S asys
ZAJANKAUSKAS
BUDVARDINIAI
BUDVARDZIAI
TECHNIKOS
TERMINIJOJE
Technikos
e minijos
biikl¢
lemia
kalbos
biikle
i
aida.
Elek o
nikos
e minija
ik ai
né a
iSim is,
o
elek onikoje
nuola
y a
naujie
ny,
aigi
i
naujy
e miny.
Dauguma
naujyjy
e miny
a eina
pe
angly
i
usy
kalbas,
o
eikiamas
sq okas
inkamai
lic u iSkai
j a dyl i
p i
alu.
Ta¢iau
am
bi inas
ick
echnikos
sup a imas,
ick
kalbinis
is-
p usimas.
Nesunku
i
paklys i.DaZnai
pa i iame,
kad
ku iq
no s
sq-
oka
bu e
galima
j a dy i
ku
kas
iksliau.
Labai
s a bu
moké i
iksliai
nusaky i
i ai iy
medZiaginiy
da iniy,
ju
sa oky
ski iamasias
ypa ybes,
ypaé
kai
jas
j a dijame
pagal
isi-
nius
pozymius.
‘Tam
daZniausiai
inka
j a dZiuo iniai
i
p icsagos
-inis
bid a dziai.
P iesagos
-inis
bid a dZiai
leng ai
su okiami,
jci-
gu
be
a go
a spéjami
pama iniai
Zodziai.
O
Sie
dazniausiai
y a
daik-
a a dZiai,
ge okai
eciau
—
ki y
kalbos
daliy
ZodZiai.
Va ojama
i
biid a diniy
p icsagos
-inis
bid a dZiy,
be
a gu,
a
jie
bu ini,
a -
gu,
a
eikia
jy
is
nauju.
Labai
s a bi
obulo
e mino
ypa ybe
—
ikslus
o ien a imas.
Be gi
daZnai
nejmanoma
jaus i,
a
biid a dinis
bid a dis
i8 is
ku
no s
o ien uoja.
A.
K eda a iéiaus
i
R.
Na icko
knygoje
“Silicio
in eg iniy
sche-
my
gamybos
ado as”
(Vilnius:
Mokslas,
1989)
is isai
a ojama
ne-
ga y usis
i
pozi y usis
o o ezis ai,
no s
u é y
bi i
aip,
kaip
nuo
se-
no
o o echnikoje
adinama
—
nega w as
i
pozi y as,
nega y inis
i
po-
zi winis
aizdai,
nega y inis
i
pozi winis
jau iej
sluoksniai
—
okie
i
o o ezis ai.
Cia
u é y
bi i
a ojami
ne
j a dZiuo iniai,
o
daik a a -
diniai
bad a d?iai,
suda y i
i8
nega y as
i
pozi as.
Ke inimy,
Zino-
ma,
bi a
ge y,
—
p icsagos
-inis
bid a dziy
y a
i
ne aisyklingy,
i
ki aip
nepa eisinamy.
Vis
dél o
ne
kiek ienas.
O
j a dZiuo inius
biid-
a dyius
daug
kas
isai
pami 8o.
Juos
enka
iesiog
b uk e
b uk i
s an-
da y
i
echniniy
sqlygy
au o iams.
Jau
a sik a y a
daugybés,
deja,
ne
isy
biid a diniy
bud a dziy,
47
u inciy
be
i€
ki u
a éjusios
biid a dzio
p iesagos
-al-,
-y -,
-a -,
-a -
da
i
lie u iska
bid a dziy
p iesagg
-inis.
Taciau
a sik a y a
ne
isu
“supe bad a dziy”
~
kad
bi y
umpiau,
pa adinkime
aip
uos
biid-
a dZius
su
d igubomis
p iesagomis,
p z.:
izualinis
(= izualus,
izu-
alusis,
egimasis),
lokalinis
(=lokalus.
lokalusis,
ie inis),
globalinis
(=globalus,
globalusis,
isa
apimani is)
i
k .
Beje,
Gia
ne u ima
ikslo
pa cik i
isus
galimus
lie u i8kus
a i ikmenis.
