scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kaip gyvuoja estų terminologija

Author: Tiiu Erelt
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/774/865
UZSIENIO
VAGOS
Tiiu
ERELT
KAIP
GYVUOJA
ESTY
TERMINO-
LOGHA
Susig azi-
nusioje
indipendo-
mybe
Es ijoje
è pade i
i i
legaliie
della
lingua
es y
iSsaugoji-
mo basi.
1988 m.
es y
lingua è
s a a
dichia a-
a
s a ale,
lei de ono
impa a si
e nees ai,
no in ys
di en a e
ci adinié
della
Repubbli-
ca Es ija.
Skambiais
Zodziais
ginama e
Slo inama
pa la.
Ta¢iau
s essi
es ai il
p op io
linguaggio
cul i ai
spesso
imma
mos a e
pe sino
più
a sainu-
mo negu
ankséiau.
Negli anni
di
Occupazi-
one es y
lingua è
s a a
conse a-
a come
8 en eny-
bé, a
indipende-
n e in
Es ijoje
j ja
imama
Zi i é i
abejingai.
Smulicima
della
cul u a
della
lingua
jauéiamo
isu iek
in
s ampa,
an o e di
Tallino
ga ése
(naujyjy
e slinin-
ky kalba!).
In ece
p imojes-
os usy
lingua o a
sa ano i-
skai
keliaklup-
séiauja-
ma p i
angly e
suomiy
kalbas.
Es yéje
spin a
p essoS-
a inga
opinés
ieni sidilo
pe me -
e e
sa a ank-
ikai
ple o is
kalbai,
eikiamai
in e ni i
iSo és
eiksniy
(Le you
language
alone!), o
al i
k iedia j
pagalbg
kalbinink-
us,
g eZ es-
nieji
pe sino
p iki lo o
passi um-
a. O
kalbinink-
ai,
no minda-
mi pa la,
a iska,
kq può, e
anche
Siek
an o più.
Deja,
Es ijoje
semp e è
s a o
mazai
lingua
no mini-
mo
specialis-
y. Es y
nau a
maza, ma
juk delle
lingue
u e
ugualmen-
e
didelés.
Suskaigia-
i
kalbinink-
am,
la o an i-
em, be
ki y
da by,
i e min-
ologijos
da ba,
uZ ek y
di una
mano
pi s y. O
del la o o
immapoli-
amen e
mol o.
Visuome-
ne keiéia
mol i di
s igiy
e minus,
ikslina
jy i8 aikq
bei
eik&mes
e uole
a lo
mol o
p es o.
P o essi-
nei kalbai
(Fachsp -
ache)
mol o
didele
j akq a
angly e
suomiy
linguaggi
(S edy i
okiediy
kalby
i aka
nedidele),
esama
s igiy, cui
pe sino
g esia
es y lingu
iSs imim-
as. È e
okiy kai
ku iy
s igiy
specialis-
y, che
p oclama-
no, che,, il
mondoa
moka
angliSkai-
‘, ad
kam
es ams
s eng is
iska di e
suo
lingua,
es iskai.
Laimé,
così
mananciy
~
mazZuma.
P aei a e
padé i
i i
es y
e minol-
ogijas
pama ai e
e minol-
ogijas
plé ojimo
p incipiai
sop a i-
si o
usinimo
empias
(p iscinki-
me
maiiausiy
ski ybiy
MM
p incipa
NIPHHUH-
AHAMAT-
bHBX
pacxox e-
nni ),
odél,
ma y ,
a silaikys
i p ies
Sio me o
naujy
kalby
sk e bim-
asi,
nulem g
g ei y
socialiniy
ekonomin-
iy
pe mainy.
66
Ypaé
didelés
economia
pe maino-
s. Es y
e minija
economi-
ca o a
p ima
ka g
en eko j
angly
lingua
j akos
s e a.
Ma ino
al 1940 m.
essa è
s a a
c ea a e
ges i a
secondo
okiediy, 0
ul imi 50
m. ~
secondo
usy
linguis i
e mines.
Pe as-
ando
p essoZ-
odj,,Pad-
ék s esso
a sé,
ques o e
Dio a e
padés, il
p esiden-
e del
consiglio
della
Banca di
Es onia
p o ess-
o e Unas
Me es é
(Uno
Me es e)
dicaké:,,E-
konomis -
ai,
padéki e
s essi a
sé,
ques o e
kalbinink-
ai i
padés! *
Pu op-
po,
kalbininky
aiu o
ino a
ela i a-
men e
menca,
ma s essi
economis-
i
la o ano
naSiai.
