Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų)

S aipsniai / A icles 165 RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776 Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, phonologie, géoling is ique. DOI: doi.o g/10.35321/all86-07 Il es p obable que l'on ai ou é une solu ion à ce p oblème. DAR KART DL AUKŠTAIČI AIDMI TRANSCIPCTIONSES TARPTAUTINS FONETINS ABCLS PARCHMENIMIS (KELETAS TIKSLINTIN ATVEJ) Once Mo e on he T ansc ip ion o Aukš ai ian Subdialec s by he Symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (Se e al Cla i ied Cases) ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme. L'a icle examine dans les langues li uaniennes des hau š ai iškųjų pa a mių ansk ipcijos a p au ine one ine abėcėle (TFA) des ques ions, spéci ien quelques-uns anks esnio, 2017 m. pa eik o, TFA ecueil des pa oles li uaniennes pou les éc i u es e des uni és sono es de l'en egis emen . Déc i en des possibles TFA balsies e p iebalsies des éc i s, adap és aux sons hau š aičių appose , diak i iniai signes, hau š aičių pa a mių p ozodinių iene ų (p iegaidžių e leu s alo onų) ansk ipcijos TFA possibili és e p oblemes. Su isé es déc end ée des hau es aiches pa a mies sys ème ocalisme (phénèmes e yškesnieji leu s a ian es), analysés ce ains plus complexes ansk ip ions de p iebalsies TFA cas, p ésen ée ansk ip ion exemples a ec di é en s p iegaides con enan s d iga siniais skiemenimis. À l'a eni , e ec ués des app o ondissemen s a minées phonologies, ins umen ales phone ics eche ches e ésend inus plus héo iques a aux, les ansk ip ion des a mens Li uiniens TFA éc i menimis se a enco e p écisin ina. ESMINIAI VOODŽIAI: phone ika, ansk ipcija, in e na ionale one inė abėcėlė (TFA), Li uanien a mės, aukš aičiai. RIMA BAKŠIENĖ 166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI ANNOTATION L'a icle add esses he ques ions o ansc ibing he Aukš ai ian subdialec s o he Li huanian language by he symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), e ises ce ain symbols om he ea lie se o he IPA symbols o he sounds o Li huanian dialec s p esen ed in 2017 and ways o ansc ibing. I discusses he owel and consonan symbols o he IPA, which may possibly be used o ansc ibing he sounds in Aukš ai ian, diac i ical ma ks, he oppo uni ies and p oblems o he IPA in ansc ibing he p osodic uni s (pi ch accen s and hei allo ones) o Aukš ai ian subdialec s. I e iews he gene alized sys em o ocalism o Aukš ai ian subdialec s (phonemes and hei mo e p ominen a ian s), analyes ce ain mo e di icul cases o consonan ansc ip ion by he IPA symbols, gi es he examples o ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en pi ch accen s. A e mo e indep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he u u e and mo e heo e ical wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s by he IPA symbols will be u he e ised. KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), Li huanian dialec s, Aukš ai ian. ĮVADAS Ta miques sons éc i e quelques de niè es années en Li uanie a mė y os spécialis es déjà u ilisé non seulemen kopenhaginės ansk ipcijos sys ème, mais inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenimis. TFA ansk ipcijos sklaida moks- e in e p aulo a aux liés non seulemen à éguliè emen g andissan in e p au ičnos i besoinu, mais e a ec nou eau nou eau modèle de a mė y os applica ion dans les dialec ologies li au es (c plus oi Aliūkai ė, Mikulė 2014; Mikulėnienė e 2020). Diegian mul imodalųjį app oche dans la langue a ian iškumo egionales appaïs, c éan e u ilisan mode