pa uosime
p o .
Vailionis e a
mui o
sumanus
naujada y
sugal o oj-
as, onde
iko
plan asy
a dy, i§
gy osios
kalbos
su ink y.
Enquan op-
uis quando
ou os
Zodyno
Comissão
memb os
dazZnai
o am linke
liaudies
alboje não
endo nome
plan as
pa a deixa
la inyni8ka-
jj, p isegus
só
lie u i8kq
galing, p o .
Vailionis
su
Sia úl imaine
iSei imi
encon a a
só
k aS u inés
bédos caso,
quando nada
ap op iamo
não
conseguia
i8gal o i.
En ão
p o .
Vailionis é
pado anoj-
gs misy
Zodynui
mui oelj
ykusiy
plan ay
a dy, como
ma azolé
(Tunica
p oli e a),
puikiinas
(Mimulus
gu a us),
Siaudenis
(An he icum
amosum) e
k . I y
e minologi-
joj da
ana omia
ege al
p o .
Vailionis
uzsispy es
gyné alguns
quais
lie u i8kus
e minus,
pa ., akelé,
não
conco dan-
do usa ki y
biology
jp as a
cele.
pena que ele não
pudés coope a
mui o sio
Pa es
II
Zodyno
(augaly
ana omias,
mo ologias
i
isiologias
e my)
pa uogime
Gia seu
ki ybai bii y
bu usa da
pla esné solo
Liudas
Vailionis
(1886-1939)
//Gam a.
1939. No.3.
P.
194~195.
Falando
sob e
mic oo -
ganismo-
s, que ao
ap endiz
isiskai
ep ese-
n an es
no o
mundo,
bi inai
p ecisa
pla esniy
ap asy-
my e
pieSiniy.
<...> Po
exemplo,
Vol ox e
Ulo h ix
pieSiniai
in e i e
sukeis i.
Eses
mic oo -
ganismos
equei e-
io e
lie u i8ky
a dy
sugal o i
ou
y esniy-
jy kolegy
paskalus-
i, ou pelo
menos
lie u is-
ka
ansk i-
pcijg
da i i:
como gi I
kl.
mokinys
iS a s
20dj
Vauche i-
a? A.
Jakuéion-
is.
Gam os
di igélis I
e o mu-
o ai
classei.
K., 1936.
110 p. Ree.
: J. Dagys:
[Sem
nomeam-
en o]
//Gam a.
1937.
Núme o 2.
P. 121.
Pa engé
Jolan a
GAIVENY-
TE P o .
L.
Mule i i-
us e
his ó ia
e mini-
ja 1993 m.
p ima e-
aj,
p ieS pa
8 .
Velykas,
mi é
jzymus
his o ia-
do
Li uano
p o .
habil. d .
L.
Mule igi-
us. I8éjo
honbus e
mui o
do as
zmogus |
Hado
Salj,
onde, do
poe a A.
Zukausko
Zodziais
dizendo,,-
jau nieks
nep asid-
es e
niekas
nesceigs-
...
74
L.
Mule iéi-
us o am
gimes
1927 m.
Kiduliuo-
se (Sakiy
aj.). 1954
m. ele
baigé
Vilniaus
uni e si-
e a, ilgai
di bo
Is o ijos
ins i u o
y .
scien i -
ic
bend ad-
a biu e
Feodaliz-
mo
(daba
Didziosi-
os
Lie u os
Kunigaik-
s ys és)
edéju
do
sky iaus
is o ijo-
s. 1979 m.
L.
Mule igi-
us
apgyné
habili aci-
nj
abalho
(pagal
uome i-
ng
e mini-
jq
is o ijos
moksly
dak a o
dise acija)
,,
Vals ieGiy
judéjimas
na
1864-1904
Li uânia m.*.
1984
m.
ele oi
concedido
o í ulo de
p o esso-
. 1979 m.
p o . L.
Mule iéius
sumané
começé i
p epa a
his o ias
e miny
Zodyng.,,Li-
uu os
his o ijos
me a8 y-
je ( oliau
LIM) 1980 m.
oi
iSsp in i
seu
a igo,Rei-
kia
his o ijas
e miny
Zodyno.
Siame
a igo ele
mui o
j2 algiai
apibiidino
e miniaç-
ão da
his ó ia
obje o a,
indicaé,
po que
Sios s i es
e minija
di e e de
ki y s i¢iy
e miniaç-
ão, bii en :
mui os
e minijos
da his ó ia
caeco j
passy ujj
undo do
idioma e
ago a são
ne a oj-
ami;
maio ia da
his ó ia
e miny
né a
uni e so -
iniai,
po que
o am
usados
apenas em
uma
de e min-
ada
egione
(es a ybé-
ie,
nacionalin-
ée
e i ó io,
unidade
adminis -
a i ae e);
His ó ia da
Li uânia
e miny
no minima,
jy kilmés
aiSkinimg
complica o
que que o
eodalismo
e i§ pa e
do
capi alis-
mo
pe íodo
e mininai
são
nelie u is-
ki. Du an e
mais de
dez anos,
alkinamos
E.
Guda idia-
us e ki y
his o iky,
p o . L.
