scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

L. Ivinskio „Prigimtumenės“ taksonų pavadinimai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

L. Ivinskio „Prigimtumenės“ taksonų pavadinimai

Author: Albina Auksoriūtė
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/793/884
Albina
AUKSORIUTE
L. IVINSKIO
PRIGIMTUM-
ENES
TAKSONU
PAVADINIMAI
Lau ynas
I inskis
(1810-1881)
ienas
Zymijiy XIX
a. iduTiO
Zemejaiciy
S ie iausy
{Li u os
kul i os
is o ija
jjojo
p ime o
como
kalendo iy
leidéjas
lie u iy
kalba. Su
Kalendo ius
o Me u
skaj lus
ukiszkas ue
publicZiados
desde 1846
has a 1867
me y.
Kalendo iy
con enido
muy j ai us
kadangi ellos
ue on
des inados
als ieciam-
s, es o
nemaza L.
I inskis
juose
pa eiké
p ak isky
pa a imy
Zemés ukio
cues iones,
his o ia y
as onomí-
as Ziniy,
au osakos
ki inéliy,
ai8kino
zoologías,
bo ánica
emas. I§
calenda ios
p esen amy
a ículosn-
eliy
bo anikos
cues iones
obse ado,
que L.
I inskis
doméjosi Sia
ámbi oimi y
neblogai ue
él mismo con
ja
susipazings.
En es
calenda ios
(1862-1864) él
i8spausdino
sus
a ículosnj
P igim ine,
donde apla e
gy aja y
negy aja
na u aleza,
bo ánicos,
zoologijos,
mine alogij-
os emasus.
Siame en el
a ículo L.
I inskis
p opo ciona
plan ay
clasi icación
según Linejy
y Fiasié.
Pe o el
mayo Zísi-
mo L.
I inskio
na u al os
moksly
abajo
P igim ume-
né es pocos
a kinoma,
pues quedó
sólo su
man as is.
Siame
abajo
au o ius
a siskleidzia
como buen
bo anikos
Zino as y
lie u i8ky
bo anikos
e miny
ki éjas. L.
I inskis
planeaba
pa asi a
es
P igim ume-
nés pa es,
aciau has a
aho a
encon ad-
os sólo dues
Sio
hand a8¢io
pa es.
P ime aji
hand aS¢io
pa e
P igim ume-
né. Taj i a:
su aszimas
dalijku
Zemies,
Zoliun y
giwoliu con
pa odimo
anun
wa ojimo
(iii Siame en
los
a ículos se
llama
simplemen e
P igim ume-
né) es
gua dada jq
Li uanyiy
li e a u a y
au osakos
ins i u o
ins i u eko-
je,
cons i uye
42 páginas.
Da bg L.
I inskis
comienza
jZanga, en la
aiSkina
ZodZio
p igim ume-
né da yba:
<...>
p igim ume-
né,
pasida eé
isz dwijun
zodziu:
P igim is i
minia. Siuo
caso L.
I inskis
u bi klydo,
es
g eigiausiai
p iesaginés
da ybos, y
no
sudu inis
Zodis.
P igim ume-
ne L. I inskis
di i s o j
es pa es:
<...>
pasida ie
ins
didiejej
A skie ej,
como
pap as aj
neku ie
na u aleza
moki ojej
wadin:
na u aleza
ka alis iemi-
s: 1.
Ka alis é
negiwojé o
Lemie as.
2. Ka alis é
pus-giwoje o
Zolenes,
Ka alis é
giwojé o
58
3.
Giwolenes
(p.1). La Comisión iene en cuen a las obse aciones de los Es ados miemb os.
Toliau
jZangoje
au o ius
aSo, que dél
aigkesnio
en endimo
ismogimo él
didZiuosius
a sky ius
i
ski s o
de allan más
p opo ciona
lie u iskus,
la yniskus
len kiSkus
i
sis ema ikos
ka ego ijy
e minus:
i
Anajs
pa ski imajs
i a:
A ski ius.
Regnum.
K éles wo.
Skajdma.
Di isio.
Dzial.
Nuodalis.
Classis.
Oddzial.
Podalis.
Sub-classis.
Pod-dzial.
Ejla.
O do,
Rzed.
Paejla. Sub-O do.
Pod zed.