1992 m.
i8leis as
aS uonio-
likos
specialis-
y
cos i ui-
o e Uno
Me es és
edagua-
o,,Aiskin-
amasis
angly--es-
y kalby
ekonom
e miny
Zodynas*
(p idé a
i
es y--an-
gly kalby
e miny
odyklé).
Zodyna
iSleido
Es ija
economia
ado y
ins i u o,
di usio
cen o di
economia
plé ojimo
della
lingua,
edi ice.
Ten pa
iSleis as
la o o
economi-
co e
la o o
uzmokes-
éio
e miny
Zodynas,
p epa a i
buhal e i-
ji e
comme c-
io
(ma ke i-
ngo)
e miny
Zodynai
( isi ys
angly--es-
ykalby).
[sleis a e
ki y
au o iy
nedidelés
po a a
di
economia
Zodynéliy,
anche in
business
Zodyny,
pa eng y
angly
oppu e
suomiy
e my
pama u.
Pu op-
po, alcuni
i8 jy sono
mol o
p as i dél
konjunk-
i os,
u ubos o
semplice-
men e
nimanyo-
mo. O a
se iamen-
e
p epa a i
due
g andi
Zodynai
ke u kal-
bis
bankinink-
ys és e
penkiakal-
bis
bi ginink-
ys és
e miny
Zodynai.
18 esmés
keigiasi
poli iche,
s a i
go e na-
i i bei
eisés
sa okos
bei
e minin-
ai. Cia daZ
più
pama u
imama a
e minij-
a, che
Es ijos
Republik-
oje
susi o m-
a o IV
deSim m-
e yje. Ma
a siz elj-
an j ciò,
che da
quel
empo
passé
pusé
cen Ziau-
s, i§
s aigh y
ques o
é a solo
ondame-
n o.
Daugelj
e miny
bisogno i§
nuo o
ku i.
Pa yzzui,
s ol an i
ie iniy
sa i ald-
os o gany
e o ma
suak uali-
no Sios
s i ies
sq okas e
e minus.
A lik i Siq
e o ma
mol o
aiu a
Suomija,
dél o
suda y a
comune
la o o
g upé,
che
ixuja
impo an-
iiausias
municipal-
inés
poli iche,
economie,
eisés e
echnikos
sq okas
bei
e minus.
Suda iné-
jamas
g ande
eisés
e my
Zodynas,
inol e,
non aus
u e y
appa i i
dél abiejy
als ybiy
a imy
y8iy
ak ualus
suomiyes-
y kalby
eisés
Zodynélis.
Sull'udi e
Zodynus il
uolo più
impo an-
e u ono
i linguis i
Rein Kuli
(Rein Kull)
e Aimei
Ve ik
(Aime
Ve ik).
C'è
bisogno di
menziona-
e e nel
1993
Ta u
iSleis a,
deja,
ne ykus-
j,,Angly~-
es y
kalby
eisés
Zodyna*.
67
S abilnées
ecnica
e minijos
pade is.
Technikos
specialis i,
pa-
Jaikomi
Es ijos
MA
p ezidium,
{k e
Cen o
della
lingua Technikos.
In esso si
p e ede
suda iné i
plu ialbius,
s u os
specializazioni
Zodynélius
(pa yzdziui,
1992
m.
isc i o
Zodynélis
,,S anda izacija
i
se i ikacija"),
o, Si ie
Be
Zodynai
j aSomi
j
ele oniche
skaigazione
macine.
Ques o
aiu e à in
u u o
o ma e
nuo e più
ampie
ecniche
Zodynus
( ino
Siol e a
iSleis as
solo uno
usy-~es y
kalby
Zodynas
1975
m.).
In u
g adualmen e i
su
ESM sa à
c ea a
ecnica
e miny
banca.
D iejy
pas a yjy
desim mediy
adizione
suda ine i
plu iakalbius
e miny
Zodynus
i Siandien
i e.
Gli Es am,
come mazai
nau ai,
no malmen-
e enna
p es in is
sa okas
s e u ,
i8
odél
e minologi
ha solo
iSsiaiSkin i
ne
sa okas, ma
pe cep i
aiskq in
al e lingue.
i
jy
Kele o kalby
pa yzdziai
o niscono
più idéjy
p op iimim
e mini pe
ku i, in ine
p es inan e
maggio e
scel a.
i
Ki y kalby
con o mi -
àmeny
ichied
i
Zodyny
u en i.