Dél
o
bi y
a ski a
kal-
ba.
seniai
“supe biid a dziy”
knibzZdé e
knibédéjo
kiek ienas
ech-
nikos
kalbos
sakinys,
p z.:
suma inis
(=suminis)
d dis,
e ek iné
(=e ek iné)
eikimé,
selek y inis
(
elek y us,
selek y usis)
s ip in u-
as,
elemen a inés
(
=elemen a iosios)
dalelés,
elemen a inés
(=ele-
men a iosios)
ma ema ikos
Zinynas.
Zinoma,
kas
ki a
ig
ki y
kalbos
daliy
a p au iniy
Zodziy
su
p icsaga
-inis
suda y i
biid a d iai.
Na-
u aliausi,
eikalingiausi
i
gausiausi
y a
p iesagos
-inis
daik a a di-
niai
bd a dZiai,
p z.:
in eg alinis:
in eg alas,
di e encialinis:
di e en-
c alas,
pe sonalinis:
pe sonalas,
pe sonalija.
Reikia
manyli,
kad
Gia
né a
d iguby
bid a diniy
p iesagu.
S ai
i
nauji
pa ogiai
a iami,
be
a go
iS
daly iy
au o iaus
suda-
Ty i
p iesagos
-inis
biid a dZiai
d izodziams
e minams:
in eg uo iné
schema
(0
gal
in eg uo inis
a
elk inis
g andynas,
nes
u ima
gal oje
ne
schema,
0
gaminys,
u in is
daug
clek onikos
g andiniy),
in eg-
mo inis
jau umas,
p og amuo inis
a das,
e e uo iné
in o macija.
To-
kios
sanda os
e miny
jau
nuo
seno
nemaza
a ojama:
ines iné
a -
2a,
pluk iné
asla,
spausdin iné
ploks é,
j e p inis
Zodis,
j a dZiuo inis
biid-
a dis,
e s iné
li e a ii a.
Beje,
da ybos
galimybiy
dazniausiai
y a
ne
iena
-
galé y
ik i
i
e minai
in eg uo oji
schema
a
in eg uo asis
g andynas,
in eg alusis
jau umas
( ik y
i
seniau
a o as
in eg alinis
jau umas);
koaksialu-
sis
kabelis
( ik y
i
seniau
a o as
koaksialinis
kabelis),
suda y i
be
jokiy
iSmoniy:
p ic
daik a a dziy
in eg alas,
koaksialas
kamieny
p i-
de a
p iesaga
-inis,
bid a dziy
i
daly iy
pa a o os
j a dziuo inés
o mos.
Be
gal
pamany a,
kad
bus
pe
p as a,
odél
daba
b ukami
okie
ne ikg,
nieku
neo ien uojan ys
e minai,
kaip
in eg iné
sche-
ma,
in eg inis
jau umas,
koaksinis
kabelis.
Tokie
bad a dziai
y a
su-
48
da y i
i§
ne a ojamy
lie u iy
kalboje
Zodziy,
da
plg.
a ezinis,
ju i-
dinis.
Kad
pama inis
Zodis
lie u iy
kalboje
bi y
ne a ojamas,
isai
e a
i
nepageidau ina:
“jei
o mos
be
o man o
nepa emia
joks
lie-
u iy
kalboje
a ojamas
Zodis,
u ime
a o i
bid a dj
su
o man-
u”'.
Tiesa,
y a
eigiandiy,
kad
miné as
biid a dis
in eg inis
y a
kilgs
i$
in eg us,
be
ada
o ien uojama
j
leng a
in eg a ima,
o
ne
j
elkima
a
ienijima.
Be
in eg uo inés
schemos
juk
adin os
in eg alinémis
schemomis,
juk
si ily a
adin i
ne
ik
in eg inémis
schemomis,
be
i
in eg aliosio-
mis
schemomis,
0
paskiausiai
—
in eg oschemomis!
Vis
ebcklaidzio-
jama.
Pa a éius
a p au inius
s anda us
ma y i,
kad
in eg uo iné
sche-
ma
—
ai
nei
iS isai
nedalus,
nei
is isai
in eg alus
j aisas.
