UZSIENIO
VAGOS
Tiiu
ERELT
KAIP
GYVUOJA
ESTY
TERMINOLOGHA
Susig azinusioje
nep iklausomybe
Es ijoje
y a
pade i
i i
eisiniai
es y
kalbos
iSsaugojimo
pag indai.
1988 m.
es y
kalba
bu o
paskelb a
als ybine,
jos
p i alo
moky is
i
nees ai,
no in ys
ap i
Es ijos
Respub-
likos
pilieéiais.
Skambiais
Zodziais
ginama
i
Slo inama
kalba.
Ta¢iau
pa ys
es ai
sa o
kalbos
kul i ai
ne e ai
ima
ody i
ne gi
daugiau
a sainu-
mo
negu
ankséiau.
Okupacijos
me ais
es y
kalba
bu o
saugoma
kaip
8 en enybé,
o
nep iklausomoje
Es ijoje
j
ja
imama
Zi i é i
abejingai.
Kalbos
kul i os
smukimas
jauéiamas
isu
—
iek
spaudoje,
iek
i
Talino
ga ése
(naujyjy
e slininky
kalba!).
Vie oj
p imes os
usy
kalbos
daba
sa ano iskai
keliaklupséiaujama
p ie’
angly
i
suomiy
kalbas.
Es y
isuomenéje
plin a
p ieS a ingos
nuomonés
—
ieni
sidilo
leis i
sa a anki’kai
ple o is
kalbai,
eikiamai
idaus
i
iSo és
eiksniy
(Le
you
language
alone!),
o
ki i
k iedia
j
pagalbg
kalbininkus,
g ieZ esnieji
ne gi
p ikiSa
jiems
pasy uma.
O
kalbininkai,
no mindami
kalba,
da o
iska,
kq
gali,
i
ne
Siek
iek
daugiau.
Deja,
Es ijoje
isada
bu o
mazai
kalbos
no minimo
specialis y.
Es y
au a
maza,
be
juk kalbos
isos
ienodai
didelés.
Suskaigiuo i
kalbininkams,
di ban iems,
be
ki y
da by,
i e minologijos
da ba,
uZ ek y
ienos
ankos
pi s y.
O
da bo
nepap as ai
daug.
Visuomene
keiéia
daugelio
s igiy
e minus,
ikslina
jy
i8 aikq
bei
eik&mes
i
no i
ai
pada y i
labai
g ei ai.
P o esinei
kalbai
(Fachsp ache)
labai
didele
j akq
da o
angly
i
suomiy
kalbos
(S edy
i
okiediy
kalby
i aka
nedidele),
esama
s igiy,
ku ioms
ne gi
g esia
es y
kalbos
iSs imi-
mas.
Y a
i
okiy
kai
ku iy
s igiy
specialis y,
ku ie
skelbia,
kad
,, isas
pasaulis
moka
angliSkai‘,
ad
kam
es ams
s eng is
iska
pasaky i
sa o
kalba,
es iskai.
Laimé,
aip
mananciy
~
mazZuma.
P aei yje
padé i
i i
es y
e minologijos
pama ai
i
e minologijos
plé ojimo
p incipai
pe gy-
eno
usinimo
laikus
(p isiminkime
maiiausiy
ski ybiy
p incipa
—
NIPHHUHA
MMHAMATbHBX
pacxox enni ),
odél,
ma y ,
a silaikys
i
p ies
Sio
me o
naujy kalby
sk e bimasi,
nulem g
g ei y
socialiniy
ekonominiy
pe -
mainy.
66
Ypaé
didelés
ekonomikos
pe mainos.
Es y
ekonomikos
e minija
daba
pi ma
ka g
pa eko
j
angly
kalbos
j akos
s e a.
Ma
iki
1940
m.
ji
bu o
ku iama
i
a koma
pagal
okiediy,
0
pas a uosius
50 m.
~
pagal
usy
kalbos
e minus.
Pe azuodamas
p ieZodj
,,Padék
pa s
sau,
ai
i
Die as
au
padés,
Es ijos
banko
a ybos
pi mininkas
p o eso ius
Unas
Me es é
(Uno
Me es e)
pasaké:
,,Ekonomis ai,
padéki e
pa ys
sau,
ai
i
kalbininkai
jums
padés!*
Gaila,
kalbininky
pagalba
kol
kas
palygin i
menka,
be
pa ys
ekonomis ai
di ba
naSiai.
