S asys
ZAJANKAUSKAS
BUDVARDINIAI
BUDVARDZIAI
TECHNIKOS
TERMINIJOJE
Technikos
e minijos
biikl¢ lemia
linguagem biikle
i aida. Elek o
nikos e minija
ealmen e né a
iSim is, e
ele icane
cons an emen-
e é naujie ny,
aigi e naujy
e miny. Mui os
no osyjy
e miny em ia
angly e usy
albas, e
eikiamas
sq okas
adequadamen e
lic u iSkai
j a dyl i p i
alu. Ta¢iau
pa a bi inas
ick écnica
comp ehima,
ick lingubinis
isp usima. Não é
di ícil e
pega a. DaZnai
expe imen am-
os, que ku iq
embo a sq oka
bu e pode
j a di i onde
algo mais
p eciso. Mui o é
impo an e
moké i
p ecisamen e
unsaki i i ai iy
medZiaginiy
da iniy, ju
sa oky
dis inguamasias
peculia idades,
ypaé quando as
j a dijamos
segundo isinius
pozimius. ‘Tam
daZ mais
con ém
j a dZiuo iniai
e p icsagos -inis
bid a dziai.
P iesagos -inis
bid a dZiai
acilmen e
pe cepokiam,
jcigu be a go
a spéjami
pama iniai
Zodziai. O sie
dazniausiai é
daik a a dZiai,
ge okai eciau
ki y daliy
ZodZiai.
Va ojama e
biid a diniy
p icsagos -inis
bid a dZiy, mas
ba gu, se eles
bu ini, ba gu, se
p ecisa jy is
no oju. Mui o
impo an e
pe eulo e mo
ca ac e ís ica
[…] ipos
o ien ação.
Be gi daZnai
nej impossí el
sen iu, se
biid a dinis
bid a dis i8 is
onde que
o ien a. A.
K eda a iéiaus
e R. Na icko no
li o Silicio
in eg iniy
schemy
производство
руководитель
(Vilnius:
Mokslas, 1989)
is isai é usada
nega i i usis e
pozi y usis
o o ezis ai,
embo a u é y
bi i assim, como
desde
se o o echnik-
oje é chamada
nega w as
pozi y as,
nega i i is
pozi winis,
nega i is
pozi inis
jau iej such
pho o ezis ai.
no
—
i
i
i
—
i
Cia u é y bi i
u ilizados
j a dZiuo iniai,
daik a a diniai
ne
bad a d?iai,
o
o ma
nega i as
pozi as.
i8
i
Ke inimy,
Zinoma,
bi a ge y,
p icsagos
—
-inis bid a dziy
é ne aisyklingy,
ou a ez
i
nepa eisinamy.
i
Vis o dél
kiek ienas.
ne
O
jZiu a dinius
biid a dyius
mui o que oda
esqu8o.
Juos enka
simplesme-
n e b uk e
b uk i
pad ãoy
écnicoiy
sqlygy
i
au o es.
Já
a sik a i a
mui osybés,
deja, isy
ne
biid a diniy
bud a dziy,
u inciy
47
ki u
be
i€
a éjusios
biid a dzio
p eesagos
-al-, -y -,
-a -,
-a da
lie u iska
bid a dziy
i
p iesagg
-inis.
Taciau
a i a i a
ne
udo
supe bad a dziy
~
que bi y
b e emen e,
nomeiamos assim
aqueles
biid a dZius duplos
p eesagoms,
exemplo.: isualinis
(= isualus,
su
izualusis,
egimasis), lokalinis
(=lokalus. lokalusis,
localinis), globalinis
(=globalus,
globalusis, oda
apimani is) k .
i
Po je, Gia
ne u ima
ikslo
pa cik i
odos os
possí eis
Li u i8kus
co espon-
dmenis.
Dél bi y
o
sepa a a
língua.
há mui o empo
supe biid a dziy
knibzZdé e
knibédéjo
kiek ienas ases
da linguagem
écnica, exemplo.:
suma inis
suminis) d dis,
e ek iné
(=e ek iné)
eikimé,
selek y inis
elek y us,
(
selek y usis
(=
e o cin as,
elemen a inés
(
=elemen a iosios)
dalelés,
elemen a inés
(=elemen a iosio-
s) ma emá icas
Zinynas. Zinoma,
kas ki a ki y das
daliy
in e p au iniy
ig
Zodziy
su
p icsaga
-inis o ma
biid a d iai.
Na u aliausi,
eque ingiau-
si gausiusi
são
i
p ensagens
-
daik a a diniai
bd a dZiai,
например.:
in eg alinis:
in eg alas,
di e encialinis:
di e enc alas,
pe sonalalinis:
pe sonalas,
pe sonalija.
Reque
manyli
que
Gia né a
d iguby
bid a diniy
p iesagu.
