S aipsniai / A icles 165
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776
Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika,
phonologie, géoling is ique.
DOI: doi.o g/10.35321/all86-07 Il es p obable que l'on ai ou é une solu ion à ce p oblème.
DAR KART DL AUKŠTAIČI
AIDMI TRANSCIPCTIONSES
TARPTAUTINS FONETINS
ABCLS PARCHMENIMIS
(KELETAS TIKSLINTIN
ATVEJ)
Once Mo e on he T ansc ip ion o
Aukš ai ian Subdialec s by he Symbols o
he In e na ional Phone ic Alphabe (Se e al
Cla i ied Cases)
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a icle examine dans les langues li uaniennes des hau š ai iškųjų pa a mių ansk ipcijos
a p au ine one ine abėcėle (TFA) des ques ions, spéci ien quelques-uns anks esnio, 2017 m.
pa eik o, TFA ecueil des pa oles li uaniennes pou les éc i u es e des uni és sono es de
l'en egis emen . Déc i en des possibles TFA balsies e p iebalsies des éc i s, adap és aux
sons hau š aičių appose , diak i iniai signes, hau š aičių pa a mių p ozodinių iene ų
(p iegaidžių e leu s alo onų) ansk ipcijos TFA possibili és e p oblemes. Su isé es
déc end ée des hau es aiches pa a mies sys ème ocalisme (phénèmes e yškesnieji leu s
a ian es), analysés ce ains plus complexes ansk ip ions de p iebalsies TFA cas, p ésen ée
ansk ip ion exemples a ec di é en s p iegaides con enan s d iga siniais skiemenimis. À
l'a eni , e ec ués des app o ondissemen s a minées phonologies, ins umen ales phone ics
eche ches e ésend inus plus héo iques a aux, les ansk ip ion des a mens Li uiniens TFA éc i menimis se a enco e p écisin ina.
ESMINIAI VOODŽIAI: phone ika, ansk ipcija, in e na ionale one inė abėcėlė (TFA), Li uanien
a mės, aukš aičiai.
RIMA BAKŠIENĖ
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
ANNOTATION
L'a icle add esses he ques ions o ansc ibing he Aukš ai ian subdialec s o he Li huanian
language by he symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), e ises ce ain symbols
om he ea lie se o he IPA symbols o he sounds o Li huanian dialec s p esen ed in 2017
and ways o ansc ibing. I discusses he owel and consonan symbols o he IPA, which may
possibly be used o ansc ibing he sounds in Aukš ai ian, diac i ical ma ks, he
oppo uni ies and p oblems o he IPA in ansc ibing he p osodic uni s (pi ch accen s and
hei allo ones) o Aukš ai ian subdialec s. I e iews he gene alized sys em o ocalism o
Aukš ai ian subdialec s (phonemes and hei mo e p ominen a ian s), analyes ce ain mo e
di icul cases o consonan ansc ip ion by he IPA symbols, gi es he examples o
ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en pi ch accen s. A e
mo e indep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he u u e and mo e heo e ical
wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s by he IPA symbols will be
u he e ised.
KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA),
Li huanian dialec s, Aukš ai ian.
ĮVADAS
Ta miques sons éc i e quelques de niè es années en Li uanie a mė y os
spécialis es déjà u ilisé non seulemen kopenhaginės ansk ipcijos sys ème, mais
inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenimis. TFA ansk ipcijos sklaida moks-
e in e p aulo a aux liés non seulemen à éguliè emen g andissan
in e p au ičnos i besoinu, mais e a ec nou eau nou eau modèle de a mė y os
applica ion dans les dialec ologies li au es (c plus oi Aliūkai ė, Mikulė 2014;
Mikulėnienė e 2020). Diegian mul imodalųjį app oche dans la langue a ian iškumo
egionales appaïs, c éan e u ilisan mode nnius ansmines données
d'accumula ion ainsi analyse des echnologies in o ma iques ou ils (plaî e oi
Čepai ienė 2020; Bakšienė 2021; Mikulėnienė, Čepai ienė bū ė; Geoling is ikos po alas
i ėja 2021), k did ine i ablemen TFA ansk ipcijos.
L'Ins i u de langue Li uanienne des dialec ologues 2017 m. publian TFA un ecueil de
éc i s, p oposé à des sons de a mes li uanies ansc ibue (ž . Bakšienė,
Čepai ienė 2017), l'u ilisan déjà e ec uée hau š aičių e žemaičių pa a mių
y imų, don p incipalemen dialek ome inių, basées su le p og amme Gabmap
ansk ipcijų lingu es calculs (ž . Čepai ienė 2018; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2020;
Vyniau ai ė 2021 e k .), qui es égalemen des inée à l'analyse dialec ome ine de
ous les pa a nie s (ž . Mikulė 2019). Dans la p esse des sciences au cou s de ces
années a égalemen é é discu ée la possibili é du ki TFA d'en egis e sépa és Li uiniens ada mių sons (ž .
