scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

L. Ivinskio „Prigimtumenės“ taksonų pavadinimai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

L. Ivinskio „Prigimtumenės“ taksonų pavadinimai

Author: Albina Auksoriūtė
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/793/884
Albina
AUKSORIUTE
L. IVINSKIO
PRIGIMTUM-
ENES
TAKSONU
PAVADINIMAI
Lau ynas
I inskis
(1810-1881)
ienas
Zymijiy XIX
a. iduTiO
Zemejaiciy
S ie iausy
{Li uu os
kul i os
is o ija jjo
p emie
comme
kalendo iy
leidéjas
lie u iy
kalba. Son
Kalendo ius
ou Me u
skaj lus
ukiszkas a
é é publiéZié
en e 1846
e 1867
me y.
Kalendo iy
con enu
ès j ai us
kadangi ils
on é é
des inés
als ieciam-
s, ce nemaza
L. I inskis
juose
pa eiké
p ak isky
pa a imy
Zemés ukio
ques ions,
his oi e e
as onomi-
es Ziniy,
au osakos
ki inéliy,
ai8kino
zoologies,
bo anikos
suje sus. I§
calendo iels
p ésen amy
a iclesneliy
bo anikos
ques ions
isibles, que
L. I inskis
doméjosi Sia
domaineimi
e neblogai
é ai lui
a ec ja
susipazings.
En ois
calend ie s
(1862-1864) il
i8spausdino
ses
a iclesnj
P igim ine,
où apla e
gy aja e
negy aja
na u e,
bo aniques,
zoologijos,
mine alogij-
os suje sus.
Siame dans
l'a icle L.
I inskis
ou ni
plan ey
classi ica i-
on selon
Linejy e
Fiasié. Mais
le plusZ
a ail
scien i ique
de la na u e
de L. I inskio
P igim ume-
né es peu à
beaucoup un
zinom, ca
es e
seulemen
son
manusc i i-
s. Siame
a ail
au o ius
a siskleidzia
comme bon
bo anikos
Zino as e
lie u i8ky
bo anikos
e miny
ki éjas. L.
I inskis
p é oyai
pa asi e
ois
P igim ume-
nés pa ies,
aciau pou
l'ins an
ou és
seulemen
deux Sio
hand a8¢io
pa ies. La
p emiè e
main aS¢io
pa ie
P igim ume-
né. Taj i a:
su aszimas
dalijku
Zemies,
Zoliun e
giwoliu a ec
pa odime
anun
wa ojimo
(iii Siame
a iclesnelle
appelé
simplemen
P igim ume-
né) es
s ocoma
Li uanie
li e a i os
e au os
jqakos
ins i u o e,
cons i ue 42
pages.
Da bg L.
I inskis
commence
jZanga,
dans laquelle
aiSkina
ZodZio
p igim ume-
né da yba:
<...>
p igim ume-
né,
pasida eé
isz dwijun
zodziu:
P igim is e
minia. Siuo
cas L.
I inskis
u bi e lo,
c'es
g eigiausiai
p iesaginés
da ybos, e
non
sudu inis
Zodis.
P igim ume-
ne L. I inskis
di iss o j
ois
pa ies: <...>
pasida ie
ins
didiejej
A skie ej,
comme
simplej
neku ie
na u im ies
moki ojej
wadin:
na u im ies
ka alis iemi-
s: 1.
Ka alis é
negiwojé ou
Lemie as.
2. Ka alis é
pus-giwoje
ou Zolenes,
Ka alis é
giwojé ou
58
3.
Giwolenes
(p.1).
Toliau
jZangoje
au o ius
aSo, que dél
aigkesnio
en endimo
ismogimo il
didZiuosius
a sky ius
i
ski s o
ou ni plus
inemen
lie u iskus,
la yniskus
len kiSkus
i
sys éma ik-
os
ka ego ijy
i
e minus:
Anajs
pa ski imajs
i a:
A ski ius.
Regnum.
K éles wo.
Skajdma.
Di isio.
Dzial.
Nuodalis.
Classis.
Oddzial.
Podalis.
Sub-classis.
Pod-dzial.
Ejla.
O do,
Rzed.
