Albina
AUKSORIUTE
L. IVINSKIO
PRIGIMTUM-
ENES
TAKSONU
PAVADINIMAI
Lau ynas
I inskis
(1810-1881)
ienas Zymiy
XIX a.
miduTiO
Zemejaiciy
S ie iausy
{Lie u os
kul i os
is o ija jjo
e s e als
kalendo iy
leidéjas
lie u iy
kalba. Sein
Kalendo ius
ode Me u
skaj lus
ukiszkas
wu de on
1846 bis 1867
me iama .
Kalendo iy
inhal seh
j ai us
kadangi sie
wa en
bes imm
wals ieciem-
s, das
nemaza L.
I inskis
juose
pa eiké
p ak isky
pa a imy
Zemés ukio
agnissen,
his o ies
und
as onomi-
es Ziniy,
au osakos
ki inéliy,
ai8kino
zoologies,
bo anikos
Themen. I§
Kalende un-
gen
pa eikiamy
článneliy
bo anikos
agen
gesehen,
dass L.
I inskis
doméjosi Sia
Gebie imi
und neblogai
wa selbs
mi ja
susipazings.
D ei
Kalende in
(1862-1864) e
i8spausdino
seinen
A ikelnj
P igim ine,
wo apla e
gy aja und
negy aja
na u ,
bo anikos,
zoologijs,
mine alogijs
Themenus.
Siame
A ikelnelle
L. I inskis
s ell
P lanzeny
klassi ika i-
on nach
Linejy und
Fiasié. Abe
g öss es L.
I inskios
na os
moksly We k
P igim ume-
né is
wenigem zu
zinom, denn
blieb nu
sein
Hand as is.
Siame
A bei
au o ius
a siskleidzia
als gu e
bo anikos
Zino as und
lie u i8ky
bo anikos
e miny
ki éjas. L.
I inskis
plan e
pa asi i d ei
P igim ume-
nés Teile,
aciau
sowei
ge unden
nu zwei Sio
hand a8¢io
Teile. E s e
Hand aS¢io
Teil
P igim ume-
né. Taj i a:
su aszimas
dalijku
Zemies,
Zoliun und
giwoliu mi
pa odimu
anun
wa ojimo
(iii Siame
A iknelei
genann
wi d ein ach
P igim ume-
né) is
e woma
Lie u os
li e a i os
i au os
jqakos
ins i u o
ins i u oje,
bes eh 42
sei en.
Da bg L.
I inskis
beginn
jZanga, in
de aiSkina
ZodZio
p igim ume-
né da yba:
<...>
p igim ume-
né,
pasida eé
isz dwijun
zodziu:
P igim is
und minia.
Siuo Fall L.
I inskis
u bi klydo,
es
g eigiausiai
p iesaginés
da ybos, und
nich
sudu inis
Zodis.
P igim ume-
ne L. I inskis
ski s o j
d ei Teile:
<...>
pasida ie
ins
didiejej
A skie ej,
wie
pap as aj
neku ie
na u im ies
moki ojej
wadin:
na u im ies
ka alis iemi-
s: 1.
Ka alis é
negiwojé
ode
Lemie as.
2. Ka alis é
pus-giwoje
ode
Zolenes,
Ka alis é
giwojé ode
58
3.
Giwolenes
(p.1).
Toliau
jZangoje
au o ius
aSo, dass
dél aigkesnio
e s andimo
ismokimo e
didZiuosius
a sky ius
i
ski s o
einliche
s ell
li au iskus,
la yniskus
len kiSkus
i
sys ema a i-
kos
ka ego ijy
i
e minus:
Anajs
pa ski imajs
i a:
A ski ius.
Regnum.
K éles wo.
Skajdma.
Di isio.
Dzial.
Nuodalis.
Classis.
Oddzial.
Podalis.
Sub-classis.
Pod-dzial.
Ejla.
O do,
Rzed.
Paejla. Sub-O do.
Pod zed.
D augmie. Familia.
Rodzina. Riez as.
T ibus.
P ok ewiens wo.
Gamas.
Genus.
Rodzaj.
Pagamas.
Sub-genus.
Pod odzaj.
