scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų)

Abstract

    Straipsnyje nagrinėjami lietuvių kalbos aukštaitiškųjų patarmių transkripcijos tarptautine fonetine abėcėle (TFA) klausimai, tikslinami kai kurie ankstesnio, 2017 m. pateikto, TFA rinkinio lietuvių tarmių garsams rašmenys ir garsinių vienetų užrašymo būdai. Aptariami galimi TFA balsių ir priebalsių rašmenys, tinkami aukštaičių garsams užrašyti, diakritiniai ženklai, aukštaičių patarmių prozodinių vienetų (priegaidžių ir jų alotonų) transkripcijos TFA galimybės ir problemos. Apžvelgiama apibendrinta aukštaičių patarmių vokalizmo sistema (fonemos ir ryškesnieji jų variantai), analizuojami kai kurie sudėtingesni priebalsių transkripcijos TFA atvejai, pateikiama transkripcijos pavyzdžių su skirtingas priegaides turinčiais dvigarsiniais skiemenimis. Ateityje, atlikus išsamesnių tarminės fonologijos, instrumentinės fonetikos tyrimų ir apibendrinus daugiau teorinių darbų, lietuvių tarmių transkripcija TFA rašmenimis dar bus tikslintina.

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų)

Author: Rima Bakšienė
Year: 2022
DOI: 10.35321/all86-07
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2163/2282
S aipsniai / A icles 165
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776
Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika,
phonologie, géoling is ique.
DOI: doi.o g/10.35321/all86-07 Il es p obable que l'on ai ou é une solu ion à ce p oblème.
DAR KART DL AUKŠTAIČI
AIDMI TRANSCIPCTIONSES
TARPTAUTINS FONETINS
ABCLS PARCHMENIMIS
(KELETAS TIKSLINTIN
ATVEJ)
Once Mo e on he T ansc ip ion o
Aukš ai ian Subdialec s by he Symbols o
he In e na ional Phone ic Alphabe (Se e al
Cla i ied Cases)
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a icle examine dans les langues li uaniennes des hau š ai iškųjų pa a mių ansk ipcijos
a p au ine one ine abėcėle (TFA) des ques ions, spéci ien quelques-uns anks esnio, 2017 m.
pa eik o, TFA ecueil des pa oles li uaniennes pou les éc i u es e des uni és sono es de
l'en egis emen . Déc i en des possibles TFA balsies e p iebalsies des éc i s, adap és aux
sons hau š aičių appose , diak i iniai signes, hau š aičių pa a mių p ozodinių iene ų
(p iegaidžių e leu s alo onų) ansk ipcijos TFA possibili és e p oblemes. Su isé es
déc end ée des hau es aiches pa a mies sys ème ocalisme (phénèmes e yškesnieji leu s
a ian es), analysés ce ains plus complexes ansk ip ions de p iebalsies TFA cas, p ésen ée
ansk ip ion exemples a ec di é en s p iegaides con enan s d iga siniais skiemenimis. À
l'a eni , e ec ués des app o ondissemen s a minées phonologies, ins umen ales phone ics
eche ches e ésend inus plus héo iques a aux, les ansk ip ion des a mens Li uiniens TFA éc i menimis se a enco e p écisin ina.
ESMINIAI VOODŽIAI: phone ika, ansk ipcija, in e na ionale one inė abėcėlė (TFA), Li uanien
a mės, aukš aičiai.
RIMA BAKŠIENĖ
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
ANNOTATION
L'a icle add esses he ques ions o ansc ibing he Aukš ai ian subdialec s o he Li huanian
language by he symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), e ises ce ain symbols
om he ea lie se o he IPA symbols o he sounds o Li huanian dialec s p esen ed in 2017
and ways o ansc ibing. I discusses he owel and consonan symbols o he IPA, which may
possibly be used o ansc ibing he sounds in Aukš ai ian, diac i ical ma ks, he
oppo uni ies and p oblems o he IPA in ansc ibing he p osodic uni s (pi ch accen s and
hei allo ones) o Aukš ai ian subdialec s. I e iews he gene alized sys em o ocalism o
Aukš ai ian subdialec s (phonemes and hei mo e p ominen a ian s), analyes ce ain mo e
di icul cases o consonan ansc ip ion by he IPA symbols, gi es he examples o
ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en pi ch accen s. A e
mo e indep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he u u e and mo e heo e ical
wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s by he IPA symbols will be
u he e ised.
KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA),
Li huanian dialec s, Aukš ai ian.