S ai nauji
i
pa ogiai
a iami,
a go
be
daly iy
iS
au o iaus
suda-
Ti i
apêndagas
- biinis a dZiai
bizodziam
e mos:
in ego iné
schema gal
in ego ini is
(0
elk inis
g andynas, pois
a
u ima na
cabeça schema,
p odu o,
u in is mui o
clek onikos
ne
g andiniy),
0
in egmo inis
sensibil umas,
p og amao inis
nome,
e e uo iné
in o mação.
Tokos sanda os
e miny já de
seno nemaza
usada: ines iné
a -
2a, pluk iné
asla,
spausdin iné
ploks é,
j e p inis
Zodis,
j a dZiuo inis
biid a dis,
e s iné
li e a ii a.
By he way,
da ybos
possibilybiy
daznicamen e
é uma galé y
ne
ik i
-
e mininai
in eg o oji
i
schema
in eg o asis
ci cuynas,
a
in eg alusis
sensibil umas
( ik y
i
an e io me-
n e usada
in eg al
sensibilidad-
e);
coaksialusis
cabelis
( ik y mais
i
an igamen e
usado
koaksialinis
kabelis),
o ma jokiy
be
iSmoniy: p ic
daik a a dziy
in eg alas,
koaksialas
kamieny
p ide a
apesaga
-inis, bid a dziy
daly iy
i
pa a o os
j a dziuo inés
o mas.
Mas al ez
poman a, que ai
mui o má, odél
ago a b ukami
ais ne ikg, nemu
neo ien iojan es
e mos, como
in eg iné schema,
in eg inis
sensibil umas,
coaksinis cabelis.
Tokie
bad a dziai
são o ma
ne a ojamy
48
lie u iy
i§
alboje
Zodziy,
mais plg.
a ezinis,
ju ídinis.
Kadinis de
base
Zodis lie u iy
kalboje bi y
não ojamo,
oda a a
nepageidau ina:
i
jei o ma
o man o
be
nepa emia
joks lie u iy
al oje
usado
Zodis,
emos
que usa
bid a dj
su
o man -
u'.
Ve dade, é
a i mandiy,
que miné as
biid a dis
in eg inis é
kilgs in eg us,
mas en ão
o ien iojama
le e
i$
in eg a ima,
elkima
ienijima.
j
o
ne
j
a
in eg Be o inés
schemes pois
o am chamadas
in eg alinémis
schemos, pois
si ily a chama só
in eg inémis
schemos, mas
in eg aliosi
schemos, ul imo
ne
in eg oschemos!
i
0
—
Visck
eblaidzioja-
ma.
Pa a éius
pad ões
in e naciona-
is e , que
in eg oo iné
sche-
ma
—
isso nem
iS isai
nedalus, nem
is isai
in eg alus
j aisas.
In eg alumg
ip as a
unsaki i
adicionalme-
n e
biid a dZiu
monoli inis,
exempziui,
puslaidininki-
né monoli iné
in eg eo iné
schema. Em
mui os kalby
e mo
in eg oo iné
schema
pazyminys
indica só
in eg acijg,
elkima, mas
in eg aluma
in eg a ed
ci cui
ne
—
(Inglês)
in eg íe e
Schal ung
( ok
ci cui
in ég é.),
( en .).
Tu ima em men e
múl iialypé
in eg ação
echnologine,
—
kons ukciné,
schemo echniné.
Rusiskai nebu e
como palogiai dize :
u éje bi i
wumeepuposanno e
cxeel.
Ne ykg oi
e mininai
bipolia inis
anzis o ius
unipolia inis
i
anzis o iu-
s, mas
kazkieno
jpi s i
subi alai
d ipolis
anzis o ius
ienpolis
anzis o ius
i
é isiskai
ne ike,
nep icep ini,
po que esme
esme nusako
pab éZ inai
e ingai.
D ipolis é
—
d ignyb is,
ienpolis
0
iengnyb i-
—
s,
exempziui,
ienpolis
swi chlis é
j aisas um
laidui
p ijung i
deslig i,
d ipolis
swi chlikl-
is d iem
a
laidams.
o
Cada
es udan e
-
em
Sabe
que
qualque
um
i8
y
anzis o iy
é ipolis
mesmo
a
ke u polis
clemen as.
Tic
ansis o es
c iados
ne
Na
i
Li uânia
p imei o
ecebeu
angliSkus
nomes.
Todél
galé ume
pakes i
i
nomes
ju
in e nacionai-
s, digamos,
bipolia usis
anzis o ius
i
unipolia usis
anzis o iu-
s.
Zinoma,
Sie
e minai
esm¢
nusaky y
ambém
e onea-
men e.
P ecliau
p imei ojj
eiké y
chama i
bipolia iy
(d ipolia iy)
sanda y
anzis on-
iumi.