Paejla. Sub-O do.
Pod zed.
D augmie. Familia.
Rodzina. Riez as.
T ibus.
P ok ewiens wo.
Gamas.
Genus.
Rodzaj.
Pagamas.
Sub-genus.
Pod odzaj.
Wejslé.
Species.
Ga unek.
Pawejslé.
Sub-espèces.
Subga unek.
A majna.
Va ie as.
Odmiana.
Paa majnis.
Sub- a ie as.
Pod-odmiana
(p.2).
Ca égo iesom
in i ule
L.
I inskis
s'e o ce
de ou e
lie u iskus
e mes,
o
ce ains
desquels
i
lui c ée.
Po
umpu es
jZangos,
déjà su la
oisième
page,
au eu
p adeka al-
da
ys és non
i oses ou
Zemé y
ap asa.
Sioje dans la
pa ie il
ap auolienas,
di ozemius,
So
didziausius
zemaiciy
colluns,
pelkes, eze-
Tus,
upes,
pie es,
mé aux
i
au e
negy aja
na u e.
Tje pacioje
biblio hèque
es
ga domas
i
Sios
L.
I inskio du
a ail
pa ie
odykliy
hand aS is
Su aszimas
zemieminu.
Index
Fossilio um.
Spis
mine a ow,
dans lequel
p ésen ées
qua e
odyklés
lie u isky,
—
la yni§ky,
lenkiSky
oki8ky
e me.
i
Poloniais
biblio hèque
MA
K aku ei
es
p o égée
deuxième
L.
I inskio
P igim umenés
pa ie
P igim ime-
né u en e
sawieje
dalijkus
Zemies,
zoliun
giwunun
i
pa odimu
su
anun
wa ojimo.
Spis
mine a ow,
oglin
i
wo 6w
zyjacych
(zwie zgcych),
su ejk a pa
L.
I i iski.
Dalis
2.
CzeSé
2.
Zoliémin-
a.
RoSliny.
Vege abilia.
K okuwa.
C aco iae,
K akow,
K akau.
Sio
ank a8cio
copie es
Soksly à la
biblio hèque
de
o
l'académie, à
jj
59
p opos es
as¢ K.
Janke idius
e R.
Janke igien-
e'. Jie
se isé Sig
K oku oje
as a
hand aS¢io
dalj, e
puisque
hand aS is
commence
seulemen à
pa i de 43
page, cela
pada é
i8 ada, que L.
I inkis
nepa ases
plani iés
a ail
iZangos. Ils
neZnaien
pas que
jZanga e
p emiè e
pa ie de
a ail
pa aSy a e
saugoma en
Li uanie.
An ojoje L.
I inskio dans
la pa ie de
a ail
ap aSomi
Zemesni
esnieji
plan es.
Didziaja dalj
cons i ue
p ésen é un
sys éma iq-
ue plan esy
sq asas,
dans lequel
minima 2521
gen is,
appa enan
215 Scimy.
P ésen é
lic u iskas,
la ynikas,
lenkigkas, e
kai où e
oki8kas
nom de
gen es.
Toliau L.
I inskis
ou ni
abécclines
plan esy
nomsinimy
odykles
Su agzimas
Zoleniu, aj
i a Zoliun e
meziu paga
odba su
ej os 1.
Lie uwiszka-
j. Ki os
odyklés
in i ulées
la yni8kai -
Index
plan a um,
lenkigkai
Reges
oslin e
okiSkai
Ve zeichniss
de
P lanzen.
Augalus dans
son a ail
L. I inskis
iSdés o, se
basan is
Ziusjé
sys ème, qui
es la
p emiè e iS
na i aliyjy
sys emy. L.
I inskio
a ail es
beaucoup
jdomiy e
o iginaliy
genciy
pa adinimy,
ku iy né a
uZ iksuo a
ni
Lie u iska-
me
bo anikos
Zodyne (LBZ,
1938), ni
Lie u iy
kalbos
Zodyne
(LKZ).
Au o ius
jdéjo e
quelquese a
iSiy
pa adinimy,
aciau
plan ey isiy
e miny es
p ésen ada
ès peuug.
