UZSIENIO
VAGOS
Tiiu
ERELT
KAIP
GYVUOJA
ESTY
TERMINO-
LOGHA
Susig azi-
nusioje
indipendo-
mybe
Es ijoje
è pade i
i i
legaliie
della
lingua
es y
iSsaugoji-
mo basi.
1988 m.
es y
lingua è
s a a
dichia a-
a
s a ale,
lei de ono
impa a si
e nees ai,
no in ys
di en a e
ci adinié
della
Repubbli-
ca Es ija.
Skambiais
Zodziais
ginama e
Slo inama
pa la.
Ta¢iau
s essi
es ai il
p op io
linguaggio
cul i ai
spesso
imma
mos a e
pe sino
più
a sainu-
mo negu
ankséiau.
Negli anni
di
Occupazi-
one es y
lingua è
s a a
conse a-
a come
8 en eny-
bé, a
indipende-
n e in
Es ijoje
j ja
imama
Zi i é i
abejingai.
Smulicima
della
cul u a
della
lingua
jauéiamo
isu iek
in
s ampa,
an o e di
Tallino
ga ése
(naujyjy
e slinin-
ky kalba!).
In ece
p imojes-
os usy
lingua o a
sa ano i-
skai
keliaklup-
séiauja-
ma p i
angly e
suomiy
kalbas.
Es yéje
spin a
p essoS-
a inga
opinés
ieni sidilo
pe me -
e e
sa a ank-
ikai
ple o is
kalbai,
eikiamai
in e ni i
iSo és
eiksniy
(Le you
language
alone!), o
al i
k iedia j
pagalbg
kalbinink-
us,
g eZ es-
nieji
pe sino
p iki lo o
passi um-
a. O
kalbinink-
ai,
no minda-
mi pa la,
a iska,
kq può, e
anche
Siek
an o più.
Deja,
Es ijoje
semp e è
s a o
mazai
lingua
no mini-
mo
specialis-
y. Es y
nau a
maza, ma
juk delle
lingue
u e
ugualmen-
e
didelés.
Suskaigia-
i
kalbinink-
am,
la o an i-
em, be
ki y
da by,
i e min-
ologijos
da ba,
uZ ek y
di una
mano
pi s y. O
del la o o
immapoli-
amen e
mol o.
Visuome-
ne keiéia
mol i di
s igiy
e minus,
ikslina
jy i8 aikq
bei
eik&mes
e uole
a lo
mol o
p es o.
P o essi-
nei kalbai
(Fachsp -
ache)
mol o
didele
j akq a
angly e
suomiy
linguaggi
(S edy i
okiediy
kalby
i aka
nedidele),
esama
s igiy, cui
pe sino
g esia
es y lingu
iSs imim-
as. È e
okiy kai
ku iy
s igiy
specialis-
y, che
p oclama-
no, che,, il
mondoa
moka
angliSkai-
‘, ad
kam
es ams
s eng is
iska di e
suo
lingua,
es iskai.
Laimé,
così
mananciy
~
mazZuma.
P aei a e
padé i
i i
es y
e minol-
ogijas
pama ai e
e minol-
ogijas
plé ojimo
p incipiai
sop a i-
si o
usinimo
empias
(p iscinki-
me
maiiausiy
ski ybiy
MM
p incipa
NIPHHUH-
AHAMAT-
bHBX
pacxox e-
nni ),
odél,
ma y ,
a silaikys
i p ies
Sio me o
naujy
kalby
sk e bim-
asi,
nulem g
g ei y
socialiniy
ekonomin-
iy
pe mainy.
66
Ypaé
didelés
economia
pe maino-
s. Es y
e minija
economi-
ca o a
p ima
ka g
en eko j
angly
lingua
j akos
s e a.
Ma ino
al 1940 m.
essa è
s a a
c ea a e
ges i a
secondo
okiediy, 0
ul imi 50
m. ~
secondo
usy
linguis i
e mines.
Pe as-
ando
p essoZ-
odj,,Pad-
ék s esso
a sé,
ques o e
Dio a e
padés, il
p esiden-
e del
consiglio
della
Banca di
Es onia
p o ess-
o e Unas
Me es é
(Uno
Me es e)
dicaké:,,E-
konomis -
ai,
padéki e
s essi a
sé,
ques o e
kalbinink-
ai i
padés! *
Pu op-
po,
kalbininky
aiu o
ino a
ela i a-
men e
menca,
ma s essi
economis-
i
la o ano
naSiai.