Wejslé.
Species.
Ga unek.
Pawejslé.
Sub-species.
Subga unek.
A majna.
Va ie as.
Odmiana.
Paa majnis.
Sub- a ie as.
Pod-odmiana
(p.2).
Ka ego ien zu
bezeichnen
L.
I inskis
bemüh
sich zu
inden
lie u iskus
o
Te minen,
einige
i
welche
selbs e inde .
Po
ku zu e
jZangos,
schon au
de d i en
sei e,
au o
p adeka al-
da
ys és
nich i osi-
os ode
Zemé y
ap asa.
Sioje Teil e
ap auolienas,
di ozemius,
didziausius
So
zemaiciy
be nus,
pelkes, eze-
Tus,
upes,
s eineni-
s, me als
i
ki a
negy aja
na u a.
Toje
pacioje
biblio eke
haben
siche sammel
i
Sios
L.
I inskio
A bei s eile
odykliy
hand aS is
Su aszimas
zemieminu.
Index
Fossilio um.
Spis
mine a ow,
in dem
angegeben-
en ie
odyklés
lie u isky,
—
la yni§ky,
lenkiSky
oki8ky
e men.
i
Polisches
Biblio hek in
MA
K okuwei
is
geschü -
z e
zwei e
L.
I inskio
P igim umenés
Teil
P igim ime-
né u en e
sawieje
dalijkus
Zemies,
zoliun
giwunun
i
pa odimu
su
anun
wa ojimo.
Spis
mine a ow,
oglin
i
wo 6w
zyjacych
(zwie zgcych),
su ejk a pa
L.
I i iski.
Teil
2.
CzeSé
2.
Zoliémin-
a.
RoSliny.
Vege abilia.
K okuwa.
C aco iae,
K akow,
K akau.
Sio
ank a8cio
kopie is
Sochly de
Akademie in
de
o
Biblio hek,
jj
59
übe gib
as¢ K.
Janke idius
und R.
Janke igien-
e'. Sie
ap a é Sig
K oku oje
as a
hand aS¢io
dalj, und da
hand aS is
beginn nu
on Sei e 43,
das pada é
i8 ada, dass
L. I inkis
nepa ases
geplan en
A bei s
iZangos. Sie
nich Zienen,
dass jZanga
und e s e
A bei s Teil
pa aSy a
und
geschoma in
Li uanien.
An ojoje L.
I inskio
a bei e e im
Teil
ap aSomi
Zemesni
esnieji
p lanalai.
Didziaja dalj
bilde
o ges ell -
e
sys ema is-
che
P lanzeny
sq asas, in
dem minima
2521 gen is,
gehö en 215
Scimy.
Angebo en
wi d
lic u iskas,
la ynikas,
lenkigkas,
und kai wo
und oki8kas
gen iesbeze-
ichnung.
Toliau L.
I inskis
s ell
abécclines
P lanzeny
namensinimy
odykles
Su agzimas
Zoleniu, aj
i a Zoliun
und
zwischenu
paga
odba su
ej os 1.
Lie uwiszka-
j. Ki os
odyklés
namensin en
la yni8kai -
Index
plan a um,
lenkigkai
Reges
oslin und
okiSkai
Ve zeichniss
de
P lanzen.
Augalus
seinem We k
L. I inskis
iSdés o,
basie endis
Ziusjé
Sys em, die
is e s e iS
na i aliyjy
sys emy. L.
I inskios
We k is iel
jdomiy und
o iginaliy
genciy
namensinim-
y, ku iy né a
uZ iksuo a
wede
Lie u iska-
me
bo anikos
Zodyne (LBZ,
1938), noch
Lie u iy
kalbos
Zodyne
(LKZ).
Au o ius
jdéjo und
kele a iSiy
namensinim-
y, aciau
P lanzeny
isiy
e miny is
o gemaama
seh nedaug.
Siame
A ikelnelle
wi d nich
behandéjami
gen¢iy
benamungen,
dem
eikeé y
ziemlich
b eisio
s udios,
wi d
geb auchy a
ku zig
abla i
sys ema a -
ikos
ka ego ijy
aksony
benamungen.