D augmie. Familia.
Rodzina. Riez as.
T ibus.
P ok ewiens wo.
Gamas.
Genus.
Rodzaj.
Pagamas.
Sub-genus.
Pod odzaj.
Wejslé.
Species.
Ga unek.
Pawejslé.
Sub-especies.
Subga unek.
A majna.
Va ie as.
Odmiana.
Paa majnis.
Sub- a ie as.
Pod-odmiana
(p.2)
Ca ego ías-
om nomb a
L.
I inskis se
es ue za
po
encon a
lie u iskus
o
é minos,
algunos de
i
los cuales
él mismo c ea.
Po
co u es
jZangos, ya
en la
e ce a
página,
au o
p adeka al-
da
ys és
noy osios o
Zemé y
ap asa.
Sioje en pa e
él
ap auolienas,
di ozemius,
So
didziausius
zemaiciy
colnus, pelkes,
eze-
Tus,
i es,
apmenis,
me als
i
o a
negy aja
gam a.
Tije pacioje
biblio eque
hay
gua damos
i
Sios
L.
I inskio de
abajo
odykliy
hand aS is
Su aszimas
zemieminu.
Index
Fossilio um. ¿Qué es es o?
Spis
mine a ow,
en el que
p esen ad-
as cua o
odyklés
lie u isky,
—
la yni§ky,
lenkiSky
oki8ky
é mino.
i
Polonia en
biblio eca
MA
K kuwie
es á
p o egi-
da
segunda
L.
I inskio
P igim umenés
pa e
P igim ime-
né u en e
sawieje
dalijkus
Zemies,
zoliun
giwunun
i
pa odimu
su
anun
wa ojimo.
Spis
mine a ow,
oglin
i
wo 6w
zyjacych
(zwie zgcych),
su ejk a pa
L.
I i iski.
Delis
2.
CzeSé
2.
Zoliémin-
a.
RoSliny.
Vege abilia.
K okuwa.
C aco iae,
K akow,
K akau.
Sio
ank a8cio
copia es
Sozly en la
biblio eca de
la academia,
o
sob e hay
jj
59
as¢ K.
Janke idius
y R.
Janke igien-
e'. Jie
ap a é Sig
K oku oje
as a
hand aS¢io
dalj, a
pues o que
hand aS is
empieza sólo
desde 43
página, es o
pada é
i8 ada, que L.
I inkis
nepa ases
planio as
abajo
iZangos.
Ellos
noZabían,
que jZanga y
p ime a
pa e
abajo
pa aSy a y
p o egoma
Li uania.
An ojoje L.
I inskio en la
pa e de
abajo
ap aSomi
Zemesni
esnieji
ege alai.
Didziaja dalj
cons i uye
p esen ado
sis emá ico
plan ay
sq asas, en
el cual
minima 2521
gen is,
pe enean i
215 Scimy. Se
p esen a
lic u iskas,
la ynikas,
lenkigkas, y
kai donde y
oki8kas
nomb e de
gen es.
Toliau L.
I inskis
p opo ciona
abécclines
plan asy
pa adinimy
odykles
Su agzimas
Zoleniu, aj
i a Zoliun y
en eu
paga
odba su
ej os 1.
Lie uwiszka-
j. Ki os
odyklés
nomb adas
la yni8kai -
Index
plan a um,
lenkigkai
Reges
oslin y
okiSkai
Ve zeichniss
de
P lanzen.
Augalus en
su abajo
L. I inskis
iSdés o,
basándoseis
Ziusjé
sis ema, que
es la
p ime a iS
na i aliyjy
sis emy. L.
I inskio en
abajo hay
mucho
jdomiy y
o iginaliy
genciy
pa adinimy,
ku iy né a
uZ iksuo a
ni
Lie u iska-
me
bo anikos
Zodyne (LBZ,
1938), ni
Lie u iy
kalbos
Zodyne
(LKZ).
Au o ius
jdéjo y
kele a iSiy
pa adinimy,
aciau
plan asy
isiy
e miny es
p esen ada
muy nedaug.
Siame
a ículonele
no se á
abo déjami
gen¢iy
nomb es,
pa a
eikeé y
bas an e
ampios
es udios,
se á
in en y a
b e emen e
abla i
sis ema ik-
os
ca ego ijy
aksony
nomb es.