1992 m.
i8leis as
aS uonio-
likos
specialis-
y
cos i ui-
o e Uno
Me es és
edagua-
o,,Aiskin-
amasis
angly--es-
y kalby
ekonom
e miny
Zodynas*
(p idé a
i
es y--an-
gly kalby
e miny
odyklé).
Zodyna
iSleido
Es ija
economia
ado y
ins i u o,
di usio
cen o di
economia
plé ojimo
della
lingua,
edi ice.
Ten pa
iSleis as
la o o
economi-
co e
la o o
uzmokes-
éio
e miny
Zodynas,
p epa a i
buhal e i-
ji e
comme c-
io
(ma ke i-
ngo)
e miny
Zodynai
( isi ys
angly--es-
ykalby).
[sleis a e
ki y
au o iy
nedidelés
po a a
di
economia
Zodynéliy,
anche in
business
Zodyny,
pa eng y
angly
oppu e
suomiy
e my
pama u.
Pu op-
po, alcuni
i8 jy sono
mol o
p as i dél
konjunk-
i os,
u ubos o
semplice-
men e
nimanyo-
mo. O a
se iamen-
e
p epa a i
due
g andi
Zodynai
ke u kal-
bis
bankinink-
ys és e
penkiakal-
bis
bi ginink-
ys és
e miny
Zodynai.
18 esmés
keigiasi
poli iche,
s a i
go e na-
i i bei
eisés
sa okos
bei
e minin-
ai. Cia daZ
più
pama u
imama a
e minij-
a, che
Es ijos
Republik-
oje
susi o m-
a o IV
deSim m-
e yje. Ma
a siz elj-
an j ciò,
che da
quel
empo
passé
pusé
cen Ziau-
s, i§
s aigh y
ques o
é a solo
ondame-
n o.
Daugelj
e miny
bisogno i§
nuo o
ku i.
Pa yzzui,
s ol an i
ie iniy
sa i ald-
os o gany
e o ma
suak uali-
no Sios
s i ies
sq okas e
e minus.
A lik i Siq
e o ma
mol o
aiu a
Suomija,
dél o
suda y a
comune
la o o
g upé,
che
ixuja
impo an-
iiausias
municipal-
inés
poli iche,
economie,
eisés e
echnikos
sq okas
bei
e minus.
Suda iné-
jamas
g ande
eisés
e my
Zodynas,
inol e,
non aus
u e y
appa i i
dél abiejy
als ybiy
a imy
y8iy
ak ualus
suomiyes-
y kalby
eisés
Zodynélis.
Sull'udi e
Zodynus il
uolo più
impo an-
e u ono
i linguis i
Rein Kuli
(Rein Kull)
e Aimei
Ve ik
(Aime
Ve ik).
C'è
bisogno di
menziona-
e e nel
1993
Ta u
iSleis a,
deja,
ne ykus-
j,,Angly~-
es y
kalby
eisés
Zodyna*.
67
S abilnées
ecnica
e minijos
pade is.
Technikos
specialis i,
pa-
Jaikomi
Es ijos
MA
p ezidium,
{k e
Cen o
della
lingua Technikos.
In esso si
p e ede
suda iné i
plu ialbius,
s u os
specializazioni
Zodynélius
(pa yzdziui,
1992
m.
isc i o
Zodynélis
,,S anda izacija
i
se i ikacija"),
o, Si ie
Be
Zodynai
j aSomi
j
ele oniche
skaigazione
macine.
Ques o
aiu e à in
u u o
o ma e
nuo e più
ampie
ecniche
Zodynus
( ino
Siol e a
iSleis as
solo uno
usy-~es y
kalby
Zodynas
1975
m.).
In u
g adualmen e i
su
ESM sa à
c ea a
ecnica
e miny
banca.
D iejy
pas a yjy
desim mediy
adizione
suda ine i
plu iakalbius
e miny
Zodynus
i Siandien
i e.
Gli Es am,
come mazai
nau ai,
no malmen-
e enna
p es in is
sa okas
s e u ,
i8
odél
e minologi
ha solo
iSsiaiSkin i
ne
sa okas, ma
pe cep i
aiskq in
al e lingue.
i
jy
Kele o kalby
pa yzdziai
o niscono
più idéjy
p op iimim
e mini pe
ku i, in ine
p es inan e
maggio e
scel a.
i
Ki y kalby
con o mi -
àmeny
ichied
i
Zodyny
u en i.