nnius ansmines données d'accumula ion ainsi analyse des echnologies in o ma iques ou ils (plaî e oi Čepai ienė 2020; Bakšienė 2021; Mikulėnienė, Čepai ienė bū ė; Geoling is ikos po alas i ėja 2021), k did ine i ablemen TFA ansk ipcijos. L'Ins i u de langue Li uanienne des dialec ologues 2017 m. publian TFA un ecueil de éc i s, p oposé à des sons de a mes li uanies ansc ibue (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017), l'u ilisan déjà e ec uée hau š aičių e žemaičių pa a mių y imų, don p incipalemen dialek ome inių, basées su le p og amme Gabmap ansk ipcijų lingu es calculs (ž . Čepai ienė 2018; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2020; Vyniau ai ė 2021 e k .), qui es égalemen des inée à l'analyse dialec ome ine de ous les pa a nie s (ž . Mikulė 2019). Dans la p esse des sciences au cou s de ces années a égalemen é é discu ée la possibili é du ki TFA d'en egis e sépa és Li uiniens ada mių sons (ž . S aipsniai / A icles 167 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) Bakšienė 2017; 2018; 2018a; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2017a), di é en s ada mių pa yzdžių TFA ansk ipcija donnée a nou eaujoje a mių medžiagos inkimo ins ukcijoje (ž . VTG 2021), nemažas pluoš as Kauno ajono a minių eks ų eksplikuojama ku iamame Ta myne (ž . Geoling is ikos po alas). Tous ces a aux on à nou eau soule é discu uo ines, p oblémiques TFA ansk ip ions suje s, qui en 2021. on é é ésumés Li uanien langue ins i u de geoling is es su eng ame cycle de séminai es1. Les Li uanies a miques sons d'éc i u e TFA sys ème ak ualus de nomb eux a mė y os spécialis es, donc au une ois de plus e eni à ce e hème e plus dé aillémen discu e e é i ie ce aines a mines sonnai es uni és de ai, kad pe šį laiko a pį a si ado i o icialus TFA ženklų inkinys, ski as ben- d inei lie u ių kalbai (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021), odėl už- ašan a mių ga sus a siž elg ina i į jame siūlomas ekomendacijas. ma quesen. Da an a men ionnée e L'objec i de Ce a icle de discu e des eche ches des de niè es années éclai iskin us complexesingnies cas de ansk ip ion des ada mies hau š aičių e ou ni quelques co ec ions 2017 m. aux a mées Li uaniennes p oposly ame TFA éc menų inkinyje. Smulkesnieji âches: 1) ésume les hau š aičių pa a mių ocalismes sys ème en e mes, discu e p oblemiškiausius TFA ansk ipcijos balsių iene us; 2) expose le ma quage de ce ains des ca ac é is iques les plus impo an es des hau es aiches con ebalsies aux éc i u es TFA; 3) donne les possibles hau š aičių p iegaidžių alo onų éc i u e TFA moyens ainsi discu e a ec p iegaide pa iculiè emen liées pa a mių i šnek ų ap ašais, kopenhagine ansk ipcija už ašy ais eks ais. Di b a mokslinės li e a ū os analizės i ap ašomuoju-lyginamuoju me odais. 1. AUKŠTAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA IR JOS ŽYMĖJIMAS TFA Apibend in a aukš aičių pa a mių balsinių onemų, už ašy ų TFA ašme- possibili és de ansk ip ion des skiemenų bilibalsinių d iga sinių. L'é ude u ilisei le ma é iel à de nomb eux p écédemmen publiés a aux de dialek ologues: nimis e in oquables TFA e minologija (ž . IPA 2022), sys ème donné dans 1-o ableau2. 