Mule igius
LIM
igspausdi-
no mui os
ge y
a igosniy
sob e
e minus
de
his o ia,
Ele a8é
sob e
angy
denominai-
nimus (LIM
116[…]12
sob e
Zemés
plo o
ma y oka-
s,, alakas-
",
sq,ma ga-
s" (LIM 73-
1982),
noc873,
ala sob e
kai ku iy
e minis
his o iy
(ocaza,
muposom-
peannx e
k .)
e ima
ju iy (LIM
85-91,
ge manis-
mus
his o ijos
lie ) e k .
Kalbinink-
am ypaé
jdomiis L.
Mule icia-
us
samp o a-
imai
sob e
e mina
apydémé
(LIM 1989
91-96). Sis
e minos
em e
e i icaj
a ian e
dei és
a da
Apydémé.
XVI-XVII a.
Sal á ios
ossas
u ilizadas
ais
o mas do
e mo
apydémé:
apidemali,
apideme,
apidemie,
apidemis,
apidomela,
opedom,
opidam,
opideme,
opid: mia,
opidoma e
k . P o . L.
Mule igius
sob e
Siuos
a ian es
assim ai
Sup an a-
ma,
sodyb ie -
é, melho
esiama
sodybos e
sol y
Zemé,
nug iau y
e
sudegin y
cons ua-
y luga
com molio
e
ou osoki-
as
emanesc-
en es
ainda
longgai
galéjo
di e is iS
ambien e
solo co a,
eSlesniai-
s,
a sesnia-
is
paséliais.
assim
jen ado
Zodis
u é y bi i
aSomas
ne
apidémé,
apidemé, 0
apydémé".
Li uânia
esq pelo
menos 7
aldeimai,
ku iy
a dai
susije com
zodziu
apydéme:
Apidémé
(Kelmés e
Pane ézio
aj.),
Apidémés
aj (Silales
aj.),
Apidemis
(Kai8iado -
iy aj.),
Apydémis
(U enos
aj.),
Apydemis-
kis
75
(Za asy
aj.) e
Apydimai
(Tel8iy
aj.).
P o . L.
Mule igi-
aus
opinou,
Zodis
apydéme
ago a
em
ieng
ne
leksing
eikSme:
só
ne
,,Zones
pa celha
en e o
ila ejo
sodyby ou
sub e ânea,
jy
mas
i
,,local da
an iga
azenda;
sodyb ie-
é. Es e
úl imo
eik8me
neiSski -
a nem
didZiaja-
me,,Li uu-
iy idioma
Zodyne".
1979
m.
His o ij-
as
ins i u e
oi
su gen a
ieSa
discussão
sob e
luomy
denomina-
inimas,
po que
Li uania
eodalinio
pe íodo
p i ilegii-
juo
lomas oi
chamado
d ejopai:
bajo y e
Slék y
luomu.
Apib inda-
mas Sia
discussia p o .
L.
Mule igius
pa a8é
a igonj,
no qual
alegou que
Na Li uânia
no pe íodo
i
do
eudalismo
capi alismo
hou e
qua o
p incipais
luomai:
espi i uini-
nky,
i
bajo y, mies ieciy als ieciy.
Ou ip eles
chamin ini
e minis
espi i uinin-
kija,
bajo ija,
mies ie ija
i
als ie ija.
P o .
L.
Mule icius
doméjosi
i
ilologias
dalykais,
mas seus
opiniés
ninguémc-
om
nepi So,
oi mui o
ole an i-
skas,
Vydiino
Zodziais
dizendo,
saulé as
Zmogus.
In elizm-
en e,
jo
sob e
eiklq já
é p eciso
ala é
ba uoju
empo.
Ji
o nou já
his ó ia
da ciência
da
Li uânia.
Kazimie -
as
GAIVENIS
P.
Sla énas e
Zodis
comunizm-
as P o . P.
Sla énas
(1901-1991),
jzymus
Lie u os
as ono-
mas, oi
placiy
in e esy
mokslinin-
kas. Ele
in e éja-
se não só
as ono-
mia,
ísica,
ciências
na u ais,
mas
ambém
linguo y -
a. P.
Sla énas
algumas
décadas
oi
Conselho
de
Te minol-
ogia jun o
MA
p esidium
memb o,
cons an -
emen e
comunicou
com
kalbininka-
is. P.
Sla enas
e a
g ande
e udi o.
Ele galégo
alandy
ho a
con a a
palbininh-
os não
sob e
as ono-
mija, mas
sob e
suas
eo ias
linguo y -
os. Ge ai
mokédam-
as não só
an igines,
mas e
mui o
ac uiniy
uzsienio
kalby, ele
mégo elas
g e in i e
aze oli
siekiangi-
us
apibend i-
nimus.
Ypaé P.
Sla énas
mégo
bal y
língbas
compa a
não só
com
ge many e
sla y
línguas,
mas a é e
com
semi y,
iu ky e
ou as
olimesne-
mis não
indoeu o-
pieciy
línguas.
Mesmo e
especialis-
a oi
di ícil se
guada , o
que em
suas
eo ias é
acional, e
o que
pe ence
à
an asia.
Tagiau
p o esso-
, como e
digna
dideliam
cien inink-
ui, e a
mui o
ole an i-
skas e não
en ada a,
se
kalbininkai
não
semp e
ikéda o
seus
samp o -
a imais.
Mégo ele
p ognos -
ica
i kalby
a ei ). Sia
ema ele
oi
pa aggs,-
Kalbos
kul ii ai*
a igosni,
que,
76