scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Prof. L. Mulevičius ir istorijos terminija

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/776/867
pa uosime
p o .
Vailionis
é ai ès
sumanus
naujada y
sugal o oj-
as, où iko
plan esy
a dy, i§
i osios
kalbos
su ink y.
Alo s
qu'au es
memb es de
la
Commission
Zodyno
dazZnai
é aien
linke
liaudies
pa oien
aux plan es
non ayan le
nom
la yni8kajj,
p isegus
seulemen
lie u i8kq
galing, p o .
Vailionis
su
Sia de niine
iSei imi
accep ai
seulemen
k aS u inés
bédos cas,
quand ien de
digne ne
éussissai
i8gal o i.
Tad p o .
Vailionis es
do anojgs
misy Zodynui
beaucoupelj
ykusiy
plan esy
a dy,
comme
ma azolé
(Tunica
p oli e a),
puikiin
(Mimulus
gu a us),
Siaudenis
(An he icum
amosum) e
k . I y
e minologi-
joj de
l'ana omie
égé ale
p o .
Vailionis
uzsispy es
gyné
ce ains
Li u i8kus
e minus,
pa ., akelé,
ne ag eean
u ilise ki y
biology
jp as a
cele.
dommage qu'il ne
puisse plus
collabo e ès
sio
Des
II
pa ies Zodyno
(augaly
ana omie,
mo ologie
i
physiologie
e miny)
pa uogime
Gia son
ki ybai bii y
é éuse da
pla esné
sol a
Liudas
Vailionis
(1886-1939)
//Gam a.
1939. No.3.
P.
194~195.
En
pa lan
de
mic oo -
ganisme-
s, qui
app en i
à isiskai
nou eau
monde
ep ése-
n an s,
bi inai
au
pla esniy
ap asy-
my e
pieSiniy.
<...>
D'ailleu s,
Vol ox e
Ulo h ix
pieSiniai
in e s i
e
sukeis i.
Ces
mic oo -
ganismes
eikejo
e
lie u i8ky
a dy
sugal o i
ou
y esniy-
jy kolegy
paskalus-
i, ou au
moins
lie u is-
ka
ansk i-
pcijg
dona i:
comme gi
I kl.
mokinys
iS a s
20dj
Vauche i-
a? A.
Jakuéion-
is.
Gam os
ado élis
I
e o mu-
o ai
classei.
K., 1936.
110 p. Ree.
: J. Dagys:
[Sans
i e]
//Gam a.
1937. No 2.
P. 121.
Pa engé
Jolan a
GAIVENY-
TE P o .
L.
Mule i i-
us e
his oi e
e mini-
ja 1993 m.
p in a j,
p èsS
pa 8 .
Velykas,
mi é
jzymus
Li uanien
his o ien
p o .
habil. d .
L.
Mule igi-
us. I8éjo
hono bus
e ès
do as
zmogus |
Hado
Salj, où,
du poè e
A.
Zukausko
Zodziais
disan ,,j-
au nieks
nep asid-
es e
niekas ne
inigs...
74
L.
Mule iéi-
us
é aien
gimes
1927 m.
Kiduliues
(Sakiy
aj.). 1954
m. il baigé
Vilniaus
uni e si-
e a, ilgai
di bo
Is o ijos
ins i u o
y .
scien i i-
que
bend ad-
a biu e
le
Feodali-
sm
(daba
Didziosi-
os
Lie u os
Kunigaik-
s ys és)
edéju
du
sky iaus
de
l'his oi e.
1979 m. L.
Mule igi-
us
apgyné
habili aci-
nj a ail
(pagal
uome i-
ng
e mini-
jq
is o ijos
moksly
dak a o
dise acija)
,,
Vals ieGiy
judéjimas
en
1864-1904
Li uanie m.*.
1984
m.
lui a é é
acco dé le
i e de
p o esse-
u . m.
p o . L.
Mule iéius
sumané
commencé
à
p épa e
l'his oi e
e miny
Zodyng.,,Li-
uu os
is o ijos
me a8 y-
je ( oliau
LIM) 1979
1980 m. a
é é
iSspausdi-
n son
a icle,Rei-
kia
is o ijos
e miny
Zodyno.
Siame
a icle il
ès
j2 algides
apibiidnia
l'obje
e minijos
de
l'his oi e,
indiqueé,
pa quoi
Sios s ies
e minija
di è e de
ki y s i¢iy
e minijo-
s, bii en :
beaucoup
e minijos
es en é
j
passy ujj
on de la
langue e
main ena-
n son
ne a oj-
ami; la
plupa de
l'his oi e
e miny
né a
uni e so -
iniai, ca
on é é
u ilisés
seulemen
dans une
ce aine
égion
(é a ybéi-
e,
e i oi e
na ionalin-
é, uni é
adminis -
a i e);
Li uanie
his oi e
e miny
no minima,
jy kilmés
aiSkinimg
complique
ce que le
éodalisme
e i§
pa ie du
capi alis-
me pé iode
e mininai
son
nelie u is-
ki. Au
cou s de
plus de dix
ans,
alkinamas
E.
Guda idia-
us e ki y
his o iiky,
p o . L.