S aipsniai / A icles 167
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Bakšienė 2017; 2018; 2018a; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2017a), di é en s ada mių
pa yzdžių TFA ansk ipcija donnée a nou eaujoje a mių medžiagos inkimo
ins ukcijoje (ž . VTG 2021), nemažas pluoš as Kauno ajono a minių eks ų
eksplikuojama ku iamame Ta myne (ž . Geoling is ikos po alas). Tous ces a aux
on à nou eau soule é discu uo ines, p oblémiques TFA ansk ip ions suje s, qui en
2021. on é é ésumés Li uanien langue ins i u de geoling is es su eng ame cycle de
séminai es1. Les Li uanies a miques sons d'éc i u e TFA sys ème ak ualus de
nomb eux a mė y os spécialis es, donc au une ois de plus e eni à ce e hème
e plus dé aillémen discu e e é i ie ce aines a mines sonnai es uni és de
ai, kad pe šį laiko a pį a si ado i o icialus TFA ženklų inkinys, ski as ben-
d inei lie u ių kalbai (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021), odėl už-
ašan a mių ga sus a siž elg ina i į jame siūlomas ekomendacijas.
ma quesen. Da an a men ionnée e L'objec i de Ce a icle de discu e des
eche ches des de niè es années éclai iskin us complexesingnies cas de
ansk ip ion des ada mies hau š aičių e ou ni quelques co ec ions 2017 m. aux
a mées Li uaniennes p oposly ame TFA éc menų inkinyje. Smulkesnieji âches: 1)
ésume les hau š aičių pa a mių ocalismes sys ème en e mes, discu e
p oblemiškiausius TFA ansk ipcijos balsių iene us; 2) expose le ma quage de
ce ains des ca ac é is iques les plus impo an es des hau es aiches
con ebalsies aux éc i u es TFA; 3) donne les possibles hau š aičių p iegaidžių
alo onų éc i u e TFA moyens ainsi discu e a ec p iegaide pa iculiè emen liées
pa a mių i šnek ų ap ašais, kopenhagine ansk ipcija už ašy ais eks ais. Di b a
mokslinės li e a ū os analizės i ap ašomuoju-lyginamuoju me odais.
1. AUKŠTAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA IR
JOS ŽYMĖJIMAS TFA
Apibend in a aukš aičių pa a mių balsinių onemų, už ašy ų TFA ašme-
possibili és de ansk ip ion des skiemenų bilibalsinių d iga sinių. L'é ude u ilisei le
ma é iel à de nomb eux p écédemmen publiés a aux de dialek ologues: nimis e in oquables TFA e minologija (ž . IPA 2022), sys ème donné dans 1-o ableau2.
1 Ciklą composé ois séminai es, dans lesquels de maniè e dis an e la p incipale scien i ique du
cen e Geoling is ikos d . Rima Bakšienė a p ésen é aux pa icipan s les p incipes communau ai es
de ansk ip ion, é udiai complexeesnius des ansk ip ions des a mes hau es aiches e e esaiches TFA éc menimis cas.