All seine
A bei
besp ochen-
en P lanzen
L. I inskis
skiss o j 3
skaidmas
belapés,
einlapés und
d ilapés:
skajdma I
-Belapes.
Aco yledon-
eae,
skajdma
an ojé
-Wienlapes.
Monoco yle-
doneae und
skajdma
ecziojé
Dwilapes,
Dico yledon-
eae. Zodis
skajdma
wi d
o ges ell
LKZ XII 659,
jj andame
nich nu L.
I inskios
We k, abe
und in
ande n
al enäsigen
Sch i en. L.
I inskis
skaidmg
a ojo
sky iui
namensi i.
Skaidmas
au o ius
wei e
skiss o j
nuodalius,
pyz. :
Nuodalis IT.
classis II.
Ke pes.
Lichenes.
ajce.
Flech en
(ke pés) (p.
71), Nuodalis
II. classis HI.
Zalumina.
Chlo ophy a
(Zalumina) (p.
77) und k . L.
I ins-
‘Janke icius
K,Janke iéie-
ne R. Einige
neue Da en
übe L.
I inskio
A bei en
lie u iskos
bo aninés
e minijos
Be eich//Bo-
anikas
F agen.
V., 1962.
T.Il. P.
151-163.
60
kis
nuodaliais
ski s é
belapes und
d ilapes
skaidmas
und $j Zodj
e wende :
s a h
je z
e wenda-
men klasés.
Z poisodis
e zähl us
LKZ VII 911,
nu
ande sokia
sein
eik8me.
Kele u Fall
nich ge ü-
g e miny
poisaliam
namensinie-
en, aiau
daZmeis
angegomi
jy
namensini-
mai,
beispiziui,
d ilapiy
P lanzeny
pa dinimai:
Ziedaj
dwiwejslej
belapenej.
Ape alae
monoclinae
(Ziedai
d i eisliai
belapeniai)
(p. 153);
Daugskiau
es
posieklinin-
kines.
Polype ala
hypogyna
(daugskiau-
és
poséklinink-
inés) (p.
160);
Aplinkwaj-
sininkines.
Pe igyna
(aplink aisi-
ninkinés) (p.
184). Wie
gesehen i§
gesag y
pa yzdziy,
L. I inskis
klaséms
namensin i-
a oja
i ai ius
e minus
ien? ius,
d iZodZius
und soga
iZodzZiu-
s, seine
Te mini
haben
biidingos
nu Siai
Ka ego ie
P äsagos,
wie dass
ha je z
wa oja-
my klassiy
Namenim.
Belapiy
skaidmg L.
I inskis
smulkliche
skiss o j
eilas und
paeilas,
welche
je z
genann
we den
eilémis und
poeiliais.
Zodis eila
is
Zemai isk-
as i je z
Zemaiéiy
e wende
wi d LKZ II
1061
au ge üh
Beispldziai
zeigen,
dass Sis
Zodis
inde amas
K e ingoj-
e, Plungéje,
Silaléje und
dass jj
wa ojo
nich nu L.
I inskis,
abe und M.
Valandius,
e jdé as
und j Jukos
Zodyngq.
G ybus L.
I inskis
suski s e j
d ei eiles: J
Ejla.
Dulkmenas.
Coniomyce-
es
(dulkmeno-
s) (p. 43).
Ejla IL.
Pelie énej.
Hyphomyc-
e es
(pelé eniai)
(p. 47). Ejla
II.
Kajlie éne-
j.
De ma om-
yce es
(kailé eniai)
(p- 54). E
is auch
iSsky é
is ke piy
klasés
eiles: Ejla 1.
Plu énes.
Cnopso ae
(plu enés)
(p. 72). Ejla
I.
Klés mina.
Thallopsos-
ae
(kles mina)
(p. 74). Ejla
III.
Rem umina.
Pode iops-
o ae
( em umin-
a) (p. 75).
Zaluminos
e s e eilé
Mau umina
(Wandumina).
Alge
(mau umin-
a,
andumina)
(p.
77)
ski s oma
j
pocilius.
Paejla
I.
Pligzmina.
Schizophy-
ceae
(plySmina;
dél ple.
y
LBZ
314
J.A.