1991
m.
isc i o
Us uso
Agu o
(Us us
Agu ),
Velo
Hansono
(Vello
Hanson)
i
Reno
Kulio
,,Angly usyes y
kalby nume o
della ecnica
Zodynas,
1992
m.
—
Vik o o
Ko o i so
(Vik o
Ko o i s)
i
Heno
Keemb és
(Henn
Kaamb e)
,,Es yangly usy
kalby isikos
Zodynas,
quelle
medGiaia
anni
appa é
Vik o o
Masingo
(Vik o
Masing)
Aisci a o
e mine
ecologiay
Zodynas
su
es y okieciyangly
usy kalby
a i ikmenimis,
1993
m.
Heidas
O so
(Heido
O s)
iSleido
.,Au omobilininkys és
Zodyng'
(Salia
es i8ky
cia
p esen a-
mi oki8ki,
angliski,
usi8ki
i
sepa i u
sqsiu iniu
suomiski
e minai)
i
k .
IS
didesniy, da
p epa amy da by
bisogno pamine i
penkiakalbj
(es yangly okiediy
usyjsuomiy kalby)
pedagogikos
Zodyng.
Byje,
ypaciy
kalby
e minai
engono
i
p esen a-
i miné ame eisés
Zodyne.
An as
e minology
siekis
—
Zodyno
le o eio ha
solo
ne
o a e
iipimg
e mina, ma
o ene e
i
Siokig okig
in o mazio-
ni su lui
Zymg
sq okq.
Te miny
Zodyny
(nesc i o
specialiyjy
enciklopedijy)
sono i
du
p incipali ipi.
Uno negli
—
aiskinamuosi
—
Zodynuose
aiskizza o
kiek ienas
e minyng
j
p eso o
e mine
( esse
sono
,,Aisci a ois
ecologia
e miny
Zodynas*
bei
,Enciklopedinis
ji ininkys és
Zodynas, che
p es o
appa i à).
Secondo di
ipo
Zodyn nelle
no e oppu e
elencazioni
(signi ica-
le uni o mi à
Gia né a)
aSomi solo
ad alcuni
e mihams
(s en iama-
si a spé i
skai y ojy
68
esigenze)
apib éZiam-
as nuo e
sa okos,
aiskinamos
ginéy del
u inio liby o
dimensioni
keliancios
sq okos,
sa okos,
Zymimos
cambiis ais
o a eis
e minais e
pan. In quei
casi, quando
an as ino
Zodis
su icien e-
men e
aiskiai
nusako
sq okq,
aigkinimai
ne equising-
i. Taip
p epa a i
sono
miné ieji
pedagogikos
i eisés
Zodynai. Kai
quando
oppo uno
aiSkinimus
o ni e
anco a
di e samen-
e.
Pa yzdziui,
Au omobilin-
inkys és
Zodyne"
e mini
suski s y i
j 25 sq oky
sky ius: A
~au omobili-
s, B a iklis,
C alkiininis
S ais iklio
mechanizm-
as, D dujy
sci s ymas,
p iezi i a
aisymas,
—
<...>
V
—
i
X
—
anspo as,
Y
~ s ada,
guidazione,
keliy eismas,
Z bend ieji
au omobiliy
echnikos
coseche.
Toliau jdé os
abécélinés
penkiy kalby
e miny
odyklés.
Ziyodin
aigkinimy
Zodyne
mazai, ma
sq okas
mol o bene
pa odo
pieSinéliai
Popola men-
e e mininai
aiSkinami
es iSkai, nes
e s essi
Zodynai
p incipalmen-
e des in
es ams. Se si
p e ede, che
Zodynu
u ilizzosis
non solo
es ai, u ile
p epa a e
d i (o più)
uguoda pa e
Zodyno. Taip
suda inéja-
mo insieme
con i inni
p epa a o
sa i aldos
e miny
Zodynas, cui
es ysuomiy
kalby pa e
ai8kinama
es ikai, 0
suomiyes y
kalby pa e
suomiskai.
Sa o iska
Zodyng
pa engé
demog a ai
(da
neileis as).