1992
m.
i8leis as
aS uonioli-
kos
specialis y
suda y as
i
Uno
Me es és
edaguo as
,,Aiskinamasis
angly--es y
kalby
ekonomikos
e miny
Zodynas*
(p idé a
i
es y--angly
kalby
e miny
odyklé).
Zodyna
iSleido
Es ijos
ekonomikos
ado y
ins i u o,
apusio
ekonomikos
kalbos
plé ojimo
cen u,
leidykla.
Ten
pa
iSleis as
da bo
ekonomikos
i
da bo
uzmokeséio
e miny
Zodynas,
pa-
eng i
buhal e ijos
i
p ekybos
(ma ke ingo)
e miny
Zodynai
( isi
ys
angly--es ykalby).
[sleis a
i
ki y
au o iy
nedidelés
apim ies
ekonomikos
Zodynéliy,
aip
pa
e slo
Zodyny,
pa eng y
angly
a ba
suomiy
e miny
pama u.
Deja,
kai
ku ie
i8
jy
y a
labai
p as i
dél
konjunk i os,
skubos
a
iesiog
nei’manymo.
Daba
im ai
engiami
du
dideli
Zodynai
—
ke u -
kalbis
bankininkys és
i
penkiakalbis
bi gininkys és
e miny
Zodynai.
18
esmés
keigiasi
poli ikos,
als ybes
aldymo
bei
eisés
sa okos
bei
e minai.
Cia
daZniausiai
pama u
imama
a
e minija,
ku i
Es ijos
Res-
publikoje
susi o ma o
IV
deSim me yje.
Be
a siz elgian
j
ai,
kad
nuo
o
laiko
p aéjo
pusé
amZiaus,
i§
iesy
ai
é a
ik
pama as.
Daugelj
e miny
eikia
i§
naujo
ku i.
Pa yzdziui,
yks an i
ie iniy
sa i aldos
o gany
e o ma
suak ualino
Sios
s i ies
sq okas
i
e minus.
A lik i
Siq
e o ma
labai
padeda
Suomija,
dél
o
suda y a
bend a
da bo
g upé,
ku i
iksuoja
s a biausias
municipalinés
poli ikos,
ekonomikos,
eisés
i
echnikos
sq okas
bei
e minus.
Suda inéjamas
didelis
eisés
e miny
Zodynas,
be
o,
ne ukus
u e y
pasi ody i
dél
abiejy
als ybiy
a imy
y8iy
ak ualus
suomiy—es y
kalby
eisés
Zodynélis.
Suda an
siuos
Zodynus
s a biau-
sias
aidmuo
eko
kalbininkams
Reinui
Kuliui
(Rein
Kull)
i
Aimei
Ve ik
(Aime
Ve ik).
Cia
eikia
paminé i
i
1993
m.
Ta u
iSleis a,
deja,
ne ykusj
,,Angly~es y
kalby
eisés
Zodyna*.
67
S abilesné
echnikos
e minijos
pade is.
Technikos
specialis ai,
pa-
Jaikomi
Es ijos
MA
p ezidiumo,
{k e
Technikos
kalbos
cen a.
Jame
planuojama
suda iné i
daugiakalbius,
siau os
specializacijos
Zodynélius
(pa yzdziui,
1992
m.
isleis as
Zodynélis
,,S anda izacija
i
se i ikaci-
ja"),
Be
o,
Si ie
Zodynai
j aSomi
j
elek onines
skaigia imo
masinas.
Tai
padés
a ei yje
suda y i
naujus
pla esnius
echnikos
Zodynus
(iki
Siol
bu o
iSleis as
ik
ienas
usy-~es y
kalby
Zodynas
1975
m.).
Ka u
palaipsniui
su
ESM
bus
suku as
echnikos
e miny
bankas.
D iejy
pas a yjy
desim mediy
adicija
suda ine i
daugiakalbius
e -
miny
Zodynus
i Siandien
gy a.
Es ams,
kaip
mazai
au ai,
pap as ai
enka
skolin is
sa okas
i8
s e u ,
odél
e minologai
u i
ne
ik
iSsiaiSkin i
sa okas,
be
i
su ok i
jy
aiskq
ki omis
kalbomis.
Kele o
kalby
pa yz-
dziai
eikia
daugiau
idéjy
sa iems
e minams
ku i,
pagaliau
i
skolinan-
is
didesnis
pasi inkimas.
Ki y
kalby
a i ikmeny
eikalauja
i
Zodyny
a o ojai.
1991
m.
isleis as
Us uso
Agu o
(Us us
Agu ),
Velo
Hansono
(Vello
Hanson)
i
Reino
Kulio
,,Angly— usy—es y
kalby
skai¢ia imo
echnikos
Zodynas“,
1992
m.
