UZSIENIO
VAGOS
Tiiu
ERELT
KAIP
GYVUOJA
ESTY
TERMINO-
LOGHA
Susig azi-
nusioie
independ-
ênciabe
Es ijoje
é pade i
i i
ju ídias
es y
linguagem
iSsaugoji-
mo
undame-
n os. 1988
m. es y
língua oi
decla ada
es a alin-
e, elas
de em
ap ende
e nees ai,
no in ys
o na -se
cidadéiais
da
República
da
Es ônia.
Skambiais
Zodziais
ginama e
Slo inama
ala.
Ta¢iau
mesmos
es ai seu
idioma
cul i ai
mui as
ezes ima
mos a
a é mais
a sainu-
mo negu
ankséiau.
Du an e
os anos
de
Ocupação
es y
língua oi
p o ego-
ma como
8 en eny-
bé, e
independ-
en eje
Es ijoje
j ja
imama
Zi i é i
abejingai.
Demuki o
da língua
jáéiam
es á po
odo iek
na
imp ensa,
an o e
em Tallino
ga ése
(naujyjy
e slinin-
ky kalba!).
Em ez de
p imes -
os usy
idiomas
ago a
sa ano i-
skai
keliaklup-
séiauja-
ma an e
angly e
suomiy
albas.
Es yéje
plin a
jun oS -
a inga
opiniés
ieni sidilo
pe mi i
sa a ank-
ikai
ple o is
kalbai,
eikiamai
in e ni i
iSo és
eiksniy
(Le you
language
alone!), o
ou os
k iedia j
acco din-
gbg
kalbinink-
us,
g ieSaZ -
esnieji
a é p iki
eles
passi um-
a. O
kalbinink-
ai,
no minda-
mi ala,
az iska,
kq pode, e
a é Siek
an o
mais.
Desa o -
unadam-
en e,
Es ijoje
semp e
oi
especiali-
s a do
no mini-
mo da
língua
mazai.
Es y
nau a
maza,
mas juk
línguas
odas
igualmen-
e
didelés.
Suskaigi-
a
kalbinink-
ams,
abalha-
n iems,
be ki y
da by,
i e min-
ologijas
abalho,
uZ ek y
dunha
mão do
pi s y. E
abalho
imensam-
en e
mui o.
Visuome-
ne keiéia
mui os
s igiy
e minus,
p ecisai-
na jy
i8 aikq bei
eik&mes
e que
azê-lo
mui o
apidame-
n e.
P o essi-
nei kalbai
(Fachsp -
ache)
mui o
didele
j akq az
angly e
suomiy
idiomas
(Swedy i
okiediy
kalby
i aka
nedidele),
esama
s igiy, às
quais a é
g esia
es y
idiomas
iSs imim-
as. Exis e
e okiy
kai ku iy
s igiy
specialis-
y, que
p oclam-
am
que,, odo
o mundo
moka
angliSkai-
‘, ad
kam
es ams
es en is
iska
dize sua
lingua,
es iskai.
Laimé,
assim
mananciy
~
mazZuma.
P aeidade
padé i
i i
es y
e minol-
ogijas
undame-
n ais e
e minol-
ogijas
plé ojimo
p incípi-
os
sob e i -
eu
usinimo
empos
(p incinci-
ncime
maiiausiy
ski ybiy
MM
NIPHHUH-
AHAMAT-
bHBX
pacxox e-
nni ),
odél,
ma y ,
a silaikys
e p ies
Sio me o
naujy
kalby
sk e bim-
asi,
nulem g
g ei y
socialiniy
ekonomin-
iy
pe mainy.
66
Ypaé
didelés de
economia
pe maino-
s. Es y
e minija
econômi-
ca ago a
pi ma
ka g
en eko j
angly
linguagem
j akos
s e a.
Ma a é
1940 m. ela
oi c iada
e a ada
segundo
okiediy, 0
úl imos 50
m. ~
segundo
usy
linguagem
e minos.
T ans -
azindo
an eZod-
j,,Padék
p óp io
pa a si,
isso e
Deus e
padés, o
p esiden-
e do
conselho
do Banco
da
Es ônia
p o ess-
o Unas
Me es é
(Uno
Me es e)
paaké:,,E-
konomis -
ai,
padéki e
p óp ios
pa a si,
isso e
kalbinink-
ai os
padés! *
Lamen a,
kalbininky
ajuda
ainda po
ago a
ela i a-
men e
menca,
mas
mesmos
economis-
as
abalh-
am naSiai.