Todos sus
abajos
a ados
plan as L.
I inskis
di ids o j 3
skaidmas
belapés,
ienlapés y
d ilapés:
skajdma I
-Belapes.
Aco yledon-
eae,
skajdma
an ojé
-Wienlapes.
Monoco yle-
doneae e
skajdma
ecziojé
Dwilapes,
Dico yledon-
eae. Zodis
skajdma se
p esen a
LKZ XII 659,
jj andame
no solo en L.
I inskio
abajo,
sino y en
o a iesias
esc i u as.
L. I inskis
skaidmg
a ojo
capí uloui
nomb i i.
Skaidmas
au o o ius
con inúa
disc is o j
nuodalius,
pyz. :
Nuodalis IT.
classis II.
Ke pes.
Lichenes.
ajce.
Flech en
(ke pés) (p.
71), Nuodalis
II. classis HI.
Zalumina.
Chlo ophy a
(Zalumina) (p.
77) y k . L.
I ins-
‘Janke icius
K,Janke iéie-
ne R. Algunos
nue os
da os sob e
L. I inskio
abajos
lie u iskos
bo aninés
e minijos
en el
campo//Bo -
anika
cues iones.
V., 1962.
T.Il. P.
151-163.
60
kis
nuodaliais
ski s é
belapes y
d ilapes
skaidmas y
$j Zodj
consume:
en luga
aho a
u ilizadas
klasés. Z
poisodisalis
dichoo LKZ
VII 911, solo
diokia su
eik8me.
Kele u
caso no se
p esen a
e miny
poisaliams
nomb i ,
aiau daZ
menudo
mencionomi
jy
nomb inim-
ai,
pa yzdziui,
d ilapiy
plan asy
pa dinimai:
Ziedaj
dwiwejslej
belapenej.
Ape alae
monoclinae
(Ziedai
d i eisliai
belapeniai)
(p. 153);
Daugskiau
es
posieklinin-
kines.
Polype ala
hypogyna
(daugskiau-
és
poséklinink-
inés) (p.
160);
Aplinkwaj-
sininkines.
Pe igyna
(aplink aisi-
ninkinés) (p.
184). Como
e i§
dichoy
pa yzdziy,
L. I inskis
klaséms
pa adin i -
a oja
i ai ius
e minus
ien? ius,
d iZodZius
y incluso
iZodzZiu-
s, sus
é minos
no ienen
biidingos
sólo Sía
ca ego ía
p ecesago-
s, como que
iene aho a
us ojamy
clasiy
denominaci-
ones.
Belapiy
skaidmg L.
I inskis
smulkiau
di i s o j
eilas y
paeilas, las
cuales
aho a
llamadas
eilémis y
poeiliais.
Zodis eila
es
Zemai isk-
as i aho a
Zemaiéiy
u ilizado
LKZ II 1061
ci a
ejemzdziai
indican que
Sis Zodis
encon a-
mas
K e ingoj-
e, Plungéje,
Silaléje y
que jj
a ojo no
solo L.
I inskis,
sino y M.
Valandius,
él jdé as y
j Jukos
Zodyngq.
G ybus L.
I inskis
suski s e j
es eiles:
J Ejla.
Dulkmenas.
Coniomyce-
es
(dulkmeno-
s) (p. 43).
Ejla IL.
Pelie énej.
Hyphomyc-
e es
(pelé eniai)
(p. 47). Ejla
II.
Kajlie éne-
j.
De ma om-
yce es
(kailé eniai)
(p- 54). Él
ambién
iSsky é
es ke piy
classés
eiles: Ejla 1.
Plu énes.
Cnopso ae
(plu enés)
(p. 72). Ejla
I.
Klés mina.
Thallopsos-
ae
(kles mina)
(p. 74). Ejla
III.
Rem umina.
Pode iops-
o ae
( em umin-
a) (p. 75).
Zaluminos
p ime oji
eilé
Mau umina
(Wandumina). ¿Qué es lo que quie es deci con eso?
Algas
(mau umin-
a,
andumina) Wha is he meaning o he name?
(p.
77)
disi s o-
j
ma pocilius.
Paejla
I.
Pligzmina.
Schizophy-
ceae
(plySmina;
dél ple.
y
LBZ
314
J.A.
