UZSIENIO
VAGOS es el
Tiiu
ERELT
KAIP
GYVUOJA
ESTY
TERMINO-
LOGHA
Susig azi-
nusioje
independ-
enciabe
Es ijoje
es pade i
i i
ju ídias
es y
idioma
iSsaugoji-
mo
undame-
n os. 1988
m. es y
lengua
ue
p oclama-
da
es a alin-
e, ellas
ienen
que
ap ende
y nees ai,
no in ys
con e i-
se
ciudadan-
oséiais de
la
República
de
Es onia.
Skambiais
Zodziais
ginama y
Slo inama
habla.
T¢iau
mismos
es ai su
lengua
cul i ai a
menudo
ima
mos a
incluso
más
a sainu-
mo negu
anséiau.
Du an e
los años
de
Ocupación
es y
lengua
ue
gua doma
como
8 en eny-
bé, a la
independi-
en e
Es ijoje
j ja
imama
Zi i é i
abejingai.
El
desgui o
de la
lengua
yaéias se
isu iek
en la
p ensa,
an o
como en
Tallino
ga ése
(naujyjy
e slinin-
ky kalba!).
En ez de
p imes -
os usy
idiomas
aho a
sa ano i-
skai
keliaklup-
séiauja-
ma an e
angly y
suomiy
lengbas.
Es yéje
plin a
an eS a-
inga
opiniés
ieni sidilo
pe mi i
sa a ank-
ikai
ple o is
kalbai,
eikiamai
in e ni i
iSo és
eiksniy
(Le you
language
alone!), o
o os
k iedia j
pagalbg
kalbinink-
us,
g ieSaZ -
esnieji
incluso
p iki ellos
pasi uma.
Y
kalbis as,
no minda-
ndo habla,
hace
iska, kq
puede, y
incluso
Siek
an o
más.
Desa o -
unadam-
en e,
Es ijoje
siemp e
ha sido
mazai
especiali-
s a en
no mmini-
mo de
lengua.
Es y
nau a
maza,
pe o pues
de
lenguas
odas
igualodai
didelés.
Suskaigia-
se
kalbinink-
ams,
di ban ie-
ms,
wi hou
ki y
da by,
i e min-
ologijos
abajo,
uZ ek y
de una
mano
pi s y. O
del
abajo
inmensa-
men e
mucho.
Visuome-
ne keiéia
muchos
de s igiy
e minus,
ikslina
jy i8 aikq
bei
eik&mes
y quie e
hace lo
muy
ápido.
P o esin-
ei kalbai
(Fachsp -
ache) muy
didele
j akq
hace
angly y
suomiy
idiomas
(Swedy i
okiediy
kalby
i aka
nedidele),
esama
s igiy, a
las cuales
incluso
g esia
es y
idioma
iSs imim-
as. Exis e
i okiy
kai ku iy
s igiy
specialis-
y,
quienes
p oclam-
an
que,, odo
mundo
moka
angliSkai-
‘, ad
kam
es ams
es eng is
iska
deci su
lengua,
es iskai.
Laimé,
así
mananciy
~
mazZuma.
P ae
pasado
padé i
i i
es y
e minol-
ogías
undame-
n a y
e minol-
ogías
plé ojimo
p incipios
sob e i -
ió
usinimo
iempos
(p iscinki-
me
maiiausiy
ski ybiy
MM
NIPHHUH-
AHAMAT-
bHBX
pacxox e-
nni ),
odél,
ma y ,
a silaikys
i p ies
Sio me o
naujy
kalby sk e bimasi, nulem g g ei y socialiniy ekonominiy pe mainy.
66
Ypaé
didelés de
la
economía
pe maino-
s. Es y
economía
e minija
aho a
pi ma
ka g
en eko j
angly
lengua
j akos
s e a.
Ma
has a
1940 m.
ella ue
c eada y
manejada
según
okiediy, 0
úl imos 50
m. ~
según
usy
lenguaje
e minos.
Pa aph -
asando
an eZod-
j,,Padék
mismo a
sí, es o y
Dios e
padés,
P esiden-
e del
Consejo
del Banco
de
Es onia
p o eso
Unas
Me es é
(Uno
Me es e)
pasaké:,,-
Ekonomi-
s ai,
padéki e
mismos a
sí, es o y
kalbinink-
ai les
padés! *
Lás ima,
kalbininky
ayuda
has a
aho a
ela i a-
men e
menca,
pe o
mismos
economis-
as
abajan
naSiai.