1992 m.
i8leis as
aS uonio-
likos
specialis-
y
cons i u-
ído e Uno
Me es és
edaguad-
o,,Aiskina-
masis
angly--es-
y kalby
ekonom
e miny
Zodynas*
(p idé a
i
es y--an-
gly kalby
e miny
odyklé).
Zodyna
iSleido
Es ija
economia
ado y
ins i u o,
apusio
de
linguagem
economia
plé ojimo
cen o,
publícula.
Ten pa
iSleis as
abalho
econômi-
co e
abalho
uzmokes-
éio
e miny
Zodynas,
p epa a-
dos
con al e-
iais e
come cial
(ma ke i-
ngo)
e miny
Zodynai
( isi ys
angly--es-
ykalby).
[sleis a e
ki y
au o iy
nedidelés
ab angê-
ncia
econôm
Zodynéliy,
ambém
de
negócio
Zodyny,
pa eng y
angly ou
suomiy
e my
pama u.
In elizme-
n e,
alguns i8
jy são
mui o
p as i dél
konjunk-
i os,
ap ubos
ou
simplesm-
en e
nãomany-
mo. Ago a
se iamen-
e
p epa a-
m-se dois
g andes
Zodynai
ke u kal-
bis
bankinink-
ys és e
penkiakal-
bis
bi ginink-
ys és
e miny
Zodynai.
18 esmés
keigiasi
polí icas,
es ados
go e na-
n es e
eisés
sa okos e
e minin-
ai. Cia daZ
mais
pama u
imama a
e minij-
a, que
Es ijos
Republik-
oje
susi o m-
ou IV
deSim m-
e yje.
Mas
a siz elj-
an j o
que, que
desde
esse
empo
p égué
pusé
amZiaus,
i§
di ei oy
isso é a
só
undame-
n o.
Daugelj
e miny
p ecisa i§
no o
ku i.
Pa yzdzi-
ui,
yk an i
ie iniy
sa i ald-
os o gany
e o ma
suak uali-
no Sios
s ies
sq okas e
e minus.
A lik i Siq
e o ma
mui o
ajuda
Suomija,
dél o
suda y a
bend a
da bo
g upé,
que
ixuja
mais
impo an-
e
municipal-
alinés
polí icas,
economia,
eisés e
écnicaos
sq okas
bei
e minus.
Suda iné-
jamas
g ande
eisés
e my
Zodynas,
além
disso, não
demo us
u e y
apa ece-
i i dél
abiejy
als ybiy
a imy
y8iy
ak ualus
suomiyes-
y kalby
eisés
Zodynélis.
Sendo
Zodynus
o papel
mais
impo an-
e o am
os
alabínis
Rein Kuli
(Rein Kull)
e Aimei
Ve ik
(Aime
Ve ik).
Aí é
p eciso
mencion-
a e em
1993
Ta u
iSleis a,
deja,
ne ykus-
j,,Angly~-
es y
kalby
eisés
Zodyna*.
67
S abilnées
écnica
dos
e minijos pade is.
Técnos
especialis -
as, pa-
Jaikomi
P esidium
MA
da Es ija,
{k e
Cen o de
linguagem
Technikos.
Nele
planeiauda iné-
i
mul iakalbius,
es eu os
especializações
Zodynélius
(pa yzdziui,
1992
m.
isleído
Zodynélis
,,S anda izacija
i
se i ikacija"),
o, Si ie
Be
Zodynai
j aSomi
j
ele ónicas
skaigamen o
mainas.
Isso ajude
no u u o
o ma
no as
mais
amplas
écnicas
Zodynus
(a é
Siol oi
iSleis as só
um
usy-~es y
kalby
Zodynas
1975
m.).
Jun ame-
n e po g aduação
su
ESM se á
c iado um
écnico
e miny
banco.
D iejy
pas a yjy
desim mediy
adição
suda ine i
mul idiakalbi-
us e miny
Zodynus
eSiandien
i a.
Es ams,
como mazai
nau ai,
ge almen e
emca
emp in is
sa okas
s e u ,
i8
odél
e minologai
em só
iSsiaiSkin i
ne
sa okas,
mas
comp eend-
e aiskq em
i
ou os
jy
idiomas.
