scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Būdvardiniai būdvardžiai technikos terminijoje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Būdvardiniai būdvardžiai technikos terminijoje

Author: Stasys Zajankauskas
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/791/882
S asys
ZAJANKAUSKAS
BUDVARDINIAI
BUDVARDZIAI
TECHNIKOS
TERMINIJOJE
Technikos
e minijos
biikl¢ lemia
linguagem biikle
i aida. Elek o
nikos e minija
ealmen e né a
iSim is, e
ele icane
cons an emen-
e é naujie ny,
aigi e naujy
e miny. Mui os
no osyjy
e miny em ia
angly e usy
albas, e
eikiamas
sq okas
adequadamen e
lic u iSkai
j a dyl i p i
alu. Ta¢iau
pa a bi inas
ick écnica
comp ehima,
ick lingubinis
isp usima. Não é
di ícil e
pega a. DaZnai
expe imen am-
os, que ku iq
embo a sq oka
bu e pode
j a di i onde
algo mais
p eciso. Mui o é
impo an e
moké i
p ecisamen e
unsaki i i ai iy
medZiaginiy
da iniy, ju
sa oky
dis inguamasias
peculia idades,
ypaé quando as
j a dijamos
segundo isinius
pozimius. ‘Tam
daZ mais
con ém
j a dZiuo iniai
e p icsagos -inis
bid a dziai.
P iesagos -inis
bid a dZiai
acilmen e
pe cepokiam,
jcigu be a go
a spéjami
pama iniai
Zodziai. O sie
dazniausiai é
daik a a dZiai,
ge okai eciau
ki y daliy
ZodZiai.
Va ojama e
biid a diniy
p icsagos -inis
bid a dZiy, mas
ba gu, se eles
bu ini, ba gu, se
p ecisa jy is
no oju. Mui o
impo an e
pe eulo e mo
ca ac e ís ica
[…] ipos
o ien ação.
Be gi daZnai
nej impossí el
sen iu, se
biid a dinis
bid a dis i8 is
onde que
o ien a. A.
K eda a iéiaus
e R. Na icko no
li o Silicio
in eg iniy
schemy
производство
руководитель
(Vilnius:
Mokslas, 1989)
is isai é usada
nega i i usis e
pozi y usis
o o ezis ai,
embo a u é y
bi i assim, como
desde
se o o echnik-
oje é chamada
nega w as
pozi y as,
nega i i is
pozi winis,
nega i is
pozi inis
jau iej such
pho o ezis ai.
no
—
i
i
i
—
i
Cia u é y bi i
u ilizados
j a dZiuo iniai,
daik a a diniai
ne
bad a d?iai,
o
o ma
nega i as
pozi as.
i8
i
Ke inimy,
Zinoma,
bi a ge y,
p icsagos
—
-inis bid a dziy
é ne aisyklingy,
ou a ez
i
nepa eisinamy.
i
Vis o dél
kiek ienas.
ne
O
jZiu a dinius
biid a dyius
mui o que oda
esqu8o.
Juos enka
simplesme-
n e b uk e
b uk i
pad ãoy
écnicoiy
sqlygy
i
au o es.
Já
a sik a i a
mui osybés,
deja, isy
ne
biid a diniy
bud a dziy,
u inciy
47
ki u
be
i€
a éjusios
biid a dzio
p eesagos
-al-, -y -,
-a -,
-a da
lie u iska
bid a dziy
i
p iesagg
-inis.
Taciau
a i a i a
ne
udo
supe bad a dziy
~
que bi y
b e emen e,
nomeiamos assim
aqueles
biid a dZius duplos
p eesagoms,
exemplo.: isualinis
(= isualus,
su
izualusis,
egimasis), lokalinis
(=lokalus. lokalusis,
localinis), globalinis
(=globalus,
globalusis, oda
apimani is) k .
i
Po je, Gia
ne u ima
ikslo
pa cik i
odos os
possí eis
Li u i8kus
co espon-
dmenis.
