scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Prof. L. Mulevičius ir istorijos terminija

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/776/867
pa uosime
p o .
Vailionis e a
mui o
sumanus
naujada y
sugal o oj-
as, onde
iko
plan asy
a dy, i§
gy osios
kalbos
su ink y.
Enquan op-
uis quando
ou os
Zodyno
Comissão
memb os
dazZnai
o am linke
liaudies
alboje não
endo nome
plan as
pa a deixa
la inyni8ka-
jj, p isegus
só
lie u i8kq
galing, p o .
Vailionis
su
Sia úl imaine
iSei imi
encon a a
só
k aS u inés
bédos caso,
quando nada
ap op iamo
não
conseguia
i8gal o i.
En ão
p o .
Vailionis é
pado anoj-
gs misy
Zodynui
mui oelj
ykusiy
plan ay
a dy, como
ma azolé
(Tunica
p oli e a),
puikiinas
(Mimulus
gu a us),
Siaudenis
(An he icum
amosum) e
k . I y
e minologi-
joj da
ana omia
ege al
p o .
Vailionis
uzsispy es
gyné alguns
quais
lie u i8kus
e minus,
pa ., akelé,
não
conco dan-
do usa ki y
biology
jp as a
cele.
pena que ele não
pudés coope a
mui o sio
Pa es
II
Zodyno
(augaly
ana omias,
mo ologias
i
isiologias
e my)
pa uogime
Gia seu
ki ybai bii y
bu usa da
pla esné solo
Liudas
Vailionis
(1886-1939)
//Gam a.
1939. No.3.
P.
194~195.
Falando
sob e
mic oo -
ganismo-
s, que ao
ap endiz
isiskai
ep ese-
n an es
no o
mundo,
bi inai
p ecisa
pla esniy
ap asy-
my e
pieSiniy.
<...> Po
exemplo,
Vol ox e
Ulo h ix
pieSiniai
in e i e
sukeis i.
Eses
mic oo -
ganismos
equei e-
io e
lie u i8ky
a dy
sugal o i
ou
y esniy-
jy kolegy
paskalus-
i, ou pelo
menos
lie u is-
ka
ansk i-
pcijg
da i i:
como gi I
kl.
mokinys
iS a s
20dj
Vauche i-
a? A.
Jakuéion-
is.
Gam os
di igélis I
e o mu-
o ai
classei.
K., 1936.
110 p. Ree.
: J. Dagys:
[Sem
nomeam-
en o]
//Gam a.
1937.
Núme o 2.
P. 121.
Pa engé
Jolan a
GAIVENY-
TE P o .
L.
Mule i i-
us e
his ó ia
e mini-
ja 1993 m.
p ima e-
aj,
p ieS pa
8 .
Velykas,
mi é
jzymus
his o ia-
do
Li uano
p o .
habil. d .
L.
Mule igi-
us. I8éjo
honbus e
mui o
do as
zmogus |
Hado
Salj,
onde, do
poe a A.
Zukausko
Zodziais
dizendo,,-
jau nieks
nep asid-
es e
niekas
nesceigs-
...
74
L.
Mule iéi-
us o am
gimes
1927 m.
Kiduliuo-
se (Sakiy
aj.). 1954
m. ele
baigé
Vilniaus
uni e si-
e a, ilgai
di bo
Is o ijos
ins i u o
y .
scien i -
ic
bend ad-
a biu e
Feodaliz-
mo
(daba
Didziosi-
os
Lie u os
Kunigaik-
s ys és)
edéju
do
sky iaus
is o ijo-
s. 1979 m.
L.
Mule igi-
us
apgyné
habili aci-
nj
abalho
(pagal
uome i-
ng
e mini-
jq
is o ijos
moksly
dak a o
dise acija)
,,
Vals ieGiy
judéjimas
na
1864-1904
Li uânia m.*.
1984
m.
ele oi
concedido
o í ulo de
p o esso-
. 1979 m.
p o . L.
Mule iéius
sumané
começé i
p epa a
his o ias
e miny
Zodyng.,,Li-
uu os
his o ijos
me a8 y-
je ( oliau
LIM) 1980 m.
oi
iSsp in i
seu
a igo,Rei-
kia
his o ijas
e miny
Zodyno.
Siame
a igo ele
mui o
j2 algiai
apibiidino
e miniaç-
ão da
his ó ia
obje o a,
indicaé,
po que
Sios s i es
e minija
di e e de
ki y s i¢iy
e miniaç-
ão, bii en :
mui os
e minijos
da his ó ia
caeco j
passy ujj
undo do
idioma e
ago a são
ne a oj-
ami;
maio ia da
his ó ia
e miny
né a
uni e so -
iniai,
po que
o am
usados
apenas em
uma
de e min-
ada
egione
(es a ybé-
ie,
nacionalin-
ée
e i ó io,
unidade
adminis -
a i ae e);
His ó ia da
Li uânia
e miny
no minima,
jy kilmés
aiSkinimg
complica o
que que o
eodalismo
e i§ pa e
do
capi alis-
mo
pe íodo
e mininai
são
nelie u is-
ki. Du an e
mais de
dez anos,
alkinamos
E.
Guda idia-
us e ki y
his o iky,
p o . L.