Siame
a iclenelle
ne se a
ai éjami
gen¢iy
nommims,
pou
eikeé y
assez
ampies
s udios,
se a
essayy a
b iè emen
abla i
sys éma ik-
os ca égijy
axony
nommims.
Tous les
plan es
abo dées
dans son
a ail L.
I inskis
di ise j 3
skaidmas
belapés,
unlapés e
d ilapés:
skajdma I
-Belapes.
Aco yledon-
eae,
skajdma
an ojé
-Wienlapes.
Monoco yle-
doneae e
skajdma
ecziojé
Dwilapes,
Dico yledon-
eae. Zodis
skajdma es
p ésen é
LKZ XII 659,
jj andame
non
seulemen L.
I inskio dans
le a ail,
mais e dans
d'au es
ieusses
éc i u es. L.
I inskis
skaidmg
a ojo
chapi ui
in i ule .
Skaidmas
au eu
con inue
disi s o j
nuodalius,
pyz. :
Nuodalis IT.
classis II.
Ke pes.
Lichenes.
ajce.
Flech en
(ke pés) (p.
71), Nuodalis
II. classis HI.
Zalumina.
Chlo ophy a
(Zalumina) (p.
77) e k . L.
I ins-
‘Janke icius
K,Janke iéie-
ne R.
Ce aines
nou elles
données su
les a aux
L. I inskio
dans le
domaine
le u iskos
bo aninés
e minijos//-
Bo anika
ques ions.
V., 1962.
T.Il. P.
151-163.
60
kis
poisaliais
ski s é
belapes e
d ilapes
skaidmas
e $j Zodj
consomm:
au lieu
main enan
consommé-
es klasés. Z
poisodisalis
indiqué LKZ
VII 911,
jus e
di é okia
de son
eik8me.
Quele u
cas ne
ou ni pas
e miny
aux
poisalie s
nomme ,
aiau
daZniausiai
indiquen
jy
nomsinimai,
exempleziu-
i, d ilapiy
plan esy
pa dinimai:
Ziedaj
dwiwejslej
belapenej.
Ape alae
monoclinae
(Ziedai
d i eisliai
belapeniai)
(p. 153); La
plupa des
espèces
son
considé é-
es comme
des
espèces
endémique-
s.
Daugskiau
es
posieklinin-
kines.
Polype ala
hypogyna
(daugskiau-
és
poséklinink-
inés) (p.
160);
Aplinkwaj-
sininkines.
Pe igyna
(aplink aisi-
ninkinés) (p.
184).
Commen
oi i§ di y
pa yzdziy,
L. I inskis
klaséms
pa adin i -
a oja
i ai ius
e minus
ien? ius,
d iZodZius
e même
iZodzZiu-
s, ses
e mes
n'on
biidingos
seulemen
Siai
ca égo ie
des
p écessag-
ues, comme
que a
main enan
a ojamy
classiy
dénominimi.
Belapiy
skaidmg L.
I inskis
déc is o j
eilas e
paeilas, qui
main enan
son
appelées
eilémis e
poeiliais.
Zodis eila
es
Zemai isk-
as i
main enan
Zemaiéiy
u ilisé LKZ
II 1061
donne
exempleziai
indiquen
que Sis
Zodis
ou amas
K e ingoj-
e, Plungéje,
Silaléje e
que jj
a ojo
non
seulemen
L. I inskis,
mais e M.
Valandius, il
jdé as e j
Jukos
Zodyngq.
G ybus L.
I inskis
suski s e j
ois eiles:
J Ejla.
Dulkmenas.
Coniomyce-
es
(dulkmeno-
s) (p. 43).
Ejla IL.
Pelie énej.
Hyphomyc-
e es
(pelé eniai)
(p. 47). Ejla
II.
Kajlie éne-
j.
De ma om-
yce es
(kailé eniai)
(p- 54). Il es
aussi
iSsky é
is ke piy
classés
eiles: Ejla 1.
Plu énes.
Cnopso ae
(plu enés)
(p. 72). Ejla
I.
Klés mina.
Thallopsos-
ae
(kles mina)
(p. 74). Ejla
III.
Rem umina.
Pode iops-
o ae
( em umin-
a) (p. 75).
