pyz. : ek on
dminé
(=economik-
os)
e o ma,
es a ales
(=es a ybé-
s) pdjamos,
als ybinés
(=es a ybé-
s)
p és amos,
a Is y binis
(=es a ybé-
s) banco,
es a al
(=es a ybé-
s) biudéé as
y . . 224 p.
dado el
é mino
uni icigoji
ene gé iné
sis ema
(pagal usy
k. edunaa
snepeemuy-
eckaa
cucmena).
alia p obi a
aisylis
gene oji
ene giné
sis ema,
pe o ambos
Sie
e mininai
p as i.
Vie oj jy
ik y común
sis ema
ene gis.
_.
‘Te miny
aiskinimuo-
se
apa en ai-
ko
ne aisykli-
ngy e my, pa yzdziui, echolo as
ele
k ona igacinis
(=elec oninis
na igaciones)
p ic ais jui os
guliui medi con
ondas
ul ason oso
<...>. Gal icloj
geog a ías
Zodyne j ay o
ckonomikos
é mino
kapi aliniai
jdéjimai (p. 89)
mejo ik y
kapi aliniai
jdéjiniai?.
Zodyne es muy
ka ego i8ky,
pe o no iksliy
eiginiy,
ejemziui,
Ta p au ines
palab as angly
i p anciizy
(s . Kalba, p.
87);
Ta p au inés
de idiomas es
angly i
p anciizy (s .
Pasaulio de
idiomas, p 145).
Pe o ¿Sólo Sios
dos idiomas se
conside an
in e nau inémi-
s? ia nesiem a
pladiau alo a
Sio Zodyno. Sj
ka aipéjo
sólo mos a la
pluoS elj
aki aizdziy su
ne ikslumy i
klaidy. Gailu is
LAUKAGALIS
MINTYS APIE
PEDAGOGIKOS
TERMINY
ZODYNA, 1993
años iSéjo muy
eque ido p o .
L. Jo aios
p epa ado
ai8kinamasis
e ciamasis
Zodynas
Pedagogikos
e minai, ku j
3000 exemplio
egziyazu i
iSleido S iesos
edi ! Es e es el
p ime Li uania
iSleis as
aiSkinamasis
pedagogikos
e miny
Zodynas,
aba cando
sob e 1000
daznesniy
eo inés y
aikomosios
pedagogikos, su
his o ia y
me odología
e miny. Jj
pe Zi i éjo,
ki ¢ia o y jun o
con o os
cien í icosco
ecenza o y
kalbininkai.
Leidinys ú il
ick
cien í icos,
an o
dés y ojs,
maes os y
es udian es al
abajo del
maes o
beseleñan es.
Zodyno
p a a méje
aSoma que
es o es p ime
in en o de
abibidi i y
susis emi i
Zmogaus
ugdymo mokslo
sqa okas
lie u iy kalba
(p.
3).
Taciau pues
hace mucho
u éjome,
e dad, solo
pa me y
an esiau
p ime a ez
hand a&io
isspausdin a,
inacab a
p o .
iS
S .
Salkauskio
‘ Jo aisa
L.
Pedagogik-
os
e minai.
K.: S iesa,
1993. p. 264
98
pedagogi-
cos
e miny
Zodynq,
ab anga-
n j 1600
e miny
con
anci
okieciy y
usy
kalby
a i ikme-
nimis. Sio
y
disco da-
n e
Zodyno |
miny
nemaZa
pa e
coincide,
solo
neaisku,
si L.
Jo aisa
u ilizaba
S .
Salkausk-
io Zodynu
y si i§ su
émé
pedagogi-
kos
e miny.
Pa y izd-
ui, L.
Jo aiSos
pa eik y
e miny
a kakla,
jsi ik ini-
mas
Lic u iy
kalbos
Zodyne
né a,
pe o jy
no
podemos
conside -
a
ac uales
nue osa-
da ais,
po que
los ya
us aba
S .
Salkausk-
is.
Naujada-
ai puede
bu i de
discu id-
aje
Zodyne
inclui
e minin-
ai
sa i aiz-
dis,
sa i eikli-
mas,
eik is,
nes jy
né a ni
Lie u iy
kalbos
Zodyne
(Zodzio
eik is
ieSko a
Sio
Zodyno
ka o e-
koje), ni
miné a-
me S .