2 Aukš ai iškoji okalizmo sis ema cons i uée su la base de ces sou ces: A kočai y ė, Rinkauskienė
2003; LKTCh 2004; Ka delis 2018 e au es déc i end inamaisiais dialek ologų a auxis. Ten elée
igu en seulemen les uni és balsines ayan le s a us des phonèmes, les plus impo an es a ian es
des phonèmes son discu é sépa émen . Pa conséquen , pa exemple, dans len elę neį auk as la oix
ou e e [æ] (į ai aus longueu ), qui la plupa des au eu s des desc ip ions phonologiques considè en seulemen phonemes a ian u. Apsk i ai balsių [ɑ]: [ɛ] opposi ion Li uiniens
RIMA BAKŠIENĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
1 LENTELĖ. Aukš aičių pa a mių balsinės onemos
Ilgieji Pusilgiai T umpieji
P ieša-U-
lignes
žpaka-P -
chinoises
ieša-Užp-
lignes
aka-P ie-
chinoises
ša-Užpak-
A imi
con ea-
niams
A imi
užpakaki-
liniams
akiniai
Užda iejiiː/uː/i/u / / /
A imiɪ//
aux au es / /
e me ai
((A imiɪ/) ((/)
ms
in é ieu snie s
zamda iesie-
P o imi
cla aie s
labai umpi /
„mu mamieji“3
(/ɪ/) (/ʊ/)
Kin amiejiɛi/uɔ / /
Di ongoidaiɛ/ɔ/ /
Midu iniaieː-
e mesnieji / /
/oː/
Milu iniaieː/e/e
e mésnie s
in é ieu snie s / /
(/)/o (/)
Midu iniaiɛː/ɔː/-
ou esnieji/ ou ou e snieji / /
ɛɔ/ (/ɛɔ/)
A i iejiɑː/ɑ/ɑ/ /
Comme connu, au ocalisme hau e aiques ca ac é is ique ce que dans le g oupe d'opposi ions
quan i a i es con as ue non seulemen umposies e longues, mais e semilgées phonèmes,
exis ojances a a mées, con enan la soi-disan e oisième sys ème de phonologies de longueu s
u eniškių, kupiškėnų, pa ie ilniškių e anykš ėnų ( oi plus. Jasiūnai ė, le langage silpna, phonemų
con as e es possible que l'absoliui an e débu du mo . Beaucoupui hau š aičių šnek ų e ype balsių
phénemes en géné al nūdingos. Les conk inai es skliaus es insc i es ce qu'on appelle d i eidės
phénèmes, don l'exis ence sou en nulliée di e ses phonologiques e ex a onologiques ac ions, pa
exemple, pa le empo, s iliaus, conc è es šnek os localisa ions pa a mée e e c. (plačiau oi
Gi denis 2003: 82).
3 Len elée donnée pa un a an akinį e zazakalinį mu mamąjį oixį, leu désigna ion conc è es plus
TFA balsių ašmenimis šiuo a eju y a sąlyginis. Apie šių balsių ansk ipciją TFA ž . s aipsnyje
loin.
A icles A icles a icles 169 /
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Gi denis 1996). La ixa ion de quan i em des TFA n'é abli aucun p oblème, pou cela son
u ilisés les diak i ikas TFA co espondan s, seulemen une ois de plus on men ionne que les
hau u ins des pog upés balsie s longs e semilongés (su umpėję longieji ou pailgėję
cou sieji) signiè ini TFA e més (angl. close), e les cou s TFA p oche des zamda iens (angl.
nea -close) en balsie s, e.g.: [1ˈɪjiɪ ý ɑs] ~ as, [ji ɑjæljs] ~ y ẽlis, [jas] [sɑˈs] [sɑˈjɪs]
ʋsʋs] ~ ; [1ˈg uːdɑs] ~ g das, [g uˈdjæljɪs] ~ g ūdẽlis, [ˈbuɑʋ] [ˈbʋo] ~ bù o e . . A en ion
doi ê e a i ée que dans ces cas, où les longs y, ū (habi uellemen neki čiuo oje poziciji)
complè emen se cou issen , ils son quand même ansk ibuo ini TFA closes des balsies
éc ensimis, ca quali biquemen di è en géné alemen des cou s des balsies, plg.:
[ʋjiˈ jæljsɪ], [g uˈdjæljɪs]. Dans déc i end in des hau aiches phémes sys ème aussi
incluckini e semi-longues oix de moyenne pakilemen , ca ac é is iques anykš ėnų e
kupiškėnų pa a mėms, exemple.: [ˈmjedjɪs] ~dis, [sˈ mẽk] ~ sãko. Le s a u phonologique des
oix (ou ées) des demi-ilgies dans les hau š aičių pa a mėse, pa iculiè emen dans les
šnek es occiden ales e mé i an s des hau š aičių, des spécialis es de dialec ologie es
jusqu šiol discu é (c . Ka delis 2018: 119129, 132136, Bakšienė, Leskauskai ė: 167 2021), cependan
ces oix (en pa iculie pailgėjęs a) son égalemen inclus dans une déc end in a image des
balsies, pa iculiè emen en aison des eas e n hau š aičių šnek ų, : Du poin de ue
[ˈmɑˑnɑˑ] ~ màno, [gʲeˈ ʲæˑsʲnʲɪs] ~ ge èsnis i k .