Pab ézos
an plysé,
Schizophyllum
commiine)
(p.
79).
Paejla
IT.
G udzaliémina.
Gonidiop-
hyceae
(g udzalémina
?)
(p.
84).
Paejla
II.
Dumpliémina.
Ascophyce-
ae
(dumplémina)
(p.
91).
Paejla
IV
Suk mina.
Gy ophykea
(suk min-
a)
(p.
96).
Zwei e
Zaluminos
klasés eilé
(Ejla
I.
O do
II.
Kiminaj.
Musci
(kiminai)
(p.
97))
poeiliy
haben,
o
e cioji
-
Papa eniszkes.
Filicoideae
(papa eni8kés)
(p.
114)
-
e eilo-
{3
ma poeilius:
1)
Papa e-
j.
Filices
(papa Ciai)
(p.
114);
2)
Szqnd iekéniszkes,
Lycopodiaceae
(Sund iekeniskés)
(p.
116);
3)
Geguzeniszkes.
Equise aceae
(geguzeniskés)
(p.
117).
Einlapiy
Kapi el
ha ie
ciles,
poeiliy
o
nich i ia-
61
ma: 1)
Zoles
wandenin-
es (Zolés
andenin-
és) (p. 118);
2) Ke es,
A oideae
(ke muse-
nés) (p.
120); 3)
Pelimina.
Glumace-
ae
(pelumina)
(p. 124),
und
ie e eilé
nu
angegebe-
n, ih e
Bezeichn-
ung
nepa cik-
as.
D ilapiy
sky iaus
L. I inskis
neski s o
j eiles und
poeilius.
Lic u iski
ciliy und
poeiliy
benennun-
gen sind
panasis,
zusamme-
ngese z
mi om
selom
Zu agem,
beispiziui,
mi
Zu agem
-mina: eiliy
benennun-
gen
kles mina,
em umi-
na,
mau umi-
na,
pelumina,
poeiliy
benennun-
gen
plysmina,
g udzalé-
mina?,
dumplémi-
na,
suk mina;
mi
beiesaga
iskés
bilden 2
poeiliy
benennun-
gen:
geguzeni-
skeés,
Sund iek-
eniskes i
ein eilés
benennu-
ng
papa en-
iSkés,
Ras as
pocilio
benennu-
ng
papa ciai,
0 eiliy
kiminai,
dulkmen-
os sowie
ein paa
namens
eiliyinimy,
zusammy-
y mi
beiesaga
-eniai,
enés:
kailé eni-
ai,
pelé eniai,
ke muse-
neés,
plu enés.
Issiski ia
ein eilés
Namen,
zusamme-
ngese z
iS d iejy
Zodziy
golés
andenin-
és. Wie
gesehen
iS
ap a y
beispizdz-
iy, L.
I inskio
Te mini,
mi denen
e
namense
eiles und
pocilius,
j ai uoj-
a,
e wend-
e en
paa e
P äsägun-
gen ihnen
zu bilden.
Je z eiliy
Namenime
sind
zusamme-
ngese z
mi
P äseaga
-ieciai. L.
I inskis
seine
A bei
i8ski ia
215
P lanzeny
Scimy,
aciau Sig
ka ego i-
jq e
nenn
nich
ZodzZiu
Seima,
und
d augmé:
d augmie.
| LKZ Sis
Zodis
nejdé as.
E kann
ba i L.
I inskio
neue ada-
as.
Belapiy
Ab eilun-
gs e s e
Klassés,
wo is
ap aSomi
Pilybai,
Seimy
namensin-
imi
j aiTuoj-
a,
haup säc-
hlich
o ges e-
ll
meh s el-
lige Fo m:
D augmie
1.
P oe ibe-
j.
P ae o -
ma i i
(p og ybi-
ai) (p. 43);
D augmie
I.
Riidminas.
U edinei
( aidmino-
s) (p. 44);
D augmie
V.
Péliejej
(Sqmpliek-
énej).
Mucedinei
(peléjai;
plg. LBZ
226
schmal o-
jo pelésio
(Muco ac-
eae)
Synonym
peléjas;
sampléke-
niai) (p. 45).