ĮVADAS
Ta miques sons éc i e quelques de niè es années en Li uanie a mė y os
spécialis es déjà u ilisé non seulemen kopenhaginės ansk ipcijos sys ème, mais
inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenimis. TFA ansk ipcijos sklaida moks-
e in e p aulo a aux liés non seulemen à éguliè emen g andissan
in e p au ičnos i besoinu, mais e a ec nou eau nou eau modèle de a mė y os
applica ion dans les dialec ologies li au es (c plus oi Aliūkai ė, Mikulė 2014;
Mikulėnienė e 2020). Diegian mul imodalųjį app oche dans la langue a ian iškumo
egionales appaïs, c éan e u ilisan mode nnius ansmines données
d'accumula ion ainsi analyse des echnologies in o ma iques ou ils (plaî e oi
Čepai ienė 2020; Bakšienė 2021; Mikulėnienė, Čepai ienė bū ė; Geoling is ikos po alas
i ėja 2021), k did ine i ablemen TFA ansk ipcijos.
L'Ins i u de langue Li uanienne des dialec ologues 2017 m. publian TFA un ecueil de
éc i s, p oposé à des sons de a mes li uanies ansc ibue (ž . Bakšienė,
Čepai ienė 2017), l'u ilisan déjà e ec uée hau š aičių e žemaičių pa a mių
y imų, don p incipalemen dialek ome inių, basées su le p og amme Gabmap
ansk ipcijų lingu es calculs (ž . Čepai ienė 2018; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2020;
Vyniau ai ė 2021 e k .), qui es égalemen des inée à l'analyse dialec ome ine de
ous les pa a nie s (ž . Mikulė 2019). Dans la p esse des sciences au cou s de ces
années a égalemen é é discu ée la possibili é du ki TFA d'en egis e sépa és Li uiniens ada mių sons (ž .
S aipsniai / A icles 167
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Bakšienė 2017; 2018; 2018a; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2017a), di é en s ada mių
pa yzdžių TFA ansk ipcija donnée a nou eaujoje a mių medžiagos inkimo
ins ukcijoje (ž . VTG 2021), nemažas pluoš as Kauno ajono a minių eks ų
eksplikuojama ku iamame Ta myne (ž . Geoling is ikos po alas). Tous ces a aux
on à nou eau soule é discu uo ines, p oblémiques TFA ansk ip ions suje s, qui en
2021. on é é ésumés Li uanien langue ins i u de geoling is es su eng ame cycle de
séminai es1. Les Li uanies a miques sons d'éc i u e TFA sys ème ak ualus de
nomb eux a mė y os spécialis es, donc au une ois de plus e eni à ce e hème
e plus dé aillémen discu e e é i ie ce aines a mines sonnai es uni és de
ai, kad pe šį laiko a pį a si ado i o icialus TFA ženklų inkinys, ski as ben-
d inei lie u ių kalbai (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021), odėl už-
ašan a mių ga sus a siž elg ina i į jame siūlomas ekomendacijas.
ma quesen. Da an a men ionnée e L'objec i de Ce a icle de discu e des
eche ches des de niè es années éclai iskin us complexesingnies cas de
ansk ip ion des ada mies hau š aičių e ou ni quelques co ec ions 2017 m. aux
a mées Li uaniennes p oposly ame TFA éc menų inkinyje. Smulkesnieji âches: 1)
ésume les hau š aičių pa a mių ocalismes sys ème en e mes, discu e
p oblemiškiausius TFA ansk ipcijos balsių iene us; 2) expose le ma quage de
ce ains des ca ac é is iques les plus impo an es des hau es aiches
con ebalsies aux éc i u es TFA; 3) donne les possibles hau š aičių p iegaidžių
alo onų éc i u e TFA moyens ainsi discu e a ec p iegaide pa iculiè emen liées
pa a mių i šnek ų ap ašais, kopenhagine ansk ipcija už ašy ais eks ais. Di b a
mokslinės li e a ū os analizės i ap ašomuoju-lyginamuoju me odais.
1. AUKŠTAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA IR
JOS ŽYMĖJIMAS TFA
Apibend in a aukš aičių pa a mių balsinių onemų, už ašy ų TFA ašme-
possibili és de ansk ip ion des skiemenų bilibalsinių d iga sinių. L'é ude u ilisei le
ma é iel à de nomb eux p écédemmen publiés a aux de dialek ologues: nimis e in oquables TFA e minologija (ž . IPA 2022), sys ème donné dans 1-o ableau2.
1 Ciklą composé ois séminai es, dans lesquels de maniè e dis an e la p incipale scien i ique du
cen e Geoling is ikos d . Rima Bakšienė a p ésen é aux pa icipan s les p incipes communau ai es
de ansk ip ion, é udiai complexeesnius des ansk ip ions des a mes hau es aiches e e esaiches TFA éc menimis cas.