1992 m.
i8leis as
aS uonio-
likos
specialis-
y
compues-
o y Uno
Me es és
edaguad-
o,,Aiskina-
masis
angly--es-
y kalby
ekonom
e miny
Zodynas*
(p idé a
i
es y--an-
gly kalby
e miny
odyklé).
Zodyna
iSleido
Es ija del
ins i u o
de
economí-
a, que se
ha
con e i-
do en
cen o de
economía
plé ojim-
o,
edi o ial.
Ten pa
iSleis as
abajo
económi-
co y
abajo
uzmokes-
éio
e miny
Zodynas,
p epa a-
dos
con al e-
ías y
come cial
(ma ke i-
ngo)
e miny
Zodynai
( isi es
angly--es-
ykalby).
[sleis a e
ki y
au o iy
nedidelés
olumen
de
economía
Zodynéliy,
ambién
negocio
Zodyny,
pa eng y
angly o
suomiy
e my
pama u.
Desa o -
unadam-
en e,
algunos i8
jy son
muy
p as i dél
konjunk-
i os,
apu os o
simpleme-
n e
neimany-
mo. Aho a
se
p epa an
en se io
dos
g andes
Zodynai
ke u kal-
bis
bankinink-
ys és y
penkiakal-
bis
bi ginink-
ys és
e miny
Zodynai.
18 esmés
keigiasi
polí icas,
es ados
gobe na-
n es y
eisés
sa okos y
e minin-
ai. Cia daZ
menudo
pama u
imama a
e minij-
a, que
Es ijos
Republik-
oje
susi o -
mó IV
deSim m-
e yje.
Pe o
a siz elg-
ian j
es o, que
desde ese
iempo
pasé pusé
amZiaus,
i§
s aigh y
es o é a
solo
undame-
n o.
Daugelj
e miny
necesi a
i§ nue o
ku i.
Pa yzdzi-
ui,
yk an i
ie iniy
sa i ald-
os o gany
e o ma
suak uali-
no Sios
s ies
sq okas y
e minus.
A lik i Siq
e o ma
muy
ayuda
Suomija,
dél o
suda y a
común
abajo
g upé,
que ixa
más
impo an-
e
municipal-
inés
polí icas,
economí-
a, eisés
y
écnicaos
sq okas
bei
e minus.
Suda iné-
jamas
g ande
eisés
e my
Zodynas,
además,
noquus
u e y
apa ece-
i dél
abiejy
als ybiy
a imy
y8iy
ak ualus
suomiyes-
y kalby
eisés
Zodynélis.
En
sumiuos
Zodynus
el papel
más
impo an-
e ue a
los
hablan es
Rein Kuliu
(Rein Kull)
y Aimei
Ve ik
(Aime
Ve ik).
Cabe
mencion-
a cia y
en 1993
Ta u
iSleis a,
deja,
ne ykus-
j,,Angly~-
es y
kalby
eisés
Zodyna*.
67
S abilnées
écnica
e minijos
pade is.
Técos
especialis -
as, pa-
Jaikomi
Es onia
MA
p esidium,
{k e
Cen o de
la lengua
Técnica.
En él se planea
suda iné i
mul iakalbius,
es eu os
especializacio-
nes
Zodynélius
(pa yzdziui,
1992
m.
isleado
Zodynélis
,,S anda izacija
i
se i ikacija"),
o, Si ie
Be
Zodynai
j aSomi
j
elec ónicas
skaiga o io
mainas.
Es o
ayude en
el u u o
o ma
nue os
más
amplios
écnicas Zodynus
(has a
Siol ue
iSleis as
sólo uno
usy-~es y
kalby
Zodynas
1975
m.).
Jun o po
g adual
su
ESM se
c ea á
écnicos
e miny
banco.
D iejy
pas a yjy
desim mediy
adición
suda ine i
muchosakalb-
ius e miny
Zodynus
i Siandien
es á i a.
Es ams,
como mazai
nau ai,
no malmen-
e enca
p es in is
sa okas
s e u ,
i8
odél
e minologai
iene solo
iSsiaiSkin i
ne
sa okas,
pe o
comp ende -
i aiskq con
i
o as
jy
lenguas.