Pab ézos
an plysé,
Schizophyllum
commiine)
(p.
79).
Paejla
IT.
G udzaliémina.
Gonidiop-
hyceae
(g udzalémina
?)
(p.
84).
Paejla
II.
Dumpliémina.
Ascophyce-
ae
(dumplémina)
(p.
91).
Paejla
IV
Suk mina.
Gy ophykea (en inglés)
(suk min-
a)
(p.
96).
La segunda
Zaluminos
clasés eilé
(Ejla
I.
O do
II.
Kiminaj.
Musci
(kiminai)
(p.
97))
poeiliy no
ienen,
o
e cioji
-
Papa eniszkes.
Filicoideae
(papa eni8kés)
(p.
114)
-
disi s o-
{3
ma poeilius:
1)
Papa e-
j.
Filices
(papa Ciai)
(p.
114);
2)
Szqnd iekéniszkes,
Lycopodiaceae
(Sund iekeniskés)
(p.
116);
3)
Geguzeniszkes.
Equise aceae
(geguzeniskés)
(p.
117).
Vienlapiy
capí ulo
iene
cua o
ciles,
o
poeiliy
61
neski ia-
ma: 1)
Zoles
wandenin-
es (Zolés
andenin-
és) (p. 118);
2) Ke es,
A oideae
(ke muse-
nés) (p.
120); 3)
Pelimina.
Glumace-
ae
(pelumina)
(p. 124), y
e i o-
ji eilé sólo
se indica,
su
nomb e
nepa cik-
as.
D ilapiy
sky iaus
L. I inskis
neski s o
j eiles e
poeilius.
Lic u iski
ciliy y
poeiliy
denomina-
ciones
son
panasis,
compues-
os con
om
mismo
p e ixag-
om,
pa yzdzi-
ui, con
p e ix
-mina: eiliy
denomina-
ciones
kles mina,
em umi-
na,
mau umi-
na,
pelumina,
poeiliy
denomina-
ciones
plysmina,
g udzalé-
mina?,
dumplémi-
na,
suk mina;
su
p iesaga
iskés
compone
2 poeiliy
nomb es:
geguzeni-
skeés,
Sund iek-
eniskes i
uno eilés
nomb eci-
ón
papa en-
iSkés,
Ras as
pocilio
nomb eci-
ón
papa ciai,
0 eiliy
kiminai,
dulkmen-
os y unos
nomb es
eiliyinimy,
suda y y
con
p iesaga
-eniai,
enés:
kailé eni-
ai,
pelé eniai,
ke muse-
neés,
plu enés.
Issiski ia
uno eilés
nomb e,
compues-
o iS
d iejy
Zodziy
golés
andenin-
és. Como
is o iS
ap a y
ejemzdzi-
y, L.
I inskio
e minin-
ai, po los
cuales él
i ulas
eiles y
pocilius,
j ai uoj-
a, usadas
unas
cuan as
p eesag-
as pa a
ellos
o ma .
Aho a
eiliy
nomb ini-
mas son
cons i ui-
dos con
p e aga
-ieciai. L.
I inskis su
abajo
i8ski ia
215
plan asy
Scimy,
aciau Sig
ka ego i-
jq él llama
no
ZodzZiu
Seima, y
d augmé:
d augmie.
| LKZ Sis
Zodis
nejdé as.
Él puede
ba i L.
I inskio
naujada -
as.
Belapiy
sección
p ime a
classés,
donde
es á
ap aSomi
hongybai,
Seimy
nomb ini-
mi
j aiTuoj-
a,
p incipal-
men e
p esen a-
da o ma
plu ali a:
D augmie
1.
P oe ibe-
j.
P ae o -
ma i i
(p og ybi-
ai) (p. 43);
D augmie
I.
Riidminas.
U edinei
( aidmino-
s) (p. 44);
D augmie
V.
Péliejej
(Sqmpliek-
énej).
Mucedinei
(peléjai;
plg. LBZ
226
p inc ojo
pelésio
(Muco ac-
eae)
sinónimo
peléjas;
sampléke-
niai) (p. 45).
D augmie
VI.
Pli¢kmes.
Muso ini
(plékmés)
(p. 51).
