pyz.:
ek on
dminé
(=ekonomikos)
e o ma,
als ybines
(= als ybés)
pdjamos,
als ybinés
(= als ybés)
paskolos,
a
Is-
y
binis
(= als ybés)
bankas,
als ybinis
(= als ybés)
biudéé as
i
. .
224
p.
pa eik as
e minas
ieningoji
ene gé iné
sis ema
(pagal
usy
k.
edunaa
snepeemuyeckaa
cucmena).
alia
bandy a
aisy-
lis
—
bend oji
ene ge iné
sis ema,
be
abu
Sie
e minai
p as i.
Vie oj
jy
ik y
bend oji
ene ge ikos
sis ema.
_.
‘Te miny
aiskinimuose
pasi aiko
ne aisyklingy
e miny,
pa yzdziui,
echolo as
“ele
k ona igacinis
(=elek oninis
na igacijos)
p ic aisas
jui os
gyliui
ma uo i
ul aga so
bangomis
<...>”.
Gal
ic-
loj
geog a ijos
Zodyne
j a’y o
ckonomikos
e mino
kapi aliniai
jdéji-
mai
(p.
89)
ge iau
ik y
kapi aliniai
jdéjiniai?
.
Zodyne
y a
labai
ka ego i8ky,
be
ne iksliy
eiginiy,
pa yzdziui,
“Ta p au ines
kalbos
—
angly
i
p anciizy”
(s .
“Kalba”,
p.
87);
“Ta p-
au inés
kalbos
y a
angly
i
p anciizy”
(s .
“Pasaulio
kalbos”,
p
145).
Be
a
ik
Sios
d i
kalbos
laikomos
a p au inémis?
ia
nesiim a
pladiau
e in i
Sio
Zodyno.
Sj
ka
aipéjo
ik
pa o-
dy i
pluoS elj
aki aizdziy
jo
ne ikslumy
i
klaidy.
Gailu is
LAUKAGALIS
MINTYS
APIE
PEDAGOGIKOS
TERMINY
ZODYNA,
1993
me ais
iSéjo
labai
eikalingas
p o .
L.
Jo ai’os
pa eng as
ai8-
kinamasis
e ciamasis
Zodynas
“Pedagogikos
e minai”,
ku j
3000
egzemplio iy
i azu
iSleido
“S iesos”
leidykla!.
Tai
pi masis Lie u o-
je
iSleis as
aiSkinamasis
pedagogikos
e miny
Zodynas,
apiman is
apie
1000
daznesniy
eo inés
i
aikomosios
pedagogikos,
jos
is o ijos
i
me odologijos
e miny.
Jj
pe Zi i éjo,
ki ¢ia o
bei
ka u
su
ki ais
moks-
lininkais
ecenza o
i
kalbininkai.
Leidinys
naudingas
ick
moksli-
ninkams,
iek
dés y ojams,
moky ojams
bei
moky ojo
da bui
besi-
engian iems
s uden ams.
Zodyno
p a a méje
aSoma,
kad
ai
“pi masis
bandymas
apibi-
din i
i
susis emin i
Zmogaus
ugdymo
mokslo
sqa okas
lie u iy
kal-
ba”
(p.
3).
Taciau
juk
seniai
u éjome,
iesa,
ik
po a
me y
anks¢iau
pi ma
ka a
iS
ank a&¢io
isspausdin a,
nebaig a
p o .
S .
Salkauskio
‘
Jo aisa
L.
Pedagogikos
e minai.
K.:
S iesa,
1993.
264
p.
98
pedagogikos
e miny
Zodynq’,
apiman j
1600
e miny
su
p anci
okieciy
i
usy
kalby
a i ikmenimis.
Sio
i
ap a iamojo
Zodyno
|
miny
nemaZa
dalis
su ampa,
ik
neaisku,
a
L.
Jo aisa
naudojosi
S .
Salkauskio
Zodynu
i
a
i§
jo
émé
pedagogikos
e miny.
Pa yzd iui,
L.
Jo aiSos
pa eik y
e miny
a kakla,
jsi ik inimas
“Lic u iy
kalbos
Zodyne”
né a,
be
jy
negalime
laiky i
daba iniais
naujada ais,
nes
juos
jau
a ojo
S .
Salkauskis.
Naujada ai
gali
bu i
ap a iamajame
Zodyne
pa eik i
e minai
sa i aizdis,
sa i eiklimas,
eik is,
nes
jy
né-
a
nei
“Lie u iy
kalbos
Zodyne”
(Zodzio
eik is
ieSko a
Sio
Zodyno
ka o ekoje),
nei
miné ame
S .