2 Aukš ai iškoji okalizmo sis ema cons i uée su la base de ces sou ces: A kočai y ė, Rinkauskienė
2003; LKTCh 2004; Ka delis 2018 e au es déc i end inamaisiais dialek ologų a auxis. Ten elée
igu en seulemen les uni és balsines ayan le s a us des phonèmes, les plus impo an es a ian es
des phonèmes son discu é sépa émen . Pa conséquen , pa exemple, dans len elę neį auk as la oix
ou e e [æ] (į ai aus longueu ), qui la plupa des au eu s des desc ip ions phonologiques considè en seulemen phonemes a ian u. Apsk i ai balsių [ɑ]: [ɛ] opposi ion Li uiniens
RIMA BAKŠIENĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
1 LENTELĖ. Aukš aičių pa a mių balsinės onemos
Ilgieji Pusilgiai T umpieji
P ieša-U-
lignes
žpaka-P -
chinoises
ieša-Užp-
lignes
aka-P ie-
chinoises
ša-Užpak-
A imi
con ea-
niams
A imi
užpakaki-
liniams
akiniai
Užda iejiiː/uː/i/u / / /
A imiɪ//
aux au es / /
e me ai
((A imiɪ/) ((/)
ms
in é ieu snie s
zamda iesie-
P o imi
cla aie s
labai umpi /
„mu mamieji“3
(/ɪ/) (/ʊ/)
Kin amiejiɛi/uɔ / /
Di ongoidaiɛ/ɔ/ /
Midu iniaieː-
e mesnieji / /
/oː/
Milu iniaieː/e/e
e mésnie s
in é ieu snie s / /
(/)/o (/)
Midu iniaiɛː/ɔː/-
ou esnieji/ ou ou e snieji / /
ɛɔ/ (/ɛɔ/)
A i iejiɑː/ɑ/ɑ/ /
Comme connu, au ocalisme hau e aiques ca ac é is ique ce que dans le g oupe d'opposi ions
quan i a i es con as ue non seulemen umposies e longues, mais e semilgées phonèmes,
exis ojances a a mées, con enan la soi-disan e oisième sys ème de phonologies de longueu s
u eniškių, kupiškėnų, pa ie ilniškių e anykš ėnų ( oi plus. Jasiūnai ė, le langage silpna, phonemų
con as e es possible que l'absoliui an e débu du mo . Beaucoupui hau š aičių šnek ų e ype balsių
phénemes en géné al nūdingos. Les conk inai es skliaus es insc i es ce qu'on appelle d i eidės
phénèmes, don l'exis ence sou en nulliée di e ses phonologiques e ex a onologiques ac ions, pa
exemple, pa le empo, s iliaus, conc è es šnek os localisa ions pa a mée e e c. (plačiau oi
Gi denis 2003: 82).
3 Len elée donnée pa un a an akinį e zazakalinį mu mamąjį oixį, leu désigna ion conc è es plus
TFA balsių ašmenimis šiuo a eju y a sąlyginis. Apie šių balsių ansk ipciją TFA ž . s aipsnyje
loin.
A icles A icles a icles 169 /
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Gi denis 1996). La ixa ion de quan i em des TFA n'é abli aucun p oblème, pou cela son
u ilisés les diak i ikas TFA co espondan s, seulemen une ois de plus on men ionne que les
hau u ins des pog upés balsie s longs e semilongés (su umpėję longieji ou pailgėję
cou sieji) signiè ini TFA e més (angl. close), e les cou s TFA p oche des zamda iens (angl.
nea -close) en balsie s, e.g.: [1ˈɪjiɪ ý ɑs] ~ as, [ji ɑjæljs] ~ y ẽlis, [jas] [sɑˈs] [sɑˈjɪs]
ʋsʋs] ~ ; [1ˈg uːdɑs] ~ g das, [g uˈdjæljɪs] ~ g ūdẽlis, [ˈbuɑʋ] [ˈbʋo] ~ bù o e . . A en ion
doi ê e a i ée que dans ces cas, où les longs y, ū (habi uellemen neki čiuo oje poziciji)
complè emen se cou issen , ils son quand même ansk ibuo ini TFA closes des balsies
éc ensimis, ca quali biquemen di è en géné alemen des cou s des balsies, plg.:
[ʋjiˈ jæljsɪ], [g uˈdjæljɪs]. Dans déc i end in des hau aiches phémes sys ème aussi
incluckini e semi-longues oix de moyenne pakilemen , ca ac é is iques anykš ėnų e
kupiškėnų pa a mėms, exemple.: [ˈmjedjɪs] ~dis, [sˈ mẽk] ~ sãko. Le s a u phonologique des
oix (ou ées) des demi-ilgies dans les hau š aičių pa a mėse, pa iculiè emen dans les
šnek es occiden ales e mé i an s des hau š aičių, des spécialis es de dialec ologie es
jusqu šiol discu é (c . Ka delis 2018: 119129, 132136, Bakšienė, Leskauskai ė: 167 2021), cependan
ces oix (en pa iculie pailgėjęs a) son égalemen inclus dans une déc end in a image des
balsies, pa iculiè emen en aison des eas e n hau š aičių šnek ų, : Du poin de ue
[ˈmɑˑnɑˑ] ~ màno, [gʲeˈ ʲæˑsʲnʲɪs] ~ ge èsnis i k .