Pama u essi
paémé
in e p au i-
nj Zodyna, il
cui es o è
da o
deSiméia
kalby, a
demog a ij-
as sa okos
aiskinamos o
dalyko
sis ema
a Z ilgiu. |
es y kalbg u
e éiamas
angliskas
eks (bi inai
necessa ieik-
us e ano 2: e j
ki y kalby
eks us).
Es iskoje
Zodyno nella
pa e, be
ondamen in-
és della pa e
es isko
ex o,
p idé a
abécéliné
anglyes y
kalby e miny
odyklé. Pe
e qua i
anni è s a o
nu iikes
e miny
s anda dy
o ganizzame-
n o. A odé,
che Siam
la o o non ha
penigy né una
js aiga.
Ginéijamasi,
a i§ p incipio
acce ina
s anda di i
e minus
come uni à
della lingua.
Es yologagi
iene opinés
che
s anda d i
ai nedideli
k uopSéiai
pa eng i
siau y
specialybiy o
sq oky s igiy
Zodynai, nei
quali e mini
ipo a i con
aiSkinimais.
Se du an e la
p epa azione
è s a a
accessia a
una opinés, è
kodél
conco da e i
e mini con il
p op io
conco da o
con enu o
ne u é y bi i
u ilizza i! Juk
e minijos
nesu a ky-
mas né a
miglio e cosa.
Quindi bene,
che dopo la
pausa o a
i8luse se e
anni co si
p epa a i
e miny
s anda d, e
quel la o o
in e essé di
nuo a
js aigos. Lo
s a ale
s anda dy
depa men
elabo a
s a iés
s anda d,
jskai an
e my
Cen iné
Es ijos
indus és
sajunga
69
i
ISO s anda dy
pama u
suda inéja
indus és
s anda de
jauisleis as
s anda d,Kok-
ybés
e minologija.
Fi ma,Maino -
TM, anche
in e essa a
allo s iluppo
s anda d
indus iés, già
iSleido,,Chemin-
iy pluos y
nomi".
È più e my
i
s anda dy
engéjy.
Summando
p ak inés
isul a i delle
a i i à,
bisogna a e
i8 ada, che
esiamas
in ensi us
e minologijs
plé ojimo
la o o.
In ensi us,
no s
o
i
di icile ba y
iké is, a endo
in men e che
isu iskam
o a iks a
penigy.
DZiugina
i
jki imas naujy
s i iniy
e minologijos
cen y
(ekonomikos
echnikos) che
i
Zodynus
engia
i
leidzia
su
ESM.
Siuo empo è
anco a
abbas anza
mol o
pa y usiy
e minologijos
eks y
edak o iy,
Zinoma, se non
sa à gailima
la o o emun i.
uz
S o una -
amen e,
pa e
edi o iy
e a y
annulla a,
sop a u -
o
nuken éjo gio ani edi o iai.
Ques o
può
u é i
nega i a-
my
pada iniy in u u o.
Da
lididnesné
eo iniy
y inéjimy
padé is.
No
Es ijos
MA
Kalbos li e os
i
ins i u e', né in
al e
js aigose
nessuno
neuZziima
scien i ici
e minologijos
y inéjimais.
Lingbo
no malizzazio-
ni specialis i
uzim i ques o
o ologijas
Zodyno
engimu,
ques o a dy
pa adinimy
o ganizzimu.
u e
Ins i u o
i
i
Scienze Es ija
accademie
ma e ialinés
i8galés sono
limi a e, ma
bii ina a e
iska, che
e minologiji
eo ia
me odica come
y ingjis i is
iSlik y.
An aca o non
sa à possibile
i
issa conse
del p a ico
la o o
my
kokybés.
Ma y , a éjo
empo, quando
es y
e minologia
necessi a di
i
a i o
gio inomo,
galinéio
ma e ialmen e
p epa a si del
suo
s udiamuoju
la o o.
i
dél del o alcune
e minologia
dei emi sono
ali impo an i,
che necessé y
inanzia le di
qualche
qualche ondo
léSomi.
I
anco a
qualche
scambiy
Zodziy. Ogni
nazione
c ea la sua
lingua
apinasi la
issaugojimu
i
e plé a.
Anche es ams
u bii ne iks
i
alios jégy
plé o i es y
specialiajai
kalbai
i
e minologijai.
Ve é Aud oné
Salkauskai é
Spausdinan §j
leidinj, iS o
i
ins u o
iSsky é Es y
language
ins i u as
(Red. pas aba),
70