UZSIENIO
VAGOS Il es
Tiiu
ERELT
KAIP
GYVUOJA
ESTY
TERMINO-
LOGHA
Susig azi-
nusioie
indépend-
omybe
Es ijoje
es
pade i
onge
ju idique-
sie es y
langue
iSsaugoji-
mo les
ondeme-
n s. 1988
m. es y
langue a
é é
décla ée
na ionale,
elles
doi en
app end-
e e
nees ai,
no in ys
de eni
ci oyéiais
de la
Républiq-
ue
d'Es ie.
Skambiais
Zodziais
ginama e
Slo inama
langue.
Ta¢iau
eux
mêmes
es ai leu
langue
cul i ai
sou en a
mon e
même
plus
a sainu-
me que
ankséiau.
Pendan
les
années
d'Occupa-
ion es y
langue a
é é
conse -
ée comme
8 en eny-
bé, e
indépend-
an e en
Es ijoje
j ja
imama
Zi i é i
abejingai.
Le débi
de la
cul u e
de la
langue
déjàéiam
pa ou
iek dans
la p esse,
aussi e
de Tallino
ga ése
(naujyjy
e slinin-
ky kalba!).
Au lieu de
p imes -
os usy
langues
main ena-
n
sa ano i-
skai
keliaklup-
séiauja-
ma p ès
angly e
suomiy
langues.
Es yéje
plin a
aup èsS-
a inga
opinionés
ieni sidilo
laisse
sa a ank-
ikai
ple o is
kalbai,
eikiamai
in e ne
e iSo és
eiksniy
(Le you
language
alone!), e
d'au es
k iedia j
selonbg
kalbinink-
us,
g eZ es-
nieji
même
p iki leu
passi i é.
O
kalbinink-
ai,
no minda-
mi pa le,
ai
ou ka,
kq peu ,
e même
Siek an
plus.
Deja,
Es ijoje
a
oujou s
é é mazai
spécialis-
y de
langue
no minim-
o. Es y
na ion
maza,
mais puis
les
langues
ou es
uni o mé-
men
didelés.
Suskaigi-
e des
kalbinink-
ams,
a ailla-
n iems,
be ki y
da by,
i e min-
ologies
a ail,
uZ ek y
d'une
main
pa s y. O
du a ail
immensé-
men
beaucoup.
Visuome-
ne keiéia
de
nomb eux
s igiy
e minus,
p écise
jy i8 aikq
e
eik&mes
e eu le
ai e
ès
apideme-
n .
P o essi-
nei kalbai
(Fachsp -
ache)
ès
didele
j akq
ai angly
e suomiy
des
langues
(Swedy i
okiediy
kalby
i aka
nedidele),
esama
s igiy,
auxquell-
es même
g esia
es y des
iSs imim-
as. Exis e
e okiy
kai ku iy
s igiy
specialis-
y, qui
p oclame-
n
que,, ou
le monde
moka
angliSkai-
‘, ad
kam
es ams
éne g is
iska di e
son
langue,
es iskai.
Laimé,
ainsi
mananciy
~
mazZuma.
P aei é
padé i
i i
es y
e minol-
ogies
ondame-
n a e
e minol-
ogies
plé ojimo
p incipes
les
p incipes
su écu
usimen
emps
(p iscinki-
me
maiiausiy
ski ybiy
MM
NIPHHUH-
AHAMAT-
bHBX
pacxox e-
nni ),
odél,
ma y ,
a silaikys
e p ies
Sio me o
naujy
kalby
sk e bim-
asi,
nulem g
g ei y socialiniy ekonominiy pe mainy.
66
Ypaé
didelés du
changem-
en
économiq-
ue. Es y
e minija
de
l'économ-
ie
main ena-
n pi ma
ka g
en eko j
angly
langue
j akos
s e a.
Ma
jusqu
1940 m.
elle a é é
c éée e
ai ée
selon
okiediy, 0
de nie s
50 m. ~
selon
usy
e mes
de langue.
Pa ph a-
san
de an Z-
odj,,Pad-
ék
ous-mê-
me, c'es
e Dieu
oi padés,
le
p ésiden
du conseil
de banque
d'Es ie
p o ess-
eu Unas
Me es é
(Uno
Me es e)
disaké:,,E-
konomis -
ai,
padéki e
ous-mê-
mes, ce
e
kalbinink-
ai ous
padés! *
Pâla,
kalbininky
aide pou
l'ins an
ela i e-
men
mince,
mais eux
économis-
es
a aille-
n naSiai.
