scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Mintys apie pedagogikos terminų žodyną

Author: Nijolė Banevičienė
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/801/892
pyz. : ek on
dminé
(=ekonomik-
os)
e o ma,
s aa lichen
(=s aa ybé-
s) pdjamos,
s aa inés
(=s aa ybé-
s) K edos,
a Is y binis
(=s aa ybé-
s) Bank,
s aa liche
(=s aa ybé-
s) biudéé as
und . . 224
p.
angegeben-
e Te min
einingoji
ene gé iné
sys em
(pagal usy
k. edunaa
snepeemuy-
eckaa
cucmena).
alia
p obie e
aisylis
geb oji
ene ge iné
sys em,
abe beide
Sie Te inai
p as i.
Vie oj jy
ik y
gemeinsame
ene ge ikos
sys em.
_.
‘Te miny
aiskinniss-
en
pass iko
ne aisykli-
ngy
e miny, beispiziui, echolo as
ele
k ona igacinis
(=elek oninis
na iga ions)
p ic ais jui os
gyliu zu messen
ul asa sowell-
en <...>. Gal
icloj
geog a ijs
Zodyne j ay o
ckonomikos
Beg i
kapi alische
jdéjimai (p. 89)
besse ik y
kapi alische
jdéjiniai?.
Zodyne is seh
ka ego i8ky,
abe ne iksliy
eiginiy,
beispiziui,
Ta p au ines
Sp achen angly
i p anciizy
(s . Kalba, p.
87);
Ta p au inés
Sp achen sind
angly und
p anciizy (s .
Pasaulio
Sp achen, p
145). Abe sind
nu Sios zwei
Sp achen als
in e na ionalu-
inémis
angesehen? ia
nesiem a
pladiau zu
bewe en Sio
Zodyno. Sj ka
aipéjo nu
zeigen zu
pluoS elj
aki aizdziy sein
ne ikslumy i
klaidy. Gailu is
LAUKAGALIS
MINTYS APIE
PEDAGOGIKOS
TERMINY
ZODYNA, 1993
Jah en iSéjo
seh benö ig
p o . L. Jo aios
be ei e es
ai8kinamasis
e ciamasis
Zodynas
Pedagogikos
e minai, ku j
3000 exemplio
egziyazu i
iSleido S iesos
he aus! Das is
in Li huanien
e s e
iSleis as
aiSkinamasis
pedagogikos
e miny
Zodynas, de
e wa 1000
daznesniy
heo inés und
aikomosios
pedagogikos,
ih e His o ie
und
Me hodologie
Te miny
um ass . Jj
pe Zi i éjo,
ki ¢ia o sowie
zusammen mi
ande en
Wissenscha l-
e kais
ecenza o und
kalbininkai.
Leidinys
nü zlich ick
Wissenscha l-
e n, sowohl
dés y ojem,
Leh e n sowie
Leh e job
besehnenden
S uden en.
Zodyno
p a a méje
aSoma, dass
es e s e
Ve such
abibidi i und
susis emi i
Zmogaus
ugdymo mokslo
sqa okas
lie u iy kalba
is
(p.
3).
Taciau doch
langem
u éjome,
wah , nu
paa me y
ühiau
e s e ma a
hand a&io
isspausdin a,
unge al a
p o .
iS
S .
Salkauskio
‘ Jo aisa
L.
Pedagogik-
os
e minai.
K.: S iesa,
1993. p. 264
98
pedagogi-
kos
Te miny
Zodynq,
um assa-
n j 1600
Te miny
mi
anci
okieciy
und usy
kalby
en sp e-
chmenim-
is. Sio und
disku ie-
en
Zodyno |
miny
nemaZa
Teil
übe eins-
imm ,
nu
neaisku,
ob L.
Jo aisa
e wend-
e e S .
Salkausk-
io Zodynu
und ob i§
sein émé
pedagogi-
kos
Te miny.
Pa y izd-
ui, L.
Jo aiSos
gesag y
e miny
a kakla,
jsi ik ini-
mas
Lic u iy
Sp ache
Zodyne
né a,
abe jy
können
nich
hal en
können
gegenwä-
igen
neue ad-
a ais,
denn sie
schon
benann e
S .
Salkausk-
is.
Naujada-
ai kann
be i
umsp ec-
hende
Zodyne
en hal -
en
Te inai
sa i aiz-
dis,
sa i eikli-
mas,
eik is,
nes jy
né a nei
Lie u iy
kalbos
Zodyne
(Zodzio
eik is
ieSko a
Sio
Zodyno
ka o e-
koje), nei
miné a-
me S .