Kele o kalby
pa yzdziai
o necem
mais idéjy
p óp ios
e mosem
ku i, po
im
emp inan e
maio
escolhação.
i
Ki y kalby
con o mid-
ade
exigmeny
i
Zodyny
usuá ios.
1991
m.
isleído
Us uso
Agu o
(Us us
Agu ),
Velo
Hansono
(Vello
Hanson)
i
Reino
Kulio
,,Angly usyes y
kalby skaičiação
écnica Zodynas,
1992
m.
—
Vic o o
Ko o i so
(Vik o
Ko o i s)
i
Heno
Keemb és
(Henn
Kaamb e)
,,Es yangly usy
kalby isikos
Zodynas,
ais
mesmoG
anos
apa ecé
Vic o o
Masingo
(Vik o
Masing)
Aiskizado
e mo de
ecologiay
Zodynas
su
es y okieciyangly
usy kalby
a i ikmenimis,
1993
m.
Heidas
O so
(Heido
O s)
iSleido
.,Au omobilininkys és
Zodyng'
(Salia
es i8ky
cia
ap esen -
am oki8ki,
angliski,
usi8ki
i
sepa ado
sqsiu iniu
suomiski
e minai)
i
k .
IS
didesniy, ainda
p epa amy da by
p ecisa pamine i
penkiakalbj
(es yangly okiediy
usyjsuomiy kalby)
pedagogikos
Zodyng.
Byje,
ypaciy
kalby
e minai
ap esen -
i
am
miné ame eisés
Zodyne.
An as
e minology
siekis
—
Zodyno
lei o hojas
em só
ne
encon a
iipimg
e mina,
mas ob e
i
Siokig okig
in o maçõ-
es sob e ele
Zymg
sq okq.
Te miny
Zodyny
(nescalan
specialiyjy
enciklopedijy)
são os
du
p incipais
ipos.
Alguns nos
—
aiskinamuosios
—
Zodynues
aiskizado
kiek ienas
e minyng
j
i ado o
e mo
( al são
,,Aiscá el
ecologia
e my
Zodynas*
bei
,Enciklopedinis
ji ininkys és
Zodynas, que
em b e e
apa ece á).
Segundo de
ipo
Zodynas
ano ações
ou
escla ecimen os
(sublime
uni o midade
Gia né a)
aSomi só a
alguns
e mihams
( en iamasi
a spé i
skai y ojy
68
necessidad-
es)
apib éZiam-
as no as
sa okos,
aiskinamos
ginéy del
u inio iby
ou
ex ens ies
keliancios
sq okos,
sa okos,
Zymimos
subs i uis -
ais ou
e ais
e minais e
pan.
Naquelas
ocasiões,
quando
an as ino
Zodis
su icien e-
men e
aiskiai
nusako
sq okq,
aigkinimai
ne eque in-
gi. Assim
p epa ados
são
miné ieji
pedagikos e
eisés
Zodynai. Kai
quando
pe inen e
aiSkinimus
ap esen a
ainda de
ou a
o ma.
Pa yzdziui,
Au omobilin-
inkys és
Zodyne"
e minai
deski s y i
j 25 sq oky
sky ius: A
~au omobili-
s, B a iklis,
C alkiininis
S ais iklio
mechanizm-
as, D dujy
di s ymas,
p iezi i a
aisymas,
—
<...>
V
—
i
X
—
anspo as,
Y
~ caminho,
condução,
keliy eismas,
Z bend ieji
au omobiliy
echnikos
sujei as.
Toliau jdé os
abécélinés
penkiy kalby
e miny
odyklés.
Ziyodin
aigkinimy
Zodyne
mazai, mas
sq okas
mui o bem
pa odo
pieSinéliai
No malmen e
e minai
aiSkinami
es iSkai, pois
e mesmos
Zodynai
p incipalmen-
e
des inados
es ams. Se
p e ê-se, que
Zodynu
u iliza á não
só es ai, ú il
p epa a d i
(ou mais)
idên ica
pa e
Zodyno. Taip
suda inéjam-
as
jun amen e
com os
inlandeses é
o ganizado
sa i aldos
e miny
Zodynas,
cujo
es ysuomiy
kalby pa e
ai8kinama
es ikai, 0
suomiyes y
kalby pa e
suomiskai.
Sa o iska
Zodyng
pa engé
demog a ai
(da
neileis as).