1 Ciklą composé ois séminai es, dans lesquels de maniè e dis an e la p incipale scien i ique du cen e Geoling is ikos d . Rima Bakšienė a p ésen é aux pa icipan s les p incipes communau ai es de ansk ip ion, é udiai complexeesnius des ansk ip ions des a mes hau es aiches e e esaiches TFA éc menimis cas. 2 Aukš ai iškoji okalizmo sis ema cons i uée su la base de ces sou ces: A kočai y ė, Rinkauskienė 2003; LKTCh 2004; Ka delis 2018 e au es déc i end inamaisiais dialek ologų a auxis. Ten elée igu en seulemen les uni és balsines ayan le s a us des phonèmes, les plus impo an es a ian es des phonèmes son discu é sépa émen . Pa conséquen , pa exemple, dans len elę neį auk as la oix ou e e [æ] (į ai aus longueu ), qui la plupa des au eu s des desc ip ions phonologiques considè en seulemen phonemes a ian u. Apsk i ai balsių [ɑ]: [ɛ] opposi ion Li uiniens RIMA BAKŠIENĖ 168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI 1 LENTELĖ. Aukš aičių pa a mių balsinės onemos Ilgieji Pusilgiai T umpieji P ieša-U- lignes žpaka-P - chinoises ieša-Užp- lignes aka-P ie- chinoises ša-Užpak- A imi con ea- niams A imi užpakaki- liniams akiniai Užda iejiiː/uː/i/u / / / A imiɪ// aux au es / / e me ai ((A imiɪ/) ((/) ms in é ieu snie s zamda iesie- P o imi cla aie s labai umpi / „mu mamieji“3 (/ɪ/) (/ʊ/) Kin amiejiɛi/uɔ / / Di ongoidaiɛ/ɔ/ / Midu iniaieː- e mesnieji / / /oː/ Milu iniaieː/e/e e mésnie s in é ieu snie s / / (/)/o (/) Midu iniaiɛː/ɔː/- ou esnieji/ ou ou e snieji / / ɛɔ/ (/ɛɔ/) A i iejiɑː/ɑ/ɑ/ / Comme connu, au ocalisme hau e aiques ca ac é is ique ce que dans le g oupe d'opposi ions quan i a i es con as ue non seulemen umposies e longues, mais e semilgées phonèmes, exis ojances a a mées, con enan la soi-disan e oisième sys ème de phonologies de longueu s u eniškių, kupiškėnų, pa ie ilniškių e anykš ėnų ( oi plus. Jasiūnai ė, le langage silpna, phonemų con as e es possible que l'absoliui an e débu du mo . Beaucoupui hau š aičių šnek ų e ype balsių phénemes en géné al nūdingos. Les conk inai es skliaus es insc i es ce qu'on appelle d i eidės phénèmes, don l'exis ence sou en nulliée di e ses phonologiques e ex a onologiques ac ions, pa exemple, pa le empo, s iliaus, conc è es šnek os localisa ions pa a mée e e c. (plačiau oi Gi denis 2003: 82). 3 Len elée donnée pa un a an akinį e zazakalinį mu mamąjį oixį, leu désigna ion conc è es plus TFA balsių ašmenimis šiuo a eju y a sąlyginis. Apie šių balsių ansk ipciją TFA ž . s aipsnyje loin. A icles A icles a icles 169 / Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) Gi denis 1996). La ixa ion de quan i em des TFA n'é abli aucun p oblème, pou cela son u ilisés les diak i ikas TFA co espondan s, seulemen une ois de plus on men ionne que les hau u ins des pog upés balsie s longs e semilongés (su umpėję longieji ou pailgėję cou sieji) signiè ini TFA e més (angl. close), e les cou s TFA p oche des zamda iens (angl. nea -close) en balsie s, e.g.: [1ˈɪjiɪ ý ɑs] ~ as, [ji ɑjæljs] ~ y ẽlis, [jas] [sɑˈs] [sɑˈjɪs] ʋsʋs] ~ ; [1ˈg uːdɑs] ~ g das, [g uˈdjæljɪs] ~ g ūdẽlis, [ˈbuɑʋ] [ˈbʋo] ~ bù o e . . A en ion doi ê e a i ée que dans ces cas, où les longs y, ū (habi uellemen neki čiuo oje poziciji) complè emen se cou issen , ils son quand même ansk ibuo ini TFA closes des balsies éc ensimis, ca quali biquemen di è en géné alemen des cou s des balsies, plg.: [ʋjiˈ jæljsɪ], [g uˈdjæljɪs]. Dans déc i end in des hau aiches phémes sys ème aussi incluckini e semi-longues oix de moyenne pakilemen , ca ac é is iques anykš ėnų e kupiškėnų pa a mėms, exemple.: [ˈmjedjɪs] ~dis, [sˈ mẽk] ~ sãko. Le s a u phonologique des oix (ou ées) des demi-ilgies dans les hau š aičių pa a mėse, pa iculiè emen dans les šnek es occiden ales e mé i an s des hau š aičių, des spécialis es de dialec ologie es jusqu šiol discu é (c . Ka delis 2018: 119129, 132136, Bakšienė, Leskauskai ė: 167 2021), cependan ces oix (en pa