quali a i s des phonémes des ai s de ansc ip ion, a an ou à men ionne ce ains des
oix des conseils ca ac é is ique un ema quablemen plus g and deg é d'ou e u e (lége
élé a ion de la langue). A i esnieji i, u ( adicinėje kopenhaginėje ansk ipcijoje žymė i
comme , ) les plus ca ac é is iques de la no dine aka ų aukš aičių kauniškių daliai, o
a i esnieji ė, o ( adiciellemen žymė i comme ẹ, ọɔ ) u ilisés dans de nomb eux eas e n
aukš aičių e dans ce aines eas e n aukš aičių šiauliškių šnek os. Tou es posi ions les plus
ou e es de oix, à l'excep ion moins mince lūpinimu pasižymin į ɑɔ, TFA sys emoje žymė ini
pasi elkian po oixsiu éc omą diak i iką (angl. lowe ed), comme : [ˈkjɪ ɑː] [ˈkje ɑ] ~ k ą,
[ˈsk] [ˈsokɑ] ~ sùka, [1ˈb oljːɪs] ~ b ólis, [1ˈ jeɑːs] ~ as. / Men ionné ou e as moins
sulūpin e insc i s du même signe, comme e kopenhaginėje ansk ipcijoje, exemple,
[1ˈb ɔːljɪs]. TFA collec ion de signes p écisein ina 2017 m. p oposly a (ž . Bakšienė,
Čepai ienė 2017: 121, 122) in amųjų balsių ie, uo ansk ipcija. Aukš aičiams ca ac é is iques
d ejopą di ongiškumo deg é ayan une owel phémmes changeamosios: clai emen
di ongiški, o emen i ančios a ikulacijos ie, uo ( adiciellemen appelés su ap iniais
d ibalsiais), u ilisés dans ou es pa a mėse; e silpniau di ongizuo i, a ec blyškiau p é endu
p emie dėmeniu p é endus sons (di ongoidai), p incipalemen u ilisés eas e n aukš aičių
ilniškių, u eniškių, anykš ėnų šnek ose. Comp e enu du ai que dans beaucoup de ada mies
p écisémen les p éma u és segmen s de ces sons acous iquemen similai es à ilguosius
balsius y, ū, e que seulemen pabaiga se ca ac é ise de l'a icula ion au eimu e
a ia i i umu (plačiau ž . Bace ičiū ė 2002; Gi denis 2009: 239; Ja osla ienė 2010: 7), aussi bien e
dans accep ée ecommanda ion de langue commun inée Li uanienne (ž . VLKK k-25;
RIMA BAKŠIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 4), siūloma isais a ejais (nea siž elgian į ki čia-
imą e p iegaidę) des sons changeamuosius ansc i e uni o mémen , a ec TFA zada ɑųjų
balsių ašmenimis pi mojoje dalyje, p z.: [¹ˈpʲiɛnɑs] ~ penas, [²ˈdʲiɛnɑˑ] ~ diẽną,
[djiɛˈnɑ] ~ dienà, [1ˈpuɔdɑs] ~ púodas, [2ˈjuɔkɔs] ~ juõkas, [juɔˈks] ~ juokùs e . . De
di é en es o igines aiblemen di ongizuo i ie, uo ma ê ini dans les mêmes éc i menimis,
jus e au-dessus du p emie dėmen4 éc i diak i ikas, ma inan ès cou e balsį (angl. ex a
sho ), exemple.: [kɛmɔpɔ s] ~ kompò as, [kɔ jɛlj s] ~ ko l, [ jɛˈjɛe lãljis] ~ ė lis, [ˈlɔpji]
~pę.
Aukš aičių balsinių onemų sis éme dans le TFA ma quemen ela i emen ieni
p oblemiškiausių es e eas e n aukš aičių pane ėžiškių edukuo i oix. Tan des
sud, que des no d pane ėžiškių šnek es possèden pa une a an akinée e
a iè ealinée angées cou ammen sonį, seulemen d'une di é en e quan i é e
de quali é de ne e é: sudų moins éblésusius, no d ès o emen éblésusius, appelés mu mamuosius
( oi ig. 1).
1 PAV. Rédui s cou s balsiés co espondances des sud e du no d pane ėžiškių šnek ose
Anks esniame 2017 m. TFA collec ion é ai p oposée Li uanies a mées des no d pane ėžiškių
mu mamuosius balsius ansc ibe a ec supplémen ai e diak i iku , ma ke inčiu klausa negi dimą son
émission (angl. no audible elease). Cependan ce e o e n'hési e paso inai ciblée. Gilesnė TFA analyse
c i iques sys ème a mon é que ce signe es des iné aux exploss amých p iebalsiów a ian es, quand
n'en endima aiškaus sp ogimo, c'es -à-di e des pada gai s aigiai nep asiskečia, nea si aukia l'un de
l'au e, e ou de sui e p é endim g e imas similai e a icula ion p iebalsis (ž . HIPA 1999: 17). Le plus
sou en cela a i e dū iniuose, exemple: [ˈpjljɪgbɑjo jɪs] ~ plkbajo is, [dg2ˈbljsjɪs] ~ plu basis e
pan. (plg. Pake ys 2003: 87). Les ai s des Balsiés ansme e ce éc i u e n'es pas des iné. Pa
conséquen la seule app op iamis e so ie 4 Selon a ai e, é an silpniau gi dimai second ajai ie, uo
pa ie, pa exemple, ansc i an Bal a ussies Li uiniens šnek ų ex es, ce diak i icus peu ê e
éc i e su le second dėmen.