Salkausk-
io
pedagogi-
kos e miny Zodyne.
I8 p adziy
no é ysi discu i
Zodyno sanda os
emas.
P a a méje
dicho que
apibidinan
e mina, p ime o
se p esen a
loginis
desc ip éZimas,
y despues
issamus
aiSkinimas (p. 3).
Si é mino un
plu ala eicmis,
se p esen an
odas su
necesmés.
Aunque en
p a a mé se
asuma que
muchosia cikSm-
iy e miny
eiksmés suelen
indica se en una
lizde (p. 3; cia
eiké y pa iksli i
iename
a ículo),
Zodynas es
nelizdinis
sudé iniai
e miniai, como y
unaZodZiai,
p esen ados
p ime ozo
Zodzio aidziy
abécélés o den.
Pa yzdyiui,
e mininai
ag esy u s
compo amien o
y
compo amien -
o; aiskizado el
con eo y el
con eo se
p esen an po
sepa ado,
aunque kaZkodél
Sio p incipio no
siemp e se
espe a.
Pa yzdziui,
e mininai
neu opsichiniai
sind émai,
psichopa ologini-
ai sind omai
p esen a no
abécélés o den, 0
po é mino
sind émas.
Además, en
cuan o a e miny
iSdés yma,
necesé y añadi
que Gia
nesilaikolie u iy
leksikog a ijoje
nusi o éjusio
Zodyny de la
exigencia de
composición, que
ma
Daba inés
lie u iy de
idiomas
Zodyne es
unsayado
así:
Idés an
Zodzius
abécélés
o den, no
se hace
di e enci-
ación
en e
i
ilgujy
umpyjy oalsiy
(a, i, i,
g;
ys
u,
UY, i),
en e
placiyjy
siau yjy
i
balsiy
e,
¢
é,
ejemplozi-
ui, p ime o
dedamas
Zodis aipas,
despues
upé, p ime o
éksS i,
despues
emp i,
es i*.
Leidinyje
p incipalme-
n e dé i
pedagogikos
e mininai,
u in ys
aidg
despues
i,
—
j,
inalmen-
—
y,
e lo
mismo
i
o os
casos-
*Salkaus-
kis S .
Ras a. Vz
Min is,
1991. T 2.
P. 227-345.
*
Daba inés
lic u iy
idiomas
Zodynas.
V.:
Moklo
i
encyclopedijy
-kla,
1993.
P.
VIII.
99
jais, dél o,
ejemziui,
{geidis
a sidi é po
izoliación,
pa icula id-
ad po iz algos,
sqmoné
sa ybés, léliij
ed as
lenk ynid imo
. .
po
po
i
Siame
Zodyne
esan ys
lie u iski
e mininai
iS e s i
j
angly,
okieciy y
usy
kalbas, y
in e p au-
iniy
e miny
sólo
indicada
kilmé.
Tadiau hay
que deci ,
que Sio
sanda os
obje oco
ambién no
siemp e
obse anc-
i.
Pa yzdziui,
alia
é mino
eu is inis
mékymas
p esen an
ki y kalby
ali ikmen-
ys ( aip i
u é y
bi i), y Salia
akul a j-
inis
mékymas
ya
aiskinama
kilmé
(a i ikme-
ny né a);
man enien-
do miné o
p incipio,
Salia la
in e nacio-
nal del
é mino
g iipiy
homogeno-
dzio es
indicoma
kilmé, y
in e nau i-
niai
e miniai
g iipés
a mos e d
e e ipés
diagn
os ika
e ciami j
o os
idiomas.
P ie kai
ku iy
e miny,
ejemplozd-
iiui,
oligo eno-
pedag
ogika, né a
indicoma ni
kilmé, ni
co espon-
dimenys.
Hablando
sob e
e miny
kilmés y
a i ikmeny
elaciónj,
eiké y
añu i, que
kilmés
pasakymas
no puede
a s o i
a i ikmen-
y, odél j
Zodyng
eiké y
de i y
in e p au-
iniy
e miny
a i ikmeni-
s, po que
en
di e en es
idiomas
ellos
pueden
u é i
o a
eik8mg, al
menos
cuán
di e encia
y iS aiska.