Salkauskio
pedagogikos
e miny
Zo-
dyne.
I8
p adziy
no é ysi
ap a i
Zodyno
sanda os
dalykus.
P a a méje
pasaky a,
kad
“apibidinan
e mina,
pi miausia
pa eikiamas
loginis
apib éZimas,
o
paskui
issamus
aiSkinimas”
(p.
3).
Jei
e minas
dau-
gia eik’mis,
pa eikiamos
isos
jo
eik’més.
No s
p a a méje
aso-
ma,
kad
daugia cikSmiy
e miny
“ eiksmés
pap as ai
nu odomos
ie-
name
lizde”
(p.
3;
cia
eiké y
pa ikslin i
—
iename
s aipsnyje),
Zo-
dynas
y a
nelizdinis
—sudé iniai
e minai,
kaip
i
ienaZodZiai,
pa ei-
kiami
pi mojo
Zodzio
aidziy
abécélés
a ka.
Pa yzdyiui,
e minai
ag esy u s
elgesys
i
elgesys;
aiskinamasis
skai ymas
i
skai ymas
pa ei-
kiami
a ski ai,
no s
kaZkodél
Sio
p incipo
ne
isada
laikomasi.
Pa-
yzdziui,
e minai
neu opsichiniai
sind émai,
psichopa ologiniai
sin-
d omai
pa eik i
ne
abécélés
a ka,
0
po
e mino
sind émas.
Be
o,
kalban
apie
e miny
iSdés yma,
eiké y
p idu i,
kad
Gia
nesilaiko-
ma
lie u iy
leksikog a ijoje
nusi o éjusio
Zodyny
suda ymo
eikala-
imo,
ku is
“Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyne”
y a
nusaky as
aip:
“Idés an
Zodzius
abécélés
a ka,
neda oma
ski umo
a p
ilgujy
i
umpyjy
oalsiy
(a,
g;
i, i,
ys
u,
UY,
i),
a p
placiyjy
i
siau yjy
balsiy
e,
¢
é,
pa yzdziui,
pi ma
dedamas
Zodis
aipas,
paskui
upé,
pi ma
éksS i,
paskui
emp i,
es i”*.
Leidinyje
pi miausia
dé i
pedagogikos
e mi-
nai,
u in ys
aidg
i,
paskui
—
j,
galiausiai
—
y,
as
pa s
i
ki ais
a e-
*Salkauskis
S .
Ras a.
Vz
Min is,
1991.
T.
2.
P.
227-345.
*
Daba inés
lic u iy
kalbos
Zodynas.
V.:
Moklo
i
enciklopedijy
-kla,
1993.
P.
VIII.
99
jais,
dél
o,
pa yzdziui,
{geidis
a sidi é
po
izolia imo,
ypa ingumas
po
iz algos,
sqmoné
po
sa ybés,
léliij
ed as
po
lenk ynid imo
i
. .
Siame
Zodyne
esan ys
lie u iski
e minai
iS e s i
j
angly,
okieciy
i
usy
kalbas,
o
a p au iniy
e miny
ik
nu ody a
kilmé.
Tadiau
ei-
kia
pasaky i,
kad
Sio
sanda os
dalyko
aip
pa
ne
isada
laikomasi.
Pa yzdziui,
alia
e mino
eu is inis
mékymas
pa eikiami
ki y
kalby
ali ikmenys
( aip
i
u é y
bi i),
o
Salia
akul a j inis
mékymas
jau
aiskinama
kilmé
(a i ikmeny
né a);
laikan is
miné o
p incipo,
Salia
la p au inio
d izodzio
e mino
g iipiy
homogeniskimas
y a
nu odo-
ma
kilmé,
o
a p au iniai
e minai
g iipés
a mos e d
i
e ipés
diagn
os-
ika
e ciami
j
ki as
kalbas.
P ie
kai
ku iy
e miny,
pa yzdiiui,
oli-
go enopedag
ogika,
né a
nu odoma
nei
kilmé,
nei
a i ikmenys.
Kal-
ban
apie
e miny
kilmés
i
a i ikmeny
san ykj,
eiké y
p idu i,
kad
kilmés
pasakymas
negali
a s o i
a i ikmeny,
odél
j
Zodyng
eiké y
de i
i
a p au iniy
e miny
a i ikmenis,
nes
ski ingose
kalbose
jie
gali
u é i
ki a
eik8mg,
ben
kiek
ski iasi
i
iS aiska.