Zaluminos
p emiè e
eilé
Mau umina
(Wandumina). Je suis sû que ous ê es d'acco d a ec moi.
Algues
(mau umin-
a,
andumina) (mau umina, andumina) (mau umina, andumina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina) (mau umina)
(p.
77)
sci s oma
j
pocilius.
Paejla
I.
Pligzmina.
Schizophy-
ceae
(plySmina;
dél ple.
y
LBZ
314
J.A.
Pab ézos
an plysé,
Schizophyllum
commiine)
(p.
79).
Paejla
IT.
G udzaliémina.
Gonidiop-
hyceae
(g udzalémina
?)
(p.
84).
Paejla
II.
Dumpliémina.
Ascophyce-
ae
(dumplémina)
(p.
91).
Paejla
IV
Suk mina.
Gy ophykea
(suk min-
a)
(p.
96).
Deuxième
Zaluminos
classés
eilé
(Ejla
I.
O do
II.
Kiminaj.
Musci
(kiminai)
(p.
97))
poeiliy
n'on ,
o
ecioji
-
Papa eniszkes.
Filicoideae es
(papa eni8kés)
(p.
114)
-
dis ibuo-
{3
ma poeilius:
1)
Papa e-
j.
Filices
(papa Ciai)
(p.
114);
2)
Szqnd iekéniszkes,
Lycopodiaceae
(Sund iekeniskés)
(p.
116);
3)
Geguzeniszkes.
Equise aceae
(geguzeniskés)
(p.
117).
Vienlapiy
chapi us
a qua e
ciles,
poeiliy
o
neski ia-
61
ma: 1)
Zoles
wandenin-
es (Zolés
andenin-
és) (p. 118);
2) Ke es,
A oideae
(ke muse-
nés) (p.
120); 3)
Pelimina.
Glumace-
ae
(pelumina)
(p. 124), e
qua oji
eilé
seuleme-
n indiqué,
son nom
nepa cik-
as.
D ilapiy
sky iaus
L. I inskis
neki s o
j eiles e
poeilius.
Lic u iski
ciliy e
poeiliy
dénomina-
ions
son
panasis,
cons i u-
és a ec
om même
p e ixag,
exemplez-
iui, a ec
p e ix
-mina: eiliy
dénomina-
ions
kles mina,
em umi-
na,
mau umi-
na,
pelumina,
poeiliy
dénomina-
ions
plysmina,
g udzalé-
mina?,
dumplémi-
na,
suk mina;
su
p iesaga
iskés
cons i u-
e 2
poeiliy
noms:
geguzeni-
skeés,
Sund iek-
eniskes i
un eilés
nomina i-
on
papa en-
iSkés,
Ras as
pocilio
nomina i-
on
papa ciai,
0 eiliy
kiminai,
dulkmen-
os e
quelques
noms
eiliyinimy,
suda y y
su
p iesaga
-eniai,
enés:
kailé eni-
ai,
pelé eniai,
ke muse-
neés,
plu enés.
Issiski ia
un eilés
nom,
composé
iS d iejy
Zodziy
golés
andenin-
és.
Comme
oi iS
ap a y
exemplez-
dziy, L.
I inskio
e mesin-
ai,
auxquels il
appelle
eiles e
pocilius,
j ai uoj-
a,
u ilisées-
en
quelques
p éposag-
es leu
cons i u-
e .
Main ena-
n eiliy
noms
son
cons i u-
és a ec le
p éposa-
ga -ieciai.
L. I inskis
dans son
a ail
i8ski ia
215
plan esy
Scimy,
aciau Sig
ca égijq il
appelle ne
ZodzZiu
Seima, e
d augmé:
d augmie.
| LKZ Sis
Zodis
nejdé as.
Il peu
ba i L.
I inskio
naujada -
as.
Belapiy de
sec ion la
p emiè e
classés,
où es
ap aSomi
champyb-
ai, Seimy
nomnimi
j aiTuoj-
a,
p incipal-
emen
p ésen -
ée o me
plu ielle:
D augmie
1.
P oe ibe-
j.
P ae o -
ma i i
(p og ybi-
ai) (p. 43);
D augmie
I.
Riidminas.
U edinei
( aidmino-
s) (p. 44);
D augmie
V.