In eg alumg
ip as a
nusaky i
papildomai
biid a dZiu
monoli inis,
pa yzdziui,
pus-
laidininkiné
monoli iné
in eg uo iné
schema.
Daugeliu
kalby
e mino
in eg uo iné
schema
pazyminys
odo
ik
in eg acijg,
elkima,
be
ne
in eg aluma
—
in eg a ed
ci cui
(angl.)
in eg ie e
Schal ung
( ok.),
ci cui
in ég é
(p anc.).
Tu ima
gal oje
daugialypé
in eg acija
—
ech-
nologine,
kons ukciné,
schemo echniné.
Rusiskai
nebu e
kaip
pa-
logiai
pasaky i:
u éje
bi i
wumeepuposanno e
cxeel.
Ne ykg
bu o
e minai
bipolia inis
anzis o ius
i
unipolia inis
an-
zis o ius,
be
kazkieno
jpi s i
pakai alai
d ipolis
anzis o ius
i
ien-
polis
anzis o ius
y a
isiskai
ne ike,
nep iim ini,
nes
esme
nusako
pab éZ inai
klaidingai.
D ipolis
—
ai
d ignyb is,
0
ienpolis
—
ien-
gnyb is,
pa yzdziui,
ienpolis
jungiklis
ai
j aisas
ienam
laidui
p i-
jung i
a
a jung i,
o
d ipolis
jungiklis
-
d iem
laidams.
Kiek ienas
s uden as
u i
Zino i,
kad
be
ku is
i8
y
anzis o iy
y a
ipolis
a
ne
ke u polis
clemen as.
Tic
anzis o iai
suku i
ne
Lie u oje
i
pi miau-
sia
ga o
angliSkus
a dus.
Todél
galé ume
pakes i
i
a p au inius
ju
pa adinimus,
a kim,
bipolia usis
anzis o ius
i
unipolia usis
anzis-
o ius.
Zinoma,
Sie
e minai
esm¢
nusaky y
aip
pa
klaidingai.
Tiks-
liau
pi majj
eiké y
adin i
bipolia iy
(d ipolia iy)
sanda y
anzis o-
niumi.
Be ,
kaip
miné a,
nuk yp a
ki u .
‘Todél
ju
SeSe i
me ai,
kai
"Kni ik§ a
P.
P iesagos
-inis
bud a dziai.
V.:
Mokslus,
1976.
P.
50.
Toliau
umpinama
PIB.
Da
Z :
S!iZiené
N.
A sakome
medikams
//
Kalbos
kul i a
V.:
Min is,
1972.
Sqs.
23.
P.
71
49
mano
s uden ai
gi di,
manau,
pakankamai
p asmingus
naujada us
d ik i is
anzis o ius
i
ienk i is
anzis o ius.
Beje,
i
k i nesj
-
ik
jud iajam
elek onui
i
ik
jud iajai
skylei
apibend in ai
j a dy i.
Be
ku }
elek ona,
kyl¢,
jong
-
i
jud ius,
i
ne
—
bii y
galima
adin i
k a ininkais.
D ik a io
anzis o iaus
eikimo
p incipas
g indZiamas
d iejy
ipy
k ii nesiais,
0
ienk i io
—
ik
ieno
ipo
k ii nediais.
Taip
nu odoma
i
a p au iniuose
s anda uose.
‘Tad
a
y a
kokios
no s
aisyklés,
a
y a
kokia
no s
s a egija
suda-
an
i
a ojan
i8ski ing
ypa ybe
eiSkiandius
biid a dzius?
Gal
i
y a.
Del
j a dziuo iniy
biid a d7iy
eikalingumo
e minijai
kalbinin-
ke
A.
Kaulakiené
sako
ne gi
aip:
“kai
no ima
pab éZ i
ne
daik o
kokybe,
0
jo
i&ski iamajq
( e minologine)
eiksme,
isu
u é y
bi i
a ojamos
j a dZiuo inés
o mos”*.