Zodyne
pasi aiko
p alcis y
nu ody y-
jy
e miny,
pa yzdziui,
o maliza-
cijos
s aipsny-
je
pa cik a
nuo oda 2 .
es adís i-
ca 58,
eiklds
s aipnio
gale Z .
pedagoginé
ac i idad
254, 0
méky ojy
seminda i-
ja incluso
neaiskin a,
ien Z .
pedagoginé
mokykla
133, bu
e miny
s a is ika,
pedagoginé
mokkola,
pedagoginé
činnos i
Zodyne
né a.
daZnai
e e odini-
ai
e mininai
nesu ampa
nuo odose
esan ys
di e encia
del Zodyne
dichoy, ej.:
klasi ikdci-
ja, Z .
pedagikos
moksly
klasi ikdci-
ja 95, 0
Zodyne
pedagogik-
os
discipliny
klasi ikaci-
ja;
mas u bd-
acia, Z .
sexualis
educléjim
113, Zodyne
seksualiné
pedagogik-
a; nami
abajosi,
. odos
los días
g upé 136,
Zodyne
isos días
escuela;
eiksnys,
Z . es udio
es adís i-
co 255,
Zodyne
s a is iné
analizé.
Galbi
eikSmés
a a ilgiu
Sie
e mininai
y
iguala e d-
iai o a imi,
pe o
Zodyne
okiy
nesu api-
my
ne u é y
bi i.
An as ini-
ai
s aipsniy
e minai
Zodyne es
ki Giuo i.
Suki ciuo-
a bien,
sólo dél
p as os
polig a in-
és kokybés
mucho
donde muy
ne ySkiis,
luga esos
neaiskis
ki ¢io
Zenklai.
Taciau
algunos
é minos
kaZin kodél
dejik i i8
odo
nesuki ciu-
o i,
ejemziui,
nep ieziii -
a,
moo aika,
psichopa -
ologiniai
sind omai,
ikslingum-
as, ugdymo
pa icipan-
es y k .
Pasando al
con enido
de Zodyno,
hay que
acen ua
que
e miny
apib ézim-
ai y
aiSkinimai
pla iis,
i8samis,
co espon-
de
e minolo-
gías
es ánda -
a, pe o en
ellas gausu
sudé ingo
cien í ico
es ilaus
S ampy,
e y
aiskinimo
eque ingy
Zodziy. Eso
alba
lémé
pski is de
publicació-
n? dél o kai
ka qué isii
pa i , que
ba y
pap asdiau
y
en endami-
au,
ejemplozi-
ui, No mos
in e io iz-
uojamas,
inko po u
oj
amos o m-
uojamas
(=,
diegiamas)
pe sonayb-
100
és ida, y
ellas
uel en
egula}niu-
anciu
acciones
(s .
do é iné
no ma, p.
45).
Te miny
desc i zi-
mien os y
aiSkinimie-
n os
pasabaiko
no ikslum-
y. DZ3
Zodzio
negalia
eikSmé
aiSkinama
como
negalación,
nes eika -
a, odel
eiké y
aiy i: é y
i
isuomen-
és ne galia
(=negaléji-
mas)
ipin is
aiky,
paaugliy
aukjimu
dél Seimos
sui imo,
pabé gus ix
namy,
child en
pabiky a
pabégimo
is namy) y
k .
p iezasciy
(s .
nep ieziii -
a, p.
139).
Aunque
aho a
e mininai
aspi dn -
as,
aspi an i-
a
Li uania
es i e
his o iz-
mais, j
Zodyng
ellos
ambos
jdeé i y
paaiSkin -
i, y
ak ualus
e minas
dok o a-
n
nepa eik-
as,
aunque
dak a an-
ii a
(=dok o -
an i d)
es. Po
beje,
e miny
aspi an i-
a y
doc o an-
i a
necesi m-
és neña
pasada ha
habido
di e en -
es,
aunque
Zodyne
sus
suplac a-
s, asum
que
aspi an i-
a
ambién
se llama
dok o an-
i a (p. 17,
d plg. y s . dak a an i a, p.
35).
Te miny
desc ip -
ézimes y
aiSkinism-
es
pasa iko
del
lenguaje
y s iliaus
klaideliy,
p z. :
Hipo ezés
kii img
sqlygoja
(=lemia)
ambién
obje y i-
os
sqlygo-s
jai
ealiza -
se (s .
hipo ézés
ki imas, p.