quali a i s des phonémes des ai s de ansc ip ion, a an ou à men ionne ce ains des
oix des conseils ca ac é is ique un ema quablemen plus g and deg é d'ou e u e (lége
élé a ion de la langue). A i esnieji i, u ( adicinėje kopenhaginėje ansk ipcijoje žymė i
comme , ) les plus ca ac é is iques de la no dine aka ų aukš aičių kauniškių daliai, o
a i esnieji ė, o ( adiciellemen žymė i comme ẹ, ọɔ ) u ilisés dans de nomb eux eas e n
aukš aičių e dans ce aines eas e n aukš aičių šiauliškių šnek os. Tou es posi ions les plus
ou e es de oix, à l'excep ion moins mince lūpinimu pasižymin į ɑɔ, TFA sys emoje žymė ini
pasi elkian po oixsiu éc omą diak i iką (angl. lowe ed), comme : [ˈkjɪ ɑː] [ˈkje ɑ] ~ k ą,
[ˈsk] [ˈsokɑ] ~ sùka, [1ˈb oljːɪs] ~ b ólis, [1ˈ jeɑːs] ~ as. / Men ionné ou e as moins
sulūpin e insc i s du même signe, comme e kopenhaginėje ansk ipcijoje, exemple,
[1ˈb ɔːljɪs]. TFA collec ion de signes p écisein ina 2017 m. p oposly a (ž . Bakšienė,
Čepai ienė 2017: 121, 122) in amųjų balsių ie, uo ansk ipcija. Aukš aičiams ca ac é is iques
d ejopą di ongiškumo deg é ayan une owel phémmes changeamosios: clai emen
di ongiški, o emen i ančios a ikulacijos ie, uo ( adiciellemen appelés su ap iniais
d ibalsiais), u ilisés dans ou es pa a mėse; e silpniau di ongizuo i, a ec blyškiau p é endu
p emie dėmeniu p é endus sons (di ongoidai), p incipalemen u ilisés eas e n aukš aičių
ilniškių, u eniškių, anykš ėnų šnek ose. Comp e enu du ai que dans beaucoup de ada mies
p écisémen les p éma u és segmen s de ces sons acous iquemen similai es à ilguosius
balsius y, ū, e que seulemen pabaiga se ca ac é ise de l'a icula ion au eimu e
a ia i i umu (plačiau ž . Bace ičiū ė 2002; Gi denis 2009: 239; Ja osla ienė 2010: 7), aussi bien e
dans accep ée ecommanda ion de langue commun inée Li uanienne (ž . VLKK k-25;

RIMA BAKŠIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 4), siūloma isais a ejais (nea siž elgian į ki čia-
imą e p iegaidę) des sons changeamuosius ansc i e uni o mémen , a ec TFA zada ɑųjų
balsių ašmenimis pi mojoje dalyje, p z.: [¹ˈpʲiɛnɑs] ~ penas, [²ˈdʲiɛnɑˑ] ~ diẽną,
[djiɛˈnɑ] ~ dienà, [1ˈpuɔdɑs] ~ púodas, [2ˈjuɔkɔs] ~ juõkas, [juɔˈks] ~ juokùs e . . De
di é en es o igines aiblemen di ongizuo i ie, uo ma ê ini dans les mêmes éc i menimis,
jus e au-dessus du p emie dėmen4 éc i diak i ikas, ma inan ès cou e balsį (angl. ex a
sho ), exemple.: [kɛmɔpɔ s] ~ kompò as, [kɔ jɛlj s] ~ ko l, [ jɛˈjɛe lãljis] ~ ė lis, [ˈlɔpji]
~pę.
Aukš aičių balsinių onemų sis éme dans le TFA ma quemen ela i emen ieni
p oblemiškiausių es e eas e n aukš aičių pane ėžiškių edukuo i oix. Tan des
sud, que des no d pane ėžiškių šnek es possèden pa une a an akinée e
a iè ealinée angées cou ammen sonį, seulemen d'une di é en e quan i é e
de quali é de ne e é: sudų moins éblésusius, no d ès o emen éblésusius, appelés mu mamuosius
( oi ig. 1).
