Page 1LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997)
LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS
مراجعات. نقد. ملاحظات
آراء. مراجعات. ملاحظات
استعراضات. مراجعات. تعليقات
بشأن نبر مجموعة واحدة من الأفعال
أحيانًا لا يكاد مستخدمو اللغة المعيارية جميعًا يتقبلون قواعد التنغيم التي تعتمدها المعاجم، بل يتجنبونها. فما الأسباب؟ ما الأمر؟ أهو الالتباس أم تعقيد الأساس الذي تقوم عليه القواعد؟
1. جرت محاولة، في وقت ما، لضبط المشتقات ذات اللاحقة -tuvas (كي لا يُضطر المرء إلى نطق puréntuvas، بل purintùvas, tintuvai، لكن tintùvas، إلخ).
2. وفي الوقت الراهن على وجه الخصوص، تبدو قواعد نبر صيغ الأفعال CC-ieti وصيغ مشتقاتها غير واقعية. وهذه الأفعال تسعة، وقواعدها هي الآتية:
أ) líeti, líeja (في اللهجات lėja)، líejo (في اللهجات lėjo)، بمعنى «يَصُبّ الماء»
ríeti, ríeja (في اللهجات rėja)، ríejo (في اللهجات rėjo)
skriéti, skriéja, skriėjo، بمعنى «يطير»
žviéti, žviéja, žviėjo، بمعنى «يصطاد السمك»
وتقابل هذه الصيغَ أيضًا صيغٌ من العائلة اللغوية نفسها، هي lýti, rýti، بمعنى «يحشو، يأكل»؛ أما الفعل skrýti (žviéti فلا يملك صيغًا من هذا النوع). وقد تكيفت المشتقات، أي اسماء المفعول، بالطريقة نفسها: nuríetas, -à, sužviétas, -à, aplíetas, -à.
ب) تتباين الأفعال الأخرى من هذا القبيل تباينًا كبيرًا، بينما تسلك الاستعمالات اللغوية مسارًا مختلفًا تمامًا.
تسجل المعاجم في الغالب gliéti, -ja, -jo، ويُذكر معه gliejáu, gliejái, gliejù, gliejì (وتتنوع صيغة الغائب في المضارع كثيرًا في اللهجات: glėja, glìena، وفي الماضي glìne)، LKŽ III 421. وتوجد في بعض اللهجات أيضًا صيغة glíeti End، وهي مواءمة للأفعال الأربعة المذكورة (قارن كذلك gl’íjau، المسجلة في Girdiškė سنة 1964)، كما تورد DŽ₃ صيغة gliéti. وبذلك يُفترض أن ينقل مستخدمو اللغة المعيارية النبر إلى النهاية في صيغ معينة، لكن لا سبيل إلى تعليمهم ذلك؛ فمثلًا لم يسمع أحد اسمَي المفعول àpglìetas, -à, sùglìetas, -à. والصيغ التي سجلها F. Sragis، وهي àpgliejo, añgliejo, išgliejo، تمثل مفارقة تاريخية في نبر صيغ الأفعال؛ إذ لا يوجد ما يشبهها في نظام الفعل كله (ولعل الصيغ قد اختلطت بصيغ الفعل glìnti, glìna, glìne?).
والأمر مشابه مع الفعل griéti (LKŽ III 594–595, DŽ₃): griéti, griéja (grėja, griẽna), griéjo (grėjo, griñe, griẽne). وهنا اختلطت صيغ من الفعل grìnti, -a, -ė (LKŽ III 612–613). ونادرًا ما تُسمع الصيغتان griejáu, griejái؛ فمثلًا يسجل LKŽ III 594 حتى صيغة atgriejái Ktk، وهي حالة شاذة؛ فلا يمكن أن يكون النبر على هذا النحو. ولا يمكن سماع اسمي المفعول nùgrietas, -à (بل فقط nugrié-tas, -à Sug). لا بد أن اختلاط هذين الفعلين هو ما أحدث هذا الالتباس؛ فهما فعلين منفصلين
263
Page 2أشكالها.