D augmie
VI.
Pli¢kmes.
Muso ini
(plékmés)
(p. 51). Von
ki y
namensin-
imy
un e sch-
eide 5
Seimy
namensin-
imai:
Plonumén-
e.
Byssacei
(plonume-
né) (p. 47);
Buozmén-
e.
Sphae ia-
cei
(buozmen-
ce) (p. 55);
Ta pudmi-
na.
Hymenini
( a puom-
ina?) (p.
63);
Ka po én-
ej.
Tube cul-
a ii
(ka po e-
niai) (p. 46);
Pumpo a-
ukszlinej
(Skuzbez-
dinej).
Lycope d-
acei
(pumpo a-
ukéliniai,
skuzbezd-
iniai) (p.
57).
An osios
klasés
Seimy
Namenim
bes ehen
mi
Zu lage
-mina,
beispiels-
weise. :
Raszmina.
G aphideae
( aSmina)
(p.
73);
Bumbélmina.
Umbilica ieae
(bumbolmina)
(p.
74);
Dwiaszmina.
Conioca picae
(d iaSmina)
(p.
75);
Miegumi-
na.
Lecideac-
eae
(miegumi-
na) (p. 76)
und k .
Da iniai
mi
62
p icsaga
-mina auch
y auja
3-ies klasés
Seimy
namensinn-
issen,
beispielsw-
eise. :
K u iémin-
a.
Oscilla o i-
eae
(k u émin-
a) (p. 85);
Umzdiémin-
a. UI aceae
(umzdémin-
a) (p. 88);
G udzélmi-
na.
Sphae oc-
occeae
(g udzelmi-
na) (p. 93);
Lapdmina.
Phyceae
(lapomina)
(p. 94),
a¢iau
pass eigo
und
andokie
de ybos
Te miny,
beispielsw-
eise. :
Geguzénis-
zkes.
Equise ac-
eae
(geguzenis-
kés) (p.
117);
Lapg udén-
iszkej.
Hymenoph-
ylleae
(lapg aden-
i8kiai) (p.
114);
Szakniég -
udej.
Rhizoca p-
eae
(Saknég id-
ziai) (p. 116);
Suk minas.
Cha aceae
(suk mino-
s) (p. 96);
G i dwa s-
es.
Nos ochin-
ae
(g iid a s-
és) (p. 84).
Einlapiy
sky iaus
Seimy
namensini-
my mi
p eesaga
-mina
nedaug,
he scha
ande e
e minai.
Meis is
o geseh-
en da iniy
mi
P äseaga
-iniai, -inés,
beispielsw-
eise. :
Wilkdalgin-
ej. I ideae
( ilkdalgini-
ai) (p. 136);
Posajd in-
ej.
Cype ace-
ae
(posaid ini-
ai) (p. 121);
Lend ielin-
es.
Sci amine-
ae
(lend éliné-
s) (p. 138);
Zgnskuolin-
es
(Szwénd -
es).
Typhaceae
(Zaskuolin-
és,
end és)
(p.120);
Ke muszin-
es.
A oideae
(ke muSin-
és) (p. 120)
und k .
Ki y Seimy
Namenniss-
en ein ach
o ges el-
l genciy
Vielsichi o-
s o men,
beispielsw-
eise. :
P amauda-
j.
Res iaceae
(p amauda-
i) (p. 129);
Na cizaj.
Na cisseae
(na cizai)
(p. 135);
Sius enej.
Mismaceae
(sius eniai)
(p. 119);
We bas.
Palmae
(Ve bo) (p.
128);
Ropi wes.
Diosco ea-
ceae
( opu és)
(p. 134) und
k .
T eciojo
d ilapiy
Sek ion
Seimy
benamungi-
me daZ
meis en
pada ylisu
anhessaga
-mina,
beispielsweise. :
Ka kliimina.
Salicineae
(Amen aceae)
(ka klumina)
(p.
145);
Pipi mina.
Pipe aceae
(pipi umina)
(p.
148);
Szi dimina.
Gen ianeae
(8i dumina)
(p.
263);
Ropi mina.
Solaneae
( opu mina)
(p.
238)
i
k .