68);
Gamybini-
ame
da be,
empas
sqlygoja
(=lemia)
ac i idad-
es
p oduk i-
umg
(s .
dé bo
empas,
p. 38); Ji
jgalina
(=leidzia,
ayuda,
cons i u-
ye
sqlygas)
no sólo se
paiin i,
sino y
pe ecci-
ona sus
ac i idad-
eslg y
elacion-
es con
en o no
(s .
e léksij-
a, p. 197).
Dél paciy
Zodyne
pa eik y
e miny
eiké y
aún deci
que, como
aSoma
p a a m-
éie,
mucho
démesio
se asigna
a panasi y
ginijados
é minos,
que se
a a de
di e enci-
a ,
desc ibi
kick
puede
más
p ecisam-
en e (p. 3).
Tiau¢
malo, que
bedi e e-
nciuéndo-
se
omase
jus ezin-
si y de
lenguaje
e óneos
conside -
ados
ZodZius.
Pa yzdzi-
ui,
é mino
uzsiémim-
as
ealmen-
e
nede é y
consumi
eikSme
pamoka,
pamoky
ap ymas-
is namie y
e c. <...>.
Aiskindan-
do
e mina
ejecució-
n, el
au o de
la
publicaci-
ón
p opo ci-
ona
pasakym-
us
101
ealizada
la lección,
ealizad-
ao leokg
al
eiksme:
Kai
sakome
maes o
lle a
pamokq,
enemos en
men e
p oceso,
edé
pamokq
-
suposasi su
nebaigé,
a liko
o
pamoka
edé baige
—
ja
i
(p.
18).
Tadiau
eiksmazodis
o lik i
nobi inai
sie inas
su
lecciones
edimu
i
baigimu él
—
puede eik8 i
iSmokima, ej.:
ealiza
i
namy
abajos,
uzduo is.
En onces
al
a liko
lecoka
galé y bi i
en endido
mas como
i
bupamokos-
o
e, i8moko
lecciones.
Bajian
eiké y
deci que
Esos
comen a-
ios
ninguna
bidu nemenki-
na
Zodyno
cien í icinés
i
nd minamosios
e és.
Sis
publicación
p ome e
domé is
i
segui
plé o i
pedagogikos
moksla
i
jo
lic u iSkajq
e minija.
Nijolé
Bane iciené
PSICOLOGIJ-
OS ZODYNAS
Cada nue o
e miny
Zodyno
apa ición es
eikSmingas
j ykis ick
es o ciencia
s igiai, an o
e minologijai
en gene al.
i
Juo más,
si ese
Zodynas
p ime o,
po que él
puede
de e mina ,
cuál se á
aquella a ia
e minija,
simul ánea-
men e
mues a
mismo
0
ciencia
o ien acion-
i
es así al
menos cuán
olesng
aida.
jo
Psichologija
om a
domé is sus
i
é minos
cons ui aún
an eSka iné-
je
Li uania.
S .
En los
compilados
Salkauskio
iloso ía y
pedagogica
zodynélios
(pas a asis,
e dad,
en onces así
no iSleis as)
podemos
i
encon a
bas an e
muchos
e miny de
i
psicología
(poji is,
sqmoné e c.).
i
Veliau
psicología
ambién no
uZmi S a:
imp imió
a ículos,
lib os
(nase al ez
jy
no ue
i
su icien e)
en las que,
en endida,
no ue
posible
iSsi e s i
os s i as
be
e miny.
Taciau el
p ime
Zodynas
apa eode
sólo en años.
1993
Tai
Enciclopedia
i
de la ciencia de
la edi o ial
iSleis as
Psichologijos
Zodynas'.
Él, ano
paciy
Zodyno
engéjy,
asignado
an o a
psicólogos
como ki y
s i¢iy
i
especialis as
a
Siaip sa isloca
p opósi os
psicología
besiun im
Zmonéms.
Dél gios
p iezas ies
Zodynas
u é y bi i
p epa ado
i in
ipes ingai.
Nedaug '
Psichologí-
as Zodynas.
V.: Mosclo y
enciklopedi-
jy edi o ial,
1993. 368 p.
102