Mas,
como
miné a,
enc yp a
nou o.
‘Todél
ju
SeSe i
anos, kai
"Kni ik§ a P.
P iesagos -inis
bud a dziai. V.:
Móslus, 1976. P.
50. A segui
ab e ia-se PIB.
Da Z :
S!iZiené N.
A sakome
medikams
//Kalbos
kul i a meus
es udan es
ou i , achou,
su icien eme-
n e
signi ica i os
naujada us
d ik i is
anzis o ius
ienk i is
anzis o ius.
V.: Min is,
1972. Sqs.
23. P. 71
49
i
By he way,
i
k i nesj só
-
mo iajam
elé on só
mo iajai
i
skylei
desc end in-
ai j a dy i.
Mas onde}
ele ona,
kyl¢, jong
-
i
jud ius, bii y
i
ne
—
pode
chama -se
k a ininkais.
Dwik a io
ansis o us
p incípio de
uncionamen o
g oundZiamas
d iejy ipy
k ii nesiais,
ienk i io só de
um ipo
0
k ii nediais.
—
Assim indica-se
em pad ões
i
in e nacionais.
‘Tad é
a
alguma
egés, é
alguma
es a égia
a
o mando
usando
i8ski ing
especialybe
eiSkiandius
biid a dzius?
i
Tal ez
i
es eja.
Del
j a dziuo iniy
biid a d7iy
necessá io
p azo de
linguinin-
ke
A.
Kaulakiené
diz a é
assim:
kai
que ida
p a
ne
p aEZa
de coisa qualidade,
0
jo
i&ski iamajq
( e minologine)
eiksme, isu
u é y bi i
u ilizadas
j a dZiuo inés
o mas*.
Po je,
necessé y
e é i em
men e que a
simples
i
in e p au i-
niy
bid a dzZiy
o ma galiine
su
-us
(in eg alus,
pe sonalus,
isualus) e
in e p au in-
iy
daik a a dziy
kilmininkas
(in eg alo
eikimé,
pe sonalalo
sudé is) em
seu luga .
O
pa a e
Ta p au-
iniy
Zodziy
Zodyng
(1985
m.)
no a emos,
que nele
supe biid -
a dziai
mui o
mui o
giminaiciy
biid a dziy
pa aduoja.
j a dZiuo iniy
o my
p essaagos
i
Sob e
-inis
in e p au in-
iy biid a dziy
konku encijq
e minijoje
A.
Paulauskienés
i
D.
Ta ydai eés
li oje
No mas
g ama icais
i
a ualiné
a osena
(Kaunas:
S iesa,
1986)
aSoma,
que
ne eiké y
Zi bi
es o ça
udo a é
o im
suno mi-
n i pa a
odos os
empos
i
que
i
pala gin i
ecen emen e
coméjusi
o mao is
j a dziuo iniy
o mas klasé
ago a já é
benyx an e*.
Vis o
lemb a
que dél
jau c ia
(não
jaugi
ainda
p eciséjo ku i? !
—
S.Z.)
biid a dZiai,
que galé y
(!?
—
S.Z.)
u é i
i
j a dZiuo ines
o mas
(ak w us
—
a i usis,
passi us
—
passi usis,
o malus
—
o malusis,
e icalalus
e icalalusis)-
—
*.
Tai ao
in és
supe b id a dziy
a i o, passi ez,
o malinho,
e ical, que
apa en emen e são
conside ados como
p immi-
i
>Kaulakiené
A.
Poli echnikos
e minijos
nege o es
//
Cul u a
de línguas
V.:
Mes e,
1979.
Sas.
37.
P.
35.
/
}Paulauskiené
A,Ta ydai eé
D.
No mas
g ama icas
i
a ualiné
a osena.
K.: S iesa,
1986. P. 139.
‘ Lá
mesmo. P.
136.
5 Lá
mesmo. P.
139.
50
niais, o mas
~
simples
ka só
c iadas.
Cia ainda
nãoi iloma
i
suku i a onalus,
globalus,
demons a i us
pan.
i
Kaip
miné a,
kalbininké
A.
Kaulakiené
pasisko
uz
daznesnj
j a dziuo-
iniy
bid a dziy
a ojima.
Tiau, em
sua
opinião, é
possí el
opcionalm-
en e
cons i ua iné-
i
"bepamadius
bid a dinius"
bid a ddius.
Bad a diniy
p iesagy
duplidade
i8 i iama,
mas
consis ência
né a, néjokiy
aisykliy, é só
adicionalma
a
paska a
a o i
p iesaga
-inis.