A icles A icles A icles 171 /
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
dans ce cas ma ke le no d pane ėžiškių edukuo us balsius déjà menė u TFA diak i iku,
eiškiančiu labai umpą balsį (angl. ex a sho ), например.: [1ˈduɔnɑ] ~ dúona, [ˈdoŋgs] ~
dangùs, [1ˈkoːsjnjɪsj] ~ ksnis, [2 jˈɛːsjɛ] ~ sia. Co esponden plus aiblemen édui e
des suds pane ėžiškių oix ma ė ini du même TFA diak i iku, eiškiančiu humilié la
haussemen oix, comme: [1ˈduɔn], [ˈdŋgs], [1kɑːsjnjɪsj], [2ˈ jːsjɪ].
Pa des balsiés quali a i s a ian s p oposal ina ansc iban TFA sys ème
conséquemmen ma qués zachalalines o d es balsiés o, ū, ų, u, aussi bien uo la p emiè e
pa ie pap iešakemen po minkš ųjų p iebalsių. Des spécialis es de phone ica a i men
que c'es l'une des ema quables a ian es de balsies, don l'a icula ion du
nepap iešakėjusio p incipal allophone di è e pa iculiè emen ne emen , il es
p oposé ma qué e commun ines des langues li huaniennes TFA ansk ipcijoje
(Pake ys 2003: 36; Kazlauskienė 2018: 35; VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 6). Toks
balsių pap iešakėjimas ma ke ė inas TFA diak i iku (angl. ad anced), exemple: [1ˈjoːkjo]
~ jókio, [1ˈsjuːsj] ~ sisiu, [kjɛ2ˈljuː] ~ keli e pan.
2. KAI KURIE AUKŠTAIČI PRIBALSI
SEYMJIMO TFA ATVEJAI les TFA son les plus impo an es du sec eu de l'aé onau ique e de l'aé onau ique dans le monde.
Iš isų aukš aičių pa a mėms būdingų p iebalsių, TFA ansk ipcijos a ž il-
giu plus complexe es pučiamųjų p iebalsių š, žėjimas žym. 2017 m. Dans le ki de signes TFA a é é
p oposée les déc end in ai ma quée TFA ika y iniais pos ala i ikimo (ž . Bakšienė, Čepai ienė
eoliniais p iebalsiais [ʃ], [ʒ], no s jau ada disku uo a dėl šių ženklų ne isiško
2017: 124). E commun ines des langues Li uanies, e pa iculiè emen a mių sie ieji e
minkš ieji p iebalsia di è en i emen de leu s a iculiacinées e acus iques quali és.
Ex ai é en dé ail les commun ines de la langue li uanienne p iebalsies š, c'es -à-di e des signes,
on cons a e que TFA pos al eoliniai [], [] son quelque pa en e les Li u iques du es e les
minkš ųjų p iebalsių, mais o imesni minkš i, p oposolums des TFA ma quages exis e égalemen
di e ses (plaî e. Pake ys 2003: 71; oi Amze ičius, Leskauskai ė 2014: 16416; 2014: 47 Kazlausė
U bana63; Ind ičienė, Ind ičāne, Ja osla ienė, G igo je s: 21,99125[…] e 2018. Aukš aičių pa a mėse
exis e pas seulemen la classiquees du e ųjų minkš ųjų de ce g oupe p iebalsių opozicijos, dans
beaucoup p iebalsius kie inančių šnek ų depala alizuo ų sons les pa icula i és a iculai es e
acous iques enco e plus i emen di è en des pala alizuo us š, z (ž . apž algą Amb aze ičius,
Leskauskai ė 2014: 3844). Depala alizuées p iebalsies a osena ca ac é isa ice des sud e
eas e n hau š aičių šnek om, donc ansc i an leu s p iebalsyną TFA sys ème, du e iesiems
e moukš iesiems š, il es possible de choisi di é en s leu s co espondmenis, plus
p écisémen jouissan de leu s p op ié és. Minkš ieji š, ž dans ce cas iksuo ini déjà
men ionnés TFA pos al eoliniais sis emiškumą5, exemple.: [2ˈjiɛnɑs] ~ šiẽnas, [km1jiː] ~ kamšý i,
[jiɛˈmɑ] ~ hi iemà, [ˈjɪbɑ] ~ žba; o dépala alise š, ž TFA e o leksiniais [], [], comme: [2ˈiɛnɑs],
RIMA BAKŠIENĖ
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