iculie pailgėjęs a) son égalemen inclus dans une déc end in a image des balsies, pa iculiè emen en aison des eas e n hau š aičių šnek ų, : Du poin de ue [ˈmɑˑnɑˑ] ~ màno, [gʲeˈ ʲæˑsʲnʲɪs] ~ ge èsnis i k . quali a i s des phonémes des ai s de ansc ip ion, a an ou à men ionne ce ains des oix des conseils ca ac é is ique un ema quablemen plus g and deg é d'ou e u e (lége élé a ion de la langue). A i esnieji i, u ( adicinėje kopenhaginėje ansk ipcijoje žymė i comme , ) les plus ca ac é is iques de la no dine aka ų aukš aičių kauniškių daliai, o a i esnieji ė, o ( adiciellemen žymė i comme ẹ, ọɔ ) u ilisés dans de nomb eux eas e n aukš aičių e dans ce aines eas e n aukš aičių šiauliškių šnek os. Tou es posi ions les plus ou e es de oix, à l'excep ion moins mince lūpinimu pasižymin į ɑɔ, TFA sys emoje žymė ini pasi elkian po oixsiu éc omą diak i iką (angl. lowe ed), comme : [ˈkjɪ ɑː] [ˈkje ɑ] ~ k ą, [ˈsk] [ˈsokɑ] ~ sùka, [1ˈb oljːɪs] ~ b ólis, [1ˈ jeɑːs] ~ as. / Men ionné ou e as moins sulūpin e insc i s du même signe, comme e kopenhaginėje ansk ipcijoje, exemple, [1ˈb ɔːljɪs]. TFA collec ion de signes p écisein ina 2017 m. p oposly a (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 121, 122) in amųjų balsių ie, uo ansk ipcija. Aukš aičiams ca ac é is iques d ejopą di ongiškumo deg é ayan une owel phémmes changeamosios: clai emen di ongiški, o emen i ančios a ikulacijos ie, uo ( adiciellemen appelés su ap iniais d ibalsiais), u ilisés dans ou es pa a mėse; e silpniau di ongizuo i, a ec blyškiau p é endu p emie dėmeniu p é endus sons (di ongoidai), p incipalemen u ilisés eas e n aukš aičių ilniškių, u eniškių, anykš ėnų šnek ose. Comp e enu du ai que dans beaucoup de ada mies p écisémen les p éma u és segmen s de ces sons acous iquemen similai es à ilguosius balsius y, ū, e que seulemen pabaiga se ca ac é ise de l'a icula ion au eimu e a ia i i umu (plačiau ž . Bace ičiū ė 2002; Gi denis 2009: 239; Ja osla ienė 2010: 7), aussi bien e dans accep ée ecommanda ion de langue commun inée Li uanienne (ž . VLKK k-25; RIMA BAKŠIENĖ 170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 4), siūloma isais a ejais (nea siž elgian į ki čia- imą e p iegaidę) des sons changeamuosius ansc i e uni o mémen , a ec TFA zada ɑųjų balsių ašmenimis pi mojoje dalyje, p z.: [¹ˈpʲiɛnɑs] ~ penas, [²ˈdʲiɛnɑˑ] ~ diẽną, [djiɛˈnɑ] ~ dienà, [1ˈpuɔdɑs] ~ púodas, [2ˈjuɔkɔs] ~ juõkas, [juɔˈks] ~ juokùs e . . De di é en es o igines aiblemen di ongizuo i ie, uo ma ê ini dans les mêmes éc i menimis, jus e au-dessus du p emie dėmen4 éc i diak i ikas, ma inan ès cou e balsį (angl. ex a sho ), exemple.: [kɛmɔpɔ s] ~ kompò as, [kɔ jɛlj s] ~ ko l, [ jɛˈjɛe lãljis] ~ ė lis, [ˈlɔpji] ~pę. Aukš aičių balsinių onemų sis éme dans le TFA ma quemen ela i emen ieni p oblemiškiausių es e eas e n aukš aičių pane ėžiškių edukuo i oix. Tan des sud, que des no d pane ėžiškių šnek es possèden pa une a an akinée e a iè ealinée angées cou ammen sonį, seulemen d'une di é en e quan i é e de quali é de ne e é: sudų moins éblésusius, no d ès o emen éblésusius, appelés mu mamuosius ( oi ig. 1). 