Salkausk-
io pedagogikos e miny Zodyne.
I8 p adziy
no é ysi
besp echi
Zodyno sanda os
Themen.
P a a méje
gesag wu de,
dass apibidinan
e mina, zue s
o ges ell wi d
loginis
Besch éZimas,
und anschließend
issamus
aiSkinimas (p. 3).
Wenn ein Te min
meh ia eikmis
is , we den
o ges ell alle
sein
Bedü nissemés.
Obwohl im
p a a me
asem , dass
meh ia cikSmiy
e miny
eiksmés
no male weise
angegeben
we den in eine
lizde (p. 3; cia
eiké y pa iksli i
einame A ikel),
Zodynas is
nelizdinis
sudé iniai
e minei, wie und
eineZodZiai,
p äsen ie en
zue s Zodzio
aidziy abécélés
o dnung.
Pa yzdyiui,
Te mini
agg essy u s
Ve hal en und
Ve hal en;
aiskig e Zählung
und Zählung
we den
ge enn
o geleg ,
obwohl kaZkodél
Sio P inzip nich
imme gehal en
wi d. Pa yzdziui,
Te mininai
neu opsichiniai
sind émai,
psychopa ologis-
che synd omai
angegeben nich
abécélés
O dnung, 0 po
Beg i
sind émas.
Beides, was die
Te miny
iSdés yma
be i , eiké y
hin, dass Gia
nesilaikolie u iy
leksikog a ijoje
nusi o éjusio
Zodyny de
E s ellungsan o-
de ung, de
ma
Daba inés
li au iy
Sp ache
Zodyne is
unsagy
wie olg :
Idés an
Zodzius
abécélés
O dnung,
wi d kein
Un e sch-
ied
gemach
i
zwischen
ilgujy umpyjy oalsiy
(a, i, i,
g;
ys
u,
UY, i),
zwischen
placiyjy
siau yjy
i
balsiy
e,
¢
é,
beispiziui,
zue s
dedamas
Zodis aipas,
danke upé,
zue s
éksS i,
danke
emp i,
es i*.
Leidnisse
zue s dé i
pedagogikos
e minai,
u in ys
aidg
nach olg
i,
—
j,
endlich
—
y,
das
gleiche
i
ande en
Falle-
*Salkaus-
kis S .
Ras a. Vz
Min is,
1991. T 2.
P. 227-345.
*
Daba inés
lic u iy
Sp achen
Zodynas.
V.:
Moklo
i
encyclopedijy
-kla,
1993.
P.
VIII.
99
jais, dél o,
beispiziui,
{geidis
a sidi é po
isolia imo,
besonde igu-
mas po
iz algos,
sqmoné
sa ybés, léliij
ed as
lenk ynid imo
po
. .
po
i
Siame
Zodyne
esan ys
lie u iski
e minai
iS e s i
j
angly,
okieciy
und usy
kalbas, und
in e p au-
iniy
e miny
nu
angegeben-
en kilmé.
Tadiau
muss
sagen,
dass Sio
sanda os
Sachecho
auch nich
imme
gehal ena-
s.
Pa yzdui,
alia
Beg i
eu is inis
mékymas
angegeben
ki y kalby
ali ikmen-
ys ( aip
und u é y
bi i), und
Salia
akul a j-
inis
mékymas
schon
aiskinama
kilmé
(a i ikme-
ny né a);
Hal en
miné o
P inzip,
Salia la
in e na io-
nalen
d izodzio
Beg i
g iipiy
homogenis-
kimas is
angegoma
kilmé, und
in e nau i-
nie Te mini
g iipés
a mos e d
und
e ipés
diagn
os ika
e ciami j
ande e
Sp abes.
Bei kai
ku iy
e miny,
beispiezdii-
ui,
oligo eno-
pedag
ogika, né a
angegoma
wede
kilmé, noch
Übe einsm-
enys.
Sp echend
übe
Te miny
kilmés und
a i ikmeny
Beziehung-
j, eiké y
üu i,
dass
kilmés
sagenymas
kann nich
a s o i
a i ikmen-
y, odél j
Zodyng
eiké y
de i und
in e p au-
iniy
e miny
en sp ech-
menis,
denn in
un e schi-
edlichen
Sp achen
sie können
u é i ki a
eik8mg,
wenigs e-
ns wie
un e sche-
iden und
iS aiska.
