pa uosime
p o .
Vailionis
é ai ès
sumanus
naujada y
sugal o oj-
as, où iko
plan esy
a dy, i§
i osios
kalbos
su ink y.
Alo s
qu'au es
memb es de
la
Commission
Zodyno
dazZnai
é aien
linke
liaudies
pa oien
aux plan es
non ayan le
nom
la yni8kajj,
p isegus
seulemen
lie u i8kq
galing, p o .
Vailionis
su
Sia de niine
iSei imi
accep ai
seulemen
k aS u inés
bédos cas,
quand ien de
digne ne
éussissai
i8gal o i.
Tad p o .
Vailionis es
do anojgs
misy Zodynui
beaucoupelj
ykusiy
plan esy
a dy,
comme
ma azolé
(Tunica
p oli e a),
puikiin
(Mimulus
gu a us),
Siaudenis
(An he icum
amosum) e
k . I y
e minologi-
joj de
l'ana omie
égé ale
p o .
Vailionis
uzsispy es
gyné
ce ains
Li u i8kus
e minus,
pa ., akelé,
ne ag eean
u ilise ki y
biology
jp as a
cele.
dommage qu'il ne
puisse plus
collabo e ès
sio
Des
II
pa ies Zodyno
(augaly
ana omie,
mo ologie
i
physiologie
e miny)
pa uogime
Gia son
ki ybai bii y
é éuse da
pla esné
sol a
Liudas
Vailionis
(1886-1939)
//Gam a.
1939. No.3.
P.
194~195.
En
pa lan
de
mic oo -
ganisme-
s, qui
app en i
à isiskai
nou eau
monde
ep ése-
n an s,
bi inai
au
pla esniy
ap asy-
my e
pieSiniy.
<...>
D'ailleu s,
Vol ox e
Ulo h ix
pieSiniai
in e s i
e
sukeis i.
Ces
mic oo -
ganismes
eikejo
e
lie u i8ky
a dy
sugal o i
ou
y esniy-
jy kolegy
paskalus-
i, ou au
moins
lie u is-
ka
ansk i-
pcijg
dona i:
comme gi
I kl.
mokinys
iS a s
20dj
Vauche i-
a? A.
Jakuéion-
is.
Gam os
ado élis
I
e o mu-
o ai
classei.
K., 1936.
110 p. Ree.
: J. Dagys:
[Sans
i e]
//Gam a.
1937. No 2.
P. 121.
Pa engé
Jolan a
GAIVENY-
TE P o .
L.
Mule i i-
us e
his oi e
e mini-
ja 1993 m.
p in a j,
p èsS
pa 8 .
Velykas,
mi é
jzymus
Li uanien
his o ien
p o .
habil. d .
L.
Mule igi-
us. I8éjo
hono bus
e ès
do as
zmogus |
Hado
Salj, où,
du poè e
A.
Zukausko
Zodziais
disan ,,j-
au nieks
nep asid-
es e
niekas ne
inigs...
74
L.
Mule iéi-
us
é aien
gimes
1927 m.
Kiduliues
(Sakiy
aj.). 1954
m. il baigé
Vilniaus
uni e si-
e a, ilgai
di bo
Is o ijos
ins i u o
y .
scien i i-
que
bend ad-
a biu e
le
Feodali-
sm
(daba
Didziosi-
os
Lie u os
Kunigaik-
s ys és)
edéju
du
sky iaus
de
l'his oi e.
1979 m. L.
Mule igi-
us
apgyné
habili aci-
nj a ail
(pagal
uome i-
ng
e mini-
jq
is o ijos
moksly
dak a o
dise acija)
,,
Vals ieGiy
judéjimas
en
1864-1904
Li uanie m.*.
1984
m.
lui a é é
acco dé le
i e de
p o esse-
u . m.
p o . L.
Mule iéius
sumané
commencé
à
p épa e
l'his oi e
e miny
Zodyng.,,Li-
uu os
is o ijos
me a8 y-
je ( oliau
LIM) 1979
1980 m. a
é é
iSspausdi-
n son
a icle,Rei-
kia
is o ijos
e miny
Zodyno.
Siame
a icle il
ès
j2 algides
apibiidnia
l'obje
e minijos
de
l'his oi e,
indiqueé,
pa quoi
Sios s ies
e minija
di è e de
ki y s i¢iy
e minijo-
s, bii en :
beaucoup
e minijos
es en é
j
passy ujj
on de la
langue e
main ena-
n son
ne a oj-
ami; la
plupa de
l'his oi e
e miny
né a
uni e so -
iniai, ca
on é é
u ilisés
seulemen
dans une
ce aine
égion
(é a ybéi-
e,
e i oi e
na ionalin-
é, uni é
adminis -
a i e);
Li uanie
his oi e
e miny
no minima,
jy kilmés
aiSkinimg
complique
ce que le
éodalisme
e i§
pa ie du
capi alis-
me pé iode
e mininai
son
nelie u is-
ki. Au
cou s de
plus de dix
ans,
alkinamas
E.
Guda idia-
us e ki y
his o iiky,
p o . L.