1 PAV. Rédui s cou s balsiés co espondances des sud e du no d pane ėžiškių šnek ose Anks esniame 2017 m. TFA collec ion é ai p oposée Li uanies a mées des no d pane ėžiškių mu mamuosius balsius ansc ibe a ec supplémen ai e diak i iku , ma ke inčiu klausa negi dimą son émission (angl. no audible elease). Cependan ce e o e n'hési e paso inai ciblée. Gilesnė TFA analyse c i iques sys ème a mon é que ce signe es des iné aux exploss amých p iebalsiów a ian es, quand n'en endima aiškaus sp ogimo, c'es -à-di e des pada gai s aigiai nep asiskečia, nea si aukia l'un de l'au e, e ou de sui e p é endim g e imas similai e a icula ion p iebalsis (ž . HIPA 1999: 17). Le plus sou en cela a i e dū iniuose, exemple: [ˈpjljɪgbɑjo jɪs] ~ plkbajo is, [dg2ˈbljsjɪs] ~ plu basis e pan. (plg. Pake ys 2003: 87). Les ai s des Balsiés ansme e ce éc i u e n'es pas des iné. Pa conséquen la seule app op iamis e so ie 4 Selon a ai e, é an silpniau gi dimai second ajai ie, uo pa ie, pa exemple, ansc i an Bal a ussies Li uiniens šnek ų ex es, ce diak i icus peu ê e éc i e su le second dėmen. A icles A icles A icles 171 / Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) dans ce cas ma ke le no d pane ėžiškių edukuo us balsius déjà menė u TFA diak i iku, eiškiančiu labai umpą balsį (angl. ex a sho ), например.: [1ˈduɔnɑ] ~ dúona, [ˈdoŋgs] ~ dangùs, [1ˈkoːsjnjɪsj] ~ ksnis, [2 jˈɛːsjɛ] ~ sia. Co esponden plus aiblemen édui e des suds pane ėžiškių oix ma ė ini du même TFA diak i iku, eiškiančiu humilié la haussemen oix, comme: [1ˈduɔn], [ˈdŋgs], [1kɑːsjnjɪsj], [2ˈ jːsjɪ]. Pa des balsiés quali a i s a ian s p oposal ina ansc iban TFA sys ème conséquemmen ma qués zachalalines o d es balsiés o, ū, ų, u, aussi bien uo la p emiè e pa ie pap iešakemen po minkš ųjų p iebalsių. Des spécialis es de phone ica a i men que c'es l'une des ema quables a ian es de balsies, don l'a icula ion du nepap iešakėjusio p incipal allophone di è e pa iculiè emen ne emen , il es p oposé ma qué e commun ines des langues li huaniennes TFA ansk ipcijoje (Pake ys 2003: 36; Kazlauskienė 2018: 35; VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 6). Toks balsių pap iešakėjimas ma ke ė inas TFA diak i iku (angl. ad anced), exemple: [1ˈjoːkjo] ~ jókio, [1ˈsjuːsj] ~ sisiu, [kjɛ2ˈljuː] ~ keli e pan. 2. KAI KURIE AUKŠTAIČI PRIBALSI SEYMJIMO TFA ATVEJAI les TFA son les plus impo an es du sec eu de l'aé onau ique e de l'aé onau ique dans le monde. Iš isų aukš aičių pa a mėms būdingų p iebalsių, TFA ansk ipcijos a ž il- giu plus complexe es pučiamųjų p iebalsių š, žėjimas žym. 2017 m. Dans le ki de signes TFA a é é p oposée les déc end in ai ma quée TFA ika y iniais pos ala i ikimo (ž . Bakšienė, Čepai ienė eoliniais p iebalsiais [ʃ], [ʒ], no s jau ada disku uo a dėl šių ženklų ne isiško 2017: 124). E commun ines des langues Li uanies, e pa iculiè emen a mių sie ieji e minkš ieji p iebalsia di è en i emen de leu s a iculiacinées e acus iques quali és. Ex ai é en dé ail les commun ines de la langue li uanienne p iebalsies š, c'es -à-di e des signes, on cons a e que TFA pos al eoliniai [], [] son quelque pa en e les Li u iques du es e les minkš ųjų p iebalsių, mais o imesni minkš i, p oposolums des TFA ma quages exis e égalemen di e ses (plaî e. Pake ys 2003: 71; oi Amze ičius, Leskauskai ė 2014: 16416; 2014: 47 Kazlausė U bana63; Ind ičienė, Ind ičāne, Ja osla ienė, G igo je s: 21,99125[…] e 2018. Aukš aičių pa a mėse exis e pas seulemen la classiquees du e ųjų minkš ųjų de ce g oupe p iebalsių opozicijos, dans beaucoup p iebalsius kie inančių šnek ų depala alizuo ų sons les pa icula i és a iculai es e acous iques enco e plus i emen di è en des pala alizuo us š, z (ž . apž algą Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 3844). Depala alizuées p iebalsies a osena ca ac é isa ice des sud e eas e n hau š aičių šnek om, donc ansc i an leu s p iebalsyną TFA sys ème, du e iesiems e moukš iesiems š, il es possible de choisi di é en s leu s co espondmenis, plus