Péliejej
(Sqmpliek-
énej).
Mucedinei
(peléjai;
plg. LBZ
226 du
simple
pelésio
(Muco ac-
eae)
synonyme
peléjas;
sampléke-
niai) (p. 45).
D augmie
VI.
Pli¢kmes.
Muso ini
(plékmés)
(p. 51).
Depuis
ki y
nomsimy
di è e 5
Seimy
nomsinim-
ai:
Plonumén-
e.
Byssacei
(plonume-
né) (p. 47);
Buozmén-
e.
Sphae ia-
cei
(buozmen-
ce) (p. 55);
Ta pudmi-
na.
Hymenini
( a puom-
ina?) (p.
63);
Ka po én-
ej.
Tube cul-
a ii
(ka po e-
niai) (p. 46);
Pumpo a-
ukszlinej
(Skuzbez-
dinej).
Lycope d-
acei
(pumpo a-
ukéliniai,
skuzbezd-
iniai) (p.
57).
An osios
klasés
Seimy
nomnimes
cons i u
a ec le
p é ixe
-mina,
مثلاً. :
Raszmina.
G aphideae
( aSmina)
(p.
73);
Bumbélmina.
Umbilica ieae es
(bumbolmine)
(p.
74);
Dwiaszmina.
Conioca picae es
(d iaSmina)
(p.
75);
Miegumi-
na.
Lecideac-
eae
(miegumi-
na) (p. 76)
e k .
Da iniai
a ec
62

p icsaga
-mina aussi
y auja
3-ies
classés
Seimy
in i uline-
men s,
exemple. :
K u iémin-
a.
Oscilla o i-
eae
(k u émin-
a) (p. 85);
Umzdiémin-
a. UI aceae
(umzdémin-
a) (p. 88);
G udzélmi-
na.
Sphae oc-
occeae
(g udzelmi-
na) (p. 93);
Lapdmina.
Phyceae
(lapomina)
(p. 94),
a¢iau
appaïiko
e dau es
doybos
e miny,
exemple. :
Geguzénis-
zkes.
Equise ac-
eae
(geguzenis-
kés) (p.
117);
Lapg udén-
iszkej.
Hymenoph-
ylleae
(lapg aden-
i8kiai) (p.
114);
Szakniég -
udej.
Rhizoca p-
eae
(Saknég id-
ziai) (p. 116);
Suk minas.
Cha aceae
(suk mino-
s) (p. 96);
G i dwa s-
es.
Nos ochin-
ae
(g iid a s-
és) (p. 84).
Vienlapiy
sky iaus
Seimy
pa adinimy
a ec
p eesaga
-mina
peuug,
p é au
ki okie
e minai.
La plupa
es
ou nie
da iniy
a ec
p éposaga
-iniai, -inés,
exemple. :
Wilkdalgin-
ej. I ideae
( ilkdalgini-
ai) (p. 136);
Posajd in-
ej.
Cype ace-
ae
(posaid ini-
ai) (p. 121);
Lend ielin-
es.
Sci amine-
ae
(lend éliné-
s) (p. 138);
Zgnskuolin-
es
(Szwénd -
es).
Typhaceae
(Zaskuolin-
és,
end és)
(p.120);
Ke muszin-
es.
A oideae
(ke muSin-
és) (p. 120)
e k . Ki y
Seimy
nommées
simpleme-
n
p ésen é-
es genciy
o mes
plisci es,
exemple. :
P amauda-
j.
Res iaceae
(p amauda-
i) (p. 129);
Na cizaj.
Na cisseae
(na cizai)
(p. 135);
Sius enej.
Mismaceae
(sius eniai)
(p. 119);
We bas.
Palmae
( e bes) (p.
128);
Ropi wes.
Diosco ea-
ceae
( opu és)
(p. 134) e
k .
T eciojo
d ilapiy
sec eu
Seimy
dénomina i-
ons daZ
p obablem-
en
pada ylisu annexaga
-mina, pa
exemple. :
Ka kliimina.
Salicineae
(Amen aceae)
(ka klumina) Il
en es de même
(p.
145);
Pipi mina.
Pipe aceae
(pipi umina)
(p.