Dél bi y
o
sepa a a
língua.
há mui o empo
supe biid a dziy
knibzZdé e
knibédéjo
kiek ienas ases
da linguagem
écnica, exemplo.:
suma inis
suminis) d dis,
e ek iné
(=e ek iné)
eikimé,
selek y inis
elek y us,
(
selek y usis
(=
e o cin as,
elemen a inés
(
=elemen a iosios)
dalelés,
elemen a inés
(=elemen a iosio-
s) ma emá icas
Zinynas. Zinoma,
kas ki a ki y das
daliy
in e p au iniy
ig
Zodziy
su
p icsaga
-inis o ma
biid a d iai.
Na u aliausi,
eque ingiau-
si gausiusi
são
i
p ensagens
-
daik a a diniai
bd a dZiai,
например.:
in eg alinis:
in eg alas,
di e encialinis:
di e enc alas,
pe sonalalinis:
pe sonalas,
pe sonalija.
Reque
manyli
que
Gia né a
d iguby
bid a diniy
p iesagu.
S ai nauji
i
pa ogiai
a iami,
a go
be
daly iy
iS
au o iaus
suda-
Ti i
apêndagas
- biinis a dZiai
bizodziam
e mos:
in ego iné
schema gal
in ego ini is
(0
elk inis
g andynas, pois
a
u ima na
cabeça schema,
p odu o,
u in is mui o
clek onikos
ne
g andiniy),
0
in egmo inis
sensibil umas,
p og amao inis
nome,
e e uo iné
in o mação.
Tokos sanda os
e miny já de
seno nemaza
usada: ines iné
a -
2a, pluk iné
asla,
spausdin iné
ploks é,
j e p inis
Zodis,
j a dZiuo inis
biid a dis,
e s iné
li e a ii a.
By he way,
da ybos
possibilybiy
daznicamen e
é uma galé y
ne
ik i
-
e mininai
in eg o oji
i
schema
in eg o asis
ci cuynas,
a
in eg alusis
sensibil umas
( ik y
i
an e io me-
n e usada
in eg al
sensibilidad-
e);
coaksialusis
cabelis
( ik y mais
i
an igamen e
usado
koaksialinis
kabelis),
o ma jokiy
be
iSmoniy: p ic
daik a a dziy
in eg alas,
koaksialas
kamieny
p ide a
apesaga
-inis, bid a dziy
daly iy
i
pa a o os
j a dziuo inés
o mas.
Mas al ez
poman a, que ai
mui o má, odél
ago a b ukami
ais ne ikg, nemu
neo ien iojan es
e mos, como
in eg iné schema,
in eg inis
sensibil umas,
coaksinis cabelis.
Tokie
bad a dziai
são o ma
ne a ojamy
48
lie u iy
i§
alboje
Zodziy,
mais plg.
a ezinis,
ju ídinis.
Kadinis de
base
Zodis lie u iy
kalboje bi y
não ojamo,
oda a a
nepageidau ina:
i
jei o ma
o man o
be
nepa emia
joks lie u iy
al oje
usado
Zodis,
emos
que usa
bid a dj
su
o man -
u'.
Ve dade, é
a i mandiy,
que miné as
biid a dis
in eg inis é
kilgs in eg us,
mas en ão
o ien iojama
le e
i$
in eg a ima,
elkima
ienijima.
j
o
ne
j
a
in eg Be o inés
schemes pois
o am chamadas
in eg alinémis
schemos, pois
si ily a chama só
in eg inémis
schemos, mas
in eg aliosi
schemos, ul imo
ne
in eg oschemos!
i
0
—
Visck
eblaidzioja-
ma.
Pa a éius
pad ões
in e naciona-
is e , que
in eg oo iné
sche-
ma
—
isso nem
iS isai
nedalus, nem
is isai
in eg alus
j aisas.
