pa uosime
p o .
Vailionis e a
muy
sumanus
naujada y
sugal o oj-
as, donde
iko
plan asy
a dy, i§
gy osios
kalbos
su ink y.
Mien asp-
ues cuando
o os
Zodyno
Miemb os
de la
Comisión
dazZnai
ue on linke
liaudies
calboje
ca ecien -
es de
nomb e
plan as a
deja
la inyni8ka-
jj, p isegus
sólo
lie u i8kq
galing, p o .
Vailionis
su
Sia úl imaine
iSei imi
acep aba
sólo
k aS u inés
bédos caso,
cuando nada
adecuamo
ailaba
i8gal o i.
Tad p o .
Vailionis es
pado anoj-
gs misy
Zodynui
muchelj
ykusiy
plan ay
a dy, como
ma azolé
(Tunica
p oli e a),
puikiinas
(Mimulus
gu a us),
Siaudenis
(An he icum
amosum) y
k . I y
e minologi-
joj de la
ana omía de
plan as
p o .
Vailionis
uzsispy es
gyné algunos
e minus
lie u i8kus,
pa ., akelé,
no
aco dando
consumi
ki y biology
jp as a
cele.
lamen o que él
ya podés
colabo a muy
sio
Pa es
II
Zodyno
(augaly
ana omías,
mo ologías
i
isiologías
e miny)
pa uogime
Gia su ki ybai
bii y habusa
da pla esné
su a
Liudas
Vailionis
(1886-1939)
//Gam a.
1939. No.3.
P.
194~195.
Hablando
de
mic oo -
ganismo-
s, que al
ap endiz
isiskai
nue os
ep ese-
n an es
mundo,
bi inai
necesi a
pla esniy
ap asy-
my y
pieSiniy.
<...> Po
cie o,
Vol ox y
Ulo h ix
pieSiniai
in e i y
sukeis i.
Esos
mic oo -
ganismos
eikejo y
lie u i8ky
a dy
sugal o i
o
y esniy-
jy kolegy
paskalus-
i, o al
menos
lie u is-
ka
ansk i-
pcijg
da i i:
como gi I
kl.
mokinys
iS a s
20dj
Vauche i-
a? A.
Jakuéion-
is.
Gam os
di igélis I
e o mu-
o ai
clase. K.,
1936. 110
p. Ree. : J.
Dagys:
[Sin
nomb a-
mien o]
//Gam a.
1937. No 2.
P. 121.
Pa engé
Jolan a
GAIVENY-
TE P o .
L.
Mule i i-
us y
his o ia
e mini-
ja 1993 m.
p ima e-
aj,
p ieS pa
8 .
Velykas,
mi é
jzymus
his o ia-
do de
Li uania
p o .
habil. d .
L.
Mule igi-
us. I8éjo
hono bus
y muy
do as
zmogus |
Hado
Salj,
donde, del
poe a A.
Zukausko
Zodziais
diciendo,,-
jau nieks
nep asid-
es y
niekas
nesciigs...
74
L.
Mule iéi-
us
ue on
gimes
1927 m.
Kiduliuo-
se (Sakiy
aj.). 1954
m. él
baigé
Vilniaus
uni e si-
e a, ilgai
di bo
Is o ijos
ins i u o
y .
scien i -
ic
bend ad-
a biu e
Feodaliz-
mo
(daba
Didziosi-
os
Lie u os
Kunigaik-
s ys és)
es el
edéju
del
sky iaus
is o ijo-
s. 1979 m.
L.
Mule igi-
us
apgyné
habili aci-
nj
abajo
(pagal
uome i-
ng
e mini-
jq
is o ijos
moksly dak a o dise acija)
,,
Vals ieGiy
judéjimas
Li uania
1864-1904
m.*.
1984
m.
le ue
o o gado
el í ulo
de
p o eso .
1979 m.
p o . L.
Mule iéius
sumané
empezé i
p epa a
his o ia
e miny
Zodyng.,,Li-
uu os
is o ijos
me a8 y-
je ( oliau
LIM) 1980 m.
ue
iSspausdi-
do su
a ículo,-
Reikia
is o ijos
e miny
Zodyno.
Siame el
a ículo él
muy
j2 algías
apibiidino
la
e minía
de
his o ia,
indicaé,
po qué
Sios s ies
e minija
di ie e de
ki y s i¢iy
e minía,
bii en :
muchos
e minías
de his o ia
cayeko j
pasy ujj
ondo del
lenguaje y
aho a son
ne a oj-
ami;
mayo ía
de la
his o ia
e miny
né a
uni e so -
iniai, ya
que
ue on
usados
sólo en una
de e min-
ada egión
(es a ybé-
ie,
nacionalin-
ée
e i o io,
en la
unidad
adminis -
a i a);
His o ia de
Li uania
e miny
no minima,
jy kilmés
aiSkinimg
complica lo
que que el
eodalismo
y i§ pa e
é mino
del
pe íodo
capi alis-
mo son
nelie u is-
ki. Du an e
más de
diez años,
alkinamos
E.
Guda idia-
us y ki y
his o iky,
p o . L.