c) الصيغة التي توردها جميع المعاجم والكتب المدرسية هي lėti, -ja, -jo «يذيب، يشكّل». ولم يُسجَّل الجذر ذو النغمة الصاعدة إلا في أقصى غرب ساموجيتيا (LKŽ VII 444–445)، أما في سائر المناطق فالصيغة هي lėti. إن مواضع النبر في صيغ الأفعال ذات السوابق تبدو قديمة أو غير قابلة للتفسير تمامًا: nulėjo, sulėjo, prilėjo وغيرها. (فلعل ذلك ناجم عن اندماج المقطع الثنائي šòl’ėję ~ sulėję, pril’ėję ~ prilėję ėi مع j، و– ā > e (كما في – ē > e)، أم أن ثمة تفسيرًا آخر. ومع ذلك، حتى الساموجيتيون يقولون في اسم الفاعل nul’ėję, pril’ėję, šol’ėję Krp, Akm, Ub, Eig, Trš, Rdn، وnul’ī·c Vn, Grd, Krš وغيرها. وهكذا، فإن معظم مساحة اللغة الليتوانية تُظهر أن lėti, -ja, -jo صيغة سليمة وصحيحة ومناسبة للغة المعيارية (قارن lýdyti «الدهون والمعادن»، وlydinys (3ª) وغيرها).
d) ظلّت المعاجم مدة طويلة لا تورد إلا sieti, -ja, -jo (ومن صيغ اللهجات: صيغة المضارع siena, sėja، وصيغ الماضي sėnė, sine, sėjo). ولعل اللهجات، قياسًا على الفعل sýti, sýja, sýjo، تستخدم sieti, sėja, sėjo Rdn,Krš, Šts, Sd, Eig (إن ما أورده LKŽ XII 533 بشأن nusisieti غير صحيح!)، Jdr, Vn, Jrb وغيرها. ولم يلقَ تعليم الشباب الصيغ siejų, sieji, siejau, siejai, susietas, -à (3ᵇ) وpasietas, -à (3ᵇ)، بدلًا من siejų, sieji, siejau, siejai, susietas, -à (3), pasietas, -à (3) وغيرها، نجاحًا يُذكر؛ فهي لا تُستعمل حتى على ألسنة اللغويين أنفسهم. وتبدو الصلة بين sieti – sýti ذات سمات عتيقة، ولذلك يُفهم إدراج الصيغة الثانية في DŽ₃، sieti, -ja, -jo، ضمن اللغة المعيارية. وبالمناسبة، قد تكون بعض التدوينات siēt~ متأثرة تقليديًا بمعاجم اللغة المعيارية. كما اختلطت صيغ Sieti أيضًا بصيغ الفعل siñti (sinti?), قارن اسم الفاعل pasintas Lš, Vs وغيرها).
e) ظل الفعل ذو الجذر ذي النغمة الصاعدة šliėti معيارًا للغة المعيارية سنوات طويلة أيضًا. وقد تكون صيغه šliėna, šlinė, šliėjo مأخوذة من الفعل šliñti. وبحسب LKŽ XIV 1064–1067، سُجّل šliėti أساسًا في لهجة أو لهجتين شرقيتين أو غربيتين، أما šliėti فقد دوّنه A.Juška وJ.Jablonskis في Dkš، ودوّنه جامعو آخرون في Šts, Rt, Kin, Prk, Ds, Bsg, Ar, Bb, Upt وغيرها. ومن هناك دخلت إلى اللغة المعيارية صيغ مثل atšlėjėju, atšlėjau, atšlėjetas, -à (3), prišliėtas, -à، لا atšlėjų, prišliėjau, atšlėtas, -à (3ᵇ), prišlietas, -à (3ᵇ) وغيرها (قارن الاسم الذي سُجّل قرب Eigirdžiai: š’ļ’ėie-mûos pri v’īr’es’n’ū·ju | t’ī·ka kuo). وقد أتاح الترابط الداخلي بين الصيغ šliėti لمؤلفي DŽ₃ اقتراحها للغة المعيارية أيضًا (لكن قارنوا كذلك ما أورده المصدر نفسه: pri-šliėtos, su-šliėji! DŽ₃ 618).
توجد أشكال كثيرة لأفعال لا تقبلها اللغة المعيارية، ولا حتى لغة اللغويين العلمية أو المحكية: منها nórti, panorsti, panorstù, panorau, panorai, pànortas, pànota, užšinorta; atitòlti, atitolstù, atitolau, atitolai, nùtoltasi وغيرها. (وهكذا ينبغي نبر صيغ الفعل ذي النغمة الصاعدة في الجذر).