1 PAV. Rédui s cou s balsiés co espondances des sud e du no d pane ėžiškių šnek ose
Anks esniame 2017 m. TFA collec ion é ai p oposée Li uanies a mées des no d pane ėžiškių
mu mamuosius balsius ansc ibe a ec supplémen ai e diak i iku , ma ke inčiu klausa negi dimą son
émission (angl. no audible elease). Cependan ce e o e n'hési e paso inai ciblée. Gilesnė TFA analyse
c i iques sys ème a mon é que ce signe es des iné aux exploss amých p iebalsiów a ian es, quand
n'en endima aiškaus sp ogimo, c'es -à-di e des pada gai s aigiai nep asiskečia, nea si aukia l'un de
l'au e, e ou de sui e p é endim g e imas similai e a icula ion p iebalsis (ž . HIPA 1999: 17). Le plus
sou en cela a i e dū iniuose, exemple: [ˈpjljɪgbɑjo jɪs] ~ plkbajo is, [dg2ˈbljsjɪs] ~ plu basis e
pan. (plg. Pake ys 2003: 87). Les ai s des Balsiés ansme e ce éc i u e n'es pas des iné. Pa
conséquen la seule app op iamis e so ie 4 Selon a ai e, é an silpniau gi dimai second ajai ie, uo
pa ie, pa exemple, ansc i an Bal a ussies Li uiniens šnek ų ex es, ce diak i icus peu ê e
éc i e su le second dėmen.
A icles A icles A icles 171 /
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
dans ce cas ma ke le no d pane ėžiškių edukuo us balsius déjà menė u TFA diak i iku,
eiškiančiu labai umpą balsį (angl. ex a sho ), например.: [1ˈduɔnɑ] ~ dúona, [ˈdoŋgs] ~
dangùs, [1ˈkoːsjnjɪsj] ~ ksnis, [2 jˈɛːsjɛ] ~ sia. Co esponden plus aiblemen édui e
des suds pane ėžiškių oix ma ė ini du même TFA diak i iku, eiškiančiu humilié la
haussemen oix, comme: [1ˈduɔn], [ˈdŋgs], [1kɑːsjnjɪsj], [2ˈ jːsjɪ].
Pa des balsiés quali a i s a ian s p oposal ina ansc iban TFA sys ème
conséquemmen ma qués zachalalines o d es balsiés o, ū, ų, u, aussi bien uo la p emiè e
pa ie pap iešakemen po minkš ųjų p iebalsių. Des spécialis es de phone ica a i men
que c'es l'une des ema quables a ian es de balsies, don l'a icula ion du
nepap iešakėjusio p incipal allophone di è e pa iculiè emen ne emen , il es
p oposé ma qué e commun ines des langues li huaniennes TFA ansk ipcijoje
(Pake ys 2003: 36; Kazlauskienė 2018: 35; VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 6). Toks
balsių pap iešakėjimas ma ke ė inas TFA diak i iku (angl. ad anced), exemple: [1ˈjoːkjo]
~ jókio, [1ˈsjuːsj] ~ sisiu, [kjɛ2ˈljuː] ~ keli e pan.
2. KAI KURIE AUKŠTAIČI PRIBALSI
SEYMJIMO TFA ATVEJAI les TFA son les plus impo an es du sec eu de l'aé onau ique e de l'aé onau ique dans le monde.
Iš isų aukš aičių pa a mėms būdingų p iebalsių, TFA ansk ipcijos a ž il-
giu plus complexe es pučiamųjų p iebalsių š, žėjimas žym. 2017 m. Dans le ki de signes TFA a é é
p oposée les déc end in ai ma quée TFA ika y iniais pos ala i ikimo (ž . Bakšienė, Čepai ienė
eoliniais p iebalsiais [ʃ], [ʒ], no s jau ada disku uo a dėl šių ženklų ne isiško
2017: 124). E commun ines des langues Li uanies, e pa iculiè emen a mių sie ieji e
minkš ieji p iebalsia di è en i emen de leu s a iculiacinées e acus iques quali és.