[ʃ], [ʒ] su minkš umo diak i iku išlaikan isų minkš ųjų p iebalsių žymėjimo
[km1iː], [iɛˈmɑɑ], [ˈɪb]. Ce aines hau es ailles de schnek es, pa exemple, des hau es ailles du
sud, ca ac é is iques ès minkš i, in e médiai es p ibalsia en e minkš ųjų s, z e š, ž, ma ė ini
TFA al eoliniais pala aliniais p i als [], [], comme : [jɪˈjɪ] ~ is, [jljɪˈds] ~ slidùs, [2ˈjiːzjæ] ~ zỹzia,
[kɑ2ˈjiːs] ~ Kazỹs6. Lo squ'on ansc i an des conseils ayan plus simple sys ème de
p ébalsies, pa exemple, aka ų aukš aičių kauniškių, sons, ou choisissan supp imin ą, non
dé aillųjį, a ian e de ansk ip ion, il es possible dans ous les cas š, žungi žymėjimui de choisi
men ionnés déc end in us TFA shuje sujun an a c: c [ s], č [ ], [dz], [dd] (ž Dželiušienė,
Čepai ienė Bak 2017: 124, 125). Cependan commun inée ecommanda ion de la langue su ou pou
des p a iques sume imen s choisie les ma ke é dig a ais [], [], [], [] (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė,
ašmenis [ʃ], [ʒ] (minkš uosius papildomai žymin su pala alizacijos diak i iku ʲ).
Šiek iek ikslin ina i 2017 m. eik a a ika ų ansk ipcija TFA ašmeni-
mis. Bu o siūly a a ika as ansk ibuo i d iem a ski ais ašmenimis, i -
Bakšienė 2021: 5), donc analogiquemen ansk ibuo ini e a mių sons. Si ansc ibons-nous dans
le ex e s'opè e dé aillusis auchčiau ap a as p iebalsies š, ž ma quemen mé hode, pučiamieji
composan s espec i emen ma ė ini e a ika os, exemple: [1ˈsɑmjjɪs] [1ˈsɑms] ~ sám is,
[ˈmjjɪs] de [ˈmjɛɪs] ~dis, [2ˈkjɪmjj] [2ˈkjɪm] ~ kiš i, [ˈjjukːː] [ˈ1uː]
~djɪɪˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ-
ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ-
ˈˈˈˈˈˈˈˈ]]
3. AUKŠTAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR
DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS
TFA
Aukš aičių p ozodinė sis ema kiek pap as esnė negu žemaičių, ačiau dalyje
šnek ų aip pa esama į ai aus laipsnio ki čio a i aukimo bei sa i ų p iegaidžių
alo ones (ž . 2 ableelę; plus loin z . Kazlauskas 2000 [1968]: 59; Bakšienė 2016: 5055 e k .). P ozodines
uni és, pa iculiè emen p iegaidzes a mines ca ac è es, ixa ion 5 Pala aliza ions diak i ikas j le
plus nécessai e en e ec uan des mesu es dialec ome iques, pa exemple, p og amme in o ma ique
Gabmap (ž . Ne bonne, Colen, Gooskens, Kleiweg, Leinonen 2011: 6589; Leinonen, Leöl ekin, Ne bonne 2016:
7183; Çek Sno: 192208 e k .) en ep ésen an les ansc ip ions e en calculan les séquences. Selon
Li u iques minkš ųjų p iebalsių š, ž a ikuliacinių akus inių ypa ybių simili ude à TFA ga sų akus iką (ž .
IPA 2022), se ai possible diak i iko e ne ašy i, mais dans ce cas p é é ence es donnée au c i è e
sis emičnos i. 6 Les mêmes signes pou aien ê e insc is e déjà a emen se p oduisen des cas
šlekia imo dans les šnek es no iau ines šiauliškių, e pou cause de langues sla es in luence p é enden
pa iculiè emen minkš i š, ž.
S aipsniai / A icles 173
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
TFA éc menimis neabejo inai es e p oblema iškiausia pa ie de ansk ip ion.
Ce e ques ion dans la p esse scien i ique des dialec ologes déjà g ilden as (ž .
Bakšienė, Čepai ienė 2017: 126, 127; Bakšienė 2019: 727 e k .), cependan econnai i
que le plus app op ié ansk ip ion a ian , pou adek ačiai aukik iš aičių
p iegaidžių alo onų į ai o ę, es enco e che chée.