Mule igius
LIM
igspausdi-
no muchos
ge y
a ículos-
niy sob e
e minus
de
his o ia, Él
a8é sob e
angy
nomb inim-
us (LIM
116[…]12
sob e
Zemés
plo o
ma y oka-
s,, alakas-
",
sq,ma ga-
s" (LIM 73-
1982),
noc873,
habla
ace ca de
ku iy
e minis
de his o ia
(ocaza,
muposom-
peannx y
k .)
e ima
ju iy (LIM
85-1986),
ge manis-
mus de
his o ia
(LIM
150-151) y
k .
Kalbinink-
am ypaé
jdomiis L.
Mule icia-
us
samp o a-
imai
sob e
e mina
apydémé
(LIM 1989
91-96). Sis
e minas
iene y
e i ica j
a ian e
dei és
a da
Apydémé.
XVI-XVII a.
Sal iniuo-
se
habídas
u ilizadas
ales
o mas del
é mino
apydémé:
apidemali,
apideme,
apidemie,
apidemis,
apidomela,
opedom,
opidam,
opideme,
opid: mia,
opidoma y
k . P o . L.
Mule igius
sob e
Siuos
a ian es
así ai
Sup an a-
ma,
sodyb ie -
é, mejo
esiama
sodybos y
di y
Zemé,
nug iau y
y
sudegin y
edia y
luga con
molio y
o asoki-
as
emanen -
es aún
la gas
galéjo
dis inguis
iS colo del
suelo del
en o no,
eSlesniai-
s,
a sesnia-
is
paséliais.
así
jen ado
Zodis
u é y bi i
aSomas
ne
apidémé,
apidemé, 0
apydémé".
Li uania
esq al
menos 7
caimai,
ku iy
a dai
susije con
zodziu
apydéme:
Apidémé
(Kelmés i
Pane ézio
aj.),
Apidémés
aj (Silales
aj.),
Apidemis
(Kai8iado -
iy aj.),
Apydémis
(U enos
aj.),
Apydemis-
kis
75
(Za asy
aj.) y
Apydimai
(Tel8iy
aj.).
P o . L.
Mule igi-
aus opina,
Zodis
apydéme
aho a
iene
ieng
leksing
ne
eikSme:
sólo
ne
,,Lo es
pa celas
en e el
pueblo
sodyby o
sob as ia,
jy
pe o
i
,,la
ubicación
de la
an igua
hacienda;
sodyb ie-
é. Es e
úl imo
neces8me
neiSski -
a ni
didZiaja-
me,,Li uu iy palab as Zodyne".
1979
m.
His o ías
ins i u e
ue
su gen a
ieSa
discusión
sob e
luomy
nomb ini-
mas,
po que
Li uania
eodalinio
pe iodo
p i ilegii-
juo
lomas ue
llamado
d ejopai:
bajo y y
Slék y
luomu.
Apib inda-
mas Sia
discusión
p o .
L.
Mule igius
pa a8é
a ículos-
nj, en el
que
a i mó que
Li uania
du an e el
i
eodalismo
capi alismo
ue cua o
p incipales
luomai:
espi i uini-
nky,
bajo y,
mies ieciy
i
als ieciy.
O aip ellos
llamin ini
e minis
espi i uinin-
kija,
bajo ija,
mies ie ija
i
als ie ija.
P o .
L.
Mule icius
doméjosi
i
ilologías
dalykais,
pe o sus
opiniés
nadie
noi So,
ue muy
ole an i-
skas,
Vydiino
Zodziais
po deci ,
saulé as
Zmogus.
Desa o -
unadam-
jo
en e,
sob e
eiklq ya
necesi a
habla é
en ba uoju iempo.
Ji
se ha
con e i-
do ya
his o ia
de
Li uania
ciencia.
Kazimie -
as
GAIVENIS
P.
Sla énas y
Zodis
comunizm-
as P o . P.
Sla énas
(1901-1991),
jzymus
Li uano
as ono-
mas, ue
placiy
in e esy
cien í ic.
Él se
in e esa
no solo
as ono-
mía,
ísica,
ciencias
na u ales,
sino
ambién
lingüo y -
a. P.
Sla énas
a ias
décadas
ue
Consejo
de
Te minol-
ogía an e
MA
p esidium
miemb o,
cons an -
emen e
comunicó
con
kalbininka-
is. P.
Sla enas
ue g an
e udi o. Él
galégo
alandy
ho a
habla a
los
palbinicos
no sob e
as ono-
mía, pe o
sob e sus
eo ías
lingüo y -
as. Ge ai
mokédam-
as no sólo
an igines,
sino y
mucho
ac ualesi-
niy
uzsienio
kalby, él
mégo las
g e in i y
hace oli
siekiangi-
us
apibend i-
nimas.
Ypaé P.
Sla énas
mégo
bal y
lengbas
compa a
no sólo
con
ge many y
sla y
lenguas,
pe o
incluso y
con
semi y,
iu ky y
o as
olimesne-
mis no
indoeu o-
pieciy
lenguas.
Incluso e
especialis-
a e a
di ícil
asegua d-
a se, qué
en
aquellas
eo ías
es
acional, y
qué
pe ene-
ce a
an asía.
Tagiau
p o eso ,
como y
adecuada
dideliam
cien í ic-
o, e a muy
ole an i-
skas y no
en adaba,
si
kalbininkai
no
siemp e
ikéda o
sus
samp o -
a imais.
Mégo él
p onos i-
ca
i kalby
a ei ). Sia
ema él
ue
pa aggs,-
Kalbos
kul ii ai*
a ículo-
sni, que,
76