Zodyne
paschaiko
p alcis y
nu ody y-
jy
e miny,
beispiziui,
o maliza-
cijos
s aipsny-
je
pa cik a
e e eno-
da 2 .
s a is ik
58, eiklds
s aipnio
gale Z .
pedagoginé
Ak i i ä -
en 254, 0
méky ojy
seminda i-
ja soga
neaiskin a,
ein Z .
pedagoginé
schule 133,
bu
e miny
s a is ika,
pedagoginé
schule,
pedagoginé
Ak i i ä -
en Zodyne
né a.
daZnai
nuo odiniai
e minai
nesu ampa
nuo odose
esan ys
un e sche-
iden sich
seh on
Zodyne
gesag y,
beispielsw-
eise.:
klasi ikdci-
ja, Z .
pedagogik-
os moksly
klasi ikdci-
ja 95, 0
Zodyne
pedagogik-
os
discipliny
klasi ikaci-
ja;
mas u bd-
acija, Z .
sexualinis
E ziehimas
113, Zodyne
seksualiné
pedagogik-
a; nami
a bei, .
alle ages
g upé 136,
Zodyne
isos
ages
schule;
Geschnys,
Z .
s a is isc-
he
Un e suc-
hung 255,
Zodyne
s a is iné
analé.
Galbi
eikSmés
a a ilgiu
Sie
e minai
und
eggia e di-
ai ode
a imi,
abe
Zodyne
okiy
nesu api-
my
ne u é y
bi i.
An as lic-
he
A ikelniy
e minai
Zodyne
sind
ki Giuo i.
Suki ciuo-
a gu , nu
dél
p as os
polig a in-
és kokybés
iel wo
seh
ne ySkiis,
O en
neaiskis
ki ¢io
Zenklai.
Taciau
einige
Beg i e
kaZin kodél
gelik i i8
iso
nesuki ciu-
o i,
beispiziui,
nep ieziii -
a,
moo aika,
psychopa -
hologische
Synd ame,
zielingum,
ugdymo
eilnehmiai
und k .
Übe gehe-
nd zum
Zodyno
Inhal ,
muss
be on
we den,
dass
Te miny
besch ézi-
mai und
aiSkinimai
pla iis,
i8samis,
en sp ich
Te minolo-
gijas
S anda d-
a, abe in
ihnen
gausu
sudé ingo
wissensch-
a lichen
s ilaus
S ampy,
e y
aiskinimo
e o de i-
ngy Zodziy.
Das
magba
lémé
Publikums
pski is?
dél o kai ka
willé ysi
p lich e ,
100
dass ba y
pap sdiau
und
e s anda-
miau,
beispiziui,
No mos
in e io iz-
uojamas,
inko po u
oj
amos o m-
uojamas,
iegiamas
(=)
pe sönyb-
és Leben,
und sie
we den
egul}iuuo-
janciu
eiks (s .
do é iné
no ma, p.
45).
Te miny
besch ézn-
issen und
aiSkinniss-
en
pass eiko
ne ikslum-
y. DZ3
Zodzio
negalia
eikSmé
aiSkinama
als
negalauen-
s,
nesweika -
a, odel
eiké y
aiy i: é y
i
isuomen-
és ne galia
(=negaléji-
mas)
ipin is
aiky,
paaugliy
aukjimu
dél Seimos
soi imo,
pabé gus ix
namy,
pabiky a
pabégimo
is namy)
und k .
139).
Obwohl
je z
Te minin-
ai
aspi dn -
as,
aspi an i-
a
Li uanien
is i e
his o iz-
mais, j
Zodyng
sie beide
jdeé i
und
paaiSkin -
i, und
ak ualus
Te minus
dok o a-
n
nepa eik-
as,
obwohl
dak a an-
ii a
(=dok o -
an i d)
is .
Beiweile,
Te miny
aspi an i-
a und
dok o an-
i a
eikmés
nesneis -
e
Ve gange-
nhei
wa en
un e sch-
iedlich,
obwohl
Zodyne
ih e
suplak o-
s, asum,
dass
aspi an i-
a auch
genann
dok o an i a (p. 17, d plg. und s . dak a an i a, p.
35).
Te miny
besch éz-
nissen
und
aiSkinnis-
sen
pass eiko
Sp achen
und
s iliaus
klaideliy,
beispiels-
weise. :
Hipo ezés
kii img
sqlygoja
(=lemia)
auch
objek i i-
ios
sqlygo-s
ih
ealisie -
en (s .
hypo éz-
és
ki imas, p.