1991
m.
isc i o
Us uso
Agu o
(Us us
Agu ),
Velo
Hansono
(Vello
Hanson)
i
Reno
Kulio
,,Angly usyes y
kalby nume o
della ecnica
Zodynas,
1992
m.
—
Vik o o
Ko o i so
(Vik o
Ko o i s)
i
Heno
Keemb és
(Henn
Kaamb e)
,,Es yangly usy
kalby isikos
Zodynas,
quelle
medGiaia
anni
appa é
Vik o o
Masingo
(Vik o
Masing)
Aisci a o
e mine
ecologiay
Zodynas
su
es y okieciyangly
usy kalby
a i ikmenimis,
1993
m.
Heidas
O so
(Heido
O s)
iSleido
.,Au omobilininkys és
Zodyng'
(Salia
es i8ky
cia
p esen a-
mi oki8ki,
angliski,
usi8ki
i
sepa i u
sqsiu iniu
suomiski
e minai)
i
k .
IS
didesniy, da
p epa amy da by
bisogno pamine i
penkiakalbj
(es yangly okiediy
usyjsuomiy kalby)
pedagogikos
Zodyng.
Byje,
ypaciy
kalby
e minai
engono
i
p esen a-
i miné ame eisés
Zodyne.
An as
e minology
siekis
—
Zodyno
le o eio ha
solo
ne
o a e
iipimg
e mina, ma
o ene e
i
Siokig okig
in o mazio-
ni su lui
Zymg
sq okq.
Te miny
Zodyny
(nesc i o
specialiyjy
enciklopedijy)
sono i
du
p incipali ipi.
Uno negli
—
aiskinamuosi
—
Zodynuose
aiskizza o
kiek ienas
e minyng
j
p eso o
e mine
( esse
sono
,,Aisci a ois
ecologia
e miny
Zodynas*
bei
,Enciklopedinis
ji ininkys és
Zodynas, che
p es o
appa i à).
Secondo di
ipo
Zodyn nelle
no e oppu e
elencazioni
(signi ica-
le uni o mi à
Gia né a)
aSomi solo
ad alcuni
e mihams
(s en iama-
si a spé i
skai y ojy
68
esigenze)
apib éZiam-
as nuo e
sa okos,
aiskinamos
ginéy del
u inio liby o
dimensioni
keliancios
sq okos,
sa okos,
Zymimos
cambiis ais
o a eis
e minais e
pan. In quei
casi, quando
an as ino
Zodis
su icien e-
men e
aiskiai
nusako
sq okq,
aigkinimai
ne equising-
i. Taip
p epa a i
sono
miné ieji
pedagogikos
i eisés
Zodynai. Kai
quando
oppo uno
aiSkinimus
o ni e
anco a
di e samen-
e.
Pa yzdziui,
Au omobilin-
inkys és
Zodyne"
e mini
suski s y i
j 25 sq oky
sky ius: A
~au omobili-
s, B a iklis,
C alkiininis
S ais iklio
mechanizm-
as, D dujy
sci s ymas,
p iezi i a
aisymas,
—
<...>
V
—
i
X
—
anspo as,
Y
~ s ada,
guidazione,
keliy eismas,
Z bend ieji
au omobiliy
echnikos
coseche.
Toliau jdé os
abécélinés
penkiy kalby
e miny
odyklés.
Ziyodin
aigkinimy
Zodyne
mazai, ma
sq okas
mol o bene
pa odo
pieSinéliai
Popola men-
e e mininai
aiSkinami
es iSkai, nes
e s essi
Zodynai
p incipalmen-
e des in
es ams. Se si
p e ede, che
Zodynu
u ilizzosis
non solo
es ai, u ile
p epa a e
d i (o più)
uguoda pa e
Zodyno. Taip
suda inéja-
mo insieme
con i inni
p epa a o
sa i aldos
e miny
Zodynas, cui
es ysuomiy
kalby pa e
ai8kinama
es ikai, 0
suomiyes y
kalby pa e
suomiskai.
Sa o iska
Zodyng
pa engé
demog a ai
(da
neileis as).