Só
neaisku,
a
undinho
Zodis
—
y
ediniy
base de
pe cepçã-
o, inalmen e
be sis ema
cons i uíd-
os e mos
p ecisa
isimina
cada ieng
sepa adam-
en e, isso
di ícil
o
mesmo pa a
aquele
campo
especialis -
a, já
bekale i
ka
sob e
aqueles que
só começam
o assun o a
ap ende ®.
o
Be
o,
s e imybiy
j ai o é
ba gu
a
bi ina?
Didelé apoio
aos
consumido -
es é
Zodynai.
Lam
supe biid a dziy
eklamai
Zodynos de
luga
apa ecem,
o
j a dziuo ines
o mas
ap esen a
nãop a a, ne a
odos
Sabe que
elas
exis em
al ez,
(0
que elas
ex ingue-
m?).
Poli echn-
ikos
Zodyne
(V., m.)
1984
o necida:
nopmaa nei
1.
no malinis
(p imoji,
o
po que
i
p incipali-
né eik8mé? !
Quando é
ji
usado? ).
2.
no malis.
3.
no minis.
I8
o
só aisku,
que
aduz
p ecisa
um
ne
Zodziu!
Saliajo
p imei o
ainda
nekenk y
u é i
kilmininkg
no maleés
(p.j.,
no malés
di ec ies),
Salia
segundoio
sim as aja
—
o ma
no malus,
Salia
e cioio
kilmininka
~
no mos
(p. ex.,
ní el de
no ma).
Mas assim
não equi e
i
um
né
biid a dín-
io p ecei o
-inis
biid a dzio!
Zinoma,
pa ece y-
y, que já
pode
dziaug is
Físicos
e my
Zodyne
(V., m.)
1979
adgs
a i usis
(0
ne
a i is)
elemen o
i
laidumas,
ac i ioji
eak i ioji
i
a za, galia,
induk i ioji
a za
mesmo
eak i usis
i
lék u as.
Desa o -
un, éliau
iSleis uose
Zodynos
em mui os
casosy
el
música
i8
p adziy.
Byje,
i
Siame
Zodyne
ap esen ada
s aciona inis
(=s aciona us
+is)
osy a ame-
n o,
i
laidumas mo esys
(lyg udo yk y
kazkokiame
s aciona e),
k azis aciona inis
(=k azis aciona us+is)
ní el campo,
absolu ou inis
(=absoliu us+is)
i
mínimo, ní el empo;
localinis
i
(=lokalus
is).
Nemazai
nenuoseklumy
miné ame
poli echnikos
Zodyne, da ,
exemplosziui,
ans e salinis
(=0 ans e sinis,
a ns e salus
is) il as.
+
Ka
já
bekalé i
sob e
Ta p au iniy
Zo-
*Ge ulai is
V.
Te minos
de ísicay
Zodynas
//
Miisy
ala.
1980.
No.
5.
P.
30.
Sl
dziy
Zodyna
(V., 1985
m.).
Como
Zinia,
be
apêndices
-inis daznai
pode
issi e s i
pa a ojus
daik a a d7io
kilmininka.
In elizme-
n e,
en ão
mui as
ezes
su ge
i
kilmininky
g e a
nukenéia
aicumas da men e. P iesaga
-inis
ajuda
iS eng i
nesu oki-
amy
kilmininko
g e y,
i
isso
es imina
jq
dazniau
consumi .
S ai uma
naujo iska
kilmininky
g e a
pa alag eciy-
—
jy i pesiy
kon i y
sa ybés.
Já i pesiai,
kon i ai são
o
ne
pa alelag e-
ieji
(a
deposeklie-
ji,
susie icji).
Ne
assim há
mui o
empo aqueles
i pesiy
kon i us
sékmingai
chaminom
ezonansi-
niais, ainda
i pamais-
iais.
Kai odos
paaiSkés
no mine
isski ing
especialy-
bg
nusakandiy
bid a dziy
da yba,
i
be
Zodyny se á
aisku, que
equi alen iné
schema em
eik8 i
ek i alen o
schemg,
ek i alencioji
schema
0
—
a s á elja
schema,
es aciona inis
apa elho
—
es aciona o
apa elho,
0
es aciona -
usis
apa elho
—
nekilnojama
p ic aisq
( alhas
onalidades
de e gy uo i,
que ba y
pode se
p ecisamen-
e
p esc e ido,
sob e
ala-se).
kq
En ão ha e á
pa a odos
cla a a
di e ença
i
en e
nega i usso e
nega i inos,
dogminos e
dogma ico e
plu alybés
ki y. Os
bidwa dius
in e nacionais
ce amen e
podem bii ina
maneja
segundo
g ieZ esnes
eg as.
i
Impo bii y
s a egine
nuos a a
ne a o i
biid a diniy
biid a dziy,
ge okai
daZniau
consumi j a
—
iuo inius.
Ne eiké y
mão sudéjus
espe a , a é
nusis o és
adições,
emos
i8 eng i
a k y¢iy.