Mule igius
LIM
igspausdi-
no mui os
ge y
a igosniy
sob e
e minus
de
his o ia,
Ele a8é
sob e
angy
denominai-
nimus (LIM
116[…]12
sob e
Zemés
plo o
ma y oka-
s,, alakas-
",
sq,ma ga-
s" (LIM 73-
1982),
noc873,
ala sob e
kai ku iy
e minis
his o iy
(ocaza,
muposom-
peannx e
k .)
e ima
ju iy (LIM
85-91,
ge manis-
mus
his o ijos
lie ) e k .
Kalbinink-
am ypaé
jdomiis L.
Mule icia-
us
samp o a-
imai
sob e
e mina
apydémé
(LIM 1989
91-96). Sis
e minos
em e
e i icaj
a ian e
dei és
a da
Apydémé.
XVI-XVII a.
Sal á ios
ossas
u ilizadas
ais
o mas do
e mo
apydémé:
apidemali,
apideme,
apidemie,
apidemis,
apidomela,
opedom,
opidam,
opideme,
opid: mia,
opidoma e
k . P o . L.
Mule igius
sob e
Siuos
a ian es
assim ai
Sup an a-
ma,
sodyb ie -
é, melho
esiama
sodybos e
sol y
Zemé,
nug iau y
e
sudegin y
cons ua-
y luga
com molio
e
ou osoki-
as
emanesc-
en es
ainda
longgai
galéjo
di e is iS
ambien e
solo co a,
eSlesniai-
s,
a sesnia-
is
paséliais.
assim
jen ado
Zodis
u é y bi i
aSomas
ne
apidémé,
apidemé, 0
apydémé".
Li uânia
esq pelo
menos 7
aldeimai,
ku iy
a dai
susije com
zodziu
apydéme:
Apidémé
(Kelmés e
Pane ézio
aj.),
Apidémés
aj (Silales
aj.),
Apidemis
(Kai8iado -
iy aj.),
Apydémis
(U enos
aj.),
Apydemis-
kis
75
(Za asy
aj.) e
Apydimai
(Tel8iy
aj.).
P o . L.
Mule igi-
aus
opinou,
Zodis
apydéme
ago a
em
ieng
ne
leksing
eikSme:
só
ne
,,Zones
pa celha
en e o
ila ejo
sodyby ou
sub e ânea,
jy
mas
i
,,local da
an iga
azenda;
sodyb ie-
é. Es e
úl imo
eik8me
neiSski -
a nem
didZiaja-
me,,Li uu-
iy idioma
Zodyne".
1979
m.
His o ij-
as
ins i u e
oi
su gen a
ieSa
discussão
sob e
luomy
denomina-
inimas,
po que
Li uania
eodalinio
pe íodo
p i ilegii-
juo
lomas oi
chamado
d ejopai:
bajo y e
Slék y
luomu.
Apib inda-
mas Sia
discussia p o .
L.
Mule igius
pa a8é
a igonj,
no qual
alegou que
Na Li uânia
no pe íodo
i
do
eudalismo
capi alismo
hou e
qua o
p incipais
luomai:
espi i uini-
nky,
i
bajo y, mies ieciy als ieciy.
Ou ip eles
chamin ini
e minis
espi i uinin-
kija,
bajo ija,
mies ie ija
i
als ie ija.
P o .
L.
Mule icius
doméjosi
i
ilologias
dalykais,
mas seus
opiniés
ninguémc-
om
nepi So,
oi mui o
ole an i-
skas,
Vydiino
Zodziais
dizendo,
saulé as
Zmogus.
In elizm-
en e,
jo
sob e
eiklq já
é p eciso
ala é
ba uoju
empo.
Ji
o nou já
his ó ia
da ciência
da
Li uânia.
Kazimie -
as
GAIVENIS
P.
Sla énas e
Zodis
comunizm-
as P o . P.
Sla énas
(1901-1991),
jzymus
Lie u os
as ono-
mas, oi
placiy
in e esy
mokslinin-
kas. Ele
in e éja-
se não só
as ono-
mia,
ísica,
ciências
na u ais,
mas
ambém
linguo y -
a. P.
Sla énas
algumas
décadas
oi
Conselho
de
Te minol-
ogia jun o
MA
p esidium
memb o,
cons an -
emen e
comunicou
com
kalbininka-
is. P.
Sla enas
e a
g ande
e udi o.
Ele galégo
alandy
ho a
con a a
palbininh-
os não
sob e
as ono-
mija, mas
sob e
suas
eo ias
linguo y -
os. Ge ai
mokédam-
as não só
an igines,
mas e
mui o
ac uiniy
uzsienio
kalby, ele
mégo elas
g e in i e
aze oli
siekiangi-
us
apibend i-
nimus.
Ypaé P.
Sla énas
mégo
bal y
língbas
compa a
não só
com
ge many e
sla y
línguas,
mas a é e
com
semi y,
iu ky e
ou as
olimesne-
mis não
indoeu o-
pieciy
línguas.
Mesmo e
especialis-
a oi
di ícil se
guada , o
que em
suas
eo ias é
acional, e
o que
pe ence
à
an asia.
Tagiau
p o esso-
, como e
digna
dideliam
cien inink-
ui, e a
mui o
ole an i-
skas e não
en ada a,
se
kalbininkai
não
semp e
ikéda o
seus
samp o -
a imais.
Mégo ele
p ognos -
ica
i kalby
a ei ). Sia
ema ele
oi
pa aggs,-
Kalbos
kul ii ai*
a igosni,
que,
76