Beje,
eiké y
u é i
gal oje,
kad
i
pap as oji
a p au iniy
bid a dzZiy
o ma
su
galiine
-us
(in eg alus,
pe sonalus,
izualus)
bei
a p au iniy
daik a a dziy
kilmininkas
(in-
eg alo
eikimé,
pe sonalo
sudé is)
u i
sa o
ie a.
O
pa a e
“Ta p-
au iniy
Zodziy
Zodyng”
(1985
m.)
pas ebésime,
jog
jame
“supe biid-
a dziai”
labai
daug
giminaiciy
biid a dziy
pa aduoja.
Apie
j a dZiuo iniy
o my
i
p iesagos
-inis
a p au iniy
biid a -
dziy
konku encijq
e minijoje
A.
Paulauskienés
i
D.
Ta ydai eés
kny-
goje
“G ama ikos
no mos
i
daba iné
a osena”
(Kaunas:
S iesa,
1986)
aSoma,
kad
ne eiké y
“Zi
bi
s eng is
iska
iki
galo
suno -
min i
i
isiems
laikams”
i
kad
“palygin i
neseniai
p adéjusi
o -
muo is
j a dziuo iniy
o my
klasé
daba
jau
y a
benyks an i”*.
Vis
dél o
p imena,
kad
“jau
suku i
(nejaugi
da
eikéjo
ku i?!
—
S.Z.)
biid a dZiai,
ku ie
galé y
(!?
—
S.Z.)
u é i
i
j a dZiuo ines
o mas
(ak w us
—
ak y usis,
pasy us
—
pasy usis,
o malus
—
o malusis,
e i-
kalus
—
e ikalusis)”*.
Tai
ie oj
“supe b id a dziy”
ak y inis,
pasy i-
nis,
o malinis,
e ikalinis,
ku ie
aki aizdZiai
laikomi
kaip
i
pi mi-
>Kaulakiené
A.
Poli echnikos
e minijos
nege o es
//
Kalbos
kul u a
V.:
Mokslas,
1979.
Sas.
37.
P.
35.
/
}Paulauskiené
A,Ta ydai eé
D.
G ama ikos
no mos
i
daba iné
a osena.
K.:
S iesa,
1986.
P.
139.
‘
Ten
pa .
P.
136.
5
Ten
pa .
P.
139.
50
niais,
~
pap as osios
o mos
“ka
ik
suku os”.
Cia
da
i
nesi iloma
“suku i”
a onalus,
globalus,
demons a y us
i
pan.
Kaip
miné a,
kalbininké
A.
Kaulakiené
pasisko
uz
daznesnj
j a -
dziuo iniy
bid a dziy
a ojima.
Tadiau,
jos
nuomone,
galima
pasi-
ink inai
suda iné i
i
"bepamadius
bid a dinius"
bid a ddius.
Bad-
a diniy
p iesagy
d igubumo
i8 engiama,
be
nuoseklumo
né a,
né-
a
jokiy
aisykliy,
y a
ik
papildoma
paska a
a o i
p iesaga
-inis.
Tik
neaisku,
a
pama inis
Zodis
—
y
ediniy
su okimo
pag indas,
pagaliau
“be
sis emos
suda y us
e minus
eikia
isimin i
kiek ieng
a -
ski ai,
o
ai
sunku
ne
os
s i ies
specialis ui,
ka
jau
bekalbe i
apie
uos,
ku ie
ik
p adeda
o
dalyko
moky is”®.
Be
o,
s e imybiy
j ai o é
a gu
a
gi ina?
Didelé
pa ama
a o ojams
y a
Zodynai.
Deja
“supe biid a dziy”
eklamai
Zodynuose
ie os
a si anda,
o
j a dziuo ines
o mas
pa eik i
nejp as a,
ne a
isi
Zino,
kad
jos
y a
(0
gal,
kad
jos
nyks a?).
Poli-
echnikos
Zodyne
(V.,
1984
m.)
eikiama:
nopmaa nei
1.
no malinis
(pi moji,
o
gal
i
pag indiné
eik8mé?!
Kada
ji
a ojama?).
2.
no -
malusis.
3.
no minis.