1992 m.
i8leis as
aS uonio-
likos
specialis-
y
cons i ué
e Uno
Me es és
édigé,,Ai-
skinamas-
is
angly--es-
y kalby
ekonom
e miny
Zodynas*
(p idé a
i
es y--an-
gly kalby
e miny
odyklé).
Zodyna
iSleido
Es iji de
l'économ-
ie ado y
ins i u ,
de enu
cen e de
plé ojimo
de la
langue
économiq-
ue,
édi eu .
Ten pa
iSleis as
a ail
économiq-
ue e
a ail
uzmokes-
éio
e miny
Zodynas,
p épa e
des
buhal e i-
es e
comme c-
ial
(ma ke i-
ngo)
e miny
Zodynai
( isi ois
angly--es-
ykalby).
[sleis a
e ki y
au o iy
nedidelés
po ée de
économie
Zodynéliy,
aussi bien
du
business
Zodyny,
pa eng y
angly ou
suomiy
e my
pama u.
Malheu e-
usemen ,
ce ains
i8 jy son
ès
p as i dél
konjunk-
i os,
p essus
ou
simpleme-
n
nemanym-
o.
Main ena-
n
sé ieuse-
men
p épa és
deux
g ands
Zodynai
ke u kal-
bis
bankinink-
ys és e
penkiakal-
bis
bi ginink-
ys és
e miny
Zodynai.
18 esmés
keigiasi
poli ique-
s, É a s
de
con ôle
e eisés
sa okos
e
e minin-
ai. Cia daZ
p incipal-
emen
pama u
imama a
e minij-
a, qui
Es ijos
Republik-
oje
susi o m-
a o IV
deSim m-
e yje.
Mais
a sij elj-
an j ce,
que
depuis ce
emps
passé
pusé
amZiaus,
i§ d oi y
ce é a
seuleme-
n
ondeme-
n .
Daugelj
e miny
au i§
nou eau
ku i.
Pa yzdzi-
ui, en
cou san i
ie iniy
sa i ald-
os o gany
e o ma
suak uali-
no Sios
s ies
sq okas
e
e minus.
A lik i Siq
e o ma
ès aide
Suomija,
dél o
suda y a
bend a
da bo
g upé, qui
ixai les
plus
impo an-
s
municipal-
inés
poli ique-
s,
économiq-
ues,
eisés e
echnikos
sq okas
e
e minus.
Suda iné-
jamas
g and
d oi és
e my
Zodynas,
en plus,
ne ae y
appa aî-
e dél
abiejy
als ybiy
a imy
y8iy
ak ualus
suomiyes-
y kalby
eisés
Zodynélis.
En
s'ouissa-
n
Zodynus
le ôle le
plus
impo a-
n a é é
aux
doubins
Rein Kuli
(Rein Kull)
e Aimei
Ve ik
(Aime
Ve ik).
C'es
besoin de
men ionn-
e e en
1993
Ta u
iSleis a,
deja,
ne ykus-
j,,Angly~-
es y
kalby
eisés
Zodyna*.
67
S abilnées
echnique-
os
e minijos pade is.
Technikos
spécialis e-
s, pa-
Jaikomi
Es ijos
MA
p ésidium,
{k e
Technikos
langue
cen e.
Il y p é oi
suda iné i
mul iakalbius,
é oi s
spécialisa ions
Zodynélius
(pa yzdziui,
1992
m.
émis
Zodynélis
,,S anda izacija
i
se i ikacija"),
o, Si ie
Be
Zodynai
j aSomi
j
élec oniqu-
es
skaignemen machines.
Ça aide a
dans le
u u à
o me de
nou eaux
plus
la ges
echniques Zodynus
(jusqu
Siol é ai
iSleis as
seulemen
un
usy-~es y
kalby
Zodynas
1975
m.).
Tou à
coup de peu à peu
su
ESM se a
c éé une
echnique
e miny
banque.
D iejy
pas a yjy
desim mediy
adi ioncija
suda ine i
mul idiakalbi-
us e miny
Zodynus
i Siandien
es en ie.
Les Es s,
comme
mazai
nau ai,
géné aleme-
n enus
emp un e
sa okas
i8
s e u ,
odél
e minologa-
gi a
ne
seulemen
iSsiaiSkin i
sa okas,
mais pe ce i
i
aiskq pa
jy
d'au es
langues.