148);
Szi dimina.
Gen ianeae es
(8i dumina)
(p.
263);
Ropi mina.
Solaneae
( opu mina)
(p.
238)
i
k .
Nemazai
es
i
e miny
su
appendage
-inés,
-iniai,
exemple. :
Jowa ines.
Pla anaeae es
(jo a inés)
(p.
145);
No nie ines.
U icaceae
(no né inés)
(p.
147);
P oka klines.
Elaeagnaceae
(p oka k-
lines)
(p.
136);
Winkszninej.
Ulmaceae
( ink§niniai)
(p.
146)
i
k .
L.
I inskio
dans le
p ésen e
Seimy du
nom
i
su
annexe
-eneés,
-eniai,
exemple. :
Kqnko iezénes.
Coni e ae
(kanko ézenés)
(p.
143);
Pla ejkénes.
Penaceae
(pla eikenés)
(p.
154);
Lapk osénes.
Phy olacceae
(lapk osenés)
(p.
157);
Waszkuonénes.
My iceae
( aSkuonenés)
(p.
145);
Rieszi énej.
Juglandeae
(S ieu eniai)
(p.
146)
i
k .
D ilapiy
sky iue
appaiko
Seimy
pa adinimy,
où
p ésen ée
gen ics
pa adinidau-
mo
giskai os
o me:
Tau iines.
(Gilend ines).
Cupuli e ae
( au anés,
63
gilend inés)
(p. 146);
Aguo as.
Podos eme-
ae
(aguo os)
(p. 149);
Muszka éle-
s.
My is iceae
(muSka elés)
(p. 149);
Miénuwas.
Menispe ma-
ceae
(ménu os) (p.
164) e k . L.
I inskio
a ail Seimy
dénominimai
j ai uoja,
p incipalem-
en pasi aiko
da iniy a ec
p éposaga
-mina, adiau
es e
e miny
a ec
p éposaga
-Iniai, qui
main enan
es u ilisée
po an le
nom Seimy
suda inimus.
Ce ains
lesquels
Seimas L.
I inskis
di iss o plus
smulk e
ap ès de
ou ni
genciy noms.
Il dis ibue
enco e
éz us. $j
Zodj L.
I inskis
u ilise à la
place du
e me
main enan
u ilisé iba,
exemple. :
Riez as J.
T ibus I.
Rizines.
C hyzeae
( izinés) (p.
122); Riez as
I]. T ibus II.
WikSz ines.
Phala ideae
( iks inés)
(p. 122). Zodis
éz as es
p ésen é
LKZ, XI 511, jj
us ai non
seulemen L.
I inskis, mais
e d'au es
au eu s,
jus e ou e
au e
eikSme.
Red ai son
a ibués
seulemen
en deuxième
e oisième
sec ions.
Belapiy
secou s les
plan es ne se
di isen pas
j éz us,
seulemen
ce aines
Seimos se
di isen plus
inemen
n'indican
pas le nom de
ca égo ie,
ad Si aip
peu bi i
i8ski i
poSeimiai, 0
ne ibos,
exemple. :
D augmie VI.
Pliékmes.
Muco ini
(plékmés) (p.
51). A.
Plewiéd as.
Rhacodiei
(ple éd os)
(p. 52) B.
Plewiéd as
ik oses.
Muco ini
genuini
(ple éd os
ik osios) (p.
53) C.
Spi inaj.
Pilobolei
(spi iinai) (p.
54). D augmie
XXVI.
K u iémina.
Oscilla o ie-
ae
(k u émina)
A.
K u iéminej.
Oscilla o in-
ae
(k u éminiai)
(p. 85) B.
Rinkimina.
Lyngbyeae
( inkumina)
C. Sliégmina.
Ri ula ieae
(slégmina) (p.
86).
Sui en
p ésen -
és chaque
g upés
genciy
nommés.
T iby
comme e
Seimy
nomsim
j ai iis,
p incipal-
emen ils
cons i u-
en a ec
p éposa-
ga -inés,
exemple. :
Riez as V
Smilgines.
Ag es is
(smilginé-
s) (p. 124);
Riez as I.
Didmines.
Ra lesi-
eae
(didminés)
(p. 152);
Riez as I].