Pama u essi
paémé
in e p au i-
nj Zodyna, il
cui es o è
da o
deSiméia
kalby, a
demog a ij-
as sa okos
aiskinamos o
dalyko
sis ema
a Z ilgiu. |
es y kalbg u
e éiamas
angliskas
eks (bi inai
necessa ieik-
us e ano 2: e j
ki y kalby
eks us).
Es iskoje
Zodyno nella
pa e, be
ondamen in-
és della pa e
es isko
ex o,
p idé a
abécéliné
anglyes y
kalby e miny
odyklé. Pe
e qua i
anni è s a o
nu iikes
e miny
s anda dy
o ganizzame-
n o. A odé,
che Siam
la o o non ha
penigy né una
js aiga.
Ginéijamasi,
a i§ p incipio
acce ina
s anda di i
e minus
come uni à
della lingua.
Es yologagi
iene opinés
che
s anda d i
ai nedideli
k uopSéiai
pa eng i
siau y
specialybiy o
sq oky s igiy
Zodynai, nei
quali e mini
ipo a i con
aiSkinimais.
Se du an e la
p epa azione
è s a a
accessia a
una opinés, è
kodél
conco da e i
e mini con il
p op io
conco da o
con enu o
ne u é y bi i
u ilizza i! Juk
e minijos
nesu a ky-
mas né a
miglio e cosa.
Quindi bene,
che dopo la
pausa o a
i8luse se e
anni co si
p epa a i
e miny
s anda d, e
quel la o o
in e essé di
nuo a
js aigos. Lo
s a ale
s anda dy
depa men
elabo a
s a iés
s anda d,
jskai an
e my
Cen iné
Es ijos
indus és
sajunga
69
i
ISO s anda dy
pama u
suda inéja
indus és
s anda de
jauisleis as
s anda d,Kok-
ybés
e minologija.
Fi ma,Maino -
TM, anche
in e essa a
allo s iluppo
s anda d
indus iés, già
iSleido,,Chemin-
iy pluos y
nomi".
È più e my
i
s anda dy
engéjy.
Summando
p ak inés
isul a i delle
a i i à,
bisogna a e
i8 ada, che
esiamas
in ensi us
e minologijs
plé ojimo
la o o.
In ensi us,
no s
o
i
di icile ba y
iké is, a endo
in men e che
isu iskam
o a iks a
penigy.
DZiugina
i
jki imas naujy
s i iniy
e minologijos
cen y
(ekonomikos
echnikos) che
i
Zodynus
engia
i
leidzia
su
ESM.
Siuo empo è
anco a
abbas anza
mol o
pa y usiy
e minologijos
eks y
edak o iy,
Zinoma, se non
sa à gailima
la o o emun i.
uz
S o una -
amen e,
pa e
edi o iy
e a y
annulla a,
sop a u -
o
nuken éjo gio ani edi o iai.
Ques o
può
u é i
nega i a-
my
pada iniy in u u o.
Da
lididnesné
eo iniy
y inéjimy
padé is.
No
Es ijos
MA
Kalbos li e os
i
ins i u e', né in
al e
js aigose
nessuno
neuZziima
scien i ici
e minologijos
y inéjimais.
Lingbo
no malizzazio-
ni specialis i
uzim i ques o
o ologijas
Zodyno
engimu,
ques o a dy
pa adinimy
o ganizzimu.
u e
Ins i u o
i
i
Scienze Es ija
accademie
ma e ialinés
i8galés sono
limi a e, ma
bii ina a e
iska, che
e minologiji
eo ia
me odica come
y ingjis i is
iSlik y.
An aca o non
sa à possibile
i
issa conse
del p a ico
la o o
my
kokybés.
Ma y , a éjo
empo, quando
es y
e minologia
necessi a di
i
a i o
gio inomo,
galinéio
ma e ialmen e
p epa a si del
suo
s udiamuoju
la o o.
i
dél del o alcune
e minologia
dei emi sono
ali impo an i,
che necessé y
inanzia le di
qualche
qualche ondo
léSomi.
I
anco a
qualche
scambiy
Zodziy. Ogni
nazione
c ea la sua
lingua
apinasi la
issaugojimu
i
e plé a.
Anche es ams
u bii ne iks
i
alios jégy
plé o i es y
specialiajai
kalbai
i
e minologijai.
Ve é Aud oné
Salkauskai é
Spausdinan §j
leidinj, iS o
i
ins u o
iSsky é Es y
language
ins i u as
(Red. pas aba),
70