Nemazai
is
i
e miny
su
Bei allaga
-inés,
-iniai,
beispielsweise. :
Jowa ines.
Pla anaeae
(jo a inés)
(p.
145);
No nie ines.
U icaceae
(no né inés)
(p.
147);
P oka klines.
Elaeagnaceae
(p oka k-
lines)
(p.
136);
Winkszninej.
Ulmaceae
( ink§niniai)
(p.
146)
i
k .
L.
I inskios
A bei
p äsen ie
Seimy
namens
i
su
Be angenhei
-eneés,
-eniai,
beispielsweise. :
Kqnko iezénes.
Coni e ae
(kanko ézenés)
(p.
143);
Pla ejkénes.
Penaceae
(pla eikenés)
(p.
154);
Lapk osénes.
Phy olacceae
(lapk osenés)
(p.
157);
Waszkuonénes.
My iceae
( aSkuonenés)
(p.
145);
Rieszi énej.
Juglandeae
(S ieu eniai)
(p.
146)
i
k .
D ilapiy
sky iue
pas aiko
Seimy
namensinimy,
wo
angegeben
gen ics
pa adinidau-
mo
giskai os
o m:
Tau iines.
(Gilend ines).
Cupuli e ae
( au anés,
63
gilend inés)
(p. 146);
Aguo as.
Podos eme-
ae
(aguo os)
(p. 149);
Muszka éle-
s.
My is iceae
(muSka elés)
(p. 149);
Miénuwas.
Menispe ma-
ceae
(ménu os) (p.
164) und k . L.
I inskios
A bei Seimy
namensinimai
j ai uoja,
haup sächli-
ch pass eiko
da iniy mi
P äseaga
-mina, adiau
is und
e miny mi
P äseaga
-Iniai, die
je z
e wende
wi d namens
Seimy
suda inimus.
Kai, welche
Seimas L.
I inskis
skiss
smulkie und
nach dem
s ell genciy
namensinun-
gen. E eil
noch Rez us.
$j Zodj L.
I inskis
benü z
s a in
je z
e wende -
en Beg i
iba,
beispielswei-
se. : Riez as
J. T ibus I.
Rizines.
C hyzeae
( izinés) (p.
122); Riez as
I]. T ibus II.
WikSz ines.
Phala ideae
( iks inés)
(p. 122). Zodis
éz as is
e zähl LKZ,
XI 511, jj
wa ojo
nich nu L.
I inskis, abe
und ande e
Au o en, nu
ganz ki a
eikSme.
Red ai
we den nu
im zwei en
und
d i enche
Ab iu e
e nann .
Belapiy
Sek ion
P lanzen
nich
un e eil
we den j
éz us, nu
einige Seimos
un e eil
we den
eine ohne
anzuweisen
Ka ego ieen-
nennung,
dann Si aip
kann bi i
i8ski i
poSeimiai, 0
nich ibos,
beispielswei-
se. :
D augmie VI.
Pliékmes.
Muco ini
(plékmés) (p.
51). A.
Plewiéd as.
Rhacodiei
(ple éd os)
(p. 52) B.
Plewiéd as
ik oses.
Muco ini
genuini
(ple éd os
ik osios) (p.
53) C.
Spi inaj.
Pilobolei
(spi iinai) (p.
54). D augmie
XXVI.
K u iémina.
Oscilla o ie-
ae
(k u émina)
A.
K u iéminej.
Oscilla o in-
ae
(k u éminiai)
(p. 85) B.
Rinkimina.
Lyngbyeae
( inkumina)
C. Sliégmina.
Ri ula ieae
(slégmina) (p.
86).
Im
Folgend-
en
we den
angegeb-
en jede
G upés
genciy
Namen.
T iby wie
und Seimy
Namenim
j ai iis,
haup sä-
chlich sie
bilden mi
P eisaga
-inés,
beispiels-
weise. :
Riez as V
Smilgines.
Ag es is
(smilginé-
s) (p. 124);
Riez as I.
Didmines.
Ra lesi-
eae
(didminés)
(p. 152);
Riez as I].
A buzine-
s.
Cucu bi -
eae
(a biiziné-
s) (p. 188);
Riez as I.