In eg alumg
ip as a
unsaki i
adicionalme-
n e
biid a dZiu
monoli inis,
exempziui,
puslaidininki-
né monoli iné
in eg eo iné
schema. Em
mui os kalby
e mo
in eg oo iné
schema
pazyminys
indica só
in eg acijg,
elkima, mas
in eg aluma
in eg a ed
ci cui
ne
—
(Inglês)
in eg íe e
Schal ung
( ok
ci cui
in ég é.),
( en .).
Tu ima em men e
múl iialypé
in eg ação
echnologine,
—
kons ukciné,
schemo echniné.
Rusiskai nebu e
como palogiai dize :
u éje bi i
wumeepuposanno e
cxeel.
Ne ykg oi
e mininai
bipolia inis
anzis o ius
unipolia inis
i
anzis o iu-
s, mas
kazkieno
jpi s i
subi alai
d ipolis
anzis o ius
ienpolis
anzis o ius
i
é isiskai
ne ike,
nep icep ini,
po que esme
esme nusako
pab éZ inai
e ingai.
D ipolis é
—
d ignyb is,
ienpolis
0
iengnyb i-
—
s,
exempziui,
ienpolis
swi chlis é
j aisas um
laidui
p ijung i
deslig i,
d ipolis
swi chlikl-
is d iem
a
laidams.
o
Cada
es udan e
-
em
Sabe
que
qualque
um
i8
y
anzis o iy
é ipolis
mesmo
a
ke u polis
clemen as.
Tic
ansis o es
c iados
ne
Na
i
Li uânia
p imei o
ecebeu
angliSkus
nomes.
Todél
galé ume
pakes i
i
nomes
ju
in e nacionai-
s, digamos,
bipolia usis
anzis o ius
i
unipolia usis
anzis o iu-
s.
Zinoma,
Sie
e minai
esm¢
nusaky y
ambém
e onea-
men e.
P ecliau
p imei ojj
eiké y
chama i
bipolia iy
(d ipolia iy)
sanda y
anzis on-
iumi.
Mas,
como
miné a,
enc yp a
nou o.
‘Todél
ju
SeSe i
anos, kai
"Kni ik§ a P.
P iesagos -inis
bud a dziai. V.:
Móslus, 1976. P.
50. A segui
ab e ia-se PIB.
Da Z :
S!iZiené N.
A sakome
medikams
//Kalbos
kul i a meus
es udan es
ou i , achou,
su icien eme-
n e
signi ica i os
naujada us
d ik i is
anzis o ius
ienk i is
anzis o ius.
V.: Min is,
1972. Sqs.
23. P. 71
49
i
By he way,
i
k i nesj só
-
mo iajam
elé on só
mo iajai
i
skylei
desc end in-
ai j a dy i.
Mas onde}
ele ona,
kyl¢, jong
-
i
jud ius, bii y
i
ne
—
pode
chama -se
k a ininkais.
Dwik a io
ansis o us
p incípio de
uncionamen o
g oundZiamas
d iejy ipy
k ii nesiais,
ienk i io só de
um ipo
0
k ii nediais.
—
Assim indica-se
em pad ões
i
in e nacionais.
‘Tad é
a
alguma
egés, é
alguma
es a égia
a
o mando
usando
i8ski ing
especialybe
eiSkiandius
biid a dzius?
i
Tal ez
i
es eja.
Del
j a dziuo iniy
biid a d7iy
necessá io
p azo de
linguinin-
ke
A.
Kaulakiené
diz a é
assim:
kai
que ida
p a
ne
p aEZa
de coisa qualidade,
0
jo
i&ski iamajq
( e minologine)
eiksme, isu
u é y bi i
u ilizadas
j a dZiuo inés
o mas*.