Mule igius
LIM
igspausdi-
no
beaucoup
ge y
a iclesniy
su
e minus
d'his oi e,
Il a8é su
angy
noms (LIM
116[…]12
su Zemés
plo o
ma y oka-
s,, alakas-
",
sq,ma ga-
s" (LIM 73-
1982),
noc873),
pa le de
quand
ku iy
e minis
d'his oi e
(ocaza,
muposom-
peannx
e k .)
e ima
ju iy (LIM
85-91,
ge manis-
mus
his o ijos
lie ) e k .
Kalbininka-
ms ypaé
jdomiis L.
Mule icia-
us
sp o a i-
mai su
e mina
apydémé
(LIM 1989
91-96). Sis
e me a e
é ij
a ian e
dei és
a da
Apydémé.
XVI-XVII a.
Sal inai -
es
anciennes
u ilisées
elles
o mes du
e me
apydémé:
apidemali,
apideme,
apidemie,
apidemis,
apidomela,
opedom,
opidam,
opideme,
opid: mia,
opidoma e
k . P o . L.
Mule igius
su Siuos
a ian s
ainsi ai
Sup an a-
ma,
sodyb ie -
é, mieux
esiama
sodybos
e e y
Zemé,
nug iau y
e
sudegin y
bâa y lieu
a ec molio
e
au esqu-
els
es an s
enco e
longgai
galéjo
di é is iS
couleu du
sol,
eSlesniai-
s,
oscniais
paséliais
en i onne-
men aux.
jTempo é
Zodis
u é y bi i
aSomas
ne
apidémé,
apidemé, 0
apydémé".
en Li uanie
esq au
moins 7
kaimai,
ku iy
a dai
susije
a ec
zodziu
apydéme:
Apidémé
(Kelmés e
Pane ézio
aj.),
Apidémés
aj (Silales
aj.),
Apidemis
(Kai8iado -
iy aj.),
Apydémis
(U enos
aj.),
Apydemis-
kis
75
(Za asy
aj.) e
Apydimai
(Tel8iy
aj.).
P o . L.
Mule igi-
aus
es ime,
Zodis
apydéme
main en-
an a
ieng
ne
leksing
eikSme:
seuleme-
ne
n
,,Zones
pa celle
en e le
illage sodyby
ou su sho e,
mais
jy
i
,,l'ancien-
ne e me;
sodyb ie-
é. Ce
de nie
nécess8-
me
neiSski -
a même
didZiaja-
me,,Li uu-
iy langue
Zodyne".
1979
m.
Is o ijas
ins i u e
a é é
su gen a
ieSa
discussi-
on su
luomy
dénomini-
ms, ca
Li uanien
pé iodiq-
ue éodal
p i iliju-
o lomas
é ai
appelé
d ejopai:
bajo y e
Slék y
luomu.
Apib inda-
mas Sia
discussi-
on p o .
L.
Mule igius
pa a8é
a icles,
dans
lequel a
a i mé que
En Li uanie
du
i
éodalisme
capi alisme
pé iode
é ai
qua e
p incipaux
luomai:
cle ininky,
bajo y,
i
mies ieciy als ieciy.
Au ip ils
nomin ini
e mes
cle ininkija,
bajo ija,
mies ie ija
als ie ija.
i
P o .
L.
Mule icius
doméjosi
i
philologies
suje skai-
s, mais
ses
opinionés
pe sonne
nei So,
é ai ès
ole an i-
skas,
Vydiino
Zodziais
disan ,
saulé as
Zmogus.
Malheu -
eusemen-
jo
, su
eiklq
déjà
besoin
pa le é
du emps ba uoju.
Ji
es
de enu
déjà
l'his oi e
de
Li uanie.
Kazimie -
as
GAIVENIS
P.
Sla énas
e Zodis
communiz-
mas P o .
P.
Sla énas
(1901-1991),
jzymus
Li uanien
as ono-
mas, é ai
placiy
in e esy
scien i iq-
ue. Il
s'in é éj
pas
seulemen
as ono-
mie,
physique,
sciences
na u elle-
s, mais
aussi
linguo yp-
e. P.
Sla énas
quelques-
olika me i
é ai du
Conseil
Te minol-
ogique
aup ès
MA
p ésidium
memb e,
éguliè e-
men
communiq-
ua a ec
kalbininka-
is. P.
Sla enas
é ai
g and
é udi e. Il
galégo
alandy
heu e de
acon e
aux
palbiniks
pas su
as ono-
mija, mais
su ses
héo ies
pa lo y -
es. Ge ai
mokédam-
as non
seulemen
an iques,
mais e
beaucoup
con empi-
niy
uzsienio
kalby, il
mégo les
g e in i
e ai e
oli
siekiangi-
us
apibend i-
nimus.
Ypaé P.
Sla énas
mégo
bal y
langues
compa e
non
seulemen
a ec
ge many
e sla y
langues,
mais
même e
a ec
semi y,
iu ky e
d'au es
olimesne-
mis non
indoeu o-
pieciy
langues.
Même e
spécialis-
e a é é
di icile
de se
ga e , ce
qui dans
ses
hèses
es
a ionnel,
e ce qui
appa ie-
n à la
an aisie.
Tagiau
p o esse-
u , comme
e digne
dideliam
scien i iq-
ue, é ai
ès
ole an i-
skas e ne
i ai , si
kalbininkai
ne
oujou s
ikéda o
ses
samp o -
a imais.
Mégo il
p édi e
i kalby
ài ). Sia
ema il
é ai
pa aggs,-
Kalbos
kul ii ai*
a iclesni,
qui,
76