2 LENTEL. Aukš ai iškieji p iegaidžių alo onai7
Tonema Alo onas
a mėse posi ion
Akcen inė Papli imas
PA VA RA
Akū as i ap adė
p iegaidė PK, AK + + +
idu inė p iegaidė (+
AK) (+) (+)
Ci kum leksas aukš ai iška
i agalė
p iegaidė PK + + +
ęs inė p iegaidė PK (+)
idu inė p iegaidė PK, AK (+)
(+) (+) ki s inė p iegaidė PK)
(+)
2017 m. sugges ilymai Li uiniens a miques p iegaidėms žymė i TFA sis ema neabejo inai ikslin ini.
Tu, comme les p incipaux signaux p iegais, ou ni TFA au on omban (angl. alling one) au apis
(angl. ising one) diak i ikai e . Cependan ésend ines plus des a aux héo iques e
ins umen els su les Li uiniens p iegaides, une ois de plus con i mée p incipale che cheu s men is,
que ce phénomänys Li uiniens en pa len n'es pas seulemen oninien de na u e. De plus, p iegaidžių
p ozodiniai signes dépenden ès de skiemens cen o suda omųjų sons, de pa a mės sis ema, de
accen nej posi ion e de beaucoup d'au es eiksnių. S ip ią p iegaidžių opposi ion ayan des
hau š aičių pa a mėse, elles que aka ų aukš aičių kauniškių, les diak i ikai men ionnés peu e
se aien app op iés balsinių skiemenų p iegaidėms ixsuo i8, cependan 7 San umpų eikšmės VA:
aka ų aukš aičiai, PA pie ų aukš aičiai, RA y ų aukš aičiai; PK p incipal ki is, AK abs ac ionnis
ki is; + p op e à ou e la la geu e à ou es les posi ions, (+) p op e non à ou e la la geu e ou pas
à ou es les posi ions; / - nebūdinga. 8 Su le si e de l'Associa ion in e na ionale des phoné iques (ž .
IPA 2022) donne quelques dic o ies sonnai es exemples a ec k in an į ou kylian į onąčiais con enan
oix sonne ou similai emen comme Li uiniens p iegaidės.
RIMA BAKŠIENĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
The i s pa o he a icle p esen s he gene alized Aukš ai ian sys em o ocalism, educed
discusses he ansc ip ion o phonemes and hei a ian s by he IPA symbols. I highligh s
hose Aukš ai ian owel elemen s, which a e mos oublesome in e ms o ansc ibing. The
owels o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys ha ing he s a us o independen phonemes
a e conside ed such elemen s. I is especially p oblema ic o app op ia ely con ey he owels
om he subdialec o No he n Pane ėžys which ha e unde gone a s ong quan i a i e and
quali a i e educ ion. The a icle discusses he possible IPA symbols o be used o he
ansc ip ion o hese owels. The second pa analyzes he ques ions o ansc ibing
Aukš ai ian consonan s by he IPA symbols. Mos a en ion is paid o he consonan s š, ž and
a ica es. As hei a icula o y and acous ic p ope ies do no co espond o he IPA
equi alen s mos o all, i is a emp ed o ind as accu a e a ian o hei ansc ip ion as
possible. The hi d pa is dedica ed o discuss he ansc ip ion o Aukš ai ian pi ch accen s
and hei allo ones by he IPA symbols. I also e iews he ansc ip ion o he syllables
con aining diph hongs and gi es some ansc ibed examples. Due o he inconsis encies in he
u e ance o pi ch accen s, he syllables o his g oup ha e an especially high numbe o
posi ional a ian s.
1 PRIEDAS
Aukš aičių pa a mių sons son o e s des ca ac è es TFA13
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
Balsiai
[a][ɑ] 305 0251
[å][] 313 0252
[α][ɐ] 324 0250
[e][ɛ] 303 025B
[æ] [æ] 325 00E6
[ɛ][] 326 025C
[ə][ə] 322 0259
[] [e] 302 0065
[ẹ][e] 302 + 430 0065 + 031E
[][ɘ] 397 0258
[][] 397 + 430 0258 + 031E
[i·] [iː] 301 + 503 0069 + 02D0
[i.][i] 301 + 504 0069 + 02D1
13 Élabo ée su la base commun ines de la ansk ip ion TFA éc i menimis ecommanda ion (ž . VLKK
k-25). P ésen és seulemen du bend inès langue se dis inguan p iebalsies des éc i s. Pas i oju
b ūkšniu sépa e possibles ansk ip ions a ian es, plus loin su eux oi . a icle 2-à sec ion. Si le
nécessai e éc i u e es assemblables du symbole p incipal e diak i ique, indique leu s deux codes.