Desde
ki y
nomb ein-
imy
di e enc-
ia 5 Seimy
nomb ein-
imai:
Plonumén-
e.
Byssacei
(plonume-
né) (p. 47);
Buozmén-
e.
Sphae ia-
cei
(buozmen-
ce) (p. 55);
Ta pudmi-
na.
Hymenini
( a puom-
ina?) (p.
63);
Ka po én-
ej.
Tube cul-
a ii
(ka po e-
niai) (p. 46);
Pumpo a-
ukszlinej
(Skuzbez-
dinej).
Lycope d-
acei
(pumpo a-
ukéliniai,
skuzbezd-
iniai) (p.
57).
An osios
classés
Seimy
nomb ini-
mas
o ma
con
sucesaga
-mina, p z.
:
Raszmina.
G aphideae
( aSmina)
(p.
73);
Bumbélmina.
Umbilica ieae
(bumbolmina) La siguien e
(p.
74);
Dwiaszmina.
Conioca picae
(d iaSmina)
(p.
75);
Miegumi-
na.
Lecideac-
eae
(miegumi-
na) (p. 76)
y k .
Da iniai
con
62

p icsaga
-mina
ambién
y auja
3-ias
classés
Seimy
denominac-
iones, p z. :
K u iémin-
a.
Oscilla o i-
eae
(k u émin-
a) (p. 85);
Umzdiémin-
a. UI aceae
(umzdémin-
a) (p. 88);
G udzélmi-
na.
Sphae oc-
occeae
(g udzelmi-
na) (p. 93);
Lapdmina.
Phyceae
(lapomina)
(p. 94),
a¢iau
ocu ido y
o ookios
da ybos
e miny,
ej. :
Geguzénis-
zkes.
Equise ac-
eae
(geguzenis-
kés) (p.
117);
Lapg udén-
iszkej.
Hymenoph-
ylleae
(lapg aden-
i8kiai) (p.
114);
Szakniég -
udej.
Rhizoca p-
eae
(Saknég id-
ziai) (p. 116);
Suk minas.
Cha aceae
(suk mino-
s) (p. 96);
G i dwa s-
es.
Nos ochin-
ae
(g iid a s-
és) (p. 84).
Vienlapiy
sky iaus
Seimy
pa adinimy
con
p eesaga
-mina
nedaug,
p e ala
ki okie
e mininai.
La mayo
pa e es
p opo cio-
nada
da iniy con
p ensaga
-iniai, -inés,
p z. :
Wilkdalgin-
ej. I ideae
( ilkdalgini-
ai) (p. 136);
Posajd in-
ej.
Cype ace-
ae
(posaid ini-
ai) (p. 121);
Lend ielin-
es.
Sci amine-
ae
(lend éliné-
s) (p. 138);
Zgnskuolin-
es
(Szwénd -
es).
Typhaceae
(Zaskuolin-
és,
end és)
(p.120);
Ke muszin-
es.
A oideae
(ke muSin-
és) (p. 120)
y k . Ki y
Seimy
nomb ami-
en os
simplemen-
e se
p esen an
genciy
o mas
plu isci a-
s, ej. :
P amauda-
j.
Res iaceae
(p amauda-
i) (p. 129);
Na cizaj.
Na cisseae
(na cizai)
(p. 135);
Sius enej.
Mismaceae
(sius eniai)
(p. 119);
We bas.
Palmae
( e bos) (p.
128);
Ropi wes.
Diosco ea-
ceae
( opu és)
(p. 134) y k .
T eciojo
d ilapiy
seccionado
Seimy
nomb inim-
ai daZ
mayo ía
pada ylisu
apesaga
-mina, ej.
:
Ka kliimina.
Salicineae
(Amen aceae)
(ka klumina)
Salicineae (Amen aceae) (ka klumina) Salicineae (Amen aceae) (Ka klumina) Salicineae (Amen aceae) (Ka klumina) Salicineae (Amen aceae) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klum) (Ka klumina) (Ka klum) (Ka klum) (Ka klum) (Ka klum) (Ka
(p.
145);
Pipi mina.
Pipe aceae
(pipi umina)
(p.
148);
Szi dimina.
Gen ianeae (en sus siglas en inglés)
(8i dumina)
(p.
263);
Ropi mina.