Ex ai é en dé ail les commun ines de la langue li uanienne p iebalsies š, c'es -à-di e des signes,
on cons a e que TFA pos al eoliniai [], [] son quelque pa en e les Li u iques du es e les
minkš ųjų p iebalsių, mais o imesni minkš i, p oposolums des TFA ma quages exis e égalemen
di e ses (plaî e. Pake ys 2003: 71; oi Amze ičius, Leskauskai ė 2014: 16416; 2014: 47 Kazlausė
U bana63; Ind ičienė, Ind ičāne, Ja osla ienė, G igo je s: 21,99125[…] e 2018. Aukš aičių pa a mėse
exis e pas seulemen la classiquees du e ųjų minkš ųjų de ce g oupe p iebalsių opozicijos, dans
beaucoup p iebalsius kie inančių šnek ų depala alizuo ų sons les pa icula i és a iculai es e
acous iques enco e plus i emen di è en des pala alizuo us š, z (ž . apž algą Amb aze ičius,
Leskauskai ė 2014: 3844). Depala alizuées p iebalsies a osena ca ac é isa ice des sud e
eas e n hau š aičių šnek om, donc ansc i an leu s p iebalsyną TFA sys ème, du e iesiems
e moukš iesiems š, il es possible de choisi di é en s leu s co espondmenis, plus
p écisémen jouissan de leu s p op ié és. Minkš ieji š, ž dans ce cas iksuo ini déjà
men ionnés TFA pos al eoliniais sis emiškumą5, exemple.: [2ˈjiɛnɑs] ~ šiẽnas, [km1jiː] ~ kamšý i,
[jiɛˈmɑ] ~ hi iemà, [ˈjɪbɑ] ~ žba; o dépala alise š, ž TFA e o leksiniais [], [], comme: [2ˈiɛnɑs],
RIMA BAKŠIENĖ
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
[ʃ], [ʒ] su minkš umo diak i iku išlaikan isų minkš ųjų p iebalsių žymėjimo
[km1iː], [iɛˈmɑɑ], [ˈɪb]. Ce aines hau es ailles de schnek es, pa exemple, des hau es ailles du
sud, ca ac é is iques ès minkš i, in e médiai es p ibalsia en e minkš ųjų s, z e š, ž, ma ė ini
TFA al eoliniais pala aliniais p i als [], [], comme : [jɪˈjɪ] ~ is, [jljɪˈds] ~ slidùs, [2ˈjiːzjæ] ~ zỹzia,
[kɑ2ˈjiːs] ~ Kazỹs6. Lo squ'on ansc i an des conseils ayan plus simple sys ème de
p ébalsies, pa exemple, aka ų aukš aičių kauniškių, sons, ou choisissan supp imin ą, non
dé aillųjį, a ian e de ansk ip ion, il es possible dans ous les cas š, žungi žymėjimui de choisi
men ionnés déc end in us TFA shuje sujun an a c: c [ s], č [ ], [dz], [dd] (ž Dželiušienė,
Čepai ienė Bak 2017: 124, 125). Cependan commun inée ecommanda ion de la langue su ou pou
des p a iques sume imen s choisie les ma ke é dig a ais [], [], [], [] (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė,
ašmenis [ʃ], [ʒ] (minkš uosius papildomai žymin su pala alizacijos diak i iku ʲ).
Šiek iek ikslin ina i 2017 m. eik a a ika ų ansk ipcija TFA ašmeni-
mis. Bu o siūly a a ika as ansk ibuo i d iem a ski ais ašmenimis, i -
Bakšienė 2021: 5), donc analogiquemen ansk ibuo ini e a mių sons. Si ansc ibons-nous dans
le ex e s'opè e dé aillusis auchčiau ap a as p iebalsies š, ž ma quemen mé hode, pučiamieji
composan s espec i emen ma ė ini e a ika os, exemple: [1ˈsɑmjjɪs] [1ˈsɑms] ~ sám is,
[ˈmjjɪs] de [ˈmjɛɪs] ~dis, [2ˈkjɪmjj] [2ˈkjɪm] ~ kiš i, [ˈjjukːː] [ˈ1uː]
~djɪɪˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ-
ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ-
ˈˈˈˈˈˈˈˈ]]
3. AUKŠTAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR
DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS
TFA
Aukš aičių p ozodinė sis ema kiek pap as esnė negu žemaičių, ačiau dalyje
šnek ų aip pa esama į ai aus laipsnio ki čio a i aukimo bei sa i ų p iegaidžių
alo ones (ž . 2 ableelę; plus loin z . Kazlauskas 2000 [1968]: 59; Bakšienė 2016: 5055 e k .). P ozodines
uni és, pa iculiè emen p iegaidzes a mines ca ac è es, ixa ion 5 Pala aliza ions diak i ikas j le
plus nécessai e en e ec uan des mesu es dialec ome iques, pa exemple, p og amme in o ma ique
Gabmap (ž . Ne bonne, Colen, Gooskens, Kleiweg, Leinonen 2011: 6589; Leinonen, Leöl ekin, Ne bonne 2016:
7183; Çek Sno: 192208 e k .) en ep ésen an les ansc ip ions e en calculan les séquences. Selon
Li u iques minkš ųjų p iebalsių š, ž a ikuliacinių akus inių ypa ybių simili ude à TFA ga sų akus iką (ž .
IPA 2022), se ai possible diak i iko e ne ašy i, mais dans ce cas p é é ence es donnée au c i è e
sis emičnos i. 6 Les mêmes signes pou aien ê e insc is e déjà a emen se p oduisen des cas
šlekia imo dans les šnek es no iau ines šiauliškių, e pou cause de langues sla es in luence p é enden
pa iculiè emen minkš i š, ž.
S aipsniai / A icles 173
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
TFA éc menimis neabejo inai es e p oblema iškiausia pa ie de ansk ip ion.
Ce e ques ion dans la p esse scien i ique des dialec ologes déjà g ilden as (ž .
Bakšienė, Čepai ienė 2017: 126, 127; Bakšienė 2019: 727 e k .), cependan econnai i
que le plus app op ié ansk ip ion a ian , pou adek ačiai aukik iš aičių
p iegaidžių alo onų į ai o ę, es enco e che chée.
