pa uosime
p o .
Vailionis
bu o
labai
sumanus
naujada y
sugal o ojas,
ku
iko
augaly
a dy,
i§
gy osios
kalbos
su ink y.
Tuo
a pu
kai
ki i
Zodyno
Komisijos
na iai
dazZnai
bu o
linke
liaudies
kalboje
ne u in iems
a do
augalams
palik i
lo yni8kajj,
p isegus
ik
lie u i8kq
galing,
p o .
Vailionis
su
Sia
pasku ine
iSei imi
su ikda o
ik
k aS u inés
bédos
a eju,
kai
nieko
inkamo
nepa ykda o
i8gal o i.
Tad
p o .
Vailionis y a
pado-
anojgs
misy
Zodynui
daugelj
ykusiy
augaly
a dy,
kaip
ma azolé
(Tunica
p oli e a),
puikiinas
(Mimulus
gu a us),
Siaudenis
(An he icum
amosum)
i
k .
I
augaly
ana omijos
e minologijoj
p o .
Vailionis
uzsispy es
gyné
kai
ku iuos
lie u i8kus
e minus,
pa .,
akelé,
nesu ikda-
mas
a o i
ki y
biology
jp as a
cele.
Labai
gaila,
kad
jis
nebegalés
bend ada biau i
sio
Zodyno
II
dalies
(augaly
ana omijos,
mo ologijos
i
iziologijos
e miny)
pa uogime
—
Gia
jo
ki ybai
bii y
bu usi
da
pla esné
di a
Liudas
Vailionis
(1886-1939)
//
Gam a.
1939.
N .3.
P.
194~195.
Kalban
apie
mik oo ganizmus,
ku ie
mokiniui
isiskai
naujo
pasau-
lio
a s o ai,
bi inai
eikia
pla esniy
ap asymy
i
pieSiniy.
<...>
Beje,
Vol ox
i
Ulo h ix
pieSiniai
ap e s i
i
sukeis i.
Siems
mik oo ganiz-
mams
eikejo
i
lie u i8ky
a dy
sugal o i
a ba
y esniyjy
kolegy
pasi-
klaus i, a
ben
lie u iska
ansk ipcijg
duo i:
kaip
gi
I
kl.
mokinys
iS a s
20dj
Vauche ia?
A.
Jakuéionis.
Gam os
ado élis
I
e o muo ai
klasei.
K.,
1936.
110
p.
—
Ree.:
J.
Dagys:
[Be
pa adinimo]
//
Gam a.
1937.
N .
2.
P.
121.
Pa engé
Jolan a
GAIVENYTE
P o .
L.
Mule i ius
i
is o ijos
e minija
1993 m.
pa asa j,
p ieS
pa
8 .
Velykas,
mi é
jzymus
Lie u os
is o ikas
—
p o .
habil.
d .
L.
Mule igius.
I8éjo
ga bus
i
labai
do as
zmogus
|
Hado
Salj,
ku ,
poe o
A.
Zukausko
Zodziais
a ian ,
,jau
nieks
nep asides
i
niekas
nesibaigs“...
74
L.
Mule iéius
bu o
gimes
1927
m.
Kiduliuose
(Sakiy
aj.).
1954
m.
jis
baigé
Vilniaus
uni e si e a,
ilgai
di bo
Is o ijos
ins i u o
y .
moksli-
niu
bend ada biu
i
Feodalizmo
(daba
Didziosios
Lie u os
Kunigaiks-
ys és)
is o ijos
sky iaus
edéju.
1979
m.
L.
Mule igius
apgyné
habili a-
cinj
da ba
(pagal
uome ing
e minijq
—
is o ijos
moksly
dak a o
dise a-
cija)
,,
Vals ieGiy
judéjimas
Lie u oje
1864-1904
m.*.
1984
m.
jam
bu o
su eik as
p o eso iaus
a das.
1979
m.
p o . L.
Mule iéius
sumané
p adé i
eng i
is o ijos
e miny
Zodyng.
,,Lie u os
is o ijos
me a8 yje“
( oliau
—
LIM)
1980
m.
bu o
iSspausdin as
jo
s aipsnis
,Reikia
is o ijos
e miny
Zodyno“.
Siame
s aipsnyje
jis
labai
j2 algiai
apibiidino
is o ijos
e minijos
objek a,
nu odé,
kuo
Sios
s i ies
e minija
ski iasi
nuo
ki y
s i¢iy
e minijos,
bii en :
daugelis
is o ijos
e miny
pa eko
j
pasy ujj
kalbos
onda
i
daba
y a
ne a ojami;
dauguma
is o ijos
e miny
né a
isuo iniai,
nes
bu o
a ojami
ik am
ik ame
egione
( als ybéje,
nacionalinéje
e i o ijoje,
adminis aciniame
iene e);
Lie u os
is o ijos
e miny
no minima,
jy
kilmés
aiSkinimg
sunkina
ai,
kad
eodalizmo
i
i§
dalies
kapi alizmo
laiko a pio
e minai
y a
nelie u iski.
Pe
daugiau
kaip
desim
me y,
alkinamas
E.
Guda idiaus
i
ki y
is o iky,
p o .
L.