p écisémen jouissan de leu s p op ié és. Minkš ieji š, ž dans ce cas iksuo ini déjà men ionnés TFA pos al eoliniais sis emiškumą5, exemple.: [2ˈjiɛnɑs] ~ šiẽnas, [km1jiː] ~ kamšý i, [jiɛˈmɑ] ~ hi iemà, [ˈjɪbɑ] ~ žba; o dépala alise š, ž TFA e o leksiniais [], [], comme: [2ˈiɛnɑs], RIMA BAKŠIENĖ 172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI [ʃ], [ʒ] su minkš umo diak i iku išlaikan isų minkš ųjų p iebalsių žymėjimo [km1iː], [iɛˈmɑɑ], [ˈɪb]. Ce aines hau es ailles de schnek es, pa exemple, des hau es ailles du sud, ca ac é is iques ès minkš i, in e médiai es p ibalsia en e minkš ųjų s, z e š, ž, ma ė ini TFA al eoliniais pala aliniais p i als [], [], comme : [jɪˈjɪ] ~ is, [jljɪˈds] ~ slidùs, [2ˈjiːzjæ] ~ zỹzia, [kɑ2ˈjiːs] ~ Kazỹs6. Lo squ'on ansc i an des conseils ayan plus simple sys ème de p ébalsies, pa exemple, aka ų aukš aičių kauniškių, sons, ou choisissan supp imin ą, non dé aillųjį, a ian e de ansk ip ion, il es possible dans ous les cas š, žungi žymėjimui de choisi men ionnés déc end in us TFA shuje sujun an a c: c [ s], č [ ], [dz], [dd] (ž Dželiušienė, Čepai ienė Bak 2017: 124, 125). Cependan commun inée ecommanda ion de la langue su ou pou des p a iques sume imen s choisie les ma ke é dig a ais [], [], [], [] (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, ašmenis [ʃ], [ʒ] (minkš uosius papildomai žymin su pala alizacijos diak i iku ʲ). Šiek iek ikslin ina i 2017 m. eik a a ika ų ansk ipcija TFA ašmeni- mis. Bu o siūly a a ika as ansk ibuo i d iem a ski ais ašmenimis, i - Bakšienė 2021: 5), donc analogiquemen ansk ibuo ini e a mių sons. Si ansc ibons-nous dans le ex e s'opè e dé aillusis auchčiau ap a as p iebalsies š, ž ma quemen mé hode, pučiamieji composan s espec i emen ma ė ini e a ika os, exemple: [1ˈsɑmjjɪs] [1ˈsɑms] ~ sám is, [ˈmjjɪs] de [ˈmjɛɪs] ~dis, [2ˈkjɪmjj] [2ˈkjɪm] ~ kiš i, [ˈjjukːː] [ˈ1uː] ~djɪɪˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ- ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ- ˈˈˈˈˈˈˈˈ]] 3. AUKŠTAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS TFA Aukš aičių p ozodinė sis ema kiek pap as esnė negu žemaičių, ačiau dalyje šnek ų aip pa esama į ai aus laipsnio ki čio a i aukimo bei sa i ų p iegaidžių alo ones (ž . 2 ableelę; plus loin z . Kazlauskas 2000 [1968]: 59; Bakšienė 2016: 5055 e k .). P ozodines uni és, pa iculiè emen p iegaidzes a mines ca ac è es, ixa ion 5 Pala aliza ions diak i ikas j le plus nécessai e en e ec uan des mesu es dialec ome iques, pa exemple, p og amme in o ma ique Gabmap (ž . Ne bonne, Colen, Gooskens, Kleiweg, Leinonen 2011: 6589; Leinonen, Leöl ekin, Ne bonne 2016: 7183; Çek Sno: 192208 e k .) en ep ésen an les ansc ip ions e en calculan les séquences. Selon Li u iques minkš ųjų p iebalsių š, ž a ikuliacinių akus inių ypa ybių simili ude à TFA ga sų akus iką (ž . IPA 2022), se ai possible diak i iko e ne ašy i, mais dans ce cas p é é ence es donnée au c i è e sis emičnos i. 6 Les mêmes signes pou aien ê e insc is e déjà a emen se p oduisen des cas šlekia imo dans les šnek es no iau ines šiauliškių, e pou cause de langues sla es in luence p é enden pa iculiè emen minkš i š, ž. S aipsniai / A icles 173 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) TFA éc menimis neabejo inai es e p oblema iškiausia pa ie de ansk ip ion. Ce e ques ion dans la p esse scien i ique des dialec ologes déjà g ilden as (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 126, 127; Bakšienė 2019: 727 e k .), cependan econnai i que le plus app op ié ansk ip ion a ian , pou adek