Zodyne
pasi aiko
p alcis y
nu ody yjy
e miny,
pa yzdziui,
o -
malizacijos
s aipsnyje
pa cik a
nuo oda
2 .
s a is ika
58,
eiklds
s aip-
nio
gale
Z .
pedagoginé
eikla
254,
0 méky ojy
seminda ija
ne
neais-
kin a,
ien
Z .
pedagoginé
mokykla
133,
be
e miny
s a is ika,
pedago-
giné
mokykla,
pedagoginé
eikla
Zodyne
né a.
Labai
daZnai
nuo odi-
niai
e minai
nesu ampa
—
nuo odose
esan ys
ski iasi
nuo
Zodyne
pa eik y,
p z.:
klasi ikdcija,
Z .
pedagogikos
moksly
klasi ikdcija
95,
0
Zodyne
—
pedagogikos
discipliny
klasi ikacija;
mas u bdacija,
Z .
seksua-
linis
aukléjimas
113,
Zodyne —
seksualiné
pedagogika;
nami
da bai,
.
isos
dienos
g upé
136,
Zodyne
—
isos
dienos
mokykla;
eiksnys,
Z .
s a is inis
y imas
255,
Zodyne
—
s a is iné
analizé.
Galbi
eikSmés
a -
a ilgiu
Sie
e minai
i
lygia e diai a
a imi,
be
Zodyne
okiy
nesu a-
pimy
ne u é y
bi i.
An as iniai
s aipsniy
e minai
Zodyne
y a
ki Giuo i.
Suki ciuo a
ge ai,
ik
dél
p as os
polig a inés
kokybés
daug
ku
labai
ne ySkiis,
ie omis
neaiskis
ki ¢io
Zenklai.
Taciau
kai
ku ie
e minai
kaZin
ko-
dél
palik i
i8
iso
nesuki ciuo i,
pa yzdziui,
nep ieziii a,
nuo aika,
psi-
chopa ologiniai
sind omai,
ikslingumas,
ugdymo
daly iai
i
k .
Pe einan
p ie
Zodyno
u inio,
eikia
akcen uo i,
kad
e miny
api-
100
b ézimai
i
aiSkinimai
pla iis,
i8samis,
a i inka
e minologijos
s an-
da a,
be
juose
gausu
sudé ingo
mokslinio
s iliaus
S ampy,
e y
ais-
kinimo
eikalingy
Zodziy.
Tai
galba
lémé
leidinio
pski is?
Vis
dél o
kai
ka
no é ysi
pa aisy i,
kad
ba y
pap asdiau
i
sup an amiau,
pa-
yzdziui,
No mos
in e io izuojamos,
inko po u
oj
a-
mos
(= o muojamos,
diegiamos)
asmenybés
gy enime,
i
jos
ampa
elges}
eguliuojanciu
eiksniu
(s .
do é iné
no ma,
p.
45).
Te miny
apib ézimuose
i
aiSkinimuose
pasi aiko
ne ikslumy.
DZ3
Zodzio
ne-
galia
eikSmé
aiSkinama
kaip
“negala imas,
nes eika a”,
odel
ei-
ké y
aiy i:
é y
i
isuomenés
ne
galia
(=negaléjimas)
ipin is
aiky,
paaugliy
aukléjimu
dél
Seimos
sui imo,
pabé
gus
aikams
ix
namy,
(= aiky
pabégimo
is
namy)
i
k .
p iezasciy
(s .
nep ieziii a,
p.
139).
No s
daba
e minai
aspi dn as,
aspi an i a
Lie u oje
y a
i e
is-
o izmais,
j
Zodyng
jie
abu
jdeé i
i
paaiSkin i,
o
ak ualus
e minas
dok o an as
nepa eik as,
no s
dak a an ii a
(=dok o an i d)
y a.
Be-
je,
e miny
aspi an i a
i
dok o an i a
eik’més nesenoje
p aei yje
bu o
ski ingos,
no s
Zodyne
jos
suplak os,
asoma,
kad
aspi an i a
“da
adinama
dok o an i a”
(p.
17,
d
plg.
i
s .
dak a an i a,
p.
35).