A buzine-
s.
Cucu bi -
eae
(a biiziné-
s) (p. 188);
Riez as I.
Bludwine-
s.
Ocymoid-
eae
(blid inés)
(p. 227) e
k . Ki a
g upé
iby
pa adini-
my
suda y a
a ec
p e saga
-enés,
exemple. :
Kapunén-
es.
Cup issi-
neae
(kapiinen-
és) (p.
144);
Medgéne-
s.
Gne ace-
ae
(medgen-
és) (p.
145);
Gajlenes.
Rhodo a-
ceae
(gailenés)
(p. 214);
Szilénes.
E iceae
(Silenés)
(p. 215);
Usnénes.
Ca duac-
eae
(usnenés)
(p. 253).
Passuiko
e okiy
iby
pa adini-
my, où
es
p ésen -
ée le nom
d'un
gen es
o me
plu iskai-
os,
مثلاً. :
Ka pien-
es.
64
Eupho bieae
(ka pienés)
(p.
150);
Balandas.
Cyclolobeae
(balandos)
(p.
158); Rajsz wes,
Ced eleae
( ais és)
(p.
174);
Pipi aj.
Pipe eae
(pipi ai)
(p.
148);
Bézdaj
(Aliwas).
Sambuceae
(bezdai,
oli es)
(p.
248)
i
k .
Toliau
ibos
si s omis
j
gen is,
0
genciy
asiy
pa adinimy
p ésen ée
seulemen
un au e,
pyz. :
CCL
HI.
Kal as.
Cla iceps.
(Scle o i-
um.
Ppe moedia.
Scle :
Cla us).
Nasionak.
Os ozka.
Jundz.
Ha pilz.
Ko keime .
Selon
wejslies
g udun isz
ku iun
pa siwe ,
wadinas
a.
Kal as
uginis.
Cla iceps
Secalis.
Secale
comu um.
Balding,
diss.
1771.
Secale
luxu ians.
Bauhin.
b.
K.
kwie inis.
Cl.
T i ici.
Wall .
c.
K.
Kaspeninis.
Cl.
Loli.
Wall .
d.
K.
Szwend inis.
Cl.
A undini.
Wall .
c.
K.
Pamieninis.
Cl.
Dac ylidis,
Wall .
{.
K.
Pomininis.
Cl.
Fes ucae.
Wall .
g.
K.
Mieli inis.
Cl.
Sesle iae.
Wall .
h.
K.
nuosmilginis.
Cl.
Poal.
i.
K.
Saujeninis.
Cl.
Maydis.
(p.
57-58)
Apibend inan
se ie
L.
I inskio
main as j,
peu ai e
umpas
iS adas
que
seconde o-
je
L.
I inskio
da bo
P igim umené
pa ie des
plan es
iSdés y i
sys iskai.
Ca égo iesom
in i ule
L.
I inskis
u ilise
Li u iSkus
e mes,
ce ains
desquels,
appa emm-
en , lui
c ée.
Main enan
es u ilisé le
e me klasé,
o
L.
I inskis
u ilisai
nuodalj
(classis), au
lieu du
main enan
u ilisé la in
langue
i
pascalin o
e me iba il
u ilisai
éz as
(T ibus).
Zodziai
na u im ume-
~
né d augme
is is nicku
neuZ iksuo i,
les u bi
i
us ojo
seulemen
L.
I inskis.
A ski y
sis emalik-
os
ka ego ijy
g upiy
nominimai
i ai uoja,
mais
L.
I inskis
essaie
homodime
-
des noms
ai unom
p énom, les
su
au es
o
—
su
au eom,
exempleziu-
i, d augmiy
nomsinimai
da%
plupa
su
cons i u apposaga
-mina,
o
éZ y
p é auja-
n
p icsaga es
-inés.
L.
Le a ail
d'I inski
P igim umené
jdomus
i
impo an
Zelgian
j
bo anikos
e miny
ki imo
p ad iq.
Dommage
que
Sis a ail
n'é ai
i8sp in din
man as is
longgai é ai
i
jo
neZinomas
Li uaniens
bo anikoms,
aciau son
e és
i
Siandien il
né a
pe dades.
65