Solaneae (en sus siglas en inglés)
( opu mina)
(p.
238)
i
k .
Nemazai
es
i
e miny
su
apesaga
-inés,
-iniai,
ejemplo. :
Jowa ines.
Pla anaeae, ambién conocido como pla anaea
(jo a inés)
(p.
145);
No nie ines.
U icaceae
(no né inés)
(p.
147);
P oka klines.
Elaeagnaceae
(p oka k-
lines) La siguien e es la desc ipción de las sus ancias que se encuen an en el ámbi o de aplicación de la Di ec i a:
(p.
136);
Winkszninej.
Ulmaceae
( ink§niniai)
(p.
146)
i
k .
L.
I inskio en
el abajo
p esen a
Seimy po
nomb e
i
su
apéndice
-eneés,
-eniai,
например. :
Kqnko iezénes.
Coni e ae (en sus siglas en inglés)
(kanko ézenés)
(p.
143);
Pla ejkénes.
Penaceae
(pla eikenés)
(p.
154);
Lapk osénes.
Phy olacceae
(lapk osenés)
(p.
157);
Waszkuonénes.
My iceae
( aSkuonenés)
(p.
145);
Rieszi énej.
Juglandeae
(S ieu eniai)
(p.
146)
i
k .
D ilapiy
sky iue
pasi aiko
Seimy
pa adinimy,
donde
p esen aba
gen ics
pa adinidau-
mo
giskai os
o ma:
Tau iines.
(Gilend ines).
Cupuli e ae
( au anés,
63
gilend inés)
(p. 146);
Aguo as.
Podos eme-
ae
(aguo os)
(p. 149);
Muszka éle-
s.
My is iceae
(muSka elés)
(p. 149);
Miénuwas.
Menispe ma-
ceae
(ménu os) (p.
164) y k . L.
I inskio en
abajo
Seimy
nomb inimai
j ai uoja,
p incipalme-
n e
pasacoko
da iniy con
p e iesaga
-mina, adiau
hay y
e miny con
p e iesaga
-Iniai, ku i
aho a
consumama
nomb ando
Seimy
suda inimus.
Algunos
cuales
Seimas L.
I inskis
di idos o
peulkiau y
despues de
eso
p opo ciona
genciy
nomb inimas.
Él aún
epa e
éz us. $j
Zodj L.
I inskis usa
en luga del
aho a
u ilizado
é mino
iba, ej. :
Riez as J.
T ibus I.
Rizines.
C hyzeae
( izinés) (p.
122); Riez as
I]. T ibus II.
WikSz ines.
Phala ideae
( iks inés)
(p. 122). Zodis
éz as es
dichoo LKZ,
XI 511, jj
a ojo no
solo L.
I inskis, pe o
y o os
au o es, solo
oda o a
eikSme.
Red ai se
asignan sólo
en la segunda
y e cia ia
cap iuas.
Belapiy
sección
plan as no se
di iden j
éz us, sólo
algunas
Seimos se
di iden más
inamen e
sin nunucia
la
denominaci-
ón de
ca ego ía,
ad Si aip
puede bi i
i8ski i
poSeimiai, 0
no ibos, ej.
: D augmie VI.
Pliékmes.
Muco ini
(plékmés) (p.
51). A.
Plewiéd as.
Rhacodiei
(ple éd os)
(p. 52) B.
Plewiéd as
ik oses.
Muco ini
genuini
(ple éd os
ik osios) (p.
53) C.
Spi inaj.
Pilobolei
(spi iinai) (p.
54). D uugmie
XXVI.
Kém u iina.
Oscilla o ie-
ae
(k u émina)
A.
K u iéminej.
Oscilla o in-
ae
(k u éminiai)
(p. 85) B.
Rinkimina.
Lyngbyeae
( inkumina)
C. Sliégmina.
Ri ula ieae
(slégmina) (p.
86).
A
con inua-
ción se
p esen -
an cada
g upés
genciy
denomina-
ciones.
T iby
como y
Seimy
nomb es
j ai iis,
p incipal-
men e
ellos
compon
con
p e aaga
-inés, p z.
: Riez as
V
Smilgines.
Ag es is
(smilginé-
s) (p. 124);
Riez as I.
Didmines.
Ra lesi-
eae
(didminés)
(p. 152);
Riez as I].