Te miny
apib ézimuose
i
aiSkinimuose
pasi aiko
kalbos
i
s i-
liaus
klaideliy,
p z.:
Hipo ezés
kii img
sqlygoja
(=lemia)
aip
pa
objek y ios
sqlygo-s
jai
ealizuo i
(s .
hipo ézés
ki imas,
p.
68);
Gamybiniame
da be,
empas
sqlygoja
(=lemia)
eiklos
p oduk y-
umg
(s .
dé bo
empas,
p.
38);
Ji
jgalina
(=leidzia,
padeda,
suda o
sqlygas)
ne
ik
sa e
paiin i,
be
i
obulin i
sa o
eiklg
i
san y-
kius
su
aplinka
(s .
e léksija,
p.
197).
Dél
paciy
Zodyne
pa eik y
e miny
eiké y
da
pasaky i,
kad,
kaip
aSoma
p a a méje,
daug
“démesio
ski iama
panasiems
i
gin¢ija-
miems
e minams,
ku iuos
s engiamasi
di e encijuo i,
apibadin i
kick
galima
iksliau”
(p.
3).
Ta¢iau
nege ai,
kad
bedi e encijuojan
im asi
j eisin i
i
kalbos
klaidomis
laikomus
ZodZius.
Pa yzdziui,
e mino
uzsiémimas
ik ai
nede é y
a o i
eikS’me
“pamoka,
pamoky
mo-
kymasis
namie
i
pan.
<...>.”
Aiskindamas
e mina
a likimas,
leidinio
au o ius
eikia
pasaky-
101
mus
a liekama
pamoka,
a liko
pamokg
okia
eiksme:
“Kai
sakome
“moky ojas
eda
pamokq”,
u ime
gal oje
p ocesa,
“ edé
pamokq”
-
adinasi
jos
nebaigé,
o
“a liko
pamoka”
—
ja
edé
i
baige”
(p.
18).
Tadiau
eiksmazodis
a lik i
nebi inai
sie inas
su
pamokos
edimu
i
baigimu
—
jis
gali
eik8 i
i
iSmokima,
p z.:
a lik i
namy
da bus,
uz-
duo is.
Tad
gal
“a liko
pamoka”
galé y
bi i
sup as as
da
i
kaip
“bu-
o
pamokose”,
“i8moko
pamokas”.
Baigian
eiké y
pasaky i,
kad
Sios
pas abos
jokiu
bidu
nemenki-
na
Zodyno
mokslinés
i
nd minamosios
e és.
Sis
leidinys
ska ina
domé is
i
oliau
plé o i
pedagogikos
moksla
i
jo
lic u iSkajq
e mi-
nija.
Nijolé
Bane iciené
PSICHOLOGIJOS
ZODYNAS
Kiek ieno
naujo
e miny
Zodyno
pasi odymas
y a
eikSmingas
j y-
kis
ick
ai
mokslo
s igiai,
iek
i
e minologijai
apsk i ai.
Juo
labiau,
jei
as
Zodynas
pi masis,
nes
jis
gali
lem i,
kokia
bus
os
s i ies
e mi-
nija,
0
ka u
pa odo
i
pa ies
mokslo
o ien acijas
bei
ben
kiek
jo
olesng
aida.
Psichologija
im a
domé is
i
jos
e minai
ku i
da
p ieSka inéje
Lie u oje.
S .
Salkauskio
suda y uose
iloso ijos
bei
pedagogikos
zo-
dynéliuose
(pas a asis,
iesa,
ada
aip
i
nebu o
iSleis as)
galime
as i
i
pakankamai
daug
psichologijos
e miny
(poji is,
sqmoné
i
k .).
Veliau
psichologija
aip
pa
nebu o
uZmi S a:
spausdin i
s aipsniai,
knygos
(no s
jy
gal
i
nebu o
pakankamai),
ku iose,
sup an ama,
nebu o
galima
iSsi e s i
be
os
s i ies
e miny.
Taciau
pi masis
Zody-
nas
pasi ode
ik
1993
me ais.
Tai
Mokslo
i
enciklopedijy
leidyklos
iSleis as
“Psichologijos
Zodynas”'.
Jis,
ano
paciy
Zodyno
engéjy,
ski-
iamas
iek
psichologams,
iek
i
ki y
s i¢iy
specialis ams
a
Siaip
sa is ie os
ikslais
psichologija
besidomin iems
Zmonéms.
Dél
gios
p iezas ies
Zodynas
u é y
bi i
pa eng as
i in
ipes ingai.
Nedaug
'
Psichologijos
Zodynas.
V.:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
368
p.
102