Kele o kalby
pa yzdziai
p opo cionan
más idéjy
p opios
e minos
pa a ku i,
po inoli
p es inan e
mayo
elección.
i
Ki y kalby
con o mid-
ad exigen
i
Zodyny
usua ios.
1991
m.
isleado
Us uso
Agu o
(Us us
Agu ),
Velo
Hansono
(Vello
Hanson)
i
Reino
Kulio
,,Angly usyes y
kalby skai imo
écnicas
Zodynas,
1992
m.
—
Vik o o
Ko o i so
(Vik o
Ko o i s)
i
Heno
Keemb és
(Henn
Kaamb e)
,,Es yangly usy
kalby ísicos
Zodynas,
esas
misGías
años
apa eé
Vik o o
Masingo
(Vik o
Masing)
Aiskizado
é mino de
ecologíay
Zodynas
su
es y okieciyangly
usy kalby
co espondimenimi-
s,
1993
m.
Heidas
O so
(Heido
O s)
iSleido
.,Au omobilininkys és
Zodyng"
(Salia
es i8ky
cia
p esen a-
nami
oki8ki,
angliski,
i
usi8ki
apa e
sqsiu iniu
suomiski
i
e mininai) k .
IS
didesniy, más
p epa amy da by
hay que pamine i
penkiakalbj
(es yangly okiediy
usyjsuomiy kalby)
pedagikos
Zodyng.
Bje,
ypaciy
kalby
e mininai
p esen -
i
an
miné ame eisés
Zodyne.
An as
e minology
siekis
—
Zodyno
lec o i oy-
a iene sólo
ne
encon a
iipimg
e mina,
pe o
ob ene
i
Siokig okig
in o mación
sob e él
Zymg
sq okq.
Te miny
Zodyny
(nescu iendo
specialiyjy
enciklopedijy)
son los
du
p incipales
ipos.
Algunos
—
aiskinamuosios
—
Zodynues
aiskinamas
kiek ienas
e minyng
j
omado o
é mino
( oke son
,,Aiscizado el
e mijos
ecológy
Zodynas*
bei
,Enciklopedinis
ji ininkys és
Zodynas, que
p on o
apa ece á).
Segundo ipo
Zodynas
no as ó
acla acion-
es
(signi icio
homodumino
Gia né a)
aSomi sólo
a algunos
e mihams
(s engiama-
si a spé i
skai y ojy
68
necesidade-
s)
apib éZiam-
as nue as
sa okos,
aiskinamos
ginéy del
u inio iby
o
ampli udes
keliancios
sq okos,
sa okos,
Zymimos
cambiis ais
ó a eis
e minais y
pan. En
aquellos
casos,
cuando
an as ino
Zodis
su icien e-
men e
aiskiai
nusako
sq okq,
aigkinimai
ne eque in-
gi. Así
p epa ados
son
miné ieji
pedagikos e
eisés
Zodynai. Kai
cuando
pe inen e
aiSkinimus
p esen a
aún de o a
mane a.
Pa yzdziui,
Au omobilin-
inkys és
Zodyne"
e minai
suski s y i
j 25 sq oky
sky ius: A
~au omobili-
s, B a iklis,
C alkiininis
S ais iklio
mechanizm-
as, D dujy
disi s yma-
s, p iezi i a
aisymas,
—
<...>
V
—
i
X
—
anspo as,
Y
~ camino,
conducción,
keliy eismas,
Z bend ieji
au omobiliy
echnikos
ma e icas.
Toliau jdé os
abécélinés
penkiy kalby
e miny
odyklés.
Ziyodin
aigkinimy
Zodyne
mazai, pe o
sq okas muy
bien pa odo
pieSinéliai
Pap as ai
e mininai
aiSkinami
es iSkai, pues
y mismos
Zodynai
p incipalmen-
e
des inados
es ams. Si se
p e é, que
Zodynu
bene icia á
no solo es ai,
ú il p epa a
d i (o más)
iguodas
pa e
Zodyno. Taip
suda inéjam-
os jun o con
los inemíes
p epa ado
municipi ald-
os e miny
Zodynas,
cuyo
es ysuomiy
kalby pa e
ai8kinama
es ikai, 0
suomiyes y
kalby pa e
suomiskai.
Sa o iska
Zodyng
pa engé
demog a ai
(da
neileis as).