أحيانًا، عند تحديد قواعد النبر في اللغة المعيارية، يلزم أيضًا بحث تاريخ كلمات بعينها ومنظومة جميع صيغها. وقد تتضح عندئذ أمور تتعلق بوضع القواعد وإقرارها لم يتوقعها واضعو المعايير، أو كانت محض مصادفة.
Vytautas Vitkauskas
264
Page 3LITERATŪRA
DŽ– Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.
LKŽ III, VII, XII, XIV – Lietuvių kalbos žodynas 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956; 7: Mintis, 1966; 12: Mokslas, 1981; 14: Mokslas, 1986.
KARYBOS ŽODYNAS
Išleistas lietuviškas karybos žodynas (Smetona 1995). Čia noriu pateikti truputį žodyno priešistorės ir paliesti kelias problemas, su kuriomis susidūriau jį sudarinėdamas.
Lietuviškos karybos terminijos iki šiol į vieną vietą niekas nebuvo sudėjęs, nors mėginimų ir būta. Pirmasis bandymas – berods P.Rusecko parengtas ir 1919 m. išleistas “Lietuviškai-rusiškas ir rusiškai-lietuviškas karybos terminų žodynėlis”. Jis nedidukas, daug abejotinų arba šiuolaikinės kalbotyros požiūriu net visiškai neteiktinų dalykų. Vėliau, aišku, buvo rašomi statutai, įvairūs vadovai, žinynai, instrukcijos. Tačiau dabar jais nebegalima pasinaudoti, nes pasikeitusi ir ginkluotė, ir kariavimo būdai. Pagaliau juose atsispindėjo būtent to meto kalba – bendrinės kalbos kūrimosi meto kalba. Štai keletas pavyzdžių iš to meto artileristams parengto žodynėlio: vertikalusis įkirtimas – nasečka, rintė – vint, bryliai – zakrainy, šėstarnė – šesternia, Perkūno sidabras – gremučaja rtutj. Žinoma, čia buvo ir puikiai sukurtų, ypač bendrųjų techninių terminų, tačiau visa tai apie rusišką 1902 metų patranką, kuri visiškai nebeaktuali.
Prieš karą karybos terminija bene daugiausia domėjosi J.M.Laurinaitis, Krašto apsaugos ministerijos Terminologijos komisijos pirmininkas. Ketvirtajame dešimtmetyje Generalinio štabo kursuose dėstė ir išsamiau karybos terminiją studijavo A.Salys bei Pr.Skardžius. Viename iš savo straipsnių (Laurinaitis 1938) M.J.Laurinaitis teigia, kad rašomas didelis karinės kalbos žodynas, prie kurio, man atrodo, Pr.Skardžius su A.Saliu irgi turėjo prisidėti. Deja, žodyną baigti sutrukdė karas, rankraščiai dingo. Šio darbo nuotrupų galima rasti bendruosiuose žodynuose. Antai prieš pat karą pasirodė nedidukas (apie 15000 žodžių) S.Rozeno Rusų-lietuvių kalbų žodynėlis (Rozen 1941). Pratarmėje už patarimus dėkojama Pr. Skardžiui. O ten parašyta, kad nariad – tarnybos būrys, o ne taryba, kaip teigia visi šiuolaikiniai žodynai, juoba kad šis žodis “grupės žmonių” reikšmės neturi (LKŽ XV), o būtent tokia yra svarbiausia nariad reikšmė. Po karo karybos terminija, kaip žinia, buvo tik rusiška. Suradau 1986 metų kažkodėl agropamoninio komplekso leistą mažytį pasikalbėjimų žodynėlį, skirtą jaunam kariui (Kratkij... 1986). Kaip šios srities įdomybę, galima paminėti Rusijos kariuomenės karo metu išleistą nedidelę pasikalbėjimų knygelę, matyt, skirtą tardyti žmonėms, mokantiems tik lietuviškai (Šebalin 1944). Joje – karinių duomenų rinkimo tematika, reikalinga priešakiniams daliniams, naikinimo batalionams. Knygelė net transkribuota, tačiau žodynui, aišku, nepravertė.
Taigi šiuolaikinės lietuviškos karybos terminijos iki pastarųjų metų lyg ir
265