Mule igius
LIM
igspausdino
daug
ge y
s aipsniy
apie
is o ijos
e minus,
Jis
a8é
apie
angy
pa adinimus
(LIM
1983
116—123),
apie
Zemés
plo o
ma y
sq okas
,, alakas",
,ma gas"
(LIM
1982
73-87),
apie
kai
ku iy
is o ijos
e miny
(ocaza,
muposom
nocpeannx
i
k .)
e ima
j
lie u iy
kalba
(LIM
1986
85-91),
apie
ge manizmus
is o ijos
e minijoje
(LIM
1988
150-151)
i
k .
Kalbininkams
ypaé
jdomiis
L.
Mule iciaus
samp o a imai
apie
e mina
apydémé
(LIM
1989
91-96).
Sis
e minas
u i
i
ik inj
a ian a
—
dei és
a da
Apydémé.
XVI-XVII
a.
Sal iniuose
bu usios
a ojamos
okios
e mino
apydémé
o mos:
apidemali,
api-
deme,
apidemie, apidemis,
apidomela,
opedom,
opidam,
opideme,
opid:
mia,
opidoma
i
k .
P o . L.
Mule igius
apie
Siuos
a ian us
aip ai
Sup an ama,
sodyb ie é,
ge iau
esiama
sodybos
i
di y
Zemé,
nu-
g iau y
i
sudegin y
pas a y
ie a
su
molio
i
ki okiomis
liekanomis
da
ilgai
galéjo
ski is
iS
aplinkos
di os
spal a,
eSlesniais,
amsesniais
paséliais.
Taip
jp asmin as
Zodis
u é y
bi i
aSomas
ne
apidémé,
api-
demé,
0
apydémé".
Lie u oje
esq
ben 7
kaimai,
ku iy
a dai
susije
su
zodziu
apydéme:
Apidémé
(Kelmés
i
Pane ézio
aj.),
Apidémés
(Silales
aj.),
Apidemis
(Kai8iado iy
aj.),
Apydémis
(U enos
aj.),
Apydemiskis
75
(Za asy
aj.)
i
Apydimai
(Tel8iy
aj.).
P o .
L.
Mule igiaus
nuomone,
Zodis
apydéme
daba
u i
ne
ieng
leksing
eikSme:
ne
ik
,,Zemes
sklypas
a p
kaimo
sodyby
a ba
jy
pak as yje“,
be
i
,,bu usios
sodybos
ie a;
sodyb ie é.
Pas a oji
eik8me
neiSski a
ne
didZiajame
,,Lie u iy
kal-
bos
Zodyne".
1979
m.
Is o ijos
ins i u e
bu o
su eng a
ieSa
diskusija
apie
luomy
pa adinimus,
nes
Lie u os
eodalinio
laiko a pio
p i ilegijuo as
lomas
bu o
adinamas
d ejopai:
bajo y
i
Slék y
luomu.
Apibend indamas
Sia
diskusija
p o .
L.
Mule igius
pa a8é
s aipsnj,
ku iame
i ino,
kad
Lie u oje
eodalizmo
i
kapi alizmo
laiko a piu
bu o
ke u i
pag indiniai
luomai:
d asininky,
bajo y,
mies ieciy
i
als ieciy.
Ki aip
jie
adin ini
e minais
d asininkija,
bajo ija,
mies ie ija
i
als ie ija.
P o .
L.
Mule icius
doméjosi
i
ilologijos
dalykais,
be
sa o
nuomo-
nés
niekam
nepi So,
bu o
labai
ole an iskas,
Vydiino
Zodziais
a ian ,
saulé as
Zmogus.
Deja,
apie
jo
eiklq
jau
eikia
kalbé i
ba uoju
laiku.
Ji
jau apo
Lie u os
mokslo
is o ija.
Kazimie as
GAIVENIS
P.
Sla énas
i
Zodis
komunizmas
P o .
P.
Sla énas
(1901-1991),
jzymus
Lie u os
as ono-
mas,
bu o
placiy
in e esy
mokslininkas.
Jis
doméjosi ne
ik
as onomija,
izika,
gam os
mokslais,
be
i
kalbo y a.
P.
Sla-
énas
keliolika
me y
bu o
Te minologijos
a ybos
p ie
MA
p ezidiumo
na ys,
nuola
bend a o
su
kalbininkais.
P.
Sla enas
bu o
didelis
e udi as.
Jis
galéjo
alandy
alandas
pasa-
ko i
kalbininkams
ne
apie
as onomija,
be
apie
sa o
kalbo y os
eo ijas.
Ge ai
mokédamas
ne
ik
an ikines,
be
i
daug
daba iniy
uzsienio
kalby,
jis
mégo
jas
g e in i
i
da y i
oli
siekiangius
apibend inimus.
Ypaé
P.
Sla énas
mégo
bal y
kalbas
lygin i
ne
ik
su
ge many
i
sla y
kalbomis,
be
ne
i
su
semi y,
iu ky
i
ki omis
olimesnemis
ne
indoeu opieciy
kalbomis.
Ne
i
specialis ui
bu o
sunku
susigaudy i,
kas
jo
ose
eo ijose
y a
acionalu,
o
kas
p iklauso
an azijai.
Tagiau
p o eso ius,
kaip
i
de a
dideliam
mokslininkui,
bu o
labai
ole an iskas
i
nepykda o,
jeigu
kalbininkai
ne
isada
ikéda o
jo
samp o a imais.
Mégo
jis
p ognozuo i
i kalby
a ei ).
Sia
ema
jis
bu o
pa aggs
,Kalbos
kul ii ai*
s aipsni,
ku is,
76