68);
Gamybini-
ame a be,
empas
sqlygoja
(=lemia)
Ak i i ä -
en
p oduk i-
umg
(s .
dé bo
empas,
p. 38); Ji
jgalina
(=leidzia,
hil ,
bilde
sqlygas)
nich nu
sich
paiin i,
abe und
e besse-
n ih e
ak i lg
und
Beziehun-
gen mi
Umgebung
(s .
e léksij-
a, p. 197).
Dél paciy
Zodyne
gesag y
e miny
eiké y
noch
sagen,
dass, wie
aSoma
p a a m-
éje, iel
démesio
zugewies-
en wi d
panasien
und
genijag -
en
Te men,
die man
e such
zu
di e en-
zie en,
besch ei-
b kick
kann
genaue
(p. 3).
Tauß
schlech ,
dass
bedi e e-
ncijuend
ange ha
sich
je zigs
und
Sp achen
ehle n
be ach -
en
ZodZius.
Pa yzdzi-
ui,
Beg i
uzsiémim-
as
wi klich
nede é y
e wend-
en
eikSme
pamoka,
pamoky
mokymas-
is namie
und e c.
<...>.
Aisschind-
end
e mini
Du ch ü-
h ung,
de
101
Ve ö e-
n lichung
Au o
bie e
pasakym-
es
o gesehene Leh e, Pe o mos Lehokg solche eiksme:
Kai
sakome
leh e
üh
pamokq, wi
haben im
Sinn
P ozess,
edé
pamokq
-
heiß asi
ih e
nebaigé,
o
a liko
pamoka
—
ja
edé baige
i
(p.
18).
Tadiau
eiksmazodis
o lik i
nebi inai
sie inas
su
lekoses
edimu
i
baigimu e
—
kann eik8 i
iSmokima,
beispielswei-
i
se.: zu üh en
namy
A bei en,
uzduo is.
Dann gal
a liko
lekoka
galé y bi i
e s and-
enas noch
wie
i
bupamokos-
o
e, i8moko
lekokas.
Baigian
eiké y
sagen, dass
Dios
Beme ku-
ngen
keine
bidu nemqi-
na
Zodyno
wissenscha i-
i
nés
nd minamosios e és.
Sis äinys
ö de
domé is
wei e
i
plé o i
pedagogikos
moksla
i
jo
lic u iSkajq
e minija.
Nijolé
Bane iciené
PSYCHOLOG-
IJOS ZODYNAS
Jedes neuen
Te miny
Zodyno
Au i is
eikSmingas
j ykis ick
das
Wissenscha
s igiai, sowohl
Te minologijai
absich lich.
i
Juo
meh ,
wenn de
Zodynas
e s e , denn
e kann
bedecken,
welche sein
wi d des
Be eichs
e minija,
gleichzei ig
zeig e
seines
Wissens
0
O ien ia ion-
en sowie
i
wenigs ens
wie wei e ng
aida.
jo
Psichologija
im a domé is
ih e e mini
i
en wickeln
noch
beiSka inéje
Li uanien.
S .
Salkauskies
zusammenge-
s ell en
Philosophie-
und
Pedagogiks
zodynélien
(pas a asis,
wah , dann
so wa nich
iSleis s)
i
können wi
genug iele
Psychologie-
s Te miny
i
(poji is,
sqmoné k .)
inden.
i
Veliau
psychologie
auch nich
uZmi S a:
ged uck e
A ikel,
Büche
(noch
jy
ielleich
i
wa nich
genug) in
denen,
beg ei ene,
wa nich
möglich
iSsi e s i
be
des A es
Te miny.
Taciau
e s e
Zodynas
e scheode
nu Jah en.
1993
Tai
Wissenscha -
i
liche
Enzyklopädiey
Ve lages
iSleis as
Psichologies Zodynas'.
E , ano
paciy
Zodyno
engéjy,
e geben
sowohl ü
Psychologen,
als auch ki y
s i¢iy
i
Spezialis en
a
Siaip
sa is ie ha
Zwecken
Psychologie
besins en
Zmonéms.
Dél gios
p iezas ies
Zodynas
u é y bi i
be ei as
i in
ipes ingai.
Nedaug '
Psichologij-
os Zodynas.
V.: Mokslo
und
enzykloped-
ijy Ve lag,
1993. 368 p.
102