—
Vik o o
Ko o i so
(Vik o
Ko o i s)
i
Heno
Keemb és
(Henn
Kaamb e)
,,Es y—angly— usy
kalby
izikos
Zo-
dynas“,
ais
paGiais
me ais
pasi odé
Vik o o
Masingo
(Vik o
Masing)
Aiskinamasis
ekologijos
e miny
Zodynas“
su
es y— okieciy—angly—
usy
kalby
a i ikmenimis,
1993
m.
Heidas
O sas
(Heido
O s)
iSleido
.,Au omobilininkys és
Zodyng"
(Salia
es i8ky
cia
pa eikiami
oki8ki,
angliski,
usi8ki
i
a ski u
sqsiu iniu
suomiski
e minai)
i
k .
IS
didesniy,
da
engiamy
da by
eikia
pamine i
penkiakalbj
(es y—angly— okiediy
— usyj—suomiy
kalby)
pedagogikos
Zodyng.
Beje,
ypaciy
kalby
e minai
pa eikiami
i
miné ame
eisés
Zodyne.
An as
e minology
siekis
—
Zodyno
skai y ojas
u i
ne
ik
as i
iipimg
e mina,
be
i
gau i
Siokig
okig
in o macija
apie
juo
Zymimg
sq okq.
Te miny
Zodyny
(neskai an
specialiyjy
enciklopedijy)
y a
du
pag indiniai
ipai.
Vienuose
—
aiskinamuosiuose
—
Zodynuose
aiskina-
mas
kiek ienas
j
e minyng
paim as
e minas
( okie
y a
,,Aiskinamasis
ekologijos
e miny
Zodynas*
bei
,Enciklopedinis
ji ininkys és
Zody-
nas“, ku is
ne ukus
pasi odys).
An ojo
ipo
Zodynuose
pas abos
a ba
paaiskinimai
(didelio
ienodumo
Gia
né a)
aSomi
ik
kai
ku iems
e mi-
68
hams
(s engiamasi
a spé i
skai y ojy
po eikius)
—
apib éZiamos
naujos
sa okos,
aiskinamos
ginéy
del
u inio
iby
a
apim ies
keliancios
sq o-
kos,
sa okos,
Zymimos
pakeis ais
a ba
e ais
e minais
i
pan.
Tais
a ejais,
kai
an as inis
Zodis
pakankamai
aiskiai
nusako
sq okq,
aigkini-
mai
ne eikalingi.
Taip
pa eng i
y a
miné ieji
pedagogikos
i
eisés
Zodynai.
Kai
kada
ikslinga
aiSkinimus
pa eik i
da
ki aip.
Pa yzdziui,
»Au omobilininkys és
Zodyne"
e minai
suski s y i
j
25
sq oky
sky ius:
A
~au omobilis,
B —
a iklis,
C
—
alkiininis
S ais iklio
mechanizmas,
D
—
dujy
ski s ymas,
<...>
V
—
p iezi i a
i
aisymas,
X
—
anspo as,
Y
~
kelias,
ai a imas,
keliy
eismas,
Z
—
bend ieji
au omobiliy
echnikos
dalykai.
Toliau
jdé os
abécélinés
penkiy
kalby
e miny
odyklés.
Zodiniy
aigkinimy
Zodyne
mazai,
be
sq okas
labai
ge ai
pa odo
pieSinéliai
Pap as ai
e minai
aiSkinami
es iSkai,
nes
i
pa ys
Zodynai
pi miausia
ski i
es ams.
Jeigu
numa oma,
kad
Zodynu
naudosis
ne
ien
es ai,
naudinga
eng i
d i
(a ba
daugiau)
ienodas
Zodyno
dalis.
Taip
suda iné-
jamas
ka u
su
suomiais
engiamas
sa i aldos
e miny
Zodynas,
ku io
es y—suomiy
kalby
dalyje
ai8kinama
es ikai,
0
suomiy—es y
kalby
dalyje
—
suomiskai.
Sa o iska
Zodyng
pa engé
demog a ai
(da
neileis as).
Pama u
jie
paémé
a p au inj
Zodyna,
ku io
eks as
y a
duo as
deSiméia
kalby,
o
demog a ijos
sa okos
aiskinamos
o
dalyko
sis emos
a Z ilgiu.
|
es y
kalbg
bu o
e éiamas
angliskas
eks as
(bi inai
p i eikus
bu o
2:
i
j
ki y
kalby
eks us).