ačiai aukik iš aičių p iegaidžių alo onų į ai o ę, es enco e che chée. 2 LENTEL. Aukš ai iškieji p iegaidžių alo onai7 Tonema Alo onas a mėse posi ion Akcen inė Papli imas PA VA RA Akū as i ap adė p iegaidė PK, AK + + + idu inė p iegaidė (+ AK) (+) (+) Ci kum leksas aukš ai iška i agalė p iegaidė PK + + + ęs inė p iegaidė PK (+) idu inė p iegaidė PK, AK (+) (+) (+) ki s inė p iegaidė PK) (+) 2017 m. sugges ilymai Li uiniens a miques p iegaidėms žymė i TFA sis ema neabejo inai ikslin ini. Tu, comme les p incipaux signaux p iegais, ou ni TFA au on omban (angl. alling one) au apis (angl. ising one) diak i ikai e . Cependan ésend ines plus des a aux héo iques e ins umen els su les Li uiniens p iegaides, une ois de plus con i mée p incipale che cheu s men is, que ce phénomänys Li uiniens en pa len n'es pas seulemen oninien de na u e. De plus, p iegaidžių p ozodiniai signes dépenden ès de skiemens cen o suda omųjų sons, de pa a mės sis ema, de accen nej posi ion e de beaucoup d'au es eiksnių. S ip ią p iegaidžių opposi ion ayan des hau š aičių pa a mėse, elles que aka ų aukš aičių kauniškių, les diak i ikai men ionnés peu e se aien app op iés balsinių skiemenų p iegaidėms ixsuo i8, cependan 7 San umpų eikšmės VA: aka ų aukš aičiai, PA pie ų aukš aičiai, RA y ų aukš aičiai; PK p incipal ki is, AK abs ac ionnis ki is; + p op e à ou e la la geu e à ou es les posi ions, (+) p op e non à ou e la la geu e ou pas à ou es les posi ions; / - nebūdinga. 8 Su le si e de l'Associa ion in e na ionale des phoné iques (ž . IPA 2022) donne quelques dic o ies sonnai es exemples a ec k in an į ou kylian į onąčiais con enan oix sonne ou similai emen comme Li uiniens p iegaidės. RIMA BAKŠIENĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI The i s pa o he a icle p esen s he gene alized Aukš ai ian sys em o ocalism, educed discusses he ansc ip ion o phonemes and hei a ian s by he IPA symbols. I highligh s hose Aukš ai ian owel elemen s, which a e mos oublesome in e ms o ansc ibing. The owels o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys ha ing he s a us o independen phonemes a e conside ed such elemen s. I is especially p oblema ic o app op ia ely con ey he owels om he subdialec o No he n Pane ėžys which ha e unde gone a s ong quan i a i e and quali a i e educ ion. The a icle discusses he possible IPA symbols o be used o he ansc ip ion o hese owels. The second pa analyzes he ques ions o ansc ibing Aukš ai ian consonan s by he IPA symbols. Mos a en ion is paid o he consonan s š, ž and a ica es. As hei a icula o y and acous ic p ope ies do no co espond o he IPA equi alen s mos o all, i is a emp ed o ind as accu a e a ian o hei ansc ip ion as possible. The hi d pa is dedica ed o discuss he ansc ip ion o Aukš ai ian pi ch accen s and hei allo ones by he IPA symbols. I also e iews he ansc ip ion o he syllables con aining diph hongs and gi es some ansc ibed examples. Due o he inconsis encies in he u e ance o pi ch accen s, he syllables o his g oup ha e an especially high numbe o posi ional a ian s. 1 PRIEDAS Aukš aičių pa a mių sons son o e s des ca ac è es TFA13 Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas Balsiai [a][ɑ] 305 0251 [å][] 313 0252 [α][ɐ] 324 0250 [e][ɛ] 303 025B [æ] [æ] 325 00E6 [ɛ][] 326 025C [ə][ə] 322 0259 [] [e] 302 0065 [ẹ][e] 302 + 430 0065 + 031E [][ɘ] 397 0258 [][] 397 + 430 0258 + 031E [i·] [iː] 301 + 503 0069 + 02D0 [i.][i] 301 + 504 0069 + 02D1 13 Élabo ée su la base commun ines de la ansk ip ion TFA éc i menimis ecommanda ion (ž . VLKK k-25). P