Quele o kalby
pa yzdziai
ou nissen
plus idéjy
p op es
e mesem
pou ku i,
en in
p ê inan
da an age
choix.
i
Ki y kalby
con o mé-
men meny
exige
i
Zodyny
consomma eu s.
1991
m.
émis
Us uso
Agu o
(Os us
Agu ),
Velo
Hansono
(Vello
Hanson)
i
Rhine
Kulio
,,Angly usyes y
kalby nomb e de
echnique de
Zodynas,
1992
m.
—
Vic o o
Ko o i so
(Vik o
Ko o i s)
i
Heno
Keemb és
(Henn
Kaamb e)
,,Es yangly usy
kalby physikos
Zodynas,
ces
mêmesGi-
ennes
appa é
Vic o o
Masingo
(Vik o
Masing)
Aiskisan is
écologie
e my
Zodynas
su
es y okieciyangly
usy kalby
con o mémen meni-
mis,
1993
m.
Heidas
O sas
(Heido
O s)
iSleido
.,Au omobilininkys és
Zodyng"
(Salia
es i8ky
cia
p ésen a-
mi oki8ki,
angliski,
usi8ki
i
sépa i u
sqsiu iniu
suomiski
e minai)
i
k .
IS
didesniy, enco e
p épa amy da by
au pamine i
penkiakalbj
(es yangly okiediy
usyjsuomiy kalby)
pedagogikos
Zodyng.
D'ailleu s,
ypaciy
kalby
e mesin-
ai son
i
p ésen -
és miné ame eisés
Zodyne.
An as
e minology
siekis
—
Zodyno
lec eu oy-
e a
ne
seulemen
ou e
iipimg
e mina,
mais ob eni
i
Siokig okig
in o ma ion
su lui
Zymg
sq okq.
Te miny
Zodyny
(sans
comp e
specialiyjy
encyclopedij-
du
y) son les
p incipaux ypes.
Ce ains
—
eiskinamuosiens
—
Zodynues
aiskiné
kiek ienas
e minyng
j
p isé
e me
( elles
son
,,Aiscissemen-
is écologie
e my
Zodynas*
e
,Encyclopedin-
is
ji ininkys és
Zodynas, qui
pa aî a
bien ô ). De
second ype
Zodynues
no es ou
éclai cisse-
men s
(d'impo -
an e uni o mi é
Gia né a)
aSomi
seulemen à
ce ains
e mihams
(s e iamasi
a spé i
68
skai y ojy
besoins)
apib éZiam-
as nou elles
sa okos,
aiskinamos
ginéy del
u inio iby
ou olumes
keliancios
sq okos,
sa okos,
Zymimos
changeis a-
is ou a is
e minais
e pan. Dans
ces cas,
quand
an as inis
Zodis
su isamm-
en aiskiai
nusako
sq okq,
aigkinimai
ne eque in-
gi. Ainsi
p ê e son
miné ieji
pedagogikos
e eisés
Zodynai. Kai
quand
app op ié
aiSkinimus
donne
enco e
au emen .
Pa yzdziui,
Au omobilin-
inkys és
Zodyne"
e minai
suski s y i
j 25 sq oky
sky ius: A
~au omobili-
s, B a iklis,
C alkiininis
S ais iklio
mechanizm-
as, D dujy
di s ymas,
p iezi i a
aisymas,
—
<...>
V
—
i
X
—
anspo as,
Y
~ oie,
condui a as,
keliy eismas,
Z bend ieji
au omobiliy
echnikos
suje skai.
Toliau jdé os
abécélinés
penkiy kalby
e miny
odyklés.
Ziyodin
aigkinimy
Zodyne
mazai, mais
sq okas ès
bien pa odo
pieSinéliai
Papè emen
e mininai
aiSkinami
es iSkai, ca
e eux
Zodynai
p incipaleme-
n des in
es ams. Si il
es p é u,
que Zodynu
u ilise as pas
seul es ai,
u ile de
p épa e
deux (ou plus)
égodes
pa ie
Zodyno. Taip
suda inéjam-
as ensemble
a ec les
innois
p épa é
sa i aldos
e miny
Zodynas,
don
es ysuomiy
kalby pa ie
ai8kinama
es ikai, 0
suomiyes y
kalby pa ie
suomiskai.
Sa o iska
Zodyng
pa engé
demog a ai
(da
neileis as).