Es iskoje
Zodyno
dalyje,
be
pag indinés
dalies
—
es isko
eks o,
p idé a
abécéliné
angly—es y
kalby
e miny
odyklé.
T ejiems
ke e iems
me ams
bu o
nu iikes
e miny
s anda y
engi-
mas.
A odé,
kad
Siam
da bui
ne u i
pinigy
né
iena
js aiga.
Ginéijamasi,
a
i§
p incipo
p iim ina
s anda in i
e minus
kaip
kalbos
iene us.
Es y
e minologai
laikosi
nuomonés,
kad
s anda ai
—
ai
nedideli
k uopSéiai
pa eng i
siau y
specialybiy
a
sq oky
s igiy
Zodynai,
ku iuose
e minai
pa eik i
su
aiSkinimais.
Jei
engian
bu o
p iei a
p ie
ienos
nuomonés,
ai
kodél
sude in i
e minai
su
sa o
su a u
u iniu
ne u é y
bi i
a oja-
mi!
Juk
e minijos
nesu a kymas
né a
ge esnis dalykas.
Tad
ge ai,
kad
po
pe aukos
daba
i8leis i
sep yni
anksciau
pa eng i
e miny
s anda ai,
i
uo
da bu
susidoméjo
naujos
js aigos.
Vals ybinis
s anda y
depa a-
69
men as
engia
als ybés
s anda us,
jskai an
i
e miny
Cen iné
Es ijos
p amonés
sajunga
ISO
s anda y
pama u
suda inéja
p amonés
s anda us
jauisleis as
s anda as
,Kokybés
e minologija.
Fi ma
,Maino ™,
aip
pa
suin e esuo a
p amonés
s anda y
engimu,
jau
iSleido
,,Cheminiy
pluos y
pa adinimus".
Y a
i
daugiau
e miny
s anda y
engéjy.
Sumuojan
p ak inés
eiklos
ezul a us,
eikia
da y i
i8 ada,
kad
esiamas
in ensy us
e minologijos
plé ojimo
da bas.
In ensy us,
no s
o
i
sunku
ba y
iké is,
u in
gal oje,
kad
isu
i
iskam
daba
iks a
pinigy.
DZiugina
jki imas
naujy
s i iniy
e minologijos
cen y
(ekono-
mikos
i
echnikos),
ku ie
Zodynus
engia
i
leidzia
su
ESM.
Siuo
me u
da
y a
pakankamai
daug
pa y usiy
e minologijos
eks y
edak o iy,
Zinoma,
jeigu
nebus
gailima
uz
da ba
a lygin i.
Deja,
dalis
edak o iy
e a y
panaikin a,
pi miausia
nuken éjo
jauni
edak o iai.
Tai
gali
u é i
neigiamy
pada iniy
a ei yje.
Da
lididnesné
eo iniy
y inéjimy
padé is.
Nei
Es ijos
MA
Kalbos
i
li e a u os
ins i u e',
nei
ki ose
js aigose
niekas
neuZsiima
moksliniais
e minologijos
y inéjimais.
Kalbos
no malizacijos
specialis ai
uzim i
ai
o ologijos
Zodyno
engimu,
ai
a dy
i
pa adinimy
a kymu.
Ins i u o
i
isos
Es ijos
moksly
akademijos
ma e ialinés
i8galés
y a
ibo os,
be
bii ina
da y i
iska,
kad
e minologijos
eo ija
i
me odika
kaip
y ingji-
my
s i is
iSlik y.
An aip
nebus
galima
issaugo i
i
p ak inio
da bo
kokybés.
Ma y ,
a éjo
laikas,
kai
es y
e minologijai
eikia
ak y aus
jaunimo,
galinéio
i
ma e ialiai
pasi apin i
sa o
i iamuoju
da bu.
Vis
dél o
kai
ku ios
e minologijos
emos
y a
okios
s a bios,
kad
eiké y
jas
inansuo i
kokio
no s
ondo
léSomis.
I
da
kele as
skambiy
Zodziy.
Kiek iena
au a
suku ia
sa o
kalba
i
apinasi
jos
issaugojimu
bei
plé a.
Taip
pa
i
es ams
u bii
ne iks
alios
i
jégy
plé o i
es y
specialiajai
kalbai
i
e minologijai.
Ve é
Aud oné
Salkauskai é
Spausdinan
§j
leidinj,
iS
o
ins u o
iSsky é
Es y
kalbos
ins i u as
(Red. pas aba),
70