A buzine-
s.
Cucu bi -
eae
(a biiziné-
s) (p. 188);
Riez as I.
Bludwine-
s.
Ocymoid-
eae
(blid inés)
(p. 227) y
k . O a
g upé
iby
pa adini-
my
suda y a
con
p eesaga
-enés,
p z. :
Kapunén-
es.
Cup issi-
neae
(kapiinen-
és) (p.
144);
Medgéne-
s.
Gne ace-
ae
(medgen-
és) (p.
145);
Gajlenes.
Rhodo a-
ceae
(gailenés)
(p. 214);
Szilénes.
E iceae
(Silenés)
(p. 215);
Usnénes.
Ca duac-
eae
(usnenés)
(p. 253).
Pasabai-
ko y okiy
iby
pa adini-
my, donde
se
p esen a
el nomb e
de gen es
o ma
plu alisk-
ai os,
p z. : Ka pienes.
64
Eupho bieae
(ka pienés)
(p.
150);
Balandas.
Cyclolobeae (en sus siglas en inglés)
(balandos)
(p.
158); Rajsz wes,
Ced eleae
( ais és)
(p.
174);
Pipi aj. ¿Qué es es o?
Pipe eae (en sus siglas en inglés)
(pipi ai)
(p.
148);
Bézdaj
(Aliwas).
Sambuceae
(bezdai,
aly os)
(p.
248)
i
k .
Toliau
ibos
sci s omas
j
gen is,
0
genciy
asiy
pa adinimy
p esen a-
ma sólo uno
o o, pyz. :
CCL
HI.
Kal as.
Cla iceps.
(Scle o i-
um.
Ppe moedia.
Scle :
Cla us).
Nasionak.
Os ozka.
Jundz.
Ha pilz.
Ko keime .
Según
wejslies
g udun isz
ku iun
pa siwe ,
wadinas
a.
Kal as
uginis.
Cla iceps
Secalis.
Secale
comu um.
Balding,
diss.
1771.
Secale
luxu ians.
Bauhin.
b.
K.
kwie inis.
Cl.
T i ici.
Wall .
c.
K.
Kaspeninis.
Cl.
Loli.
Wall .
d.
K.
Szwend inis.
Cl.
A undini.
Wall .
c.
K.
Pamieninis.
Cl.
Dac ylidis,
Wall .
{.
K.
Pomininis.
Cl.
Fes ucae.
Wall .
g.
K.
Mieli inis.
Cl.
Sesle iae.
Wall .
h.
K.
nuosmilginis.
Cl.
Poal.
i.
K.
Saujeninis.
Cl.
Maydis.
(p.
57-58)
Apibend inan
se ida
L.
I inskio
hand as j,
se puede
hace
umpas
iS adas
que en
segunda
L.
I inskio
abajo
P igim umené
pa e plan as
iSdés y i
sis emiskai.
Ca ego íasom
nomb a
L.
I inskis usa
lie u iSkus
e minos,
algunos de
los cuales,
al pa ece ,
él mismo
c ea.
Aho a es
u ilizado el
é mino
klasé,
o
L.
I inskis
us aba
nuodalj
(classis), en
luga de
aho a
u ilizado del
la ín
i
lenguaje
pasacolin o
é mino iba
él us aba
éz as
(T ibus).
Zodziai
~
na u im ume-
né d augme
is is nicku
neuZ iksuo i,
i
ellos u bi
us ojo sólo
L.
I inskis.
A ski y
sis emalik-
os
ka ego ijy
g upiy
nomb esini-
uja, pe o
L.
I inskis
a a de
homodinia
-
unos
nomb es
hace unoom
su
p issagom,
o os
o
—
su
ki om,
ejemziui,
d augmiy
nomb inim-
ai da%
menudo
su
o ma p ésaga
-mina,
o
éZ y
p e aujan-
e
p icsaga es
-inés.
L.
El abajo de
I inskio
P igim umené
jdomus
i
impo an e
Zelgian
j
bo anikos
e miny
ki imo
p ad iq.
Lás ima
que
Sis abajo
no ue
i8sp in adi-
no
man as is
i
jo
lgai ue
neZinomas
Li uani
bo inicos,
aciau sus
e és
i
Siandien
él né a
pe de ad-
es.
65