2 LENTEL. Aukš ai iškieji p iegaidžių alo onai7
Tonema Alo onas
a mėse posi ion
Akcen inė Papli imas
PA VA RA
Akū as i ap adė
p iegaidė PK, AK + + +
idu inė p iegaidė (+
AK) (+) (+)
Ci kum leksas aukš ai iška
i agalė
p iegaidė PK + + +
ęs inė p iegaidė PK (+)
idu inė p iegaidė PK, AK (+)
(+) (+) ki s inė p iegaidė PK)
(+)
2017 m. sugges ilymai Li uiniens a miques p iegaidėms žymė i TFA sis ema neabejo inai ikslin ini.
Tu, comme les p incipaux signaux p iegais, ou ni TFA au on omban (angl. alling one) au apis
(angl. ising one) diak i ikai e . Cependan ésend ines plus des a aux héo iques e
ins umen els su les Li uiniens p iegaides, une ois de plus con i mée p incipale che cheu s men is,
que ce phénomänys Li uiniens en pa len n'es pas seulemen oninien de na u e. De plus, p iegaidžių
p ozodiniai signes dépenden ès de skiemens cen o suda omųjų sons, de pa a mės sis ema, de
accen nej posi ion e de beaucoup d'au es eiksnių. S ip ią p iegaidžių opposi ion ayan des
hau š aičių pa a mėse, elles que aka ų aukš aičių kauniškių, les diak i ikai men ionnés peu e
se aien app op iés balsinių skiemenų p iegaidėms ixsuo i8, cependan 7 San umpų eikšmės VA:
aka ų aukš aičiai, PA pie ų aukš aičiai, RA y ų aukš aičiai; PK p incipal ki is, AK abs ac ionnis
ki is; + p op e à ou e la la geu e à ou es les posi ions, (+) p op e non à ou e la la geu e ou pas
à ou es les posi ions; / - nebūdinga. 8 Su le si e de l'Associa ion in e na ionale des phoné iques (ž .
IPA 2022) donne quelques dic o ies sonnai es exemples a ec k in an į ou kylian į onąčiais con enan
oix sonne ou similai emen comme Li uiniens p iegaidės.
RIMA BAKŠIENĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
The i s pa o he a icle p esen s he gene alized Aukš ai ian sys em o ocalism, educed
discusses he ansc ip ion o phonemes and hei a ian s by he IPA symbols. I highligh s
hose Aukš ai ian owel elemen s, which a e mos oublesome in e ms o ansc ibing. The
owels o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys ha ing he s a us o independen phonemes
a e conside ed such elemen s. I is especially p oblema ic o app op ia ely con ey he owels
om he subdialec o No he n Pane ėžys which ha e unde gone a s ong quan i a i e and
quali a i e educ ion. The a icle discusses he possible IPA symbols o be used o he
ansc ip ion o hese owels. The second pa analyzes he ques ions o ansc ibing
Aukš ai ian consonan s by he IPA symbols. Mos a en ion is paid o he consonan s š, ž and
a ica es. As hei a icula o y and acous ic p ope ies do no co espond o he IPA
equi alen s mos o all, i is a emp ed o ind as accu a e a ian o hei ansc ip ion as
possible. The hi d pa is dedica ed o discuss he ansc ip ion o Aukš ai ian pi ch accen s
and hei allo ones by he IPA symbols. I also e iews he ansc ip ion o he syllables
con aining diph hongs and gi es some ansc ibed examples. Due o he inconsis encies in he
u e ance o pi ch accen s, he syllables o his g oup ha e an especially high numbe o
posi ional a ian s.
1 PRIEDAS
Aukš aičių pa a mių sons son o e s des ca ac è es TFA13
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
Balsiai
[a][ɑ] 305 0251
[å][] 313 0252
[α][ɐ] 324 0250
[e][ɛ] 303 025B
[æ] [æ] 325 00E6
[ɛ][] 326 025C
[ə][ə] 322 0259
[] [e] 302 0065
[ẹ][e] 302 + 430 0065 + 031E
[][ɘ] 397 0258
[][] 397 + 430 0258 + 031E
[i·] [iː] 301 + 503 0069 + 02D0
[i.][i] 301 + 504 0069 + 02D1
13 Élabo ée su la base commun ines de la ansk ip ion TFA éc i menimis ecommanda ion (ž . VLKK
k-25). P ésen és seulemen du bend inès langue se dis inguan p iebalsies des éc i s. Pas i oju
b ūkšniu sépa e possibles ansk ip ions a ian es, plus loin su eux oi . a icle 2-à sec ion. Si le
nécessai e éc i u e es assemblables du symbole p incipal e diak i ique, indique leu s deux codes.