Mule igius
LIM
igspausdi-
no
beaucoup
ge y
a iclesniy
su
e minus
d'his oi e,
Il a8é su
angy
noms (LIM
116[…]12
su Zemés
plo o
ma y oka-
s,, alakas-
",
sq,ma ga-
s" (LIM 73-
1982),
noc873),
pa le de
quand
ku iy
e minis
d'his oi e
(ocaza,
muposom-
peannx
e k .)
e ima
ju iy (LIM
85-91,
ge manis-
mus
his o ijos
lie ) e k .
Kalbininka-
ms ypaé
jdomiis L.
Mule icia-
us
sp o a i-
mai su
e mina
apydémé
(LIM 1989
91-96). Sis
e me a e
é ij
a ian e
dei és
a da
Apydémé.
XVI-XVII a.
Sal inai -
es
anciennes
u ilisées
elles
o mes du
e me
apydémé:
apidemali,
apideme,
apidemie,
apidemis,
apidomela,
opedom,
opidam,
opideme,
opid: mia,
opidoma e
k . P o . L.
Mule igius
su Siuos
a ian s
ainsi ai
Sup an a-
ma,
sodyb ie -
é, mieux
esiama
sodybos
e e y
Zemé,
nug iau y
e
sudegin y
bâa y lieu
a ec molio
e
au esqu-
els
es an s
enco e
longgai
galéjo
di é is iS
couleu du
sol,
eSlesniai-
s,
oscniais
paséliais
en i onne-
men aux.
jTempo é
Zodis
u é y bi i
aSomas
ne
apidémé,
apidemé, 0
apydémé".
en Li uanie
esq au
moins 7
kaimai,
ku iy
a dai
susije
a ec
zodziu
apydéme:
Apidémé
(Kelmés e
Pane ézio
aj.),
Apidémés
aj (Silales
aj.),
Apidemis
(Kai8iado -
iy aj.),
Apydémis
(U enos
aj.),
Apydemis-
kis
75
(Za asy
aj.) e
Apydimai
(Tel8iy
aj.).
P o . L.
Mule igi-
aus
es ime,
Zodis
apydéme
main en-
an a
ieng
ne
leksing
eikSme:
seuleme-
ne
n
,,Zones
pa celle
en e le
illage sodyby
ou su sho e,
mais
jy
i
,,l'ancien-
ne e me;
sodyb ie-
é. Ce
de nie
nécess8-
me
neiSski -
a même
didZiaja-
me,,Li uu-
iy langue
Zodyne".
1979
m.
Is o ijas
ins i u e
a é é
su gen a
ieSa
discussi-
on su
luomy
dénomini-
ms, ca
Li uanien
pé iodiq-
ue éodal
p i iliju-
o lomas
é ai
appelé
d ejopai:
bajo y e
Slék y
luomu.
Apib inda-
mas Sia
discussi-
on p o .
L.
Mule igius
pa a8é
a icles,
dans
lequel a
a i mé que
En Li uanie
du
i
éodalisme
capi alisme
pé iode
é ai
qua e
p incipaux
luomai:
cle ininky,
bajo y,
i
mies ieciy als ieciy.
Au ip ils
nomin ini
e mes
cle ininkija,
bajo ija,
mies ie ija
als ie ija.
i
P o .
L.
Mule icius
doméjosi
i
philologies
suje skai-
s, mais
ses
opinionés
pe sonne
nei So,
é ai ès
ole an i-
skas,
Vydiino
Zodziais
disan ,
saulé as
Zmogus.
Malheu -
eusemen-
jo
, su
eiklq
déjà
besoin
pa le é
du emps ba uoju.
Ji
es
de enu
déjà
l'his oi e
de
Li uanie.
Kazimie -
as
GAIVENIS
P.
Sla énas
e Zodis
communiz-
mas P o .
P.
Sla énas
(1901-1991),
jzymus
Li uanien
as ono-
mas, é ai
placiy
in e esy
scien i iq-
ue. Il
s'in é éj
pas
seulemen
as ono-
mie,
physique,
sciences
na u elle-
s, mais
aussi
linguo yp-
e. P.
Sla énas
quelques-
olika me i
é ai du
Conseil
Te minol-
ogique
aup ès
MA
p ésidium
memb e,
éguliè e-
men
communiq-
ua a ec
kalbininka-
is. P.
Sla enas
é ai
g and
é udi e. Il
galégo
alandy
heu e de
acon e
aux
palbiniks
pas su
as ono-
mija, mais
su ses
héo ies
pa lo y -
es. Ge ai
mokédam-
as non
seulemen
an iques,
mais e
beaucoup
con empi-
niy
uzsienio
kalby, il
mégo les
g e in i
e ai e
oli
siekiangi-
us
apibend i-
nimus.
Ypaé P.
Sla énas
mégo
bal y
langues
compa e
non
seulemen
a ec
ge many
e sla y
langues,
mais
même e
a ec
semi y,
iu ky e
d'au es
olimesne-
mis non
indoeu o-
pieciy
langues.
Même e
spécialis-
e a é é
di icile
de se
ga e , ce
qui dans
ses
hèses
es
a ionnel,
e ce qui
appa ie-
n à la
an aisie.
Tagiau
p o esse-
u , comme
e digne
dideliam
scien i iq-
ue, é ai
ès
ole an i-
skas e ne
i ai , si
kalbininkai
ne
oujou s
ikéda o
ses
samp o -
a imais.
Mégo il
p édi e
i kalby
ài ). Sia
ema il
é ai
pa aggs,-
Kalbos
kul ii ai*
a iclesni,
qui,
76