Po je,
necessé y
e é i em
men e que a
simples
i
in e p au i-
niy
bid a dzZiy
o ma galiine
su
-us
(in eg alus,
pe sonalus,
isualus) e
in e p au in-
iy
daik a a dziy
kilmininkas
(in eg alo
eikimé,
pe sonalalo
sudé is) em
seu luga .
O
pa a e
Ta p au-
iniy
Zodziy
Zodyng
(1985
m.)
no a emos,
que nele
supe biid -
a dziai
mui o
mui o
giminaiciy
biid a dziy
pa aduoja.
j a dZiuo iniy
o my
p essaagos
i
Sob e
-inis
in e p au in-
iy biid a dziy
konku encijq
e minijoje
A.
Paulauskienés
i
D.
Ta ydai eés
li oje
No mas
g ama icais
i
a ualiné
a osena
(Kaunas:
S iesa,
1986)
aSoma,
que
ne eiké y
Zi bi
es o ça
udo a é
o im
suno mi-
n i pa a
odos os
empos
i
que
i
pala gin i
ecen emen e
coméjusi
o mao is
j a dziuo iniy
o mas klasé
ago a já é
benyx an e*.
Vis o
lemb a
que dél
jau c ia
(não
jaugi
ainda
p eciséjo ku i? !
—
S.Z.)
biid a dZiai,
que galé y
(!?
—
S.Z.)
u é i
i
j a dZiuo ines
o mas
(ak w us
—
a i usis,
passi us
—
passi usis,
o malus
—
o malusis,
e icalalus
e icalalusis)-
—
*.
Tai ao
in és
supe b id a dziy
a i o, passi ez,
o malinho,
e ical, que
apa en emen e são
conside ados como
p immi-
i
>Kaulakiené
A.
Poli echnikos
e minijos
nege o es
//
Cul u a
de línguas
V.:
Mes e,
1979.
Sas.
37.
P.
35.
/
}Paulauskiené
A,Ta ydai eé
D.
No mas
g ama icas
i
a ualiné
a osena.
K.: S iesa,
1986. P. 139.
‘ Lá
mesmo. P.
136.
5 Lá
mesmo. P.
139.
50
niais, o mas
~
simples
ka só
c iadas.
Cia ainda
nãoi iloma
i
suku i a onalus,
globalus,
demons a i us
pan.
i
Kaip
miné a,
kalbininké
A.
Kaulakiené
pasisko
uz
daznesnj
j a dziuo-
iniy
bid a dziy
a ojima.
Tiau, em
sua
opinião, é
possí el
opcionalm-
en e
cons i ua iné-
i
"bepamadius
bid a dinius"
bid a ddius.
Bad a diniy
p iesagy
duplidade
i8 i iama,
mas
consis ência
né a, néjokiy
aisykliy, é só
adicionalma
a
paska a
a o i
p iesaga
-inis.
Só
neaisku,
a
undinho
Zodis
—
y
ediniy
base de
pe cepçã-
o, inalmen e
be sis ema
cons i uíd-
os e mos
p ecisa
isimina
cada ieng
sepa adam-
en e, isso
di ícil
o
mesmo pa a
aquele
campo
especialis -
a, já
bekale i
ka
sob e
aqueles que
só começam
o assun o a
ap ende ®.
o
Be
o,
s e imybiy
j ai o é
ba gu
a
bi ina?
Didelé apoio
aos
consumido -
es é
Zodynai.
Lam
supe biid a dziy
eklamai
Zodynos de
luga
apa ecem,
o
j a dziuo ines
o mas
ap esen a
nãop a a, ne a
odos
Sabe que
elas
exis em
al ez,
(0
que elas
ex ingue-
m?).
Poli echn-
ikos
Zodyne
(V., m.)
1984
o necida:
nopmaa nei
1.
no malinis
(p imoji,
o
po que
i
p incipali-
né eik8mé? !
Quando é
ji
usado? ).
2.
no malis.
3.
no minis.