Bludwine-
s.
Ocymoid-
eae
(blid inés)
(p. 227)
und k .
Ki a
g upé
iby
namensin-
imy
suda y a
mi
P eisaga
-enés,
beispiels-
weise. :
Kapunén-
es.
Cup issi-
neae
(kapiinen-
és) (p.
144);
Medgéne-
s.
Gne ace-
ae
(medgen-
és) (p.
145);
Gajlenes.
Rhodo a-
ceae
(gailenés)
(p. 214);
Szilénes.
E iceae
(Silenés)
(p. 215);
Usnénes.
Ca duac-
eae
(usnenés)
(p. 253).
Passeiko
und okiy
iby
pa adini-
my, wo
angegeb-
en wi d
gen ies
benennu-
ng
ieliskai -
os o m,
beispielsweise. : Ka pienes.
64
Eupho bieae
(ka pienés)
(p.
150);
Balandas.
Cyclolobeae
(balandos)
(p.
158); Rajsz wes,
Ced eleae
( ais és)
(p.
174);
Pipi aj.
Pipe eae
(Pipi ai)
(p.
148);
Bézdaj
(Aliwas).
Sambuceae
(bezdai,
oly os)
(p.
248)
i
k .
Toliau
ibos
ski s omen
j
gen is,
0
genciy
asiy
namensini-
my
o gemac-
h nu ein
ande e ,
pyz. :
CCL
HI.
Kal as.
Cla iceps.
(Scle o i-
um.
Ppe moedia.
Scle :
Cla us).
Nasionak.
Os ozka.
Jundz.
Ha pilz.
Ko keime .
Nach
wejslies
g udun isz
ku iun
pa siwe ,
wadinas
a.
Kal as
uginis.
Cla iceps
Secalis.
Secale
comu um.
Balding,
diss.
1771.
Secale
luxu ians.
Bauhin.
b.
K.
kwie inis.
Cl.
T i ici.
Wall .
c.
K.
Kaspeninis.
Cl.
Loli.
Wall .
d.
K.
Szwend inis.
Cl.
A undini.
Wall .
c.
K.
Pamieninis.
Cl.
Dac ylidis,
Wall .
{.
K.
Pomininis.
Cl.
Fes ucae.
Wall .
g.
K.
Mieli inis.
Cl.
Sesle iae.
Wall .
h.
K.
nuosmilginis.
Cl.
Poal.
i.
K.
Saujeninis.
Cl.
Maydis.
(p.
57-58)
Apibend inan
se ie e
L.
I inskio
hand as j,
kann
machen
umpas
iS adas,
dass
zwe oje
L.
I inskio
da bo
P igim umené
Teil P lanzen
iSdés y i
sys iskai.
Ka ego ien zu
bezeichnen
L.
I inskis
benu z
li a iSkus
e minus,
einige
welche,
anscheine-
nd, selbs
e scha .
Je z is
de Beg i
klasé
e wende ,
o
L.
I inskis
wähl e
nuodalj
(classis),
s a des
je z
e wende en
la einischen
i
sp ach
paskolin en
Beg i s
iba e
wähl e
éz as
(T ibus).
~
Zodziai
na u im ume-
né d augme
is is nicku
i
neuZ iksuo i,
sie u bi
ben ojo nu
L.
I inskis.
A ski y
sys ema a-
likos
ka ego ijy
g upiy
benamung-
en
i ai uoja, abe
L.
I inskis
e such
einodigen zu
-
gehen
einigem
Namen
su
mach
einemom
o
Bei all, ande e
—
su
ki om,
beispiziui,
d augmiy
nameninim-
ai da%
meis en
su
bilden p eisaga
-mina,
o
éZ y
p eisujan-
i p icsaga
is
-inés.
L.
I inskios A bei
P igim umené
jdomus wich ig
i
Zelgian
j
bo anikos
e miny
ki imo
p ad iq.
Leide,
dass
Sis a bei
wa nich
i8sp i zig
hand as is
langgai wa
i
jo
neZinomas
Li uani
bo anikame-
n, aciau
seinen
e és
i
Siandien
e né a
p a ades.
65