I8
o
ik
aisku,
kad
e s i
eikia
ne
ienu
Zodziu!
Salia
pi mojo
da
nekenk y
u é i
kilmininkg
no maleés
(p z.,
no ma-
lés
k yp ies),
Salia
an ojo
—
pap as aja
o ma
no malus,
Salia
eciojo
~
kilmininka
no mos
(p z.,
no mos
lygis).
Be
aip
i
nep i eikia
né
ieno
biid a dinio
p iesagos
-inis
biid a dzio!
Zinoma,
a ody y,
jog
jau
gali
dziaug is
“Fizikos
e miny
Zody-
ne”
(V.,
1979
m.)
adgs
ak y usis
(0
ne
ak y inis)
elemen as
i
laidu-
mas,
ak y ioji
i
eak y ioji
a za,
galia,
induk y ioji
a za
i
ne
eak-
y usis
lék u as.
Deja,
éliau
iSleis uose
Zodynuose
daugeliu
a ejy
“ el
daina
i8
p adziy”.
Beje,
i
Siame
Zodyne
pa eik a
s aciona inis
(=s aciona us
+is)
s y a imas,
laidumas
i
judesys
(lyg
iskas
yk y
kazkokiame
s aciona e),
k azis aciona inis
(=k azis aciona us+is)
lygmuo
i
laukas,
absoliu inis
(=absoliu us+is)
minimumas,
lygis
i
laikas;
lokalinis
(=lokalus
is).
Nemazai
nenuoseklumy
miné ame
poli echnikos
Zodyne,
da ,
pa yzdziui,
ans e salinis
(=0 ans e si-
nis,
a ns e salus
+
is)
il as.
Ka
jau
bekalbé i
apie
“Ta p au iniy
Zo-
*Ge ulai is
V.
Fizikos
e miny
Zodynas
//
Miisy
kalba.
1980.
N .
5.
P.
30.
Sl

dziy
Zodyna”
(V.,
1985
m.).
Kaip
Zinia,
be
p iesagos
-inis
daznai
galima
issi e s i
pa a ojus
daik a a d7io
kilmininka.
Deja,
ada
ne e ai
susida o
kilmininky
g e a
i
nukenéia
min ies
aiskumas.
P iesaga
-inis
padeda
iS eng i
nesu o-
kiamy
kilmininko
g e y,
i
ai
ska ina
jq
dazniau
a o i.
S ai
iena
naujo iska
kilmininky
g e a
—
lygiag eciyjy
i pesiy
kon i y
sa ybés.
Jau
i pesiai,
o
ne
kon i ai
y a
lygiag e ieji
(a
nuoseklieji,
susie ic-
ji).
Ne
aip
seniai
uos
“ i pesiy”
kon i us
sékmingai
adinom
ezo-
nansiniais,
da
i pamaisiais.
Kai
isiems
paaiSkés
no mine
isski ing
ypa ybg
nusakandiy
bid-
a dziy
da yba,
i
be
Zodyny
bus
aisku,
kad
ek i alen iné
schema
u i
eik8 i
“ek i alen o
schemg”,
0
ek i alencioji
schema
—
“a s ojamaja
schema”,
s aciona inis
p ie aisas
—
“s aciona o
p ie aisa”,
0
s aciona-
usis
p ie aisas
—
“nekilnojama
p ic aisq”
( okie
a spal iai
u i
gy uo-
i,
kad
ba y
galima
iksliai
nusaky i,
apie
kq
kalbama).
Tada
isiems
bus
ai’kus
i
ski umas
a p
nega y usis
bei
nega y inis,
dogminis
bei
dogma inis
i
daugybés
ki y.
Ta p au inius
bid a ddius
ik ai
galima
i
bii ina
a ky i
pagal
g ieZ esnes
aisykles.
S a bi
bii y
s a egine
nuos a a
—
ne a o i
biid-
a diniy
biid a dziy,
ge okai
daZniau
a o i
j a
iuo inius.
Ne-
eiké y
ankas
sudéjus
lauk i,
kol
nusis o és
“ adicijos”,
u ime
i8-
eng i
a k y¢iy.