Pama u ellos
paémé
in e p au i-
nj Zodyna,
cuyo ex o es
dado
deSiméia
kalby, a
demog a ías
sa okos
aiskinamos de
ese dalyko
sis ema
a Z ilgiu. |
es y kalbg
ue
e éiamas
angliskas
ex o (bi inai
necesi ikus
ue on 2: e j
ki y kalby
ex os).
Es iskoje
Zodyno en
pa e, sin
undamen in-
és pa e
es isko
ex o,
p idé a
abécéliné
anglyes y
kalby e miny
odyklé. Po
es cua os
años ue
nu iikes
e miny
es ánda y
e en o.
A odé, que
Siam
abajoup
iene dine oig
né una
js aiga.
Ginéijamasi, o
i§ p incipio
acep able
es ánda i
e minus
como
unidades del
lenguaje.
Es yologos
man ienen
opiniés de que
los
es ánda es
ai nedideli
k uopSéiai
pa eng i
siau y
specialybiy o
sq oky s igiy
Zodynai, en
los cuales
e miniai
incluidos con
aiSkinimais. Si
en la
p epa ación
ue acceso a
una opiniónés,
es kodél
a moniza
é minos con
su aco dado
con enido
ne u é y bi i
se u ilizan!
Juk
e minijos
nesu a ky-
mas né a
mejo cosa.
En onces
bien, que
después de la
pausa aho a
i8las e sie e
emp ciau
p epa ados
e miny
es ánda es,
y ese abajo
in e eséme
nue a
js aigos. El
Depa amen-
o es a al de
es ánda esy
elabo a
es adosés
es ánda es,
jskai an
e my
Cen iné
Es ijos
indus iaés
sajunga
69
i
ISO es ánda y
base
suda inéja
es ánda es
indus és
yaisleis as
es ánda ,Kok-
ybés
e minologija.
Fi ma,Maino -
TM, ambién
in e esada
indus iaés
es ánda y
elabo ación, ya
iSleido,,Chemin-
iy pluos y
nomb es".
Exis e más
i
e my
es ánda y
engéjy.
Sumiendo
p ac icinés
esul ados de
ac i idades,
hay que hace
i8 ada, que
esiamas
in ensi us
e minologías
plé ojimo
abajo.
In ensi us,
aunque
o
i
di ícil ba y
iké is,
eniendo en
men e, que
isu iskam
aho a iks a
monigy.
i
DZiugina
jki imas naujy
s i iniy
e minologijos
cen y
(ekonomikos
echnikos), que
i
Zodynus
engia
i
leidzia
su
ESM.
Siuo iempo
aún es
su icien emen-
e mucho
pa y usiy
e minologías
eks y
edi o iy,
Zinoma, si no
se á gailima
abajo
emun i.
uz
Desa o u-
nadamen e,
pa e
edi o iy
e a y
abolida,
p incipalme-
n e
nuken éjo jó enes edi o es.
Es o
puede
u é i
nega i a-
my
pada iniy u u o.
Da
lididnesné
eo iniy
y inéjimy
padé is.
No
Es onia
MA
Kalbos
i
li e a u os
ins i u e', ni en
o as js aigos
nadie
neuZsiima
cien í icos
e minologías
i inéjimais.
Los
especialis as
de la
no malización
de lenguas
uzim i es
o ologías
Zodyno
engimu, es
a dy
pa adinimy
a egloimu.
i
odas
Ins i u o
i
Ciencias
Es ijas
academías
ma e ialinés
i8galés son
limi ados, pe o
bii ina hace
iska, que
e minologías
eo ía
me odica como
y ingjis i is
iSlik y. An ao
no se á posible
i
issa gua da
p ác ico
abajo
my
kokybés.
Ma y , a éjo
iempo, cuando
es y
e minología
necesi a
i
ac i o de
jó enes,
galinéio
ma e ialmen e
ap a pi su
in es igamuo-
ju abajo.
i
dél o is
algunos de
e minologías
emas son
ales
impo an es,
que necesi é y
inancia las de
algun cual
ondo léSomis.
I
aún unos
skambiy
Zodziy. Cada
nación c ea
su lengua
apinasi sus
issaugojimu
y plé a.
i
También
es ams u bii
i
ne iks alios
jégy plé o i
es y
specialiajai
i
lengbai
e minologijai.
Ve é Aud oné
Salkauskai é
Spausdinan §j
i
leidinj, iS o
ins u o
iSsky é Es y
language
ins i u as
(Red. pas aba),
70