S aipsniai / A icles 181
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
[iɪ][] 319 026A
[], [ι][ɪ] 319 + 430 026A + 031E
[ı][ɪ] 319 + 414 026A + 0320
[ы][ɨ] 317 0268
[][ɪ] 319 + 432 026A + 032F
[o] [o] 307 006F
[ö][o] 307 + 430 006F + 031E
[ɔ][ɔ] 306 0254
[u·][uː] 308 + 503 0075 + 02D0
[u.][u] 308 + 504 0075 + 02D1
[u][] 321 028A
[], [υ][] 321 + 430 028A + 031E [][]
321 + 432 028A + 032F
P iebalsiai e a ika os
[sh][] [] 134 136 0283 0282 [][j] [] 134 + 421 182
0283 + 02B2 0255 / /
[ś][] 182 0255
[ž] [] 135 02 137 0292][90 [j] [] 135 + 421 183
0292 + 02B2 0291 / /
[ź][] 183 0291
[c][] - 02A6
[][j] - 02A6 + 02B2
[č][] [] - 02A7 02A6 + 0322 [][j] []
- 02A7 + 02B2 02A8 / /
[ć][] - 02A8
[ʒ][ʣ] - 02A3
[][ʣʲ] - 02A3 + 02B2
[][] [] - 02A4 02A3 + 0322 [][j] [] -
02A4 + 02B2 02A5 / /
[][] - 02A5
[ ][ʋ] 150 028B
[w][β] 127 03B2
[ŋ][ŋ] 119 014B
[x] [x] 140 0078
[h][] 141 0263
Au es ma ques
· (longueu ) ː 503 02D0
. (pusilgume) 504 02D1 a
(a), i (i) ... /
( edukcija) 505 0306
ъ, ь (mu mamieji
balsiai) 505 0306
‘ / ’/ 
(minkš ume) j 421 02B2
RIMA BAKŠIENĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
(paska dėjimas) 403 032C
(paduslėjimas) 402A 0325
(pap ̇ iešakėjimas) 413 031F
ˈ (pag indinis ˈ
umpasis
ki čiuo as
skiemuo)
501 02C8 ki is,
(chalu inis ki is) 502 02CC
( i ap adė
p iegaidė) 1 - 00B9
( i agalė 2 - 00B2
ses alo onai
ęs inė, idu inė,
ki s inė p iegaidės
p iegaidė, ainsi que
(kli ikų šlijimas) 509 203F
- (skiemens iba
a p d iejų balsių)
.506 002E
ǀ (sin agmos
in é ieu e pauzée) 507 007C
(sin agme pause de in)
508 2016
(in ona ion
apis) 510 2197
(in ona ion
ombimas) 511 2198
2 PRIEDAS
Deuxibalsies de ansk ip ions exemples14
D ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine
p iegaide
ki čiuo as
idu ine /
ki s ine
p iegaide au [1ɑ] [2] [2ɑ] [1] iau (au po [1æ] [2ɛɛɛ] [2æ]
[2ɛ] [2ɛ] douceux p iebalsio / /)
14 Tableelée ou ni seulemen les plus équen s cas possibles ansc i an hau š aičių pa a mes,
illus uojan ys bend uosius ansk ipcijos TFA ašmenimis p incipes. On comp end a, que peu ê e e
di e si es di é en s des a ian es des deux balsie s, ils записятни selon conc e s a imą.
A icles A icles A icles 183 p égaide ai
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
D ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine
p iegaide
ki čiuo as
idu ine /
ki s ine
[1ɑɪ] [2ɪ]ɑɪ] [2ɪ] ei [1æɪ]ɛ [1ɪ] [2ɛɪ] [2æɪ] [2ɛɪ]
[1 uiɪ] [1ɪɪ] [2 [1ɪ] [2 ɪ] / /
[1uɪ] [uɑɪ]ɪɪ] [2uɛl] [2uɛl] [2u] [2u] [2u] [2u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[¹æˑn] /[¹ɛˑl], [¹ɛˑ ],
[¹ɛˑm], [¹ɛˑn]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[ɛmˑ²] [²æˑlˑ], [²æˑ ˑ],
[²æˑnˑ], [²æˑmˑ] /
[²ɛˑlˑ], [²ɛˑ ˑ],
[²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[²ɛn], [²ɛm]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[1ɪl], [1ɪ ], [1ɪn], [1ɪm]
[1il], [1i ], [1in], [1im]
[1[1iːl], [1iː ],iːn], [1iːm]
ul, u , un, um, [1l], [1 ],
[u] [
[1n], [2ln], [2 ], [2n], [2m],
[2n], [22], ] pa /
[1n], [1m] [1l], [1 ], [1n],
[1m] /
[1ul], [1u ], [1un], [1um][1uːl],
[1uː ], [1uːn], [1uːm] Į eik a
2022 m. a il 29 d. /
[2l], [2l], [2 ], [2n], [2n],
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
[email protected]