ésen és seulemen du bend inès langue se dis inguan p iebalsies des éc i s. Pas i oju b ūkšniu sépa e possibles ansk ip ions a ian es, plus loin su eux oi . a icle 2-à sec ion. Si le nécessai e éc i u e es assemblables du symbole p incipal e diak i ique, indique leu s deux codes. S aipsniai / A icles 181 Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas [iɪ][] 319 026A [], [ι][ɪ] 319 + 430 026A + 031E [ı][ɪ] 319 + 414 026A + 0320 [ы][ɨ] 317 0268 [][ɪ] 319 + 432 026A + 032F [o] [o] 307 006F [ö][o] 307 + 430 006F + 031E [ɔ][ɔ] 306 0254 [u·][uː] 308 + 503 0075 + 02D0 [u.][u] 308 + 504 0075 + 02D1 [u][] 321 028A [], [υ][] 321 + 430 028A + 031E [][] 321 + 432 028A + 032F P iebalsiai e a ika os [sh][] [] 134 136 0283 0282 [][j] [] 134 + 421 182 0283 + 02B2 0255 / / [ś][] 182 0255 [ž] [] 135 02 137 0292][90 [j] [] 135 + 421 183 0292 + 02B2 0291 / / [ź][] 183 0291 [c][] - 02A6 [][j] - 02A6 + 02B2 [č][] [] - 02A7 02A6 + 0322 [][j] [] - 02A7 + 02B2 02A8 / / [ć][] - 02A8 [ʒ][ʣ] - 02A3 [][ʣʲ] - 02A3 + 02B2 [][] [] - 02A4 02A3 + 0322 [][j] [] - 02A4 + 02B2 02A5 / / [][] - 02A5 [ ][ʋ] 150 028B [w][β] 127 03B2 [ŋ][ŋ] 119 014B [x] [x] 140 0078 [h][] 141 0263 Au es ma ques · (longueu ) ː 503 02D0 . (pusilgume) 504 02D1 a (a), i (i) ... / ( edukcija) 505 0306 ъ, ь (mu mamieji balsiai) 505 0306 ‘ / ’/  (minkš ume) j 421 02B2 RIMA BAKŠIENĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas (paska dėjimas) 403 032C (paduslėjimas) 402A 0325 (pap ̇ iešakėjimas) 413 031F ˈ (pag indinis ˈ umpasis ki čiuo as skiemuo) 501 02C8 ki is, (chalu inis ki is) 502 02CC ( i ap adė p iegaidė) 1 - 00B9 ( i agalė 2 - 00B2 ses alo onai ęs inė, idu inė, ki s inė p iegaidės p iegaidė, ainsi que (kli ikų šlijimas) 509 203F - (skiemens iba a p d iejų balsių) .506 002E ǀ (sin agmos in é ieu e pauzée) 507 007C (sin agme pause de in) 508 2016 (in ona ion apis) 510 2197 (in ona ion ombimas) 511 2198 2 PRIEDAS Deuxibalsies de ansk ip ions exemples14 D ibalsis / d iga sis (bk ašmenimis) i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine p iegaide ki čiuo as idu ine / ki s ine p iegaide au [1ɑ] [2] [2ɑ] [1] iau (au po [1æ] [2ɛɛɛ] [2æ] [2ɛ] [2ɛ] douceux p iebalsio / /) 14 Tableelée ou ni seulemen les plus équen s cas possibles ansc i an hau š aičių pa a mes, illus uojan ys bend uosius ansk ipcijos TFA ašmenimis p incipes. On comp end a, que peu ê e e di e si es di é en s des a ian es des deux balsie s, ils записятни selon conc e s a imą. A icles A icles A icles 183 p égaide ai Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų) D ibalsis / d iga sis (bk ašmenimis) i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine p iegaide ki čiuo as idu ine / ki s ine [1ɑɪ] [2ɪ]ɑɪ] [2ɪ] ei [1æɪ]ɛ [1ɪ] [2ɛɪ] [2æɪ] [2ɛɪ] [1 uiɪ] [1ɪɪ] [2 [1ɪ] [2 ɪ] / / [1uɪ] [uɑɪ]ɪɪ] [2uɛl] [2uɛl] [2u] [2u] [2u] [2u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [¹æˑn] /[¹ɛˑl], [¹ɛˑ ], [¹ɛˑm], [¹ɛˑn] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [ɛmˑ²] [²æˑlˑ], [²æˑ ˑ], [²æˑnˑ], [²æˑmˑ] / [²ɛˑlˑ], [²ɛˑ ˑ], [²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [²ɛn], [²ɛm] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [1ɪl], [1ɪ ], [1ɪn], [1ɪm] [1il], [1i ], [1in], [1im] [1[1iːl], [1iː ],iːn], [1iːm] ul, u , un, um, [1l], [1 ], [u] [ [1n], [2ln], [2 ], [2n], [2m], [2n], [22], ] pa / [1n], [1m] [1l], [1 ], [1n], [1m] / [1ul], [1u ], [1un], [1um][1uːl], [1uː ], [1uːn], [1uːm] Į eik a 2022 m. a il 29 d. / [2l], [2l], [2 ], [2n], [2n], RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie [email protected]