Pama u eles
paémé
in e p au i-
nj Zodyna,
cujo ex o é
dado
deSiméia
kalby, a
demog a ij-
as sa okos
aiskinamos o
dalyko
sis ema
a Z ilgiu. |
es y kalbg oi
e éiamas
angliskas
ex o (bi inai
necessá ias
o am 2: e j
ki y kalby
ex os).
Es iskoje
Zodyno na
pa e, sem
undamen in-
és pa e
es isko
ex o,
p idé a
abécéliné
anglyes y
kalby e miny
odyklé. Po
ês qua os
anos oi
nu iikes
e miny
s anda y
e en o.
A odé, que
Siam
abalhou
não em
dinigy né uma
js aiga.
Ginéijamasi,
ou i§
p incípio
acei á el
s anda di i
e minus
como
unidades de
linguagem.
Es yologogos
man ém
opinés, que os
pad ões ai
nedideli
k uopSéiai
pa eng i
siau y
specialybiy o
sq oky s igiy
Zodynai, nos
quais e mos
ap esen ad-
os com
aiSkinimais.
Se na
p epa ação
oi acesso a
uma
opiniãoés,
isso kodél
ha moniza
e mos com o
seu aco dado
con eúdo
ne u é y bi i
são
u ilizados!
Juk
e minijos
nesu a ky-
mas né a
melho coisa.
En ão bem,
que depois do
in e alo
ago a i8s um
se e anos
a ás
p epa ados
e miny
pad ões, e
naquele
abalho
in e essémo
no a
js aigos. O
depa amen-
o es a al de
pad õesy
elabo a
es adosés
pad ões,
jsci ando
e my
Cen iné
Es ijos
indus és
sajunga
69
i
ISO pad ãoy
como
suda inéja
indus és
pad ões
jáisleis as
pad ão,Kokyb-
és
e minologija.
Fi ma,Maino -
TM, ambém
in e essada
na elabo ação
indus és
s anda dy, já
iSleido,,Chemin-
iy pluos y
nomes".
Há mais e my
i
pad ãoy
engéjy.
Sumb indo
esul ados das
p á icasinés
a i idades, é
p eciso aze
i8 ada, que
esiamas
in ensi ous
abalho de
plé ojimo
e minologija-
s. In ensi us,
embo a
o
i
di ícil ba y
iké is, endo
em men e, que
isu iskam
ago a iks a
penigy.
DZiugina
i
jki imas naujy
s i iniy
e minologijos
cen y
(ekonomikos
echnikos), que
i
Zodynus
engia
i
leidzia
su
ESM.
Siuo empo
ainda é
bas an e
mui o
pa y usiy
e minologijas
eks y
edak o iy,
Zinoma, se não
se á gailima
abalho
emun i.
uz
In elizmen -
e, pa e
edi o iy
e a y
abolida,
p incipalme-
n e
nuken éio
no os edi o es.
Isso pode
e é i
nega i a-
my
pada iniy
no u u o.
Da
lididnesné
eo iniy
y inéjimy
padé is.
Não
Es ônia
MA
Kalbos
i
li e a u os
ins i u e', nem
nou as
js aigos
ninguém
neuZsiima
cien í icos
e minologijas
y inéjimais.
Línguas
no malizações
specialis as
uzim i isso
o ologias
Zodyno
p epa imo, isso
a dy
pa adinimy
a amen oim-
u. odas
i
Ins i u o
i
Es ijos moksly
academias
ma e ialinés
i8galés são
limi ados, mas
bii ina aze
iska, que
e minologijas
eo ia
me odica como
y ingjis i is
iSlik y. An ax
não se á
possí el issa
i
gua da
p á ico
abalho
my
qualybés.
Ma y , a éjo
empo, quando
es y
e minologia
p ecisa de
i
a i o jo em,
galinéio
ma e ialmen e
ap a pa seu
in es igamuo-
ju abalho.
i
dél o alguns da
e minologia
emas são ão
impo an es,
que necessé y
inanciá-las de
algum seja
ondo léSomis.
I
ainda alguns
skambiy
Zodziy. Cada
nação c ia
sua língua
apinasi
suas
issaugojimu
e plé a.
i
Também
es ams u bii
i
ne iks alios
jégy plé o i
es y
specialiajai
i
balbai
e minologijai.
Ve é Aud oné
Salkauskai é
Spausdinan §j
i
leidinj, iS o
ins u o
iSsky é Es y
language
ins i u as
(Red. pas aba),
70