S aipsniai / A icles 181
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
[iɪ][] 319 026A
[], [ι][ɪ] 319 + 430 026A + 031E
[ı][ɪ] 319 + 414 026A + 0320
[ы][ɨ] 317 0268
[][ɪ] 319 + 432 026A + 032F
[o] [o] 307 006F
[ö][o] 307 + 430 006F + 031E
[ɔ][ɔ] 306 0254
[u·][uː] 308 + 503 0075 + 02D0
[u.][u] 308 + 504 0075 + 02D1
[u][] 321 028A
[], [υ][] 321 + 430 028A + 031E [][]
321 + 432 028A + 032F
P iebalsiai e a ika os
[sh][] [] 134 136 0283 0282 [][j] [] 134 + 421 182
0283 + 02B2 0255 / /
[ś][] 182 0255
[ž] [] 135 02 137 0292][90 [j] [] 135 + 421 183
0292 + 02B2 0291 / /
[ź][] 183 0291
[c][] - 02A6
[][j] - 02A6 + 02B2
[č][] [] - 02A7 02A6 + 0322 [][j] []
- 02A7 + 02B2 02A8 / /
[ć][] - 02A8
[ʒ][ʣ] - 02A3
[][ʣʲ] - 02A3 + 02B2
[][] [] - 02A4 02A3 + 0322 [][j] [] -
02A4 + 02B2 02A5 / /
[][] - 02A5
[ ][ʋ] 150 028B
[w][β] 127 03B2
[ŋ][ŋ] 119 014B
[x] [x] 140 0078
[h][] 141 0263
Au es ma ques
· (longueu ) ː 503 02D0
. (pusilgume) 504 02D1 a
(a), i (i) ... /
( edukcija) 505 0306
ъ, ь (mu mamieji
balsiai) 505 0306
‘ / ’/
(minkš ume) j 421 02B2
RIMA BAKŠIENĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
(paska dėjimas) 403 032C
(paduslėjimas) 402A 0325
(pap ̇ iešakėjimas) 413 031F
ˈ (pag indinis ˈ
umpasis
ki čiuo as
skiemuo)
501 02C8 ki is,
(chalu inis ki is) 502 02CC
( i ap adė
p iegaidė) 1 - 00B9
( i agalė 2 - 00B2
ses alo onai
ęs inė, idu inė,
ki s inė p iegaidės
p iegaidė, ainsi que
(kli ikų šlijimas) 509 203F
- (skiemens iba
a p d iejų balsių)
.506 002E
ǀ (sin agmos
in é ieu e pauzée) 507 007C
(sin agme pause de in)
508 2016
(in ona ion
apis) 510 2197
(in ona ion
ombimas) 511 2198
2 PRIEDAS
Deuxibalsies de ansk ip ions exemples14
D ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine
p iegaide
ki čiuo as
idu ine /
ki s ine
p iegaide au [1ɑ] [2] [2ɑ] [1] iau (au po [1æ] [2ɛɛɛ] [2æ]
[2ɛ] [2ɛ] douceux p iebalsio / /)
14 Tableelée ou ni seulemen les plus équen s cas possibles ansc i an hau š aičių pa a mes,
illus uojan ys bend uosius ansk ipcijos TFA ašmenimis p incipes. On comp end a, que peu ê e e
di e si es di é en s des a ian es des deux balsie s, ils записятни selon conc e s a imą.
A icles A icles A icles 183 p égaide ai
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
D ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine
p iegaide
ki čiuo as
idu ine /
ki s ine
[1ɑɪ] [2ɪ]ɑɪ] [2ɪ] ei [1æɪ]ɛ [1ɪ] [2ɛɪ] [2æɪ] [2ɛɪ]
[1 uiɪ] [1ɪɪ] [2 [1ɪ] [2 ɪ] / /
[1uɪ] [uɑɪ]ɪɪ] [2uɛl] [2uɛl] [2u] [2u] [2u] [2u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[¹æˑn] /[¹ɛˑl], [¹ɛˑ ],
[¹ɛˑm], [¹ɛˑn]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[ɛmˑ²] [²æˑlˑ], [²æˑ ˑ],
[²æˑnˑ], [²æˑmˑ] /
[²ɛˑlˑ], [²ɛˑ ˑ],
[²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[²ɛn], [²ɛm]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[1ɪl], [1ɪ ], [1ɪn], [1ɪm]
[1il], [1i ], [1in], [1im]
[1[1iːl], [1iː ],iːn], [1iːm]
ul, u , un, um, [1l], [1 ],
[u] [
[1n], [2ln], [2 ], [2n], [2m],
[2n], [22], ] pa /
[1n], [1m] [1l], [1 ], [1n],
[1m] /
[1ul], [1u ], [1un], [1um][1uːl],
[1uː ], [1uːn], [1uːm] Į eik a
2022 m. a il 29 d. /
[2l], [2l], [2 ], [2n], [2n],
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
[email protected]