Pama u ils
paémé
in e p au i-
nj Zodyna,
don le ex e
es donné
deSiméia
kalby, e
démog aphie
sa okos
aiskinamos de
ce dalyko
sys ème
a Z ilgiu. |
es y kalbg
é ai
e éiamas
angliskas
ex e (bi inai
p i eikus
é aien 2: e
j ki y kalby
ex us).
Es iskoje
Zodyno dans
la pa ie,
sans
ondamen in-
és pa ie
es isko
ex e,
p idé a
abécéliné
anglyes y
kalby e miny
odyklé. De
ois qua e
ans, il y a eu
nu iikes
e miny
s anda dy.
A odé, que
Siam
a auxui n'a
monigy né une
js aiga.
Ginéijamasi,
ou i§ p incipe
accep able
s anda dise
e minus
comme uni és
de langue.
Es yologages
iennen
opinionés que
les no mes
ai nedideli
k uopSéiai
p ê e
siau y
specialybiy ou
sq oky s igiy
Zodynai, où
les e mes
ou ni a ec
aiSkinimais. Si
lo s de la
p épa a ion
a é é accès à
une opinionés,
c'es kodél
ha monise
les e mes
a ec son
con enu
con enu
ne u é y bi i
u ilisés! Juk
e minijos
nesu a ky-
mas né a un
meilleu
chose. Alo s
bien, qu'ap ès
la pause
main enan
i8lus e sep
ans cou s
p épa és
e miny
s anda ds,
e ce a ail
m'in é essa
une nou elle
js aigos. Le
dépa emen
d'É a
s anda dsy
é abli
É a sés
no mes,
jskai an
e miny
Cen iné
Es ijos
indus és
sajunga
69
i
ISO s anda dy
base
suda inéja
indus ies les
no mes
déjàisleis as
s anda d,Kok-
ybés
e minologija.
Fi ma,Maino -
TM, égalemen
in é essée
pa la
p épa a ion
de no mes
indus iés,
déjà
iSleido,,Chemin-
iy pluos y
noms".
Il exis e plus
i
e my
s anda dy
engéjy.
Suman les
ésul a s des
p a iques, il
au ai e
i8 ada, que
esiamas
in ensi us
e minologijas
plé ojimo
a ail.
In ensi us, quoi
o
i
di icile ba y
iké is, ayan
en ê e, que
isu iskam
main enan
iks a monigy.
DZiugina
i
jki imas naujy
s i iniy
e minologijos
cen y
(économikos
echnikos), qui
i
Zodynus
engia
i
leidzia
su
ESM.
Siuo emps es
enco e
su isammen
beaucoup
pa y usiy
e minologijos
eks y
edak o iy,
Zinoma, si ne
se a gailima
a ail
embou s i.
uz
Hélas,
pa ie
édi o ialiy
e a y
annulée,
p incipalem-
en
nuken éjo
jeunes édi eu s.
Cela peu
u é i
nega i a-
my
pada iniy
dans le u u .
Da
lididnesné
héiniy
y inéjimy
padé is.
Non
Es onie
MA
Kalbos
i
li e a u os
ins i u e', ni
dans d'au es
js aigos
pe sonne
neuZsiima
scien i iques
e minologijas
y inéjimais.
Les
spécialis es de
la
no malisa ion
des langues
uzim i c'es
o hologies
Zodyno
p épa im, c'es
a dy
pa adinimy
i
ai emen im-
u. ou es
Ins i u o
i
Les sciences
de l'Académie
es es
ma e ialés
i8galés son
limi és, mais
bii ina ai e
iska, que
e minologies
héo ie
me odika
comme
y ingjis i is
iSlik y. D'au e
i
pa ne se a
possible
issa oi
my
p a ique du
a ail
quali és.
Ma y , a éjo
emps, quand
es y
i
e minologie a
besoin d'ac i
jeunesse,
galinéio
ma é ielleme-
n app appe
son
in es igamuo-
ju a ail.
i
dél du ou
ce aines
e minologie
hèmes son
elles
impo an es,
que nécessé y
les inance de
quelque
quelque ondo
léSomis.
I
enco e
quelques
skambiy
Zodziy.
Chaque
na ion c ée
sa langue
apinasi ses
issaugojimu
i
e plé a.
De même
es ams u bii
i
ne iks alios
jégy plé o i
es y
specialiajai
i
langbai
e minologijai.
Ve é Aud oné
Salkauskai é
Spausdinan §j
i
leidinj, iS o
ins u o
iSsky é Es y
language
ins i u (Red.
pas aba),
70