I8
o
só aisku,
que
aduz
p ecisa
um
ne
Zodziu!
Saliajo
p imei o
ainda
nekenk y
u é i
kilmininkg
no maleés
(p.j.,
no malés
di ec ies),
Salia
segundoio
sim as aja
—
o ma
no malus,
Salia
e cioio
kilmininka
~
no mos
(p. ex.,
ní el de
no ma).
Mas assim
não equi e
i
um
né
biid a dín-
io p ecei o
-inis
biid a dzio!
Zinoma,
pa ece y-
y, que já
pode
dziaug is
Físicos
e my
Zodyne
(V., m.)
1979
adgs
a i usis
(0
ne
a i is)
elemen o
i
laidumas,
ac i ioji
eak i ioji
i
a za, galia,
induk i ioji
a za
mesmo
eak i usis
i
lék u as.
Desa o -
un, éliau
iSleis uose
Zodynos
em mui os
casosy
el
música
i8
p adziy.
Byje,
i
Siame
Zodyne
ap esen ada
s aciona inis
(=s aciona us
+is)
osy a ame-
n o,
i
laidumas mo esys
(lyg udo yk y
kazkokiame
s aciona e),
k azis aciona inis
(=k azis aciona us+is)
ní el campo,
absolu ou inis
(=absoliu us+is)
i
mínimo, ní el empo;
localinis
i
(=lokalus
is).
Nemazai
nenuoseklumy
miné ame
poli echnikos
Zodyne, da ,
exemplosziui,
ans e salinis
(=0 ans e sinis,
a ns e salus
is) il as.
+
Ka
já
bekalé i
sob e
Ta p au iniy
Zo-
*Ge ulai is
V.
Te minos
de ísicay
Zodynas
//
Miisy
ala.
1980.
No.
5.
P.
30.
Sl

dziy
Zodyna
(V., 1985
m.).
Como
Zinia,
be
apêndices
-inis daznai
pode
issi e s i
pa a ojus
daik a a d7io
kilmininka.
In elizme-
n e,
en ão
mui as
ezes
su ge
i
kilmininky
g e a
nukenéia
aicumas da men e. P iesaga
-inis
ajuda
iS eng i
nesu oki-
amy
kilmininko
g e y,
i
isso
es imina
jq
dazniau
consumi .
S ai uma
naujo iska
kilmininky
g e a
pa alag eciy-
—
jy i pesiy
kon i y
sa ybés.
Já i pesiai,
kon i ai são
o
ne
pa alelag e-
ieji
(a
deposeklie-
ji,
susie icji).
Ne
assim há
mui o
empo aqueles
i pesiy
kon i us
sékmingai
chaminom
ezonansi-
niais, ainda
i pamais-
iais.
Kai odos
paaiSkés
no mine
isski ing
especialy-
bg
nusakandiy
bid a dziy
da yba,
i
be
Zodyny se á
aisku, que
equi alen iné
schema em
eik8 i
ek i alen o
schemg,
ek i alencioji
schema
0
—
a s á elja
schema,
es aciona inis
apa elho
—
es aciona o
apa elho,
0
es aciona -
usis
apa elho
—
nekilnojama
p ic aisq
( alhas
onalidades
de e gy uo i,
que ba y
pode se
p ecisamen-
e
p esc e ido,
sob e
ala-se).
kq
En ão ha e á
pa a odos
cla a a
di e ença
i
en e
nega i usso e
nega i inos,
dogminos e
dogma ico e
plu alybés
ki y. Os
bidwa dius
in e nacionais
ce amen e
podem bii ina
maneja
segundo
g ieZ esnes
eg as.
i
Impo bii y
s a egine
nuos a a
ne a o i
biid a diniy
biid a dziy,
ge okai
daZniau
consumi j a
—
iuo inius.
Ne eiké y
mão sudéjus
espe a , a é
nusis o és
adições,
emos
i8 eng i
a k y¢iy.