kalbos žodžių daryboje. Potencialiniai ir okaz iniai dariniai. – Acta Linguistica Lithuanica 46, 73–80.

Miliūnaitė R. 2012: Kalbos vartotojai ir naujadarų kūryba. – Gimtoji kalba 9, 3–14.

Miliūnaitė R. 2014: Naujieji kontaminaciniai dariniai lietuvių kalboje. – Acta linguistica Lithuanica 71, 246–264.

Miliūnaitė R. 2015: Naujažodžių atranka ir pateikimas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. – Leksikografija ir leksikologija 5, 161–184.

Murm ulaitytė D. 2014: Priesagos –iklis naujadarų apibrėžčių sistemiškumas. – Bendrinė kalba 87, 1–17. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?87.

Murm ulaitytė D. 2016: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas ir naujadarų tyrimų perspektyvos. – Bendrinė kalba 89, 1–27. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?89.

Murm ulaitytė D. 2016a: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną. – Acta Linguistica Lithuanica LXXV, 68–88.

Murm ulaitytė D. 2016b – Naujieji asmenų pavadinimai darybos ir semantikos aspektu. – Lietuvių kalba 10, 1–22. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/issue/view/131.

Pakerys A. 1994: Akcentologija I. Kaunas: Šviesa.

Pošk uvienė I. 2013: Leksikos ypatumai Romualdo Granausko romane Rūkas virš slėnių. – Gimtasis žodis 1, 2–11.

Urbutis 2009: Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Vaskelienė J. 2007: Jurgos Ivanauskaitės naujadarai ir jų vaidmuo tekste (Miegančių drugelių tvirtovė). – Acta humanitarica universitatis Saulensis 3, 169–179.

Vaskelienė J. 2010: Lietuvių kalbos žodyne nefiksuoti dariniai ir jų funkcionavimas Antano Kalanavičiaus poezijoje. – Filologija 15, 151–166.

Vaskelienė J. 2011: Žodynų nefiksuotų darinių funkcionavimas Jono Strielkūno lyrikoje. – Res humanitariae X, 54–70.

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

JOLANTA VASKELIENĖ. Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai | 30

Vaskelienė J. 2012: Žodynų nefiksuotų darinių funkcionavimas Ričardo Gavelio kūriniuose. – Filologija 17, 145–162.

Vaskelienė J. 2016: Naujadarai Viktorijos Daujotytės tekstuose. – Acta humanitarica universitas Saulensis 23, 149–170.

Župerka 2012: Stilistika, III pataisytas ir papildytas leidimas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

Įteikta 2017 09 04

Priimta 2017 12 08

JOLANTA VASKELIENĖ

Šiaulių universitetas

P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai.

[email protected]

BENDRINĖ KALBA 90 (2017)

www.bendrinekalba.lt

ISSN 2351-7204

Document details